1

Ieškovė Deza, a.s., pagal Čekijos teisę įsteigta akcinė bendrovė, vykdo veiklą chemijos pramonės sektoriuje. Ji gamina, parduoda ir naudoja, be kita ko, cheminę medžiagą bis(2‑etilheksil)ftalatą (EB Nr. 204-211‑0, CAS Nr. 117-81‑7) (toliau – DEHP arba medžiaga DEHP).

2

2008 m. spalio 28 d. sprendimu ED/67/2008 Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) vykdomasis direktorius įtraukė DEHP į „kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą“, t. y. sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į iš dalies pakeisto 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 136, 2007, p. 3), XIV priedą, dėl to, kad medžiaga DEHP buvo nustatyta kaip Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio c punkte numatyta 1B kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga.

3

Priimdama 2011 m. vasario 17 d. Reglamentą (ES) Nr. 143/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedas (OL L 44, 2011, p. 2), Europos Komisija įtraukė DEHP į XIV priedą. XIV priede nurodyta šiai cheminei medžiagai būdinga savybė, būtent kad ji yra „toksiška reprodukcijai (1B kategorijos)“, o šie žodžiai atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio c punkto formuluotę. Be to, XIV priede nurodytas galutinis paraiškos dėl autorizacijos pateikimo terminas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii įtrauką, t. y. 2013 m. rugpjūčio 21 d., ir saulėlydžio terminas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 1 dalies c punkto i įtrauką, t. y. 2015 m. vasario 21 d.

4

2013 m. rugpjūčio 12 d., remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsniu, ieškovė pateikė paraišką dėl autorizacijos naudoti DEHP. Prie jos ieškovė pridėjo kelių tyrimų medžiagą ir išsamius dokumentus, įskaitant cheminės saugos ataskaitą, alternatyvų analizę, taip pat socialinę ir ekonominę analizę. Posėdžio dieną sprendimas dėl šios paraiškos nebuvo priimtas.

5

2014 m. rugpjūčio 26 d., remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3 dalimi, Danijos Karalystė pateikė keturias šio reglamento XV priedo reikalavimus atitinkančias dokumentų bylas ir pasiūlė, pirma, kad DEHP ir trys kitos cheminės medžiagos, būtent dibutilftalatas (toliau – DBP), benzilbutilftalatas (toliau – BBP) ir diisobutilftalatas (toliau – DIBP), kurios jau buvo nustatytos kaip toksiškos reprodukcijai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio c punktą, ir dėl šios priežasties įtrauktos į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, taip pat būtų nustatytos kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, kurios, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, gali sukelti rimtą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, ir, antra, kad kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas būtų atitinkamai papildytas (toliau – pradinis Danijos Karalystės pasiūlymas).

6

Pradinis Danijos Karalystės pasiūlymas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 4 ir 5 dalis buvo perduotas susipažinti suinteresuotosioms šalims. Kelios valstybės narės ir keli nevalstybiniai vienetai, įskaitant ir ieškovę, pateikė dėl projekto savo pastabas.

7

Toliau remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 7 dalimi ECHA nusiuntė keturias dokumentų bylas Valstybių narių komitetui. Be to, pradinis Danijos Karalystės pasiūlymas buvo įtrauktas į Valstybių narių komiteto 39‑ojo susitikimo darbotvarkę; minėtas susitikimas įvyko 2014 m. gruodžio 8–11 d.

8

Per susitikimą nagrinėjant šią dokumentaciją paaiškėjo, kad keli valstybių narių atstovai prieštarauja pradiniam Danijos Karalystės pasiūlymui, todėl jam nepritariama vienbalsiai. Komiteto nariai neprieštaravo tik tam, kad DEHP būtų nustatyta kaip endokrininę sistemą ardanti medžiaga, galinti daryti rimtą poveikį aplinkai.

9

Atsižvelgdama į tai, per posėdį Danijos Karalystė suskirstė savo pradinį pasiūlymą į aštuonias dalis, būtent:

10

Be to, Danijos Karalystės atstovai paprašė, kad dėl kiekvienos iš šių aštuonių jos pasiūlymo dalių būtų balsuojama atskirai.

11

Vėliau Danijos Karalystės atstovai atsiėmė savo pasiūlymą tiek, kiek jis susijęs su medžiagų DBP, BBP ir DIBP įtraukimu į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą motyvuojant tuo, kad tai yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos, galinčios daryti neigiamą poveikį aplinkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f dalį.

12

Valstybių narių komitetas nesutarė vieningai dėl pradinio Danijos Karalystės pasiūlymo dalių, susijusių su medžiagų DBP, BBP, DIBP ir DEHP nustatymu kaip endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurios, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, gali sukelti rimtą poveikį žmonių sveikatai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą.

13

Tačiau šis komitetas vieningai pritarė pasiūlymo daliai, kurioje DEHP buvo siekiama nustatyti kaip endokrininę sistemą ardančią medžiagą, kuri, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, gali sukelti rimtą poveikį aplinkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą.

14

2014 m. gruodžio 12 d. ECHA vykdomasis direktorius priėmė Sprendimą ED/108/2014; šiuo sprendimu jau padarytas įrašas apie medžiagos DEHP įtraukimą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą buvo atnaujintas ir papildytas taip, jog ši cheminė medžiaga buvo nustatyta kaip medžiaga, turinti endokrininę sistemą ardančių savybių ir galinti, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, sukelti rimtą poveikį aplinkai, prilygstantį kitų Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų cheminių medžiagų poveikiui, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 57 straipsnio f punktą (toliau – ginčijamas sprendimas).

15

2015 m. kovo 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį. Tą pačią dieną Bendrojo Teismo kanceliarija atskiru dokumentu gavo ieškovės laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, pateiktą pagal 1991 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) procedūros reglamento 104 ir paskesnius straipsnius; juo buvo prašoma sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kol Bendrasis Teismas priims sprendimą dėl ieškinio pagrindinėje byloje. 2015 m. gegužės 6 d.Nutartimi Deza / ECHA (T‑115/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:263) Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė laikinųjų apsaugos priemonių prašymą. 2015 m. gegužės 27 d. ECHA Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsiliepimą į ieškinį.

16

2015 m. liepos 3, 9, 13 ir 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktus, kuriais atitinkamai Norvegijos Karalystė, Švedijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė ir Danijos Karalystė paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ECHA reikalavimų. Išklausius pagrindines šalis šiuo klausimu, tie prašymai buvo patenkinti.

17

Dubliką ir tripliką Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2015 m. liepos 20 d. ir rugsėjo 10 d.

18

2015 m. gruodžio 3 ir 16 d. atitinkamai Nyderlandų Karalystė ir Švedijos Karalystė pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimus. 2015 m. gruodžio 17 d. Danijos Karalystė ir Norvegijos Karalystė pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimus.

19

2016 m. balandžio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktus, kuriais ECHA pateikė savo pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimų. Ieškovė savo ruožtu nepateikė pastabų dėl šių paaiškinimų.

20

Taikydamas proceso organizavimo priemonę pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį Bendrasis Teismas nurodė ECHA pateikti „Informacijai keliamų reikalavimų ir cheminės saugos vertinimo rekomendacijų“, t. y. jos triplike nurodyto dokumento, kopiją. 2016 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo iš ECHA šio dokumento kopiją.

21

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

22

ECHA Bendrojo Teismo prašo:

23

Danijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė, Švedijos Karalystė ir Norvegijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo patenkinti ECHA reikalavimus atmesti šį ieškinį.

24

Be to, Nyderlandų Karalystė Bendrojo Teismo prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

25

Ieškovė mano, kad turi locus standi. Darydama nuorodą, be kita ko, į 2013 m. kovo 7 d. Sprendimą Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA (T‑93/10, EU:T:2013:106) ieškovė iš esmės mano, kad su Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalimi susijęs ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai su ja susijęs Europos Sąjungos aktas, nors ir nėra jai skirtas. Galiausiai ginčijamas sprendimas tariamai yra reglamentuojamojo pobūdžio aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

26

ECHA, Danijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė, Švedijos Karalystė ir Norvegijos Karalystė nepateikė savo nuomonės dėl ieškinio priimtinumo.

27

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.

28

Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas nėra skirtas ieškovei. Tokiomis aplinkybėmis šis ieškinys dėl panaikinimo, remiantis SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, yra priimtinas tik jei ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškove (SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta antra galimybė) arba jei ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su ieškove ir tai yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių (SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta trečia galimybė).

29

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad neatsižvelgiant į bylos šalių iškeltą klausimą, būtent ar ginčijamame sprendime numatyta papildyti jau padarytą įrašą kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše, šiuo sprendimu iš esmės ir bet kuriuo atveju siekiama nustatyti DEHP kaip labai didelį susirūpinimą keliančią cheminę medžiagą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą. Be to, kaip matyti iš jo 11 konstatuojamosios dalies ir rezoliucinės dalies 2 punkto, tas sprendimas buvo priimtas remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalimi ir laikantis to reglamento 59 straipsnio 3–5 ir 7 punktuose nustatytos procedūros.

30

Tačiau dėl ieškinio, kuriuo siekiama, kad ECHA sprendimas nustatyti cheminę medžiagą kaip keliančią labai didelį susirūpinimą dėl to, jog ji atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte numatytus kriterijus, būtų panaikintas, buvo nuspręsta, kad toks sprendimas sukelia tiesioginių pasekmių atitinkamos cheminės medžiagos tiekėjo teisinei padėčiai. Taip yra dar ir todėl, kad cheminės medžiagos nustatymas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą yra nauja informacija, dėl kurios tiekėjas pagal minėto reglamento 31 straipsnio 9 dalies a punktą privalo atnaujinti atitinkamos cheminės medžiagos saugos duomenų lapą (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 30 d. Sprendimo Polynt ir Sitre / ECHA, T‑134/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:254, 30, 36 ir 37 punktus).

31

Šiuo atveju iš dviejų aplinkybių, t. y. kad, pirma, ieškovė yra DEHP tiekėja ir, antra, ginčijamas sprendimas, kaip nurodyta šio sprendimo 29 punkte, yra susijęs su šios cheminės medžiagos nustatymu kaip Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte numatytos medžiagos, matyti, jog ginčijamas sprendimas sukelia tiesioginių pasekmių ieškovės teisinei padėčiai konkrečiai dėl šio reglamento 31 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos pareigos.

32

Dėl kitų SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų sąlygų pakanka priminti, kad pagal Bendrojo Teismo praktiką sprendimas dėl cheminės medžiagos nustatymo kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą yra SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytas reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas (2015 m. balandžio 30 d. Sprendimo Polynt ir Sitre / ECHA, T‑134/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:254, 40 punktas).

33

Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad toks sprendimas yra visuotinio taikymo, nes taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių pasekmių bendrai ir abstrakčiai numatytai asmenų kategorijai, t. y. visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, patenkantiems į Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 9 dalies a punkto taikymo sritį. Be to, ginčijamas sprendimas nėra teisėkūros procedūra priimtas aktas, nes nebuvo priimtas nei pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nei pagal specialią teisėkūros procedūrą, kaip jos suprantamos pagal SESV 289 straipsnio 1–3 dalis (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA, T‑93/10, EU:T:2013:106, 55–58 punktus).

34

Taigi ginčijamas sprendimas yra reglamentuojamojo pobūdžio aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

35

Be to, cheminės medžiagos nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytą procedūrą lemia pareigą pranešti, o kitos priemones nėra būtinos. Konkrečiai kalbant, kitas etapas, t. y. autorizacijos suteikimo procedūra, per kurią kandidatinės medžiagos pirmumo tvarka įtraukiamos į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą, t. y. į sąrašą medžiagų, kurioms turi būti suteikta autorizacija, nėra sprendimo, kuriuo medžiaga įtraukiama į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, įgyvendinimo priemonė (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA, T‑93/10, EU:T:2013:106, 63 ir 64 punktus).

36

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su ieškove ir kad jis yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, neapimantis įgyvendinimo priemonių, todėl ieškovė turi locus standi.

37

Kadangi kitų svarbių su ieškinio priimtinumu susijusių veiksnių netrūksta, šis ieškinys turi būti pripažintas priimtinu.

38

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo keturis pagrindus.

39

Savo pirmuoju pagrindu ieškovė kaltina ECHA dėl to, kad ši priėmė sprendimą „ultra vires“, tačiau neapibrėžė šių žodžių. Antrasis pagrindas grindžiamas nuspėjamumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu; trečiasis pagrindas – įtikinamų ir objektyvių moksliniais tyrimais patvirtintų išvadų nebuvimu ir ECHA nurodymų nepaisymu. Pateikdama ketvirtąjį pagrindą ieškovė remiasi tuo, kad pažeisti 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintos teisės ir principai, būtent teisinio saugumo principas, jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip tai suprantama pagal EŽTK 6 straipsnį ir Chartijos 47 straipsnį, taip pat teisė netrikdomai naudotis savo nuosavybe, kaip tai suprantama pagal EŽTK Papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsnį ir Chartijos 17 straipsnį.

40

Iš visų ieškovės pastabų matyti, kad pirmajame ieškinio pagrinde atkreipiamas dėmesys į tris atskirus dalykus, būtent į tai, kad Reglamente Nr. 1907/2006 nėra nuostatos, įgaliojančios ECHA papildyti jau padarytą įrašą apie kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše esančią medžiagą, antra, į tariamą Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytų procedūrinių nuostatų pažeidimą, trečia, į tai, kad nebuvo laikomasi Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento nustatytų procedūrų nustatant chemines medžiagas kaip labai didelį susirūpinimą keliančias endokrininę sistemą ardančias medžiagas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą. Šiuos tris elementus reikia nagrinėti kaip tris atskiras dalis.

41

Ieškovės nuomone, iš Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalies teksto matyti, kad ECHA gali skelbti ir atnaujinti kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą tik jei į šį sąrašą įtraukiama medžiaga, kurios jame dar nėra arba kuri dar nebuvo nustatyta kaip Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje numatyta cheminė medžiaga.

42

Tačiau nė vienoje Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatoje nenumatyta, kad ECHA turi būti įgaliota atnaujinti kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, kad galėtų papildyti jau padarytą įrašą apie medžiagą, kuri nustatyta pagal vieną iš Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio nuostatų, nauju šios medžiagos nustatymu pagal kitą to paties straipsnio nuostatą. Ieškovės mano, kad šiuo atveju ECHA negali remtis Reglamento Nr. 1907/2006 61 straipsnio 2 dalimi. Ši nuostata yra susijusi su Komisijos, o ne ECHA kompetencija peržiūrėti jau suteiktas autorizacijas naudoti į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą įtrauktą cheminę medžiagą. Ieškovė priduria, kad jei teisės aktų leidėjas būtų norėjęs įgalioti ECHA papildyti jau padarytą įrašą, jis būtų tai padaręs aiškiai numatydamas šią kompetenciją Reglamente Nr. 1907/2006, kaip jis konkrečiai ir padarė šio reglamento 58 straipsnio 8 dalyje, kai aiškiai suteikė Komisijai kompetenciją keisti XIV priede padarytą įrašą apie cheminę medžiagą.

43

Pati Danijos Karalystė aiškiai patvirtino šias išvadas, nes savo pastabose dėl komentarų dėl laikantis XV priedo reikalavimų pateiktos dokumentacijos nurodė, kad „Reglamente Nr. 1907/2006 nenumatyta kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo ir XIV priedo papildymo procedūra“, ir pažymėjo, kad „[vadovaujasi] principu, jog Komisija tinkamai [papildo] minėtą priedą“. Vykstant nagrinėjimui per Valstybių narių komiteto susitikimą keli dalyviai taip pat išreiškė prieštaravimus dėl siūlymo, susijusio su kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše jau padaryto įrašo apie medžiagas DEHP, DBP, BBP ir DIBP papildymu. Bet kuriuo atveju aplinkybės, kad reglamente ECHA nebuvo suteiktas leidimas, nepaneigia net tas faktas, jog galiausiai Valstybių narių komitetas sutiko su naujuoju pasiūlymu.

44

Be to, ieškovė nurodo, kad, priešingai, nei nurodo ECHA, šios agentūros kompetencija papildyti jau padarytą įrašą apie kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše esančią medžiagą neišplaukia iš „numanomų įgaliojimų“ doktrinos. Pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalį pagrindinis Sąjungos institucijų kompetencijos apimtį reglamentuojantis principas yra ne „numanomų įgaliojimų“, o „kompetencijos suteikimo“ principas. Numanomų įgaliojimų doktrina yra tik šio principo išimtis. Tačiau numanomų įgaliojimų forma nuo minėto principo nukrypti leidžianti nuostata turi būti vertinama griežtai, nes tokia nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais.

45

Priešingai, nei tvirtina ECHA, šios agentūros kompetencija papildyti jau padarytą įrašą apie kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše esančią medžiagą nėra būtina norint pasiekti Reglamento Nr. 1907/2006 tikslus. Ieškovės nuomone, šiame reglamente nurodyta, kad remiantis jos VIII antraštine dalimi yra galimybė nustatyti ribojamąsias priemones. Tačiau daugumai kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše esančių medžiagų nebuvo taikoma autorizacijos suteikimo procedūra. Pati ECHA pasirinko kitą daugumos šių cheminių medžiagų reglamentavimo būdą, būtent Reglamento Nr. 1907/2006 VIII antraštinėje dalyje numatytą apribojimų taikymo procedūrą.

46

Galiausiai ieškovė mano, kad iš Reglamento Nr. 1907/2006 69 straipsnio 2 dalies matyti, jog į XIV priedą įtrauktą cheminę medžiagą ECHA gali peržiūrėti tik po Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytos datos, kuri šiuo atveju būtų 2015 m. vasario 21 d., t. y. data po ginčijamo sprendimo priėmimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ECHA peržiūrėjo DEHP iki šios datos, remdamasi dokumentacija, kurios pati nerengė.

47

ECHA, kurią palaiko Danijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė, Švedijos Karalystė ir Norvegijos Karalystė, ginčija šiuos argumentus.

48

Šiuo klausimu apibendrinant reikia konstatuoti, kad ieškovė iš esmės ginčija ECHA kompetenciją nustatyti DEHP kaip labai didelį susirūpinimą keliančią endokrininę sistemą ardančią medžiagą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f dalį, turint omenyje tai, kad DEHP jau buvo nustatyta kaip labai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga pagal šio reglamento 57 straipsnio c punktą.

49

Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 29 punkte, ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalimi.

50

Pagal šios nuostatos pirmą sakinį, jei per 30 dienų nuo dokumentacijos perdavimo Valstybių narių komitetas vieningai sutaria dėl cheminės medžiagos nustatymo kaip to paties reglamento 57 straipsnyje numatytos medžiagos, ECHA įtraukia šią cheminę medžiagą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.

51

Be to, kaip aišku iš Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalies teksto, toks sprendimas pateisinamas, jei pagal šio reglamento 57 straipsnį cheminę medžiagą galima nustatyti kaip keliančią labai didelį susirūpinimą, žinant, jog cheminės medžiagos nustatymas visada atliekamas, kaip numatyta to paties reglamento 58 straipsnio 1 dalies b punkte, nurodant minėto reglamento 57 straipsnyje nurodytai cheminei medžiagai būdingą (-as) savybę (-es). Į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą įtrauktos medžiagos pavadinimas ir jame nurodytas įtraukimo pagrindas sudaro visumą, todėl sprendimas dėl nustatymo ribojamas nurodytu pagrindu.

52

Aišku, Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalyje esantis žodžių junginys „šią cheminę medžiagą Agentūra įtraukia į [<...>] sąrašą“ visų pirma susijęs su situacija, kai Valstybių narių komitetui siunčiama pagal šio reglamento XV priedą parengta dokumentacija dėl cheminės medžiagos, dėl kurios į jį dar nubuvo kreiptasi. Jei Komitetas vieningai sutaria dėl tokios cheminės medžiagos nustatymo kaip šio reglamento 57 straipsnyje nurodytos medžiagos, ECHA privalo įtraukti ją į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.

53

Vis dėlto remiantis šiais žodžiais negalima daryti išvados, kad Valstybių narių komitetas yra kompetentingas nustatyti tik medžiagas, kurios dar nebuvo įtrauktos į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.

54

Iš tikrųjų tuo atveju, kai dėl turimų būdingų savybių, kaip jos suprantamos pagal vieną iš Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–f punktų, tam tikra medžiaga įtraukiama į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą kaip labai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga, nei Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio ar jo 59 straipsnio 8 dalies formuluotės, nei bet kokios kitos nuostatos formuluotė nedraudžia ECHA patikrinti, ar ši cheminė medžiaga turi kitų būdingų savybių nei tos, dėl kurių ši medžiaga jau yra įtraukta į minėtą sąrašą.

55

Turint tai omenyje, cheminės medžiagos nustatymas kaip atitinkančios Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio kurio nors punkto (kito nei tas, pagal kurį ji anksčiau buvo įtraukta į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą) sąlygas techniškai yra jau padaryto įrašo papildymas. Kita vertus, būtent taip reikia suprasti ECHA argumentą, kad ji turi „numanomą įgaliojimą“ papildyti jau padarytą įrašą.

56

Toks Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalies aiškinimas taikomas atsižvelgiant į nuostatų dėl cheminės medžiagos nustatymo kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos tikslą.

57

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Reglamente Nr. 1907/2006 įtvirtinta cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos tvarka ir nustatyti apribojimai; remiantis šio reglamento 1 konstatuojamąja dalimi ir jo 1 straipsnio 1 dalimi šia tvarka siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Pagal to paties reglamento 69 konstatuojamąją dalį labai didelį susirūpinimą keliančioms cheminėms medžiagoms pagal atsargumo principą turėtų būti skiriama ypač daug dėmesio, kad būtų užtikrinta žmonių, įskaitant atitinkamų visuomenės grupių ir galbūt tam tikrų pažeidžiamų pogrupių, pakankamai aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsauga.

58

Atsižvelgiant į tai, kad įvairios cheminės medžiagos savybės gali kelti įvairių pavojų, ir turint omenyje tai, kad dėl to negalima atmesti galimybės, jog vienai medžiagai būdingos savybės gali atitikti kelis Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–f punktuose nurodytus pagrindus, tik toks Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalies aiškinimas, kuris, remiantis kandidatiniu cheminių medžiagų sąrašu, leidžia atsižvelgti į visas medžiagai būdingas savybes, gali būti naudingas siekiant visų nurodytų tikslų.

59

Šio sprendimo 53–55 punktuose išdėstyti samprotavimai taip pat taikytini autorizacijos suteikimo procedūros etapams, ypač etapams po medžiagos įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.

60

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje apibrėžta cheminių medžiagų, atitinkančių Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, nustatymo procedūra siekiant įtraukti į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, kuriuo vėliau remiamasi sudarant XIV priedą.

61

Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punkto, kai atitinkama cheminė medžiaga yra įtraukta į XIV priedą, jos nebegalima tiekti rinkai ar naudoti, nebent pagal to paties reglamento 60 straipsnį buvo suteikta autorizacija konkrečiam naudojimui.

62

Tačiau tik visų cheminės medžiagos savybių įrašymas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnį į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą garantuoja jų įtraukimo į šio reglamento XIV priede pateiktą sąrašą veiksmingumą. Be to, tik toks Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalies aiškinimas, kai atsižvelgiama į visas medžiagos savybes, kaip jos suprantamos pagal šio reglamento 57 straipsnį, ir kuris leidžia kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše atspindėti visas savybes, garantuoja, kad galima autorizacija naudoti medžiagą bus tokios apimties, kuri atitiks reglamento tikslus.

63

Be to, šio sprendimo 53–55 punktuose pateiktą išvadą patvirtina norminis kontekstas, kurio sudedamoji dalis yra Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalis.

64

Taigi reikia pažymėti, kad pagal šio reglamento 61 straipsnio 2 dalies a punktą Komisija gali bet kuriuo metu peržiūrėti suteiktą autorizaciją, konkrečiai kalbant, jei pirminės autorizacijos aplinkybės pasikeičia taip, kad dėl jų gali pakisti rizika žmonių sveikatai ar aplinkai. Kaip teisingai pažymėjo ECHA, tai gali būti pagrįstai susiję su atveju, kai nustatytos į XIV priedą jau įtrauktos cheminės medžiagos naujos pavojingos savybės.

65

Tačiau Komisijos kompetencijos peržiūrėti autorizaciją įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su ECHA kompetencija kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše nurodyti tokius naujus pagrindus, kaip numatyti Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje, kiek tai susiję su į tokį sąrašą jau įtrauktomis cheminėmis medžiagomis, ir tiesiogiai priklauso nuo šios kompetencijos. Iš tikrųjų, jei nebūtų atsižvelgta į gavus naujos informacijos paaiškėjusį naują pagrindą, kaip tai suprantama pagal vieną iš šio reglamento 57 straipsnio punktų, ir šis pagrindas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 numatytą procedūrą nebūtų nurodytas kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše, Komisija nebūtų galėjusi nei įtraukti medžiagos į XIV priedą, nei suteikti autorizacijos, nei keisti autorizacijos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 61 straipsnio 2 dalies a punktą. Todėl, jei ECHA neturėtų kompetencijos nagrinėti, ar dėl naujai paaiškėjusios pavojingos savybės atsiranda papildomas šios medžiagos nustatymo pagrindas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnį, autorizacijos peržiūros procedūrai būtų sudaromos kliūtys.

66

Tačiau pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalį, į kurią daro nuorodą šalys, ECHA leidžiama tik atnaujinti kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą po to, kai priimtas sprendimas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalį, siejamą su 57 straipsniu.

67

Dėl kitų ieškovės argumentų negali kilti jokių abejonių dėl išvados, kad ECHA yra įgaliota papildyti kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše jau padarytą įrašą remdamasi kitu pagrindu, kaip jis suprantamas pagal vieną iš Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio punktų.

68

Be to, pirma, priešingai, nei tvirtina ieškovė, aplinkybė, kad Valstybių narių komitetas pritarė Danijos Karalystės „naujam pasiūlymui“, nagrinėjamu atveju „nepakoregavo“ Reglamentu Nr. 1907/2006 ECHA suteikto „leidimo“. Iš tiesų būtent Valstybių narių komitetas turi nustatyti medžiagas kaip keliančias labai didelį susirūpinimą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, nes ECHA vykdomojo direktoriaus sprendimai priimami tik vieningai pritarus minėtam Komitetui.

69

Antra, taip pat reikia atmesti ieškovės argumentą, kad jei teisės aktų leidėjas būtų norėjęs įgalioti ECHA papildyti jau padarytą įrašą, jis būtų tai padaręs aiškiai numatydamas šią kompetenciją Reglamente Nr. 1907/2006, kaip jis tai, pavyzdžiui, padarė šio reglamento 58 straipsnio 8 dalyje, kai aiškiai suteikė Komisijai kompetenciją keisti XIV priede padarytą įrašą apie cheminę medžiagą.

70

Taigi, nors iš tikrųjų jokioje nuostatoje aiškiai ir oficialiai nenumatyta, kad ECHA yra įgaliota papildyti kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše jau padarytus įrašus nurodant naujus pagrindus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnį, toks akivaizdus ECHA įgaliojimas negali būti laikomas būtinu, nes jos kompetencija imtis tokių veiksmų išplaukia iš Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalies, vertinamos atsižvelgiant į bendrą šio reglamento nuostatų struktūrą, ir iš tikslo nustatyti cheminę medžiagą kaip keliančią labai didelį susirūpinimą, kaip tai buvo įrodyta šio sprendimo 56–65 punktuose.

71

Trečia, ieškovės argumentas, kad ECHA kompetencija papildyti jau padarytą įrašą apie kandidatiniame sąraše esančią cheminę medžiagą nėra būtina norint pasiekti Reglamento Nr. 1907/2006 tikslus, nes taip pat yra numatyta galimybė remiantis šio reglamento VIII antraštine dalimi nustatyti apribojimus, taip pat nėra įtikinamas.

72

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš tikrųjų vien aplinkybė, jog cheminė medžiaga yra kandidatiniame medžiagų sąraše, netrukdo nustatyti šios cheminės medžiagos apribojimų, užuot suteikus autorizaciją. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 5 dalies ir 69 straipsnio, Komisija arba valstybė narė visada gali pasiūlyti, kad medžiagos – grynos arba mišinio – gamyba, pateikimas į rinką ar naudojimas būtų kontroliuojami apribojimais, o ne autorizacija (2015 m. balandžio 30 d. Sprendimo Hitachi Chemical Europe ir kt. / ECHA, T‑135/13, EU:T:2015:253, 124 punktas).

73

Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo, pagal minėto reglamento VIII antraštinėje dalyje numatytą procedūrą nustatyti apribojimai, taikomi tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių gamybai, pateikimui į rinką ir naudojimui, gali būti įvairūs: pradedant specialiomis sąlygomis, nustatytomis medžiagos gamybai arba pateikimui į rinką, ir baigiant visišku medžiagos uždraudimu (2015 m. balandžio 30 d. Sprendimo Hitachi Chemical Europe ir kt. / ECHA, T‑135/13, EU:T:2015:253, 125 punktas).

74

Vis dėlto Reglamento Nr. 1907/2006 VIII antraštinėje dalyje numatyta apribojimų nustatymo procedūra skiriasi nuo šio reglamento VII antraštinėje dalyje numatytos autorizacijos suteikimo procedūros (2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Rütgers Germany ir kt. / ECHA, T‑94/10, EU:T:2013:107, 149 punktas).

75

Todėl dėl cheminių medžiagų nustatymo kaip keliančių labai didelį susirūpinimą procedūros pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnį, siejamą su šio reglamento 57 straipsniu, įskaitant kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo atnaujinimo procedūrą, negali kilti abejonių vien dėl to, kad tam tikrais atvejais taip pat galima taikyti apribojimus.

76

Ketvirta, dėl ieškovės argumento, kad daugumai kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše esančių medžiagų, kurios, beje, nebuvo įrašytos į XIV priedą, ECHA taikė apribojimų taikymo procedūrą, pakanka priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 77 konstatuojamąją dalį dėl praktinio įvykdomumo ir kitų praktinių priežasčių autorizacijos procedūra tuo pačiu metu turėtų būti taikoma tik ribotam cheminių medžiagų skaičiui (2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Rütgers Germany ir kt. / ECHA, T‑96/10, EU:T:2013:109, 93 punktas). Be to, Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytų medžiagų nustatymo ir kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo sudarymo procedūros vykdomos iki sprendimo įtraukti medžiagą į XIV priedą. Tokie sprendimai gali būti priimami tik laipsniškai atsižvelgiant į ECHA ir Komisijos administracinius gebėjimus.

77

Penkta, ieškovės argumentas, kad iš Reglamento Nr. 1907/2006 69 straipsnio 2 dalies matyti, jog į minėto reglamento XIV priedą įtrauktą cheminę medžiagą ECHA gali peržiūrėti tik po to paties reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytos datos, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ECHA nebūtų paisiusi šios datos, turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

78

Iš tikrųjų peržiūros pagal Reglamento Nr. 1907/2006 69 straipsnio 2 dalį po to paties reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytos datos klausimas gali kilti tik dėl cheminės medžiagos savybių, kurios jau yra įrašytos į XIV priedą. Tačiau šis klausimas neturi reikšmės, jei kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas papildomas nauju minėto reglamento 57 straipsnyje nurodytu pagrindu.

79

Šešta, negalima pritarti ir ieškovės argumentui, kad pati Danijos Karalystė savo pastabose dėl komentarų dėl laikantis XV priedo reikalavimų pateiktos dokumentacijos buvo nurodžiusi, jog „Reglamente Nr. 1907/2006 nenumatyta kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo ir XIV priedo papildymo procedūra“, ir kad ji „[vadovaujasi] principu, jog Komisija tinkamai [papildo] minėtą priedą“. Iš tiesų tokios procedūros Valstybių narių komitete dalyvių pastabos nėra teisiškai privalomos, taigi negali daryti apčiuopiamos įtakos Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalies aiškinimui.

80

Septinta, tas pats pasakytina apie ieškovės argumentą, kad keli Valstybių narių komiteto dalyviai taip pat buvo išreiškę prieštaravimus dėl pasiūlymo „papildyti“ kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše jau padarytą įrašą apie medžiagą DEHP.

81

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ECHA buvo įgaliota priimti ginčijamą sprendimą.

82

Todėl pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

83

Ieškovė nurodo, kad konkretus pagal XV priedą pateiktos dokumentacijos apribojimas turi lemiamą reikšmę Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3–5 dalyse numatytai pastabų pateikimo procedūrai, taip pat Valstybių narių komitetui vertinant ir priimant sprendimą. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl Danijos Karalystės elgesio Valstybių narių komitetas, kuris nepasiekė susitarimo dėl aplinkybės, ar keturios cheminės medžiagos, paminėtos pirminiame Danijos Karalystės pasiūlyme, atitinka įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą kriterijus pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, kiek tai susiję su jų poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai, vis dėlto priėmė bendrą poziciją dėl naujo pasiūlymo dalies, susijusios su DEHP kaip su endokrininę sistemą ardančia medžiaga, galinčia sukelti neigiamą poveikį aplinkai. Ieškovės nuomone, nors per 2014 m. gruodžio 8–11 d. susitikimą pirminis Danijos Karalystės pasiūlymas nebuvo „sąmoningai ir neteisėtai“ pakeistas kitu pasiūlymu (nes diskusijos Valstybių narių komitete jau buvo prasidėjusios), šis Komitetas nebuvo vienbalsiai nusprendęs nustatyti DEHP kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos dėl tariamo poveikio aplinkai, taigi ginčijamas sprendimo turinys galėjo būti visiškai kitoks arba jis apskritai galėjo būti nepriimtas. Be to, teikiant „naują pasiūlymą“ nebuvo laikomasi Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3–5 dalyse numatytos pastabų pateikimo procedūros. Šis naujas pasiūlymas net nebuvo įrašytas į Valstybių narių komiteto susitikimo darbotvarkę. Be to, „tam tikri nauji faktai“, būtent aplinkybės, susijusios su ECHA Rizikos vertinimo komiteto atliktu keturių atitinkamų cheminių medžiagų vertinimu, buvo paminėti tik pasibaigus balsavimui dėl „naujo pasiūlymo“. Taigi Valstybių narių komitetas negalėjo surengti išsamios mokslinės diskusijos dėl šių naujų aplinkybių.

84

ECHA, kurią palaiko Danijos Karalystė ir Norvegijos Karalystė, ginčija šiuos argumentus.

85

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad iš Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 2–5 dalių teksto matyti, jog šio reglamento 57 straipsnyje numatytų cheminių medžiagų nustatymo procedūra siekiama užtikrinti, kad valstybės narės ir šia procedūra suinteresuotos šalys būtų išklausytos prieš priimant sprendimą įtraukti medžiagą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.

86

Tačiau Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje nepatikslinama kaip turi būti teikiami keli pasiūlymai nustatyti cheminę medžiagą kaip keliančią labai didelį susirūpinimą, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 57 straipsnį; jie gali būti susiję su įvairiomis cheminėmis medžiagomis arba įvairiomis tos pačios minėtame straipsnyje nurodytos cheminės medžiagos savybėmis. Kalbant konkrečiai, jame taip pat nepaaiškinta, ar kiekvienas pasiūlymas, grindžiamas vienu iš minėto reglamento 57 straipsnyje nurodytų pagrindų, turi būti pateiktas atskirai, ar keli tokie pasiūlymai gali būti teikiami kaip vienas dokumentas. Bet kuriuo atveju nei vienoje, nei kitoje nuostatoje nėra duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog egzistuoja pareiga sujungti pasiūlymus į vieną dokumentą, jei šiuos pasiūlymus tuo pačiu metu teikia vienas ir tas pats asmuo. Be to, nėra nuostatos, kuri draustų vykstant procedūrai atsiimti vieną ar kelis pasiūlymus, net jei jie prieš tai buvo pateikti kaip vienas dokumentas.

87

Šioje byloje nustatyta, kad dėl kiekvienos iš pirminiame Danijos Karalystės pasiūlyme nurodytų medžiagų, būtent DEHP, DBP, BBP ir DIBP, ECHA buvo pateikta atskira XV priedo reikalavimus atitinkanti dokumentų byla.

88

Priešingai, nei, atrodo, tvirtina ieškovė, iš prie Bendrojo Teismo bylos medžiagos pateiktų dokumentų nematyti, kad ši valstybė narė visiškai atsisakė savo pirminio pasiūlymo ir turėjo pateikti naują pasiūlymą. Atvirkščiai, Danijos Karalystė tik suskaidė savo pirminį pasiūlymą į aštuonias atskiras dalis. Šis suskaidymas buvo padarytas atsiėmus dalį pasiūlymų dėl DBP, BBP ir DIBP, nes šie pasiūlymai buvo susiję su rimtu poveikiu aplinkai; pasiūlymas dėl DEHP liko.

89

Dėl pasiūlymo dalies, susijusios su DEHP, reikia konstatuoti, viena vertus, kad ieškovė neįrodė, kaip esminės pirminio Danijos Karalystės pasiūlymo nuostatos skyrėsi nuo pasiūlymo, dėl kurio buvo balsuojama per 2014 m. gruodžio 8–11 d. Valstybių narių komiteto susitikimą, nuostatų.

90

Kita vertus, ieškovė neginčija aplinkybės, kad dokumentacija dėl DEHP buvo pateikta laikantis Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos pastabų pateikimo procedūros. Taigi neginčijama, jog visos suinteresuotosios šalys, įskaitant ieškovę, faktiškai turėjo galimybę pateikti savo pastabas dėl DEHP dar tada, kai pirminis Danijos Karalystės pasiūlymas nebuvo suskaidytas į dalis.

91

Darytina išvada, kad, kiek tai susiję su Valstybių narių komitetui diskutuojant surengtu balsavimu dėl cheminės medžiagos DEHP, įvykusiu po to, kai Danijos Karalystė atskyrė savo teiginius dėl šios medžiagos, kurie yra išdėstyti pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3 ir 5 dalis pateiktoje dokumentacijoje, nuo teiginių dėl kitų trijų pasiūlymų, t. y. pasiūlymų, susijusių su DBP, BBP ir DIBP, negalima teigti, kad buvo kaip nors pažeistos Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 ir 9 dalys ar net ieškovės teisė būti išklausytai.

92

Kiti ieškovės argumentai nepaneigia šios išvados.

93

Pirma, priešingai, nei nurodo ieškovė, vieningo Valstybių narių komiteto susitarimo dėl DEHP nepaneigia tai, kad jis buvo pasiektas tik dėl „rimto poveikio aplinkai“, nors pirminis pasiūlymas dėl medžiagos nustatymo ir pagal XV priedo reikalavimus pateikta dokumentacija buvo pagrįsti „rimtu poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai“.

94

Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą savybės turi būti tokios, kad galėtų sukelti rimtą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Kadangi šie kriterijai yra alternatyvūs, pakanka, kad bent vienas jų būtų tenkinamas, kad būtų taikomas minėto reglamento 57 straipsnio f punktas. Tačiau pirminiame Danijos Karalystės pasiūlyme taip pat buvo kriterijus, susijęs su poveikiu aplinkai, t. y. vieningą Valstybių narių komiteto balsavimą lėmęs kriterijus.

95

Antra, dėl ieškovės argumento, kad pasiūlymo dalis dėl DEHP nebuvo įtraukta į Valstybių narių komiteto susitikimo darbotvarkę, pakanka konstatuoti, kad aptariamos darbotvarkės 9 punkto b papunktyje buvo aiškiai numatyta siekti susitarimo dėl pasiūlymo nustatyti DEHP kaip susirūpinimą keliančią endokrininę sistemą ardančią medžiagą. Taigi, kadangi pirminis Danijos Karalystės pasiūlymas nebuvo pakeistas kitokio pobūdžio pasiūlymu, negalima pritarti šiam ieškovės argumentui.

96

Trečia, dėl ieškovės teiginio, kad pasibaigus balsavimui dėl Danijos Karalystės pasiūlymo buvo paminėti „tam tikri nauji faktai“, būtent aplinkybės, kurių Valstybių narių komitetas neturėjo galimybės išsamiai aptarti, reikia pažymėti, kad ieškovė nepaaiškina nei kokie tie nauji faktai buvo, nei kodėl jie galėjo turėti reikšmės ginčijamam sprendimui.

97

Be to, ieškovė neginčija ECHA argumento, kad minėti „nauji faktai“ buvo susiję su rimtu poveikiu žmonių sveikatai, o ne su ginčijamame sprendime paminėtu rimtu poveikiu aplinkai. Todėl šis argumentas nepriimtinas.

98

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmojo pagrindo antrą dalį.

99

Argumentais, pateiktais tiek grindžiant pirmojo pagrindo trečią dalį, tiek antrąjį pagrindą, ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas piktnaudžiaujant įgaliojimais. Iš tiesų Taryba ir Parlamentas įgaliojo Komisiją nustatyti visuotinio taikymo kriterijus visuose Sąjungos teisės aktuose dėl endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo, kad šiuos kriterijus būtų galima horizontaliai taikyti visose su šiomis medžiagomis susijusiose Sąjungos reglamentavimo srityse, taip pat kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktu. Ši Komisijos pareiga kyla iš, pirma, 5 straipsnio 3 dalies, aiškinamos kartu su iš dalies pakeisto 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012, p. 1) 83 straipsniu, ir, antra, iš dalies pakeisto 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009, p. 1) II priedo 3.6.5 punkto. Be to, tokia Komisijos pareiga kyla iš 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013, p. 171). Galiausiai būtinybė patvirtinti suderintus kriterijus išplaukia iš 2014 m. birželio mėn. Komisijos veiksmų gairių, kuriose apibrėžti kriterijai, leidžiantys nustatyti endokrininę sistemą ardančias medžiagas augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų srityje. Neatsižvelgiant į tai, jog tokia pareiga yra, Komisija suderintų kriterijų dar nepatvirtino. Be to, Reglamente Nr. 1907/2006 nėra jokių pereinamojo laikotarpio endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo kriterijų, o Reglamento Nr. 528/2012 5 straipsnio 3 dalies antroje ir trečioje pastraipose numatyti kriterijai netaikomi į Reglamento Nr. 1907/2006 taikymo sritį patenkantiems atvejams.

100

Tačiau nustatydama DEHP kaip endokrininę sistemą ardančią medžiagą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, remdamasi savo kriterijais, grindžiamais mažai įtikinamomis ir mažai objektyviomis moksliniais tyrimais patvirtintomis išvadomis, ECHA akivaizdžiai išvengė teisiškai privalomos procedūros, kurią Taryba ir Parlamentas numatė siekdami nustatyti minėtus suderintus kriterijus.

101

Būtinybę taikyti tokius suderintus kriterijus bent jau netiesiogiai pripažino kai kurios valstybės narės ir keli kiti subjektai, pateikę savo nuomones per pastabų pateikimo procedūrą, taip pat pati Komisija. Iš tikrųjų ji tikėjosi, kad tokie kriterijai bus nustatyti tam, kad ji galėtų suformuluoti savo pasiūlymą dėl DEHP, DBP, BBP ir DIBP nustatymo kaip medžiagų, galinčių sukelti rimtą poveikį žmonių sveikatai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą. Šiuo atveju būtų tikslinga paraginti Komisiją nurodyti priežastis, dėl kurių ji per tris mėnesius nuo Valstybių narių komiteto nuomonės gavimo dienos neparengė pasiūlymo dėl medžiagų DEHP, DBP, BBP ir DIBP nustatymo kaip endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurios gali sukelti rimtą poveiki žmonių sveikatai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 9 dalį.

102

Be to, ieškovė nurodo, kad Danijos Karalystė jau bandė išvengti Reglamento Nr. 1907/2006 procedūrų ir nuostatų, kai savo nacionalinės teisės aktuose vienašališkai uždraudė naudoti šias chemines medžiagas jos teritorijoje. Po Komisijos įspėjimo, gauto 2012 m. birželio 4 d., ši valstybė narė atsisakė tokio draudimo.

103

Galiausiai ieškovė teigia, kad ECHA požiūris prieštarauja Reglamento Nr. 1907/2006 95 straipsniui, kuriame apibrėžta procedūra, taikoma sprendžiant ECHA ir kitų pagal Sąjungos teisę įsteigtų įstaigų nuomonių nesutapimus.

104

ECHA, palaikoma Danijos Karalystės, Nyderlandų Karalystės, Švedijos Karalystės ir Norvegijos Karalystės, ginčija šiuos ieškovės argumentus.

105

Šiuo klausimu konkrečiai dėl sąlygų, kuriomis galima daryti išvadą, jog sprendimas priimtas piktnaudžiaujant įgaliojimais, pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją teisės aktas tik tuomet laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei, remiantis objektyviais, reikšmingais ir suderinamais duomenimis, paaiškėja, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų, o ne tų, dėl kurių tokie atitinkami įgaliojimai suteikti, arba siekiant išvengti ESV sutartyje numatytos specialios procedūros, taikomos nagrinėjamo atvejo aplinkybėms (1990 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Fedesa ir kt., C‑331/88, EU:C:1990:391, 24 punktas ir 2013 m. balandžio 16 d. Sprendimo Ispanija ir Italija / Taryba, C‑274/11 ir C‑295/11, EU:C:2013:240, 33 punktas ir jame suformuota jurisprudencija).

106

Tačiau negalima daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju ECHA piktnaudžiavo įgaliojimais.

107

Viena vertus, ieškovė nepateikia jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų, o ne tų, dėl kurių ECHA buvo suteikti atitinkami įgaliojimai.

108

Kita vertus, taip pat negalima teigti, jog ECHA veikė siekdama išvengti ESV sutartyje numatytos specialios procedūros, taikomos nagrinėjamo atvejo aplinkybėms.

109

Dėl Reglamento Nr. 528/2012 reikia pažymėti, pirma, kad, kaip matyti iš jo 2 straipsnio 3 dalies j punkto, šis reglamentas nedaro poveikio Reglamentui Nr. 1907/2006. Taigi Reglamentas Nr. 1907/2006, būtent jo 57 straipsnio f punktas, netrukdo taikyti Reglamento Nr. 528/2012. Galima teigti ir atvirkščiai.

110

Antra, reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 528/2012 aiškiai nenumatyta, kad tokių būdingų savybių, kaip nurodytos Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte, turinčios cheminės medžiagos nustatymas neįmanomas tol, kol nėra Komisijos patvirtintų suderintų endokrininę sistemą ardančių savybių turinčių medžiagų nustatymo kriterijų.

111

Trečia, akivaizdu, kad ieškovės argumentai grindžiami Reglamento Nr. 528/2012 5 straipsnio 1 dalies d punktu, siejamu su šio reglamento 5 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią Komisijos suderintų moksliniais tyrimais patvirtintų endokrininę sistemą ardančių savybių nustatymo kriterijų patvirtinimas pakeičia tokių savybių nustatymą tam tikrose medžiagose pagal Reglamente Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytą procedūrą.

112

Iš Reglamento Nr. 528/2012 5 straipsnio 1 dalies d punkto matyti, kad šioje nuostatoje nurodytos medžiagos gali būti nustatytos kaip ardančios endokrininę sistemą taikant du alternatyvius ir nesusijusius mechanizmus, būtent, pirma, remiantis Reglamento Nr. 528/2012 5 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus suderintus moksliniais tyrimais patvirtintus kriterijais arba, kol šie kriterijai bus patvirtinti, remiantis šio reglamento 5 straipsnio 3 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytus požymiais, ir, antra, kaip Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte nurodytų būdingų savybių turinčios medžiagos, kaip numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalyje.

113

Todėl Komisijos pareiga nustatyti moksliniais tyrimais patvirtintus suderintus kriterijus susijusi tik su pirmu atveju, paminėtu Reglamento Nr. 528/2012 5 straipsnio 1 dalies d punkte; ji neturi jokios įtakos šioje nuostatoje numatyto antro atvejo taikymui, būtent Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkto ir 59 straipsnio 1 dalies taikymui.

114

Kitaip kalbant, iš Reglamento Nr. 528/2012 5 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos kylanti Komisijos pareiga nustatyti moksliniais tyrimais patvirtintus suderintus kriterijus neturi įtakos kiekvienu konkrečiu atveju nustatant Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte nurodytas medžiagas.

115

Dėl šios priežasties ieškovės argumentai, kad Reglamente Nr. 1907/2006 nėra jokių endokrininę sistemą ardančių medžiagų pereinamojo laikotarpio nustatymo kriterijų ir kad Reglamento Nr. 528/2012 5 straipsnio 3 dalies antroje ir trečioje pastraipose numatyti pereinamojo laikotarpio kriterijai netaikomi Reglamentui Nr. 1907/2006, neturi reikšmės. Iš tikrųjų, kadangi Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte nurodytos cheminės medžiagos gali būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju ir tai gali būti daroma neatsižvelgiant į kriterijus, kurie bus parengti pagal Reglamentą Nr. 528/2012, galimi pereinamojo laikotarpio kriterijai, išplaukiantys iš pastarojo reglamento, neturi jokios įtakos Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkto taikymui.

116

Dėl ieškovės argumento, susijusio su Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, reikia iš karto konstatuoti, kad šis punktas nesudaro kliūčių, juo labiau akivaizdžių, taikyti Reglamentą Nr. 1907/2006, visų pirma, jo 57 ir 59 straipsnius.

117

Be to, iš šio punkto aišku, kad patikrinti, ar medžiaga sukelia endokrininę sistemą ardantį poveikį, kuris gali būti neigiamas, galima ne tik „remiantis [Sąjungos] ar tarptautiniu mastu suderintų bandymų gairių įvertinimu [remiantis bandymų, atliekamų atsižvelgiant į [Sąjungos] ar tarptautiniu mastu suderintas gaires, įvertinimu]“, bet taip pat remiantis „kitais turimais duomenimis ir informacija, įskaitant [Europos maisto saugos] tarnybos atliktą mokslinės literatūros apžvalgą [tyrimą]“.

118

Tačiau minėtame 3.6.5 punkte pavartotas žodis „įskaitant“ reiškia, jog pateiktas Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atliekamo tyrimo pavyzdys yra tik vienas iš daugelio, o kiti turimi duomenys ir informacija taip pat gali būti pagrindas nagrinėjant klausimą, ar medžiaga daro neigiamą poveikį endokrininei sistemai. Kiekvieno konkretaus atvejo tyrimu grindžiama ECHA nuomonė yra toks informacijos šaltinis.

119

Taigi Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktas nėra kliūtis tam, kad ECHA ištirtų kiekvieną konkretų atvejį ir nustatytų cheminę medžiagą kaip ardančią endokrininę sistemą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą.

120

Dėl Sprendimo Nr. 1386/2013 reikia konstatuoti, kad tame sprendime nėra jokios nuostatos, kuri leistų daryti išvadą, jog ECHA neturi teisės rengti savo cheminės medžiagos nustatymo kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, kriterijų.

121

Tiesa, to sprendimo priedo 50 punkto trečios pastraipos antrame sakinyje nurodyta, kad siekdama ištirti sudėtinį cheminių produktų poveikį ir su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis susijusias saugumo problemas Sąjunga „parengs suderintus pavojaus lygiu grindžiamus endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo kriterijus“. Vis dėlto remiantis tuo sprendimu negalima daryti išvados, kad tik moksliniais tyrimais patvirtinti suderinti kriterijai leistų nustatyti endokrininę sistemą ardančias medžiagas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą. Kitaip kalbant, Sprendimas Nr. 1386/2013 nedaro jokio poveikio Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkto, kuriuo siekiama leisti ECHA nustatyti šias chemines medžiagas kiekvienu konkrečiu atveju, taikymui.

122

Dėl 2014 m. birželio mėn. Komisijos veiksmų gairių visų pirma reikia pažymėti, kad šis dokumentas nėra teisiškai privalomas. Kaip matyti iš jose esančios deklaracijos dėl atsakomybės netaikymo, „šios veiksmų gairės yra tik informacinio pobūdžio ir gali būti bet kuriuo metu pakeistos“. Jos „iš anksto nenulemia Komisijos galutinio sprendimo dėl šios iniciatyvos tęsinio, taip pat jo galutinės apimties ir struktūros“.

123

Be to, šiame dokumente nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą ir 59 straipsnį turi būti sustabdytas, kol Komisija nustatys moksliniais tyrimais patvirtintus suderintus kriterijus.

124

Dėl argumento, kad, kaip mano kai kurios valstybės narės ir kiti pastabų pateikimo procedūroje dalyvaujantys subjektai, suderintų kriterijų buvimas nustatant cheminės medžiagas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą yra būtinas, pakanka paminėti, kad tokios nuomonės nėra teisiškai privalomos, todėl negali turėti lemiamos įtakos aiškinant šį reglamentą.

125

Dėl ieškovės argumento, kad Komisija tikėjosi, jog moksliniais tyrimais patvirtinti kriterijai bus priimti iki pasiūlymo nustatyti DEHP, DBP, BBP ir DIBP kaip rimtą poveikį žmonių sveikatai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, sukelti galinčias medžiagas pateikimo, reikia konstatuoti, kad šis tariamas Komisijos lūkestis negali būti pagrindas aiškinant Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatas arba kitas šioje byloje taikytinas nuostatas. Be to, kaip pažymėjo Norvegijos Karalystė, o ieškovė neginčijo, tuo metu Komisija pateikė pasiūlymą nustatyti DEHP, DBP, BBP ir DIBP kaip rimtą poveikį žmonių sveikatai galinčias sukelti chemines medžiagas, nors moksliniais tyrimais patvirtinti suderinti kriterijai dar nebuvo nustatyti.

126

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima patenkinti ieškovės prašymo paraginti Komisiją nurodyti priežastis, dėl kurių ji per tris mėnesius nuo Valstybių narių komiteto nuomonės gavimo dienos neparengė pasiūlymo dėl medžiagų DEHP, DBP, BBP ir DIBP nustatymo kaip endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, kurios gali sukelti rimtą poveikį žmonių sveikatai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 9 dalį.

127

Aplinkybė (net darant prielaidą, jog ji įrodyta), kad Danijos Karalystė jau yra bandžiusi priimti nacionalinės teisės aktus, kurie užkirstų kelią naudoti DEHP jos teritorijoje, neturi reikšmės klausimui, ar ECHA galėjo nustatyti DEHP kaip Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte nurodytą medžiagą remdamasi savo kriterijais, ar ji turėjo palaukti, kol Komisija patvirtins suderintus kriterijus.

128

Dėl ieškovės argumento, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Reglamento Nr. 1907/2006 95 straipsniui, pakanka priminti, jog šioje nuostatoje numatyta Komisijos pareiga užkirsti kelią jos ir kitų Sąjungos įstaigų nesutarimams ir nuomonių nesutapimams, o prireikus juos išspręsti. Prie tokių įstaigų priskirtinos kitos agentūros, ypač Europos vaistų agentūra (EMA) ir EFSA. Šių agentūrų funkcijos panašios į ECHA funkcijas ir iš principo jų nuomonės apie cheminę medžiagą gali skirtis nuo ECHA nuomonės.

129

Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 95 straipsnio 3 dalį, jei kyla esminis nesutarimas dėl mokslinių ar techninių aspektų, o atitinkama įstaiga yra Sąjungos agentūra arba mokslinis komitetas, ECHA ir atitinkama įstaiga bendradarbiauja siekdamos išspręsti nesutarimą arba pateikti Komisijai jungtinį dokumentą, kuriame išdėstomi moksliniai ir (arba) techniniai nesutarimo aspektai.

130

Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo, kokia kita Sąjungos įstaiga buvo dėl medžiagos DEHP kitokios mokslinės nuomonės nei ECHA.

131

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti argumentus, pateiktus nagrinėjant pirmojo pagrindo trečią dalį.

132

Todėl reikia atmesti visą pirmąjį pagrindą.

133

Grįsdama antrąjį pagrindą ieškovė nurodo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiami nuspėjamumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, nes, pirma, ECHA nustatė DEHP kaip endokrininę sistemą ardančią medžiagą, nors pagal Sąjungos teisę tokia medžiaga nėra apibrėžta ir nėra numatyti teisiškai privalomi tokios medžiagos nustatymo kriterijai. Antra, ECHA neturėjo įgaliojimų papildyti jau padarytą įrašą apie kandidatiniame medžiagų sąraše esančią cheminę medžiagą. Trečia, ginčijamas sprendimas gali pakenkti medžiagos DEHP, nustatytos kaip toksiškos reprodukcijai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio c punktą, autorizacijos procedūrai, t. y. procedūrai, pradėtai nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d., kai buvo pateikta ieškovės paraiška dėl autorizacijos. Ketvirta, ginčijamas sprendimas neišspręstų teisinių pasekmių, kurių kiltų, jei Komisija, naudodamasi savo įgaliojimais, parengtų visuotinai taikomus endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo kriterijus, kitokius nei kriterijai, kuriuos nagrinėjamu atveju taikė ECHA. Penkta, ieškovė negali numatyti aptariamos ECHA reglamentavimo veiklos, negali iš anksto pasirengti dėl ginčijamo sprendimo kilsiančioms prievolėms, turint omenyje kitas Sąjungos reglamentavimo procedūras, ir priderinti prie jų savo įmonės veiklos. Ginčijamu sprendimu užginčijamas cheminių medžiagų nustatymo, kiek tai susiję su jų poveikiu endokrininei sistemai, būdas, sukeliama abejonių dėl šio būdo ir apskritai įnešama painiavos į medžiagos įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, medžiagos įtraukimo į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą ir autorizacijos suteikimo pagal šio reglamento VII antraštinę dalį reglamentavimo santykį.

134

ECHA ginčija šiuos argumentus.

135

Šiuo klausimu iš pradžių reikia priminti, kad remiantis suformuota jurisprudencija pagal teisinio saugumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir kad galima būtų numatyti jų poveikį, ypač jeigu dėl jų privatiems asmenims ir įmonėms gali kilti nepalankių pasekmių (2014 m. liepos 16 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, T‑578/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:678, 112 punktas). Šiuo reikalavimu siekiama, kad bet kurio akto, kuriuo siekiama teisinių pasekmių, privalomumas išplauktų iš Sąjungos teisės nuostatos, kuri turi būti aiškiai nurodyta kaip teisinis pagrindas ir kuri nustato akto teisinę formą (žr. 2015 m. birželio 19 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑358/11, EU:T:2015:394, 123 punktą ir jame suformuotą jurisprudenciją). Nuspėjamumo principas yra teisinio saugumo principo sudedamoji dalis (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 16 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, T‑578/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:678, 111 ir 112 punktus).

136

Tačiau šiuo atveju ginčijamame sprendime nurodytas ne tik teisinis pagrindas, būtent Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalis, bet ir visi būtini veiksniai, leidžiantys aiškiai ir tiksliai nustatyti jo teisines pasekmes, o ieškovei aiškiai nustatyti jo apimtį. Iš tiesų iš šio sprendimo aišku, kad juo siekiama, taikant Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio c punktą, papildyti kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše jau padarytą įrašą apie DEHP ir nustatyti ją kaip endokrininę sistemą ardančią medžiagą, kurios galimas rimtas poveikis aplinkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, yra moksliškai įrodytas.

137

Toliau dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad teisė remtis šiuo principu taikoma kiekvienam asmeniui, kuriam Sąjungos institucija sukėlė pagrįstų lūkesčių, suteikdama konkrečių garantijų (žr. 2013 m. liepos 4 d. Nutarties Menidzherski biznes reshenia, C‑572/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:456, 30 punktą ir jame suformuotą jurisprudenciją).

138

Garantijomis, galinčiomis sukelti tokių lūkesčių, laikoma tiksli, nesąlygiška, nuosekli ir tam teisę turinčių patikimų šaltinių, nesvarbu kokia forma, pateikta informacija (žr. 2013 m. kovo 14 d. Sprendimo Agrargenossenschaft Neuzelle, C‑545/11, EU:C:2013:169, 25 punktą ir jame suformuotą jurisprudenciją).

139

Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir net netvirtino, kad ECHA pateikė jai konkrečių garantijų dėl tam tikros medžiagos įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą ar dėl taikytinų kriterijų.

140

Šių išvadų nepaneigia kiti ieškovės argumentai.

141

Pirma, dėl argumento, kad ECHA nustatė DEHP kaip endokrininę sistemą ardančią medžiagą, nors pagal Sąjungos teisę tokia medžiaga nubuvo apibrėžta ir net nebuvo numatytas teisiškai privalomas šios medžiagos nustatymo kriterijus, reikia priminti, jog, kaip matyti iš šio sprendimo 105–114 punktų, nesant suderintų endokrininę sistemą ardančių savybių turinčių medžiagų nustatymo kriterijų, ECHA pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą buvo įgaliota pradėti DEHP nustatymo procedūrą nagrinėdama kiekvieną konkretų atvejį, net ir remdamasi savo kriterijais.

142

Be to, atsižvelgiant į tai, kas šio sprendimo 137 ir 138 punktuose išdėstyta dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo, vien tai, kad ieškovė tikėjosi, jog Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkto taikymas endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms bus sustabdytas, kol Komisija suvienodins šios rūšies medžiagų nustatymo kriterijus, negali būti pagrindas veiksmingai remtis šiuo principu. Iš apibrėžties matyti, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas neapima tokio lūkesčio. Maža to, ieškovė neįrodė, kad ECHA elgėsi taip, jog atsižvelgdama į tokį elgesį ji galėjo daryti išvadą, kad ši agentūra nenustatys DEHP kaip labai didelį susirūpinimą keliančios endokrininę sistemą ardančios medžiagos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą. Atvirkščiai, kaip pažymėjo Nyderlandų Karalystė, yra daug pavyzdžių, kai cheminės medžiagos buvo nustatytos kaip keliančios labai didelį susirūpinimą remiantis daugiau negu viena šio reglamento 57 straipsnyje numatyta savybe, pavyzdžiui, kadmio fluoridas, kuris buvo nustatytas pagal keturias savybes, t. y. pagal minėto reglamento 57 straipsnio a–c ir f punktuose nurodytas savybes. Antraceno alyva, nustatyta kaip labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, atitinkanti Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a, d ir e punktuose nurodytus kriterijus, yra kitas toks precedentas (2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Rütgers Germany ir kt. / ECHA, T‑94/10, EU:T:2013:107, 7 ir 77 punktai).

143

Antra, dėl ieškovės argumento, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas, nors ECHA neturėjo įgaliojimų papildyti jau padaryto įrašo apie kandidatiniame sąraše esančią cheminę medžiagą, ir taip buvo pažeisti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 81 punkte padarytos išvados, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 punktą ECHA turėjo įgaliojimus papildyti kandidatiniame sąraše jau padarytą įrašą apie medžiagą DEHP. Todėl šis argumentas turi būti atmestas.

144

Trečia, dėl ieškovės argumento, kad ginčijamas sprendimas gali pakenkti medžiagos DEHP, nustatytos kaip toksiškos reprodukcijai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio c punktą, autorizacijos procedūrai, t. y. procedūrai, pradėtai nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d., kai buvo pateikta ieškovės paraiška dėl autorizacijos, reikia pažymėti tai, kas išdėstyta toliau.

145

Net jei įrašas kandidatiniame sąraše apie DEHP buvo papildytas tokiomis būdingomis savybėmis, kaip numatytos Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte, autorizacijos procedūrai, kuri vis dar vykdoma, „nėra pakenkta“. Kaip teisingai pažymi ECHA, asmens pateiktoje paraiškoje dėl autorizacijos turi būti atsižvelgta tik į pavojingas savybes, dėl kurių ši cheminė medžiaga buvo įtraukta į XIV priedą. Taigi kandidatiniame sąraše esančiai cheminei medžiagai būdinga savybė, kuri nepaminėta XIV priedo įraše apie šią medžiagą, nedaro jokio poveikio autorizacijos procedūrai.

146

Tiesa, jei XIV priede jau padarytas įrašas apie cheminę medžiagą papildytas, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalies d punkte, paraiška dėl autorizacijos turi būti pataisyta taip, kad būtų atsižvelgta į tokį pakeitimą. Kitaip kalbant, jei Komisija XIV priede padarytą įrašą apie DEHP papildo įrašydama šio reglamento 57 straipsnio f punkte numatytą labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos savybę, ieškovė turės atsižvelgti į tokį XIV priedo pakeitimą.

147

Vis dėlto tokiu atveju ieškovės situacija būtų tokia pati, kokia būtų susiklosčiusi, jei visos Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytos medžiagai DEHP būdingos savybės būtų nustatytos ir įtrauktos į XIV priedą tuo pačiu metu.

148

Ketvirta, dėl argumento, kad ginčijamas sprendimas neišspręstų teisinių pasekmių, kurių kiltų, jei Komisija naudodamasi savo įgaliojimais parengtų visuotinai taikomus endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo kriterijus, kitokius nei kriterijai, kuriuos nagrinėjamu atveju taikė ECHA, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 112–114 punktų, cheminės medžiagos nustatymo kaip labai didelį susirūpinimą keliančios endokrininę sistemą ardančios medžiagos nagrinėjant kiekvieną atskirą atvejį, kaip numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte, galimybė negali būti atmesta dėl to, kad Komisija turi patvirtinti suderintus endokrininę sistemą ardančių savybių nustatymo kriterijus.

149

Penkta, dėl ieškovės argumento, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo užginčijamas „cheminių medžiagų nustatymo atsižvelgiant į jų poveikį endokrininei sistemai būdas“ ir dėl to keliama abejonių, apskritai įnešė painiavos į DEHP įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, medžiagos įtraukimo į XIV priedą ir autorizacijos šiai cheminei medžiagai suteikimo reglamentavimo santykį, reikia iš karto priminti, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pasiremta būtent galiojančia teisės norma, konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalimi, siejama su šio reglamento 57 straipsnio f punktu.

150

Ieškovės požiūris, grindžiamas aplinkybe, kad ji negalėjo numatyti ginčijamo sprendimo, negalėjo iš anksto pasirengti dėl jo kilsiančioms prievolėms ir negalėjo prie jo priderinti savo įmonės veiklos, turi būti aiškinamas kaip argumentas, kuriuo iš esmės siekiama nurodyti, jog pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

151

Pagal suformuotą jurisprudenciją, nors šis principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų, ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis išlaikyti egzistuojančios padėties, kuri gali pasikeisti Sąjungos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją (2012 m. birželio 26 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, C‑335/09P, EU:C:2012:385, 180 punktas). Taigi ieškovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl to, kad ECHA nenustatys DEHP kaip labai didelį susirūpinimą keliančios endokrininę sistemą ardančios medžiagos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą.

152

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškovės argumentus dėl nuspėjamumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimo.

153

Todėl visas antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

154

Trečiąjį pagrindą sudaro dvi dalys.

155

Pirma dalis grindžiama tuo, kad ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida, kuri net gali būti laikoma piktnaudžiavimu įgaliojimais, nes sprendimas nėra pagrįstas moksliniais tyrimais patvirtintomis išvadomis, kuriose objektyviai ir įtikinamai nustatyta, jog DEHP atitinka visus Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte nurodytus kriterijus.

156

Antra dalis grindžiama tuo, kad ECHA nepaisė savo pačios duotų techninių nurodymų.

157

Pirma, ieškovė nurodo, kad moksliniu požiūriu išvados, jog cheminė medžiaga ardo endokrininę sistemą, nepakanka siekiant padaryti išvadą, kad ši cheminė medžiaga atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte nurodytus kriterijus. Endokrininės sistemos ardymas yra ne pavojus, o tik veikimo būdas. Taigi ginčijamas sprendimas pagrįstas klaidinga prielaida. Atvirkščiai, mokslinis DEHP poveikio aplinkai vertinimas būtų turėjęs leisti nustatyti DEHP veikimo būdo ir poveikio aplinkai priežastinį ryšį. Tačiau dokumentacija dėl DEHP neatitinka šio esminio reikalavimo, nes tariamas neigiamas medžiagos DEHP poveikis buvo laikomas tik kaip „galimas“.

158

Antra, kaip per pastabų pateikimo procedūrą pažymėjo kelios valstybės narės ir kelios kitos dalyvės, dokumentacijoje dėl DEHP pateikti argumentai nepagrindžia vieno iš esminių kriterijų nustatant cheminę medžiagą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą ir įtraukiant ją į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, būtent kriterijaus, pagal kurį atitinkama cheminė medžiaga turi taip pat kelti tokio lygio susirūpinimą, kokį kelia kitų Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų medžiagų naudojimas.

159

Trečia, tyrimų, kuriais grindžiama dokumentacija dėl DEHP, mokslinis patikimumas, patvirtinamasis dokumentas ir atitinkamai ginčijamas sprendimas buvo neteisingai ir sąmoningai pervertinti. Be to, specialūs tyrimai nėra įtikinami.

160

Kiek tai susiję su žuvų tyrimais, kuriais grindžiamas tiek patvirtinamasis dokumentas, tiek dokumentacija dėl DEHP, iš 2008 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) mokslinės ataskaitos „European Union Risk Assessment Report“ matyti, kad „neįmanoma užtikrintai nustatyti, ar medžiaga DEHP ardo žuvų endokrininę sistemą“. Kiek tai su jomis susiję, nuo 2008 m. atlikti devyni medžiagos DEHP poveikio žuvims tyrimai yra tik „non-guideline studies“, t. y. tyrimai, atlikti neatsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartus. Taigi šie tyrimai turėjo būti vertinami remiantis tarptautiniu mastu pripažintais metodais ir vadinamąja Klimisch skale (H. J. Klimisch, M. Andreae ir U. Tillmann „A Systematic Approach for Evaluating the Quality of Experimental Toxicological and Ecotoxicological Data“, Regulatory Toxicology and Pharmacology, 1997, 25 dalis, p 1–5). Net jei klasifikuojant pagal Klimisch skalę „non-guideline“ tyrimai gautų įvertinimą 3, kuris atitinka „nepatikimus“ tyrimus (Klimisch Score 3), patvirtinamajame dokumente minėti tyrimai, priešingai nei pagal Klimisch skalę, būtų klasifikuoti 2 kategorijoje, kuri atitiktų „ribotai patikimus“ tyrimus (Klimisch Score 2). Pati patvirtinamojo dokumento rengėja abejoja dėl Carnevali ir kt. (2010) ir Corradetti ir kt. (2013) tyrimų patikimumo kvalifikuodamas tyrimus kaip „iš esmės nepatikimus“ (Klimisch Score 2/4). Kai kuriais tyrimais, į kuriuos daroma nuoroda patvirtinamajame dokumente, DEHP neigiamas poveikis endokrininei sistemai visai neįrodytas. Taip buvo konkrečiai Zanotelli ir kt. (2010), Wang ir kt. (2013) ir Uhren-Webster ir kt. (2010) tyrimų atveju. Be to, Zanotelli ir kt. (2010) tyrimo, per kurį nustatyta, kad žuvų „augimo sulėtėjimas“ (reduction in growth) dėl apdorojimo medžiaga DEHP gali būti laikomas pavyzdžiu, kaip ši cheminė medžiaga „veikia endokrininę sistemą“, tačiau jokiu būdu ne jos „neigiamo poveikio“ įrodymu, rezultatus paneigė kiti specialūs tyrimai, visų pirma, Norman ir kt. (2007) tyrimas.

161

Ieškovės nuomone, tyrimai su žiurkėmis buvo atliekami siekiant nustatyti poveikį žmonių sveikatai, o ne aplinkai. Be to, dėl jų patikimumo galima ginčytis, nes juos atliekant medžiaga DEHP buvo taikoma tiesiogiai ir didelėmis dozėmis, o gamtos sąlygomis taip nebūna, nes šios medžiagos koncentracija gamtos sąlygomis yra tūkstantį kartų ar net keliasdešimt tūkstančių kartų mažesnė.

162

ECHA, palaikoma Norvegijos Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

163

Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, kai Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, visų pirma vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar įgyvendinant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdi klaida ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti Sąjungos institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, vertinimo (žr. 2015 m. balandžio 30 d. Sprendimo Polynt ir Sitre / ECHA, T‑134/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:254, 52 punktą ir jame suformuotą jurisprudenciją).

164

Tačiau reikia pažymėti, kad Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, dėl kurios vykdoma teisminė kontrolė yra ribota, ne tik dėl nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžio ir apimties, bet iš dalies ir nustatant bazinius duomenis. Vis dėlto pagal tokią teisminę kontrolę, net jeigu ji ribota, reikalaujama, kad Sąjungos institucijos, priėmusios nagrinėjamą aktą, Sąjungos teisme galėtų įrodyti, jog priėmė aktą veiksmingai naudodamosi diskrecija, kurią įgyvendinant būtina atsižvelgti į visus šiai situacijai, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes (2015 m. balandžio 30 d. Sprendimo Polynt ir Sitre / ECHA, T‑134/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:254, 53 punktas ir jame suformuota jurisprudencija).

165

Būtent todėl nagrinėjamu atveju reikia išnagrinėti, ar ECHA vertinant DEHP, kaip Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkto reikalavimus atitinkančios medžiagos, savybes buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, o gal net piktnaudžiauta įgaliojimais.

166

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad remiantis patvirtinamojo dokumento 6.3 punktu galima daryti išvadą, jog tikėtina, kad medžiagos DEHP endokrininę sistemą ardančio poveikio mechanizmas sukelia neigiamų pasekmių aplinkai. Valstybių narių komitetas padarė tokią išvadą įvertinęs kelis tyrimus su žuvimis ir žiurkėmis. Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš patvirtinamojo dokumento 5.1.6 punkto, remiantis bendru dalies atliktų tyrimų įvertinimu labai tikėtina, kad DEHP estrogeninio veikimo būdas gali daryti neigiamą poveikį fenotipinėms lytinėms ir reprodukcinėms žuvų ir žiurkių savybėms. Šios aplinkybės, taip pat medžiagos DEHP poveikio, pavyzdžiui, pastebėto atliekant tyrimus su žiurkėmis, t. y. poveikio, apie kurį užsimenama patvirtinamojo dokumento 4 skyriuje, pakanka siekiant padaryti išvadą, kad DEHP gali sukelti neigiamą poveikį aplinkai.

167

Visų patvirtinamojo dokumento mokslinių tyrimų, paminėtų patvirtinamojo dokumento 4 ir 5 skyriuose, įvertinimas negali būti paneigtas dėl ieškovės pateiktų argumentų.

168

Šiuo klausimu, pirma, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, ginčijamas sprendimas negrindžiamas teiginiu, jog paprasčiausias cheminės medžiagos poveikis atskiro individo endokrininei sistemai būtinai daro neigiamą poveikį aplinkai.

169

Iš tiesų, kaip matyti iš patvirtinamojo dokumento 5.1.1 punkto, siejamo su minėto dokumento 4.2.1 punktu, mokslinis požiūris, kuriuo remdamasi ECHA nusprendė, jog DEHP turi Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte nurodytų būdingų savybių, buvo būtent tas požiūris, kurį pasiūlė ekspertų konsultantų grupė. Tačiau pagal šį požiūrį cheminė medžiaga gali būti nustatyta kaip ardanti endokrininę sistemą ir galinti sukelti neigiamą poveikį aplinkai, jei, pirma, ji daro neigiamą poveikį sveikatai, antra, turi būdingą endokrininės sistemos veikimo mechanizmą, trečia, yra „tikėtinas“ ryšys tarp minėto neigiamo poveikio ir endokrininės sistemos veikimo mechanizmo ir, ketvirta, šis priežastinis ryšys turi reikšmės ir aplinkai. Be to, kaip matyti iš patvirtinamojo dokumento 4.2.1 punkto, toks požiūris grindžiamas visuotinai pripažįstama ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) programoje dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų pateikta apibrėžtimi.

170

Todėl reikia atmesti ieškovės argumentą, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas prielaida, jog tuo atveju, jei cheminė medžiaga ardo endokrininę sistemą, tai neišvengiamai reiškia, kad tokia medžiaga gali daryti neigiamą poveikį aplinkai.

171

Dėl ieškovės argumento, kad DEHP poveikio aplinkai mokslinis įvertinimas turėtų leisti nustatyti priežastinį ryšį tarp DEHP veikimo būdo ir jos poveikio aplinkai, konkrečiai kalbant, kad būtent DEHP, o ne kokia nors kita cheminė medžiaga sukelia rimtą neigiamą poveikį aplinkai, o tai leistų padaryti išvadą, jog DEHP yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, reikia pažymėti tai, kas išdėstyta toliau.

172

Darytina išvada, kad pateikdama šį argumentą ieškovė iš esmės siekia sukelti abejonių dėl įrodinėjimo, kurį patvirtinamojo dokumento rengėja taikė nustatydama priežastinį ryšį, lygio.

173

Dėl įrodinėjimo lygio, kurio turi būti paisoma pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, pirmiausia reikia konstatuoti, kad pagal šią nuostatą į XIV priedą gali būti įtrauktos, be kita ko, labai didelį susirūpinimą keliančios endokrininę sistemą ardančios medžiagos, dėl kurių moksliniais tyrimais įrodyta, jog jos „gali“ sukelti rimtą poveikį aplinkai. Reikia pažymėti, kad tam tikrose šios nuostatos versijose kitomis kalbomis, pavyzdžiui, anglų, vokiečių, italų ir rumunų, poveikis aplinkai turi būti „galimas“, o versijose kitomis kalbomis – medžiagos turi „galėti“ daryti poveikį aplinkai. Vadinasi, tikimybės, kad endokrininę sistemą ardanti medžiaga gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, pakanka siekiant nustatyti šioje nuostatoje nurodytą priežastinį ryšį. Be to, toks Sąjungos teisės aktų leidėjo požiūris atitinka atsargumo principą, kuris, be kita ko, paminėtas Reglamento Nr. 1907/2006 1 straipsnio 3 dalyje.

174

Tačiau, kaip matyti, be kita ko, iš patvirtinamojo dokumento 6.3 punkto pirmo sakinio, šio dokumento rengėja, dėstydama mokslinius argumentus, paiso Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte minėto įrodinėjimo lygio. Iš tikrųjų, jame padaryta nuoroda į tikimybę, kad DEHP gali daryti neigiamą poveikį aplinkai.

175

Turint omenyje tai, kas šio sprendimo 105, 163 ir 164 punktuose pažymėta dėl aktų kontrolės atsižvelgiant į akivaizdžias vertinimo klaidas arba piktnaudžiavimą įgaliojimais, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime nėra klaidos, padarytos dėl to, kad patvirtinamojo dokumento rengėja paprasčiausia nustatė, jog yra „labai tikėtina“, kad DEHP endokrininės sistemos veikimo mechanizmas darys neigiamą poveikį aplinkai.

176

Antra, dėl ieškovės argumento, kad dokumentacija dėl DEHP nepateisina to, kad ši cheminė medžiaga būtų laikoma keliančia tokio lygio susirūpinimą, kokį kelia Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų kitų medžiagų naudojimas, pakanka padaryti nuorodą į patvirtinamojo dokumento 6.2 punktą.

177

Dokumento rengėja tikrina ne tik būdingas savybes, moksliniais tyrimais patvirtintus įrodymus ir DEHP rimtą poveikį, bet ir „prilygstantį“ susirūpinimo lygį (equivalent level of concern), kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą. Apibendrinant reikia pasakyti, kad keturiose šio punkto pastraipose kalbama, be kita ko, apie tai, kad šios medžiagos ekotoksinis poveikis gali būti stiprus ir negrįžtamas, o aplinkai daromas poveikis didelis.

178

Iš to matyti, kad atsižvelgiant į šio sprendimo 102, 164 ir 165 pateiktus paaiškinimus akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais negalima nustatyti remiantis tuo, kad ECHA neatsižvelgė į vieną iš esminių Reglamento Nr. 57 straipsnio f punkto kriterijų.

179

Trečia, dėl ieškovės argumento, kad tyrimai, kuriais pasiremta dokumentacijoje dėl DEHP, buvo nepatikimi, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

180

Ginčijamame sprendime nurodyto mokslinio pagrindimo dalis yra žuvų tyrimai, kurie iš dalies buvo atlikti iki 2008 m. Šie tyrimai buvo paminėti ir aprašyti 2008 m. JRC ataskaitoje. Tiesa, iš patvirtinamojo dokumento 5.1.2 punkto matyti, kad šioje ataskaitoje nurodyta, jog nedvejojant negalima daryti išvados, jog DEHP yra žuvų endokrininę sistemą ardanti medžiaga.

181

Ši ataskaita papildyta ir keliais po 2008 m. atliktais tyrimais.

182

Kaip matyti iš patvirtinamojo dokumento 5.1.2.1 punkto, ECHA įvertino šių tyrimų patikimumą pasitelkdama Klimisch skalę. Taip buvo šiuo atveju, nes, kaip matyti iš ECHA „Informacijai keliamų reikalavimų ir cheminės saugos vertinimo rekomendacijų“ R.4.2 skyriaus, Klimisch vertinimo sistemą taip pat reikia taikyti vertinant tyrimus dėl cheminės medžiagos poveikio aplinkai ir jos savybes.

183

Konkrečiai kalbant, pagal šią skalę įvertinimas „2 = ribotai patikimas“ (Klimisch Score 2) suteikiamas, kai „tyrimai ar duomenys <...> nėra atlikti arba gauti pagal geros laboratorinės praktikos principus; juose aprašyti bandymo parametrai ne visai atitinka specialias gaires, bet yra pakankami, kad duomenys būtų priimti, arba juose aprašyti tyrinėjimai nepatenka į gairių dėl bandymų taikymo sritį, bet yra aprašyti ir moksliškai priimtini“.

184

Įvertinimas „3 = nepatikimas“ (Klimisch Score 3) suteikiamas, kai „tyrimai ar duomenys <...> yra matavimo sistemos ir testuotos medžiagos interferencijos objektas; juose panaudoti bandomi organizmai ir (arba) sistemos neturi reikšmės poveikiui (pavyzdžiui, nefiziologiniai taikymo būdai); jie atlikti arba gauti taikant metodą, kuris yra nepakankamai aprašytas, kiek tai susiję su vertinimu, o, ekspertų nuomone, yra nepakankamas ir neįtikinamas“.

185

Tačiau, priešingai, nei teigia ieškovė, t. y. kad nesilaikant OBPO standartų atliktas tyrimas yra „non-guideline“ tyrimas, iš Klimisch vertinimo sistemos neišplaukia, kad bet kuris „non-guideline“ tyrimas turi gauti įvertinimą „3 = nepatikimas“. Atvirkščiai, įvertinimas „2 = ribotai patikimas“ gali būti suteiktas būtent tyrimams, kurių aprašyti bandymo parametrai ne visai atitinka specialias gaires. Todėl, priešingai, nei teigia ieškovė, vien tai, kad ekspertizė pripažinta „non guideline“ tyrimu, nereiškia, jog šis tyrimas yra nepatikimas.

186

Be to, taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikia konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįstai ir individualiai ištyrus suabejoti įvertinimu, suteiktu įvairiems patvirtinamojo dokumento 5 skyriuje paminėtiems tyrimams.

187

Ieškovė taip pat nepatikslina, kuris žuvų tyrimų įvertinimas yra neteisingas ir gali daryti poveikį bendram Valstybių narių komiteto įvertinimui.

188

Maža to, ieškovės argumentai, kad, pirma, pati patvirtinamojo dokumento rengėja išreiškė abejonių dėl Carnevali ir kt. (2010) ir Corradetti ir kt. (2013) tyrimų patikimumo ir, antra, neigiamas DEHP poveikis endokrininei sistemai neįrodytas Zanotelli ir kt. (2010), Wang ir kt. (2013) arba Uhren-Webster ir kt. (2010) tyrimais, nėra įtikinami.

189

Tiesa, iš patvirtinamojo dokumento 5.1.2.1.2 punkto matyti, kad Zanotelli ir kt. (2010) tyrimas neturėjo lemiamos įtakos kvalifikuojant DEHP kaip endokrininę sistemą ardančią medžiagą. Iš šio tyrimo neaišku, ar pastebėtas žuvų „augimo sulėtėjimas“ (reduction in growth) dėl DEHP poveikio buvo susijęs su endokrinine sistema, ar ne (it is not clear whether the effect is endocrine mediated or not). Be to, iš Wang ir kt. (2013) tyrimo matyti, kad nebuvo nagrinėjamas ar stebimas joks su endokrinine sistema susijęs arba sisteminio pobūdžio neigiamas poveikis (no endocrine related or systemic adverse effects were investigated nor observed).

190

Vis dėlto iš 5.1.2.1.2 punkto matyti, kad Carnevali ir kt. (2010) ir Corradetti ir kt. (2013) tyrimai įrodė, jog DEHP daro neigiamą poveikį danio rerio žuvų reprodukcijai, ir kad, nepaisant tam tikrų abejonių, šie tyrimai vis dar yra kažkiek svarbūs vertinant minėtą poveikį (are therefore considered of some relevance).

191

Tiesa, Uhren-Webster ir kt. (2010) tyrimas grindžiamas eksperimentiniu metodu, apimančiu cheminės medžiagos poveikį, kurio gamtos sąlygomis nepasitaiko. Neatsižvelgiant į tai, ar šis metodas patikimas, ar nepatikimas, kadangi į šį klausimą, beje, turi būti pateiktas toks pats atsakymas, koks pateiktas šio sprendimo 198–200 punktuose dėl didelių medžiagos DEHP kiekių taikymo atliekant bandymus su žiurkėmis, iš Uhren-Webster ir kt.(2010) tyrimo vis dėlto išplaukia, kad didelės DEHP koncentracijos taikymas kenkia danio rerio žuvų spermatogenezei.

192

Dėl ieškovės kritikuojamų tyrimų reikia pažymėti, kad jie sudaro tik dalį visų įrodymų, kuriuos išnagrinėjo Valstybių narių komitetas.

193

Kiti tyrimai su žuvimis, pavyzdžiui, nurodyti patvirtinamojo dokumento 5.1.2.1.2 punkte, pateikia papildomų įrodymų dėl DEHP neigiamo poveikio aplinkai.

194

Prie šių tyrimų reikia pridėti bandymus su žiurkėmis, apie kuriuos minėta patvirtinamojo dokumento 4.2.2 punkte. Šie bandymai leido nustatyti įvairių rūšių medžiagos DEHP neigiamą poveikį žinduolių endokrininei sistemai.

195

Tačiau ieškovė neskiria jokio ypatingo dėmesio šiems kitiems tyrimams.

196

Konkrečiai kalbant, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš patvirtinamojo dokumento 4.2.2 punkto b papunkčio antros pastraipos, patys tyrimai su žiurkėmis buvo kvalifikuoti kaip „patikimi“ tyrimai, o tai atitinka 1 arba 2 įvertinimus pagal Klimisch skalę. Ieškovė, kuri, atrodo, pripažįsta, kad Klimisch skalė yra įtikinamas tyrimų įvertinimo metodas, nepateikia jokių duomenų, leidžiančių suabejoti dėl patvirtinamojo dokumento 4.2.2 punkte nurodytų tyrimų patikimumo.

197

Be to, ieškovė taip pat neginčija to, kaip pagrįstas patvirtinamojo dokumento 6.3 punkto trečioje pastraipoje esantis vertinimas, kad medžiagos DEHP poveikis žinduolių reprodukcijai turi reikšmės ir aplinkai. Iš tikrųjų ieškovei nekelia abejonių išvada, kad, pirma, pastebėtas nepageidaujamas poveikis žiurkėms kelia labai didelį susirūpinimą, kiek tai susiję su laukiniais žvėrimis, kurių reprodukcijos lygis paprastai yra žemas, ir, antra, neigiamas poveikis reprodukcijai gali lemti ilgalaikes neigiamas pasekmes aptariamai gyvūnų populiacijai.

198

Galiausiai negalima pritarti ieškovės argumentui, kad DEHP nagrinėjimas, pavyzdžiui, atliktas tiriant žiurkes, buvo atliktas naudojant labai didelius medžiagos DEHP kiekius, tiesiogiai veikiančius gyvūnus, o tokia situacija gamtos sąlygomis nesusiklosto.

199

Šiuo klausimu, pirma, reikia iš karto pažymėti, kad ieškovė nenustatė, jog metodas, pagal kurį tiesiogiai taikomi dideli tam tikros cheminės medžiagos kiekiai, nėra pripažintas ir nusistovėjęs mokslinis metodas. Šiuo atžvilgiu ieškovė apsiriboja tik bendru tvirtinimu ir nepateikia konkrečių įrodymų, kurie leistų suabejoti dėl metodo, pagal kurį laboratorinėmis sąlygomis gyvūnams taikomi dideli tam tikros medžiagos kiekiai, patikimumo.

200

Antra, pagal suformuotą jurisprudenciją su būdingomis medžiagų savybėmis susijusių pavojų vertinimas neturi būti ribojamas specifinių naudojimo aplinkybių vertinimo ir gali būti tinkamai atliktas, nepaisant to, kur medžiaga naudojama, kokiu būdu su šia medžiaga galimas kontaktas (prarijus, įkvėpus ar prasiskverbus per odą) ir kokie galimi jos poveikio lygiai (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Nickel Institute, C‑14/10, EU:C:2011:503, 82 punktą)

201

Atsižvelgiant į šiuos samprotavimus ir tai, kas nurodyta šio sprendimo 105, 163 ir 164 punktuose, negalima daryti išvados, kad ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida arba piktnaudžiauta įgaliojimais, todėl atitinkami argumentai turi būti atmesti.

202

Todėl reikia atmesti ieškinio trečiojo pagrindo pirmą dalį.

203

Ieškovė nurodo, kad priimdama ginčijamą sprendimą ECHA nepaisė savo pačios nurodymų, būtent dokumento „Identification of substances as SVHCs due to equivalent level of concern to CMRs (Article 57(f)) – sensitisers as an example“ („Cheminių medžiagų nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančių kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų reprodukcijai (57 straipsnio f punktas) – pavyzdžiui, jautrinančių medžiagų“), kuriame pateikti išsamūs nurodymai pasiūlymus dėl cheminių medžiagų įtraukimo kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą teikiantiems asmenims. Pagal šiuos nurodymus „aukų gyvenimo kokybė“, konkrečiai šiuo atveju – atitinkamų gyvūnų, „socialinės baimės“ ir „galimybė nustatyti saugią koncentraciją“ aplinkai yra veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar cheminė medžiaga kelia tokį patį susirūpinimą kaip medžiagos, nustatytos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktus. Tačiau nagrinėjamu atveju ECHA neįvertino šių veiksnių.

204

ECHA ginčija šiuos argumentus.

205

Ieškovės kaltinimas dėl ECHA nurodymų yra papildomas teiginys, pirmą kartą pateiktas dubliko 72–74 punktuose. Taigi, kitaip kalbant, vykstant procesui ieškovė pateikė iš esmės naują pagrindą.

206

Tačiau iš Procedūros reglamento 84 straipsnio matyti, kad vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

207

Kadangi pagrindą, susijusį su ECHA gairėmis, ieškovė nurodė tik dubliko pateikimo etape ir jis nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurios tapo žinomos po ieškinio pareiškimo, reikia jį atmesti kaip pateiktą pavėluotai, taigi kaip nepriimtiną.

208

Todėl trečiojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina.

209

Pateikdama ketvirtąjį pagrindą ieškovė remiasi, pirma, teisinio saugumo principo pažeidimu, antra, Chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu, trečia, teisės netrikdomai naudotis savo nuosavybe, kaip tai suprantama pagal EŽTK Papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsnį ir Chartijos 17 straipsnį, ir ypač teisėtų lūkesčių principo pažeidimu.

210

ECHA ginčija šiuos argumentus.

211

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teismai pagal jiems suteiktą kompetenciją iš principo privalo užtikrinti visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę pagrindinių teisių, kurios yra sudedamoji Sąjungos teisinės sistemos dalis, atžvilgiu. Šis reikalavimas aiškiai įtvirtintas SESV 275 straipsnio antroje pastraipoje (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12P, EU:C:2013:775, 58 punktą ir jame suformuotą jurisprudenciją).

212

Prie šių pagrindinių teisių priskiriamos, be kita ko, Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir EŽTK 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme ir Chartijos 17 straipsnyje ir EŽTK Papildomo protokolo Nr. 1 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybę.

213

Kadangi ECHA nėra teismas, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį ir EŽTK 6 straipsnį, ir šios nuostatos neturi būti taikomos nagrinėjamoje byloje, skųsdama ECHA sprendimą ieškovė negali veiksmingai remtis teise į teisingą bylos nagrinėjimą.

214

Tačiau jeigu ieškovės nuoroda į teisę į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti suprantama kaip nuoroda į teisę, kad jos reikalus ECHA tvarkytų nešališkai ir teisingai, kaip tai suprantama pagal Chartijos 41 straipsnio 1 dalį, reikia pažymėti, jog ieškovė visai neįrodė aplinkybės, jog ECHA nepaisė jai pagal šią nuostatą nustatytų įpareigojimų.

215

Kalbėdama apie Chartijos 17 straipsnyje ir EŽTK Papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsnyje numatytą teisę netrikdomai naudotis savo nuosavybe ieškovė remiasi, pirma, finansiniais ištekliais, kuriuos ji tariamai naudojo paraiškos dėl DEHP naudojimo autorizacijos nagrinėjimo procedūrai, ir, antra, rizika, kad tokia autorizacija nebus suteikta dėl priimto ginčijamo sprendimo. Be to, per posėdį ieškovė paaiškino, kad kita nuosavybės, kuria ji negalėjo naudotis dėl priimto ginčijamo sprendimo, rūšis buvo įmonės, kuri naudoja ir gamina DEHP, teisė gaminti šią cheminę medžiagą.

216

Šiuo klausimu dėl finansinių išteklių, kuriuos ieškovė tariamai naudojo paraiškos dėl autorizacijos nagrinėjimo procedūrai, pakanka pažymėti, kad ieškovė neįrodė, koks konkretus pavojus kilo šiems ištekliams dėl ginčijamo sprendimo. Iš tikrųjų šie tariamai panaudoti ištekliai gali būti susiję tik su DEHP, kaip su Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio c punkto kriterijų atitinkančia chemine medžiaga. Tačiau šie ištekliai būtų panaudoti ir nenustačius šios cheminės medžiagos kaip šio reglamento 57 straipsnio f punkte numatytos labai didelį susirūpinimą keliančios endokrininę sistemą ardančios medžiagos.

217

Dėl rizikos, kad ieškovė negaus autorizacijos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnį, reikia konstatuoti, jog procedūra, kurią ieškovė pradėjo siekdama gauti autorizaciją, yra susijusi su DEHP, kaip su toksiška reprodukcijai chemine medžiaga pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio c punktą. Tačiau tokia autorizacija neatmestina dėl to, kad ši cheminė medžiaga kaip to paties reglamento 57 straipsnio f punkte numatyta labai didelį susirūpinimą kelianti endokrininę sistemą ardanti medžiaga įtraukta į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.

218

Galiausiai dėl teisės gaminti DEHP reikia pažymėti, kad šios teisės buvimo faktas, apimtis arba teisinis pobūdis neįrodyti, todėl negalima daryti išvados apie kliūties buvimą.

219

Be to, neatsižvelgiant į elementų, kuriais ieškovė remiasi, kad įrodytų „nuosavybės“, kaip ji suprantama pagal Chartijos 17 straipsnį ir EŽTK Papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsnį, buvimą, kvalifikavimą, reikia pažymėti, kad, kaip ieškovė paaiškino per posėdį, jos argumentai dėl teisės į nuosavybę šioje byloje turi būti laikomi ne turinčiais savarankišką reikšmę, o papildomais argumentais, palyginti su tuo, ką ieškovė išdėstė pateikdama ankstesnius argumentus. Konkrečiai kalbant, ieškovė mano, kad ginčijamo sprendimo neteisėtumas gali būti kliūtis teisei į nuosavybę, tik jei šis neteisėtumas grindžiamas argumentais, kuriuos ieškovė jau nurodė pateikdama kitus pagrindus.

220

Tačiau išnagrinėjus kitus pagrindus nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Todėl argumentai dėl teisės į nuosavybę turi būti atmesti, o ši išvada darytina ir dėl teisių, numatytų Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje, 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje.

221

Kaip pažymėta šio sprendimo 135–153 punktuose, dėl ginčijamo sprendimo taip pat nepažeisti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai.

222

Taigi taip pat reikia atmesti ketvirtąjį pagrindą ir visą ieškinį.

223

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos ECHA bylinėjimosi išlaidos pagal jos reikalavimus, įskaitant išlaidas, susijusias su procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

224

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 ir 2 dalis į bylą įstojusios valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, kurios nėra valstybės narės, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Danijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė, Švedijos Karalystė ir Norvegijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)

nusprendžia: