21.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 428/7

i)

Tuo atveju, jei nacionalinis įstatymų leidėjas nėra aiškiai ir galutinai nustatęs, kurioje procedūros stadijoje sprendimas gali būti užginčytas, ir jei nagrinėdamas kiekvieną konkretų skundą teismas šį klausimą sprendžia vertindamas kiekvieną atvejį atskirai pagal bendrosios teisės sistemos taisykles, ar Direktyvos 2011/92/ES (1) 11 straipsnio 4 dalyje numatyta teise į „ne pernelyg brangią“ procedūrą galima pasiremti nacionalinio teismo vykdomoje procedūroje, kurioje siekiama nustatyti, ar konkretus nagrinėjamas skundas buvo pateiktas tinkamoje stadijoje?

ii)

Ar Direktyvos 2011/92/ES 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas, kad procedūra būtų „ne pernelyg brangi“, taikomas visiems teismo proceso, kuriame ginčijamas sprendimo, veikimo ar neveikimo, kuriam taikomos direktyvos nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo, teisėtumas (nacionalinės arba Sąjungos teisės požiūriu), aspektams, ar tik su Sąjungos teise susijusiems skundo aspektams (arba, konkrečiai, tik tiems skundo aspektams, kurie susiję su minėtos direktyvos nuostatomis dėl visuomenės dalyvavimo)?

iii)

Ar Direktyvos 2011/92/ES 11 straipsnio 1 dalyje pavartota frazė „sprendimai, veikimas ar neveikimas“ apima administracinius sprendimus, kurie priimti išnagrinėjus paraišką dėl leidimo atlikti statybos darbus, net jei šie administraciniai sprendimai negrįžtamai ir galutinai nenustato šalių teisių?

iv)

Ar siekdamas užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą tose srityse, kuriose taikoma Sąjungos aplinkos teisė, nacionalinis teismas savo nacionalinę teisę a) procese, kuriame ginčijamas leidimo atlikti statybos darbus išdavimo procedūros dėl bendros svarbos intereso projekto, nustatyto pagal 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, teisėtumas, ir (arba) b) procese, kuriame ginčijamas leidimo atlikti statybos darbus išdavimo procedūros teisėtumas, kai ši veikla daro poveikį Europos svarbos vietovei, įsteigtai pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, turėtų aiškinti taip, kad ji atitiktų 1998 m. birželio 25 d. Orhuse pasirašytos JT/EEK Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytus tikslus?

v)

Jei į iv) a) ir (arba) b) pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar reikalavimas, kad pareiškėjai „atitiktų vidaus teisėje nustatytus kriterijus, jeigu tokie nustatyti“, neleidžia Orhuso konvencijos laikyti turinčia tiesioginį poveikį tada, kai pareiškėjai atitinka visus vidaus teisėje nustatytus skundo pateikimui taikomus kriterijus ir (arba) yra akivaizdu, kad jie turi teisę pateikti skundą a) procese, kuriame ginčijamas leidimo atlikti projekto statybos darbus, susijusius su bendros svarbos projektu, nustatytu pagal 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (2), išdavimo procedūros teisėtumas, ir (arba) b) procese, kuriame ginčijamas leidimo atlikti projekto statybos darbus išdavimo procedūros teisėtumas, jei projektas daro poveikį Europos svarbos vietovei, įsteigtai pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos?

vi)

Ar valstybė narė gali nustatyti įstatyminių išimčių iš taisyklės, kad aplinkos bylų nagrinėjimo procedūros turi būti ne pernelyg brangios, jei tokia išimtis nenustatyta Direktyvoje 2011/92/ES arba 1998 m. birželio 25 d. Orhuse pasirašytoje JT/EEK Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais?

vii)

Konkrečiau kalbant, ar 1998 m. birželio 25 d. Orhuse pasirašyta JT/EEK Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais draudžia tai, kad pagal nacionalinę teisę šios konvencijos 9 straipsnio 4 dalį įgyvendinantys nacionaliniai įstatymai, siekiant, kad aplinkos bylų nagrinėjimo procedūros būtų ne pernelyg brangios, būtų taikomi tik tuomet, jeigu tarp tariamai neteisėtų veiksmų ar sprendimo ir žalos aplinkai nustatomas priežastinis ryšys?