1

Ieškovai Technion – Israel Institute of Technology ir Technion Research & Development Foundation Ltd (toliau – TRDF) yra du subjektai, vykdantys veiklą mokymo ir mokslinių tyrimų srityje. Konkrečiai kalbant, Technion yra 1912 m. įsteigtas aukštojo mokslo institutas technologijų srityje, o 1952 m. įsteigtas TRDF yra Technion visiškai priklausantis ir visiškai jo finansuojamas fondas, administruojantis projektų, kuriuose dalyvauja Technion, finansinius ir administracinius reikalus.

2

2003 m. gruodžio mėn. ir 2006 m. liepos mėn. Technion, kaip įvairių sutarčių šalių konsorciumų narys, Su Europos Bendrijų Komisija sudarė keturias sutartis pagal Europos bendrijos šeštąją pamatinę mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą, prisidedančią prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.), t. y. sutartį Terregov, Nr. 507749 (pasirašyta 2003 m. gruodžio 3 d.), sutartį Cocoon, Nr. 507126 (pasirašyta 2003 m. gruodžio 11 d.), sutartį Qualeg, Nr. 507767 (pasirašyta 2003 m. gruodžio 17 d.) ir sutartį Mosaica, Nr. 034984 (pasirašyta 2006 m. liepos 24 d.).

3

2009 m. balandžio 29 d. raštu Komisija informavo Technion apie sprendimą atlikti finansinį auditą dėl reikalaujamų atlyginti išlaidų pagal sutartis Mosaica, Cocoon ir Qualeg remiantis šių sutarčių II priede išdėstytų bendrųjų sąlygų II.29 straipsniu. Auditą turėjo atlikti nuo Komisijos nepriklausoma audito bendrovė (toliau – auditorius), veikianti kaip šios institucijos atstovė.

4

2010 m. gegužės 10 d. auditorius pateikė Technion audito ataskaitos projektą. Dėl kiekvienos iš sutarčių Terregov, Cocoon, Qualeg ir Mosaica, kurių auditas galiausiai buvo atliktas, auditorius pasiūlė tikslinti Technion iš Komisijos reikalaujamas atlyginti išlaidas.

5

Konkrečiai dėl sutarčių Cocoon, Terregov ir Mosaica siūlomi tikslinimai susiję būtent su personalo sąnaudomis, kurias atlyginti reikalauja Technion dėl paslaugų, suteiktų M. K., kurį Technion pasamdė pagal laikinąją darbo sutartį šioms sutartims vykdyti. Auditorius pažymėjo, kad audituojamu laikotarpiu M. K. vienu metu dirbo keliems subjektams, nors buvo pasamdytas Technion dirbti visą darbo dieną. Auditoriaus nuomone, ši aplinkybė, kurią patvirtina kiti faktai, lėmė, kad tapo neįmanoma nustatyti realaus išdirbo laiko ir išlaidų, kurias atlyginti Technion reikalauja iš Komisijos už M. K. suteiktas paslaugas, dydžio. Taigi audito ataskaitos projekte nuspręsta atmesti, be kita ko, visas Technion reikalaujamas personalo sąnaudas už M. K. suteiktas paslaugas pagal visas tris minėtas sutartis.

6

2010 m. birželio 10 d.Technion nusiuntė raštą auditoriui ir paprašė papildomo penkiolikos dienų termino komentarams dėl audito ataskaitos projekto pateikti. Technion taip pat paprašė auditoriaus jam pateikti visą informaciją apie M. K. suteiktas paslaugas kitiems subjektams nei Technion, nors pastarasis jį buvo pasamdęs dirbti visą darbo dieną.

7

2010 m. liepos 19 d. raštu Komisija sutiko pratęsti prašomą terminą. Ji taip pat nurodė, kad neturi galimybės pateikti finansinių ar administracinių dokumentų kopijų, susijusių su M. K. suteiktomis paslaugomis kitiems subjektams nei Technion (toliau – ginčijami dokumentai), nes šie dokumentai gauti atliekant finansinį auditą, kuris, remiantis taikomomis sutarties nuostatomis, buvo atliktas konfidencialiai. Komisija vis dėlto pažymėjo, kad turi įrodymų, jog audituojamu laikotarpiu M. K. teikė paslaugas kitiems subjektams nei Technion, už kurias buvo pareikalauta atlyginti pagal Europos Sąjungos finansuojamus projektus.

8

2010 m. rugpjūčio 13 d. raštu Technion užginčijo Komisijos atsisakymą jam pateikti ginčijamus dokumentus ir nurodė, kad jokia 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) nustatyta išimtimi negalima pagrįsti šio atsisakymo. Taigi jis nurodė, kad neatsiima prašymo leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais. Jis taip pat pateikė klausimą Komisijai dėl galimybės iš dalies susipažinti su ginčijamais dokumentais ir, siekdamas išsamumo, pažymėjo, kad audito ataskaitos projekte ir 2010 m. liepos 19 d. Komisijos rašte pateikti duomenys teisiškai neįrodo faktų, kuriais kaltinamas M. K.

9

Komisija atsakė 2010 m. spalio 4 d. raštu. Šiame rašte Komisija nurodė, kad, kiek tai susiję su Sąjungos finansuojamais projektais, kuriuose Technion dalyvavo ir už kuriuos kiti subjektai nei Technion pareikalavo atlyginti sumas dėl M. K. suteiktų paslaugų, ji gali Technion pateikti projektų valdymo ataskaitų kopiją (anglų k. – project management reports, toliau – PMR), nes juos parengė konsorciumai, kurių narys yra Technion, todėl jų turinys jam buvo žinomas. Prie šio rašto Komisija pridėjo su projektais Qualeg ir Mosaica susijusių PMR kopijas.

10

Kita vertus, Komisija nurodė, kad atliekant kitų konsorciumų narių auditą gautiems dokumentams dėl projektų, kuriuose Technion nedalyvauja, ir atliekant tyrimą gautiems dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatyta išimtis, susijusi su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga. Kadangi, pasak Komisijos, tyrimas tebevyksta, ginčijamų dokumentų atskleidimas gali padaryti žalos jo eigai ir pažeisti šalių interesus.

11

Beje, 2010 m. spalio 4 d. rašte Komisija nurodė, kad Technion turi galimybę jos generaliniam sekretoriui pateikti kartotinį prašymą leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais.

12

2010 m. spalio 18 d. raštu Technion pateikė kartotinį prašymą leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais. Šiame rašte jis, be kita ko, pažymėjo, kad ginčijamų dokumentų pateikimas, kurį jis apibūdina kaip pateikimą „dokumentų, kuriais rėmėsi auditoriai, nuspręsdami atmesti visas sąnaudas, patirtas M. K. paslaugoms apmokėti“, nepadarytų žalos esamai ir būsimai gerai įvairių audito procedūrų eigai, netgi priešingai – tai sudarytų galimybę Technion išsiaiškinti šiuose dokumentuose esančią informaciją, o Komisijai būti geriau informuotai apie tai, kaip buvo įgyvendinti įvairūs projektai. Technion vėl klausia Komisijos apie galimybę bent iš dalies susipažinti su ginčijamais dokumentais.

13

Komisijai atsiųstame 2010 m. spalio 19 d. rašte Technion pažymėjo, kad jos pozicija jam nesudaro galimybės suformuluoti pastabų dėl ginčijamų dokumentų, kuriais remiantis audito ataskaitos projekte nuspręsta atmesti visas sumas, susijusias su M. K. suteiktomis paslaugomis, turinio. Technion pridūrė, kad 2010 m. liepos 19 d. ir spalio 4 d. raštuose Komisijai pateikta informacija teisiškai neįrodo faktų, kuriais kaltinamas M. K.

14

2010 m. spalio 26 d. raštu Komisijos generalinis sekretoriatas pranešė, kad gavo kartotinį prašymą leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais, ir informavo Technion, kad atsakymas į jo prašymą bus išsiųstas per penkiolika darbo dienų.

15

2010 m. lapkričio 18 d. ir gruodžio 9 d. raštuose Komisijos generalinis sekretoriatas pranešė, kad turi pratęsti Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kad galėtų atsakyti į prašymą leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais.

16

2011 m. birželio 30 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisijos generalinis sekretorius patvirtino atsisakymą suteikti galimybę leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais.

17

Visų pirma, Komisijos generalinis sekretorius paaiškino prašymo suteikti galimybę susipažinti su ginčijamais dokumentais sritį ir nusprendė, kad šis prašymas susijęs būtent su atliekant tyrimą gautais ir surinktais dokumentais apie kitus subjektus nei Technion. Jis nurodė, kad šiuo pagrindu Komisija identifikavo 52 trečiųjų šalių administracinius dokumentus, kuriuose pateikta informacijos apie sutartis ar finansus ir kuriuose patvirtinti faktai, kuriais kaltinamas M. K. Šie dokumentai, parengti atlikus šių kitų subjektų auditą, yra dalis duomenų, panaudotų rengiant Technion audito išvadas.

18

Antra, Komisijos generalinis sekretorius pažymėjo, kad neįmanoma apibūdinti aptariamų dokumentų neatskleidžiant jų turinio.

19

Trečia, Komisijos generalinis sekretorius nurodė, kad visiems 52 aptariamiems dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis, susijusi su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga. Šių dokumentų atskleidimas gali padaryti žalos gerai audito eigai ir sukliudyti Komisijai padaryti išvadas ir, esant reikalui, imtis tinkamų tolesnių priemonių.

20

Ketvirta, Komisijos generalinis sekretorius nurodė, kad dėl to, jog prašomuose dokumentuose yra asmeninių duomenų apie M. K. ir kitus asmenis, jie negali būti atskleisti taip pat remiantis ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta išimtimi dėl individo privatumo ir neliečiamumo.

21

Penkta, Komisijos generalinis sekretorius nurodė, kad galimybės iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais nėra, nes jiems visiems taikomos abi nurodytos išimtys.

22

Galiausiai, šešta, Komisijos generalinis sekretorius nurodė, kad Technion suinteresuotumas susipažinti su ginčijamais dokumentais yra privatus ir kad dėl šios priežasties į jį negalima atsižvelgti atliekant analizę pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Technion neįrodė, kad egzistuoja viešasis interesas, kuris būtų svarbesnis už žalą, padarytą atskleidžiant aptariamus dokumentus, ir kuriuo būtų galima pagrįsti jų atskleidimą, o Komisija taip pat neturi tokį interesą įrodančių duomenų. Todėl Komisijos generalinis sekretorius padarė išvadą, kad šiuo atveju svarbiausias interesas yra audito ir visų galimų administracinių pasekmių apsauga.

23

2011 m. rugpjūčio 2 d. raštu Komisija informavo Technion, kad patvirtina atlikto audito rezultatus ir laiko jį baigtu. Be to, ji nurodė, kad tikslins nepagrįstai reikalaujamas padengti sąnaudas ir kad šis tikslinimas gali daryti įtakos būsimiems mokėjimams Technion arba lemti nurodymo iš jos susigrąžinti mokėjimus priėmimą.

24

2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovės pareiškė šį ieškinį.

25

2011 m. gruodžio 22 d. ir 2012 m. sausio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Danijos Karalystė ir Suomijos Respublika paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovų reikalavimų.

26

2012 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininko nutartimi šie prašymai įstoti į bylą buvo patenkinti.

27

2012 m. balandžio 13 ir 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Danijos Karalystė ir Suomijos Respublika informavo Bendrąjį Teismą, kad atsiima savo prašymus leisti įstoti į bylą.

28

2012 m. birželio 21 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininko nutartimi Suomijos Respublika ir Danijos Karalystė buvo išbrauktos iš šios bylos kaip į bylą įstojusios šalys.

29

Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir imdamasis Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytų proceso organizavimo priemonių paprašė šalių atsakyti į rašytinius klausimus; į šiuos klausimus šalys atsakė per nustatytą terminą.

30

2014 m. gegužės 14 d. vykusiame teismo posėdyje šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo klausimus.

31

Žodinė proceso dalis buvo baigta 2014 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininko sprendimu, kai per nustatytą terminą Komisija pateikė tam tikrus dokumentus, kurių Bendrasis Teismas paprašė per posėdį pagal Procedūros reglamento 64 straipsnį, o ieškovai – pastabas apie šiuos dokumentus.

32

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

33

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

34

Oficialiai nepateikdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Procedūros reglamento 114 straipsnį, Komisija teigia, kad ieškinys yra nepriimtinas, kiek tai susiję su TRDF, nes jis nėra tiesiogiai susijęs su ginčijamu sprendimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

35

Dėl šio aspekto reikia priminti, kad pats Bendrasis Teismas nusprendžia dėl tinkamo teisingumo vykdymo nagrinėjamomis bylos aplinkybėmis (2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Taryba / Boehringer, C‑23/00 P, Rink., EU:C:2002:118, 50–52 punktai). Šioje byloje Bendrasis Teismas mano, kad reikia pirmiausia nuspręsti dėl ieškinio pagrindo.

36

Šiam ieškiniui pagrįsti pateikti keturi pagrindai. Pirmasis pagrindas susijęs su tuo, jog Komisija konkrečiai ir individualiai neišnagrinėjo ginčijamų dokumentų. Antrasis pagrindas susijęs su Komisijos padaryta akivaizdžia vertinimo klaida taikant abi nurodytas išimtis siekiant nesuteikti galimybės susipažinti su ginčijamais dokumentais. Trečiasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimu, nes Komisija nesuteikė galimybės iš dalies susipažinti su ginčijamais dokumentais. Ketvirtasis pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu, nes Komisija neįvertino nurodytų išimčių atsižvelgdama į viešąjį interesą.

37

Pirmiausia reikia išnagrinėti nurodytus pagrindus, kiek jie susiję su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtimi, susijusia su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga.

38

Pirmiausia reikia kartu išnagrinėti pirmuosius tris nurodytus panaikinimo pagrindus. Ketvirtasis pagrindas bus išnagrinėtas atskirai.

39

Pirmajame ir trečiajame pagrinduose ieškovai kaltina Komisija, kad ji konkrečiai ir individualiai neišnagrinėjo ginčijamų dokumentų. Jų teigimu, remdamasi dokumentų rūšimi, t. y. su auditu susijusiais dokumentais, o ne konkrečia šiuose dokumentuose nurodyta informacija, Komisija nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą. Konkretaus ir individualaus dokumentų neišnagrinėjimo pasekmė yra ta, kad Komisija negalėjo įvertinti galimybės Technion suteikti galimybę iš dalies susipažinti ir taip pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį.

40

Antrajame pagrinde ieškovės iš esmės teigia, kad ginčijamame sprendime išdėstytuose argumentuose siekiant įrodyti, kad ginčijamų dokumentų atskleidimas pakenks inspekcijų, tyrimų ir audito tikslams, yra akivaizdžių vertinimo klaidų.

41

Komisija ginčija visus ieškovų argumentus.

42

Reikia priminti, kad Reglamente Nr. 1049/2001 nustatyti SESV 15 straipsnyje įtvirtintos teisės susipažinti su Europos Sąjungos institucijų dokumentais taikymo principai, sąlygos ir apribojimai. Šio reglamento 4 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatyta:

„2.   Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

<…>

nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

<…>

6.   Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys yra išduodamos.“

43

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybės susipažinti su dokumentais išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai, kad nebūtų užkertamas kelias taikyti bendrąjį principą, pagal kurį visuomenei suteikiama kuo daugiau galimybių susipažinti su institucijų turimais dokumentais (2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Švedija / Komisija, C‑64/05 P, Rink., EU:C:2007:802, 66 punktas; 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, Rink., EU:C:2008:374, 36 punktas ir 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, Rink., EU:T:2006:190, 84 punktas).

44

Beje, buvo pažymėta, kad prašymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais nagrinėjimas turi būti konkretus. Iš tiesų, pirma, aplinkybės, kad dokumentas susijęs su remiantis išimtimi saugomu interesu, nepakanka siekiant pagrįsti šios išimties taikymą (žr. 2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, Rink., toliau – Sprendimas VKI, EU:T:2005:125, 69 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Toks taikymas iš principo gali būti pateisinamas, tik jeigu institucija iš anksto įvertino, ar, pirma, dėl susipažinimo su dokumentu konkrečiai ir realiai nukentėtų saugomas interesas ir, antra, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio prašomo dokumento atskleidimą. Kita vertus, saugomo intereso pažeidimo pavojus turi būti pagrįstai nuspėjamas, o ne tik hipotetinis (žr. minėto Sprendimo VKI, EU:T:2005:125, 69 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

45

Toks konkretus tyrimas turi atsispindėti sprendimo motyvuose (žr. 44 punkte nurodyto Sprendimo VKI, EU:T:2005:125, 69 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

46

Taigi šis konkretus tyrimas turi būti atliktas dėl kiekvieno iš prašyme nurodyto dokumento. Remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001 galima teigti, kad visos jo 4 straipsnio 1–3 dalyse išvardytos išimtys yra suformuluotos taip, lyg jos turėtų būti taikomos „dokumentui“ (44 punkte nurodyto Sprendimo VKI, EU:T:2005:125, 70 punktas).

47

Kiekvieno dokumento konkretus ir individualus tyrimas taip pat yra būtinas todėl, kad net jei ir yra aišku, kad paraiškoje leisti susipažinti nurodytiems dokumentams taikoma išimtis, tik toks tyrimas leidžia institucijai, vadovaujantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalimi, įvertinti galimybę leisti pareiškėjui iš dalies susipažinti su dokumentais (2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Toland / Parlamentas, T‑471/08, Rink., EU:T:2011:252, 30 punktas).

48

Remiantis teismų praktika taip pat galima teigti, kad aptariamos institucijos pareigai konkrečiai ir individualiai išnagrinėti dokumentus, su kuriais prašoma leisti susipažinti, taigi ir pareigai juos apibūdinti pakankamai tiksliai ir pateikti išsamius motyvus, taikomos išimtys. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad konkretus ir individualus tyrimas, kurį institucija iš principo privalo atlikti atsakydama į pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 pateiktą prašymą suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, skirtas tam, kad aptariama institucija galėtų, pirma, įvertinti, kokia teisės susipažinti su dokumentais taikytinos išimties apimtis, ir, antra, įvertinti, ar galima suteikti galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais, o toks nagrinėjimas gali būti ir nebūtinas, jei dėl konkretaus atvejo aplinkybių akivaizdu, kad reikia atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais arba, atvirkščiai, kad ją reikia suteikti. Tai galėtų būti būtent tuomet, kai tam tikriems dokumentams arba iš pradžių aiškiai buvo taikoma teisės susipažinti su dokumentais išimtis, arba, atvirkščiai, su visais jais buvo galima susipažinti, arba, galiausiai, jie jau buvo Komisijos konkrečiai ir individualiai įvertinti panašiomis aplinkybėmis (44 punkte minėto Sprendimo VKI, EU:T:2005:125, 75 punktas; 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo API / Komisija, T‑36/04, Rink., EU:T:2007:258, 58 punktas ir 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo LPN / Komisija, T‑29/08, Rink., EU:T:2011:448, 114 punktas).

49

Darytina išvada, kad nagrinėdamas pagrindus dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio nuostatų pažeidimo Bendrasis Teismas privalo patikrinti, ar Komisija atliko konkretų ir individualų kiekvieno prašomo dokumento tyrimą arba įrodė, kad dokumentams, su kuriais atsisakyta leisti susipažinti, aiškiai ir visiškai taikoma išimtis (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 20 d. Sprendimo Reagens / Komisija, T‑181/10, EU:T:2014:139, 65 punktą).

50

Šiuo klausimu reikia priminti, kad prašymo leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 sritis, nurodyta pirminiame atsakyme (žr. šio sprendimo 9 punktą) ir, Technion neužginčijus, pakartota ginčijamame sprendime (žr. šio sprendimo 17 punktą), apėmė dokumentus, gautus iš kitų subjektų nei jis ir susijusius su tais subjektais, o auditorius rėmėsi šiais dokumentais darydamas tarpinę audito ataskaitos projekte išdėstytą išvadą, kad Technion reikalaujamos iš Komisijos padengti išlaidos už M. K. suteiktas paslaugas neatitinka reikalavimų. Kaip galima teigti remiantis būtent 2010 m. spalio 19 d. raštu, Technion pažymėjo, kad pateiktas atsisakymas leisti susipažinti su tais dokumentais neleido jam ginti savo teisių per audito rungimosi procedūrą.

51

Ginčijamame sprendime Komisija nurodė:

„Remdamiesi [prašymu leisti susipažinti su dokumentais], identifikavome 52 trečiųjų šalių administracinius dokumentus, kuriuose pateikta informacijos apie sutartis ir (arba) finansus ir kuriuose patvirtinta, jog tuo vienu metu [M. K.] dalyvavo tyrimo projektuose, kuriuos vykdė kiti teisės subjektai nei Technion, tuo pačiu laikotarpiu, kai dirbo su Technion projektais. Šie dokumentai gauti audituojant šiuos kitus subjektus ir yra dalis duomenų, kuriais remtasi rengiant Technion audito ataskaitą.“

52

Paskui Komisija pažymėjo, kad šiuo atveju neįmanoma aprašyti ginčijamų dokumentų neatskleidžiant jų turinio. Ji paaiškino, kad dėl to, jog Technion prašymas buvo susijęs su leidimu susipažinti su audito dokumentais, jų identifikavimas ir išsamus aprašymas ginčijamame sprendime, kad būtų pagrįstas jų turinio konfidencialumas, galėjo padaryti žalos auditui, taigi taikomos išimtys būtų netekusios pagrindinio savo tikslo.

53

Paskui Komisija patvirtino, kad visiems ginčijamiems dokumentams šiame etape akivaizdžiai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis. Komisija nusprendė, kad šių dokumentų, kurie visi kartu sudarė administracinę auditų bylą, atskleidimas padarytų žalos gerai šių auditų eigai ir sutrukdytų Komisijai padaryti išvadas ir, esant reikalui, imtis tinkamų tolesnių priemonių.

54

Komisija konkrečiai pažymėjo, kad ginčijamų dokumentų atskleidimas suinteresuotiesiems asmenims gali sudaryti galimybę savo veiksmais trukdyti gerai aptariamų auditų eigai ir imtis tinkamų tolesnių priemonių. Ji pažymėjo, kad dėl tokio atskleidimo visuomenė ir suinteresuotieji subjektai galėtų susipažinti su Komisijos strategija, todėl ne tik vykstančios audito procedūros, bet ir kiti tyrimai ir galimos tolesnės priemonės taptų neveiksmingi. Komisija galiausiai pažymėjo, kad jos tarnybos turi turėti galimybę vykdyti audito veiklą nepriklausomai ir nepatirdamos išorinio spaudimo.

55

Komisijos išvadai, kad visiems ginčijamiems dokumentams, kurių, kaip ji teigia, iš viso yra 52, akivaizdžiai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis, reikia pritarti.

56

Visų pirma reikia konstatuoti, kad Technion apskritai ir bendrai paprašė leisti pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 susipažinti su dokumentais, kurie gauti iš kitų nei jis subjektų ir kuriais auditorius rėmėsi darydamas pirmines išvadas audito ataskaitos projekte dėl Technion iš Komisijos reikalaujamų padengti išlaidų už M. K. suteiktas paslaugas realumo. Remiantis pačia prašymo leisti susipažinti formuluote darytina išvada, kad akivaizdžiai prašyta leisti susipažinti su dokumentais, kurie visi priklausė Technion audito administracinei bylai ir kurie dėl šios priežasties pateko į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatytos išimties taikymo sritį.

57

Antra, dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatytos išimties taikymo pagrįstumo reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu Technion vis dar buvo audituojama. Ši aplinkybė pabrėžia prognozuojamą pavojų, kad ginčijamų dokumentų atskleidimas visuomenei gali pakenkti audito tikslams, t. y. šiuo atveju – Technion reikalaujamų padengti išlaidų būtinumo ir atitikties reikalavimams tikrinimui ir, galiausiai, Sąjungos finansiniams interesams. Iš tiesų, kaip Komisija pažymėjo ginčijamame sprendime, toks atskleidimas auditoriui ir Komisijos kompetentingoms tarnyboms keltų prognozuojamą pavojų patirti išorinį spaudimą, o tai gali pakenkti Technion audito veiksmingumui. Toks atskleidimas taip pat gali apriboti Komisijos veiksmų laisvę vykdant auditą ir papildomus tyrimus remiantis Technion audito rezultatais, kai ji bus baigtas.

58

Be to, reikia pažymėti, kad, remiantis sutarčių Mosaica, Cocoon ir Qualeg II priede išdėstytų bendrųjų sąlygų II.29 straipsniu, auditas Komisijos vardu turi būti vykdomas konfidencialiai, o tai reiškia, kaip šalys patvirtino atsakydamos į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą, kad pagal šią nuostatą auditoriui pateikti dokumentai ir informacija negali būti perduoti ar atskleisti trečiosioms šalims sutarties atžvilgiu. Tuo remiantis darytina išvada, kad dokumentų atskleidimas remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001 pažeistų šios sutarties sąlygos esmę, nes taip trečiosioms šalims sutarties atžvilgiu, t. y. apskritai visuomenei, būtų sudaryta galimybė susipažinti su minėtais dokumentais.

59

Taigi remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad šios bylos aplinkybėmis, susijusiomis su prašymo leisti susipažinti formuluote, su tuo, kad šis prašymas susijęs su dokumentais, kurie priklauso Technion audito administracinei bylai, ir su tuo, kad šis auditas tebevyko ginčijamo sprendimo priėmimo momentu, Komisija turėjo teisę, nesant reikalo atlikti konkrečios ir individualios kiekvieno ginčijamo dokumento analizės, nuspręsti, jog remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka akivaizdžiai negalima leisti susipažinti su minėtais dokumentais.

60

Beje, kadangi Komisija turėjo pagrindą šiuo atveju neatilikti konkrečios ir individualios ginčijamų dokumentų analizės, darytina išvada, kad ji taip pat pagrįstai galėjo nuspręsti, jog visiems aptariamiems dokumentams akivaizdžiai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis, todėl nėra galimybės leisti su jais iš dalies susipažinti (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 48 punkte minėto Sprendimo LPN / Komisija, EU:T:2011:448, 127 punktą).

61

Bendrajame Teisme ieškovų pateikti argumentai nepaneigia Komisijos išvados, kad visiems ginčijamiems dokumentams akivaizdžiai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis.

62

Visų pirma ieškovai teigė, kad ginčijamų dokumentų atskleidimas nepadarys neigiamos įtakos gerai audito procedūros eigai ir šio audito tikslams, nes minėtuose dokumentuose esanti informacija yra tik faktinių aplinkybių konstatavimas. Todėl negalima numatyti jokio spaudimo, įtakos ir derybų.

63

Šis argumentas turi būti atmestas, nes dėl to, kad ginčijamuose dokumentuose išdėstyti faktai, negalima atmesti tikimybės, kad auditoriui ir Komisijos tarnyboms gali būti daromas spaudimas ir bandoma daryti įtakos jų veiksmams. Kaip teisingai pažymi Komisija, jei ieškovų argumentui būti pritarta, išimtis dėl audito netektų tikslo, nes audito esmė yra faktinių duomenų tikrinimas. Šia išimtimi saugomas interesas yra sudaryti sąlygas atlikti auditą nepriklausomai ir be spaudimo, neatsižvelgiant į tai, ar jį daro audituojamas subjektas, kiti suinteresuotieji subjektai ar apskirtai visuomenė.

64

Antra, remdamiesi 43 punkte minėtu Sprendimu Franchet ir Byk / Komisija (EU:T:2006:190, 111 ir 112 punktai) ir 47 punkte minėtu Sprendimu Toland / Parlamentas (EU:T:2011:252, 45 punktas) ieškovai nurodė, kad Komisijos pagrindimas, jog ginčijamų dokumentų atskleidimas gali sutrukdyti gerai būsimų auditų eigai, reiškia, kad galimybę susipažinti su minėtais dokumentais lemia atsitiktinis, būsimas ir galbūt dar tolimas įvykis, priklausantis nuo įvairių valdžios institucijų veiklos spartumo ir kruopštumo. Tokia pozicija neatitiktų tikslo užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais, kad piliečiai galėtų veiksmingiau kontroliuoti viešosios valdžios vykdymo teisėtumą.

65

Vis dėlto reikia pažymėti, kad, priešingai nei bylose, kuriose priimti 43 punkte minėtas Sprendimas Franchet ir Byk / Komisija (EU:T:2006:190) ir 47 punkte minėtas Sprendimas Toland / Parlamentas (EU:T:2011:252) ir kuriose nagrinėjamais atvejais aptariamas tyrimas ir auditas sprendimo, kuriuo atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais, priėmimo momentu buvo jau baigtas, šiuo atveju Technion auditas ginčijamo sprendimo priėmimo momentu dar tebevyko. Todėl ginčijamų dokumentų atskleidimas galėjo pakenkti ne tik galimiems galutinės ataskaitos, kuria baigiamas šis auditas, rezultatams, bet ir vykdomam Technion auditui.

66

Trečia, ieškovų argumentui, kad atskleidus ginčijamus dokumentus Technion auditui negalėjo būti pakenkta, nes ginčijamo sprendimo priėmimo metu auditas jau buvo baigiamas, taip pat negalima pritarti. Iš tikrųjų auditas buvo baigtas praėjus mėnesiui ir kelioms dienoms nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, ir ginčijamame sprendime Komisija pati nurodo, kad auditas buvo baigiamas. Vis dėlto tai reiškia, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu galutinė ataskaita, kuria baigiama audito procedūra, dar nebuvo priimta ir kad dar galėjo būti vykdomi ir buvo numatyti su šiuo auditu susiję papildomi tyrimo veiksmai. Todėl reikia daryti išvadą, kad ginčijamų dokumentų atskleidimas pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, pirma, kėlė numatomą ir realų pavojų, kad bus pažeistas vykstančio Technion audito veiksmingumas, ir, antra, ribojo Komisijos tarnybos veiksmų laisvę, kiek tai susiję su sprendimais, kuriuos reikės priimti priėmus galutinę ataskaitą.

67

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia atmesti pateiktus tris pirmuosius ieškinio pagrindus.

68

Ieškovai kaltina Komisiją, kad ji neįvertino Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatytos išimties atsižvelgdama į viešąjį interesą, kuris pagrindžia ginčijamų dokumentų atskleidimą, ir taip pažeidė proporcingumo principą.

69

Ieškovai teigia, kad, be konkretaus Technion intereso pasinaudoti galimybe pateikti pastabų per audito rungimosi procedūrą, taip pat egzistuoja kitų subjektų, dalyvavusių aptariamuose projektuose, interesas patikrinti atlikto jų audito ir galimų Komisijos reikalavimų sugrąžinti teisėtumą.

70

Pasak ieškovų, taip pat egzistuoja viešasis interesas atskleisti ginčijamus dokumentus, susijęs su audito skaidrumu. Iš tiesų egzistuoja viešasis interesas patikrinti, kaip Komisija vykdo audito procedūras, kad būtų galima patikrinti, ar priemonės, kurių imtasi siekiant ištaisyti tariamus trūkumus, yra adekvačios ir tinkamos. Skaidrumas taip pat pageidautinas, kad Komisijos kontrahentai galėtų sukurti reikiamas procedūras, siekdami patenkinti jos iškeltus reikalavimus.

71

Komisija teigia, kad šis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas.

72

Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies sakinio paskutinę dalį Sąjungos institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga, „nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas“.

73

Atsižvelgiant į ieškovų argumentus ir į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos sakinio paskutinę dalį, Bendrasis Teismas turi patikrinti ginčijamo sprendimo, kuriame nuspręsta, kad nėra viršesnio viešojo intereso, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą, pagrįstumą.

74

Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalį teisę susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais turi „bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje“. Tai reiškia, kad šiuo reglamentu užtikrinama visų asmenų galimybė susipažinti su dokumentais, o ne tik pareiškėjo galimybė susipažinti su dokumentais, kuriuose apie jį kalbama (43 punkte minėto Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, EU:T:2006:190, 136 punktas).

75

Todėl į konkretų interesą, kuriuo gali remtis asmuo, prašantis leisti susipažinti su dokumentu, kuris yra su juo tiesiogiai susijęs, negali būti atsižvelgta vertinant, ar egzistuoja viršesnis viešasis interesas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies sakinio paskutinę dalį (šiuo klausimu žr. 43 punkte minėto Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, EU:T:2006:190, 137 punktą, taip pat šiuo klausimu pagal analogiją žr. 49 punkte minėto Sprendimo Reagens / Komisija, EU:T:2014:139, 144 punktą).

76

Šiuo atveju ieškovai kelis kartus nurodo, kad Technion reikia turėti galimybę susipažinti su ginčijamais dokumentais, kad galėtų veiksmingai apginti savo teises per audito rungimosi procedūrą. Tačiau šis ieškovų nurodytas interesas yra privatus Technion interesas ir todėl yra nereikšmingas vertinant interesus, kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies sakinio paskutinėje dalyje (žr. šio sprendimo 75 punktą). Net jeigu, kaip teigia ieškovai, Technion turėtų teisę susipažinti su ginčijamais dokumentais, pakanka pažymėti, kad tokia teisė negalėtų būti konkrečiai įgyvendinta naudojantis Reglamente Nr. 1049/2001 nustatyta galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais tvarka (pagal analogiją žr. 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, Rink., EU:C:2007:75, 48 punktą). Galiausiai reikia priminti, kad 2010 m. spalio 4 d. rašte (žr. šio sprendimo 9 punktą) Komisija individualiai Technion, o ne remdamasi Reglamentu Nr. 1049/2001 pateikė su projektais Qualeg ir Mosaica susijusius PMR ir taip, kaip ji pati teigia, pateikė įrodymų, kad egzistuoja faktai, kuriais kaltinamas M. K.

77

Remiantis šio sprendimo 76 punkte išdėstytais argumentais reikia konstatuoti, kad kitų aptariamuose projektuose dalyvavusių subjektų interesas, kuriuo remiasi ieškovai (žr. šio sprendimo 69 punktą), taip pat yra privatus interesas.

78

Galiausiai dėl apskritai visuomenės ir Komisijos kontrahentų turimo intereso, kad auditas būtų skaidrus, kurį ieškovai taip pat nurodė (žr. šio sprendimo 70 punktą), pažymėtina, kad tai tikrai yra viešasis interesas, nes jis yra objektyvus ir bendrasis (šiuo klausimu žr. 49 punkte minėto Sprendimo Reagens / Komisija, EU:T:2014:139, 142 punktą). Vis dėlto šios bylos aplinkybėmis interesas, kad auditas būtų skaidrus, nėra toks ryškus, kad būtų viršesnis už inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsaugą.

79

Šiuo klausimu reikia visų pirma priminti, kad Sąjungos teismas jau turėjo progą konstatuoti, jog viešasis interesas, kad remiantis skaidrumo principu, kuriuo siekiama užtikrinti geresnį piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir garantuoti didesnį administracijos legitimumą, efektyvumą ir atsakingumą piliečiams demokratinėje sistemoje, jai būtų pateiktas dokumentas, nėra toks svarbus kalbant apie su administracine procedūra susijusį dokumentą, kaip kalbant apie dokumentą, susijusį su procedūra, kurioje Sąjungos institucija dalyvauja kaip teisės aktų leidėja (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, Rink., EU:C:2010:376, 60 punktą ir 49 punkte minėto Sprendimo Reagens / Komisija, EU:T:2014:139, 140 punktą).

80

Tačiau šioje byloje ginčijami dokumentai akivaizdžiai susiję su administracine procedūra, t. y. su audito procedūra.

81

Toliau ieškovų argumentų dėl viešojo intereso tikrinti, kaip Komisija vykdo auditą (žr. šio sprendimo 70 punktą), pagrindimas suponuoja, kad ginčijami dokumentai atspindi Komisijos politiką ir bendrą metodą audito srityje ir nėra konkrečiai susiję su konkrečia įmone. Tačiau šiuo atveju taip nėra, nes ginčijami dokumentai, kaip nurodyta pačiame prašyme suteikti galimybę susipažinti, yra tokie dokumentai, kurie rodo, jog Technion reikalaujamos išlaidos personalui už M. K. suteiktas paslaugas neatitinka sutartyje išdėstytų atitikties reikalavimams sąlygų.

82

Galiausiai dėl Komisijos kontrahentų intereso, kad auditas būtų skaidrus (žr. šio sprendimo 70 punktą), reikia pažymėti, kad, kaip teisingai nurodo Komisija, šie kontrahentai pagal juos su Komisija siejančius sutartinius ryšius turi priemonių, kaip iš jos gauti reikiamą informaciją, kuria remdamiesi galėtų įvykdyti jos iškeltus reikalavimus.

83

Atsižvelgiant į šiuos tris nurodytus argumentus reikia padaryti išvadą, kad šioje byloje ieškovų nurodytas interesas, kad auditas būtų skaidrus, nėra „viršesnis viešasis interesas“, kaip taip suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies sakinio paskutinę dalį.

84

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ketvirtasis pagrindas dėl panaikinimo turi būti atmestas.

85

Todėl reikia daryti išvadą, kad, taikydama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatytą išimtį, susijusią su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga, Komisija nepadarė klaidos. Tuo remiantis galima teigti, kad Komisijos galbūt padarytos teisės ar vertinimo klaidos, kiek jos susijusios su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos išimties dėl individo privatumo ir neliečiamumo taikymu, bet kuriuo atveju neturėtų reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui, o nurodyti pagrindai turi būti atmesti kaip nereikšmingi, kiek jie susiję su šios kitos išimties taikymu.

86

Todėl reikia atmesti visą ieškinį nesant reikalo nagrinėti Komisijos gynybos pateikto nepriimtinumo pagrindo.

87

Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovai bylą pralaimėjo, reikia jiems nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Komisija.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia: