EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 07 16

COM(2025) 542 final

2025/0542(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Sąjungos parama vidaus saugumui 2028–2034 m.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Kintamoji geometrija

Šis reglamentas grindžiamas SESV III dalies V antraštinėje dalyje, skirtoje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, nustatytais teisiniais pagrindais. Todėl, taikant šį reglamentą, Danijai ir Airijai taikomos specialios nuostatos, nustatytos prie ES sutarties ir SESV pridėtuose Protokole Nr. 21 ir Protokole Nr. 22.

Pagal Protokolo Nr. 22 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones, siūlomas pagal SESV III dalies V antraštinę dalį, ir tokios priemonės Danijai nėra privalomos ar taikomos.

Pagal Protokolo Nr. 21 1 ir 2 straipsnius Airija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones, siūlomas pagal SESV III dalies V antraštinę dalį, ir tokios priemonės Airijai nėra privalomos ar taikomos. Tačiau Airija gali nuspręsti dalyvauti nustatant ir taikant bet kurią iš tokių pasiūlytų priemonių. Be to, nustačius priemonę, Airija gali bet kuriuo metu ją pripažinti, jei bus atliktos Protokolo Nr. 21 4 straipsnyje nurodytos procedūros.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.RETROSPEKTYVINIO VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Tebevykdomo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio Vidaus saugumo fondo policijos priemonės (toliau – VSF-P) ex post vertinimo preliminarūs rezultatai patvirtina, kad VSF-P padėjo stiprinti valstybių narių pajėgumus kovoti su tarpvalstybiniu, sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, ir stiprinti valstybių narių gebėjimus valdyti su saugumu susijusią riziką ir krizes. Įrodyta, kad VSF-P yra veiksminga ir kad taikomi efektyvūs ES finansiniams interesams apsaugoti skirti valdymo ir kontrolės mechanizmai. VSF-P buvo padaryti keli pakeitimai, kuriais siekta supaprastinti VSF-P valdymą ir sumažinti administracinę naštą. Preliminariame vertinime daroma išvada, kad, nepaisant tam tikros pažangos, reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant padidinti veiksmingumą ir užtikrinti, kad administraciniai procesai būtų proporcingi teikiamam finansavimui.

Preliminarūs 2021–2027 m. programavimo laikotarpio Vidaus saugumo fondo (VSF) laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai patvirtina, kad VSF stebėsenos ir vertinimo sistema, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu, iš esmės pagerėjo. Valstybės narės toliau praneša apie didelę administracinę naštą. Supaprastintas išlaidų apmokėjimas administracinę naštą padėjo sumažinti, tačiau jo įgyvendinimas nėra taikomas sistemingai, kad išlaidos būtų optimizuotos. VSF struktūra buvo laikoma atitinkančia paskirtį, nes ji padidino vidaus suderinamumą, kadangi buvo skatinamas komponentų papildomumas. VSF taip pat laikytas derančiu su kitais vidaus reikalų fondais (Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF) ir Sienų valdymo ir vizų priemone (SVVP)), kitais ES fondais, visų pirma programa „Europos horizontas“, „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+) ir Teisingumo programa, taip pat su kitomis programomis, taikomomis atitinkamiems Europos pramonės sektoriams ir pilietinei visuomenei, tokiomis kaip Bendrosios rinkos programa ir Skaitmeninės Europos programa. Vertinime daroma išvada, kad VSF padėjo tenkinti poreikius, kuriems jis buvo skirtas, ir galėjo reaguoti į naujus iššūkius ir pokyčius šioje politikos srityje. VSF padėjo sukurti vieningą tarpvalstybinių vidaus saugumo iššūkių įveikimo sistemą ir paskatino keistis žiniomis bei propaguoti geriausią praktiką. Pagal VSF teminę priemonę remiami veiksmai sukūrė didelę ES pridėtinę vertę, sustiprino teisėsaugos ir teisminių institucijų operatyvinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, taip pat su privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais. Kaip ir SVVP atveju, vertinime daroma išvada, kad galima dar labiau supaprastinti finansavimo teikimą ir geriau paaiškinti vadovaujančiosioms institucijoms, kaip veiklos rezultatų peržiūros sistema gali padėti veiksmingai valdyti programas.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Nepriklausomas tyrimas

•Poveikio vertinimas

•Supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2025/0542 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Sąjungos parama vidaus saugumui 2028–2034 m.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 2 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 3 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros 4 ,

kadangi:

(1)vidaus saugumas yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti piliečių saugą, apsaugoti jų pagrindines teises ir skatinti mūsų ekonomikos, visuomenės ir demokratijos stiprumą ir pasitikėjimą jomis. Nors nacionalinis saugumas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai, jam užtikrinti reikia bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą Sąjungos lygmeniu. Sąjungos tikslas užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį turėtų būti įgyvendinamas prevencijos bei kovos su nusikalstamumu, rasizmu ir ksenofobija priemonėmis, taip pat policijos ir teisminių institucijų bei kitų kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonėmis;

(2)vidaus saugumas – bendras siekis, prie kurio turėtų drauge prisidėti Sąjungos institucijos, atitinkamos Sąjungos agentūros ir valstybės narės. Kad būtų prisidėta prie veiksmingos ir tikros saugumo sąjungos kūrimo ir įgyvendinimo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai finansinių išteklių. Ši Sąjungos parama bus teikiama pagal Reglamentu (ES) [...] nustatyto Europos klestėjimo ir saugumo fondo ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams horizontaliąsias taisykles;

(3)šiuo reglamentu nustatomi Sąjungos paramos tikslai. Kad būtų galima kuo geriau pasiekti aukštą saugumo lygį visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose būtų siekiama kiekvieno iš šiame reglamente nustatytų tikslų;

(4)visoms valstybėms narėms skirtinas sumas Komisija turėtų nustatyti pagal paskirstymo metodiką, nustatytą Reglamente (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, priimdama vieną įgyvendinimo sprendimą. Tame sprendime paprastai taip pat turėtų būti nurodytos sumos pagal Reglamentą (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, Reglamentą (ES) [...], kuriuo nustatoma Sąjungos parama prieglobsčiui, migracijai ir integracijai, ir Reglamentą (ES) [...], kuriuo nustatoma Sąjungos parama Šengeno erdvei, Europos integruotam sienų valdymui ir bendrai vizų politikai; 

(5)Sąjungos parama turėtų būti grindžiama ankstesnių programavimo laikotarpių rezultatais ir investicijomis vidaus saugumo srityje: 2007–2013 m. programomis „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ (ISEC) ir „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“ (CIPS), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 513/2014 5 kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatyta 2014–2020 m. policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo priemone ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1149 6 nustatytu 2021–2027 m. Vidaus saugumo fondu;

(6)sparčiai kintančios grėsmės saugumui ir geopolitinės aplinkos aplinkybėmis Komisija strategijoje „ProtectEU“ 7 apibrėžė bendrus saugesnės ir labiau apsaugotos Europos prioritetus. Geopolitinės aplinkybės Europoje labai pasikeitė ir iš esmės paveikė ES vidaus ir išorės saugumo tarpusavio sąsają. Grėsmės saugumui tampa vis globalesnės ir sudėtingesnės ir tai susiję su nusikaltėlių gebėjimu veikti tarpvalstybiniu mastu, išnaudoti socialinius ir ekonominius skirtumus ir veikti tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje erdvėse. Tuo pat metu didelių galimybių stiprinti teisėsaugą ir teismų pajėgumus ir veiksmingai kovoti su šiomis kintančiomis grėsmėmis suteikia naujos skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas;

(7)Sąjungos parama turėtų būti daugiausia skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos intervencija gali suteikti didesnės pridėtinės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Saugumas iš esmės yra tarpvalstybinis klausimas, todėl reikia tvirto koordinuoto Sąjungos atsako. Dėl to valstybių narių nacionalinės ir regioninės partnerystės planai turėtų padėti veiksmingai spręsti strategijoje „ProtectEU“ nustatytus iššūkius. Atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu nustatytus bendrus prioritetus užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje, Sąjungos parama turėtų būti skiriama priemonėms, kuriomis siekiama šalinti pagrindines grėsmes saugumui, visų pirma užtikrinti sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, smurtinį ekstremizmą ir kibernetinius nusikaltimus, prevenciją ir kovą su jais;

(8)Sąjungos parama turėtų būti finansuojamos valstybių narių priemonės tokiose srityse kaip nusikalstamumo prevencija, bendri personalo mokymai ir policijos bendradarbiavimas, taip pat teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, kurias įgyvendinant dalyvauja valstybių narių kompetentingos institucijos ir Sąjungos agentūros bei įstaigos, ypač kiek tai susiję su keitimusi informacija, intensyvesniu operatyviniu bendradarbiavimu ir pagalba pastangoms, būtinoms stiprinant pajėgumus užkirsti kelią terorizmui bei sunkių formų ir organizuotam nusikalstamumui ir su juo kovoti. Sąjungos parama neturėtų būti skiriama veiklos sąnaudoms ir veiklai, susijusiai su esminėmis valstybių narių funkcijomis, kuriomis palaikoma viešoji tvarka ir užtikrinamas vidaus ir nacionalinis saugumas;

(9)saugumas yra visų mūsų laisvių pagrindas, o valstybių narių gebėjimas užtikrinti piliečių saugumą priklauso nuo bendro europinio požiūrio. Kaip išdėstyta strategijoje „ProtectEU“, saugumo aspektai turi būti įtraukti ir integruoti į visus ES teisės aktus, politiką ir programas, įskaitant ES išorės veiksmus. Sąjungos parama pagal šį reglamentą turėtų padėti atsižvelgti į šiuos aspektus;

(10)2025 m. birželio 26 d. išvadose 8 Europos Vadovų Taryba priminė, kad sunkių formų ir organizuotas nusikalstamumas, taip pat terorizmas, radikalizacija ir smurtinis ekstremizmas tiek internete, tiek realiame gyvenime yra didžiulė grėsmė Europos piliečiams ir valstybių narių saugumui. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė nusikaltėlių infiltracijos į teisėtas verslo struktūras, kuri daro neigiamą poveikį viešiesiems finansams ir bendrajai rinkai, keliamą grėsmę. Europos Vadovų Taryba paragino Sąjungos institucijas ir valstybes nares sutelkti visus nacionaliniu ir ES lygmenimis turimus išteklius ir imtis tolesnių veiksmų stiprinti teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą, be kita ko, kiek tai susiję su veiksminga prieiga prie duomenų teisėsaugos tikslais, taip pat užtikrinant keitimąsi informacija ir pasitelkiant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

(11)siekiant užkirsti kelią grėsmėms vidaus saugumui ir su jomis kovoti, Sąjungos parama turėtų būti stiprinami valstybių narių pajėgumai užkirsti kelią sunkių formų ir organizuotam nusikalstamumui, terorizmui, smurtiniam ekstremizmui ir radikalizacijai, seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų išnaudojimui, kibernetiniams nusikaltimams ir su jais kovoti, ja taip pat turėtų būti stiprinami veiksmai, kuriais siekiama įveikti skaitmeninio ir technologinio saugumo iššūkius ir kuriais kovojama su ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumui internete kylančiomis grėsmėmis, grėsmėmis saugumui jūrų srityje, prekyba žmonėmis, neteisėtu migrantų gabenimu, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimu, turto susigrąžinimu ir finansiniais nusikaltimais, nusikaltimais aplinkai, mokėjimo priemonių klastojimu ir Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, kuriais teikiama pagalba ir apsauga nusikaltimų aukoms, viešųjų erdvių apsauga ir šalinamos su ChBRBS susijusios grėsmės saugumui bei valdomi incidentai, be kita ko, stiprinant įvairių valstybių narių valdžios institucijų, atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Sąjungos parama taip pat turėtų padėti valstybėms narėms įgyti vidaus saugumo srities novatoriškų metodų ir technologijų, visų pirma tų, kurie remiami Reglamentu (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos konkurencingumo fondas, ir Reglamentu (ES) [...], kuriuo nustatoma ES bendroji mokslinių tyrimų programa, ir juos įgyvendinti. Be to, kintančioje pasaulinėje politinėje aplinkoje itin svarbus yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės aspektas. Todėl Sąjungos parama taip pat turėtų padėti stiprinti bendradarbiavimą ir partnerystę su trečiosiomis šalimis, kuriais tenkinami Sąjungos vidaus politikos interesai;

(12)atsižvelgiant į saugumo aspekto integravimą, Sąjungos parama turėtų padėti užtikrinti Sąjungos vidaus ir išorės politikos tarpusavio nuoseklumą, darną, sinergiją ir papildomumą. Šiomis aplinkybėmis Sąjungos parama pagal šį reglamentą visų pirma turėtų padėti kovoti su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą narkotikais, prekybą žmonėmis ir tarpvalstybinius nusikalstamus neteisėto gabenimo tinklus, ir užkirsti jam kelią. Sąjungos parama pagal šį reglamentą taip pat tinkamai pagrįstais atvejais gali apimti paramą atitinkamiems ES delegacijų ištekliams ir būti valstybių narių ir Komisijos tarpusavyje koordinuojama programavimo ir įgyvendinimo etapais;

(13)kadangi iššūkiai saugumo srityje nuolat kinta, Sąjungos paramos paskirstymą pagal šį reglamentą reikia pritaikyti atsižvelgiant į vidaus ir išorės grėsmių saugumui pokyčius ir finansavimą reikia nukreipti prioritetams, kurie teikia didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę. Siekiant reaguoti į neatidėliotinus poreikius ir politikos bei Sąjungos prioritetų pokyčius ir nukreipti finansavimą į didelės Sąjungos pridėtinės vertės veiksmus, dalis Sąjungos paramos pagal šį reglamentą turėtų būti įgyvendinama taikant tiesioginį, pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą ir naudojant ES priemonę, nustatytą pagal Reglamentą (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams. ES priemonė suteikia lankstumo valdant Sąjungos paramą, o pasidalijamojo valdymo atveju ji turėtų būti įgyvendinama pagal valstybių narių nacionalinės ir regioninės partnerystės planus;

(14)Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rengiant valstybių narių nacionalinius ir regioninius planus ir įgyvendinant priemones arba siekiant įveikti su vidaus saugumu susijusius iššūkius būtų atsižvelgiama į atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų ekspertines ir kitas žinias bei patirtį. Siekdama užtikrinti, kad Sąjungos parama remiamos priemonės atitiktų atitinkamą Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus, kai tinkama, Komisija taip pat turėtų galėti į veiklą įtraukti atitinkamas Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras;

(15)reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir pritraukiant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius. Sąjungos parama turėtų būtų propaguojamas visos visuomenės įtraukimo požiūris skatinant aktyvų ir prasmingą Europos pramonės sektoriaus, taip pat pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas, įsitraukimą plėtojant ir įgyvendinant saugumo politiką, kai aktualu, dalyvaujant kitiems susijusiems subjektams, Sąjungos įstaigoms, Sąjungos agentūroms ir tarptautinėms organizacijoms, kiek tai susiję su Sąjungos paramos tikslais. Tačiau turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos parama nebūtų naudojama siekiant teisės aktais nustatytas ar viešąsias užduotis deleguoti privatiesiems subjektams;

(16)Europa turi apsaugoti savo saugumo interesus nuo tiekėjų, kurie dėl galimo trečiųjų šalių kišimosi ir kibernetinio saugumo praktikos galėtų kelti nuolatinę saugumo riziką. Todėl būtina sumažinti išliekančios priklausomybės nuo didelės rizikos tiekėjų vidaus rinkoje riziką, nes jie gali daryti didelį neigiamą poveikį naudotojų, bendrovių ir institucijų visoje ES ir ES ypatingos svarbos infrastruktūros saugumui – duomenų ir paslaugų vientisumui ir paslaugų prieinamumui. Šis priklausomybės nutraukimas turėtų būti grindžiamas proporcingu rizikos vertinimu ir susijusiomis rizikos mažinimo priemonėmis, kaip apibrėžta Sąjungos politikoje ir teisės aktuose; 

(17)įgyvendindamos Sąjungos paramą valstybės narės gali remtis partnerystės principu, kad užtikrintų valdymo metodo tęstinumą;

(18)visi veiksmai, remiami pagal šiame reglamente numatytą Sąjungos paramą, turėtų būti įgyvendinami laikantis Sąjungos acquis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir turėtų atitikti Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra;

(19)pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(20)[pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija [... m. ... ... d. laišku] pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą,

ARBA

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi Sąjungos paramos vidaus saugumui 2028 m. sausio 1 d. – 2034 m. gruodžio 31 d. tikslai ir finansavimas. Ši Sąjungos parama teikiama pagal Reglamentu (ES) [...] nustatyto Europos klestėjimo ir saugumo fondo ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams horizontaliąsias taisykles.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)kompetentingos institucijos – valstybių narių institucijos, atsakingos už nusikalstamų veikų užkardymą, išaiškinimą ir tyrimą, kaip nurodyta SESV 87 straipsnio 1 dalyje, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas;

2)prevencija – kiek tai susiję su nusikalstamumu, visos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti arba kitaip padėti mažinti nusikalstamumą ir piliečių nesaugumo jausmą, kaip nurodyta Tarybos sprendimo 2009/902/TVR 9 2 straipsnio 2 dalyje;

3)keitimasis informacija – SESV 87 straipsnyje nurodytoms institucijoms, taip pat Europolui ir kitoms atitinkamoms Sąjungos agentūroms ir įstaigoms svarbios su nusikalstamų veikų, visų pirma tarpvalstybinio, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo, įskaitant kibernetinius nusikaltimus ir terorizmą, prevencija, nustatymu, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu už jas susijusios informacijos saugus rinkimas, saugojimas, tvarkymas, analizavimas ir perdavimas bei prieiga prie jos;

4)organizuotas nusikalstamumas – baustina veika, susijusi su dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo (nusikalstamos organizacijos), kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR 10 1 straipsnio 1 punkte, veikloje;

5)terorizmas – tyčinės veikos ir nusikalstamos veikos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 11 ;

6)radikalizacija – laipsniškas ir sudėtingas procesas, kuris perauga į smurtinį ekstremizmą bei terorizmą ir kurio metu asmuo arba asmenų grupė pradeda laikytis radikalios ideologijos ar įsitikinimų, pagal kuriuos pripažįstamas, naudojamas arba toleruojamas smurtas, įskaitant teroro aktus, siekiant konkretaus politinio, religinio arba ideologinio tikslo;

7)kibernetiniai nusikaltimai – nusikaltimai, kuriems vykdyti būtinai reikia pasitelkti informacinių ir ryšių technologijų sistemas (toliau – IRT sistemos), kurios yra įrankiai atlikti tuos nusikaltimus arba tų nusikaltimų pirminis objektas (išimtinai kibernetiniai nusikaltimai), arba tradiciniai nusikaltimai, kurių mastas arba aprėptis gali būti padidinti naudojant kompiuterius, kompiuterių tinklus arba kitas IRT sistemas, (nusikaltimai pasinaudojant kibernetine erdve);

8)operatyvinis teisėsaugos bendradarbiavimas – dviejų arba daugiau valstybių narių institucijų operatyvinis bendradarbiavimas, nurodytas SESV 87 straipsnio 3 dalyje, arba vienos valstybės narės kompetentingų institucijų veikla kitos valstybės narės teritorijoje, kaip nurodyta SESV 89 straipsnyje;

9)hibridinė grėsmė – visa žalinga veikla, įskaitant manipuliavimą informacija, kibernetinius išpuolius ir naudojimąsi migrantais kaip įrankiais, kuri koordinuotai planuojama ir vykdoma piktavališkais tikslais siekiant pakenkti valstybei narei ar kuriai nors iš jos institucijų.

3 straipsnis

Sąjungos paramos vidaus saugumui tikslai

1.Siekiant užtikrinti aukštą vidaus saugumo lygį Sąjungoje, parama padeda siekti šių tikslų:

a)stiprinti Sąjungos ir valstybių narių pajėgumus, susijusius su sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo internete ir realiame gyvenime, įskaitant terorizmą, smurtinį ekstremizmą, kibernetinius nusikaltimus, seksualinę prievartą prieš vaikus ir jų išnaudojimą bei hibridines grėsmes, prevencija ir kova su juo, taip pat susijusius su piliečių ir viešųjų erdvių apsauga nuo išpuolių, be kita ko, taikant novatoriškus metodus ir naujas technologijas vidaus saugumo srityje;

b)skatinti valstybių narių pajėgumus didinant ypatingos svarbos subjektų atsparumą priešiškiems veiksmams ir valdant su saugumu susijusius incidentus, riziką ir krizes, be kita ko, naudojant sąveikias ypatingos svarbos ryšių sistemas;

c)gerinti ir lengvinti kompetentingų institucijų ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų tarpusavio keitimąsi informacija bei keitimąsi informacija jų viduje, taip pat, kai tinkama, su trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir privačiais subjektais;

d)gerinti ir intensyvinti kompetentingų institucijų operatyvinį teisėsaugos bendradarbiavimą, įskaitant bendras operacijas, susijusį su sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo internete ir realiame gyvenime, įskaitant terorizmą, smurtinį ekstremizmą, kibernetinius nusikaltimus, seksualinę prievartą prieš vaikus ir jų išnaudojimą, hibridines grėsmes, prevencija ir kova su juo, taip pat susijusį su piliečių ir viešųjų erdvių apsauga nuo išpuolių.

Sąjungos parama įgyvendinama visapusiškai laikantis Reglamente (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, nustatytų tikslų.

2.Valstybės narės užtikrina, kad į jų nacionalinės ir regioninės partnerystės planų prioritetus būtų įtraukti veiksmai, kuriais siekiama kiekvieno Sąjungos paramos pagal šį reglamentą tikslo, ir kad išteklių paskirstymas tikslams būtų proporcingas nustatytiems iššūkiams ir poreikiams.

4 straipsnis

Finansavimas

1.3 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo 2028–2034 m. orientacinis finansinis paketas yra 6 843 331 500 EUR einamosiomis kainomis. Jis turi būti įgyvendinamas laikantis nacionalinės ir regioninės partnerystės planams skirtų horizontaliųjų taisyklių, nustatytų Reglamente (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams.

2.Komisija priima įgyvendinimo aktą, kad nustatytų sumą kiekvienai valstybei narei taikydama paskirstymo metodiką, nustatytą Reglamento (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, I priedo B skirsnyje.

3.Be to, šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams skirti biudžeto asignavimai, įgyvendinami naudojant ES priemonę pagal Reglamento (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, IV antraštinę dalį, nustatomi pagal SESV 314 straipsnyje numatytą metinę biudžeto procedūrą.

4.Su šio reglamento 3 straipsnyje nustatytais tikslais susijusių priemonių atveju, kai Komisija padaro išvadą, kad tos priemonės atitinka šiame reglamente ir Reglamente (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, nustatytus reikalavimus, ir kai Komisija pasiūlo Tarybos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo Reglamento (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, 23 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtinamas atitinkamos valstybės narės nacionalinės ir regioninės partnerystės planas, ji pateikia pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl tų priemonių patvirtinimo.

5.Komisijai teikiant pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl su šio reglamento 3 straipsnyje nustatytais tikslais susijusių priemonių, tame pasiūlyme nustatomi Reglamento (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, 23 straipsnio 4 dalyje nurodyti elementai, atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus tikslus.

6.Taryba paprastai priima 4 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą kartu su įgyvendinimo sprendimais, nurodytais Reglamento (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, 23 straipsnio 1 dalyje [Komisijos pasiūlymas ir Tarybos įgyvendinimo sprendimas], per keturias savaites nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo.

7.Iš dalies keičiant planus taikomas Reglamento (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, 24 straipsnis su sąlyga, kad Komisijos pasiūlymas ir Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriais patvirtinami 23 straipsnio 4 dalyje išvardytų elementų pakeitimai, apima tik šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus tikslus.

5 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi poveikio pagal Reglamentą (ES) 2021/1149 pradėtų veiksmų tęsimui ar keitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

6 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja [dvidešimtą] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas 2028–2034 m. nuo Reglamento (ES) [...], kuriuo nustatomas Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, taikymo dienos.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1149, kuriuo nustatomas Vidaus saugumo fondas, (OL L 251, 2021 7 15, p. 194).

(2)    OL C , , p. .

(3)    OL C , , p. .

(4)    [... m. ... ... d.] Europos Parlamento pozicija ir [… m. … … d.] Tarybos pozicija.

(5)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR, (OL L 150, 2014 5 20, p. 93, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/513/oj).

(6)    2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1149, kuriuo nustatomas Vidaus saugumo fondas, (OL L 251, 2021 7 15, p. 194, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1149/oj).

(7)    2025 m. balandžio 1 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ProtectEU“ – Europos vidaus saugumo strategija“ (COM(2025) 148 final).

(8)    2025 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 12/25.

(9)    2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/902/TVR, įkuriantis Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą (EUCPN) ir panaikinantis Sprendimą 2001/427/TVR, (OL L 321, 2009 12 8, p. 44, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2009/902/oj).

(10)    2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008 11 11, p. 42, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_framw/2008/841/oj ).

(11)    2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR, (OL L 88, 2017 3 31, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2017/541/oj ).