1

Apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2012 m. gegužės 22 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą EnBW Energie Baden-Württemberg prieš Komisiją (T‑344/08, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuos panaikintas 2008 m. birželio 16 d. Komisijos sprendimas SG.E.3/MV/psi D(2008) 4931 atmesti EnBW Energie Baden-Württemberg (toliau – EnBW) prašymą leisti susipažinti su bylos COMP/F/38.899 – Skirstomieji įrenginiai su dujų izoliacija – dokumentais (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) nustatomi teisės susipažinti su šių institucijų dokumentais principai, sąlygos ir apribojimai.

3

Šio reglamento 4 straipsnis „Tikslai“ išdėstytas taip:

„<…>

2.   Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

3.   Galimybė susipažinti su institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu, dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

Galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų minimos institucijos viduje dalimi, nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

<…>

6.   Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys yra išduodamos.

7.   Šio straipsnio 1–3 dalyse numatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį. Išimtys gali galioti ne ilgiau kaip 30 metų. Kalbant apie dokumentus, kuriems išimtys galioja dėl privatumo ar komercinių interesų, taip pat slapto [jautraus] pobūdžio dokumentų atveju, išimtys, jei reikia, gali būti taikomos ir pasibaigus šiam laikotarpiui.“

4

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 17–22 straipsniuose nustatyti Komisijos įgaliojimai atlikti tyrimus. Šie įgaliojimai, be kita ko, apima prašymus pateikti informaciją (18 straipsnis), taip pat atlikti patikrinimus susijusių įmonių (20 straipsnis) ar kitose patalpose (21 straipsnis).

5

Šio reglamento 27 straipsnio „Šalių, pareiškėjų ir trečiųjų asmenų išklausymas“ 2 dalyje numatyta:

„Proceso metu turi būti gerbiama šalių teisė į gynybą. Šalys turi teisę susipažinti su Komisijos bylos medžiaga atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos ar valstybių narių konkurencijos institucijų vidaus dokumentams. Ši teisė visų pirma netaikoma Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų korespondencijai ar valstybių narių konkurencijos institucijų tarpusavio korespondencijai, įskaitant dokumentus, parengtus pagal 11 ir 14 straipsnių nuostatas. Šios straipsnio dalies reikalavimai netrukdo Komisijai atskleisti ir naudoti informaciją, reikalingą pažeidimui įrodyti.“

6

Pagal minėto reglamento 28 straipsnį „Profesinė paslaptis“:

„1.   Nepažeidžiant 12 ir 15 straipsnių nuostatų, pagal 17–22 straipsnius surinkta informacija naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo gauta.

2.   Nepažeidžiant nuostatų dėl keitimosi informacija ir jos naudojimo, numatytų 11, 12, 14, 15 ir 27 straipsniuose, Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, kurių darbą prižiūri šios institucijos, bei kitų valstybių narių institucijų pareigūnai ir valstybės tarnautojai neatskleidžia informacijos, kuri buvo gauta ar kuria apsikeista pagal šį reglamentą ir kuriai galioja įpareigojimas užtikrinti profesinį slaptumą [profesinę paslaptį]. Šis įpareigojimas galioja ir visiems valstybių narių atstovams ir ekspertams, dalyvaujantiems Patariamojo komiteto posėdžiuose, kaip numatyta 14 straipsnyje.“

7

2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 6 straipsnyje „Pareiškėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą“ nustatyta:

„1.   Kai Komisija paskelbia pareiškimą dėl prieštaravimų [pranešimą apie kaltinimus], susijusį su klausimu, kuriuo ji gavo skundą, ji pateikia pareiškėjui nekonfidencialią pareiškimo dėl prieštaravimų [pranešimo apie kaltinimus] versiją ir nustato terminą, per kurį pareiškėjas gali raštu pateikti savo požiūrį.

<…>“

8

Šio reglamento 8 straipsnyje „Prieiga prie informacijos“ numatyta:

„1.   Kai Komisija informavo [informuoja] pareiškėją apie savo ketinimą atmesti skundą pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas gali pareikalauti gauti dokumentus [prašyti leisti susipažinti su dokumentais], kuriais Komisija grindžia savo tarpinį vertinimą. Tačiau šiuo tikslu pareiškėjas negali gauti prieigos prie verslo paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos, priklausančios bylos nagrinėjime dalyvaujančioms šalims.

2.   Dokumentus, kurie pareiškėjui suteikiami bylų nagrinėjimo, Komisijos vykdomo pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius, metu, pareiškėjas gali naudoti tik teisiniams [teisminiams] arba administraciniams nagrinėjimams dėl tų Sutarties nuostatų taikymo.“

9

Remiantis minėto reglamento 15 straipsniu „Prieiga prie bylos ir dokumentų naudojimas“:

„1.   Jei reikalaujama [Pateikus prašymą], Komisija suteikia prieigą prie bylos šalims, kurioms ji pateikė pareiškimą dėl prieštaravimų [pranešimą apie kaltinimus]. Prieiga suteikiama po pranešimo apie pareiškimą dėl prieštaravimų [informavus apie pranešimą apie kaltinimus].

2.   Prieigos prie bylos teisė netaikoma verslo paslaptims, kitai konfidencialiai informacijai ir Komisijos arba valstybių narių konkurencijos institucijų vidaus dokumentams. Prieigos prie bylos teisė taip pat netaikoma korespondencijai tarp Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų arba pastarosios [pastarųjų] korespondencijai, jei tokia korespondencija yra Komisijos byloje.

3   Nė viena šio reglamento nuostata neuždraudžia Komisijai atskleisti ir naudoti informaciją, būtiną įrodyti [EB] 81 arba 82 straipsnio pažeidimą.

4.   Dokumentai, gauti per [pasinaudojus] prieigos prie bylos teisę [-e] pagal šį straipsnį, naudojami tik teisminiuose arba administraciniuose bylų nagrinėjimuose dėl [EB] 81 ir 82 straipsnių taikymo.“

10

To paties reglamento 16 straipsnyje „Konfidencialios informacijos nustatymas ir apsauga“ 1 dalyje nustatyta:

„Komisija negali perduoti ar suteikti prieigos prie informacijos, įskaitant dokumentus, kurioje yra bet kurio asmens verslo paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos.“

11

EnBW Energie Baden-Württemberg AG yra energijos skirstymo įmonė; ji teigia patyrusi žalos dėl skirstomųjų įrenginių su dujų izoliacija gamintojų kartelio (toliau – ĮDI), dėl kurio buvo skirta sankcija 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimu C(2006) 6762 final dėl [EB] 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/F/38.899 – Skirstomieji įrenginiai su dujų izoliacija; toliau – Sprendimas SĮDI). Tarp šių gamintojų buvo Siemens AG (toliau – Siemens) ir ABB Ltd (toliau – ABB).

12

Sprendime SĮDI Komisija konstatavo, kad kelios įmonės pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 5 t., p. 3) 53 straipsnį, nes, dalyvaudamos SĮDI rinkos kartelyje, klastojo pasiūlymų teikimo konkursus, nustatė kainas, skirstėsi projektus ir Europos SĮDI rinkas. Todėl Komisija šiame kartelyje dalyvavusioms įmonėms skyrė baudas, kurių bendra suma siekė 750 mln. eurų.

13

2007 m. lapkričio 9 d.EnBW, remdamasi Reglamentu Nr. 1049/2001, paprašė Komisijos leisti susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su procedūra, per kurią buvo priimtas SĮDI sprendimas.

14

Po diskusijų su Komisija EnBW pareiškė, kad šis prašymas ir 2007 m. gruodžio 7 d. kartotinė paraiška neteko dalyko, ir 2007 m. gruodžio 13 d. pateikė naują prašymą leisti susipažinti su nagrinėjamos bylos dokumentais. 2008 m. sausio 11 d. telefaksu ieškovė patikslino savo prašymą, iš jo išbraukė trijų kategorijų dokumentus: visus dokumentus, kuriuose apibūdinama tik dalyvavusių įmonių struktūra, visus dokumentus, skirtus tik Sprendimo SĮDI adresatams nustatyti, ir visus dokumentus, parengtus vien japonų kalba.

15

2008 m. birželio 16 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą ir juo atmetė šį prašymą.

16

Šio sprendimo 2 punkte Komisija suskirstė nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus į tokias penkias kategorijas:

17

Ginčijamo sprendimo 3 punkte Komisija nurodė, kad visų šių kategorijų dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis, o 5 kategorijos a punkte nurodytiems dokumentams taikoma ir šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje esanti išimtis.

18

Šio sprendimo 4 punkte Komisija paaiškino, kad 1–4 kategorijų dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtis.

19

Minėto sprendimo 5 punkte Komisija nurodė, jog negali nustatyti nieko, kas patvirtintų, kad egzistuoja Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytas viršesnis viešasis interesas, galintis pateisinti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais.

20

Galiausiai atsisakymą leisti susipažinti su dalimi bylos dokumentų to paties sprendimo 6 punkte Komisija motyvavo tuo, kad visi bylos dokumentai visiškai patenka į Reglamente Nr. 1049/2001 numatytų išimčių taikymo sritį.

21

Pareiškimu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2008 m. rugpjūčio 25 d., EnBW pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Švedijos Karalystė įstojo į bylą paremti šį ieškinį, o Komisiją palaikė Siemens ir ABB.

22

Grįsdama savo ieškinį EnBW nurodė keturis ieškinio pagrindus. Pirmasis iš jų susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų bei šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimu, o ketvirtasis – su akivaizdžia prašymo leisti susipažinti su dokumentais apimties vertinimo klaida.

23

Skundžiamo sprendimo 32–37 punktuose Bendrasis Teismas pirmiausia išnagrinėjo ketvirtąjį ieškinio pagrindą. Jis pripažino šį pagrindą pagrįstu, nes Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai aiškindama EnBW pateiktą prašymą leisti susipažinti su dokumentais padarė išvadą, kad jis neapima prie 5 kategorijos b punkto priskirtų bylos dokumentų. Todėl skundžiamo sprendimo 37 ir 171 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, kad reikia panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma leisti susipažinti su šiais dokumentais.

24

Tada Bendrasis Teismas išnagrinėjo pirmąjį ieškinio pagrindą. Visų pirma jis analizavo, ar šiuo atveju tenkinamos sąlygos tam, kad Komisija ginčijamame sprendime galėtų neatlikti konkretaus ir individualaus tyrimo.

25

Šiuo atžvilgiu skundžiamo sprendimo 54–63 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad neatlikusi konkretaus kiekvieno dokumento tyrimo Komisija negalėjo preziumuoti, kad visiems prašomiems dokumentams akivaizdžiai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka.

26

Be to, šio sprendimo 64–110 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad taikydama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatytą su tyrimų tikslų apsauga susijusią išimtį Komisija galėjo pagal kategorijas tirti tik prie 3 kategorijos priskiriamus dokumentus. Todėl minėto sprendimo 111 ir 172 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad reikia panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta leisti susipažinti su prie 1, 2 ir 4 kategorijų bei 5 kategorijos a punkto priskirtais dokumentais.

27

Toliau skundžiamame sprendime nagrinėdamas – papildomai, kiek tai susiję su prie pastarųjų kategorijų priskirtais dokumentais, – ar ginčijamame sprendime pagrįstai remtasi teisės susipažinti su dokumentais išimtimis, Bendrasis Teismas patenkino tris pirmojo ieškinio pagrindo dalis. Pirmiausia skundžiamo sprendimo 113–130 ir 173 punktuose šis teismas išnagrinėjo šio pagrindo dalį, kurioje nurodomas su tyrimo tikslais susijusios Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos pažeidimas. Tada 131–150 ir 174 punktuose jis išanalizavo šio ieškinio pagrindo dalį, kurioje nurodomas su atitinkamų įmonių komerciniais interesais susijusios šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimas. Galiausiai to paties sprendimo 151–170 ir 175 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo to paties ieškinio pagrindo dalį, kurioje nurodomas minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, susijusios su nuomonėmis, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, pažeidimas.

28

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas panaikino visą ginčijamą sprendimą, nenagrinėjęs kitų nurodytų ieškinio pagrindų.

29

2013 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi HUK-Coburg Haftpflicht-Unterstützungs-Kasse kraftfahrender Beamter Deutschlands a. G., LVM Landwirtschaftlicher Versicherungsverein Münster a. G., VHV Allgemeine Versicherung AG bei Württembergischen Gemeinde-Versicherung a. G pateikti prašymai leisti įstoti į bylą EnBW palaikyti reikalavimų buvo atmesti remiantis tuo, kad šios bendrovės nėra suinteresuotos ginčo baigtimi.

30

Pateikdama apeliacinį skundą Komisija Teisingumo Teismo prašo:

31

EnBW Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

32

Siemens ir ABB palaiko Komisijos reikalavimus. Švedijos Karalystė palaiko EnBW reikalavimus.

33

Komisija nurodo keturis apeliacinio skundo pagrindus. Jie susiję, pirma, su tuo, kad neatsižvelgta į būtinybę Reglamentą Nr. 1049/2001 aiškinti darniai, siekiant užtikrinti, kad su kitomis teisės sritimis susijusios nuostatos būtų visiškai veiksmingos, antra, su teisės klaida, padaryta nagrinėjant klausimą, ar visiems kartelio tyrimo procedūros dokumentams galima taikyti bendrąją prezumpciją, trečia, su šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos, susijusios su tyrimų tikslų apsaugos išimtimi, pažeidimu, ketvirta, su minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos, susijusios su komercinių interesų apsaugos išimtimi, pažeidimu, ir, penkta, su to paties reglamento 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, susijusios su Komisijos sprendimo priėmimo procedūros apsaugos išimtimi, pažeidimu.

34

Šiuos apeliacinio skundo pagrindus reikia nagrinėti kartu.

35

Komisija, šiuo klausimu palaikoma Siemens ir ABB, tvirtina, kad skundžiamame sprendime neatsižvelgta į būtinybę Reglamentą Nr. 1049/2001 bei reglamentus Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 kartelių srityje aiškinti darniai. Bendrasis Teismas vadovaujasi tik griežto teisės leisti susipažinti išimčių aiškinimo principu ir laiko, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 turi viršenybę minėtų reglamentų atžvilgiu.

36

Komisija pabrėžia, kad svarbu apsaugoti tiek jai pavestą užduotį taikyti kartelių teisę, tiek su šia procedūra susijusias įmones. Neužtikrinti konfidencialios informacijos apsaugos galima tik tuo atveju, kai teisė susipažinti su šiais dokumentais pagrįsta viršesniu interesu, kaip antai teisės į gynybą, kuri numatyta atitinkamoms įmonėms, užtikrinimu. Plati prieiga prie dokumentų keltų pavojų, kad bus piktnaudžiaujama galimybės susipažinti su bylos dokumentais tvarka, taikoma kartelių bylose, ir atsirastų grėsmė, jog įmonės mažiau bendradarbiaus.

37

Komisijos teigimu, Bendrojo Teismo aiškinimo klaidas lemia jo išvados, kad Reglamento Nr. 1049/2001 tikslas – garantuoti kuo platesnę galimybę susipažinti su dokumentais. Ši išvada klaidinga, nes šio reglamento nuostatos turėtų būti aiškinamos išsaugant galimybę veiksmingai taikyti įvairias teisės nuostatas.

38

EnBW, šiuo klausimu palaikoma Švedijos Karalystės, tvirtina, kad Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje esančios teisės susipažinti su dokumentais išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai. Komisija siekia į šį reglamentą įtraukti papildomą nerašytą išimties kriterijų. Remdamasi Reglamentu Nr. 1/2003, taip ji bando sukurti dirbtinę išimtį, apimančią visus dokumentus, susijusius su tyrimų veikla, ir pasiekti, kad visai jos veiklai konkurencijos srityje nebūtų taikomas Reglamentas Nr. 1049/2001.

39

EnBW teigimu, 2013 m. birželio 28 d. sprendimais Komisija prieš Éditions Odile Jacob (C‑404/10 P) ir Komisija prieš Agrofert Holding (C‑477/10 P) negali būti vadovaujamasi šioje byloje. Iš tiesų pačios koncentracijos nėra draudžiamos. Tačiau pagal Reglamentą Nr. 1/2003 taikoma procedūra yra nukreipta prieš įmones, pažeidusias EB 81 ir 82 straipsnius. Laisva valia suteikiant informaciją Komisijai, kiek tai susiję su prašymais atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, tik siekiama išvengti atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimą. Nė viena Sąjungos teisės nuostata neįpareigoja Sąjungos teisę pažeidusios įmonės pranešti apie tokį elgesį Komisijai ir pateikti informaciją, kad būtų įrodytas šis pažeidimas.

40

EnBW mano, kad aiškinimas, kuriuo remiasi Komisija, neatitinka EB 81 straipsnio. Ši nuostata taptų neveiksminga, jeigu tretieji asmenys netektų galimybės prašyti atlyginti žalą, kurią patyrė dėl konkurenciją galinčio riboti elgesio. O ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkinamas, tik jei nukentėjęs asmuo gali nurodyti patirtos žalos pobūdį ir dydį.

41

Komisija, šiuo klausimu palaikoma Siemens ir ABB, tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo padaręs išvadą, kad bendroji prezumpcija dėl apsaugos, kuri iš principo turėtų būti taikoma visiems su kartelių tyrimo procedūra susijusios bylos dokumentams, neegzistuoja.

42

Komisijos teigimu, šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad 2010 m. birželio 29 d. Sprendime Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau (C-139/07 P, Rink. p. I-5885) Teisingumo Teismo padarytos išvados netaikytinos šioje byloje dėl to, kad dokumentai, prašyti byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas, buvo susiję su dar neužbaigta procedūra. Ši aplinkybė nesvarbi nustatant apsaugos sritį, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį. Svarbus tik saugomų interesų pobūdis. Beje, vėliau priimtuose minėtuose sprendimuose Komisija prieš Éditions Odile Jacob ir Komisija prieš Agrofert Holding Teisingumo Teismas šią bendrąją prezumpciją perkėlė koncentracijų kontrolės sričiai. Tačiau prieigos prie bylos medžiagos taisyklės kartelių teisės srityje yra praktiškai identiškos taikytinoms koncentracijų kontrolės srityje.

43

Komisijos manymu, Bendrasis Teismas suklydo padaręs išvadą, kad dėl įmonėms ar pareiškėjams, susijusiems su procedūra, taikomų apribojimų atsirandantis reikalavimas atlikti vertinimą kiekvienu atskiru atveju panaikina bendrąją prezumpciją. Iš tiesų tiek valstybės pagalbos kontrolės srityje, tiek konkurencijos teisės srityje nesusiję tretieji asmenys bet kuriuo atveju neturėtų jokios teisės susipažinti su kartelių srityje vykdomos procedūros dokumentais.

44

EnBW nuomone, minėtu Sprendimu Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau negali būti vadovaujamasi šioje byloje. Iš tiesų byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, nagrinėta valstybės pagalbos procedūra dar nebuvo baigta priimant galutinį Komisijos sprendimą, o šioje byloje toks sprendimas priimtas tuomet, kai Komisija priėmė pažeidimą konstatuojantį sprendimą. Be to, su valstybės pagalba susijusi procedūra nukreipta ne prieš įmonę, bet prieš valstybę narę. Galiausiai Teisingumo Teismo nurodyta bendroji prezumpcija taip pat negali būti taikoma šiuo atveju, nes Komisijos atliktas dokumentų suskirstymas į kategorijas iš esmės neturėjo jokios naudos priimant ginčijamą sprendimą.

45

Švedijos Karalystė pabrėžia, kad jeigu Komisija remiasi bendrosiomis prezumpcijomis, ji vis dėlto turi kiekvienu atveju patikrinti, ar bendro pobūdžio pagrindai, kurie paprastai siejami su tam tikros rūšies dokumentais, iš tiesų taikytini konkrečiam prašomam atskleisti dokumentui. Pareiškėjas, kuris visiškai nežino atitinkamų dokumentų turinio, negalėtų įrodyti, kad atskleidus dokumentą negalėtų būti padaryta žalos teisėtam interesui.

46

Komisija, šiuo klausimu palaikoma Siemens ir ABB, teigia, kad Bendrasis Teismas nepaisė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos apsaugos srities, nes neatsižvelgė į tai, kad tyrimų veiklos tikslas – ne tik atlikti iki galo kiekvieną tyrimą, bet taip pat veiksmingai taikyti konkurencijos teisę. Bendrasis Teismas taip pat nepaisęs to, kad minėto reglamento išimtis reglamentuojančias nuostatas būtina aiškinti atsižvelgiant į su kitomis teisės sritimis susijusias specialiąsias nuostatas.

47

Be to, Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad dokumentams, pateiktiems su prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, turi būti taikoma ypatinga apsauga, ir taip turi būti net pasibaigus bet kuriai procedūrai. Konkrečiai kalbant, aplinkybė, jog įmonės baiminasi, kad tokie dokumentai bus viešai atskleisti, lemia tai, jog jos mažiau pasirengusios bendradarbiauti su Komisija. Nesvarbu, kiek privačių asmenų pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo galėtų prisidėti prie to, kad būtų laikomasi konkurencijos teisės, jie negalėtų pateisinti ar pašalinti viešųjų interesų pažeidimo. Beje, galima tokių ieškinių nauda priklausytų nuo to, kiek Komisija pajėgtų išsiaiškinti konkurencijos taisyklių pažeidimus.

48

Subsidiariai Komisija Bendrąjį Teismą taip pat kritikuoja dėl to, kad jis nepaisė būtinybės apsaugoti dokumentus netgi tada, kai jos sprendimas tapo galutinis. Kai Bendrasis Teismas panaikina sprendimą dėl procedūrinių reikalavimų pažeidimo, Komisija gali atnaujinti procedūrą ir priimti galutinį sprendimą remdamasi bylos medžiaga.

49

Pirmiausia EnBW teigia, kad Komisija neturi jokios diskrecijos spręsti, ar prašymai leisti susipažinti su dokumentais, kuriuos pateikė asmenys, siekiantys būti atleisti nuo baudos ar jos sumažinimo, gali pakenkti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programos veiksmingumui, ir, jei taip, tai kiek.

50

EnBW taip pat tvirtina, kad Komisija nenurodė nieko, kas galėtų patvirtinti ar įrodyti nuogąstavimus dėl jos nurodytos atgrasinimo bendradarbiauti su ja rizikos. Iš tiesų kiekvienas asmuo, siekiantis atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo, kai tik nusprendžia pateikti prašymą šiuo klausimu, pasveria konkrečią riziką, kad, taip save įskundęs, gali sulaukti nukentėjusių asmenų ieškinių. Atsižvelgiant į bendrą Komisijos skiriamų baudų sumą, paskata save įskųsti gali būti tokia stipri, kad jai didelės įtakos nedarys tai, kad nukentėjusieji asmenys galbūt galės susipažinti su byla.

51

Galiausiai EnBW teigia, kad dažniausia dėl sprendimo, kuriuo skiriama bauda už EB 81 straipsnio pažeidimą, panaikinimo nepradedama nauja procedūra, nes Sąjungos teismas gali panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą baudą.

52

Komisija, šiuo klausimu palaikoma Siemens ir ABB, tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo padaręs išvadą, kad ji teisiniu požiūriu neįrodė, kaip prieiga prie prašomų dokumentų gali paveikti kartelyje dalyvavusių įmonių komercinius interesus. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nuostata dėl išimties, susijusios su komercinių interesų apsauga, ir nuostata dėl išimties, susijusios su tyrimų veiklos tikslų apsauga, yra glaudžiai susijusios, todėl bendroji prezumpcija vienodai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmai ir trečiai įtraukoms.

53

Komisijos teigimu, komercinio intereso sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į konkrečias kartelių teisės nuostatas, t. y. suprantama platesne prasme, nei ją aiškino Bendrasis Teismas. Šiuo atžvilgiu reikėtų turėti omenyje aplinkybę, kad perduotuose dokumentuose yra su atitinkamų įmonių komercine veikla susijusios informacijos, su kuria jos neleistų susipažinti tokiu būdu, jei nevyktų kartelių tyrimo procedūra. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad suteikus prieigą prie dokumentų pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, net tretieji kartelyje nedalyvavę asmenys galėtų susipažinti su dokumentais, prie kurių nė viena jame dalyvavusi įmonė neturėjo prieigos vykstant administracinei procedūrai.

54

Be to, Komisija mano, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai reikalavo atlikti konkretų tyrimą, skirtą nustatyti, kiek nagrinėjama informacija dar buvo konfidenciali. Pakanka aplinkybės, kad įmonės yra įpareigotos jai perduoti tikėtinai opią komercinę informaciją.

55

EnBW tvirtina, kad įmonės, pageidavusios pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, laisva valia perduoda opią informaciją. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad susijusių įmonių suinteresuotumas jos neatskleisti negali būti pripažintas komerciniu interesu tikrąja šio žodžio prasme, nes įmonių tikslas – išvengti ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo nacionaliniuose teismuose.

56

Komisija, šiuo klausimu palaikoma Siemens ir ABB, tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo neatsižvelgęs į tai, kad bendroji prezumpcija taikoma visiems vidaus dokumentams, sudarantiems kartelių tyrimo procedūros bylą, ir visai nesvarbu, ar šie dokumentai pripažinti „dokumentais, kuriuose pareikšta <...> nuomonė“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

57

Tuo remdamasi Komisija teigia, kad netgi sutikus, jog ji suklydo aiškindama jai pateiktą prašymą, tokia išvada negali būti pagrindas pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu. Dokumentai, priskirti prie 5 kategorijos b punkto, yra vidaus dokumentai, su kuriais dėl šios priežasties negalima susipažinti vadovaujantis specialiomis prieigos prie bylos medžiagos taisyklėmis, todėl, nors jie buvo nurodyti prašyme, atsisakymas EnBW leisti susipažinti yra pagrįstas. Vadinasi, Bendrasis Teismas turėjo atmesti ketvirtąjį ieškinio pagrindą kaip netinkamą.

58

Subsidiariai Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas nenustatė, kiek jos vertinimas, susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos taikymu, yra klaidingas. Bendrasis Teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad teisės požiūriu ji neįrodė, kodėl prie 5 kategorijos a punkto priskirtuose dokumentuose buvo pareikšta „nuomonė“. Galiausiai Bendrasis Teismas suklydo nusprendęs, kad atskleidus nagrinėjamus dokumentus nebūtų rimtai pakenkta sprendimų priėmimo procesui.

59

EnBW tvirtina, kad minėtame Sprendime Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau išdėstytais argumentais negalima vadovautis šioje byloje. Tame sprendime nurodyta bendroji prezumpcija iš tiesų reikštų, kad Komisija turi įrodyti, jog sąlygos, kurias turi atitikti Reglamente Nr. 1049/2001 numatyta išimtis, tenkinamos dėl specifinės dokumentų kategorijos. Tačiau šiuo atveju reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytos materialinės sąlygos nėra įvykdytos. Be to, ginčijamame sprendime visiškai nėra nurodyta, kodėl reikia laikyti, kad visuose nagrinėjamą bylą sudarančiuose vidaus dokumentuose yra pareikštos nuomonės. Galiausiai Komisija nepateikė jokių įrodymų, susijusių su tuo, kad atskleidus atitinkamus dokumentus būtų rimtai pakenkta šios institucijos sprendimų priėmimo procesui, kai sprendimas buvo priimtas daugiau kaip prieš penkerius metus.

60

Nurodytais apeliacinio skundo pagrindais Komisija Bendrąjį Teismą iš esmės kritikuoja dėl to, kad, neatsižvelgęs į reglamentų Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 nuostatas dėl galimybės susipažinti su dokumentais, sudarančiais procedūros, susijusios su EB 81 straipsnio taikymu, bylos medžiagą, jis konstatavo, kad neatlikusi konkretaus ir individualaus kiekvieno tokios bylos dokumento tyrimo, ji negali padaryti išvados, kad visiems šiems dokumentams taikoma bendroji prezumpcija, pagal kurią minėti dokumentai patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose bei šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatytas galimybės susipažinti su dokumentais išimtis, atitinkamai susijusias su komercinių interesų, tyrimų tikslų ir Komisijos sprendimų priėmimo proceso apsauga.

61

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal EB 255 straipsnio 1 ir 2 dalis visi Europos Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Europos Sąjungos institucijų dokumentais, laikydamiesi 251 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytų principų bei sąlygų. Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais. Iš šio reglamento, būtent jo 4 straipsnio, nustatančio su tuo susijusių išimčių sistemą, matyti, kad šiai teisei susipažinti su dokumentais taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privataus intereso pagrindais (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 51 punktą; 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją, C-514/07 P, C-528/07 P ir C-532/07 P, Rink. p. I-8533, 69 ir 70 punktus; minėtų sprendimų Komisija prieš Éditions Odile Jacob 111 punktą; Komisija prieš Agrofert Holding 53 punktą ir 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija prieš Komisiją, C‑514/11, 40 punktą).

62

Remiantis Komisijos nurodytomis išimtimis, t. y. išvardytomis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose bei šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, viena vertus, jeigu dėl to nukentėtų konkrečių fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų apsauga arba inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga, ir, kita vertus, su dokumentais, kuriuose pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų minimos institucijos viduje dalimi, jeigu dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

63

Remiantis tuo darytina išvada, kad šiame 4 straipsnyje numatyta išimčių sistema pagrįsta konkrečioje situacijoje tarpusavyje prieštaraujančių interesų pusiausvyra, t. y. viena vertus, interesų, kuriuos atitiktų atitinkamų dokumentų atskleidimas, ir, kita vertus, interesų, kuriems šis atskleidimas pakenktų. Sprendimas dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais priklauso nuo to, kokie interesai yra svarbesni konkrečiu atveju (minėto Sprendimo LPN ir Suomija prieš Komisiją 42 punktas).

64

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką atsisakymui leisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu pagrįsti iš principo nepakanka to, kad dokumentas yra susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse minima veikla. Atitinkama institucija taip pat privalo pateikti paaiškinimus, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti šiame straipsnyje numatyta išimtimi saugomiems interesams (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, C-39/05 P ir C-52/05 P, Rink. p. I-4723, 49 punktą; minėtų sprendimų Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 53 punktą; Komisija prieš Éditions Odile Jacob 116 punktą; Komisija prieš Agrofert Holding 57 punktą ir LPN ir Suomija prieš Komisiją 44 punktą).

65

Tačiau Teisingumo Teismas konstatavo, kad šiuo klausimu atitinkamai Sąjungos institucijai iš principo leidžiama remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes panašūs bendro pobūdžio pagrindai gali būti taikomi prašymams atskleisti tokio paties pobūdžio dokumentus (žr., be kita ko, minėtų sprendimų Švedija ir Turco prieš Tarybą 50 punktą; Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 54 punktą; Komisija prieš Éditions Odile Jacob 116 punktą; Komisija prieš Agrofert Holding 57 punktą; 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Taryba prieš AccESS Info Europe, C‑280/11 P, 72 punktą ir minėto Sprendimo LPN ir Suomija prieš Komisiją 45 punktą).

66

Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs tokių bendrųjų prezumpcijų egzistavimą keturiais atvejais, t. y. kai kalbama apie administracinės bylos, susijusios su valstybės pagalbos kontrolės procedūra, dokumentus (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 61 punktą), dokumentus, kuriais Komisija ir pranešusios šalys ar tretieji asmenys pasikeitė per įmonių koncentracijos kontrolės procedūrą (žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Éditions Odile Jacob 123 punktą ir Komisija prieš Agrofert Holding 64 punktą), per teismo procesą institucijos pateiktus pareiškimus (žr. minėto Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 94 punktą) bei dokumentus, susijusius su ikiteismine procedūros dėl įsipareigojimų nevykdymo stadija (žr. minėto Sprendimo LPN ir Suomija prieš Komisiją 65 punktą).

67

Visoms šioms byloms būdinga tai, kad atitinkamas prašymas leisti susipažinti buvo pateiktas ne dėl vieno, bet dėl visų dokumentų (žr. minėto Sprendimo LPN ir Suomija prieš Komisiją 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

68

Esant tokiai situacijai bendrosios prezumpcijos, kad tam tikro pobūdžio dokumentų atskleidimas iš principo pakenktų kurio nors iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje išvardytų interesų apsaugai, pripažinimas leidžia atitinkamai institucijai nagrinėti bendro pobūdžio prašymą ir atitinkamai į jį atsakyti (minėto Sprendimo LPN ir Suomija prieš Komisiją 48 punktas).

69

Būtent tokia situacija yra šioje byloje. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 13 ir 14 punktų, EnBW paprašė Komisijos leisti susipažinti su visais bendrai nurodytais dokumentais, susijusiais su procedūra, per kurią buvo priimtas SĮDI sprendimas.

70

Be to, šioje byloje aišku, kad tuo metu, kai EnBW paprašė Komisijos leisti susipažinti su visais su šia procedūra susijusios bylos dokumentais, Bendrajame Teisme buvo nagrinėjami ieškiniai dėl SĮDI sprendimo panaikinimo ir kad, kaip pastarasis nurodė skundžiamo sprendimo 118 punkte, taip buvo ir ginčijamo sprendimo priėmimo momentu.

71

Būtent atsižvelgiant į šias pirmines pastabas reikia išnagrinėti, ar skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai aiškindamas ir taikydamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose bei šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatytas teises susipažinti su dokumentais išimtis atmetė bendrąją prezumpciją, kaip antai nurodytą šio sprendimo 65 ir 66 punktuose, kiek tai susiję su prašymu susipažinti su visais nagrinėjamos bylos dėl EB 81 straipsnio taikymo procedūros dokumentais.

72

Konkrečiai skundžiamo sprendimo 41 punkte nurodęs, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje esančios teisės susipažinti su dokumentais išimtys, kiek jomis nukrypstama nuo bendrojo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, principo, turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai, Bendrasis Teismas šio sprendimo 62 ir 172 punktuose padarė išvadą, kad, neatlikusi konkretaus ir individualaus kiekvieno dokumento tyrimo, Komisija negalėjo preziumuoti, kad dėl visų EnBW prašomų dokumentų taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis, susijusi su tyrimų veiklos apsauga.

73

Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 56 punkte nurodė, kad toje byloje negalima remtis argumentais, analogiškais minėtame Sprendime Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau, kur buvo nuspręsta, kiek tai susiję su prašymu leisti susipažinti su procedūros valstybės pagalbos srityje bylos dokumentais, kad bendroji prezumpcija, pagal kurią visiems prašomiems dokumentams taikoma išimtis, gali išplaukti konkrečiai iš 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [EB 88] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

74

Pirmiausia skundžiamo sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad konkrečiai procedūrai – nesvarbu, valstybės pagalbos ar kartelių srityje – skirta galimybės susipažinti su dokumentais tvarka taikoma tik per nagrinėjamą procedūrą, ir nereikia atsižvelgti į tai, kad tikėtina, jog Sąjungos teismai vėliau gali ją panaikinti, o tai atmestų galimybę ją taikyti šioje byloje, nes SĮDI sprendimu buvo užbaigta procedūra.

75

Dėl šio motyvo, nors šio sprendimo 78, 92, 109 ir 172 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, kad Komisija iš principo galėjo pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką tirti bylos dokumentus, priskirtus prie 3 kategorijos, t. y. gautus per tyrimą, pagal kategorijas, minėto sprendimo 113–130 ir 173 punktuose jis atmetė minėtos išimties taikymo visiems nagrinėjamos bylos dokumentams galimybę toje byloje.

76

Antra, skundžiamo sprendimo 58–62 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad iš reglamentų nekyla jokia bendroji atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais prezumpcija, nes pagal šiuos reglamentus įmonių, dėl kurių vykdoma EB 81 straipsnio taikymo procedūra, ir pareiškėjų teisei susipažinti su kai kuriais Komisijos bylos dokumentais taikomi tam tikri apribojimai, kuriuos pačius reikia atskirai įvertinti kiekvienu atveju.

77

Be to, iš minėto sprendimo 131–150 ir 174 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas atmetė tokios prezumpcijos taikymo galimybę, kiek tai susiję su dokumentais, kuriuos apima Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, apibrėžiančioje komercinių interesų apsaugą, numatyta išimtis. Kaip išplaukia iš to paties sprendimo 142 ir 149 punktų, Bendrasis Teismas Komisiją iš esmės kritikavo už tai, kad, nepaisydama to, jog didžioji dalis byloje esančios komerciniu atžvilgiu opios informacijos yra pasenusi, ji tik pateikė bendrus visų šią bylą sudarančių dokumentų, priskirtų prie 1–4 kategorijų, vertinimus ir neatliko konkretaus ir individualaus jų tyrimo, kuris parodytų, kodėl juos atskleidus būtų pakenkta nurodytų asmenų komercinių interesų apsaugai.

78

Šioje byloje ir, kaip tai matyti iš skundžiamo sprendimo 115 ir 136 punktų, aišku, kad bylos, susijusios su nagrinėjama EB 81 straipsnio taikymo procedūra, dokumentus apima tyrimo veikla, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, ir kad juose gali būti opios komercinės informacijos, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

79

Atsižvelgiant į EB 81 straipsnio taikymo procedūros tikslą, kuris yra patikrinti, ar įmonių kartelis suderinamas su bendrąja rinka, Komisija, vykdydama tokią procedūrą, iš tiesų gali surinkti opią komercinę informaciją, susijusią su dalyvavusių įmonių komercine strategija, jų pardavimo sandorių apimtimi, rinkos dalimis ar jų komerciniais santykiais, todėl suteikus galimybę susipažinti su tokios kontrolės procedūros dokumentais gali būti pakenkta minėtų įmonių komercinių interesų apsaugai. Taigi išimtys dėl komercinių interesų ir tyrimo tikslų apsaugos tokios procedūros atveju glaudžiai susijusios (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Éditions Odile Jacob 115 punktą ir Komisija prieš Agrofert Holding 56 punktą).

80

Pripažinęs, jog egzistuoja šio sprendimo 65 ir 66 punktuose nurodyta bendroji prezumpcija, taikytina prašymams leisti susipažinti su bylos dokumentais, susijusiais su valstybės pagalbos kontrolės procedūra ar su koncentracijos kontrolės procedūra, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Komisija turi teisę daryti prielaidą, jog atskleidus šiuos dokumentus iš principo gali būti pakenkta komerciniams su šiomis procedūromis susijusių įmonių interesams ir su tokiomis procedūromis susijusios tyrimų veiklos tikslų apsaugai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią įtraukas (žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 61 punktą; Komisija prieš Éditions Odile Jacob 123 punktą ir Komisija prieš Agrofert Holding 64 punktą).

81

Priešingai, nei skundžiamo sprendimo 57 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, analogiška bendroji prezumpcija taikoma prašymui, kuriuo siekiama gauti prieigą prie visų su EB 81 straipsnio taikymo procedūra susijusios bylos dokumentų.

82

Žinoma, kaip tai jau priminta šio sprendimo 61 punkte ir kaip skundžiamo sprendimo 41 punkte nurodė Bendrasis Teismas, Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su atitinkamų institucijų dokumentais.

83

Vis dėlto konkrečiai šio reglamento 4 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, dokumentai, dėl kurių pateiktas prašymas susipažinti, patenka į konkrečią Sąjungos teisės sritį, šioje byloje – EB 81 straipsnio taikymo procedūrą, negali būti aiškinamos neatsižvelgiant į specialias galimybę susipažinti su šiais dokumentais reglamentuojančias taisykles, kurios šiuo atveju numatytos reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004. Iš tiesų šių dviejų reglamentų tikslai aptariamoje srityje skiriasi nuo Reglamento Nr. 1049/2001, nes jais siekiama ne kuo labiau palengvinti teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimą ir skatinti gerą administracinę praktiką, užtikrinant kuo didesnį viešųjų valdžios institucijų sprendimų priėmimo procedūros ir informacijos, kuria grindžiami jų sprendimai, skaidrumą, bet garantuoti atitinkamų šalių teisę į gynybą ir kruopštų skundų nagrinėjimą, kartu užtikrinant profesinę paslaptį vykdant EB 81 straipsnio taikymo procedūras (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Éditions Odile Jacob 109 punktą ir Komisija prieš Agrofert Holding 51 punktą).

84

Kadangi šiuose reglamentuose nėra nuostatų, kuriose būtų aiškiai numatyta vienos iš jų viršenybė kitos atžvilgiu, reikia užtikrinti tokį minėtų reglamentų taikymą, kuris būtų suderinamas su kitu, ir tai sudarytų sąlygas darniam taikymui (pagal analogiją žr. 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija prieš Bavarian Lager, C-28/08 P, Rink. p. I-6055, 56 punktą; minėtų sprendimų Komisija prieš Éditions Odile Jacob 110 punktą ir Komisija prieš Agrofert Holding 52 punktą).

85

Taigi, viena vertus, vadovaujantis šio sprendimo 61 punkte priminta teismo praktika, nors Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais, šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privataus intereso pagrindais.

86

Kita vertus, Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalimi ir 28 straipsniu bei Reglamento Nr. 773/2004 6, 8, 15 ir 16 straipsniais naudojimasis su EB 81 straipsnio taikymo procedūra susijusios bylos dokumentais reglamentuojamas nustatant ribotas tų „šalių“ ir „pareiškėjų“, kurių prašymus Komisija ketina atmesti, galimybes susipažinti su byla, su sąlyga, kad nebus atskleistos verslo paslaptys ir kita konfidenciali įmonių informacija bei Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų vidaus dokumentai, ir su sąlyga, kad dokumentai, su kuriais leista susipažinti, bus naudojami tik siekiant vykdyti teismines ar administracines procedūras, susijusias su EB 81 straipsnio taikymu.

87

Remiantis tuo darytina išvada, kad maža to, jog EB 81 straipsnio taikymo procedūros šalys neturi neribotos teisės susipažinti su Komisijos bylos dokumentais; tretieji asmenys, išskyrus pareiškėjus, vykstant tokiai procedūrai neturi jokios teisės susipažinti su Komisijos bylos dokumentais (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 58 punktą).

88

Į šiuos teiginius turi būti atsižvelgta aiškinant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią įtraukas bei šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą. Iš tiesų, jei pagal reglamentus Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 teisės susipažinti su byla neturintys asmenys arba tie, kurie iš principo turi tokią teisę, bet ja nepasinaudojo arba kurių prašymai buvo atmesti, galėtų susipažinti su dokumentais Reglamento Nr. 1049/2001 pagrindu, kiltų pavojus reglamentais Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 įtvirtintai galimybės susipažinti su byla tvarkai (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 58 punktą; Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 100 punktą; Komisija prieš Éditions Odile Jacob 122 punktą; Komisija prieš Agrofert Holding 63 punktą ir LPN ir Suomija prieš Komisiją 58 punktą).

89

Žinoma, teisė susipažinti su administracine byla vykstant EB 81 straipsnio taikymo procedūrai ir teisė susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 teisiniu požiūriu skiriasi. Vis dėlto jos abi lemia funkciniu požiūriu panašias situacijas. Iš tiesų nesvarbu, kokiu teisiniu pagrindu suteiktas leidimas susipažinti su byla, nes tai suteikia galimybę gauti visas susijusių įmonių ir trečiųjų asmenų Komisijai pateiktas pastabas ir dokumentus (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 59 punktą; Komisija prieš Éditions Odile Jacob 120 punktą ir Komisija prieš Agrofert Holding 61 punktą).

90

Tokiomis aplinkybėmis bendro pobūdžio prieiga pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 prie dokumentų, sudarančių su EB 81 straipsnio taikymu susijusią bylą, galėtų kelti pavojų pusiausvyrai, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti priimdamas reglamentus Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004, tarp, viena vertus, atitinkamos įmonės pareigos pateikti Komisijai galbūt opią komercinę informaciją, kad ši galėtų įvertinti, ar egzistuoja kartelis ir ar jis suderinamas su minėtu straipsniu, ir, kita vertus, sustiprintos taip Komisijai pateiktos informacijos, susijusios su profesine ir verslo paslaptimi, apsaugos garantijos (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Éditions Odile Jacob 121 punktą ir Komisija prieš Agrofert Holding 62 punktą).

91

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismą praktiką Komisijos administracinėje veikloje nėra būtina turėti tokios pačios apimties galimybės susipažinti su dokumentais, kokia yra Sąjungos institucijų teisėkūros veiklos atveju (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 60 punktą; Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 77 punktą ir 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija prieš MyTravel ir Komisiją, C-506/08 P, Rink. p. I-6237, 87 punktą).

92

Remiantis tuo darytina išvada, kad, kalbant apie EB 81 straipsnio taikymo procedūras, bendroji prezumpcija, kaip antai nurodyta šio sprendimo 65, 66 ir 80 punktuose, gali išplaukti iš reglamentų Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 nuostatų, kurios konkrečiai reglamentuoja teisę susipažinti su dokumentais, esančiais su šiomis procedūromis susijusiose Komisijos bylose (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 55–57 punktus; Komisija prieš Éditions Odile Jacob 117 punktą ir Komisija prieš Agrofert Holding 58 punktą).

93

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia pripažinti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytų išimčių taikymo tikslais neatlikusi konkretaus ir individualaus kiekvieno su EB 81 straipsnio taikymo procedūra susijusioje byloje esančio dokumento tyrimo Komisija turi teisę preziumuoti, kad atskleidus šiuo dokumentus būtų pakenkta komerciniams su tokia procedūra susijusių įmonių interesams bei su ja susijusios tyrimų veiklos tikslų apsaugai (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 61 punktą; Komisija prieš Éditions Odile Jacob 123 punktą; Komisija prieš Agrofert Holding 64 punktą ir LPN ir Suomija prieš Komisiją 64 punktą).

94

Iš to darytina išvada, kad šiuo atveju skundžiamo sprendimo 59–61 punktuose teisingai konstatavęs, kad reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 nustatytos teisę susipažinti su EB 81 straipsnio taikymo procedūra susijusios bylos dokumentais ribojančios sąlygos ir jose nenumatyta teisė susipažinti su byla kitiems nei pareiškėjai tretiesiems asmenims, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai minėto sprendimo 61, 62, 142, 149 punktuose nusprendė, kad Komisija negalėjo preziumuoti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytos išimtys taikomos visiems nagrinėjamiems dokumentams.

95

Priešingai tam, ką Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 61 punkte, šiuo atžvilgiu nesvarbu, kad reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 numatytais teisės susipažinti su dokumentais apribojimais reikalaujama atlikti atskirą kiekvieno atvejo vertinimą. Kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, lemiama aplinkybė yra ta, kad šiuose reglamentuose numatytos griežtos, vykstant EB 81 straipsnio taikymo procedūrai gautos ar nustatytos informacijos tvarkymo taisyklės (minėtų sprendimų Komisija prieš Éditions Odile Jacob 118 punktas ir Komisija prieš Agrofert Holding 59 punktas).

96

Bet kuriuo atveju konstatuotina, kad, kaip ir šioje byloje, kalbant apie trečiojo asmens, kuris neturi pareiškėjo statuso, pateiktą prašymą leisti susipažinti su dokumentais, minėtuose reglamentuose nenumatyta jokia prieigos teisė, todėl toks atskiras kiekvieno atvejo vertinimas bet kokiomis aplinkybėmis negalimas.

97

Priešingai tam, ką tvirtino EnBW, šiuo atveju taip pat nesvarbi aplinkybė, kad tam tikrus dokumentus šalys, siekiančios atleidimo nuo paskirtų baudų arba jų dydžio sumažinimo, Komisijai pateikė laisva valia, kai yra žinoma, kad galimybė susipažinti su tokiais dokumentais, nepaisant to, ar jie šiai institucijai buvo perduoti priverstinai, ar laisva valia, reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 bet kuriuo atveju reglamentuojama griežtai.

98

Šiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 118 punkte konstatavęs, kad priimant ginčijamą sprendimą prieš SĮGI sprendimą nukreipti teisme pareikšti ieškiniai dar buvo nagrinėjami, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai šio sprendimo 122 punkte nusprendė, kad prašomų dokumentų atskleidimas negalėjo pakenkti su EB 81 straipsnio taikymo procedūra susijusios tyrimų veiklos apsaugai.

99

Iš tiesų, skirtingai tam, ką skundžiamo sprendimo 119 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, EB 81 straipsnio taikymo procedūros negalima laikyti baigta Komisijai priėmus galutinį sprendimą ir neatsižvelgti į tai, kad vėliau jį galbūt panaikins Sąjungos teismai. Iš tikrųjų, remiantis EB 233 straipsniu, panaikinus tokį sprendimą gali prireikti, kad Komisija atnaujintų savo veiklą tam, kad prireikus priimtų naują su EB 81 straipsnio taikymu susijusį sprendimą, o taip, beje, buvo šioje byloje susijusių šalių atžvilgiu, kaip tai per posėdį nurodė Komisija, ir kad įgyvendindama Reglamentu Nr. 1/2003 jai suteiktą kompetenciją ši institucija dar kartą panaudotų su panaikintu sprendimu susijusios bylos dokumentus ar papildytų šią bylą kita informacija. Todėl su EB 81 straipsnio taikymo procedūra susijusi tyrimų veikla gali būti laikoma baigta, tik kai vykstant šiai procedūrai Komisijos priimtas sprendimas yra galutinis.

100

Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad ši bendroji prezumpcija nepanaikina galimybės įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma arba kad egzistuoja dokumento atskleidimą pateisinantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytas viršesnis viešasis interesas (minėtų sprendimų Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 62 punktas; Komisija prieš Éditions Odile Jacob 126 punktas; Komisija prieš Agrofert Holding 68 punktas ir LPN ir Suomija prieš Komisiją 66 punktas).

101

Tačiau reikalavimas patikrinti, ar ši bendroji prezumpcija iš tikrųjų taikoma, negali būti aiškinamas taip, kad Komisija turi individualiai išnagrinėti visus konkrečiu atveju prašomus dokumentus. Dėl tokio reikalavimo ši bendroji prezumpcija taptų neveiksminga, t. y. Komisija į bendro pobūdžio prašymą leisti susipažinti negalėtų atsakyti taip pat bendrai (minėto Sprendimo LPN ir Suomija prieš Komisiją 68 punktas).

102

Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad skundžiamame sprendime nėra nieko, kas galėtų paneigti minėtą prezumpciją.

103

Žinoma, iš šio sprendimo, konkrečiai iš jo 1 punkto, išplaukia, kad EnBW savo prašymo leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais pateikimo momentu, atrodo, ketino prašyti atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl kartelio, kuris buvo SĮGI sprendimo dalykas.

104

Taigi, kaip teisingai skundžiamo sprendimo 128 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl EB 81 straipsnio pažeidimo. Tokia teisė sustiprina Sąjungos konkurencijos taisyklių efektyvumą ir gali reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos Sąjungoje išlaikymo (šiuo klausimu žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Courage ir Crehan, C-453/99, Rink. p. I-6297, 26 ir 27 punktus; 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Manfredi ir kt., C-295/04-C-298/04, Rink. p. I-6619, 91 punktą; 2011 m. birželio 14 d. Sprendimo Pfleiderer, C-360/09, Rink. p. I-5161, 28 punktą ir 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Donau Chemie ir kt., C‑536/11, 23 punktą).

105

Vis dėlto tokie bendri argumentai negalėtų būti svarbesni nei pagrindai, pateisinantys atsisakymą atskleisti nagrinėjamus dokumentus (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 158 punktą).

106

Iš tiesų, siekiant užtikrinti veiksmingą pareiškėjo turimos teisės į žalos atlyginimą apsaugą, nebūtina, kad kiekvienas su EB 81 straipsnio taikymo procedūra susijęs dokumentais būtų perduotas šiam pareiškėjui dėl to, kad jis ketina pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes mažai tikėtina, kad šis ieškinys turi būti grindžiamas visais bylos medžiagoje, susijusioje su šia procedūra, esančiais įrodymais (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Donau Chemie ir kt. 33 punktą).

107

Todėl kiekvienas asmuo, kuris siekia, kad jam būtų atlyginta žala, patirta dėl EB 81 straipsnio pažeidimo, privalo įrodyti, kodėl jai būtina susipažinti su vienu ar kitu Komisijos bylą sudarančiu dokumentu, kad ji galėtų kiekvienu konkrečiu atveju atskirai pasverti interesus, pagrindžiančius tokių dokumentų atskleidimą ir jų apsaugą, atsižvelgdama į visas svarbias bylos aplinkybes (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Bavarian Lager 77 ir 78 punktus bei Donau Chemie ir kt. 30 ir 34 punktus).

108

Nesant tokios būtinybės, suinteresuotumas, kad būtų atlyginta dėl EB 81 straipsnio pažeidimo patirta žala, negali būti laikomas viršesniu viešuoju interesu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Agrofert Holding 86 punktą).

109

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad skundžiamame sprendime, konkrečiai jo 56–63, 118–122 bei 172 ir 174 punktuose, padaryta teisės klaidų, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad, nesant nieko, kas galėtų paneigti šio sprendimo 92 ir 93 punktuose nurodytą prezumpciją, Komisija privalėjo atlikti konkretų ir individualų kiekvieno su EB 81 straipsnio taikymo procedūra, kuri nebuvo baigta, susijusios bylos dokumento tyrimą tam, kad patikrintų, ar jį atskleidus būtų pažeista komercinių interesų ir tyrimo veiklos tikslų apsauga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią įtraukas.

110

Dėl, pirma, prie 5 kategorijos a punkto priskirtų su EB 81 straipsnio taikymo procedūra susijusios bylos dokumentų reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo 151–170 ir 175 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija negalėjo padaryti išvados, kad leidus susipažinti su šiais dokumentais galėtų būti rimtai pakenkta jos sprendimų priėmimo procesui, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

111

Viena vertus, nors Bendrasis Teismas šio sprendimo 160 punkte nusprendė, kad, atsižvelgiant į Komisijos jam pateiktus paaiškinimus, tikėtina, jog yra nemažai prie šios kategorijos priskirtų dokumentų, kuriuose buvo pareikšta nuomonė, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, minėto sprendimo 159 ir 161 punktuose jis padarė išvadą, kad ginčijamame sprendime Komisija teisės požiūriu neįrodė, kad visuose šiuose dokumentuose buvo pateiktų nuomonių.

112

Kita vertus, skundžiamo sprendimo 162 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija turėjo įrodyti, jog leidus susipažinti su šiais dokumentais galėtų būti konkrečiai ir realiai pakenkta jos sprendimų priėmimo procesui. Vis dėlto šio sprendimo 166 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad šiuo atžvilgiu Komisija, neatsižvelgdama į minėtų dokumentų turinį, tik bendrai ir abstrakčiai nurodė, kad leidus su jais susipažinti bus rimtai pakenkta jos sprendimų priėmimo procesui.

113

Šioje byloje konstatuotina, kad, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 70 punkte, tiek prašymo leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais pateikimo momentu, tiek priimant ginčijamą sprendimą Bendrajame Teisme buvo nagrinėjami ieškiniai dėl SĮDI sprendimo panaikinimo.

114

Šiomis aplinkybėmis, kadangi, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 99 punkte, Komisija galėjo pasibaigus teismo procesui būti priversta atnaujinti savo tyrimą, kad būtų prireikus priimtas naujas sprendimas, susijęs su EB straipsnio taikymu, reikia pripažinti bendrąją prezumpciją, pagal kurią pareiga minėtai institucijai vykstant šiems procesams atskleisti nuomones, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, rimtai pakenktų šios institucijos sprendimų priėmimo procesui (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 130 punktą).

115

Todėl konstatavęs, kad „tikėtina“, jog, atsižvelgiant į Komisijos pateiktus paaiškinimus, nemažai nagrinėjamos bylos dokumentų priskirtini prie 5 kategorijos a punkto, Bendrasis Teismas negalėjo nepadarydamas teisės klaidos kaltinti Komisijos tuo, kad ji neįrodė, dėl ko konkrečiai tokiems dokumentams galėjo būti taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtis.

116

Dėl tos pačios šio sprendimo 114 punkte nurodytos bendrosios prezumpcijos Komisija iš tiesų savo sprendime neprivalo įrodyti, kad kiekviename atitinkamame dokumente yra pareikšta nuomonė, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Šiuo atveju Komisijai Bendrajame Teisme išdėsčius, kodėl nagrinėjami dokumentai yra tokio pobūdžio, ir šiam pačiam nusprendus, kad tikėtina, jog daugelis iš jų yra tokio pobūdžio, Bendrasis Teismas iš to turėjo padaryti išvadą, kad šiems dokumentams taikoma minėta bendroji prezumpcija. Todėl Komisija neprivalo konkrečiai ir individualiai įrodyti, kad leidus su jais susipažinti būtų rimtai pakenkta jos sprendimų priėmimo procesui.

117

Tačiau reikia pakartoti, kad pagal šio sprendimo 100 punkte primintą teismo praktiką ši bendroji prezumpcija nepanaikina galimybės įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma arba kad egzistuoja dokumento atskleidimą pateisinantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatytas viršesnis viešasis interesas.

118

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad skundžiamame sprendime nėra nieko, kas galėtų paneigti šią prezumpciją.

119

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad skundžiamo sprendimo 159–166 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad, nenustačius nieko, kas galėtų paneigti minėtą prezumpciją, Komisija privalėjo atlikti konkretų ir individualų kiekvieno su EB 81 straipsnio taikymo procedūra (kuri nebuvo užbaigta) susijusios nagrinėjamos bylos dokumento, priskirto prie 5 kategorijos a punkto, tyrimą tam, kad patikrintų, ar, atsižvelgiant į jos specifinį turinį, jo atskleidimas galėtų pakenkti nuomonių apsaugai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

120

Antra, dėl dokumentų, priskirtinų prie 5 kategorijos b punkto, reikia priminti, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 32–37 ir 171 punktuose nurodė, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nusprendusi, kad šių dokumentų neapima EnBW pateiktas prašymas susipažinti su dokumentais. Bendrasis Teismas remdamasis tuo padarė išvadą, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek juo atsisakyta EnBW leisti susipažinti su prie šios kategorijos priskirtais dokumentais.

121

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti: atsižvelgiant į tai, jog atlikęs savarankišką faktinių aplinkybių vertinimą, kuris šiame apeliaciniame skunde nėra ginčijamas, Bendrasis Teismas manė, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog šis prašymas suteikti galimybę susipažinti neapima prie 5 kategorijos b punkto priskirtų nagrinėjamos bylos dokumentų, jis galėjo teisėtai pripažinti, kad Komisija šiuo atžvilgiu padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

122

Vos dėlto, priešingai tam, ką nusprendė Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 37 ir 171 punktuose, jis remdamasis tuo negalėjo padaryti išvados, kad ginčijamu sprendimu Komisija atsisakė leisti susipažinti su tokiais dokumentais. Bendrajam Teismui konstatavus, kad minėtus dokumentus apima minėtas prieigos prašymas, jis tik galėjo prieiti prie išvados, kad šis sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek juo Komisija nesprendė dėl šios prašymo dalies.

123

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 37 ir 171 punktuose nusprendė, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek juo Komisija atsisakė leisti susipažinti su prie 5 kategorijos b punkto priskirtais nagrinėjamos bylos dokumentais.

124

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia patenkinti šį apeliacinį skundą ir panaikinti visą skundžiamą sprendimą.

125

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį šis teismas, panaikinęs skundžiamą sprendimą, gali pats išspręsti bylą, jei toje bylos stadijoje tai galima padaryti. Šiuo atveju yra būtent taip.

126

Grįsdama savo ieškinį EnBW nurodė keturis ieškinio pagrindus: pirma, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų bei šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, susijusių su komercinių interesų, tyrimų tikslų ir vidaus reikmėms pareikštų nuomonių apsauga, pažeidimą, antra, minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalies paskutinės sakinio dalies, susijusios su egzistuojančiu viršesniu viešuoju interesu, pagrindžiančiu nurodytų dokumentų atskleidimą, pažeidimą, trečia, to paties reglamento 4 straipsnio 6 dalies, susijusios su galimybe susipažinti su dalimi dokumentų, pažeidimą ir, ketvirta, akivaizdžią prašymo leisti susipažinti su dokumentais apimties vertinimo klaidą. Be to, Švedijos Karalystė nurodė vieną ieškinio pagrindą, susijusį su tuo, kad nebuvo atliktas konkretus ir individualus nagrinėjamų dokumentų tyrimas.

127

Dėl šio paskutinio ieškinio pagrindo ir dėl pirmojo bei antrojo pagrindų reikia nurodyti, kad iš šio sprendimo 60–124 punktų matyti, kad šiuo atveju Komisija, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukomis bei šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, galėjo atsisakyti leisti susipažinti su visais su EB 81 straipsnio taikymo procedūra susijusios bylos dokumentais, prieš tai neatlikusi šių dokumentų konkretaus ir individualaus tyrimo.

128

Kadangi ieškinyje nėra nieko, kas galėtų paneigti šio sprendimo 92, 93 ir 114 punktuose nurodytas bendrąsias prezumpcijas, EnBW negali teigti, kad Komisija privalėjo atlikti konkretų ir individualų ginčijamų dokumentų tyrimą.

129

Viena vertus, EnBW Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje ji visiškai nebandė įrodyti, kad ši prezumpcija neapėmė tam tikrų atskirų dokumentų, kuriuos buvo prašyta atskleisti, ji iš esmės tik kaltino Komisiją tuo, kad ši atsisakė leisti susipažinti su visais jos bylos dokumentais, pasirėmusi tik bendrais ir abstrakčiais argumentais bei prielaidomis, motyvuodama tuo, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama suteikti kuo platesnę teisę visuomenei susipažinti su institucijų turimais dokumentais, Komisija privalėjo jai suteikti šią prieigą ar bent jau konkrečiai įrodyti, kodėl tam tikrus atskirus dokumentus apima šio reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos išimtys.

130

Kita vertus, EnBW taip pat neįrodė, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, pateisinantis šių dokumentų atskleidimą pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalis.

131

Žinoma, EnBW teigė, jog ketino nacionaliniuose teismuose pareikšti ieškinį, siekdama, kad būtų atlyginta žala, tariamai patirta dėl kartelio, kuris buvo EB 81 straipsnio taikymo procedūros dalykas ir dėl kurio priimtas SĮDI sprendimas.

132

Vis dėlto EnBW visiškai nenurodė, kaip prieiga prie visų su nagrinėjama procedūra susijusių dokumentų buvo reikalinga šiam tikslui pasiekti, kad viršesnis viešasis interesas galėtų pateisinti jų atskleidimą pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalis. Konkrečiai kalbant, EnBW tik teigė, kad ji buvo „imperatyviai priklausoma“ nuo galimybės susipažinti su nagrinėjamos bylos dokumentais, bet neįrodė, kad suteikus prieigą prie šių dokumentų ji būtų galėjusi gauti įrodymų, būtinų jos reikalavimams dėl žalos atlyginimo pagrįsti, nes ji neturėjo jokios kitos galimybės gauti tokių įrodymų (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Donau Chemie ir kt. 32 ir 44 punktus).

133

Todėl EnBW nurodytus pirmuosius du ieškinio pagrindus ir Švedijos Karalystės nurodytą pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstus.

134

Kalbant apie EnBW pateiktą trečiąjį ieškinio pagrindą, reikia pažymėti, kad dėl šio sprendimo 92, 93 ir 114 punktuose nurodytų bendrųjų prezumpcijų dokumentams, kuriuos jos apima, netaikoma visiško ar dalinio jų turinio atskleidimo pareiga (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 133 punktą).

135

Remiantis tuo darytina išvada, kad ginčijamame sprendime Komisija teisėtai motyvavo atsisakymą suteikti EnBW galimybę susipažinti su bylos dalimi tuo, kad visus joje esančius dokumentus visiškai apima Reglamente Nr. 1049/2001 išvardytos išimtys.

136

Vadinasi, trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

137

Dėl EnBW nurodyto ketvirtojo ieškinio pagrindo iš šio sprendimo 120–122 punktų matyti, kad šis pagrindas turi būti patenkintas, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek jame Komisija nepriėmė sprendimo dėl EnBW prašymo leisti susipažinti su bylos dokumentais, priskirtais prie 5 kategorijos b punkto.

138

Kaip matyti iš šio sprendimo 127–136 punktų, likusi EnBW Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dalis turi būti atmesta.

139

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio antrą dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal minėto Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį, taikytiną apeliacinei procedūrai remiantis to paties reglamento 184 straipsnio 1 dalimi, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

140

Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį įstojusios į bylą valstybės narės pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šio 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta pirmesnėse dalyse, padengia savo išlaidas.

141

Kadangi Komisijos apeliacinis skundas buvo patenkintas, o EnBW Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys patenkintas iš dalies, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose.

142

Švedijos Karalystė, Siemens ir ABB padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: