14.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/26

1.

Ar 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (1) 2 straipsnio e ir f punktai, 15, 18, 28 ir 29 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad ne tik asmeniui, kuriam jo prašymu nepriklausoma valstybės narės valdžios institucija suteikė papildomos apsaugos statusą, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti šios direktyvos 28 ir 29 straipsniuose numatytomis socialine apsauga ir sveikatos priežiūros paslaugomis, bet ir užsieniečiui, kuriam leidimą gyventi šios valstybės narės teritorijoje suteikė valstybės narės administracinės valdžios institucija ir kuris serga liga, keliančia realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai arba realią grėsmę patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį, kai jo kilmės šalyje ar šalyje, kurioje jis gyvena, neegzistuoja joks adekvatus gydymas.

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą reikėtų atsakyti, kad jame apibūdintų abiejų kategorijų asmenims turi būti suteikta galimybė pasinaudoti nurodytomis socialine apsauga ir sveikatos priežiūros paslaugomis, ar tos pačios direktyvos 20 straipsnio 3 dalis, 28 straipsnio 2 dalis ir 29 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinamos taip, kad valstybėms narėms nustatyta pareiga atsižvelgti į specifinę pažeidžiamų asmenų, kaip antai neįgaliųjų, padėtį reiškia, kad šiems turi būti skiriamos 1987 m. vasario 27 d. Įstatyme dėl išmokų neįgaliems asmenims numatytos išmokos atsižvelgiant į tai, kad socialinė parama dėl neįgalumo gali būti suteikta remiantis 1976 m. liepos 8 d. Organiniu įstatymu dėl socialinės paskirties visuomeninių centrų.