EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2025 12 16
COM(2025) 995 final
2025/0420(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl naujų lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 normų ir transporto priemonių ženklinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631 ir panaikinama Direktyva 1999/94/EB
(Tekstas svarbus EEE)
{SEC(2025) 995 final} - {SWD(2025) 1057 final} - {SWD(2025) 1058 final} - {SWD(2025) 1059 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
ES pripažįsta, kad klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę, kuri yra glaudžiai susijusi su pasauliniu saugumu, taika ir darniu vystymusi. Kova su klimato kaita yra galimybė kartu didinti ES konkurencingumą ir nepriklausomumą. ES įsipareigojo iki 2030 m. visos savo ekonomikos išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m., ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Komisija taip pat pasiūlė iš dalies pakeisti Europos klimato teisės aktą, įtvirtinant 2040 m. tikslą išmetamą teršalų kiekį sumažinti 90 proc. Tiek Taryba, tiek Europos Parlamentas jau pateikė savo pozicijas dėl šio dokumento, kuriam šiuo metu taikoma bendro sprendimo procedūra.
Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politika yra galinga ekonomikos augimo varomoji jėga, kai ji yra gerai integruota į pramonės, konkurencijos, ekonomikos ir prekybos politiką, kaip paaiškinta konkurencingumo kelrodžio komunikate ir švarios pramonės kurso komunikate.
Kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimas yra būtinas siekiant poveikio klimatui neutralumo. 2023 m. jis sudarė apie 30 proc. viso ES grynojo išmetamo CO2 kiekio (ir 24 proc. išmetamo ŠESD kiekio) ir vis dar yra didesnis nei 1990 m.
Reglamentas, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių (furgonų) išmetamo CO2 normos, yra esminis ES priemonių, kuriomis siekiama sumažinti kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, rinkinio elementas. Juo valdomas laipsniškas perėjimas prie visai netaršių transporto priemonių ir užtikrinamas ilgalaikis tikrumas ir nuspėjamumas investuotojams visoje vertės grandinėje, kartu suteikiant pakankamai laiko pasirengti teisingai pertvarkai.
ES automobilių pramonės sektoriui tenka 1 trln. EUR BVP ir trečdalis privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą ES. Jis užtikrina tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas gamybos sektoriuje trims milijonams europiečių. Šiuo metu šiame sektoriuje vyksta pasaulinė struktūrinė transformacija, susijusi su perėjimu prie švarios energijos ir skaitmenine pertvarka, ir jis patiria didelius konkurencingumo iššūkius.
2025 m. sausio mėn. Komisija pradėjo strateginį dialogą su sektoriumi, kad būtų sprendžiamos šios problemos ir parengtos konkrečios strategijos bei sprendimai siekiant užtikrinti, kad ši svarbi pramonė turėtų tvirtą ateitį Europoje. Buvo parengtas Europos automobilių pramonės sektoriaus veiksmų planas, kuriame nustatytos konkrečios priemonės, skirtos padėti užtikrinti ES automobilių pramonės konkurencingumą pasaulyje ir išlaikyti tvirtą Europos gamybos bazę imantis veiksmų penkiose pagrindinėse srityse: 1) inovacijų ir skaitmenizacijos, 2) perėjimo prie netaršaus judumo, 3) konkurencingumo ir tiekimo grandinės atsparumo užtikrinimo, 4) įgūdžių tobulinimo ir socialinio aspekto, 5) vienodų sąlygų ir konkurencingos verslo aplinkos užtikrinimo.
Kad būtų pasiekti veiksmų plano tikslai, jame numatyta apie 50 pavyzdinių veiksmų. Tai, be kita ko, Reglamento, kuriuo nustatomos lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos, peržiūra ir Automobilių ženklinimo direktyvos peržiūra siekiant pagerinti naudotojų informavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariems pasirinkimams, atitinkantiems ES klimato ir aplinkos tikslus.
Kadangi Reglamente nustatytos išmetamo CO2 normos ilgainiui griežtinamos, norint jų laikytis reikia vis labiau naudoti visai netaršias transporto priemones, nes kiti esami išmetamo CO2 kiekio mažinimo svertai daro tik ribotą poveikį ir patys savaime nėra pakankami, kad būtų pasiektos dabartinės ir būsimos išmetamo CO2 normos. Nors labai svarbu, kad tikslai ir toliau skatintų perėjimą prie visai netaršaus judumo ir užtikrintų tikrumą bei nuspėjamumą investicijoms, dėl nepakankamo atitikties ciklo lankstumo ir reikšmingų pasaulinės ekonominės ir reguliavimo padėties pokyčių transporto priemonių gamintojams gali kilti neatitikties rizika.
Reikia stiprinti technologinį neutralumą, nes dabartinė teisės aktų sistema gali riboti nuolatines inovacijas ir technologijų, kurios nėra visai netaršios galios pavaros, nors jos gali būti naudingos konkrečiais naudojimo atvejais ir (arba) pereinamuoju etapu, plėtrą. Dėl visai netaršių furgonų diegimo kliūčių, dėl kurių trumpuoju laikotarpiu atsiranda paklausos trūkumas, lengvųjų komercinių transporto priemonių gamintojams kyla ypatingų iššūkių. Siekiant padidinti Europos automobilių sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą, tikslinga skatinti ES gaminamų mažų elektromobilių kūrimą teikiant specialias paskatas.
Taip pat reikia užtikrinti, kad naudotojai gautų aiškią ir suderintą informaciją apie naujų lengvųjų automobilių ir naudotų automobilių, kuriuos mažmenininkai parduoda naudotų automobilių rinkoje, aplinkosauginį veiksmingumą. Tai turėtų apimti visų tipų automobilių, įskaitant visai netaršias transporto priemones, ženklinimą, kuris palengvintų informacija pagrįstus pirkimo sprendimus ir padėtų pereiti prie visai netaršaus judumo.
Atsižvelgiant į tai, pasiūlymu siekiama užtikrinti lankstesnį ir technologiškai neutralų požiūrį, atsižvelgiant į technologinius ir rinkos pokyčius, kartu išlaikant poveikio klimatui neutralumo kryptį ir nuspėjamumą gamintojams ir investuotojams, kad būtų galima teisingai pereiti prie visai netaršaus judumo. Jame numatytos priemonės:
1)suteikti daugiau lankstumo gamintojams, kad jie galėtų pasiekti savo išmetamo CO2 normas;
2)didinti išmetamo CO2 normų technologinį neutralumą;
3)išlaikyti išmetamo CO2 normų indėlį siekiant ES klimato teisės akte nustatytų klimato tikslų;
4)išlaikyti tikrumą ir nuspėjamumą gamintojams ir investuotojams visai netaršaus judumo vertės grandinėje;
5)geriau aptarnauti potencialius visai netaršių transporto priemonių pirkėjus, suteikiant jiems tinkamą informaciją ir taip padedant gamintojams laikytis išmetamo CO2 normų.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Pasiūlymas dera su Europos klimato teisės akto tikslais, kaip reikalaujama to reglamento 6 straipsnio 4 dalyje. Pasiūlymas yra suderintas su kitais ES klimato, energetikos ir transporto teisės aktais, įskaitant:
–Reglamentą (ES) 2023/1804, kuriuo užtikrinama tinkama alternatyviųjų degalų infrastruktūra visoje ES, remiama pagal Alternatyviųjų degalų infrastruktūros priemonę įkrovimo projektams. ES tinklų veiksmų planu ir būsimais tinklų modernizavimo teisės aktais siekiama veiksmingai integruoti elektromobilumą, o Įperkamos energijos veiksmų planu siekiama sumažinti įkrovimo išlaidas. Pasiūlymu dėl įmonių transporto priemonių parko priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo bus padidinta visai netaršių transporto priemonių paklausa;
–Ypatingos svarbos žaliavų reglamentą, kuriuo skatinama tvari baterijų vertės grandinė ir patvirtinami strateginiai projektai medžiagų tiekimui užtikrinti. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu didinamas tvarumas ir atsparumas, taip pat ES poveikio klimatui neutralizavimo technologijų, pvz., baterijų, gamybos pajėgumai. ES baterijų tiekimo grandinės plėtra toliau bus remiama priemonių rinkiniu „Battery Booster“. Būsimais teisės aktais, pvz., spartesnio pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aktu, bus siekiama išlaikyti Europos pagrindinių ES parduodamų elektrinių transporto priemonių sudedamųjų dalių gamybą, nustatant, kad automobilių pramonei naudinga viešoji parama priklausytų nuo atsparumo ir tvarumo kriterijų. Tokie kriterijai yra galinga Europos automobilių pramonės rėmimo priemonė. Spartesnio pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aktu taip pat tikimasi sukurti pramonės produktų, pradedant plienu, taršos anglies dioksidu intensyvumo etiketę, taip pat „pagaminta ES“ parametrus. Tai bus svarbu siekiant atitinkamai pasikliauti šiais pokyčiais, kad būtų užtikrintas metodikų nuoseklumas. Tai taip pat galioja nuorodai „pagaminta ES“ mažų elektromobilių atveju;
–ATLPS 2, kuria skatinamas perėjimas prie visai netaršių transporto priemonių taikant anglies dioksido apmokestinimą;
–Pastangų pasidalijimo reglamentą (PPR), kuris tebėra esminis ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos elementas, nustatant 2030 m. tikslą sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 40 proc., palyginti su 2005 m., ir valstybėms narėms toliau koreguojant savo nacionalinius biudžetus ir lankstumo priemones, Sąjungai stebint pažangą siekiant savo klimato srities tikslų.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Europa nustatė plataus užmojo sistemą, kuria ji siekia iki 2050 m. padaryti savo ekonomiką neutralaus poveikio klimatui ekonomika. Švarios pramonės kursu siekiama užtikrinti, kad ES būtų gamybos pramonei, įskaitant daug energijos suvartojančius pramonės sektorius, konkurencinga ir patraukli vieta, ir skatinti diegti švarias technologijas bei naujus žiedinius verslo modelius, kad būtų pasiekti sutarti ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai. Jų įgyvendinimas taip pat sustiprins ES energetinę nepriklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnis. Pagal SESV 191 straipsnį ir 192 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga padeda siekti, be kita ko, šių tikslų: išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę; remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita. Remdamasi SESV 192 straipsniu, Sąjunga Reglamentu (ES) 2019/631, kuris galioja nuo 2020 m. sausio 1 d., jau priėmė politiką, kuria siekiama spręsti automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio klausimą, o Direktyva 1999/94/EB – teikti naudotojams informaciją apie naujų lengvųjų automobilių, kurie siūlomi parduoti arba išnuomoti, degalų sąnaudas ir išmetamo CO2 kiekį.
•Subsidiarumo principas
Klimato kaita yra tarpvalstybinė problema, o koordinuojami ES veiksmai gali efektyviai papildyti ir stiprinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos mastu vykdomus veiksmus. ES veiksmai grindžiami subsidiarumo principu pagal Lisabonos sutarties 191 straipsnį.
Kadangi transporto priemonių išmetamo CO2 normos ir automobilių ženklinimo reikalavimai nustatyti ES lygmeniu, šios iniciatyvos tikslus galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu.
•Proporcingumo principas
Šis pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes juo neviršijama to, kas būtina siekiant Sąjungos tikslų ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tuo pačiu metu užtikrinant teisingumą ir aplinkosauginį naudingumą.
•Priemonės pasirinkimas
Pasiūlyme numatytas Reglamento (ES) 2019/631 pakeitimas, todėl reglamentas yra vienintelė tinkama teisinė priemonė.
Kalbant apie transporto priemonių ženklinimą, pasiūlymu panaikinama ir pakeičiama Direktyva 1999/94/EB. Atsižvelgiant į vertinimo išvadas, taip pat į pagrindinius galiojančių taisyklių pakeitimus ir tikslą pagerinti vidaus rinkos veikimą, reglamentas yra tinkama teisinė priemonė Direktyvai pakeisti, nes jame pateikiamos aiškios, išsamios ir tiesiogiai taikomos nuostatos. Be to, juo užtikrinama, kad teisiniai reikalavimai visoje Sąjungoje būtų įgyvendinami tuo pačiu metu ir vienodai.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria, kad reikia nenukrypti nuo ES pastangų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kad elektrifikacija bus labai svarbi ES automobilių pramonės konkurencingumo pertvarkai ir ateičiai. Tačiau kai kurios suinteresuotosios šalys teigia, kad dabartinė ES reglamentavimo sistema yra pernelyg nelanksti, todėl kyla pavojus, kad pereinamuoju laikotarpiu transporto priemonių gamintojams kils problemų. Todėl tikslinga sumažinti šią riziką.
Įvertinus Automobilių ženklinimo direktyvą nustatyta, kad nors buvo bent tam tikru mastu pasiekti pradiniai jos tikslai informuoti naudotojus apie naujų automobilių išmetamą CO2 kiekį, keletas veiksnių riboja naudotojų pasirinkimą ir galimą jo poveikį. Jos aktualumas bus dar labiau apribotas, nes daugėja visai netaršių transporto priemonių, apie kurias iki šiol pateikta informacija yra labai ribota ir netinkama, o potencialūs transporto priemonių pirkėjai, rinkdami informaciją prieš pirkdami, vis dažniau kliaujasi skaitmeninėmis platformomis.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Komisija nustatė keletą pagrindinių suinteresuotųjų šalių grupių konsultacijoms, įskaitant valstybes nares (nacionalines ir regionines valdžios institucijas), transporto priemonių gamintojus, komponentų ir medžiagų tiekėjus, degalų ir energijos tiekėjus, transporto priemonių pirkėjus (privačius asmenis, įmones, transporto priemonių parko valdymo įmones), aplinkos, transporto ir vartotojų NVO ir socialinius partnerius.
Siekdama surinkti šių grupių atsiliepimus, 2025 m. liepos 7 d.–spalio 10 d. Komisija paskelbė kvietimą teikti informaciją ir surengė viešas konsultacijas internetu. Ji taip pat surengė susitikimus su transporto priemonių ir komponentų gamintojams bei energijos tiekėjams atstovaujančiomis pramonės asociacijomis, dvišalius susitikimus su valstybių narių valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir NVO ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pozicijos dokumentus.
Į kvietimą teikti informaciją dėl Reglamento, kuriuo nustatomos lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos, peržiūros gauti 963 atsakymai, o į atskirą kvietimą teikti informaciją dėl Automobilių ženklinimo direktyvos peržiūros – 39 atsakymai. Sistemos „EU Survey“ interneto svetainėje surengtos viešos konsultacijos internetu apėmė tiek lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normų reglamento peržiūrą, tiek Automobilių ženklinimo direktyvos peržiūrą. Per konsultacijas gauta 1 115 atsakymų, iš jų 859 (77 proc.) buvo iš ES piliečių, 120 (11 proc.) – iš įmonių, iš jų 57 (5 proc.) – iš MVĮ, 76 (7 proc.) – iš verslo asociacijų, 14 (1 proc.) – iš nevyriausybinių organizacijų, o likusieji – iš akademinių įstaigų, vartotojų organizacijų ir profesinių sąjungų.
Per viešas konsultacijas suinteresuotosios šalys pateikė įvairių nuomonių dėl išmetamo CO2 kiekio tikslų lygių. Kai kurios valstybės narės, vietos valdžios institucijos, aplinkosaugos NVO, mokslininkai ir elektros energijos sektorius nurodė, kad politikos stabilumas yra labai svarbus. Kita vertus, dauguma kitų pramonės respondentų, be sutelktos piliečių kampanijos atsiliepimų, manė, kad 2035 m. tikslai yra nepasiekiami dėl lėtesnio, nei tikėtasi, visai netaršių transporto priemonių įsisavinimo. Pramonės atstovai iš esmės pasisakė už tai, kad tvariems degalams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir iš išorės įkraunamoms hibridinėms elektrinėms transporto priemonėms (OVC-HEV) būtų suteiktas tam tikras vaidmuo pagal išmetamo CO2 normų reglamentą, kad būtų padidintas lankstumas ir technologinis neutralumas, o NVO ir valdžios institucijos iš esmės išreiškė priešingą nuomonę. Pramonės suinteresuotosios šalys taip pat siekė didesnio lankstumo taikant baudas, siūlydamos, kad jos būtų paramos mechanizmas, o ne baudžiamoji priemonė. Piliečiai ir NVO iš esmės pasisakė už tai, kad pajamos būtų naudojamos darbuotojams remti, įkrovimo infrastruktūrai plėtoti ir paklausos priemonėms.
Aiški dauguma suinteresuotųjų šalių pritarė transporto priemonių ženklinimo suderinimui ir supaprastinimui, taip pat tam, kad į etiketę būtų įtraukta konkreti informacija apie visai netaršias transporto priemones, bet ne kita papildoma informacija, kuri nėra lengvai prieinama, pvz., bendrieji nuosavybės kaštai. Dauguma suinteresuotųjų šalių mano, kad svarbu išplėsti etiketės taikymą, kad būtų įtraukti ir nauji furgonai. Vartotojų organizacijos paragino išplėsti etiketės taikymą, kad būtų įtraukti ir naudoti automobiliai.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Kiekybinis poveikio aplinkai ir ekonominio bei socialinio poveikio vertinimas grindžiamas įvairiais „PRIMES“ modeliui parengtais scenarijais. Vykdant šią analizę buvo naudojamos ir kitos modeliavimo priemonės, pavyzdžiui, „GEM-E3“ ir „E3ME“ bei „JRC DIONE“ modelis.
Išmetamų ŠESD kiekis ir kitų naujų lengvųjų transporto priemonių parko charakteristikų duomenys buvo gauti iš kasmetinių stebėsenos duomenų, kuriuos pateikė valstybės narės, ir kuriuos pagal Reglamentą (ES) 2019/631 surinko Europos aplinkos agentūra (EAA).
Išsamesnė informacija buvo surinkta pagal su išorės rangovais sudarytas paslaugų sutartis.
•Poveikio vertinimas
Komisija atliko poveikio vertinimą ir pateikė išsamią analizę. Poveikio vertinime Komisija įvertino iniciatyvos suderinamumą su Europos klimato teisės akto tikslais, kaip reikalaujama to reglamento 6 straipsnio 4 dalyje.
Buvo išnagrinėtos įvairios politikos galimybės, suskirstytos į tris pagrindines kategorijas: i) lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos ir įvairios lankstumo priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos laikytis reikalavimų (tvarūs degalai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, OVC-HEV, daugiametė atitiktis, ypatingieji kreditai mažiems elektromobiliams); ii) finansinė parama panaudojant baudas; iii) transporto priemonių ženklinimas.
Nustatytas tinkamiausias galimybių, susijusių su tikslais ir lankstumu, derinys, kuriuo užtikrinamas didesnis lankstumas ir technologinis neutralumas, kartu išlaikant aiškų signalą investuoti į visai netaršų judumą ilguoju laikotarpiu. Kalbant apie transporto priemonių ženklinimą, pirmenybė teikiama galimybei, apimančiai plačiausią naudotų transporto priemonių spektrą.
Tinkamiausia galimybė, susijusi su išmetamo CO2 normomis ir lankstumu, yra naudinga gamintojams 2030–2034 m. laikotarpiu. Be to, išlaikant 2035 m. 100 proc. mažinimo tikslus, didinamas technologinis neutralumas, pripažįstant OVC-HEV vaidmenį ir tvarių degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vaidmenį po 2035 m. Tai paskatins nuolatines investicijas į kitas nei visai netaršios galios pavaros technologijas, kurios gali būti naudingos konkrečiais naudojimo atvejais ir (arba) pereinamuoju etapu, ir jų plėtrą, galbūt taip pat remiant kai kurių Europos gamintojų konkurencingumą kitose rinkose. Kaip matyti iš vertinimo, tinkamiausios galimybės poveikis energetikai ir klimatui yra nedidelis, visų pirma dėl įdiegtų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, iniciatyva dera su ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu ir 2030 m. klimato srities tikslu bei prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga.
Dėl tinkamiausios galimybės, susijusios su išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslais ir lankstumo priemonėmis, atsiranda tam tikrų papildomų bendrų sistemos sąnaudų (kapitalo, degalų ir kitų veiklos sąnaudų), tačiau, palyginti su atskaitos scenarijumi, didelių pokyčių nematyti.
Tikimasi, kad iniciatyvoje numatytas reguliavimo lankstumas padidins konkurencingumą trumpuoju laikotarpiu. Tinkamiausia galimybė apima elementus, kuriais siekiama užtikrinti būtiną reglamentavimo lankstumo ir didesnio technologinio neutralumo pusiausvyrą, taip pat išlaikyti ilgalaikio signalo dėl visai netaršių transporto priemonių nuspėjamumą ir stabilumą
.
Pagal tinkamiausią transporto priemonių ženklinimo galimybę potencialiems visai netaršių transporto priemonių pirkėjams bus teikiama tinkamesnė informacija ir užtikrinama, kad ES lygmeniu suderinus etiketės formą ji būtų veiksmingai supaprastinta ir vienodai taikoma visoms naudotoms transporto priemonėms. Suderinus reikalavimus nebereikės kurti nacionalinės etiketės modelio, todėl nacionalinės valdžios institucijos sutaupys lėšų.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Laikantis Komisijos įsipareigojimo užtikrinti geresnį reglamentavimą, pasiūlymas buvo rengiamas įtraukiai, skaidriai ir nuolat bendraujant su suinteresuotaisiais subjektais.
Palyginti su šiuo metu galiojančiu reglamentu, pasiūlymas neturėtų padidinti su teisės aktų taikymu susijusių administracinių išlaidų. Be to, dėl jo nepadidės teisinės sistemos sudėtingumas.
•Pagrindinės teisės
Pasiūlymu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Juo ypač padedama siekti tikslo užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma, kurioje išdėstytas poveikis biudžetui, žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, buvo pridėta prie pasiūlymo, kuriuo remiantis buvo priimtas Reglamentas (ES) 2019/631 ir jo naujausi pakeitimai, padaryti Reglamentu (ES) 2023/851.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Šiuo pasiūlymu nekeičiama taisyklių esmė, todėl įgyvendinimo vertinimas lieka toks pats kaip ir pasiūlymo, kuriuo remiantis buvo priimtas Reglamentas (ES) 2019/631 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2023/851.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1 straipsnyje pateikiami šie siūlomi pakeitimai:
–1 straipsnio 1 dalimi iš dalies keičiamas 1 straipsnis, kad 2030 m. viso ES parko furgonų išmetamo CO2 kiekio tikslas būtų sumažintas nuo 50 proc. iki 40 proc., palyginti su 2021 m. baziniu lygiu, o 2035 m. viso ES parko lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio tikslas – nuo 100 proc. iki 90 proc. Be to, į Reglamento dalyką įtraukiamas transporto priemonių ženklinimas.
–1 straipsnio 2 dalimi iš dalies keičiamas 2 straipsnio 1 dalies b punktas siekiant paaiškinti, kad vertinant atitiktį šiame reglamente nustatytoms išmetamo CO2 normoms faktiškai atsižvelgiama į visas N kategorijos visai netaršias transporto priemones (įskaitant N1 ir N2 kategorijų), kurių masė be baterijos yra mažesnė nei 2 840 kg. Juo taip pat išplečiama taikymo sritis, įtraukiant transporto priemonių ženklinimą.
–1 straipsnio 3 dalimi iš dalies keičiamas 3 straipsnis, siekiant patikslinti „bandymo masės“ apibrėžtį ir įtraukti apibrėžtis, susijusias su transporto priemonių ženklinimo nuostatomis.
–1 straipsnio 4 dalimi iš dalies keičiamas 4 straipsnis, kad būtų nustatyta daugiametė atitiktis. 1 straipsnio 7 dalimi iš dalies keičiamas 6 straipsnis, o 1 straipsnio 9 dalimi iš dalies keičiamas 8 straipsnis, kad būtų įtraukti atitinkami pakeitimai.
–1 straipsnio 5 dalimi iš dalies keičiamas 5 straipsnis, kad būtų numatyti ypatingieji kreditai ES pagamintoms mažoms elektrinėms transporto priemonėms.
–1 straipsnio 6 dalyje pateikiamos naujos nuostatos dėl tam tikrų tvarių degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vaidmens.
–1 straipsnio 6 dalyje pateikiamos naujos nuostatos dėl ES pagaminto mažo anglies dioksido pėdsako plieno vaidmens.
–1 straipsnio 10 ir 14 dalyse numatyti nauji 15a, 15b straipsniai ir naujas IIIa priedas, kuriuose nustatytos transporto priemonių ženklinimo taisyklės.
2025/0420 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl naujų lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 normų ir transporto priemonių ženklinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631 ir panaikinama Direktyva 1999/94/EB
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)priimdama Reglamentą (ES) 2021/1119 (Klimato teisės aktas), Sąjunga savo teisėje įtvirtino privalomą tikslą iki 2050 m. užtikrinti visos savo ekonomikos poveikio klimatui neutralumą – taigi iki tada grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti iki nulio – ir siekį po to pasiekti neigiamą išmetamą ŠESD kiekį, taip pat nustatė privalomą Sąjungos 2030 m. tarpinį klimato politikos tikslą bei nuostatas, kad bus nustatytas Sąjungos masto 2040 m. tarpinis klimato politikos tikslas;
(2)kad būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas, labai svarbu, inter alia, užtikrinti ir remti Europos pramonės konkurencingumą ir atsparumą, užtikrinti pertvarkos trajektorijas, grindžiamas geriausiomis turimomis ekonomiškai efektyviomis, saugiomis ir keičiamo masto technologijomis, daugiau dėmesio skirti teisingai pertvarkai, užtikrinti sąžiningą konkurenciją su tarptautiniais partneriais ir dekarbonizuoti energetikos sistemą taikant visus nulinio ir mažo anglies dioksido kiekio energetikos sprendimus;
(3)švarios pramonės kursu ir Europos automobilių pramonės sektoriaus veiksmų planu Sąjunga sudarė sąlygas sėkmingai pertvarkai, daugiausia dėmesio skirdama tiek priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, tiek pramonės atnaujinimui, įskaitant Europos pramonės rėmimo mechanizmus, Europos turinio reikalavimus Sąjungoje parduodamų elektrinių transporto priemonių baterijų elementams ir komponentams, geresnes galimybes gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą, vienodas sąlygas visame pasaulyje ir aiškias palankias sąlygas švarių technologijų diegimui ir plėtrai, kad būtų sustiprintas pramonės konkurencingumas ir inovacijos Sąjungoje;
(4)automobilių sektorius yra vienas iš pagrindinių Sąjungos ekonomikos ramsčių ir yra kritiniame lūžio taške, nes susiduria su nuožmia pasauline konkurencija ir esminiais struktūriniais pokyčiais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir skaitmenizacijos srityse. Siekiant visai netaršaus judumo reikia integruoto požiūrio, apimančio išmetamo CO2 kiekio mažinimą, pramonės konkurencingumą, socialinį teisingumą ir technologinę lyderystę. Siekdama užtikrinti, kad ši pertvarka sustiprintų Sąjungos automobilių pramonės ekosistemos konkurencingumą, kartu išlaikant jos aplinkosaugos ir socialinius užmojus, 2025 m. kovo 5 d. Komisija priėmė Europos automobilių pramonės sektoriaus veiksmų planą;
(5)lengvosios komercinės transporto priemonės perkamos ir naudojamos profesinėje veikloje. Kai kuriais konkrečiais naudojimo atvejais gali kilti trumpalaikių kliūčių visai netaršių transporto priemonių diegimui toje srityje. Todėl tikslinga pakoreguoti tų transporto priemonių 2030 m. išmetamo CO2 normas, kad būtų remiamas nuolatinis gamintojų gebėjimas investuoti, visų pirma į perėjimą prie visai netaršių transporto priemonių;
(6)skatinant ES gaminamų mažų elektromobilių kūrimą ir gamybą bus užtikrintas visai netaršaus judumo įperkamumas ir prieinamumas naudotojams, taip pat padidintas Europos automobilių sektoriaus konkurencingumas ir tvarumas. Todėl tikslinga skatinti Europos Sąjungoje kurti ir gaminti mažus elektromobilius, teikiant paskatas CO2 kreditų forma gamintojams, pateikiantiems tokias transporto priemones Sąjungos rinkai;
(7)nors labai svarbu, kad išmetamo CO2 normos ir toliau skatintų perėjimą prie visai netaršaus judumo ir užtikrintų tokių investicijų tikrumą ir nuspėjamumą, dėl reglamentavimo lankstumo trūkumo transporto priemonių gamintojams gali kilti sunkumų, kai dėl to ribojamos jų atitikties galimybės. Todėl tikslinga remti technologiškai neutralų požiūrį numatant reglamentavimo lankstumo priemones technologijoms, kurios nėra visai netaršios;
(8)siekiant suteikti papildomų lankstumo galimybių, 2030–2032 m. laikotarpiu gamintojai turėtų užtikrinti, kad jų transporto priemonių vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis neviršytų savitosios teršalų išmetimo normos, apskaičiuotos kaip jų metinių savitųjų teršalų išmetimo normų vidurkis tuo laikotarpiu. Laikotarpio pabaigoje turėtų būti atliktas vertinimas, kaip kiekvienas gamintojas atskirai laikėsi tikslų. Atitinkamai turėtų būti apskaičiuotas mokestis už taršos normos perviršį;
(9)viso parko išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas nuo 2035 m. sumažinamas nuo 100 proc. iki 90 proc., su sąlyga, kad likęs išmetamųjų teršalų kiekis kompensuojamas naudojant mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditus arba tvarių degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kreditus;
(10)mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditų ir tvarių degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kreditų naudojimas turėtų būti apribotas, kad būtų išsaugotos investicijos į visai netaršią vertės grandinę. Nuo 2035 m. leidžiant kompensuoti išmetamųjų teršalų kiekį iki 10 proc. viso ES parko 2021 m. tikslo, šie kreditai kartu su 90 proc. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslu padeda siekti bendro poveikio klimatui neutralumo tikslo;
(11)2035 m., o vėliau kas penkerius metus Komisija turėtų įvertinti Reglamento veiksmingumą, kad būtų išlaikytas suderinamumas su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo privalomu tikslu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (Klimato teisės aktas);
(12)tikslinga išmetamo CO2 normose leisti pripažinti išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimą dėl tvarių degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, suteikti daugiau lankstumo gamintojams ir remti investicijas į tvarių degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vertės grandinės plėtrą. Tokie degalai ir toliau bus svarbūs mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Siekiant remti naujoviškas technologijas, į dabartinę sistemą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 įtraukti privalomi tikslai, susiję su pažangiaisiais biodegalais transporto sektoriuje. Jų įgyvendinimas vyksta, nors ir lėtai. 2026 m. pabaigoje planuojama atlikti Direktyvos (ES) 2018/2001 peržiūrą, per kurią bus įvertinta padaryta pažanga ir poreikis atnaujinti būsimą bioekonomikos sistemą;
(13)mažo anglies dioksido pėdsako plieno skatinimas yra labai svarbus siekiant Sąjungos klimato srities tikslų, kartu stiprinant jos pramonės konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą. Kadangi automobilių sektorius yra vienas iš pagrindinių plieno naudotojų, tikslinga skatinti mažo anglies dioksido pėdsako plieno naudojimą transporto priemonių gamyboje, kad būtų sukurta eksperimentinė rinka. Taigi, siekiant po 2035 m. kompensuoti naujų transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį, kuris dar nebuvo kompensuotas naudojant tvarius degalus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gamintojai turėtų turėti galimybę naudoti ES mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditus;
(14)siekiant suteikti daugiau tikrumo lengvųjų komercinių transporto priemonių gamintojams, turėtų būti atliktas formulės, pagal kurią gamintojo savitoji teršalų išmetimo norma koreguojama atsižvelgiant į vidutinę ES parko bandymo masę, techninis patikslinimas;
(15)atlikus Automobilių ženklinimo direktyvos vertinimą padaryta išvada, kad visose valstybėse narėse etiketė nėra suderinta, kad potencialūs visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, furgonų ir naudotų transporto priemonių pirkėjai nėra tinkamai informuojami pagal dabartines taisykles ir kad naudotojai vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, o dabartinėse taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama fizinėms pardavimo vietoms su popieriniu vadovu ir plakatu. Todėl Direktyvą 1999/94/EB reikia peržiūrėti ir atnaujinti;
(16)transporto priemonės etiketė, kurioje pateikiama visai netaršioms transporto priemonėms svarbi informacija, turėtų būti prieinama tam, kad potencialūs transporto priemonių pirkėjai galėtų priimti informacija pagrįstus pirkimo sprendimus. Be to, transporto priemonės etiketė turėtų būti prieinama ne tik naujų lengvųjų automobilių, bet ir galimiems furgonų ir naudotų transporto priemonių pirkėjams, siekiant užtikrinti, kad potencialūs tų transporto priemonių pirkėjai taip pat būtų tinkamai informuojami;
(17)atskirų transporto priemonių etiketėse turėtų būti pateikta svarbiausia atitikties liudijime nurodyta informacija. Jos taip pat turėtų suteikti naudotojams galimybę gauti papildomos informacijos. Ateityje, keičiantis techniniams reikalavimams, stebėsenai bei ataskaitų teikimui ir turimiems duomenims, papildoma informacija galėtų, pvz., informuoti klientus apie laidu įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių eksploatacines savybes, priklausomai nuo vairuotojo elgesio, susijusio su važiavimo elektros režimu dalimi;
(18)transporto priemonių pirkėjai vis labiau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, todėl, kad naudotojai galėtų palyginti skirtingus transporto priemonių modelius, įskaitant skirtingų gamintojų modelius, informacija apie visus Sąjungos rinkai pateikiamų naujų transporto priemonių modelius turėtų būti pateikiama gaminių duomenų bazėje;
(19)transporto priemonių ženklinimo reikalavimai turėtų būti taikomi transporto priemonių gamintojams ir prekiautojams arba bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie vykdydami komercinę veiklą tiekia transporto priemones rinkai, taip neįtraukiant privačių asmenų, retkarčiais parduodančių naudotą automobilį;
(20)transporto priemonių ženklinimo reikalavimai turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) 2019/631, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir suderintas jų taikymas visoje Sąjungoje;
(21)siekiant nustatyti metodiką, pagal kurią būtų nustatomi kriterijai, pagal kuriuos automobilis būtų laikomas pagamintu ES ir plienas būtų laikomas mažo anglies dioksido pėdsako plienu, ir iš dalies pakeisti priedą, susijusį su transporto priemonių ženklinimu, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad būtų atsižvelgta į technologinius ir teisėkūros pokyčius, taip pat į pokyčius, susijusius su naudotojų informavimu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(22)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias taisykles ir procedūras, pagal kurias gamintojai stebėtų ir teiktų visus duomenis, reikalingus mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditams apskaičiuoti, ir transporto priemonių ženklinimui skirtos gaminių duomenų bazės veikimo duomenis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;
(23)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. suteikti transporto priemonių gamintojams papildomų lankstumo galimybių laikytis reikalavimų, kartu išlaikant išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų užmojo lygį, taip pat suderinti ir atnaujinti transporto priemonių ženklinimo reikalavimus – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;
(24)todėl Reglamentas (ES) 2019/631 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) 2019/631 pakeitimai
Reglamentas (ES) 2019/631 iš dalies keičiamas taip:
1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)5 dalies b punktas pakeičiamas taip:
„b) naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 40 % mažesnis už 2021 m. tikslą, apskaičiuotą pagal I priedo B dalies 6.1.2 punktą.“;
b)5a dalis pakeičiama taip:
„Nuo 2035 m. sausio 1 d. nustatomi šie viso ES parko tikslai:
a) naujų lengvųjų automobilių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 90 proc. mažesnis už 2021 m. tikslą, apskaičiuotą pagal I priedo A dalies 6.1.3 punktą;
b) naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 90 proc. mažesnis už 2021 m. tikslą, apskaičiuotą pagal I priedo B dalies 6.1.3 punktą.“;
c)pridedama 7 dalis:
„7. Šiuo reglamentu nustatomos transporto priemonių ženklinimo taisyklės, siekiant užtikrinti, kad potencialiems pirkėjams būtų prieinama atitinkama informacija, susijusi su lengvaisiais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, kurie siūlomi parduoti arba išnuomoti Sąjungoje.“;
2)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalies b punkto tekstas po kabliataškio pakeičiamas taip:
„nuo 2025 m. sausio 1 d. visai netaršios N kategorijos transporto priemonės šio reglamento tikslais ir nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2018/858 ir Reglamentui (EB) Nr. 715/2007 laikomos lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, kurioms taikomas šis reglamentas, jei etaloninė masė atėmus energijos kaupimo sistemos masę neviršija 2 840 kg.“;
b)pridedama 5 dalis:
„5. Šio reglamento 15a ir 15b straipsniai taikomi visoms M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnyje, kurios siūlomos parduoti ar išnuomoti Sąjungoje ir kurių tipas patvirtintas pagal pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūrą, nustatytą Komisijos reglamente (ES) 2017/1151.“;
3)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)l papunktis pakeičiamas taip:
„1) transporto priemonės bandymo masė, arba TM, – lengvojo automobilio arba lengvosios komercinės transporto priemonės masė, kaip įrašyta atitikties liudijime ir kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 154 3.2.25 punkte;“;
b)pridedami n–r punktai:
„n) visai netarši transporto priemonė – lengvasis automobilis arba lengvoji komercinė transporto priemonė, kuris (-i), kaip apskaičiuota pagal taikytiną ES tipo patvirtinimo procedūrą, per išmetimo vamzdį išmeta 0 g CO₂/km.
o) transporto priemonės etiketė – šiame reglamente nustatytus reikalavimus atitinkanti spausdintinė arba elektroninė grafinė diagrama;
p) pardavimo vieta – vieta, kurioje transporto priemonės eksponuojamos arba siūlomos parduoti ar išnuomoti potencialiems klientams, įskaitant komercines muges, kuriose transporto priemonės pristatomos visuomenei;
q) reklaminė medžiaga – bet kokios formos spausdintinė ar elektroninė informacija ne internete ar internete, naudojama transporto priemonėms parduoti arba išnuomoti arba transporto priemonių, kurios siūlomos plačiajai visuomenei ar potencialiam klientui parduoti arba išnuomoti, rinkodarai arba reklamai;
r) transporto priemonės modelis – transporto priemonių grupė, priklausanti tam pačiam tipui, variantui ir versijai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/858 I priedo B dalyje.“;
4)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalies c punktas papildomas šiuo tekstu:
„Be to, nuo 2035 m. gamintojas taip pat užtikrina, kad jo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis neviršytų jo degalų kreditų, kaip nurodyta 5a straipsnyje, ir jo mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditų, kaip nurodyta 5b straipsnyje, sumos.“;
b)1a dalis pakeičiama taip:
„1a. Nukrypstant nuo 1 dalies, laikotarpiais, apimančiais 2025–2027 kalendorinius metus ir 2030–2032 kalendorinius metus, gamintojas, įskaitant atvejus, kai jis yra bendro fondo narys, užtikrina, kad jo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis tais laikotarpiais neviršytų jo savitosios teršalų išmetimo normos tais pačiais laikotarpiais.
Vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis apskaičiuojamas kaip vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio atitinkamo laikotarpio svertinis vidurkis, nustatomas atsižvelgiant į kiekvienais metais užregistruotų naujų to gamintojo transporto priemonių skaičių.
Savitoji teršalų išmetimo norma apskaičiuojama kaip atitinkamo laikotarpio metinių savitųjų teršalų išmetimo normų, nustatytų pagal I priedo A arba B dalies 6.3 punktą arba pagal 10 straipsnyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, jeigu ji taikoma gamintojui, svertinis vidurkis, nustatytas atsižvelgiant į kiekvienais metais užregistruotų naujų to gamintojo transporto priemonių skaičių.
Kiekvienų kalendorinių metų, kuriais gamintojas buvo bendro fondo narys, vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir skaičiavimui naudojama metinė savitoji teršalų išmetimo norma yra to bendro fondo vertės.“
5)5 straipsnis pakeičiamas taip:
„5 straipsnis
Ypatingieji kreditai mažoms visai netaršioms transporto priemonėms
1. Siekiant apskaičiuoti gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, iki 2034 m. kiekviena nauja ES pagaminta M1 kategorijos visai netarši transporto priemonė, pagal Reglamento (ES) 2018/858 I priedo A dalies 2.4 punktą laikoma maža elektrine transporto priemone, skaičiuojama kaip 1,3 transporto priemonės.
2. Kiekvienais kalendoriniais metais kiekviena valstybė narė, vykdydama savo pareigas pagal 7 straipsnį, registruoja ir perduoda Komisijai informaciją apie kiekvieną naują visai netaršią M1 kategorijos transporto priemonę, nepriklausomai nuo to, ar ji identifikuojama kaip maža elektrinė transporto priemonė pagal Reglamento (ES) 2018/858 I priedo A dalies 2.4 punktą ir pagaminta ES, ar ne, taip pat tokią atitiktį lemiančių parametrų vertę.
3. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant kriterijų, pagal kuriuos automobilis laikomas pagamintu ES, nustatymo metodiką.
3. 1 dalis netaikoma bendrą fondą sudariusiems gamintojams, nebent visi į bendrą fondą įtraukti gamintojai priklauso tai pačiai susijusių gamintojų grupei.“;
6)įterpiami 5a ir 5b straipsniai:
„5a straipsnis
Tvarių degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vaidmuo
1. Nuo 2035 m. Komisija apskaičiuoja kiekvieno gamintojo degalų kreditus, remdamasi išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimu dėl 2 dalyje nurodytų degalų naudojimo, kaip nustatyta pagal I priedo A ir B dalių 7 punktą, kad kompensuotų kalendoriniais metais užregistruotų naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį. Šie degalų kreditai apskaičiuojami atsižvelgiant į tokių degalų, pateiktų Sąjungos kelių transporto rinkai, kiekį ir jų taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą, apskaičiuotą pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29a ir 31 straipsnius ir nurodytą pagal tos direktyvos 31a straipsnį sukurtoje Sąjungos duomenų bazėje, kelių transporto degalų, naudojamų lengvuosiuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse, dalį, vidutinę transporto priemonių eksploatacinę ridą ir užregistruotų transporto priemonių skaičių.
2. Reikalavimus atitinkantys degalai yra nebiologinės kilmės degalai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 36 punkte, atitinkantys tos direktyvos 29a straipsnyje nustatytus kriterijus, biodegalai, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 33 punkte, ir biodujos, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 28 punkte, pagaminti iš tos direktyvos IX priede išvardytų žaliavų ir atitinkantys tos direktyvos 29 straipsnyje nustatytus kriterijus.
3. Dėl kreditų, gautų už visus 2 dalyje nurodytus degalus, gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis neturi sumažėti daugiau kaip 3 proc. viso ES parko tikslo2021, nustatyto I priedo A ir B dalių 6.0 punkte.
Dėl kreditų, gautų už biodegalų ir biodujų, pagamintų iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priedo B dalyje išvardytų pradinių žaliavų, kiekį, gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis neturi sumažėti daugiau kaip 1 proc. viso ES parko tikslo2021, nustatyto I priedo A ir B dalių 6.0 punkte.
4. 1 dalis netaikoma bendrą fondą sudariusiems gamintojams, nebent visi į bendrą fondą įtraukti gamintojai priklauso tai pačiai susijusių gamintojų grupei.
5b straipsnis
Mažo anglies dioksido pėdsako plieno vaidmuo
1. Nuo 2035 m. gamintojas gauna kreditus už ES pagamintą mažo anglies dioksido pėdsako plieną (toliau – mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditai), kad kompensuotų kalendoriniais metais užregistruotų naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį.
2. 1 dalis netaikoma toms transporto priemonėms, kurių indėliui į vidutinį išmetamųjų teršalų kiekį taikomas 5a straipsnis.
3. Mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditai apskaičiuojami atsižvelgiant į ES pagaminto mažo anglies dioksido pėdsako plieno, naudojamo gamintojo naujuose lengvuosiuose automobiliuose arba naujose lengvosiose komercinėse transporto priemonėse, užregistruotuose Sąjungoje kalendoriniais metais, kiekį ir taršos CO2 intensyvumą, apskaičiuotą pagal 6 dalyje nustatytą metodiką, kalendoriniais metais užregistruotų transporto priemonių skaičių ir transporto priemonių eksploatacinę ridą pagal I priedo A ir B dalių 7 punktą.
4. Dėl mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditų gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis neturi sumažėti daugiau kaip 7 proc. viso ES parko tikslo2021, kaip nustatyta I priedo A ir B dalių 6.0 punkte.
5. Komisija įgyvendinimo aktais nustato išsamias taisykles ir procedūras, pagal kurias gamintojai stebi ir teikia visus duomenis, reikalingus mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditams apskaičiuoti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
6. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant mažo anglies dioksido pėdsako plieno charakteristikų ir plieno bei bazinio plieno taršos CO2 intensyvumo nustatymo metodiką, pagal kurią apskaičiuojami mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditai.
7. 1 dalis netaikoma bendrą fondą sudariusiems gamintojams, nebent visi į bendrą fondą įtraukti gamintojai priklauso tai pačiai susijusių gamintojų grupei.“;
7)6 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, susitarimas sudaryti bendrą fondą 2025 arba 2026 kalendoriniams metams gali būti sudarytas iki 2027 m. gruodžio 31 d., o susitarimas sudaryti fondą 2030 arba 2031 kalendoriniams metams gali būti sudarytas iki 2032 m. gruodžio 31 d.“;
8)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)5 dalyje po pirmo sakinio įterpiamas šis sakinys:
„Gamintojai, atsakingi už mažiau kaip 1 000 naujų lengvųjų automobilių arba už mažiau kaip 1 000 naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių, per praėjusius kalendorinius metus užregistruotų Sąjungoje, pateikia Komisijai išsamią informaciją apie savo susijusias įmones, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje, nebent jie tokią informaciją būtų pranešę anksčiau ir nuo tada jokių pokyčių nebūtų.“;
b)įterpiama 6b dalis:
„6b. Kiekvienas gamintojas paskiria kontaktinį asmenį visai šiame straipsnyje nurodytai korespondencijai.“;
9)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Komisija 2025–2027 ir 2030–2032 kalendorinių metų mokestį už taršos normos perviršį nustato kiekvienam gamintojui, kurio vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis per tą laikotarpį viršija jo to laikotarpio savitąją teršalų išmetimo normą.“;
b)pridedama 5 dalis:
„Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, kiekvienais kalendoriniais metais, pradedant 2035 m., Komisija atitinkamai gamintojui arba bendro fondo valdytojui nustato mokestį už taršos normos perviršį, jei gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija jo savitąją teršalų išmetimo normą arba jo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija jo degalų kreditų, kaip nurodyta 5a straipsnyje, ir jo mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditų, kaip nurodyta 5b straipsnyje, sumą.
Mokestis už taršos normos perviršį skaičiuojamas pagal šią formulę:
(vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis – (degalų kreditai + mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditai) × 95 EUR) × užregistruotų naujų transporto priemonių skaičius.
Atliekant pirmiau nurodytus skaičiavimus, degalų kreditų ir mažo anglies dioksido pėdsako plieno kreditų suma negali viršyti 10 proc. ES2021 tikslo.“;
10)15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. 2035 m., o vėliau kas penkerius metus Komisija įvertina Reglamento veiksmingumą siekiant visai netaršaus judumo. Komisija taip pat įvertina vietos turinio reikalavimų įtraukimo poveikį, įgyvendinamumą ir tinkamumą, visų pirma remdamasi atitinkamų ES teisės aktų įgyvendinimu. Atsižvelgdama į rinkos ir technologijų pokyčius, Komisija peržiūri ir prireikus iš dalies keičia šį reglamentą, visų pirma koreguoja viso parko tikslus, kad būtų išlaikytas suderinamumas su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 nustatytu privalomu 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu.“;
11)įterpiami 15a ir 15b straipsniai:
„15a straipsnis
Gamintojų ir platintojų pareigos, susijusios su transporto priemonių ženklinimu
1. Platintojai užtikrina, kad IIIa priedo 2 dalyje nustatyta transporto priemonės etiketė būtų aiškiai matomai ir įskaitomai pritvirtinta arba rodoma šalia kiekvienos transporto priemonės, kuri siūloma parduoti arba išnuomoti, jų prekybos vietose.
Transporto priemonės etiketėje pateikiami IIIa priedo 2 dalyje nurodyti informacijos elementai, atitinkantys joje nurodytą transporto priemonę.
Be transporto priemonės etiketės, platintojas informuoja potencialų naudotos visai netaršios transporto priemonės arba iš išorės įkraunamos hibridinės elektrinės transporto priemonės pirkėją apie dabartinę transporto priemonės traukos baterijos būklę, remdamasis transporto priemonės ekrane pateikiama informacija pagal Reglamento (ES) 2025/1707 VI priedą.
2. Gamintojai ir platintojai užtikrina, kad visoje reklaminėje medžiagoje, susijusioje su atskirų transporto priemonių pardavimu arba nuoma, būtų rodoma kiekvienos transporto priemonės, įskaitant transporto priemones, kurios parduoti arba išnuomoti siūlomos internetu, etiketė, kaip nustatyta IIIa priedo 2 dalyje.
Jei reklaminė medžiaga susijusi su vienu ar daugiau transporto priemonių modelių, reklaminėje medžiagoje nurodomos visų joje pateiktų transporto priemonių vertės arba intervalas tarp visų joje pateiktų transporto priemonių mažiausių ir didžiausių verčių pagal visus IIIa priedo 2 dalyje nurodytus techninius parametrus.
Kai elektroninėmis priemonėmis platinamoje reklaminėje medžiagoje naudotojai gali konfigūruoti konkrečią transporto priemonę, pvz., internetiniais automobilių konfigūratoriais, joje naudotojams aiškiai parodoma, kokį poveikį skirtinga konkreti įranga ir pasirenkamieji priedai daro visų IIIa priedo 2 dalyje nurodytų techninių parametrų vertėms.
3. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija sukuria viešai prieinamą gaminių duomenų bazę ir pateikia informaciją, susijusią su rinkai pateiktų transporto priemonių modelių transporto priemonių ženklinimu.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose išdėstomi išsamūs gaminių duomenų bazės veikimo reikalavimai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. Gamintojai nepagrįstai nedelsdami į gaminių duomenų bazę įveda IIIa priedo 3 dalyje nurodytą informaciją apie kiekvieną transporto priemonės modelį, kurio nauji vienetai pateikiami rinkai.
Gamintojai užtikrina, kad į gaminių duomenų bazę įvesta informacija būtų teisinga ir tiksli, ir prireikus ją atnaujina.
5. Gamintojai ir platintojai neteikia ir nerodo etikečių, kurios imituotų pagal šį reglamentą nustatytą transporto priemonės etiketę, taip pat neteikia ir nerodo transporto priemonių kortelių, ženklų, simbolių ar užrašų, kurie neatitinka šio reglamento ir kurie galėtų klaidinti ar painioti galutinius naudotojus dėl IIIa priede nustatytų informacijos elementų.
6. Jei Reglamento (ES) 2022/2065 6 straipsnyje nurodytas paslaugų teikėjas leidžia parduoti transporto priemones savo interneto svetainėje, tas paslaugų teikėjas sudaro sąlygas rodyti transporto priemonės etiketę pagal 2 dalį.
7. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami IIIa priedo 2 ir 3 dalyse nustatyti duomenų reikalavimai ir duomenų parametrai, kad į gaminių duomenų bazę būtų įtraukta naudotojams svarbi papildoma informacija, ir nustatoma parametro „pagaminta ES“ nustatymo metodika.
15b straipsnis
Valstybių narių pareigos, susijusios su transporto priemonių ženklinimu
1. Valstybės narės pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 paskiria rinkos priežiūros instituciją, atsakingą už 15a straipsnyje nustatytų priemonių laikymosi užtikrinimą. Rinkos priežiūros institucijos gali susigrąžinti dokumentų tikrinimo išlaidas, jei nesilaikoma atitinkamų šio reglamento straipsnių.
2. Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos sankcijos už transporto priemonių ženklinimo nuostatų pažeidimus ir vykdymo užtikrinimo mechanizmai, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos informuoja ją apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. “;
12)17 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:
„Pagal 5a straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 8 dalį, 7a straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 8 dalį, 11 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, 13 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 8 ir 9 dalis ir 15a straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;
13)I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;
14)įterpiamas IIIa priedas, atitinkantis šio reglamento I priedą.
2 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 1999/94/EB panaikinama.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
1 straipsnio 5 dalis taikoma nuo [Leidinių biurui: prašom įrašyti metus po automobilių pramonės bendrojo rinkinio taikymo pradžios datos] sausio 1 d.
1 straipsnio 11 dalis ir 2 straipsnis taikomi nuo [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
Pirmininkas / Pirmininkė
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)3
1.3.Tikslas (-ai)3
1.3.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)3
1.3.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)3
1.3.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis3
1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3
1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4
1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4
1.5.3.Panašios patirties išvados4
1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5
1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5
1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6
1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)6
2.VALDYMO PRIEMONĖS8
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8
2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)8
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10
3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12
3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12
3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12
3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17
3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22
3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24
3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24
3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24
3.2.3.3.Iš viso asignavimų24
3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25
3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25
3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26
3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26
3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28
3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28
3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28
3.3.Numatomas poveikis pajamoms29
4.Skaitmeniniai aspektai29
4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30
4.2.Duomenys30
4.3.Skaitmeniniai sprendimai31
4.4.Sąveikumo vertinimas31
4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631 ir panaikinama Direktyva 1999/94/EB
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)
1.3.Tikslas (-ai)
1.3.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)
Pasiūlymu siekiama suteikti:
1) papildomą lankstumą gamintojams, siekiant remti perėjimą prie visai netaršaus judumo;
2) suderintas atnaujintas išmetamo CO2 kiekio ženklinimo taisykles.
1.3.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)
Konkretūs pasiūlymo tikslai yra:
1) suteikti daugiau lankstumo gamintojams, kad jie galėtų laikytis savo išmetamo CO2 normų;
2) didinti išmetamo CO2 normų technologinį neutralumą;
3) išlaikyti išmetamo CO2 normų indėlį siekiant ES klimato teisės akte nustatytų klimato tikslų;
4) išlaikyti tikrumą ir nuspėjamumą gamintojams ir investuotojams visai netaršaus judumo vertės grandinėje;
5) nustatyti suderintą naudotojų informavimą, be kita ko, apie visai netaršias transporto priemones.
1.3.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
Tinkamiausias galimybių derinys, susijęs su išmetamo CO2 normomis ir lankstumu, yra naudingas gamintojams 2030–2034 m. laikotarpiu. Be to, išlaikant 2035 m. 100 proc. tikslą, didinamas technologinis neutralumas, pripažįstant OVC-HEV, tvarių degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako plieno vaidmenį po 2035 m. Tai paskatins nuolatines investicijas į kitas nei visai netaršios galios pavaros technologijas, kurios gali būti naudingos konkrečiais naudojimo atvejais ir (arba) pereinamuoju etapu, ir jų plėtrą, galbūt taip pat remiant kai kurių Europos gamintojų konkurencingumą kitose rinkose. Kaip matyti iš vertinimo, tinkamiausios galimybės poveikis energetikai ir klimatui yra nedidelis, visų pirma dėl įdiegtų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, iniciatyva dera su ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu ir 2030 m. klimato srities tikslu bei prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga.
1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai
Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.
Buvo nustatyti šie rodikliai: (poveikio vertinimas)
–ES parko vidutinis naujų keleivinių ir krovininių automobilių išmetamas CO2 kiekis kasmet bus stebimas pagal kiekvieną transporto priemonę, gamintoją ir valstybę narę;
–keleivinių ir krovininių automobilių išmetamų ŠESD kiekis bus stebimas vykdant kasmetinę valstybių narių išmetamų ŠESD apskaitą;
–naujai įregistruotų netaršių ir mažataršių transporto priemonių skaičius ir dalis bus stebimi pagal valstybių narių pateikiamus metinius stebėsenos duomenis;
–užimtumo lygis bus stebimas pagal viešai skelbiamus Eurostato statistinius sektorinio užimtumo ES duomenis.
1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:
nauju veiksmu
nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai
esamo veiksmo galiojimo pratęsimu
vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį
Pakeitimų pasiūlymu siekiama gamintojams nustatyti papildomas sąlygas, susijusias su išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų laikymusi, kartu išlaikant bendrą užmojį dėl ES teisėje įtvirtintų išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų.
1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.
Klimato kaita yra tarpvalstybinė problema, kurios negalima išspręsti vien tik nacionalinio arba vietos lygmens veiksmais. Klimato politiką būtina koordinuoti visos Europos mastu ir ES veiksmai pagal subsidiarumo principą yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2019/631, nustatant papildomas sąlygas, susijusias su išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų laikymusi, šios iniciatyvos tikslų valstybės narės negali pasiekti pačios.
1.5.3.Panašios patirties išvados
Pasiūlymas grindžiamas galiojančiais teisės aktais, kuriais pastarąjį dešimtmetį buvo užtikrintas nuolatinis ES naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių parko išmetamo CO2 kiekio mažinimas.
1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Papildomų išteklių nereikia.
1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą
Papildomų išteklių nereikia.
1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė
trukmė ribota
–
galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];
–
įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;
trukmė neribota
–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,
–vėliau – visuotinis taikymas.
1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)
Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–
vykdomųjų įstaigų.
Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis
Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:
– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;
– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;
– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;
– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;
– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;
– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;
– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;
–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.
Pastabos
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės nekeičiamos, nes stebėti, kaip laikomasi pasiūlytų papildomų sąlygų, galima pasitelkus dabartinę sistemą.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)
2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas
Pasiūlymu neįgyvendinama finansinė programa. Valdymo būdas, finansavimo įgyvendinimo mechanizmas, mokėjimo tvarka ir kontrolės strategija su klaidų lygiu nesiejami.
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)
Šis pasiūlymas nėra susijęs su išlaidų programa. Veiksminga transporto priemonių registracijos duomenų stebėsena yra būtina siekiant užtikrinti teisinį tikrumą vykdant teisės aktus ir užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas tarp skirtingų gamintojų.
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)
Šia iniciatyva nenustatoma naujos svarbios kontrolės, kuri nebūtų įtraukta į esamą vidaus kontrolės sistemą, ir (arba) dėl šios iniciatyvos nekyla reikšmingos naujų rūšių rizikos, kuriai ta sistema nebūtų taikoma. Konkrečių priemonių, kurioms netaikomas Finansinis reglamentas, nenumatyta.
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Be finansinio reglamento taikymo, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams, šiame pasiūlyme numatytos sąlygos laikytis išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimų bus susietos su įvairių duomenų rinkinių stebėsena ir ataskaitų teikimu, kaip numatyta Reglamente (ES) 2019/631.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
·Dabartinės biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų rūšis
|
Įnašas
|
|
|
Numeris
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių
|
kitų trečiųjų valstybių
|
kitų asignuotųjų pajamų
|
|
|
[XX.YY.YY.YY]
|
DA / NDA
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
|
|
[XX.YY.YY.YY]
|
DA / NDA
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
|
|
[XX.YY.YY.YY]
|
DA / NDA
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų rūšis
|
Įnašas
|
|
|
Numeris
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių
|
kitų trečiųjų valstybių
|
kitų asignuotųjų pajamų
|
|
|
[XX.YY.YY.YY]
|
DA / NDA
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
|
|
[XX.YY.YY.YY]
|
DA / NDA
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
|
|
[XX.YY.YY.YY]
|
DA / NDA
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams
3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka
–
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Numeris
|
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Veiklos asignavimai
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
|
|
Biudžeto eilutė
|
|
3
|
|
|
|
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų
<….> GD
|
Įsipareigojimai
|
= 1a+1b+3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 2a + 2b + 3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Veiklos asignavimai
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
|
|
Biudžeto eilutė
|
|
3
|
|
|
|
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų
<….> GD
|
Įsipareigojimai
|
= 1a+1b+3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 2a + 2b + 3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
4
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
5
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų
|
6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
Numeris
|
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Veiklos asignavimai
|
|
|
|
|
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
|
|
Biudžeto eilutė
|
|
3
|
|
|
|
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
= 1a + 1b + 3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
<….> GD
|
Mokėjimai
|
= 2a + 2b + 3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Veiklos asignavimai
|
|
|
|
|
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
|
|
Biudžeto eilutė
|
|
3
|
|
|
|
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
= 1a + 1b + 3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
<….> GD
|
Mokėjimai
|
= 2a + 2b + 3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
4
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
5
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų
|
6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
|
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)
|
Įsipareigojimai
|
4
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
5
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)
|
6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 išlaidų kategorijas
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
(orientacinė suma)
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
7
|
„Administracinės išlaidos“
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO <….> GD
|
Asignavimai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO <….> GD
|
Asignavimai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
|
Įsipareigojimai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Numeris
|
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Veiklos asignavimai
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
|
|
Biudžeto eilutė
|
|
3
|
|
|
|
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų
<….> GD
|
Įsipareigojimai
|
= 1a+1b+3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 2a + 2b + 3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Veiklos asignavimai
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
|
|
Biudžeto eilutė
|
|
3
|
|
|
|
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų
<….> GD
|
Įsipareigojimai
|
= 1a+1b+3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 2a + 2b + 3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
4
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
5
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų
|
6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Numeris
|
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Veiklos asignavimai
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
|
|
Biudžeto eilutė
|
|
3
|
|
|
|
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų
<….> GD
|
Įsipareigojimai
|
= 1a+1b+3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 2a + 2b + 3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Veiklos asignavimai
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2a
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
1b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
2b
|
|
|
|
|
0,000
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
|
|
Biudžeto eilutė
|
|
3
|
|
|
|
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų
<….> GD
|
Įsipareigojimai
|
= 1a+1b+3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 2a + 2b + 3
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
4
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
5
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų
|
6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
|
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)
|
Įsipareigojimai
|
4
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
5
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)
|
6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 išlaidų kategorijas
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
(orientacinė suma)
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
7
|
„Administracinės išlaidos“
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO <….> GD
|
Asignavimai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
GD: <…….>
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
IŠ VISO <….> GD
|
Asignavimai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
|
Įsipareigojimai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
Mokėjimai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (decentralizuotų agentūrų atveju nepildoma)
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Nurodyti tikslus ir atliktus darbus
|
|
|
2024
metai
|
2025
metai
|
2026
metai
|
2027
metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį)
|
IŠ VISO
|
|
|
ATLIKTI DARBAI
|
|
|
Rūšis
|
Vidutinės sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Bendras skaičius
|
Iš viso sąnaudų
|
|
1 KONKRETUS TIKSLAS ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- Atliktas darbas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- Atliktas darbas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- Atliktas darbas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 KONKRETUS TIKSLAS ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- Atliktas darbas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka
–
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
–
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai
|
PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
|
IŠ VISO
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai
|
IŠORĖS ASIGNUOTOSIOS PAJAMOS
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
|
IŠ VISO
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
3.2.3.3.Iš viso asignavimų
|
IŠ VISO
PATVIRTINTŲ ASIGNAVIMŲ IR IŠORĖS ASIGNUOTŲJŲ PAJAMŲ
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
|
IŠ VISO
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
–
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.
–
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto
Sąmatą surašyti etatų vienetais
|
PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
|
|
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
20 01 02 03 (ES delegacijos)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
|
|
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Administracinės paramos eilutė
[XX.01.YY.YY]
|
- būstinėje
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
- ES delegacijose
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
IŠ VISO
|
0
|
0
|
0
|
0
|
3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis
|
IŠORĖS ASIGNUOTOSIOS PAJAMOS
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
|
|
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
20 01 02 03 (ES delegacijos)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
|
|
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Administracinės paramos eilutė
[XX.01.YY.YY]
|
- būstinėje
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
- ES delegacijose
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
IŠ VISO
|
0
|
0
|
0
|
0
|
3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai
|
IŠ VISO PATVIRTINTŲ ASIGNAVIMŲ IR IŠORĖS ASIGNUOTŲJŲ PAJAMŲ
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
|
|
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
20 01 02 03 (ES delegacijos)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
|
|
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Administracinės paramos eilutė
[XX.01.YY.YY]
|
- būstinėje
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
- ES delegacijose
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
IŠ VISO
|
0
|
0
|
0
|
0
|
Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):
|
|
Bus pasitelkiami dabartiniai Komisijos tarnybų darbuotojai.
|
Papildomi darbuotojai išskirtinėmis aplinkybėmis*
|
|
|
|
bus finansuojami pagal 7 išlaidų kategoriją arba iš mokslinių tyrimų
|
bus finansuojami iš BA eilutės
|
bus finansuojami iš mokesčių
|
|
Etatų plano etatai
|
|
|
Netaikoma
|
|
|
Išorės darbuotojai (CA, SNE, INT)
|
|
|
|
|
Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
|
|
|
Išorės darbuotojai
|
|
3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga
Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.
Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.
Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.
|
IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2021–2027
|
|
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
|
|
IT išlaidos (organizacijos)
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
|
|
IŠ VISO
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
Pasiūlyme (iniciatyvoje):
–
Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.
Papildomų išteklių nereikia. Iniciatyvos administravimą tęs dabartinė darbuotojų grupė.
–
Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.
–
Reikia persvarstyti DFP.
3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai
Pasiūlyme (iniciatyvoje):
–
nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo
–
numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
2024
metai
|
2025
metai
|
2026
metai
|
2027
metai
|
Iš viso
|
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų
|
|
|
|
|
|
3.3.
Numatomas poveikis pajamoms
–
Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.
–
Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
–
nuosaviems ištekliams
–
kitoms pajamoms
–
nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto pajamų eilutė:
|
Einamųjų finansinių metų asignavimai
|
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis
|
|
|
|
2024 metai
|
2025 metai
|
2026 metai
|
2027 metai
|
|
....... straipsnis
|
|
|
|
|
|
Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.
Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).
4.Skaitmeniniai aspektai
Į pasiūlymą neįtrauktas joks skaitmeninis aspektas, išskyrus gaminių duomenų bazę, susijusią su transporto priemonių ženklinimu.
4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai
|
Į šį reglamentą neįtraukti papildomi skaitmeninės svarbos reikalavimai, susiję su išmetamo CO2 kiekio stebėsena ir duomenų teikimu. Taikomos Reglamento (ES) 2019/631 nuostatos. Pasiūlymu nustatoma keletas lankstumo priemonių, kad gamintojai galėtų laikytis išmetamo CO2 normų, nedarant skaitmeninio poveikio ir nedidinant įgyvendinimo skaitmeninėmis priemonėmis.
Kalbant apie transporto priemonių ženklinimą, 15a straipsnio 3 dalyje nustatytas skaitmeninės svarbos reikalavimas sukurti transporto priemonių ženklinimo gaminių duomenų bazę, kad visuomenei būtų teikiama su transporto priemonių ženklinimu susijusi informacija apie rinkai pateiktų transporto priemonių modelius. Tikimasi, kad Komisija sukurs šią duomenų bazę ir į ją bus įtraukti transporto priemonių gamintojų pateikti duomenys apie jų rinkai pateiktų transporto priemonių modelius, ir ji bus prieinama plačiajai visuomenei, pakeičiant dabartinį reikalavimą kiekvienai valstybei narei parengti popierinius vadovus. Ši raida apima registrų valdymą, duomenų rinkimą, pranešimus ir duomenų bazės prieinamumą plačiajai visuomenei.
|
4.2.Duomenys
|
Kalbant apie gaminių duomenų bazę, skirtą transporto priemonių ženklinimui, į duomenų bazę įtrauktini duomenys turėtų suteikti informacijos apie rinkai pateiktų transporto priemonių modelių klimato srities ir energinį naudingumą. Gamintojai turėtų pateikti suvestinius duomenis, pagrįstus oficialiais transporto priemonių, kurias jie pateikia rinkai, dokumentais (tai sumažina naštą, nes atskirų transporto priemonių informacija apibendrinama iki transporto priemonių modelių lygmens) ir kiekvieno rinkai pateikto transporto priemonių modelio duomenis pateikti tik vieną kartą. Ši apibendrinta informacija suteikia potencialiems transporto priemonių pirkėjams svarbios papildomos informacijos apie tikėtiną tam tikro transporto priemonės modelio eksploatacinių charakteristikų intervalą ir padeda palyginti skirtingų modelių informaciją.
|
4.3.Skaitmeniniai sprendimai
|
Tikimasi, kad transporto priemonių ženklinimo gaminių duomenų bazėje bus gaunama ir saugoma informacija ir ji bus prieinama plačiajai visuomenei, naudojant funkcijas, leidžiančias atlikti transporto priemonių modelių paiešką ir palyginimą, kad būtų galima priimti informacija pagrįstus pirkimo sprendimus. Duomenų bazei sukurti būtų galima pakartotinai naudoti tam tikras Europos energijos vartojimo efektyvumo etikete ženklinamų gaminių registro (EPREL) funkcijas. Šiuo metu neketinama naudoti dirbtinio intelekto.
|
4.4.Sąveikumo vertinimas
4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės
|
Pasiūlymu nustatoma keletas lankstumo priemonių, kad gamintojai galėtų laikytis išmetamo CO2 normų. Tai neturi skaitmeninio poveikio ar įgyvendinimo gerinimo naudojant skaitmenines priemones.
Transporto priemonių ženklinimo gaminių duomenų bazę turės sukurti Komisija, prireikus remdamasi vidaus IT pajėgumais arba rangovais ir kuo labiau panaudodama turimą patirtį, be kita ko, įgytą kuriant EPREL duomenų bazę. Pasiūlyme numatyta, kad duomenų bazė turi tapti prieinama ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Reglamento įsigaliojimo laikotarpį, į kurį turėtų būti įtrauktas bandymų etapas, kuriame dalyvautų suinteresuotosios šalys (transporto priemonių gamintojai). Kai duomenų bazė taps prieinama, gamintojai į ją turės įvesti reikiamą informaciją. Pasiūlyme taip pat numatyta galimybė priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyti gaminių duomenų bazės veikimo duomenys, jei paaiškėtų, kad tai būtina.
|