1

2010 m. Europos Komisijos tarnybos atliko kelis Ispanijos valdžios institucijų valdomos žuvų sugavimų ir kontrolės sistemos patikrinimus. Vienas iš šių patikrinimų atliktas 2010 m. kovo 15–19 d. Kantabrijoje ir Baskų krašte (Ispanija).

2

Po šio patikrinimo įvertinusi Ispanijos valdžios institucijų pateiktus duomenis apie atlantinių skumbrių 2010 m. žvejybos sezoną Komisija padarė išvadą, kad Ispanijos Karalystė jai 2010 m. skirtą šios rūšies žuvų kvotą viršijo 19621 tona. Iš patikrinimo ataskaitos 3.8 punkto matyti, kad 2010 m. kovo mėn. jau buvo sugauta 39693 tonų žuvies, taigi metinės atlantinių skumbrių kvotos, t. y. 24604 tonos, jau tada buvo viršytos 61 %.

3

2010 m. liepos 12 d. raštu Komisija pateikė patikrinimo ataskaitą Ispanijos valdžios institucijoms ir pasiūlė pateikti pastabas.

4

2010 m. liepos 20 d. raštu Ispanijos valdžios institucijos priėmė šį pasiūlymą. Pastabose šios institucijos neginčijo Komisijos nurodytų skaičių.

5

2010 m. liepos 20 d. rašte, skirtame Ispanijos žemės ūkio, žvejybos ir maisto ministerijai, už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė D. pabrėžė atlantinių skumbrių žvejybos svarbą ne tik Ispanijos Karalystei, bet ir visai Europos Sąjungai, ir tai, kad šios žvejybos stebėjimui ir kontrolei Komisija teikia prioritetą. Kita vertus, ji pažymėjo, kad Ispanijos laivyno, vykdančio atlantinių skumbrių žvejybą, kontrolė buvo nepakankama ir kad buvo sunku gauti situacijai įvertinti būtinos informacijos iš kompetentingų Ispanijos valdžios institucijų, nes jos nepanoro bendradarbiauti.

6

2010 m. rugsėjo 30 d. Ispanijos žemės ūkio, žvejybos ir maisto ministrui skirtu raštu D. iš esmės pakartojo savo susirūpinimą dėl atlantinių skumbrių pereikvojimo ir nurodė, kad Komisija pasilieka teisę taikyti turimas teisines priemones, kad būtų užtikrintas griežtas Sąjungos teisės laikymasis.

7

2010 m. lapkričio 28 d. įvyko D. ir Ispanijos aplinkos, kaimo ir jūros reikalų ministrės A. susitikimas, jame aptartas sugautų atlantinių skumbrių išteklių pereikvojimo klausimas. Jame A. pripažino principą, kad pereikvoti atlantinių skumbrių kiekiai turi būti kompensuojami, tačiau pareiškė pageidavimą derėtis dėl tokio kompensavimo sąlygų.

8

2010 m. lapkričio 30 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Ispanijos valdžios institucijų atstovų susirinkimas, jo dienotvarkės 4 punkte buvo numatyta:

„Atlantinių skumbrių ir europinių paprastųjų jūrinių lydekų žvejyba – spėjamo nuo 2009 m. pereikvojimo kompensavimas

Šiuo klausimu tarnyba MARE C pateiks duomenis apie šių dviejų rūšių žuvies išteklių pereikvojimą nuo 2009 m., taip pat aptars skirtų žvejybos pastangų klausimą. Šis pereikvojimas yra didelis abiejų rūšių žuvies atvejais. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos tarnybos neturi kito pasirinkimo, tik taikyti reglamento [(EB) Nr. 1224/2009] nuostatas dėl išskaitymo iš kvotų, t. y. šio reglamento 105 straipsnį. Mūsų tarnybos yra pasirengusios tartis su Ispanijos valdžios institucijomis dėl kompensavimo sąlygų pagal šias nuostatas.“

9

Remiantis šio susirinkimo ataskaita, kokia ji buvo įteikta Ispanijos valdžios institucijoms, be kita ko:

„Komisija įspėja, kad jeigu Ispanijos [Karalystė] mano, kad nėra teisinio pagrindo iki 2010 m. pereikvotiems kiekiams kompensuoti, šios diskusijos beprasmės. Komisija pabrėžia, kad pagal taikytinus reglamentus iš 2011 m. žvejybos kvotų galima išskaityti 2010 m. pereikvotus kiekius, t. y. apie 19000 tonų; būtų taikomas [Reglamento Nr. 1224/2009] 105 straipsnyje nurodytas daugiklis. Ispanijos [Karalystė] nurodo, kad sutinka su Komisijos nurodytais viršytų kiekių skaičiais. Be to, Komisija teigia neturinti tartis su Ispanijos [Karalyste] dėl išskaitymų, atliekamų pereikvojus žuvų kiekius, formos (nebent ji ketina atlikti išskaitymus iš kitų nei atlantinė skumbrė žuvų rūšių kiekių). Kita vertus, kontrolės reglamente nurodyta konsultacijų procedūra taikytina visais atvejais, kai reikalaujama kompensuoti pereikvojimą „praeityje“. Komisija mano, kad reikia taikyti naująjį kontrolės reglamentą, nes kompensavimo procedūra pradedama dėl praeityje įvykusio pereikvojimo, kurį Komisija konstatuoja remdamasi patikimais duomenimis, kaip nutiko 2010 metais.“

10

A. skirtame 2010 m. gruodžio 14 d. rašte D. iš esmės pasiūlė Ispanijos valdžios institucijoms kuo skubiau spręsti pereikvojimo problemą. Ji taip pat priminė, kad Komisijos tarnybos ir šios institucijos bendradarbiauja siekdamos nustatyti realius perviršio kiekius, kad vėliau nustatytų kompensavimo tvarką, ir parengti veiksmų, kuriais būtų sustiprinta Ispanijos kontrolės sistema, planą. Šiuo tikslu D. primygtinai rekomendavo, kad 2011 m. atlantinių skumbrių žvejybos sezonu iš pradžių būtų leidžiama žvejoti tik 50 % tiems metams Ispanijos Karalystei skirtos kvotos.

11

2010 m. gruodžio 21 d. Ispanijos Karalystė priėmė Nutarimą ARM/3315/2010, iš dalies keičiantį 2010 m. vasario 10 d. Nutarimą ARM/271/2010, kuriuo nustatomi atlantinių skumbrių kvotos paskirstymo ir valdymo kriterijai ir reglamentuojamas jų sugavimas ir iškrovimas (Orden ARM/3315/2010, de 21 de diciembre, por la que se modifica la Orden ARM/271/2010, de 10 de febrero, por la que se establecen los criterios para el reparto y la gestión de la cuota de caballa, y se regula su captura y desembarque (BOE, Nr. 310, 2010 m. gruodžio 22 d., p. 105675, toliau – Nutarimas ARM 3315/2010 ). Pagal Nutarimo ARM 3315/2010 2 straipsnio 2 punktą atlantinių skumbrių žvejybos sezonas turėjo prasidėti 2011 m. vasario 15 d.

12

2011 m. sausio 11 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Ispanijos valdžios institucijų susitikimas. Remiantis šio susitikimo dienotvarke, jame ketinta nagrinėti duomenis apie Šiaurės Rytų Atlanto vandenyne 2002–2010 m. Ispanijos laivyno sugautų atlantinių skumbrių kiekius, nes buvo spėjama, kad šie ištekliai buvo pereikvoti. Pagal dienotvarkės 1 punktą:

„Atlantinių skumbrių ir europinių paprastųjų jūrinių lydekų žvejyba – spėjamo pereikvojimo nuo 2009 m. kompensavimas

Šiuo klausimu tarnyba MARE C pateiks duomenis apie šių dviejų rūšių žuvies išteklių pereikvojimą nuo 2009 m., taip pat aptars skirtų žvejybos pastangų klausimą. Šis pereikvojimas yra didelis abiejų rūšių žuvies atvejais. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos tarnybos neturi kito pasirinkimo, tik taikyti kontrolės reglamento nuostatas dėl išskaitymo iš kvotų, t. y. šio kontrolės reglamento 105 straipsnį. Mūsų tarnybos yra pasirengusios tartis su Ispanijos valdžios institucijomis dėl kompensavimo sąlygų pagal šias nuostatas.“

13

Remiantis šio 2011 m. sausio 11 d. susirinkimo ataskaita, kokia ji buvo įteikta Ispanijos valdžios institucijoms, be kita ko:

„Komisija įspėja, kad jeigu Ispanijos [Karalystė] mano, kad nėra teisinio pagrindo iki 2010 m. pereikvotiems kiekiams kompensuoti, šios diskusijos beprasmės. Komisija pabrėžia, kad pagal taikytinus reglamentus iš 2011 m. kvotų galima išskaityti 2010 m. pereikvotus kiekius, t. y. apie 19000 tonų; būtų taikomas [kontrolės reglamento] 105 straipsnyje nurodytas daugiklis. Ispanijos [Karalystė] nurodo, kad sutinka su Komisijos nurodytais viršytų kiekių skaičiais. Be to, Komisija teigia neturinti tartis su Ispanijos [Karalyste] dėl išskaitymų, atliekamų pereikvojus žuvų kiekius, formos (nebent ji ketina atlikti išskaitymus iš kitų nei atlantinė skumbrė žuvų rūšių kiekių). Kita vertus, kontrolės reglamente nurodyta konsultacijų procedūra taikytina visais atvejais, kai reikalaujama kompensuoti pereikvojimą „praeityje“. Komisija mano, kad taikomas naujasis kontrolės reglamentas, nes kompensavimo procedūra pradedama dėl praeityje įvykusio pereikvojimo, kurį Komisija konstatuoja remdamasi patikimais duomenimis, kaip kad nutiko 2010 metais.“

14

2011 m. sausio 24 d. įvyko Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato generalinės direktorės E. ir Ispanijos aplinkos, kaimo ir jūros reikalų ministerijos generalinės sekretorės, atsakingos už jūros reikalus, V. I. susitikimas pastarosios iniciatyva siekiant aptarti atlantinių skumbrių išteklių pereikvojimo klausimą. Po šio susitikimo 2011 m. vasario 8 d. laišku V. I. pasiūlė E., kad, visų pirma, būtų nustatytas bendras išskaitomas kiekis, antra, kaip „Didžiosios Britanijos atveju“, būtų nustatytas išskaitant taikomas 0,7 dydžio koeficientas, trečia, būtų numatytas tinkamas penkiolikos metų laikotarpis, ketvirta, atsižvelgiant į socialines ir ekonomines priežastis, sumažinimo norma būtų ne didesnė kaip 15–18%, penkta, būtų nustatyta peržiūros sąlyga tam, kad praėjus pusei laikotarpio, t. y. septyneriems ar aštuoneriems metams, būtų įvertinta situacija, ir, šešta, būtų taikomos reikalingos korekcijos, kad būtų paisoma bendro kiekio.

15

Per 2011 m. vasario 4 d. vykusį privatų D. ir A. susitikimą pastaroji buvo informuota apie Komisijos ketinimą taikyti išskaitymus dvejų metų laikotarpiu. Tačiau A. prašė numatyti ilgesnį laikotarpį, kad būtų atsižvelgta į tam tikras ekonomines aplinkybes ir Ispanijos žvejybos laivyno, kuriam reikia laiko prisitaikyti prie galimų pereikvojimo pasekmių ir atitinkamo išskaitymo, interesus.

16

Vėliau kompetentingos Komisijos tarnybos pradėjo tarpusavio konsultacijas dėl ginčijamo reglamento projekto; buvo siūloma paskirstyti išskaičiuotinus kiekius ketverių metų laikotarpiui ir laipsniškai didinti šių išskaičiuotinų kiekių sumas.

17

Per 2011 m. vasario 17 d. ar 18 d. įvykusį D. kabineto darbuotojos K. ir A. pokalbį telefonu pastaroji paprašė, kad numatomi išskaityti kiekiai būtų paskirstyti penkerių ar šešerių metų laikotarpiui. Kadangi D. sutiko patenkinti prašymą paskirstyti šiuos išskaičiuotinus kiekius penkerių metų laikotarpiui, šio sprendimo 16 punkte nurodyta tarnybų tarpusavio konsultavimosi procedūra 2011 m. vasario 18 d. buvo sustabdyta ir atnaujinta vasario 22 d., siekiant padaryti būtinus ginčijamo reglamento projekto priedo pakeitimus.

18

Remdamasi 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, p. 1, toliau – kontrolės reglamentas), 105 straipsnio 1 ir 2 dalimis 2011 m. vasario 22 d. Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 165/2011, kuriuo dėl išteklių pereikvojimo 2010 m. iš tam tikrų 2011 m. ir vėlesniais metais Ispanijai skirtų atlantinių skumbrių kvotų numatoma išskaičiuoti tam tikrą kiekį (OL L 48, p. 11, toliau – ginčijamas reglamentas).

19

Ginčijamo reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad „2010 m. atlantinių skumbrių žvejybos VIIIc, IX ir X zonose, ŽRVAK (angl. CECAF) 34.1.1 rajono [Sąjungos] vandenyse kvota Ispanijai skirta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010 [OL L 21, 2010, p. 1], o 2011 m. – Tarybos reglamentu (ES) Nr. 57/2011 [OL L 24, 2011, p. 1]“.

20

Ginčijamo reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „kadangi [Ispanijos Karalystės] pateikti 2010 m. atlantinių skumbrių žvejybos duomenys buvo užregistruoti ir pranešti skirtingais vertės grandinės, kuri prasideda sužvejojimu ir baigiasi pirminiu pardavimu, etapais, Komisija, atlikusi kryžmines minėtų duomenų patikras, nustatė neatitikimų, kad „vėliau pagal [kontrolės reglamentą] Ispanijoje atlikus keletą auditų, tikrinimo misijų ir patikrų šie neatitikimai buvo patvirtinti ir kad „remdamasi atliekant tyrimą surinktais duomenimis Komisija gali nustatyti, kad ši valstybė narė jai skirtą atlantinių skumbrių kvotą 2010 m. viršijo 19621 tona“.

21

Remiantis ginčijamo reglamento 4 ir 5 konstatuojamosiomis dalimis, viena vertus, „[kontrolės] reglamento 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos kvotas, ji atitinkamą kiekį išskaičiuoja iš tos valstybės narės būsimų kvotų“ ir, kita vertus, „to reglamento 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atitinkami kiekiai iš žvejybos kvotų išskaičiuojami kitais metais ar per kelerius metus taikant tam tikrus toje dalyje nustatytus daugiklius“.

22

Pagal ginčijamo reglamento 6 konstatuojamąją dalį „už išteklių pereikvojimą 2010 m. išskaičiuotinas kiekis yra didesnis, nei 2011 m. [Ispanijos Karalystei] atitinkamiems ištekliams žvejoti skirta kvota“.

23

Ginčijamo reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Aptariami atlantinių skumbrių ištekliai šiuo metu neperžengia saugių biologinių ribų ir mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad artimiausioje ateityje padėtis greičiausiai nepasikeis. Jei visi atitinkami kiekiai neatidėliotinai būtų išskaičiuoti iš [Ispanijos Karalystės] 2011 m. skirtos atlantinių skumbrių kvotos, ši žvejybos veikla 2011 m. būtų visiškai sustabdyta. Atsižvelgiant į išskirtines šio atvejo aplinkybes, visiškai sustabdžius veiklą kiltų neproporcingo masto socialinių ir ekonominių pasekmių pavojus tiek atitinkamame žvejybos sektoriuje, tiek susijusiame perdirbimo sektoriuje. Atsižvelgiant į situaciją ir į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, manoma, kad šiuo konkrečiu atveju, norint sugrąžinti pereikvotų išteklių kiekius, reikiamus kiekius tinkama išskaičiuoti per 5 metus, t. y. 2011–2015 m., ir, jei būtina, bet kokį likusį kiekį išskaičiuoti iš atlantinių skumbrių kvotos, skiriamos iš karto po tų metų einančiais metais.“

24

Ginčijamo reglamento 1 straipsnyje numatyta, kad „Tarybos reglamentu (ES) Nr. 57/2011 Ispanijai 2011 m. skirta atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) žvejybos VIIIc, IX ir X zonose, ŽRVAK 34.1.1 rajono [Sąjungos] vandenyse kvota sumažinama, kaip nurodyta priede“. Be to, šio reglamento 2 straipsnyje nustatyta, kad „atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) žvejybos VIIIc, IX ir X zonose, ŽRVAK 34.1.1 rajono [Sąjungos] vandenyse kvota, kuri Ispanijai gali būti skirta 2012–2015 m., ir, jei reikia, tų pačių išteklių žvejybos kvota, kuri Ispanijai gali būti skirta vėlesniais metais, sumažinama, kaip nurodyta priede“.

25

Taigi ginčijamo reglamento priede pateikiama lentelė, kurios vienas iš stulpelių pavadintas „Kvotos ir sužvejotų žuvų kiekio skirtumas (pereikvojimas)“; jame nurodyta „–19621 [t] (79,7 % 2010 m. kvotos)“, tolesniame gretimame stulpelyje nurodomas „Reglamento (ES) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 2 dalyje nustatytas daugiklis (pereikvotas kiekis × 2)“, t. y. „– 39242 [t]“, o dar tolesniuose stulpeliuose nurodomi 2011–2015 m. išskaičiuotini kiekiai, t. y. atitinkamai 4500 t – 2011 m., 5500 t – 2012 m., 9748 t – 2013 m., 9747 t – 2014 m. ir 9747 t – 2015 m. „ir, jei reikia, vėlesniais metais“.

26

Ši byla pradėta Ispanijos Karalystės pateiktu ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. gegužės 19 d.

27

Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:

28

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

29

Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į ketvirtąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.

30

Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

31

2013 m. gruodžio 11 d. posėdyje buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus. Vykstant posėdžiui Bendrasis Teismas nusprendė neužbaigti žodinės proceso dalies, kad Komisija galėtų pateikti visą reikšmingą informaciją, galinčią padėti įrodyti, jog prieš priimant ginčijamą reglamentą Ispanijos valdžios institucijos buvo išklausytos dėl to, kaip tame reglamente buvo numatoma atlikti išskaičiavimus iš atlantinių skumbrių kvotos, o tai buvo pažymėta teismo posėdžio protokole.

32

2014 m. sausio 9 d. raštu Komisija šiuo klausimu pateikė pastabas ir papildomos informacijos.

33

2014 m. sausio 28 d. raštu Ispanijos Karalystė pateikė pastabas dėl šio Komisijos rašto.

34

2014 m. vasario 4 d. Bendrasis Teismas nurodė baigti žodinę proceso dalį.

35

Grįsdama ieškinį Ispanijos Karalystė nurodo šešis pagrindus, t. y. pirma, kontrolės reglamento 105 straipsnio 6 dalies pažeidimą, antra, procedūrinių reikalavimų pažeidimą dėl to, kad neprašyta, jog valdymo komitetas, kaip jis suprantamas pagal to paties reglamento 119 straipsnį, pateiktų išankstinę motyvuotą nuomonę, trečia, jos teisės į gynybą pažeidimą, ketvirta, teisinio saugumo principo pažeidimą, penkta, teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimą ir, šešta, vienodo požiūrio principo pažeidimą.

36

Ispanijos Karalystė teigia, kad ginčijamas reglamentas yra neteisėtas, nes priimtas prieš Komisijai priimant taikymo taisykles, kaip jos suprantamos pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 6 dalį, kuria reikalaujama priimti atitinkamų kiekių nustatymo taisykles. Be to, ji nesutinka, kad šio reglamento 105 straipsnio 1 dalies nuostatos yra pakankamai aiškios ir tikslios ir kad nebūtina priimti jokios jų įgyvendinimo priemonės. Tai, kad šio reglamento 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog taikymo taisyklės „gali“ būti patvirtintos, nereiškia, jog Komisija turi diskreciją jas priimti arba pasirinkti šiuo tikslu šio reglamento 119 straipsnyje nurodytą vieną ar kitą procedūrą.

37

Komisija nesutinka su Ispanijos Karalystės argumentais ir prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.

38

Reikia priminti, kad kontrolės reglamento 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog „išsamios šio straipsnio taikymo, visų pirma atitinkamų kiekių nustatymo, taisyklės gali būti patvirtintos 119 straipsnyje nurodyta tvarka“, t. y. tvarka, kaip ji suprantama pagal to paties reglamento 119 straipsnio 2 dalį, siejamą su 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124), iš dalies pakeisto 2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, p. 11), 4–7 straipsniais.

39

Be to, kontrolės reglamento 119 straipsnyje „Komiteto procedūra“, be kita ko, numatyta:

„1.   Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnį įsteigtas komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

<...>“

40

Konkrečiai tariant, kontrolės reglamento 105 straipsnio 6 dalyje vartojamas žodis „gali“ parodo, kad, pirma, Komisija turi diskreciją spręsti esminį klausimą, ar kompetentingam komitetui pateikti pasiūlymą šiuo tikslu priimti išsamias taikymo taisykles (žr., be kita ko, Sprendimo 1999/468 2 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį), ir, antra, kad ši diskrecija apima ir Komisijos galimybę šiuo tikslu rinktis iš į šio reglamento taikymo sritį patenkančių skirtingų atvejų ir priemonių. Iš tikrųjų tik toks aiškinimas atitinka tą aplinkybę, kad 105 straipsnio 6 dalyje numatyta kaip pavyzdys („be kita ko) galimybė, o ne pareiga priimti išsamias „atitinkamų kiekių nustatymo“ taisykles.

41

Taigi Ispanijos Karalystė remiasi klaidinga prielaida teigdama, kad Komisija privalėjo priimti išsamias taikymo taisykles tam, kad galėtų įgyvendinti priemones, kuriomis ji disponuoja pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes Komisijos įgaliojimų apimtį ir kriterijus, kuriais reglamentuojamas šių priemonių įgyvendinimas, iš tikrųjų lemia pati šių nuostatų formuluotė.

42

Todėl reikia patikrinti, ar šios nuostatos yra pakankamai aiškios, tikslios ir besąlygiškos, kad Komisija galėtų jas įgyvendinti tiesiogiai atitinkamų valstybių narių atžvilgiu.

43

Remiantis kontrolės reglamento 105 straipsnio 1 ir 2 dalimis:

„1.   Kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas kvotas, ji atlieka išskaitymus iš tos valstybės narės būsimų kvotų.

2.   Jei valstybė narė pereikvoja atitinkamais metais jos turimą kvotą, išteklių arba išteklių grupės paskyrimą [paskirtą kiekį] ar dalį, Komisija kitais metais ar per kelerius ateinančius metus atlieka išskaitymus iš pereikvojusios valstybės narės metinės kvotos, paskyrimo [paskirto kiekio] ar dalies taikydama daugiklį pagal šią lentelę:

Vis dėlto visais atvejais, kai su leidžiamu iškrovimu susijęs pereikvotas išteklių kiekis yra 100 tonų ar mažesnis, atliekamas išskaitymas lygus „pereikvotam išteklių kiekiui * 1,00.“

44

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė, remiantis kontrolės reglamento 105 straipsnio 1 dalies formuluote, joje numatyta Komisijos kompetencija yra ribota, nes kai ji nustato, kad valstybė narė viršijo žvejybos kvotas, ji turi atlikti („atlieka“) išskaitymus iš tos valstybės narės būsimų kvotų. Be to, to paties reglamento 105 straipsnio 2 dalyje Komisijai nesuteikiama diskrecija spręsti, kokių priemonių imtis dėl tokio viršijimo „atitinkamais metais“, bet ji įpareigojama „kitais metais ar per kelerius ateinančius metus“ atlikti („atlieka“) „išskaitymus iš pereikvojusios valstybės narės metinės kvotos“ taikydama nustatytą daugiklį pagal konstatuotą viršytą kiekį („taiko“). Be to, iš to matyti ir, kaip tvirtina Komisija, bendras išskaitytinas kiekis nustatomas atliekant tikslią matematinę operaciją, kurios elementai, t. y. perviršio norma ir daugiklis, yra konkrečiai numatyti šioje nuostatoje, todėl Komisija neturi jokios diskrecijos jų maksimaliems dydžiams nustatyti. Šiomis aplinkybėmis Komisija turi diskreciją tik kiek tai susiję su tuo, kaip ji ketina paskirstyti šiuos išskaitymus „iš atitinkamos valstybės narės metinės [atitinkamų metų ar ateinančių metų] kvotos, paskyrimo [paskirto kiekio] ar dalies“, t. y. jų paskirstymu laiko atžvilgiu ir laikotarpio, per kurį tokie išskaitymai turi būti atlikti, kad būtų pasiekta nustatyta maksimali riba, nustatymu.

45

Tai reiškia, kad kontrolės reglamento 105 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, būtent tos, kuriose numatyta, kaip apskaičiuoti bendrą išskaitytiną kiekį, yra pakankamai aiškios, tikslios ir besąlygiškos, todėl Komisija jas gali taikyti tiesiogiai.

46

Taigi Ispanijos Karalystė klysta teigdama, kad pažeista tariama besąlygiška Komisijos pareiga priimti išsamias taikymo taisykles, įskaitant atitinkamų kiekių nustatymo, nes tai yra išankstinė išskaitymo priemonių pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 1 ir 2 dalis teisėtumo sąlyga.

47

Todėl pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną ir nebūtina pareikšti nuomonės dėl kitų šalių šiuo klausimu nurodomų argumentų.

48

Pateikdama šį ieškinio pagrindą Ispanijos Karalystė iš esmės tvirtina, kad ginčijamas reglamentas yra neteisėtas dėl procedūrinių trūkumų, nes prieš jį priimdama Komisija nesikreipė į valdymo komitetą dėl motyvuotos nuomonės kontrolės reglamento 119 straipsnyje numatyta tvarka.

49

Ispanijos Karalystė Komisijai iš esmės priekaištauja, kad ši nukrypo nuo tvarkos, kurios paprastai laikėsi taikydama valstybėms narėms sankcijas dėl pereikvojimo. Kitaip, nei turėtų būti laikantis šios tvarkos, Komisija priėmė ginčijimą reglamentą prieš tai nesikreipusi į valdymo komitetą, t. y. organą, kuriame atitinkamos valstybės narės gali pateikti pastabas ir ginti savo interesus, kad šis pateiktų motyvuotą nuomonę, ir dėl to padarė procedūrinį pažeidimą. Be to, Ispanijos Karalystė nemano, kad reikšmingas skirtumas, kurį Komisija nurodė kalbėdama apie dvi skirtingas kontrolės reglamento 105 straipsnyje numatytas išskaitymo sistemas, t. y. pirma, „įprastą“ procedūrą (šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalys) ir, antra, su „praeitimi“ susijusią procedūrą (šio straipsnio 4 dalis), kuriai vienintelei taikytina komiteto tvarka ir reikalaujama konsultuotis su atitinkama valstybe nare. Be to, klaidinga teigti, kad kontrolės reglamento 105 straipsnio 6 dalis susijusi tik šio straipsnio 4 dalimi. Tai, kad taikymo taisyklės gali būti priimamos „visų pirma [dėl] atitinkamų kiekių nustatymo“, rodo, jog 6 dalyje kalbama apie tokių kiekių nustatymą pagal kiekvieną šio straipsnio dalį.

50

Komisija nesutinka su Ispanijos Karalystės argumentais ir prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.

51

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad kontrolės reglamento 105 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatose, vienintelėse, kuriomis grindžiamas ginčijamas reglamentas, nenumatyta konsultavimosi su valdymo komitetu tvarka, kaip ji suprantama pagal šio straipsnio 6 dalį, siejamą su to paties reglamento 11 straipsniu. Kaip teisingai primena Komisija, tokia tvarka ir išankstinis konsultavimasis su atitinkama valstybe nare dėl „[išskaitymo] iš būsimų tos valstybės narės kvotų“ numatyti tik 105 straipsnio 4 dalyje, jei ši valstybė narė „pereikvojo ankstesniais metais turėtą kvotą“, o tai Komisija įvardija kaip susijusius su „praeitimi“ išskaitymus, apimančiais kelerius metus. Tačiau išskaitymai pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 2 dalį siejami tik su kvotos viršijimu „atitinkamais metais“, todėl šiuo atveju negali būti kvalifikuojami kaip susiję su „praeitimi“.

52

Galiausiai nagrinėjamu atveju netaikyta speciali tvarka pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 5 dalį, pagal kurią Komisija, jei valstybė narė „neturi ar neturi pakankamai kvotos“, kiek tai susiję su ištekliaus pereikvojimu, gali atlikti „išskaitymus iš <...> valstybei narei tame pačiame geografiniame rajone paskirtų ar tokios pačios komercinės vertės kitų išteklių ar išteklių grupės kvotų“, taip pat nenumatyta taikyti šio reglamento 119 straipsnyje nurodytą procedūrą, taigi ir iš anksto konsultuotis su valdymo komitetu; tokios konsultacijos numatytos tik su atitinkama valstybe nare.

53

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad net 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, p. 1), įsigaliojusio jau priėmus ginčijamą reglamentą, todėl netaikomo nagrinėjamu atveju, 140 straipsnyje numatyta Komisijos pareiga konsultuotis su valstybe nare tik kai ji numato atlikti išskaitymus pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 4–5 dalis, o komiteto procedūra, kaip ji suprantama pagal jo 119 straipsnį, tame straipsnyje neminima.

54

Todėl Ispanijos Karalystės argumentui, kad konsultacijų tvarkos, kaip ji suprantama pagal kontrolės reglamento 119 straipsnį, turėtų būti laikomasi vykstant bet kuriai procedūrai, per kurią imamasi išskaitymo priemonių, kaip jos suprantamos pagal šio reglamento 105 straipsnį, negalima pritarti nei atsižvelgiant į šio straipsnio tekstą, nei į jo priėmimo aplinkybes. Ispanijos Karalystė taip pat negali pagrįsti argumento, kad minėto straipsnio 6 dalis siejama su „atitinkamų kiekių nustatymu“ pagal kiekvieną šio straipsnio dalį, todėl Komisija išsamias taikymo taisykles turėjo priimti visiems tose dalyse nurodytiems atvejams. Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 38–47 punktuose, viena vertus, šio reglamento 105 straipsnio 6 dalimi Komisijai suteikiama diskrecija priimti tokias išsamias taikymo taisykles, o kita vertus, to paties reglamento 105 straipsnio 1 ir 2 dalys, būtent tos, kuriose numatyta, kaip apskaičiuoti bendrą išskaitytiną kiekį, yra pakankamai aiškios, tikslios ir besąlygiškos, todėl gali būti taikomos tiesiogiai.

55

Galiausiai, kadangi Ispanijos Karalystė kaltina Komisiją, jog ši nukrypo nuo įprastai taikomos procedūros, ypač tos, kuri taikyta iki priimant 2010 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1004/2010 dėl tam tikrų 2010 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į praėjusiais metais viršytas žvejybos kvotas (OL L 291, p. 31), šis kaltinimas turi būti atmestas kaip šiomis aplinkybėmis nesvarbus, juo labiau kad jis labiau tiktų pagrįsti ieškinio ketvirtąjį–šeštąjį pagrindus, siejamus su teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir vienodo požiūrio principų pažeidimais. Taigi, kaip pažymi Komisija, nei iš šio reglamento turinio, nei motyvų nematyti, kad prieš jį priimant buvo konsultuotasi su valdymo komitetu.

56

Todėl antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

57

Ispanijos Karalystės teigimu, iš esmės išskaitymo priemonės turi būti priimamos paisant visų atitinkamai valstybei narei galimybę gintis suteikiančių procedūrinių garantijų, prie kurių priskirtina ir teisė būti išklausytam, kuri įprastai įgyvendinama per valdymo komitetą. Šiuo atžvilgiu remdamasi 2012 m. lapkričio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimu Ispanija / Komisija (T‑76/11), Ispanijos Karalystė per teismo posėdį pažymėjo, kad atsisako savo argumentų, jog išskaitymo priemonės yra kaip „sankcijos“. Tačiau su Ispanijos valdžios institucijomis niekada nebuvo konsultuotasi dėl sąlygų, kuriomis išskaitymai turėjo būti atliekami, kaip antai maksimalių išskaitytinų per metus kiekių, kompensavimo laikotarpio ir esamų socialinių ir ekonominių sąlygų siekiant įvertinti galimybę atlikti išskaitymus progresine ar linijine tvarka. Vien tai, kad Ispanijos Karalystė neginčija skaičių, rodančių atlantinių skumbrių išteklių pereikvojimą 2010 m., nereiškia, kad ji sutinka su kompensavimu bet kokiomis sąlygomis.

58

Galiausiai Ispanijos Karalystė atsisakė savo kaltinimo, pirmą kartą nurodyto dublike, kad Komisija pažeidė jos teisę į gynybą dėl to, kad nepasiūlė atlikti išskaitymų iš kitų išteklių ar išteklių grupės kvotų, kaip numatyta kontrolės reglamento 105 straipsnio 5 dalyje, o tai buvo nurodyta teismo posėdžio protokole.

59

Komisija nesutinka su Ispanijos Karalystės argumentais ir prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.

60

Šiame ieškinio pagrinde Ispanijos Karalystė nurodo jos teisės į gynybą pažeidimą, nes Ispanijos valdžios institucijos prieš priimant ginčijamą reglamentą buvo netinkamai išklausytos dėl nustatytų išskaitymų atlikimo tvarkos, t. y. dėl kriterijaus, kad išskaitymai atliekami iš atitinkamų metų ar ateinančių metų kvotos, kaip tai suprantama pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 2 dalį, taikymo. Tačiau Ispanijos Karalystė neginčija, kad buvo tinkamai informuota ir išklausyta dėl kitų to paties reglamento 105 straipsnyje numatytų kriterijų taikymo.

61

Kaip matyti iš šio sprendimo 44 punkto, Komisija turi diskreciją spręsti, ar ji ketina paskirstyti šiuos išskaitymus iš atitinkamų metų ar ateinančių metų kvotos, ir kaip, kaip tai suprantama pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl jų paskirstymo laiko atžvilgiu ir laikotarpio, per kurį tokie išskaitymai turi būti atlikti, kad būtų pasiekta nustatyta maksimali riba, nustatymo. Iš ginčijamo reglamento 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad nagrinėjamu atveju Komisija pasinaudojo šia diskrecija atsižvelgusi į kelis kriterijus, t. y. be kita ko, į tai, kad atitinkami atlantinių skumbrių ištekliai „neperžengia saugių biologinių ribų“ ir, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, „artimiausioje ateityje padėtis greičiausiai nepasikeis“, taip pat į netinkamą neatidėliotino išskaičiavimo iš Ispanijos Karalystei 2011 m. skirtos atlantinių skumbrių kvotos pobūdį, nes „ši žvejybos veikla 2011 m. būtų visiškai sustabdyta“ ir dėl to „kiltų neproporcingo masto socialinių ir ekonominių pasekmių pavojus tiek atitinkamame žvejybos sektoriuje, tiek susijusiame perdirbimo sektoriuje“.

62

Reikia priminti nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią, ir kaip tai patvirtina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41, 47 ir 48 straipsniai, teisės į gynybą, kuri apima teisę būti išklausytam, taikymo sritis Sąjungos teisės sistemoje yra labai plati, todėl šios teisės turi būti suteikiamos vykstant bet kokiai procedūrai, galinčiai pasibaigti nepalankiu sprendimu. Be to, šios teisės turi būti užtikrintos, net kai taikytinuose teisės aktuose toks formalumas nėra aiškiai numatytas. Taigi teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo M.M., C‑277/11, 81–87 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką; taip pat žr. 1994 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fiskano / Komisija, C-135/92, Rink. p. I-2885, 39 ir 40 punktus; 1996 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Lisrestal ir kt.., C-32/95 P, Rink. p. I-5373, 21 punktą ir 2005 m. birželio 9 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C-287/02, Rink. p. I-5093, 37 punktą). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad teisės į gynybą principas yra esminis ir bendrasis Sąjungos teisės principas, teisės akto nuostata negalima uždrausti jį taikyti arba apriboti, o jo laikymasis turi būti užtikrinamas, net jei nėra specialaus reglamentavimo arba egzistuojančiu reglamentavimu šio principo nepaisoma (šiuo klausimu žr. 1997 m. birželio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Air Inter / Komisija, T-260/94, Rink. p. II-997, 60 punktą).

63

Be to, tuo atveju, kai Sąjungos institucijos turi diskreciją, pavyzdžiui, Komisija pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 2 dalį (žr. šio sprendimo 61 punktą), Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų paisymas per administracines procedūras įgyja dar didesnę svarbą. Tarp šių garantijų yra Komisijos pareiga rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas atitinkamos bylos aplinkybes, suinteresuotojo asmens teisė išdėstyti savo nuomonę prieš priimant tokį sprendimą ir teisė į pakankamą sprendimo pagrindimą. Tik taip Sąjungos teismas gali patikrinti, ar įvykdytos faktinės ir teisinės sąlygos, nuo kurių priklauso diskrecijos įgyvendinimas (žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Technische Universität München, C-269/90, Rink. p. I-5469, 14 punktą; 2007 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija / Lenzing, C-525/04 P, Rink. p. I-9947, 58 punktą ir 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai / Komisija, C-405/07 P, Rink. p. I-8301, 56 punktą).

64

Todėl teisė būti išklausytam, kaip Sąjungos teisės sistemos principas ir pagrindinė teisė, taikoma, kai administracija numato priimti nepalankų aktą, t. y. aktą, kuris gali neigiamai paveikti asmens ar atitinkamos valstybės narės interesus, nes jos taikymas nepriklauso nuo to, ar šiuo klausimu antrinėje teisėje įtvirtinta aiški norma. Reikia pažymėti, kad ginčijamame reglamente nustatyti išskaičiuotini kiekiai yra nepalankūs Ispanijos Karalystei, nes dėl jų smarkiai sumažinamos metinės žvejybos kvotos, skirtos mažiausiai 2011–2015 metų laikotarpiui. Be to, nagrinėjamu atveju įgyvendindama pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 2 dalį turimą diskreciją Komisija nustatė atitinkamus šių išskaičiuotinų kiekių skaičius ir laikotarpį, per kurį jie turi būti taikomi.

65

Būtent atsižvelgiant į šią teismo praktiką reikia įvertinti, ar nagrinėjamu atveju Komisija paisė Ispanijos valdžios institucijų teisės būti išklausytoms dėl numatomų išskaitymų tvarkos, įskaitant dėl jų metinio dydžio nustatymo ir jų paskirstymo laiko atžvilgiu.

66

Pirma, neginčijama, kad atlikus Ispanijoje patikrinimus, susijusius su atlantinių skumbrių žvejybos veikla 2010 m., Komisija, pirma, tinkamai informavo Ispanijos valdžios institucijas apie savo išvadas, kad Ispanijos Karalystė jai skirtą šios rūšies žuvų kvotą 2010 m. viršijo 19621 tona ir kad nuo 2010 m. kovo mėn., atsižvelgiant į tai, kad jau buvo sugauta 39693 tonų žuvies, metams nustatyta atlantinių skumbrių kvota, t. y. 24604 tonos, buvo viršyta 61 % ir, antra, pasiūlė šioms institucijoms pateikti savo pastabas, kuriose šios neginčijo Komisijos pateiktų skaičių (žr. šio sprendimo 2 ir 3 punktus). Be to, atsižvelgdama į šią situaciją, vėliausiai nuo 2010 m. liepos mėn. Komisija išreiškė nepasitenkinimą, kad Ispanijos valdžios institucijos nepakankamai bendradarbiauja šiuo klausimu, ir paprašė pateikti situacijai įvertinti būtinos informacijos (žr. šio sprendimo 5 punktą).

67

Antra, iš 2010 m. lapkričio 30 d. susitikimo dienotvarkės 4 punkto ir 2011 m. sausio 11 d. susitikimo 1 punkto matyti, kad Komisijos tarnybos buvo „pasirengusios tartis su Ispanijos valdžios institucijomis dėl kompensavimo remiantis [kontrolės reglamento 105 straipsnio] nuostatomis sąlygų (žr. šio sprendimo 8 ir 12 punktus).

68

Trečia, nors Komisija minėtų susitikimų ataskaitose nurodė neturinti tartis su Ispanijos valdžios institucijomis „dėl išskaitymų, atliekamų pereikvojus žuvų kiekius, formos“ (žr. šio sprendimo 9 ir 13 punktus), iš, be kita ko, Komisijos po teismo posėdžio pateiktų duomenų ir dokumentų, kurių turinio per se Ispanijos Karalystė neginčijo, matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2011 m. vasario mėn. vidurio, taigi dar prieš priimant ginčijamą reglamentą, Komisijos tarnybos ir šios valdžios institucijos nuolat diskutavo dėl bendro išskaitytinų kiekių skaičiaus konkretaus taikymo; šį skaičių nustatė Komisija, o Ispanijos Karalystė su juo sutiko (žr. šio sprendimo 7–17 punktus). Konkrečiai tariant, po 2011 m. sausio 24 d. E. ir V. I. susitikimo pastaroji pateikė kelis, be kita ko, su išskaitymo koeficientu, išskaitymams išdėstyti tinkamu laikotarpiu ir taikytina sumažinimo norma (žr. šio sprendimo 14 punktą) susijusius pasiūlymus. Be to, kai per 2011 m. vasario 4 d. dvišalį susitikimą su D. apie Komisijos ketinimą atlikti išskaitymus per dvejų metų laikotarpį buvo pranešta A., ši paprašė daugiau laiko, kad būtų atsižvelgta į tam tikras ekonomines aplinkybes ir Ispanijos laivyno, kuriam gali prireikti tam tikro laiko prisitaikyti prie galimų pereikvojimo ir dėl to atitinkamų išskaitymų pasekmių, interesus (žr. šio sprendimo 15 punktą). Be to, Komisijos kompetentingoms tarnyboms priėmus sprendimą ginčijamo reglamento projekte pasiūlyti išskaitymus paskirstyti ketverių metų laikotarpiui ir juos laipsniškai didinti, A. paprašė, kad numatomi išskaitymai būtų paskirstyti penkerių ar šešerių metų laikotarpiui. Dėl šio prašymo 2011 m. vasario 18–22 d. buvo sustabdyta Komisijos tarnybų tarpusavio konsultavimosi procedūra, o minėtas laikotarpis prailgintas iki penkerių metų, kaip numatyta ginčijamo reglamento priede (žr. šio sprendimo 16 ir 17 punktus).

69

Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, Ispanijos valdžios institucijos ne kartą turėjo progą (ir ja pasinaudojo) veiksmingai išdėstyti savo poziciją, o laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2011 m. vasario mėn. jos iš tikrųjų turėjo galimybę pateikti bet kokią reikšmingą informaciją, be kita ko, apie Ispanijos žvejybos sektoriaus socialinę ir ekonominę situaciją tam, kad Komisija galėtų įgyvendinti savo diskreciją pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 2 dalį, ir net taip paveikti rezultatą.

70

Iš to matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo paisoma Ispanijos Karalystės teisės būti išklausytai.

71

Šiuo atžvilgiu negalima pripažinti pagrįstu Ispanijos Karalystės argumento, kad Komisija turėjo oficialiai išklausyti Ispanijos valdžios institucijas dėl išskaitymo priemonių, kaip antai numatytų ginčijamame reglamente.

72

Visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip tai pripažįsta ir Komisija, skirtingai nei kontrolės reglamento 105 straipsnio 4 ir 5 dalyse, siejamose su Įgyvendinimo reglamento Nr. 404/2011 140 straipsniu (žr. šio sprendimo 53 punktą), kontrolės reglamento 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse aiškiai nenumatyta Komisijos pareiga per oficialų susitikimą konsultuotis su atitinkama valstybe nare dėl numatomų išskaitymo priemonių prieš jas priimant ir juo labiau Komisijos pareiga per oficialų susitikimą konsultuotis su atitinkama valstybe nare dėl jų įgyvendinimo tvarkos.

73

Be to, atsižvelgiant į šio sprendimo 66–69 punktuose primintas aplinkybes, Ispanijos Karalystė negali pagrįstai teigti, kad dėl to, jog Komisija oficialiai jos neišklausė, jai nebuvo suteikta galimybė, prireikus pasikonsultavus su žvejybos sektoriaus atstovais, pateikti tinkamų pasiūlymų, kurie būtų galėję turėti įtakos ginčijamo reglamento turiniui. Viena vertus, tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis, kai atitinkama valstybė narė neginčija bendro išskaitytino kiekio, teisė būti išklausytam nereiškia, kad Komisija suteikia šiai valstybei narei galimybę pareikšti nuomonę dėl konkrečių išskaičiuotinų kiekių, kuriuos ji ketina numatyti ginčijamame akte ir paskirstyti keleriems metams, kol bus pasiekta nustatyta maksimali riba. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pripažinusi savo pareigą kompensuoti šį bendrą kvotų kiekį ir dėl jos pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį turimos lojalaus bendradarbiavimo pareigos Ispanijos Karalystė savo iniciatyva ir tinkamu laiku turėjo pateikti bet kokią šiam klausimui svarbią informaciją, kad Komisija galėtų tinkamai ir pagrįstai įgyvendinti savo diskreciją pagal kontrolės reglamento 105 straipsnio 2 dalį. Tačiau Ispanijos valdžios institucijos neįrodė, kad būtų pasinaudojusios ne kartą pasitaikiusia proga vykstant administracinei procedūrai vykdyti savo lojalaus bendradarbiavimo pareigą ir pateikti tokią svarbią informaciją, nepaisant to, kad jos žinojo apie pasekmių žvejybos sektoriui rimtumą ir kad Komisija iš pradžių buvo numačiusi būtinus išskaitymus atlikti per trumpesnį nei penkerių metų laikotarpį. Galiausiai Ispanijos Karalystė nepaaiškino, ar konsultavosi su žvejybos sektoriaus atstovais dėl to, kaip reikėtų išdėstyti bendrą nustatytų išskaitytinų kiekių skaičių laiko atžvilgiu, nors apie visa tai žinojo nuo 2010 m. liepos mėn., ir kiek (žr. šio sprendimo 3 punktą).

74

Šiomis aplinkybėmis Ispanijos Karalystė negali kaltinti Komisijos, kad ši pažeidė jos teisę į gynybą dėl to, kad oficialiai neišklausė Ispanijos valdžios institucijų dėl galiausiai ginčijamame reglamente nustatytų išskaičiuotinų kiekių.

75

Todėl šį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

76

Ispanijos Karalystė iš esmės teigia, kad ginčijamame reglamente, ypač jo 2 straipsnyje, jai nustatytos išskaitymo priemonės neatitinka aiškumo, tikslumo ir apibrėžtumo reikalavimų. Pasisavinusi labai didelę diskreciją ir pavartojusi žodžių junginį „jei reikia“, Komisija iš tiesų pasiliko teisę ateityje padidinti išskaičiuotinus kiekius savo nuožiūra ir juos išdėstyti neribotam laikotarpiui, užuot nustačiusi, be kita ko, nuspėjamus kriterijus, garantuojančius, kad išskaičiuotini kiekiai iš kiekvienais metais turimų kvotų neviršys tam tikros maksimalios ribos. Šiuo atžvilgiu Ispanijos Karalystė primena, kad tokia diskrecija neturi teisinio pagrindo ir ja naudotasi nepriėmus išsamių taikymo taisyklių, patvirtintų taikant komiteto procedūrą, taigi nedalyvaujant visoms valstybėms narėms. Tokia situacija neatitinka teisinio saugumo principo.

77

Komisija nesutinka su Ispanijos Karalystės argumentais ir prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.

78

Kaip teigia ir Komisija, pakanka konstatuoti, kad, atsižvelgiant į kontrolės reglamento 105 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, ginčijamo reglamento priede numatytas remiantis Ispanijos valdžios institucijų neginčytais duomenimis ir taikant atitinkamą daugiklį atliktas taikytinų išskaičiuotinų kiekių, kurių bendra suma yra 39242 tonos, skaičiavimas aiškiai pateiktas šeštame lentelės stulpelyje. Be to, kaip aiškiai matyti iš septinto–vienuolikto lentelės stulpelio, ši bendra išskaičiuotinų kiekių suma gauta sudėjus penkis skirtingus dydžius (4500 + 5500 + 9748 + 9747 + 9747 = 39242), kurie susieti su 2011–2015 metais. Galiausiai, kaip paaiškinama ginčijamo reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje ir Komisijos raštuose, dėl žodžių junginio „jei reikia“, esančio su 2015 m. susijusiame stulpelyje, negali padidėti šis bendras šiame reglamente numatytas išskaičiuotinas kiekis; tai tik suteikia Komisijai galimybę papildyti taip vėlesniems metams nustatytus išskaičiuotinus kiekius tuo atveju, jeigu kvotos (dar nežinomos), kurios turi būti suteiktos Ispanijos Karalystei 2011–2015 metais, būtų nepakankamos numatytam išskaičiuotinam kiekiui padengti. Kitaip tariant, 9747 tonų kiekį, numatytą 2015 metams, Komisija ketina išskaičiuoti tik jeigu toks išskaičiuotinas kiekis pasirodytų bent iš dalies būtinas nustatytam maksimaliam išskaičiuotinam 39242 tonų kiekiui pasiekti.

79

Taigi Ispanijos Karalystės argumentas, kad Komisija pasiliko teisę padidinti savo nuožiūra numatytų išskaičiuotinų kiekių maksimalią ribą, yra nepagrįstas.

80

Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 78 punkte aprašytą teisės akto turinį, kuris yra pakankamai aiškus, tikslus, o jo pasekmės nuspėjamos (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo VEMW ir kt., C-17/03, Rink. p. I-4983, 80 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką), ir kuris leidžia Ispanijos valdžios institucijoms pakankamai suprasti jų pareigų dėl išskaičiuotinų kiekių apimtį (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sudholz, C-17/01, Rink. p. I-4243, 34 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką), teisinio saugumo principo pažeidimu grindžiamas ieškinio pagrindas negali būti priimtas.

81

Todėl šį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

82

Ispanijos Karalystės teigimu, ginčijamas reglamentas, priimtas 2003 m. vasario 13 d. ir įsigaliojęs 2013 m. vasario 23 d., stipriai paveikė Nutarimo ARM 271/2010 nuostatų, pagal kurias atlantinių skumbrių žvejybos sezonas prasidėjo 2011 m. vasario 15 d., įgyvendinimą (žr. šio sprendimo 11 punktą). Šiam vidaus teisės aktui parengti prireikė ilgų konsultacijų su atitinkamo sektoriaus atstovais ir galiausiai šio akto projektas buvo pateiktas Komisijai pagal 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 3 t., p. 217), 46 straipsnį. Tačiau toks elgesys neva prieštarauja, be kita ko, teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Ispanijos Karalystė iš esmės pažymi, kad net jei kvotos ar žvejybos galimybės nėra nepakeičiamos subjektyvinės teisės, jos yra bent konkretūs leidimai žvejybos veiklai vykdyti tam tikru momentu ir šios galimybės yra realios, galimos nustatyti ir kiekybiškai įvardyti konkrečiam laikotarpiui, todėl „jos tampa konkrečiomis teisėmis nustatytam laiko tarpui“. Tačiau ginčijamu reglamentu šios žvejybos teisės ar galimybės a posteriori buvo pakeistos, dėl ko, be kita ko, pažeistas šių teisių ar galimybių turėtojų teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

83

Komisija nesutinka su Ispanijos Karalystės argumentais ir prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.

84

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisę remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu turi visi subjektai, kuriems Sąjungos institucija sudarė sąlygas turėti pagrįstų lūkesčių. Tačiau tam, kad būtų galima pasinaudoti teise remtis šiuo principu, reikia, kad būtų įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos. Pirma, Sąjungos institucijos suinteresuotajam asmeniui iš leidžiamų ir patikimų šaltinių turi būti suteikusios tikslias, besąlygines ir tarpusavyje derančias garantijas. Antra, šių garantijų pobūdis turi būti toks, kad asmeniui, kuriam jos skirtos, kiltų teisėtų lūkesčių. Trečia, duotos garantijos turi atitikti taikytinas normas (žr. 2010 m. birželio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimo Liuksemburgas / Komisija, T-549/08, Rink. p. II-2477, 71 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką ir 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo sprendimo Applied Microengineering / Komisija, T‑387/09, 57 ir 58 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką; taip pat šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo AJD Tuna, C-221/09, Rink. p. I-1655, 71 ir 72 punktus).

85

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Ispanijos Karalystė nesirėmė jokia tikslia, besąlygiška ir tarpusavyje derančia garantija, kaip tai suprantama pagal minėtą teismo praktiką, kad būtų galima pateisinti išvadą, jog pažeistas jos teisinių lūkesčių apsaugos principas. Atvirkščiai, neginčijama, kad Ispanijos valdžios institucijos buvo informuotos labai ankstyvoje administracinės procedūros stadijoje, jog Komisija ketino atlikti išskaitymus pagal kontrolės reglamento 105 straipsnį dėl 2010 m. viršytų atitinkamų žvejybos kvotų (žr. šio sprendimo 6–9 punktus) ir jos tarnybos 2010 m. gruodžio 14 d. raštu, t. y. prieš priimant Nutarimą ARM 271/2010, net įspėjo Ispanijos valdžios institucijas apie tai, kad neišvengiamai bus priimtos išskaitymo priemonės, ir joms patarė 2011 m. žvejybos sezonu leisti panaudoti daugiausia 50 % skirtos kvotos (žr. šio sprendimo 10 ir 11 punktus). Todėl šiomis aplinkybėmis Ispanijos Karalystė negali tvirtinti, jog Komisija jai suteikė pagrįstų lūkesčių, kad nuo 2011 m. bus išsaugotos atlantinių skumbrių žvejybos kvotos, ir nebūtina atsakyti į klausimą, ar šios kvotos buvo atitinkamų žvejybos sekretoriaus ūkio subjektų „įgytos teisės“.

86

Be to, net darant prielaidą, kad Ispanijos Karalystė nagrinėjamu atveju siekia remtis žvejybos sektoriaus ūkio subjektų teisėtais lūkesčiais ir kad toks pagrindas būtų priimtinas, jis nebūtų pagrįstas.

87

Šiuo klausimu reikia priminti, kad bet kuris ūkio subjektas, kuriam institucija suteikė pagrįstų lūkesčių, gali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, kaip pagrindiniu Sąjungos teisės principu, tačiau jei rūpestingas ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti jo interesus paveiksiančios Sąjungos priemonės priėmimą, jis negali remtis šiuo principu jau priėmus šią priemonę. Be to, ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis, jog bus išlaikyta esama padėtis, kuri gali būti pasikeista nacionalinėms institucijoms įgyvendinant savo diskreciją, ypač tokioje srityje, kokia yra bendra žvejybos politika, kurios tikslas – nuolatinis derinimas su besikeičiančiomis ekonominėmis sąlygomis (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Plantanol, C-201/08, Rink. p. I-8343, 53 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką ir 84 punkte minėto Sprendimo AJD Tuna 73 punktą; 2005 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cofradía de pescadores „San Pedro de Bermeo“ ir kt. / Taryba, T-415/03, Rink. p. II-4355, 78 punktą).

88

Šiuo klausimu iš nusistovėjusios teismų praktikos taip pat matyti, kad asmuo, kuris padarė akivaizdų galiojančių teisės aktų pažeidimą, negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimu (šiuo klausimu žr. 1985 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sideradria / Komisija, 67/84, Rink. p. 3983, 21 punktą ir 2004 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo nutarties Vela ir Tecnagrind / Komisija, C‑18/03 P, neskelbiamos Rinkinyje, 117–119 punktus; taip pat 2003 m. balandžio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Forum des migrants / Komisija, T-217/01, Rink. p. II-1563, 76 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju tai, kad Ispanijos žvejybos sektoriaus ūkio subjektai viršijo – o to Ispanijos valdžios institucijos neginčijo – atlantinių skumbrių kvotas, Ispanijos Karalystei 2011 m. suteiktas pagal 2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 23/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus, ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1359/2008, (EB) Nr. 754/2009, (EB) Nr. 1226/2009 bei (EB) Nr. 1287/2009 (OL L 21, p. 1 ir 55), yra akivaizdus pažeidimas.

89

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

90

Ispanijos Karalystė kaltina Komisiją, kad ši ją vertino nevienodai, palyginti su Airija ir Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, nepaisant situacijų panašumo. Šiuo atžvilgiu ji primena, kad ginčijamo reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje nurodomas, pirma, neproporcingo masto socialinių ir ekonominių pasekmių pavojus tiek atitinkamame žvejybos sektoriuje, tiek susijusiame perdirbimo sektoriuje ir, antra, dėl to kylanti būtinybė reikiamus kiekius išskaičiuoti per penkerius metus, t. y. 2011–2015 m., taip pat galimybė, jei būtina, bet kokį likusį kiekį išskaičiuoti ateinančiais metais. Į socialinių ir ekonominių pasekmių pavojų taip pat buvo atsižvelgta anksčiau, priimant 2007 m. vasario 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 147/2007, 2007–2012 m. pritaikantį tam tikras žuvies kvotas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 23 straipsnio 4 dalį (OL L 46, p. 10), kiek tai susiję su išskaitymais iš Airijai ir Jungtinei Karalystei skirtų atlantinių skumbrių kvotų; tų išskaičiuotinų kiekių maksimali riba buvo 15 % metinės kvotos. Tačiau ginčijamame reglamente, nepaisant analogiškų motyvų ir panašios situacijos, Komisija taikė ne tokią pačią maksimalią ribą, bet didesnį nei 15 % metinio išskaitymo procentinį dydį, o tai yra nepagrįsta diskriminacija. Ispanijos Karalystė priduria, kad, skirtingai nei ginčijamame reglamente, Reglamentas Nr. 147/2007 buvo priimtas taikant komiteto procedūrą ir, nors šis komitetas nepateikė nuomonės per nustatytus terminus, atitinkamos valstybės narės turėjo galimybę, kaip matyti iš jo 13 konstatuojamosios dalies, pareikšti nuomonę dėl išskaitymo kriterijų. Kadangi Ispanijos valdžios institucijos nebuvo išklausytos, Komisija neatsižvelgė į Ispanijos žvejybos sektoriaus ypatybes, kurios būtų padėjusios apibrėžti atitinkamas situacijas tam, kad būtų teisingai taikomas vienodo požiūrio principas. Bet kuriuo atveju socialinių ir ekonominių pasekmių pavojaus kriterijus turėjo būti taikomas vienodai atitinkamai Airijos bei Jungtinės Karalystės ir Ispanijos Karalystės situacijoms. Taigi Komisija ginčijamame reglamente turėjo taikyti, be kita ko, tą pačią maksimalią 15 % dydžio sumažinimo normą.

91

Komisija nesutinka, kad Ispanijos Karalystės atžvilgiu pažeidė vienodo požiūrio principą.

92

Visų pirma reikia pažymėti, kad pirmasis–trečiasis ieškinio pagrindai, siejami su procedūrinių reikalavimų pažeidimu, buvo atmesti kaip nepagrįsti, todėl tie patys Ispanijos Karalystės argumentai, pakartoti grindžiant šį ieškinio pagrindą, taip pat turi būti atmesti.

93

Konkrečiau dėl tariamo vienodo požiūrio principo pažeidimo reikia priminti, kad pagal šį bendrąjį Sąjungos teisės principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas. Be to, skirtingu vertinimu pažeisti vienodo požiūrio principą galima tik tuomet, kai nagrinėjamos situacijos yra panašios atsižvelgiant į visus jas apibūdinančius elementus. Skirtingoms situacijoms būdingus elementus ir jų panašumą reikia, be kita ko, apibrėžti ir įvertinti atsižvelgiant į Sąjungos teisės akto, kuriuo nagrinėjamas skirtumas nustatytas, dalyką ir tikslą. Be to, reikia atsižvelgti į srities, kurioje priimtas atitinkamas teisės aktas, principus ir tikslus (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt., C-127/07, Rink. p. I-9895, 23, 25 ir 26 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką ir 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Liuksemburgas / Parlamentas ir Taryba, C-176/09, Rink. p. I-3727, 31 ir 32 punktus).

94

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į teisines ir faktines aplinkybes, situacijos, dėl kurių priimtas ginčijamas reglamentas ir Reglamentas Nr. 147/2007, nebuvo nei identiškos, nei panašios, kad pateisintų Komisijos vienodą požiūrį.

95

Reglamento Nr. 147/2007 teisinis pagrindas yra 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, p. 59; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 5 t., p. 460) 23 straipsnio, kuris pakeistas kontrolės reglamento 105 straipsniu (žr. jo 121 straipsnio 2 dalies b punktą) ir kuriuo buvo numatyta atlikti vadinamuosius su „praeitimi“ susijusius išskaitymus dėl Jungtinės Karalystės 2001–2005 m. viršytų atlantinių skumbrių žvejybos kvotų, 4 dalis; ši situacija šiuo metu reglamentuojama to paties reglamento 105 straipsnio 4 dalimi, kuri šioje byloje netaikoma. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Komisija net negalėjo taikyti šios nuostatos, nes nustatytas sužvejotų kiekių viršijimas pateko į šio reglamento 105 straipsnio 2 dalies, kurioje numatytas kvotos viršijimas vien „atitinkamais metais“, taikymo sritį.

96

Be to, reikia pabrėžti, kad, skirtingai nei kontrolės reglamento 105 straipsnio 2 dalyje numatyti labai konkretūs kriterijai, apibrėžiantys ribotą Komisijos kompetenciją apskaičiuojant tikslią išskaičiuotinų kiekių sumą (žr. šio sprendimo 44 punktą), Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, kurios formuluotė iš esmės atitinka kontrolės reglamento 105 straipsnio 1 dalį, buvo numatyta – dėl šios nuostatos bendro pobūdžio ir kitose Reglamento Nr. 2371/2002 nuostatose nesant jokio papildomo patikslinimo – didelė Komisijos diskrecija nustatyti minėtą sumą ir jos apskaičiavimo tvarką. Be to, būtent įgyvendindama šią diskreciją Komisija nusprendė, jog reikia pakeisti taikytiną korekcinį koeficientą ir 2007–2012 m. numatomus išskaičiuoti kiekius apriboti taip, kad jie nebūtų didesni nei 15 % atitinkamai valstybei narei skirtos metinės žvejybos kvotos (Reglamento Nr. 147/2007 7–11 konstatuojamosios dalys). Tačiau remiantis kontrolės reglamento 105 straipsnio 2 dalimi, kurią Komisija taikė nagrinėjamu atveju, to nebuvo galima padaryti teisėtai.

97

Taigi vien dėl šių teisinių priežasčių Ispanijos Karalystė neteisingai teigia, jog situacijos, reglamentuojamos atitinkamai ginčijamu reglamentu ir Reglamentu Nr. 147/2007, vis dėlto buvo panašios ir kad Komisija, remdamasi vienodo požiūrio principu, nagrinėjamu atveju turėjo jai taikyti tokią pačią 15 % dydžio procentinę normą.

98

Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad, kaip teigia Ispanijos Karalystė, socialinė ir ekonominė žvejybos pramonės padėtis atitinkamose valstybėse narėse vis dėlto buvo panaši – šio argumento Ispanijos Karalystė nepagrindžia jokiu konkrečiu įrodymu, Komisija neturėjo teisės, atsižvelgiant į privalomus kontrolės reglamento 105 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, taikyti tokį patį išskaičiuotinų kiekių apskaičiavimo metodą, kaip numatytasis Reglamente Nr. 147/2007, kuris buvo grindžiamas Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa.

99

Kadangi aptariamos situacijos nebuvo panašios ir vertintos skirtingai, ieškinio pagrindas, siejamas su vienodo požiūrio principo pažeidimu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir nebūtina spręsti dėl kitų šalių šiuo klausimu pateikiamų argumentų.

100

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.

101

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė.

102

Kadangi Ispanijos Karalystė pralaimėjo bylą, o Komisija prašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, Ispanijos Karalystė turi padengti savo ir Komisijos išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Panaikinimo pagrindų apibūdinimas

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, siejamo su kontrolės reglamento 105 straipsnio 6 dalies pažeidimu

Dėl ieškinio antrojo pagrindo, siejamo su procedūrinių reikalavimų pažeidimu

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, siejamo su teisės į gynybą pažeidimu

Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, siejamo su teisinės apsaugos principo pažeidimu

Dėl ieškinio penktojo pagrindo, siejamo su teisinių lūkesčių apsaugos principo pažeidimu

Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, siejamo su vienodo požiūrio principo pažeidimu

Dėl bylinėjimosi išlaidų