EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2025 06 17

COM(2025) 828 final

2025/0180(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl laipsniško gamtinių dujų importo iš Rusijos nutraukimo ir galimos energetinės priklausomybės stebėsenos gerinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1938

{SWD(2025) 830 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Labai nukentėjo energetikos sektorius. Rusija faktiškai pasinaudojo Sąjungos priklausomybe nuo jos energijos eksporto į Sąjungą, kaip prievartos ir manipuliavimo priemone. Dėl priklausomybės nuo Rusijos energijos importo Sąjunga ir valstybės narės tapo pažeidžiamos: sutrikimai ir kainų svyravimai darė didelį poveikį visai ekonomikai. Pakilusios energijos kainos sumažino ES pramonės konkurencingumą ir galiausiai pakenkė Sąjungos ekonomikos stabilumui ir augimo perspektyvoms.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

2025/0180 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl laipsniško gamtinių dujų importo iš Rusijos nutraukimo ir galimos energetinės priklausomybės stebėsenos gerinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1938

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 18 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 19 ,

kadangi:

(1)2022 m. vasario mėn. neteisėta Rusijos Federacijos plataus masto invazija į Ukrainą atskleidė dramatiškus esamos priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų padarinius rinkoms ir saugumui. Todėl 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaracijoje valstybių vadovai susitarė laipsniškai mažinti ir galiausiai visiškai panaikinti priklausomybę nuo Rusijos energijos. 2022 m. kovo 8 d. komunikate „REPowerEU“ 20 ir 2022 m. gegužės 18 d. plane „REPowerEU“ 21 buvo pasiūlyta konkrečių priemonių, kad taptų įmanoma saugiai, įperkamai ir tvariai diversifikuojant visiškai atsisakyti energijos importo iš Rusijos. Nuo to laiko padaryta didelė pažanga įvairinant dujų tiekimą, kad jis būtų ne iš Rusijos. Kadangi likęs į Sąjungą patenkančių Rusijos gamtinių dujų kiekis vis dar didelis, Komisija savo 2025 m. gegužės 6 d. su „REPowerEU“ susijusiose „Energijos importo iš Rusijos nutraukimo veiksmų gairėse“ anonsavo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų laipsniškai visai nutrauktas Rusijos dujų importas ir patobulinta esama energetinės priklausomybės sistema;

(2)Rusijos Federacija buvo daug kartų be įspėjimo ir nepagrįstai sumažinusi ir nutraukusi tiekimą jau prieš plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, o nuo invazijos pradžios energiją naudojo kaip ginklą, – tai rodo, kad ji sistemingai naudojosi esama priklausomybe nuo Rusijos dujų tiekimo, kad pakenktų Sąjungos ekonomikai. Tai daro labai neigiamą poveikį valstybėms narėms ir apskritai Sąjungos ekonominiam saugumui. Todėl Sąjunga nebegali Rusijos Federacijos ir jos energetikos bendrovių laikyti patikimomis prekybos energija partnerėmis;

(3)2006 m. sausio mėn. Rusija šaltuoju laikotarpiu sustabdė gamtinių dujų tiekimą Bulgarijai ir kitoms Pietryčių Europos šalims, taip sukeldama kainų augimą ir pakenkdama ar grasindama padaryti žalą piliečiams. 2009 m. sausio 6 d. Rusija vėl visiškai nutraukė dujų tranzitą per Ukrainą, ir dėl to nukentėjo 18 valstybių narių, ypač Vidurio ir Rytų Europoje. Dėl tiekimo sutrikimų regione ir visoje Sąjungoje buvo labai sutrikdytos dujų rinkos. Kai kuriose valstybėse narėse gamtinių dujų srautai beveik 14 dienų buvo nuliniai, todėl mokyklose ir gamyklose teko nutraukti šildymą ir jos buvo priverstos paskelbti nepaprastąją padėtį. 2014 m. Rusijos Federacija įsiveržė į Krymą ir neteisėtai jį aneksavo, užgrobė Ukrainos dujų gavybos turtą Kryme ir kelioms valstybėms narėms, kurios paskelbė, kad tieks Ukrainai dujas, sumažino dujų tiekimą, o tai lėmė rinkos sutrikimus, kainų augimą ir pakenkė ekonominiam saugumui. Praeityje Rusijos valstybės kontroliuojama eksportuotoja-monopolistė „Gazprom“ buvo keleto Komisijos tyrimų dėl galimo ES konkurencijos taisyklių pažeidimo objektu ir po to pakeitė savo elgesį rinkoje, kad išspręstų Komisijos nurodytas konkurencijos problemas 22 . Kai kuriais atvejais nagrinėjami konkurencijos klausimai buvo susiję su „Gazprom“ dujų tiekimo sutartyse nustatytais vadinamaisiais teritoriniais apribojimais, kuriais draudžiama perparduoti dujas už savo šalies ribų 23 , taip pat įrodymais, kad „Gazprom“ taikė nesąžiningą kainodaros praktiką ir energijos tiekimą siejo su politinėmis nuolaidomis dėl dalyvavimo Rusijos dujotiekių projektuose arba Sąjungos energetikos turto kontrolės įgijimo;

(4)nuo 2022 m vasario mėn. vykstantis neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir paskesnis gamtinių dujų tiekimo sumažinimo instrumentalizavimas kartu su manipuliavimu rinkomis tyčia trikdant gamtinių dujų srautus aiškiai parodė pažeidžiamumą ir priklausomybę Sąjungoje ir jos valstybėse narėse, kurie akivaizdžiai gali suduoti didelį tiesioginį smūgį Sąjungos dujų rinkos veikimui, Sąjungos ekonomikai ir jos esminiams saugumo interesams ir padaryti tiesioginę žalą Sąjungos piliečiams, nes energijos tiekimo sutrikimai gali pakenkti piliečių sveikatai ar gyvybei. Iš įrodymų matyti, kad valstybės kontroliuojama bendrovė „Gazprom“ sąmoningai manipuliavo Sąjungos energijos rinkomis, kad padidintų energijos kainas. „Gazprom“ kontroliuojamos didelės požeminės saugyklos Sąjungoje buvo paliktos tokios tuščios, kokios anksčiau nėra buvusios, o invazijos išvakarėse Rusijos bendrovės sumažino pardavimą Sąjungos dujų prekybos centruose 24 ir visiškai liovėsi naudoti savo pačių pardavimo platformas, tuo paveikdamos trumpojo laikotarpio rinkas ir pablogindamos jau ir taip įtemptą tiekimo padėtį po Rusijos neteisėtos invazijos į Ukrainą. Nuo 2022 m. kovo mėn. Rusija sistemingai stabdė arba mažino gamtinių dujų tiekimą valstybėms narėms, o tai lėmė didelius Sąjungos dujų rinkos sutrikimus. Tai visų pirma paveikė tiekimą Sąjungai dujotiekiu „Yamal“, tiekimą Suomijai ir „Nord Stream 1“, kuriame „Gazprom“ pirmiausia sumažino srautus, o galiausiai visai nutraukė tiekimą dujotiekiu;

(5)Rusijai dujų tiekimą naudojant kaip ginklą ir manipuliuojant rinka sąmoningais dujų srautų trikdymais, 2022 m. energijos kainos Sąjungoje smarkiai pakilo ir pasiekė precedento neturintį lygį, t. y. iki aštuonių kartų viršijo ankstesnių metų vidurkį. Iš to atsiradęs poreikis rasti alternatyvius dujų tiekimo šaltinius, pakeisti tiekimo maršrutus, užpildyti saugyklas žiemai ir rasti Sąjungos dujų infrastruktūros perkrovų problemų sprendimus prisidėjo prie didelio kainų svyravimo ir precedento neturinčių kainų šuolių 2022 m.;

(6)išskirtinai aukštos dujų kainos lėmė dideles elektros energijos kainas ir kitų energinių produktų kainų kilimą, o dėl jo ilgai truko didelė infliacija. Dėl aukštų energijos kainų kilusi gili ekonomikos krizė ir neigiamas augimo greitis daugelyje valstybių narių sukėlė pavojų Sąjungos ekonomikai, pakirto vartotojų perkamąją galią ir padidino gamybos, ypač energetikos sektoriaus, kaštus, todėl kilo pavojus socialinei sanglaudai ir stabilumui, net žmonių gyvybei ar sveikatai. Dėl tiekimo sutrikimų taip pat kilo labai rimtų problemų užtikrinant energijos tiekimo saugumą Sąjungoje ir vienuolika valstybių narių buvo priverstos paskelbti energetikos krizės lygį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1938 25 . Per tą krizę manipuliavimas rinka išnaudojant Sąjungos priklausomybę sudarė sąlygas Rusijai gauti rekordiškai didelį pelną iš likusios prekybos energija su Europa; 2024 m. pajamos iš dujų importo tebesiekė 15 mlrd. EUR. Tos pajamos galėtų būti naudojamos tolesniems ekonominiams išpuoliams prieš Sąjungą finansuoti ir kenktų ekonominiam saugumui. Jos taip pat galėtų būti naudojamos agresijos karui prieš Ukrainą, kuris kelia didelę grėsmę politiniam ir ekonominiam stabilumui Europoje, finansuoti;

(7)pastarojo meto krizė parodė, kad siekiant išsaugoti rinkos stabilumą, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą, taip pat esminius Sąjungos saugumo interesus labai svarbūs pasitikėjimu grindžiami prekybos santykiai su energinius produktus tiekiančiais partneriais, visų pirma dėl to, kad Sąjunga labai priklauso nuo energijos importo iš trečiųjų šalių. Jei energijos tiekimas iš Rusijos būtų išlaikytas, Sąjungai nuolat grėstų ekonominė ir saugumo rizika, taigi ji savo tiekimo saugumą ne padidintų, o sumažintų. Net ir priklausomybė nuo mažesnės apimties Rusijos dujų importo gali, jei Rusija tuo piktnaudžiautų, labai (kad ir tik laikinai) iškreipti kainų dinamiką ir sutrikdyti energijos rinkas, ypač tuose regionuose, kurie vis dar labai priklausomi nuo importo iš Rusijos. Todėl, atsižvelgiant į nuo seno ir nuolat naudojamą manipuliavimo rinka ir tiekimo trikdymų modelį ir į tai, kad Rusijos vyriausybė prekybą dujomis nuolat naudoja kaip ginklą politikos, o ne prekybos tikslams siekti, tikslinga imtis priemonių, kad būtų panaikintas išliekantis Sąjungos pažeidžiamumas, atsirandantis dėl gamtinių dujų importo iš Rusijos Federacijos tiek dujotiekiais, tiek suskystintų gamtinių dujų (SGD) forma;

(8)šio reglamento 3 ir 5 straipsniuose numatyti tarptautinių sandorių apribojimai dera su Sąjungos išorės veiksmais kitose srityse, kaip reikalaujama Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnio 3 dalyje. Pastaraisiais metais, ypač nuo 2022 m., Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykių būklė labai pablogėjo. Šį santykių pablogėjimą lėmė tai, kad Rusijos Federacija akivaizdžiai nepaiso tarptautinės teisės, ir ypač neišprovokuotas ir nepateisinamas jos agresijos karas prieš Ukrainą. Nuo 2014 m. liepos mėn. Sąjunga, reaguodama į Rusijos Federacijos veiksmus prieš Ukrainą, palaipsniui įvedė prekybos su Rusijos Federacija ribojamąsias priemones. Dėl išimčių, taikomų pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį, visų pirma 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XXI straipsnį (saugumo išimtys), ir analogiškas išimtis pagal Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos Federacija, Sąjunga gali iš Rusijos Federacijos importuojamoms prekėms netaikyti lengvatų, taikomų iš kitų šalių importuojamiems panašiems produktams, (didžiausio palankumo režimo). Todėl Sąjungai nėra kliūčių nustatyti prekių importo iš Rusijos Federacijos teritorijos draudimus ar apribojimus, jei Sąjunga mano, kad tokios priemonės, kurių imamasi susiklosčius Sąjungos ir Rusijos Federacijos tarptautinių santykių ekstremaliai padėčiai, yra būtinos Sąjungos esminiams saugumo interesams apsaugoti;

(9)siekiant stiprinti ir išlaikyti energetinį saugumą Sąjungoje, labai svarbu įvairinti SGD importo pajėgumus. Didelę šių pajėgumų dalį kontroliuoja Rusijos bendrovės pagal daugiau negu 10 metų galiojančias ilgalaikes sutartis, todėl kyla rizika, kad tose sutartyse rezervuotos teisės naudotis pajėgumais gali būti panaudotos importui iš alternatyvių šaltinių trukdyti taikant pajėgumų kaupavimo praktiką. Dėl panašios praktikos Sąjungos energijos rinkos galėtų būti ilgai priklausomos nuo Rusijos bendrovių, kurios praeityje yra parodžiusios didelius pajėgumus iškraipyti Sąjungos rinkas naudodamosi esama priklausomybe, įtakos. Ankstesni dujų saugyklų kaupavimo atvejai taip pat lėmė didelius rinkos iškraipymus, padidėjusias kainas ir grėsmę ypatingos svarbos saugumo priemonėms 26 . Atsižvelgiant į lūkestį, kad SGD atliks esminį vaidmenį užtikrinant alternatyvų energijos tiekimą, labai svarbu dujų importo draudimą papildyti draudimu teikti SGD terminalo paslaugas Rusijos subjektams. Siekiant padėti valstybėms narėms nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo ir užsitikrinti veiksmingą SGD importą iš alternatyvių šaltinių, svarbu pasirūpinti, kad SGD terminalo paslaugų klientai iš Rusijos negalėtų blokuoti būtinos importo infrastruktūros. Todėl nuo 2026 m. sausio 1 d. turėtų būti uždrausta teikti ilgalaikes SGD terminalo paslaugas Rusijos subjektams arba subjektams, kuriuos kontroliuoja Rusija. Teikti paslaugas pagal sutartį, sudarytą anksčiau negu 2025 m. birželio 17 d., turėtų būti uždrausta nuo 2028 m. sausio 1 d. Tai turėtų sudaryti sąlygas perskirstyti terminalo pajėgumus alternatyviems SGD tiekėjams ir padidinti Sąjungos energijos rinkos atsparumą;

(10)Komisija atidžiai įvertino galimo draudimo importuoti gamtines dujas iš Rusijos ir teikti SGD terminalo paslaugas Rusijos subjektams poveikį Sąjungai ir jos valstybėms narėms. Iš tiesų, nuo 2022 m. buvo atliktas ir paskelbtas parengiamasis darbas ir kelios išsamios visiško Rusijos dujų atsisakymo pasekmių analizės 27 ir Komisija taip pat turėjo progą pasisemti informacijos per daugelį konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, išorės ekspertais ir agentūromis, taip pat iš Rusijos dujų laipsniško atsisakymo poveikio tyrimų. Komisijos analizė parodė, kad laipsniškas gamtinių dujų importo iš Rusijos atsisakymas, jei vyktų palaipsniui, koordinuotai, gerai pasirengus ir laikantis solidarumo dvasios, energijos kainoms Sąjungoje veikiausiai turėtų ribotą poveikį ir Sąjungos tiekimo saugumą padidintų, o ne jam keltų pavojų, nes iš Sąjungos rinkų pasitrauktų nepatikima prekybos partnerė. Kaip nurodyta „REPowerEU“ veiksmų gairėse, įgyvendinant planą „REPowerEU“ jau sumažinta priklausomybė nuo Rusijos tiekimo, pavyzdžiui, taikant dujų poreikio mažinimo arba spartesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo priemones, taip pat aktyviai remiant energijos tiekimo įvairinimą ir bendru dujų pirkimu didinant ES derybinę galią. Poveikio vertinimas taip pat parodė, kad iš anksto koordinuojant įvairinimo politiką žalingo poveikio kainoms ar tiekimui galima išvengti 28 ;

(11)siūlomas reglamentas visiškai dera su Sąjungos strategija mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo intensyvinant dekarbonizaciją ir sparčiai didinant viduje pagamintos švarios energijos kiekį. Kaip nurodyta „REPowerEU“ veiksmų gairėse, įgyvendinant planą „REPowerEU“ 2022–2024 m. laikotarpiu kasmet jau sutaupyta daugiau kaip 60 mlrd. kubinių metrų dujų, kurios būtų buvusios importuotos, ir Sąjunga sumažino priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos. Tai buvo galima pasiekti priemonėmis, kuriomis mažinamas dujų poreikis arba spartinama žalioji pertvarka sparčiau diegiant vėjo ir saulės energijos gamybos pajėgumus, – dėl jų gerokai padidėjo atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis energijos rūšių derinyje, taip pat aktyviai remiant energijos tiekimo įvairinimą ir bendru dujų pirkimu didinant ES derybinę galią. Be to, tikimasi, kad iki galo įgyvendinus energetikos pertvarką, neseniai priimtą Įperkamos energijos veiksmų planą ir kitas priemones, konkrečiai, investicijas į energijai imliems produktams, pvz., trąšoms, skirtų mažaanglių alternatyvų gamybą, iki 2030 m. atsiras pakaitalas iki 100 mlrd. m³ gamtinių dujų. Dėl to bus lengviau laipsniškai atsisakyti dujų importo iš Rusijos Federacijos;

(12)pagal Versalio deklaraciją ir komunikatą „REPowerEU“ daug dujų importuotojų jau nutraukė arba gerokai sumažino savo dujų tiekimą iš Rusijos. Kaip nurodyta poveikių vertinime, likusių galiojančiose tiekimo sutartyse numatytų dujų kiekių galima laipsniškai atsisakyti be didelio ekonominio poveikio ar rizikos tiekimo saugumui, nes pasaulinėje dujų rinkoje pakanka alternatyvių tiekėjų, Europos Sąjungos dujų rinka yra gerai tarpusavyje sujungta ir egzistuoja pakankama importo infrastruktūra 29 ;

(13)trumpalaikės sutartys, t. y. trumpiau negu vienų metų laikotarpį galiojančios sutartys dėl individualaus arba daugkartinio gamtinių dujų tiekimo, yra susijusios su mažesniais kiekiais nei didelės daugiametės tiekimo sutartys, kurias importuotojai yra sudarę su Rusijos bendrovėmis. Kai įsigalios šis reglamentas, šios galiojančios sutartys bet kuriuo atveju bus bebaigiančios galioti. Taigi dėl galiojančių trumpalaikių sutarčių kylanti rizika ekonominiam saugumui yra nedidelė. Todėl tikslinga importo draudimą pradėti taikyti galiojančioms trumpalaikėms sutartims ne iškart, o numatyti pereinamąjį etapą iki 2026 m. birželio 17 d.;

(14)dujų importo draudimo nuo 2026 m. sausio 1 d. išimtis taip pat turėtų būti taikoma galiojančioms ilgalaikėms tiekimo sutartims. Iš tiesų, ilgalaikes sutartis turintiems importuotojams laiko alternatyviems tiekimo maršrutams ir šaltiniams rasti paprastai reikės daugiau negu trumpalaikių sutarčių turėtojams, taip pat dėl to, kad ilgalaikės sutartys paprastai yra susijusios su gerokai didesniais per laiką tiekiamais kiekiais nei trumpalaikės sutartys. Todėl reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad ilgalaikių sutarčių turėtojai turėtų pakankamai laiko tvarkingai įvairinti jiems skirtą tiekimą;

(15)kai kurioms žemyninėms šalims, kurioms šiuo metu vis dar tiekiama pagal galiojančias ilgalaikes Rusijos dujų tiekimo dujotiekiais sutartis, naujausi tiekimo iš Rusijos Federacijos maršrutų pakeitimai daro konkretų poveikį, nes maršrutai, kuriais joms perduodamos sutartyse numatytos dujos, yra riboti arba nėra jokių alternatyvių maršrutų. Siekdami ištaisyti padėtį, tiekėjai iš kitų valstybių narių šiuo metu užtikrina dujų tiekimą dujotiekiais pagal trumpalaikes tiekimo sutartis su tiekėjais iš Rusijos Federacijos per neperkrautus sujungimo taškus. Dėl šios labai specifinės padėties pereinamasis laikotarpis, kurio reikia naujiems tiekėjams rasti, taip pat turėtų būti taikomas toms trumpalaikėms tiekimo sutartims su tiekėjais iš Rusijos Federacijos, kurių pagrindu tiekiama žemyninėms šalims, kurias paveikė Rusijos dujų tiekimo maršrutų pokyčiai; 

(16)nors atrodo pagrįsta, kad galiojančioms ankstesnėms sutartims nuostatos nebūtų taikomos iš karto, tokia išimtis turėtų būti taikoma ne visoms iki šio reglamento įsigaliojimo sudarytoms sutartims. Iš tiesų, Rusijos tiekėjai gali būti paskatinti per laiką nuo šio pasiūlymo paskelbimo iki draudimo įsigaliojimo padidinti esamą tiekimą sudarant naujas sutartis, didinant apimtį galiojančių sutarčių pakeitimais arba naudojantis galiojančiose sutartyse numatytu lankstumu. Siekiant užtikrinti, kad dėl siūlomo reglamento importas iš Rusijos ne padidėtų, o sumažėtų, į reglamentą reikėtų įtraukti priemones, kuriomis nuo šio pasiūlymo priėmimo iki draudimo įsigaliojimo būtų išvengta naujo Rusijos dujų importo karštinės. Iš tiesų dėl laipsniško dujų tiekimo nutraukimo valstybių vadovai įsipareigojo jau 2022 m. kovo mėn., įsipareigojimas buvo atnaujinta strategijoje „REPowerEU“, plane „REPowerEU“ ir „REPowerEU“ veiksmų gairėse. Po pasiūlymo dėl šio reglamento paskelbimo datos sudarytų sutarčių nebetinka laikyti ankstesnėmis sutartimis. Todėl sutartims, sudarytoms po 2025 m. birželio 17 d., neturėtų būti taikomos išimtinės nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio, taikomos galiojančioms trumpalaikėms ir ilgalaikėms sutartims;

(17)siekiant išvengti, kad galiojančiose tiekimo sutartyse numatytas importo kiekis būtų didinamas, o ne mažinamas, taikant šį reglamentą galiojančių tiekimo sutarčių pakeitimai turėtų būti laikomi naujomis sutartimis, o padidinus importo apimtis naudojantis sutartyse numatytu lankstumu pereinamasis laikotarpis neturėtų būti taikomas;

(18)šiuo reglamentu nustatomas aiškus teisinis draudimas importuoti Rusijos gamtines dujas ir tai Sąjungos suverenus aktas, kurio dujų importuotojai negali kontroliuoti, dėl kurio gamtinių dujų importo iš Rusijos vykdymas tampa neteisėtas ir kuris daro tiesioginį teisinį poveikį nesuteikdamas jokios diskrecijos valstybėms narėms dėl jo taikymo;

(19)kitaip nei kitos prekės, gamtinės dujos yra vienarūšė biržos prekė, kuria prekiaujama dideliais kiekiais ir kuri dažnai kelis kartus perparduodama didmeniniu lygmeniu vienų prekiautojų kitiems. Atsižvelgiant į ypatingą gamtinių dujų kilmės atsekimo sudėtingumą ir į tai, kad Rusijos tiekėjai gali mėginti apeiti šį reglamentą, pavyzdžiui, parduodami per tarpininkus, perkraudami arba transportuodami per kitas šalis, šiame reglamente turėtų būti numatyta veiksminga į Sąjungą importuojamų gamtinių dujų faktinės kilmės ir eksporto vietos nustatymo sistema;

(20)visų pirma gamtinių dujų importuotojai turėtų būti įpareigoti pateikti muitinei visą informaciją, kurios reikia norint nustatyti į Sąjungą importuojamų gamtinių dujų kilmę ir eksporto vietą ir nuspręsti, ar importuojamoms dujoms taikomas bendras draudimas, ar viena iš jo išimčių. Kadangi sutarčių sąlygos, kurios lemia muitinės vertinimui svarbius elementus, dažnai yra sudėtingos, muitinėms turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti importuotojų pateikti išsamią informaciją apie sutartis, įskaitant visas tiekimo sutartis, išskyrus informaciją apie kainą, kai tai būtina norint suprasti tam tikrų sąlygų kontekstą arba nuorodas į kitas sutarties nuostatas. Į reglamentą turėtų būti įtrauktos taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta veiksminga atitinkamų įmonių verslo paslapčių apsauga;

(21)muitinės turėtų bendradarbiauti su reguliavimo institucijomis, kompetentingomis institucijomis, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir Komisija, kad įgyvendintų šio reglamento nuostatas ir dalytųsi atitinkama informacija, ypač kai reikia įvertinti išimtis, leidžiančias importuoti Rusijos gamtines dujas po 2026 m. sausio 1 d. Muitinės, reguliavimo institucijos, kompetentingos institucijos ir ACER turėtų turėti reikiamas priemones ir duomenų bazes, kad prireikus būtų užtikrintas dalijimasis atitinkama informacija tarp nacionalinių institucijų ir institucijų skirtingose valstybėse narėse. ACER turėtų prisidėti prie įgyvendinimo stebėsenos proceso savo ekspertinėmis žiniomis. Siekdamos palengvinti reikalingų sąveikių jungtinių informacinių sistemų kūrimą, Komisija ir valstybės narės gali svarstyti galimybes pasinaudoti Vidaus saugumo fondo (VSF) biudžetu. Muitinės turėtų kas mėnesį pranešti reguliavimo institucijoms, nacionalinei kompetentingai institucijai ir Komisijai apie pagrindinius elementus, susijusius su Rusijos dujų importo raida, (tokius kaip kiekiai, importuojami pagal ilgalaikes ar trumpalaikes sutartis, įleidimo taškai arba sutarčių partneriai);

(22)Rusija yra didelė dujų eksportuotoja ir praeityje nėra pasireiškusi kaip dujų tranzito šalis. Tai lėmė keli veiksniai, tokie kaip pakartotinio dujinimo infrastruktūros trūkumas, prekybos dujomis Rusijoje organizavimas naudojant eksporto vamzdynais monopolį, Rusijos dujų bendrovių verslo modeliai, kurie nėra pagrįsti tranzito organizavimu, arba Rusijos geografinė padėtis. Todėl importuojamos gamtinės dujos, gaunamos per Rusijos Federacijos ir Sąjungos sujungimo taškus, paprastai yra Rusijos Federacijos kilmės arba tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos. Tas pats pasakytina ir apie dujas, importuojamas per Sąjungos ir Serbijos sujungimo taškus, nes dėl techninių priežasčių Serbija į Sąjungą gali eksportuoti tik Rusijos kilmės dujas. Todėl, taip pat turint omenyje paskatas Rusijos tiekėjams apeiti importo draudimą, tais atvejais, kai dujos importuojamos per Rusijos arba Serbijos įleidimo taškus, muitinės turėtų reikalauti aiškių ir nedviprasmiškų įrodymų, kad dujos yra ne Rusijos kilmės arba kokia yra dujų eksporto vieta. Pateikti dokumentai turėtų leisti atsekti importuotas dujas iki gamybos vietos;

(23)anonsuoto dujų tiekimo per Ukrainą laipsniško nutraukimo patirtis parodė, kad geras pasirengimas ir koordinavimas laikantis solidarumo dvasios gali padėti veiksmingai išvengti rinkos sutrikimų arba tiekimo saugumo problemų, kurios gali kilti keičiant dujų tiekėjus. Siekdamos koordinuotai pasirengti visiškam rusiškų dujų atsisakymui 2028 m. ir suteikti rinkai pakankamai laiko iš anksto pasirengti susijusiems pokyčiams nekeliant pavojaus dujų tiekimo saugumui ar nedarant didelio poveikio energijos kainoms, valstybės narės turėtų parengti nacionalinius įvairinimo planus ir juos pateikti ne vėliau kaip 2026 m. kovo 1 d. Tuose planuose turėtų būti aprašytos numatytos nacionalinio ar regioninio lygmens priemonės, kuriomis siekiama mažinti poreikį, skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir užtikrinti alternatyvų tiekimą, taip pat galimos techninės ar reguliavimo kliūtys, kurios gali apsunkinti įvairinimo procesą. Kadangi įvairinimo procese gali reikėti koordinuoti priemones nacionaliniu, regioniniu ar Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų įvertinti nacionalinius įvairinimo planus ir galėti pateikti rekomendacijas, kuriose prireikus pasiūlytų pakeitimų;

(24)Versalio deklaracijoje valstybių narių vadovai įsipareigojo laipsniškai nutraukti iš Rusijos ne tik gamtinių dujų tiekimą, bet ir kitą energijos tiekimą, konkrečiai, naftos tiekimą. Nors ribojamosios priemonės, kuriomis užtikrinamas laipsniškas naftos importo iš Rusijos nutraukimas, jau taikomos, ir naftos importas gerokai sumažėjo, tolesniam laipsniškam Rusijos naftos atsisakymui gali prireikti specifinių parengiamųjų veiksmų ir koordinavimo su kaimyninėmis šalimis. Todėl valstybės narės taip pat turėtų parengti naftai skirtus nacionalinius įvairinimo planus, o Komisijai turėtų būti numatytos galimybės dėl tų planų pateikti rekomendacijas;

(25)2022 ir 2023 m. dujų krizės metu įgyta patirtis parodė, kad siekiant stebėti dujų tiekimą Sąjungoje labai svarbu turėti visapusės informacijos apie tiekimo padėtį ir galimą priklausomybę nuo tiekimo. Todėl Rusijos dujų importuotojai, kurie naudojasi šiame reglamente nustatytomis išimtimis, turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, kurios reikia norint veiksmingai įvertinti galimą riziką prekybai dujomis. Ta informacija turėtų apimti atitinkamų dujų tiekimo sutarčių pagrindinius parametrus ar net ištisas teksto dalis, išskyrus informaciją apie kainą, kai tai būtina siekiant suprasti tam tikrų sąlygų kontekstą arba nuorodas į kitas sutarties nuostatas. Stebėdama dujų tiekimą Sąjungoje, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į muitinių pateiktą informaciją apie importą ir į nacionalinius įvairinimo planus įtrauktą informaciją. Komisija apie laipsniško atsisakymo procesą Sąjungos lygmeniu turėtų reguliariai informuoti Reglamentu (ES) 2017/1938 įsteigtą Dujų koordinavimo grupę ir teikti metinę Rusijos dujų laipsniško atsisakymo ataskaitą, kurią gali lydėti specifinės Sąjungos rekomendacijos ir veiksmai laipsniško atsisakymo procesui paspartinti;

(26)įgyvendindamos šį reglamentą, valstybės narės ir Sąjunga turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu Rusijos Federacija vienašališkai ir nesilaikydama tarptautinės paprotinės teisės arba valstybių narių ir Rusijos sudarytų dvišalių investicijų sutarčių, pakeitė sutartas teismo ir arbitražo procedūras, paveiktos įmonės ir valstybės narės, remiantis tarptautine teise, negali būti atsakingos už jokius sprendimus, arbitražo sprendimus, įskaitant investuotojų ir valstybių arbitražo sprendimus, ar kitus teismo sprendimus, kurie yra priimti taikant procedūras, neteisėtas pagal tarptautinę paprotinę teisę arba dvišalę investicijų sutartį, ir dėl kurių atitinkamas asmuo arba valstybė narė neturi veiksmingos galimybės pagal atitinkamą jurisdikciją naudotis teisių gynimo priemonėmis. Kalbant apie finansinę atsakomybę, susijusią su galimomis investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo bylomis, kai taikytina, daroma nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 912/2014 30 ;

(27)Sąjunga sukūrė tvirtą teisinę sistemą, kad būtų nuolat užtikrintas dujų tiekimo saugumas ir koordinuotai sprendžiamos galimos tiekimo krizės, be kita ko, taikant įpareigojimą valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą ir praktinį solidarumą su dujų poreikį patiriančiomis kaimyninėmis šalimis. Komisija turėtų nuolat Sąjungos, regionų ir valstybių narių lygmenimis stebėti dėl prekybos dujomis su Rusija dujų tiekimo rinkoje kylančios rizikos pokyčius. Tikslinga įgalioti Komisiją staigių didelių pokyčių, keliančių didelę grėsmę vienos ar daugiau valstybių narių tiekimo saugumui, atveju imtis būtinų neatidėliotinų priemonių ir leisti vienai ar daugiau valstybių narių netaikyti šiame reglamente nustatytų gamtinių dujų ar SGD importo draudimų. Toks leidimas turėtų būti suteikiamas ribotam laikui ir Komisijos įgyvendinimo sprendimu gali būti nustatyta tam tikrų papildomų sąlygų, taip užtikrinant, kad bet kokiu draudimų taikymo sustabdymu būtų siekiama tik pašalinti grėsmę. tokių laikinų leidimų taikymą Komisija turėtų atidžiai stebėti;

(28)siūlomos priemonės visiškai atitinka energetinio solidarumo principą. Iš tiesų, valstybių narių priklausomybė nuo Rusijos dujų importo skiriasi ir daugelis valstybių narių jau ėmėsi Rusijos dujų laipsniško atsisakymo priemonių. Pasiūlymu dėl šio reglamento bus užtikrinta, kad Rusijos dujų bus laipsniškai atsisakoma vadovaujantis visoje ES suderintu principu, kartu išsaugant valstybių narių solidarumą;

(29)kadangi šio reglamento tikslų, susijusių su galimos priklausomybės dėl dujų stebėsena, valstybės narės negali pasiekti deramai, koordinuotai ir be rinkos susiskaidymo rizikos, o tų tikslų būtų geriau ir efektyviau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(30)Sąjungai svarbu, kad būtų nedelsiant laipsniškai panaikinta tolesnė jos ekonominė priklausomybė nuo dujų importo iš Rusijos Federacijos, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma didelės rizikos, kylančios Sąjungos prekybai ir saugumui dėl prekybos dujomis su Rusijos Federacija, veiksmingo pašalinimo sistema, apimanti:

a) laipsnišką uždraudimą iš Rusijos Federacijos importuoti gamtines dujas ir teikti SGD terminalo paslaugas;

b) to uždraudimo ir naftos importo iš Rusijos laipsniško nutraukimo veiksmingo įgyvendinimo ir stebėsenos taisykles;

c) nuostatas, skirtas geresniam energijos tiekimo saugumo vertinimui Sąjungoje užtikrinti.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)gamtinės dujos – gamtinės dujos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1788 31 2 straipsnio 1 punkte, kurių Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai yra 2711 11 00 ir 2711 21 00;

2)SGD – suskystintos gamtinės dujos, kurių KN kodas yra 2711 11 00;

3)dujinės būsenos gamtinės dujos – gamtinės dujos, kurių KN kodas yra 2711 21 00;

4)ilgalaikė tiekimo sutartis – ilgesnė nei vienų metų gamtinių dujų tiekimo sutartis, išskyrus gamtinių dujų rinkos išvestinę finansinę priemonę;

5)trumpalaikė tiekimo sutartis – ne ilgesnė nei vienų metų gamtinių dujų tiekimo sutartis, išskyrus gamtinių dujų rinkos išvestinę finansinę priemonę;

6)žemyninė šalis – šalis, kuri iš visų pusių supama sausumos ir neturi tiesioginės prieigos prie jūros;

7)importuotojas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis įgaliojimus nustatyti ir nustatęs, kad gamtinės dujos iš trečiosios šalies turi būti įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją arba kitaip pateiktos Sąjungos rinkai;

8)muitinė – muitinė, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 32 5 straipsnio 1 punkte;

9)kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1938 33 2 straipsnio 7 punkte;

10)reguliavimo institucija – reguliavimo institucija, paskirta pagal Direktyvos (ES) 2024/1788 76 straipsnio 1 dalį;

11)kontrolė – kontrolė, apibrėžta Direktyvos (ES) 2024/1788 2 straipsnio 55 punkte;

12)ilgalaikės SGD terminalo paslaugos – SGD sistemos operatorių klientams teikiamos paslaugos, visų pirma SGD iškrovimas, laikymas, išsiuntimas, jas gabenančio laivo prišvartavimas (siekiant jį pakrauti ir iškrauti), pakartotinis dujinimas, atbulinio srauto skystinimas, sunkvežimių pakrovimas ir bunkeriavimas, taip pat pagalbinės paslaugos ir laikinasis laikymas, būtinas pakartotinio dujinimo procesui atlikti ir vėliau toms dujoms į perdavimo sistemą pristatyti pagal ilgesnes nei vienų metų sutartis;

13)sujungimo taškas – sujungimo taškas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2024/1788 2 straipsnio 63 punkte;

14)įleidimo taškas – įleidimo taškas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2024/1788 2 straipsnio 61 punkte;

15)virtualusis prekybos taškas – virtualusis prekybos taškas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2024/1788 2 straipsnio 59 punkte;

16)sutartiniai kiekiai – tiekimo sutartyje nurodyti gamtinių dujų kiekiai, kuriuos pirkėjas arba importuotojas privalo pirkti, o pardavėjas arba eksportuotojas privalo pateikti, išskyrus koreguojant sutartį nustatytus kiekius, pvz., papildomus kiekius, atgautus trūkstamus kiekius arba kitus pagal sutarties sąlygas pakeistus kiekius; ilgalaikių tiekimo sutarčių atveju – tai metiniai sutartiniai kiekiai;

17)papildomi kiekiai – gamtinių dujų kiekiai, kuriuos pirkėjas arba importuotojas turi teisę arba privalo vėlesniais laikotarpiais priimti ir už juos sumokėti, laikydamasis minimalių „imk arba mokėk“ tipo reikalavimų ir siekdamas kompensuoti bet kokį ankstesniais laikotarpiais nepriimtų sutartinių kiekių trūkumą, kaip numatyta ilgalaikėje tiekimo sutartyje;

18)pristatymo tvarkaraštis – dujų tiekimo sutarties šalių sutartas tvarkaraštis arba planas, kuriame nurodomi nustatytais laiko intervalais pardavėjo ar eksportuotojo pristatytini ir pirkėjo ar importuotojo gautini dujų kiekiai, taip pat pristatymo laikas, vieta ir sąlygos, nustatyti tiekimo sutartyje arba susijusiose veiklos procedūrose;

19)kiekio paraiška – kiekio paraiška, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1789 34 2 straipsnio 8 punkte;

20)nafta – žalia nafta, gamtiniai dujų kondensatai, naftos perdirbimo gamyklų žaliavos, priedai, oksigenatai ir kiti angliavandeniliai ir naftos produktai, kurių KN kodai yra 2709 ir 2710.

II SKYRIUS

LAIPSNIŠKAS GAMTINIŲ DUJŲ IMPORTO IŠ RUSIJOS FEDERACIJOS UŽDRAUDIMAS

3 straipsnis

Gamtinių dujų importo iš Rusijos Federacijos draudimas

1.    Nuo 2026 m. sausio 1 d. draudžiama – išskyrus atvejus, kai taikoma viena iš 4 straipsnyje nustatytų išimčių, – vamzdynais importuoti dujinės būsenos gamtines dujas, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba kurios tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos.

2.    Nuo 2026 m. sausio 1 d. draudžiama – išskyrus atvejus, kai taikoma viena iš 4 straipsnyje nustatytų išimčių, – importuoti SGD, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba kurios tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos.

4 straipsnis

Galiojančioms tiekimo sutartims taikomas pereinamasis etapas

1.    Jeigu importuotojas gali muitinei įrodyti, kad 3 straipsnyje nurodytas gamtinių dujų importas vykdomas pagal trumpalaikę tiekimo sutartį, kuri buvo sudaryta iki 2025 m. birželio 17 d. ir vėliau nebuvo pakeista, 3 straipsnis taikomas nuo 2026 m. birželio 17 d.

2.    Jeigu importuotojas gali muitinei įrodyti, kad 3 straipsnyje nurodytas gamtinių dujų importas

a)    vykdomas pagal trumpalaikę tiekimo sutartį, pagal kurią jos pristatomos į sujungimo su žemynine šalimi tašką, ir  

b)    kad galioja ilgalaikė tiekimo sutartis dėl dujinės būsenos gamtinių dujų, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba kurios tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos, importo vamzdynais, pagal kurią tos dujos pristatomos į tos žemyninės šalies virtualųjį prekybos tašką ir kuri buvo sudaryta iki 2025 m. birželio 17 d. ir vėliau nebuvo pakeista,

3 straipsnis taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d. 

3.    Jeigu importuotojas gali muitinei įrodyti, kad 3 straipsnyje nurodytas gamtinių dujų importas vykdomas pagal ilgalaikę tiekimo sutartį, kuri buvo sudaryta iki 2025 m. birželio 17 d. ir vėliau nebuvo pakeista, 3 straipsnis taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d.

4.    Pagal 1 ir 2 dalis importuojami kiekiai neturi viršyti sutartinių kiekių.

5 straipsnis

Draudimas teikti ilgalaikes SGD terminalo paslaugas Rusijos klientams

Nuo 2026 m. sausio 1 d. ES draudžiama ilgalaikes SGD terminalo paslaugas teikti Rusijos Federacijoje įsisteigusiems subjektams arba joje įsisteigusių fizinių ar juridinių asmenų kontroliuojamiems subjektams.

6 straipsnis

Pagal galiojančias sutartis teikiamoms SGD terminalo paslaugoms taikomas pereinamasis etapas

Jei ilgalaikių SGD terminalo paslaugų teikėjas gali muitinei įrodyti, kad tos paslaugos teikiamos pagal sutartį, kuri buvo sudaryta iki 2025 m. birželio 17 d. ir vėliau nebuvo pakeista, 5 straipsnis taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d.

III SKYRIUS

SUSIJUSIOS INFORMACIJOS PATEIKIMAS IR KEITIMASIS JA

7 straipsnis

Importuotojų pateikiama susijusi informacija

1. Gamtinių dujų importuotojai muitinei pateikia visą susijusią informaciją, būtiną 3 ir 4 straipsniams įgyvendinti, ir visų pirma tinkamus įrodymus, kad būtų galima patikrinti, ar gamtinių dujų kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba ar jos tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos.

Taikant 4 straipsnį, gamtinių dujų importuotojai muitinei ir kitoms pagal 9 ir 10 straipsnius stebėsenos procese dalyvaujančioms institucijoms pateikia tinkamus įrodymus, kad būtų galima įvertinti, ar laikomasi tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 1 dalyje nurodytą informaciją sudaro bent visi šie elementai:

a)    dujų tiekimo sutarties sudarymo data;

b)    dujų tiekimo sutarties galiojimo trukmė;

c)    sutartiniai dujų kiekiai, įskaitant visas lankstumo tuos kiekis didinti arba mažinti teises;

d)    dujų tiekimo sutarties šalių tapatybė, įskaitant, jei šalys registruotos ES, ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodą;

e)    dujų gamintojas ir jų gavybos šalis, taip pat atitinkamai šalis, kurioje dujos buvo toliau perdirbtos;

f)    SGD importo atveju – pirmojo pakrovimo uostas;

g)    pristatymo vietos, įskaitant galimą su pristatymo vieta susijusį lankstumą;

h)    visi dujų tiekimo sutarties pakeitimai, nurodant pakeitimo turinį ir datą, išskyrus tik su dujų kaina susijusius pakeitimus.

3.    Muitinė arba kitos pagal 9 ir 10 straipsnius stebėsenos procese dalyvaujančios institucijos gali prašyti pateikti išsamesnės informacijos, išskyrus informaciją apie kainą, jei reikalinga informacija yra būtina siekiant įvertinti, ar laikomasi 3 ir 4 straipsniuose nustatytų sąlygų. Muitinė gali visų pirma reikalauti, kad importuotojai pateiktų visą tam tikrų dujų tiekimo sutarties nuostatų tekstą arba visos dujų tiekimo sutarties tekstą, išskyrus informaciją apie kainą, ypač kai tam tikros sutarties nuostatos yra tarpusavyje susijusios arba kai atliekant vertinimą labai svarbu gerai žinoti, kaip suformuluotos sutarties nuostatos. Jei muitinė mano, kad pateikti įrodymai nėra patikimi, ji gali atsisakyti išleisti prekes į laisvą apyvartą.

4.    Laikoma, kad į Sąjungą per toliau nurodytus sujungimo taškus įleidžiamos dujos tiesiogiai arba netiesiogiai eksportuojamos iš Rusijos Federacijos, išskyrus atvejus, kai importuotojas gali muitinei pateikti vienareikšmių įrodymų, kad importuojamų gamtinių dujų kilmės šalis yra kita nei Rusijos Federacija šalis ir tos dujos buvo tranzitu gabenamos per Rusijos Federaciją.

a)Imatra (FI / RU);

b)Narva (EE / RU);

c)Verska (EE / RU);

d)Luhama (LV / RU);

e)Šakiai (LT / RU);

f)Kotlovka (LT / BY);

g)Kondratkos (PL / BY);

h)Vysokajė (PL / BY);

i)Ceciarouka (PL / BY);

j)Kobrynas (PL / BY);

k)Greifsvaldas (DE / RU);

l)Strandža 2 (BG) / Malkočlaras (TR) – „TurkStream“

m)Kiškundorožma-2 (HU) / Horga (RS)

n)Kiškundorožma (HU / RS)

o)Kirejevas (BG) / Zaičaras (RS)

p)Kalotina (BG) / Dimitrovgradas (RS)

8 straipsnis

SGD terminalo paslaugų teikėjų teikiama susijusi informacija

SGD terminalo paslaugų Rusijos Federacijoje įsisteigusiems arba joje įsisteigusių fizinių ar juridinių asmenų kontroliuojamiems klientams teikėjai muitinei pateikia 5 ir 6 straipsniams įgyvendinti reikalingą susijusią informaciją.

9 straipsnis

Veiksminga stebėsena

Muitinė ir, kai aktualu, kompetentingos bei reguliavimo institucijos ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) užtikrina veiksmingą II skyriaus nuostatų stebėseną, prireikus naudodamosi visais savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, ir glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, kitų valstybių narių institucijomis, ACER arba Komisija.

10 straipsnis

Keitimasis informacija

Iš gamtinių dujų importuotojų gauta informacija muitinės su reguliavimo bei kompetentingomis institucijomis, ACER ir Komisija keičiasi tiek, kiek tai būtina siekiant veiksmingai įvertinti, ar tenkinamos šio reglamento 3–6 straipsniuose nustatytos sąlygos. Skirtingų valstybių narių muitinės iš gamtinių dujų importuotojų gauta informacija keičiasi tiek, kiek tai būtina, ir bendradarbiauja tarpusavyje, kad būtų išvengta reikalavimų apėjimo. Jos naudojasi esamomis priemonėmis ir duomenų bazėmis, sudarančiomis sąlygas jų valstybės narės nacionalinėms institucijoms ir kitų valstybių narių institucijoms veiksmingai keistis susijusia informacija, arba prireikus tokias priemones įdiegia.

Iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. ir 2027 m. rugpjūčio 31 d. ACER, remdamasi pagal šį reglamentą gautais duomenimis ir savo informacija, paskelbia ataskaitą, kurioje apžvelgiamos Rusijos kilmės arba tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamų dujų tiekimo sutartys ir įvertinamas dujų tiekimo įvairinimo poveikis energijos rinkoms.

Komisija ir ACER susijusia informacija apie Rusijos dujų importo sutartis, kai tinkama, dalijasi su muitinėmis, kad palengvintų šio reglamento vykdymo užtikrinimą.

IV SKYRIUS

NACIONALINIAI ĮVAIRINIMO PLANAI

11 straipsnis

Nacionaliniai gamtinių dujų tiekimo įvairinimo planai 

1.    Valstybės narės, siekdamos nutraukti visą gamtinių dujų, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba kurios tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos, importą iki visiško importo iš Rusijos uždraudimo termino 2028 m. sausio 1 d., parengia dujų tiekimo įvairinimo planą, kuriame aprašomos dujų tiekimo įvairinimo priemonės, etapai ir galimos kliūtys.

2.    Nacionaliniame gamtinių dujų tiekimo įvairinimo plane pateikiama visa ši informacija:

a) turima informacija apie gamtinių dujų, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba kurios pagal galiojančias tiekimo sutartis tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos, importo apimtį, taip pat, kai tinkama, informacija apie SGD terminalo paslaugas, dėl kurių Rusijos Federacijoje įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys yra sudarę sutartis; 

b) aiškus nacionaliniu lygmeniu nustatytų ir planuojamų priemonių, kuriomis siekiama pakeisti gamtines dujas, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba kurios tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos, aprašymas, kuriame taip pat nurodomi kiekiai, kurių tikimasi laipsniškai atsisakyti, įgyvendinimo etapai bei tvarkaraštis ir numatomos alternatyvaus tiekimo ir alternatyvių tiekimo maršrutų galimybės, jei tokių yra. Tokios priemonės visų pirma gali apimti platformos „Aggregate EU“ naudojimą pagal Direktyvos (ES) 2024/718 43 straipsnį, energetikos įmonių tiekimo įvairinimo pastangų rėmimo priemones, bendradarbiavimą regioninėse grupėse, pavyzdžiui, CESEC aukšto lygio grupėje, gamtinių dujų importo alternatyvas – elektrifikaciją, energijos vartojimo efektyvumo priemones, biodujų, biometano ir švariojo vandenilio gamybos didinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimų diegimą arba savanoriškas poreikio mažinimo priemones; 

c) nustatytos visos galimos techninės, sutartinės ar reguliavimo kliūtys, trukdančios pakeisti Rusijos Federacijos kilmės arba tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamas gamtines dujas, ir tų kliūčių įveikimo galimybės.

3.    Iki 2026 m. kovo 1 d. valstybės narės apie savo nacionalinius įvairinimo planus praneša Komisijai naudodamos I priede pateiktą šabloną.

4.    Komisija, kai tinkama, palengvina nacionalinių gamtinių dujų tiekimo įvairinimo planų rengimą ir įgyvendinimą. Valstybės narės apie pažangą rengiant, priimant ir įgyvendinant tuos planus reguliariai informuoja Reglamento (ES) 2017/1938 4 straipsniu įsteigtą Dujų koordinavimo grupę. Remdamasi nacionaliniais įvairinimo planais, Komisija įvertina laipsniško Rusijos dujų atsisakymo reikalavimo vykdymą ir pagal šio reglamento 13 straipsnį apie tai praneša Dujų koordinavimo grupei.

12 straipsnis

Nacionaliniai naftos tiekimo įvairinimo planai 

1.    Valstybės narės, į kurias importuojama Rusijos Federacijos kilmės arba iš jos tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuojama nafta, siekdamos iki 2028 m. sausio 1 d. nutraukti Rusijos Federacijos kilmės arba iš jos tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuojamos naftos importą, parengia naftos tiekimo įvairinimo planą, kuriame aprašo naftos tiekimo įvairinimo priemones, etapus ir galimas kliūtis.

2.    Nacionaliniame naftos tiekimo įvairinimo plane pateikiama visa ši informacija:

a) turima informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai iš Rusijos pagal galiojančias tiekimo sutartis importuojamos naftos kiekį;

b) nacionaliniu lygmeniu planuojamos priemonės, kuriomis siekiama pakeisti Rusijos Federacijos kilmės arba tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamą naftą, taip pat kiekiai, kurių tikimasi laipsniškai atsisakyti, įgyvendinimo etapai bei tvarkaraštis ir alternatyvaus tiekimo bei alternatyvių tiekimo maršrutų galimybės; 

c) galimos techninės ar reguliavimo kliūtys, trukdančios pakeisti Rusijos Federacijos kilmės arba tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamą naftą, ir tų kliūčių įveikimo galimybės.

3.    Iki 2026 m. kovo 1 d. valstybės narės apie savo nacionalinius įvairinimo planus praneša Komisijai, remdamosi / naudodamosi II priede pateiktu šablonu. 

4.    Komisija, kai tinkama, palengvina nacionalinių naftos tiekimo įvairinimo planų rengimą ir įgyvendinimą. Valstybės narės apie pažangą rengiant, priimant ir įgyvendinant tuos nacionalinius įvairinimo planus reguliariai informuoja Tarybos direktyvos 2009/119/EB 35 17 straipsniu įsteigtą Naftos koordinavimo grupę.

5.    Jei nacionaliniame naftos tiekimo įvairinimo plane nurodoma rizika, kad tikslas iki 2028 m. sausio 1 d. laipsniškai atsisakyti Rusijos naftos gali būti nepasiektas, Komisija, įvertinusi planą, gali atitinkamai valstybei narei pateikti rekomendaciją, kaip laiku tą tikslą pasiekti. Gavusi Komisijos rekomendaciją, valstybė narė, į ją atsižvelgdama, per tris mėnesius savo įvairinimo planą atnaujina.  

V SKYRIUS

DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO STEBĖSENA

13 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/1938 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2017/1938 iš dalies keičiamas taip:

1) 2 straipsnis papildomas šiais 32 ir 33 punktais:

„33. nuostata „imk arba mokėk“ – sutarties nuostata, kuria pirkėjas įpareigojamas priimti pristatytą nurodytą minimalų dujų kiekį arba už jį per tam tikrą laikotarpį sumokėti, neatsižvelgiant į tai, ar dujos buvo faktiškai gautos;

34. nuostata „pristatyk arba mokėk“ – sutarties nuostata, kuria pardavėjas įpareigojamas dujų nepristatymo atveju sumokėti sutartinę baudą.“;

2) 14 straipsnio 6 dalis iš dalies keičiama taip:

a) pirma pastraipa papildoma c punktu:

„c) Komisijai ir atitinkamai kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją, susijusią su gamtinių dujų, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba kurios tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos, tiekimo sutartimis: 

i)    Reglamento (ES) XX/2025 – šio reglamento – 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją;

ii)    informaciją apie kiekius, kurie turi būti patiekti ir priimti, įskaitant pagal nuostatas „imk arba mokėk“ arba „pristatyk arba mokėk“ galimą lankstumą;

iii)    pristatymo tvarkaraščius (SGD) arba kiekio paraiškas (dujotiekiu tiekiamų dujų);

iv)    informaciją apie sutartyse numatytą lankstumą, susijusį su metiniais sutartiniais kiekiais, įskaitant papildomus kiekius;

v)    informaciją apie dujų pristatymo sustabdymo arba nutraukimo sąlygas, įskaitant force majeure nuostatas;

vi)    informaciją apie sutartį reglamentuojančią teisę ir pasirinktą arbitražo mechanizmą;

vii)    kitų komercinių susitarimų, kurie yra susiję su dujų tiekimo sutarties vykdymu, pagrindinius elementus, išskyrus informaciją apie kainą.“;

b) pridedama trečia ir ketvirta pastraipos:

„C punkte nurodyta informacija disagreguota forma pateikiama apie kiekvieną sutartį, taip pat pateikiamos visos susijusios teksto dalys, išskyrus informaciją apie kainą, visų pirma tais atvejais, kai atliekant tiekimo saugumo vertinimą labai svarbu gerai žinoti, kaip suformuluotos sutarties nuostatos, arba kai tam tikros sutarties nuostatos yra tarpusavyje susijusios.

SGD terminalo paslaugų teikėjai Komisijai pateikia informaciją apie klientų iš Rusijos Federacijos arba Rusijos Federacijos įmonių kontroliuojamų klientų užsakytas paslaugas, įskaitant informaciją apie paslaugas, teikiamas pagal sutartis, susijusius kiekius ir sutarčių trukmę.“;

3) 17 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija nuolat stebi riziką, kylančią Sąjungos energetikos sistemai dėl Rusijos tiekiamų dujų, visų pirma remdamasi kompetentingoms institucijoms pagal 14 straipsnio 6 dalies c punktą pateikta informacija.

Komisija įvertina, kaip pagal Reglamentą (ES) XX/2025 nacionaliniu, regioniniu ir Sąjungos lygmenimis vykdomas laipsniško Rusijos dujų atsisakymo reikalavimas, remdamasi pagal to reglamento 11 straipsnį parengtais nacionaliniais įvairinimo planais. Šis įvertinimas pateikiamas Dujų koordinavimo grupei.

Remdamasi trečioje pastraipoje nurodyto vertinimo išvadomis, Komisija paskelbia metinę ataskaitą, kurioje išsamiai apžvelgiama valstybių narių pažanga įgyvendinant savo nacionalinius įvairinimo planus.

Kai aktualu, prie ketvirtoje pastraipoje nurodytos ataskaitos gali būti pridedama Komisijos rekomendacija, kurioje nurodomi galimi veiksmai ir priemonės, skirti saugiam tiekimo įvairinimui užtikrinti ir laipsniškam Rusijos dujų atsisakymo reikalavimui laiku įvykdyti.

Atsižvelgdamos į Komisijos rekomendaciją, atitinkamos valstybės narės savo nacionalinius įvairinimo planus per tris mėnesius atnaujina.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Profesinė paslaptis

1. Bet kokiai konfidencialiai informacijai, kuri yra gauta, kuria keičiamasi ar kuri yra perduodama pagal šį reglamentą, taikomos šiame straipsnyje nustatytos profesinės paslapties sąlygos.

2. Pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma visiems asmenims, kurie dirba ar dirbo šį reglamentą įgyvendinančiose institucijose, arba visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems susijusios institucijos suteikė savo įgaliojimus, įskaitant kompetentingų institucijų samdomus auditorius ir ekspertus.

3. Profesine paslaptimi laikoma informacija neatskleidžiama jokiam kitam asmeniui ar institucijai, išskyrus Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų nuostatose nurodytus atvejus.

4. Visa su verslo ar veiklos sąlygomis ir kitais ekonominiais ar asmeniniais reikalais susijusi informacija, kuria pagal šį reglamentą tarpusavyje keičiasi susijusios institucijos, laikoma konfidencialia ir jai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, išskyrus atvejus, kai perduodama tokią informaciją kompetentinga institucija pareiškia, kad ši informacija gali būti atskleidžiama, arba kai toks atskleidimas būtinas teismo procesui.

15 straipsnis

Stebėsena ir peržiūra

Komisija nuolat stebi Sąjungos energijos rinkos pokyčius, visų pirma susijusius su galima priklausomybe nuo dujų tiekimo ar kita tiekimo saugumo rizika, kylančia dėl energijos importo iš Rusijos Federacijos. Įvykus staigiems dideliems pokyčiams, keliantiems didelę grėsmę vienos ar daugiau valstybių narių tiekimo saugumui, Komisija gali leisti vienai ar daugiau valstybių narių laikinai sustabdyti šio reglamento viso arba dalies antro skyriaus taikymą. Komisijos sprendime gali būti nustatytos tam tikros sąlygos, konkrečiai skirtos užtikrinti, kad bet kokiu sustabdymu būtų siekiama tik pašalinti grėsmę.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

(1)    Išsamiau apie tai 2025 m. birželio 17 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Laipsniško Rusijos dujų importo nutraukimo ir galimos energetinės priklausomybės stebėsenos gerinimo priemonių poveikio vertinimas“ (toliau – poveikių vertinimas) (SWD(2025) 830 final), pridedamame prie šio reglamento pasiūlymo, p. 1–15. 

(2)    COM(2022) 230 final.

(3)    COM(2014) 330 final.

(4)    COM(2015) 80 final.

(5)    Išsamiau apie tai poveikių vertinime, p. 36.

(6)    Žr., pavyzdžiui, Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiksmų plano „REPowerEU“ įgyvendinimas. Investicijų poreikiai, Vandenilio diegimo spartinimo priemonė ir biometano tikslai“, pridedamą prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Planas „REPowerEU““, COM(2022) 230 final, 2022 m. gegužės 18 d.; ir ENTSO-G, Energetinio saugumo modeliavimas | ENTSOG .

(7)    Jame atsižvelgiama į galimą riziką ekonomikai ir saugumui ir pateikiama teisinių argumentų analizė.

(8)    COM(2022) 230 final.

(9)     Versalio deklaracija , 2022 m. kovo 10–11 d.

(10)    COM(2025) 440 final.

(11)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės arba iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuojamų prekių importui taikomų muitų pakeitimo, COM(2025) 34 final 2025/0021 (COD).

(12)    JOIN(2024) 20 final.

(13)    COM(2024) 23 final.

(14)    COM(2024) 25 final.

(15)    COM(2024) 24 final.

(16)    COM(2024) 27 final.

(17)    COM(2024) 26 final.

(18)    OL C, ...

(19)    OL C, ...

(20)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „„REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“, COM(2022) 108 final, 2022 m. kovo 8 d.

(21)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Planas „REPowerEU“, COM(2022) 230 final, 2022 m. gegužės 18 d.

(22)    Žr. 2018 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimą C(2018) 3106 final dėl procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį, byla AT.39816 – Gamintojų grandies dujų tiekimas Vidurio ir Rytų Europoje; https://ec.europa.eu/competition/antitrust/cases/dec_docs/39816/39816_10148_3.pdf .

(23)    Dėl konkurencijos tyrimų, susijusių su teritoriniais apribojimais 2003–2005 m., žr.: ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_05_710 ; ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_03_1345 ; ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_05_195 ;
dėl tyrimo antrojoje „Gazprom“ byloje žr. 2018 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimą C(2018) 3106 final dėl procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį, byla AT.39816 – Gamintojų grandies dujų tiekimas Vidurio ir Rytų Europoje.

(24)    ACER “European gas market trends and price drivers 2023 - Market Monitoring Report” („2023 m. Europos dujų rinkos tendencijos ir kainų veiksniai. Rinkos stebėsenos ataskaita“), 28 punktas.

(25)    2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010, (OL L 280, 2017 10 28, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1938/oj).

(26)    Žr. poveikio vertinimą, p. 4.

(27)    Žr., pavyzdžiui, Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiksmų plano „REPowerEU“ įgyvendinimas. Investicijų poreikiai, Vandenilio diegimo spartinimo priemonė ir biometano tikslai“, pridedamą prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Planas „REPowerEU““, COM(2022) 230 final, 2022 m. gegužės 18 d.

(28)    Žr. poveikių vertinimą, p. 35.

(29)    Žr. poveikio vertinimą, p. 15–36.

(30)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 912/2014, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka, OL L 257, 2014 8 28, p. 121.

(31)    2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1788 dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2023/1791 ir panaikinama Direktyva 2009/73/EB, (OL L, 2024/1788, 2024 7 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1788/oj).

(32)    2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (OL L 269, 2013 10 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/952/oj).

(33)    2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010, (OL L 280, 2017 10 28, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1938/oj).

(34)    2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1789 dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1227/2011, (ES) 2017/1938, (ES) 2019/942 bei (ES) 2022/869 ir Sprendimas (ES) 2017/684 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, (OL L, 2024/1789, 2024 7 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1789/oj ); ENTSO-G, Security of Supply Simulation | ENTSOG .

(35)    2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, (OL L 265, 2009 10 9, p. 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/119/oj).

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2025 06 17

COM(2025) 828 final

PRIEDAI

prie

PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl laipsniško gamtinių dujų importo iš Rusijos nutraukimo ir galimos energetinės priklausomybės stebėsenos gerinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1938

{SWD(2025) 830 final}

I PRIEDAS

1.Nacionalinių gamtinių dujų tiekimo įvairinimo planų šablonas

Šis šablonas skirtas nacionalinėms institucijoms, rengiančioms 11 straipsnyje nustatytą nacionalinį įvairinimo planą. Plane turi būti pateikiama:

Bendroji informacija

Pagrindinė informacija apie dujų, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba kurios tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos, importą į valstybę narę

Priemonių Rusijos Federacijos kilmės arba iš jos tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuojamoms gamtinėms dujoms pakeisti aprašymas

3.1. Aprašyme turi būti pateikiami šie elementai:

Techninės arba reguliavimo kliūtys, trukdančios pakeisti Rusijos Federacijos kilmės arba iš jos tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuojamas gamtines dujas

II PRIEDAS

2.Nacionalinių naftos tiekimo įvairinimo planų šablonas

Šis šablonas skirtas nacionalinėms institucijoms, rengiančioms 12 straipsnyje nustatytą išsamų nacionalinį įvairinimo planą. Jame turi būti pateikiama:

Bendroji informacija

Pagrindinė informacija apie naftos, kurios kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba kuri tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojama, importą į valstybę narę

Priemonių Rusijos Federacijos kilmės arba iš jos tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuojamai naftai pakeisti aprašymas

Aprašyme turi būti pateikiami šie elementai:

Techninės arba reguliavimo kliūtys, trukdančios pakeisti Rusijos Federacijos kilmės arba iš jos tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuojamą naftą

III PRIEDAS

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.    PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA    3

1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas    3

1.2.    Atitinkama politikos sritis (-ys)    3

1.3.    Tikslas (-ai)    3

1.3.1.    Bendrasis tikslas (-ai)    3

1.3.2.    Konkretus tikslas (-ai)    3

1.3.3.    Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis    3

1.3.4.    Veiklos rezultatų rodikliai    3

1.4.    Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:    4

1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas    4

1.5.1.    Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį    4

1.5.2.    ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.    4

1.5.3.    Panašios patirties išvados    4

1.5.4.    Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis    5

1.5.5.    Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą    5

1.6.    Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė    6

1.7.    Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)    6

2.    VALDYMO PRIEMONĖS    8

2.1.    Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės    8

2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema (-os)    8

2.2.1.    Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas    8

2.2.2.    Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)    8

2.2.3.    Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)    8

2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės    9

3.    NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS    10

3.1.    Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)    10

3.2.    Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams    12

3.2.1.    Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka    12

3.2.1.1.    Patvirtinto biudžeto asignavimai    12

3.2.1.2.    Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai    17

3.2.2.    Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas    22

3.2.3.    Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka    24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai    24

3.2.3.2.    Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai    24

3.2.3.3.    Iš viso asignavimų    24

3.2.4.    Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai    25

3.2.4.1.    Finansuojami iš patvirtinto biudžeto    25

3.2.4.2.    Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis    26

3.2.4.3.    Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai    26

3.2.5.    Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga    28

3.2.6.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa    28

3.2.7.    Trečiųjų šalių įnašai    28

3.3.    Numatomas poveikis pajamoms    29

4.    Skaitmeniniai aspektai    29

4.1.    Skaitmeninės svarbos reikalavimai    30

4.2.    Duomenys    30

4.3.    Skaitmeniniai sprendimai    31

4.4.    Sąveikumo vertinimas    31

4.5.    Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės    32

1.    PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.    Atitinkama politikos sritis (-ys) 

1.3.    Tikslas (-ai)

1.3.1.    Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.    Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.    Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

1.3.4.    Veiklos rezultatų rodikliai

1.4.    Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 2  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.    Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.    ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.    Panašios patirties išvados

1.5.4.    Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.    Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

 trukmė ribota

    galioja nuo 2025 iki 2027,

    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.    Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

 padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

 trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

 tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

 Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

 įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

 viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

 atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.    Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.    Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.    Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.    Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.    NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.    Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.    Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.    Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.    Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.    Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

3.2.3.3.    Iš viso asignavimų

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.    Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.    Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 11

3.2.4.3.    Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

3.2.5.    Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Šiame pasiūlyme nenumatyta jokių su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų.

3.2.6.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas (iniciatyva)

    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.    Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.    Numatomas poveikis pajamoms

    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

    nuosaviems ištekliams

    kitoms pajamoms

    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.    Skaitmeniniai aspektai

4.1.    Skaitmeninės svarbos reikalavimai

4.2.    Duomenys

4.3.    Skaitmeniniai sprendimai

4.4.    Sąveikumo vertinimas

4.5. Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

Pastaba. Jei per derybas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pradinis Komisijos pasiūlymas labai pasikeistų, turėtų būti apsvarstytas poreikis teisės akto pasiūlymo finansinio poveikio ir skaitmeninių aspektų pažymoje pateiktą informaciją apie finansinius ir (arba) skaitmeninius aspektus prireikus atnaujinti, kad šia informacija būtų galima pasinaudoti per derybų procesą ir būtų užtikrintas aiškumas visoms susijusioms šalims.

PRIEDAS
prie TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMOS

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.REIKALINGŲ ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SKAIČIUS ir SU JAIS SUSIJUSIOS SĄNAUDOS

2.KITŲ ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ SĄNAUDOS

3.IŠ VISO ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ

4.APYTIKRIŲ IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODAI

4.1.Žmogiškieji ištekliai

4.2.Kitos administracinės išlaidos

1.Su reikalingais žmogiškaisiais ištekliais susijusios sąnaudos

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

1.1. Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

1.1.1 Energetikos GD

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)