EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 12 18

COM(2024) 578 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso (DSI) įgyvendinimo

I.ĮVADAS

Darbo sąnaudų indeksas (DSI) fiksuoja ketvirčio pokyčius, susijusius su visomis darbdavių valandinio darbo sąnaudomis, ir taip sudaromos sąlygos stebėti sąnaudų naštos dėl gamybos veiksnio „darbas“ pokyčius. DSI priklauso pagrindiniams Europos ekonominiams rodikliams / euro rodikliams 1 , teikiantiems informaciją apie euro zonos ekonominius pokyčius.

DSI naudojasi Europos centrinių bankų sistema, kad įvertintų galimą infliacinį spaudimą dėl pokyčių darbo rinkoje. Jis taip pat svarbus socialiniams partneriams, dalyvaujantiems derybose dėl darbo užmokesčio, ir pačiai Europos Komisijai, kuri stebi trumpalaikius darbo sąnaudų pokyčius. Galiausiai DSI duomenys naudojami kainoms indeksuoti kai kuriose didelėse komercinėse sutartyse, galiojančiose kelerius metus.

Eurostatas kiekvieną metų ketvirtį savo svetainėje skelbia pranešimą spaudai apie DSI 2 , kuriame pateikiamas didelis duomenų rinkinys, suskirstytas pagal ekonominę veiklą ir su darbo užmokesčiu susijusių ir nesusijusių darbo sąnaudų sudedamąsias dalis. Svetainėje taip pat pateikiami ketvirčio ir metinio augimo rodikliai.

2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso 3 (toliau – DSI reglamentas) nustatyta bendra sistema valstybėms narėms siekiant gauti palyginamus rodiklius ir perduoti juos Komisijai.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 450/2003 13 straipsnį Komisija privalo kas dvejus metus pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitos tikslas – įvertinti valstybių narių pateiktos statistikos ir ES suvestinių rodiklių kokybę ir įvardyti sritis, kurias būtų galima tobulinti.

Tai dešimtoji Komisijos darbo sąnaudų indekso ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai 4 . Joje dėmesys sutelkiamas į nuo ankstesnės ataskaitos gautus DSI duomenis – ataskaitinių ketvirčių nuo 2022 m. antrojo ketvirčio (2022 m. 2-asis ketv.) iki 2024 m. pirmojo ketvirčio (2024 m. 1-asis ketv.) duomenis. Joje atsižvelgiama į Eurostato pastabas, pateiktas renkant ir tvirtinant tų ataskaitinių ketvirčių DSI duomenis, ir remiamasi valstybių narių metinėse kokybės ataskaitose pateiktais dokumentais.

Reglamento (EB) Nr. 1216/2003 5 I priede nurodyta, kad DSI duomenų kokybė vertinama pagal šiuos kriterijus: svarba, tikslumas, duomenų pateikimo punktualumas, prieinamumas ir aiškumas, palyginamumas, darnumas (suderinamumas) ir išsamumas.

DSI duomenų prieinamumas ir aiškumas jau yra gerai nustatyti Eurostato svetainėje skelbiant išsamius metaduomenis ir nacionalines kokybės ataskaitas. Todėl šioje DSI ataskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama kitiems kriterijams.

II.PO PASKUTINĖS ATASKAITOS PADARYTA BENDRA PAŽANGA

Po paskutinės ataskaitos nebuvo padaryta jokių teisės aktų pakeitimų. Tolesnėse dalyse išsamiai išdėstomi ataskaitos rengimo patobulinimai.

2.1. Duomenų rinkimo standartai

Naujausia statistinių duomenų ir metaduomenų mainų (SDMX) 6 duomenų struktūrų versija ir tarptautiniu mastu sutarti kodų sąrašai (su kuriais galima susipažinti tam skirtame registre internete 7 ) ir toliau sėkmingai naudojami valstybių narių duomenims gauti ir DSI rengti, taip pat DSI duomenims perduoti Europos Centriniam Bankui.

2.2. Duomenų patvirtinimas

Duomenys sistemingai tvirtinami naudojant naują priemonę, kuria tikrinama, ar naudojami kodai ir duomenų struktūros atitinka sutartus duomenų perdavimo standartus. Taip supaprastinamas gamybos procesas ir sumažinama klaidų, susijusių su kodavimo trūkumais, rizika. Galiojančių SDMX standartų neatitinkantis perduotas failas automatiškai atmetamas. Valstybės narės elektroniniu paštu gauna pranešimą apie sėkmingą arba nesėkmingą failų perdavimą, patvirtinimo ataskaita joms prieinama naudojantis EDAMIS portalu.

Eurostatas taip pat atlieka kiekvieno ketvirčio duomenų perdavimo tikėtinumo patikrinimus, palygindamas laiko ir ekonominės veiklos rūšių eilutes pagal Europos bendrijos statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (NACE) 8 . Jei skaičiai skirtingais ketvirčiais iš esmės skiriasi, Eurostatas prašo valstybių narių patvirtinti duomenis arba perduoti pataisytą duomenų failą. Nustačius didelių arba staigių pasikeitimų bet kurioje konkrečioje NACE sekcijoje, sistemingai stebima, kaip atitinkamose šalyse jų laikomasi.

2.3. Valandinių darbo sąnaudų rodikliai

Po pirmojo pranešimo 2016 m. balandžio mėn. Eurostatas ir toliau skelbė metinius valandinių darbo sąnaudų įverčius, suskirstytus pagal NACE sekcijas. Šie įverčiai grindžiami ketverių metų darbo sąnaudų tyrimo duomenimis, kurie ekstrapoliuojami pagal DSI. Parengti praėjus 3 mėnesiams nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, jie apima visas NACE sekcijas, išskyrus sekcijas: „A – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė“; „O – viešasis administravimas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas“; „T – namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu“ ir „U – ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla“.

2.4. Kokybės ataskaitos

Valstybių narių pateiktos metinės kokybės ataskaitos buvo apdorotos laiku naudojant naujausios versijos Europos statistikos sistemos metaduomenų apdorojimo sistemą; su jomis gali susipažinti visi naudotojai 9 .

2.5. Sezoninis ir kalendorinis koregavimas

Eurostatas išanalizavo pagal kalendorių (CA) ir pagal kalendorių bei sezoną (CSA) pakoreguotas valstybių narių pateiktas eilutes. Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1216/2003 10 visos ES valstybės narės ir kitos Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys 11 turėtų perduoti kiekvienos atskiros NACE sekcijos CA ir CSA eilutes.

Eurostatas taip pat stebi, kaip parengtas sezoninio koregavimo priedas, pridedamas prie nacionalinių kokybės ataskaitų. Šiame priede visų pirma išsamiai aprašomi taikomi sezoninio koregavimo modeliai, nustatytos išskirtys, koregavimų dydis ir rezultatų nepastovumas.

Eurostatas skelbia ES suvestinių rodiklių CSA duomenis duomenų bazėje ir svetainės „Statistics Explained“ 12 straipsnyje apie DSI kartu su pagal sezoną nekoreguotais (NSA) duomenimis. Bendrų DSI CSA duomenų rezultatai gaunami iš darbo užmokesčio ir su juo nesusijusių sudedamųjų dalių CSA duomenų, kad būtų užtikrinamas nuoseklumas.

2.6. Perskaičiavimas

2023 m. visos šalys buvo paragintos perduoti duomenis, išreikštus naujais baziniais metais 2020 m. = 100, o tai reiškia, kad 2020 ataskaitinių metų indeksas lygus 100. Eurostatas atliko perdavimo bandymą prieš faktinį perdavimą 2023 m. gegužės mėn. (išankstiniai DSI duomenys) ir 2023 m. birželio mėn. (galutiniai DSI duomenys). Nebuvo užregistruota jokio skirtumo tarp perduotų perskaičiuotų duomenų ir Eurostato perskaičiuotų duomenų, išskyrus dėl trijų šalių, kurios vėliau pataisė duomenis ir juos perdavė pakartotinai.

Vėliau buvo paskelbti naujais baziniais metais išreikšti DSI duomenys, susiję su 2023 m. 1-uoju ketvirčiu ir visomis ankstesnių laikotarpių laiko eilutėmis prieš tą ketvirtį.

III.DUOMENŲ KOKYBĖ

3.1.Svarba ir išsamumas

Svarba

Be poreikio gauti informacijos apie darbo sąnaudų pokyčius per ketvirtį, apskaičiuotus pagal DSI, naudotojus ir toliau vis labiau domino informacija apie darbo sąnaudų rodiklius. Kiekvienų metų kovo mėn. pabaigoje / balandžio mėn. pradžioje Eurostatas toliau skelbė metinius valandinių darbo sąnaudų rodiklių įverčius eurais ir nacionalinėmis valiutomis, suskirstytus pagal NACE sekcijas. Taip pat buvo platinama informacija apie visų darbo sąnaudų dalis, tenkančias su darbo užmokesčiu nesusijusioms sąnaudoms 13 . Dėl paskelbtų įverčių gauta teigiamų atsiliepimų, tad Eurostatas ir toliau rengs pagal NACE sekcijas suskirstytus metinius darbo sąnaudų įverčius.

Išsamumas

Šioje dalyje apžvelgiama, ar perduoti DSI duomenys ir metaduomenys atitinka teisinius išsamumo reikalavimus. Pastabose nurodomi indeksai, svoriai ir kokybės ataskaitos.

a) Indeksai

Apskritai visą ataskaitinį laikotarpį DSI prieinamumas ir išsamumas buvo patenkinami. Eurostatas gavo CA duomenis ir CSA duomenis dėl visų nagrinėjamųjų ketvirčių iš visų valstybių narių, išskyrus Graikiją (2023 m. 1-ojo ketvirčio duomenys). Visos valstybės narės taip pat pateikė NSA duomenis, išskyrus Daniją ir Švediją, kurioms buvo taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos 14 .

Kalbant apie kitas EEE valstybes 15 , ir Islandija, ir Norvegija pateikė visų ataskaitinio laikotarpio ketvirčių DSI duomenis. Norvegija teikia CA, CSA ir NSA eilutes. Islandija teikia tik CA ir CSA eilutes.

Visi duomenys, įskaitant CSA įverčius, pateikiami atitinkamoje Eurostato duomenų bazės lentelėje 16 . Pagrindiniai duomenys yra grindžiami CA duomenimis, išreikštais kaip kiekvienais metais (Q/Q–4) vykstančiais pokyčiais, kurie yra stabilesni nei ketvirtiniai pokyčiai. Visos šalys aprėpė visas NACE sekcijas, atsižvelgdamos į pirmiau minėtas nukrypti leidžiančias nuostatas.

b) Svoriai

Pagal DSI reglamentą valstybės narės ir kitos EEE šalys turėtų bent kartą per metus perduoti kiekvienos atskiros NACE 2 red. sekcijos darbo užmokesčio ir su juo nesusijusių sudedamųjų dalių metines darbo sąnaudas (svorius). Šiuos duomenis svarbu nuolat atnaujinti, nes jie turi įtakos Eurostato NACE suvestinių rodiklių apskaičiavimui ir bendrų darbo sąnaudų nustatymui pagal darbo užmokesčio ir su juo nesusijusias sudedamąsias dalis.

Iki 2024 m. birželio 30 d. visos valstybės narės ir kitos EEE šalys pateikė 2023 ataskaitinių metų svorius.

c) Kokybės ataskaitos

Iki 2024 m. rugsėjo mėn. pradžios visos valstybės narės buvo parengusios savo 2023 ataskaitinių metų nacionalines kokybės ataskaitas.

2023 m. DSI kokybės ataskaitas ketinama skelbti atitinkamame Eurostato tinklalapyje 17 kartu su sezoninio koregavimo ataskaita.

3.2.Punktualumas

Pagal DSI reglamentą valstybės narės ir kitos EEE šalys darbo sąnaudų indeksus turi pateikti per 70 ataskaitinio ketvirčio dienų. Šalys, kurios nuo paskutinės ataskaitos praleido kai kuriuos terminus, yra Švedija (2023 m. 4-ojo ketvirčio duomenys gauti praėjus 2 kalendorinėms dienoms po termino) ir Suomija (2023 m. 4-ojo ketvirčio duomenys gauti praėjus 3 kalendorinėms dienoms po termino).

Kalbant apie kitas EEE valstybes, Norvegija visada pateikia DSI duomenis laiku, kaip ir Islandija.

3.3.Tikslumas

DSI sudaro keli skirtingi kintamieji (pvz., darbo sąnaudos ir dirbtos valandos), kuriuos galima gauti iš kelių šaltinių. Tai reiškia, kad gali būti tikslinama bet kuriuo metu ir tai turės įtakos paskutinio ketvirčio, kelių ketvirčių ar visų metų duomenims. Jei koregavimas susijęs su ataskaitiniais metais, turi būti tikslinama visa duomenų seka.

ES pagrindinis rodiklis (metinis viso DSI metinis augimo tempas) niekada nebuvo patikslintas daugiau kaip 0,3 procentinio punkto, išskyrus vienu konkrečiu atveju (2022 m. 2-asis ketvirtis), žr. 1 pav.).

Tą ketvirtį atliktas esminis patikslinimas (+1,1 procentinio punkto) buvo susijęs su vienkartiniais Vokietijos atliktais šaltinių ir metodų pakeitimais. Nuo 2022 m. 3-iojo ketvirčio šios šalies DSI duomenys buvo lyginami su 2020 m. darbo sąnaudų tyrimo duomenimis, o darbo užmokesčio duomenų šaltinis buvo pakeistas.

Šis patikslinimas turėjo vienkartinį poveikį metiniam DSI augimui ir neturėjo įtakos DSI įverčių patikimumui.

1 pav. Metinio augimo rodiklio pokyčiai lyginant pirmąjį ir paskutinįjį DSI pranešimus

(ES 27, NACE B–S sekcijų suvestinių bendrų darbo sąnaudų rodiklių duomenys procentiniais punktais [nuo 2022 m. 2-ojo ketv. iki 2024 m. 1-ojo ketv.])

Šaltiniai:

-galutinių duomenų: Eurostato duomenų rinkinys lc_lci_r2_q [kintamasis: „DSI darbo sąnaudos (atlygis darbuotojams pridėjus mokesčius ir atėmus subsidijas)“];

-pirmųjų įverčių: Eurostato duomenų rengimo bazė.

Duomenys gauti 2024 m. rugpjūčio 20 d.

3.4. Suderinamumas ir palyginamumas

Suderinamumas su nacionalinių sąskaitų duomenimis

Viena sritis, kuriai ir toliau skiriamas dėmesys, – DSI duomenų suderinamumas su kitais darbo sąnaudų statistiniais duomenimis, visų pirma ketvirčio nacionalinių sąskaitų duomenimis.

Metinėse kokybės ataskaitose valstybių narių prašoma palyginti DSI ir valandinio atlygio darbuotojams augimo rodiklius nacionalinėse sąskaitose (kaip apibrėžta 2010 m. ESS 18 ). Nesitikima, kad duomenų rinkiniai visiškai sutaps – net jei darbo sąnaudų apibrėžtys yra beveik vienodos, statistiniai šaltiniai ir duomenų apdorojimo būdai gali skirtis. Be to, tiek rengiant DSI, tiek nacionalines sąskaitas ypač sunku sukaupti duomenų apie dirbtas valandas. Nepaisant šių metodų skirtumų, informacijos tikslais naudinga išnagrinėti abiejų duomenų šaltinių neatitikimus. Tais atvejais, kai neatitikimas viršija tam tikrą santykinę ribą, tai gali reikšti, kad vienas iš duomenų rinkinių yra nekokybiškas.

Kokybės vertinimo tikslais Eurostatas ir toliau vykdė kiekvienos valstybės narės NACE B–S sekcijų suvestinių rodiklių stebėseną. Šiam palyginimui naudoti NSA duomenys, išskyrus Danijos ir Švedijos atvejais, kuriais turėti tik CA duomenys. Vidutinis metinis DSI augimo rodiklis buvo palygintas su darbuotojų valandinio atlygio augimo rodikliu remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis per 8 ketvirčius. Manyta, kad daugiau kaip 3 procentinių punktų skirtumus reikia papildomai analizuoti (žr. pav. 2, kuriame šalys išdėstytos didėjančia atotrūkio tvarka absoliučiąja verte). Tik Lietuvoje ir Latvijoje atotrūkis viršijo 3 procentinius punktus (abiem atvejais – 3,5 procentinio punkto).

Pirmiau nurodytos analizės rezultatai, visų pirma duomenys apie dirbtas valandas, bus aptarti su valstybėmis narėmis.

Be vidutinių rodiklių, Eurostatas palygino DSI ir nacionalinių sąskaitų duomenų sekos metinio augimo rodiklių standartinį nuokrypį, kuris laikomas kintamumo rodikliu. Iš visų dalių didžiausi standartinių nuokrypių atotrūkiai užfiksuoti Švedijoje (2,1 procentinio punkto), Latvijoje (1,5 procentinio punkto), Nyderlanduose ir Čekijoje (1,3 procentinio punkto abiem atvejais) ir Slovakijoje (1,2 procentinio punkto).

2 pav. Vidutinis metinis darbo sąnaudų indekso (DSI) augimo rodiklis, palyginti su nacionalinių sąskaitų (NA) eilutės, skirtos valandiniam atlygiui darbuotojams, rodikliu

(NACE B–S sekcijų suvestinių bendrų darbo sąnaudų rodiklių duomenys, ataskaitinis laikotarpis: 2022 m. 2-asis ketv. – 2024 m. 1-asis ketv.*)

Šaltiniai:

-nacionalinių sąskaitų: Eurostato duomenų rinkiniai namq_10_a10 [kintamasis: „atlygis darbuotojams“ nacionaline valiuta] ir namq_10_a10_e [kintamasis: „darbuotojų nacionalinė sąvoka, tūkst. dirbtų valandų“];

-DSI: Eurostato duomenų rinkinys lc_lci_r2_q [kintamasis: „DSI darbo sąnaudos (atlygis darbuotojams pridėjus mokesčius ir atėmus subsidijas)“].

-Tuo metu, kai buvo rengiama ši ataskaita, Danijos ir Švedijos NSA duomenys nebuvo gauti. Vietoj jų buvo naudojami CA duomenys. Duomenys gauti 2024 m. rugsėjo 4 d.

3 pav. Standartinis metinis darbo sąnaudų indekso (DSI) augimo rodiklių nuokrypis, palyginti su nacionalinių sąskaitų (NA) eilutės, skirtos valandiniam atlygiui darbuotojams, rodikliu

(NACE B–S sekcijų suvestinių bendrų darbo sąnaudų rodiklių duomenys, ataskaitinis laikotarpis: 2022 m. 2-asis ketv. – 2024 m. 1-asis ketv.*)

Šaltiniai:

-nacionalinių sąskaitų: Eurostato duomenų rinkiniai namq_10_a10 [kintamasis: „atlygis darbuotojams“ nacionaline valiuta] ir namq_10_a10_e [kintamasis: „darbuotojų nacionalinė sąvoka, tūkst. dirbtų valandų“];

-DSI: Eurostato duomenų rinkinys lc_lci_r2_q [kintamasis: „DSI darbo sąnaudos (atlygis darbuotojams pridėjus mokesčius ir atėmus subsidijas)“].

-Tuo metu, kai buvo rengiama ši ataskaita, Danijos ir Švedijos NSA duomenys nebuvo gauti. Vietoj jų buvo naudojami CA duomenys. Duomenys gauti 2024 m. rugsėjo 4 d.

Palyginamumas

Šalių palyginamumas užtikrinamas DSI teisės aktuose nustatytomis išsamiomis apibrėžtimis ir metodika. Valstybės narės ES reikalavimus vykdo naudodamosi nacionaliniu lygmeniu prieinamais duomenų šaltiniais. Dauguma jų yra tyrimai ar tyrimų deriniai ir administraciniai duomenys, o dvi valstybės narės naudojasi tik administraciniais šaltiniais.

Siekiant paskelbti palyginamus įvairių laikotarpių DSI duomenis, svarbu atlikti koregavimą pagal kalendorių ir sezoną. Pagrindiniai duomenys yra koreguojami pagal kalendorių, o pagal sezoną duomenys koreguojami palyginus tuos pačius dvejų iš eilės metų ketvirčius.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1216/2003 1 straipsnį DSI duomenys turi būti perduoti kaip NSA, CA ir CSA duomenys.

Reglamente (EB) Nr. 450/2003 nėra aiškiai nurodyta, ar koregavimas pagal kalendorių ir sezoną turi būti atliekamas naudojant tiesioginį, ar netiesioginį metodą. Netiesioginio koregavimo atveju pagrindiniai duomenys yra patikslinami ir vėliau naudojami rengiant aukštesnio lygmens suvestinius rodiklius, o tiesioginis koregavimas reiškia, kad kiekviena atskira duomenų seka, įskaitant aukštesnio lygmens suvestinius rodiklius, yra koreguojama atskirai. DSI atveju Eurostatas siūlo naudoti netiesioginį koregavimo metodą, kad būtų išvengta bendrų darbo sąnaudų ir sudedamųjų dalių neatitikimo.

Eurostatas sistemingai ieško didesnio nei 0,1 procentinis punktas (po apvalinimo) bendrų DSI ir su darbo užmokesčiu susijusių ir su juo nesusijusių sudedamųjų dalių neatitikimo ir jį nustatęs praneša atitinkamoms šalims. Tada bendras DSI perskaičiuojamas pagal darbo užmokesčio ir su juo nesusijusias sudedamąsias dalis (netiesioginis metodas). Taikant tokį suderintą požiūrį taip pat užtikrinamas geresnis šalių palyginamumas.

IV.IŠVADOS

Apskritai valstybių narių ir ES darbo sąnaudų indekso suvestinių duomenų kokybė išliko gera. Išskyrus vieną ketvirtį (2022 m. 2-ąjį ketv.) atliktą esminį patikslinimą, susijusį su metodiniais pokyčiais vienoje šalyje, ES suvestiniai rodikliai buvo tikslinami nedaug, kaip buvo ir iki COVID-19 krizės.

Valstybių narių pateiktos kokybės ataskaitos buvo apdorotos naudojant naujausios versijos Europos statistikos sistemos metaduomenų apdorojimo sistemą. Su jomis gali susipažinti visi naudotojai, įskaitant priedą dėl sezoninio koregavimo tvarkos ir rezultatus visose valstybėse narėse 19 .

Nuo 2017 m. Eurostatas taip pat pradėjo skelbti metinius valandinių darbo sąnaudų rodiklių įverčius pagal NACE sekciją remdamasis darbo sąnaudų tyrimo duomenimis ir DSI tendencijomis 20 . Susijęs svetainės „Statistics Explained“ 21 straipsnis buvo peržiūrėtas daug kartų – tai patvirtina naudotojų susidomėjimą šiuo klausimu. Remdamasi gautais duomenimis ir kitais nacionaliniais dokumentais, įskaitant kokybės ataskaitas, Komisija toliau reguliariai stebės, kaip užtikrinama atitiktis ir duomenų kokybė.

Nuo 2024 m. gegužės mėn. Eurostatas skelbia visos ES ir euro zonos išankstinius darbo sąnaudų indekso (DSI) įverčius. Šie įverčiai skelbiami likus maždaug mėnesiui iki galutinio paskelbimo (50 dienų vietoj 77 dienų po ataskaitinio laikotarpio). Šie išankstiniai įverčiai skelbiami tame pačiame duomenų rinkinyje kaip ir galutiniai duomenys 22 .

Galiausiai Eurostatas atliko bendrą ES teisės aktų įmonių darbo rinkos statistinių duomenų srityje peržiūrą, po kurios 2023 m. liepos 28 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 23 . Šia peržiūra siekiama įvertinti ir modernizuoti visus ES teisės aktus įmonių darbo rinkos statistinių duomenų, įskaitant DSI, srityje.

(1)

    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl euro zonos statistikos „Tobulinant euro zonos statistikos ir rodiklių metodikas“ (COM(2002) 661 galutinis) .

(2)

   Ketvirčio pranešimas spaudai skelbiamas skelbimo kalendoriuje nurodytomis dienomis; pranešimus spaudai ir skelbimo kalendorių galima rasti Eurostato svetainėje ( http: //ec.europa.eu/eurostat/web/main , anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis).

(3)

   OL L 69, 2003 3 13, p. 1. ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2003/450/oj

(4)

     Žr. ankstesnę – 2023 m. sausio 23 d. – ataskaitą ( COM(2023) 34 final ).

(5)

     2003 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1216/2003, įgyvendinantis

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso.

(6)

      http://sdmx.org/ (tik anglų kalba).

(7)

      https://webgate.ec.europa.eu/sdmxregistry/ (tik anglų kalba).

(8)

   OL L 393, 2006 12 30, p. 1; ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1893/oj .

(9)

https://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/lci_esms.htm (tik anglų kalba).

(10)

  2003 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1216/2003, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso .

(11)

Išskyrus Lichtenšteiną, nes 2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2003 šiai šaliai netaikomas.

Visame dokumente Norvegija ir Islandija vadinamos „kitomis EEE šalimis“.

 

(12)

  Labour cost index - recent trends - Statistics Explained .

(13)

   Žr. lc_lci_lev duomenų rinkinį Eurostato sklaidos duomenų bazėje

( https://ec.europa.eu/eurostat/data/database , tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis).

(14)

     Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1216/2003 Danija, Vokietija, Prancūzija ir Švedija NSA duomenų teikti neprivalo.

Tačiau Vokietija ir Prancūzija vis tiek juos teikia.

(15)

     Reglamentas (EB) Nr. 450/2003 netaikomas Lichtenšteinui.

(16)

      https://ec.europa.eu/eurostat/data/database

(17)

      https://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/lci_esms.htm (tik anglų kalba).

(18)

   2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(19)

  https://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/lci_esms.htm (tik anglų kalba).

(20)

  https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/lc_lci_lev/default/table?lang=en&category=labour.lc.lcan

(21)

  Hourly labour costs - Statistics Explained .

(22)

  https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/lc_lci_r2_q/default/table?lang=en&category=labour.lc.lci

(23)

    EUR-Lex - 52023PC0459 - LT - EUR-Lex (europa.eu) .