(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES (1) buvo priimta siekiant užtikrinti, kad vartotojai Sąjungoje galėtų naudotis kokybiškomis alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) procedūromis sutartiniams ginčams, kylantiems dėl Sąjungoje įsisteigusių komercinės veiklos subjektų prekių pardavimo ar paslaugų teikimo Sąjungoje gyvenantiems vartotojams, spręsti. Joje numatyta galimybė naudotis AGS procedūromis dėl visų rūšių vidaus ir tarpvalstybinių vartotojų ginčų Sąjungoje, užtikrinant, kad AGS procedūros atitiktų minimaliuosius kokybės standartus. Pagal ją reikalaujama, kad valstybės narės stebėtų AGS subjektų veiklą. Siekiant didinti vartotojų informuotumą ir skatinti naudotis AGS, taip pat nustatyta, kad komercinės veiklos subjektai turėtų būti įpareigoti informuoti savo vartotojus apie galimybę išspręsti ginčą neteismine tvarka taikant AGS procedūras;

(2)

2019 m. Komisija priėmė Direktyvos 2013/11/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 524/2013 (2) įgyvendinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad dėl Direktyvos 2013/11/ES kokybiškai veikiantys AGS tapo aktyvesni visos Sąjungos vartotojų rinkose. Vis dėlto ataskaitoje taip pat nustatyta, kad kai kuriuose sektoriuose ir valstybėse narėse vartotojai ir įmonės nepakankamai naudojasi AGS procedūromis. Viena iš priežasčių – žemas komercinės veiklos subjektų ir vartotojų informuotumo apie šias procedūras lygis valstybėse narėse, kuriose jos buvo pradėtos taikyti tik neseniai. Kita priežastis – nepakankamas vartotojų ir komercinės veiklos subjektų pasitikėjimas nereguliuojamais AGS subjektais. Nacionalinių kompetentingų institucijų 2022 m. pradžioje pateikti duomenys, taip pat 2023 m. atliktas Direktyvos 2013/11/ES įgyvendinimo vertinimas rodo, kad naudojimasis AGS išliko palyginti stabilus (išskyrus nedidelį atvejų, susijusių su COVID-19 pandemija, skaičiaus padidėjimą). Dauguma suinteresuotųjų subjektų, su kuriais konsultuotasi atliekant tą vertinimą, patvirtino, kad dažni veiksniai, trukdantys naudoti AGS procedūras, yra nepakankamas vartotojų informuotumas ir supratimas apie AGS procedūras, menkas komercinės veiklos subjektų dalyvavimas, AGS aprėpties spragos tam tikrose valstybėse narėse, didelės išlaidos ir sudėtingos nacionalinės AGS procedūros bei AGS subjektų kompetencijos skirtumai. Tarpvalstybinio AGS srityje yra papildomų kliūčių, pvz., kalba, nepakankamos žinios apie taikytiną teisę, taip pat konkretūs pažeidžiamų vartotojų patiriami su prieiga susiję sunkumai;

(2a)

siekiant išnaudoti visas šios direktyvos galimybes ir užtikrinti vartotojų naudą, direktyvoje turėtų būti reikalaujama privalomo tų oro vežėjų dalyvavimo, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, jeigu tai netrukdo šalims pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad keliuose tyrimų išvadose pabrėžiamas didelis vartotojų skundų skaičius transporto ir turizmo sektoriuje, ypač oro transporto keleivių teisių srityje; [1 pakeit.]

(2b)

AGS subjektai kompetentingoms institucijoms turėtų viešai skelbti komercinės veiklos subjektų sąrašą, kurie sistemingai ir nepagrįstai atsisako vykdyti AGS procedūra priimtus sprendimus. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, jeigu komercinės veiklos subjektai nevykdo AGS procedūra priimtų sprendimų, jie privalėtų pateikti kitoms AGS procedūros šalims paaiškinimą raštu; [2 pakeit.]

(3)

kadangi Sąjungoje gyvenančių vartotojų bent du iš penkių elektroninių sandorių yra sandoriai su trečiosiose valstybėse įsisteigusiais komercinės veiklos subjektais, Direktyvos 2013/11/ES taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad trečiųjų valstybių komercinės veiklos subjektai, norintys dalyvauti AGS procedūroje, galėtų tai daryti. Sąjungoje gyvenantiems vartotojams neturėtų kilti procedūrinių kliūčių spręsti komercinės veiklos subjektams pareiškiamus ginčus, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo vietą, jei šie subjektai sutinka taikyti AGS procedūrą per valstybėje narėje įsteigtą AGS subjektą . Pagal taikytiną Sąjungos teisę vartotojas turėtų galėti pradėti procedūrą valstybėje narėje, kurioje jis gyvena. Neturėtų būti įmanoma naudotis AGS procedūromis valstybėje narėje, jeigu vartotojas joje negyvena arba komercinės veiklos subjektas nėra joje įsisteigęs ; [3 pakeit.]

(4)

nuo to laiko, kai buvo priimta Direktyva 2013/11/ES, vartotojų ginčų sudėtingumas labai pasikeitė. Dėl prekių ir paslaugų skaitmenizavimo, didėjančios e. prekybos ir skaitmeninės reklamos svarbos sudarant vartotojų sutartis padaugėjo vartotojų, susiduriančių su klaidinančia informacija internete ir manipuliacinėmis sąsajomis, dėl kurių jie negali priimti informacija pagrįstų sprendimų pirkti. Todėl būtina paaiškinti, kad sutartiniai ginčai, kylantys dėl prekių ar paslaugų pardavimo, apima skaitmeninį turinį ir skaitmenines paslaugas, ir išplėsti Direktyvos 2013/11/ES taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik tokius ginčus, ir kad vartotojai taip pat galėtų siekti žalos atlyginimo už praktiką, darančią jiems žalą ikisutartiniu etapu, neatsižvelgiant į tai, ar jeigu vėliau ar po sutarties sudarymo jie tampa saistomi sutarties; [4 pakeit.]

(5)

be to, Direktyva 2013/11/ES taip pat turėtų apimti vartotojų teises, kylančias iš Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojami vartotojų ir komercinės veiklos subjektų santykiai, kai nėra sutartinių santykių, kiek tai susiję su teise gauti prekes ir paslaugas ir už jas sumokėti nediskriminuojant dėl pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/302 (3) 4 ir 5 straipsniuose , arba bet kuriuo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodytu pagrindu ; teise atidaryti ir perkelti banko sąskaitas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES (4)9, 10, 11 ir 16 straipsniuose, ir teise nebūti diskriminuojamam, kaip numatyta tos direktyvos 15 straipsnyje; teise gauti skaidrią informaciją apie mažmeninių skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu ir tarptinkliniu ryšiu siunčiamų SMS žinučių sąlygas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/612 (5) 13, 14 ir 15 straipsniuose, teise į kainų skaidrumą nustatant oro susisiekimo kainas ir tarifus, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 (6) 23 straipsnyje. Todėl reikėtų numatyti, kad ginčai, kylantys dėl tokių kategorijų vartotojų teisių, galėtų būti sprendžiami taikant AGS procedūras; [5 pakeit.]

(5a)

valstybės narės turėtų atsižvelgti į 2023 m. spalio 17 d. Komisijos rekomendaciją dėl elektroninių prekyviečių ir Sąjungos prekybos asociacijų siūlomų ginčų sprendimo procedūrų kokybės reikalavimų. Komisija turėtų būti skatinama papildyti šią direktyvą reglamentu dėl elektroninių prekyviečių ir Sąjungos prekybos asociacijų siūlomų ginčų sprendimo procedūrų kokybės reikalavimų; [6 pakeit.]

(6)

valstybės narės turėtų turėti teisę taikyti AGS procedūras ir ginčams, susijusiems su kitomis nesutartinėmis teisėmis, kylančiomis iš Sąjungos teisės, įskaitant teises, kylančias iš SESV 101 ir 102 straipsnių, arba naudotojų teises, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/1925 (7). Tai nedaro poveikio tų taisyklių viešajam vykdymo užtikrinimui;

(7)

jei ginčas kyla tarp interneto platformos teikėjo ir tos paslaugos gavėjo dėl to paslaugų teikėjo veiksmų jo platformoje moderuojant neteisėtą ar žalingą turinį, tam ginčui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 (8) dėl neteisminio ginčų sprendimo 21 straipsnis, remiantis to reglamento 2 straipsnio 4 dalimi, nes jame nustatytos išsamesnės su tokiais ginčais susijusios taisyklės;

(8)

sąvokų „vidaus ginčas“ ir „tarpvalstybinis ginčas“ apibrėžtys turėtų būti atitinkamai pritaikytos, kad būtų atsižvelgta į Direktyvos 2013/11/ES taikymo srities išplėtimą;

(9)

siekiant užtikrinti, kad AGS procedūros būtų tinkamai pritaikytos skaitmeniniam amžiui, kai komunikacija vyksta internetu, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, būtina užtikrinti greitus ir sąžiningus procesus visiems vartotojams. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų teritorijose įsisteigę AGS subjektai turėtų kompetenciją nustatyti ginčų sprendimo procedūras už Sąjungos ribų įsisteigusių komercinės veiklos subjektų ir jų teritorijoje gyvenančių vartotojų ginčuose;

(10)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad AGS vartotojams būtų suteikta galimybė inicijuoti ir vykdyti AGS procedūras taip pat ne internetu, jei to prašoma. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad suteiktomis elektroninėmis priemonėmis galėtų naudotis visi vartotojai, įskaitant pažeidžiamus arba įvairaus lygio skaitmeninio raštingumo vartotojus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ginčų šalims , visų pirma vartotojams, visada būtų suteikta galimybė, kad paprašius automatizuotas procedūras peržiūrėtų fizinis asmuo , kuris turėtų būti nepriklausomas ir nešališkas ; [7 pakeit.]

(10a)

siekiant padidinti vartotojų ir komercinės veiklos subjektų pasitikėjimą ir paskatinti jų dalyvavimą AGS procedūrose, labai svarbu užtikrinti, kad AGS subjektai veiktų ir dirbtų kokybiškai. Tuo tikslu reikėtų reguliariai atnaujinti AGS subjektų darbuotojų kompetenciją ir žinias. Todėl AGS subjektai už AGS procedūras atsakingiems fiziniams asmenims turėtų reguliariai rengti mokymus, kad užtikrintų, jog jų žinios būtų nuolat atnaujinamos; [8 pakeit.]

(11)

valstybės narės taip pat turėtų sudaryti sąlygas AGS subjektams , turintiems pakankamai žinių, sujungti panašias bylas prieš konkretų komercinės veiklos subjektą, kad tuo atveju, kai už AGS procedūras atsakingi fiziniai asmenys turi pakankamai žinių ir patirties bylai nagrinėti. Tai padėtų užtikrinti, AGS rezultatai vartotojams, susiduriantiems su ta pačia neteisėta praktika, būtų nuoseklūs, o AGS subjektams bei komercinės veiklos subjektams – ekonomiškai efektyvesni. Vartotojai turėtų būti atitinkamai informuojami ir jiems turėtų būti suteikta galimybė atsisakyti, kad jų ginčas būtų sujungtas su kitais; [9 pakeit.]

(12)

valstybės narės taip pat neturėtų leisti nustatyti neproporcingų taisyklių, susijusių su priežastimis, kuriomis remdamasis AGS subjektas gali atsisakyti nagrinėti ginčą, pvz., pareiga naudotis įmonės problemų sprendimo sistema po pirmo neigiamo kontakto su skundų nagrinėjimo tarnyba arba pareiga įrodyti, kad buvo susisiekta su konkrečia įmonės aptarnavimo po pardavimo tarnybos dalimi;

(13)

pagal Direktyvą 2013/11/ES valstybės narės gali priimti nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatoma, kad komercinės veiklos subjektas privalo dalyvauti AGS procedūrose tam tikruose sektoriuose, kuriuos jos laiko tinkamais, papildydamos konkretiems sektoriams skirtus Sąjungos teisės aktus, kuriuose numatytas privalomas komercinės veiklos subjektų dalyvavimas AGS. Siekiant skatinti komercinės veiklos subjektus dalyvauti AGS procedūrose ir užtikrinti tinkamas bei greitas AGS procedūras, komercinės veiklos subjektai turėtų būti įpareigoti, ypač tais atvejais, kai jų dalyvavimas nėra privalomas, per tam tikrą laikotarpį , kuris neviršytų 15 darbo dienų, atsakyti į AGS subjektų užklausas dėl to, ar jie ketina dalyvauti siūlomoje procedūroje . Šis terminas galėtų būti pratęstas sudėtingų ginčų atveju arba dėl išimtinių aplinkybių, pavyzdžiui, didelio aktyvumo laikotarpio ar išorės krizės ; [10 pakeit.]

(13a)

siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų tikėtis visiško nepriklausomumo ir nešališkumo, kaip numatyta šioje direktyvoje, dirbdami su visų rūšių AGS subjektais, įskaitant AGS subjektus, kai už ginčų sprendimą atsakingus fizinius asmenis įdarbina arba jiems atlyginimą išimtinai moka atskiras komercinės veiklos subjektas (taip pat paprastai vadinami vidaus AGS subjektais), tokie AGS subjektai turėtų turėti prieigą tik prie tų duomenų, kurie yra susiję su konkrečiu atveju ir kuriuos aiškiai pateikia komercinės veiklos subjektas arba vartotojas; [11 pakeit.]

(14)

siekiant sumažinti informacijos ir atskaitomybės reikalavimus ir sumažinti AGS subjektų, nacionalinių kompetentingų institucijų ir komercinės veiklos subjektų išlaidas, atskaitomybės ir informacijos teikimo reikalavimai turėtų būti supaprastinti, o AGS subjektų kompetentingoms institucijoms teikiamos informacijos kiekis turėtų būti sumažintas; [12 pakeit.]

(14a)

pageidautina, kad AGS procedūros vartotojams būtų nemokamos. Tuo atveju, jeigu nustatoma kaina, ji neturėtų viršyti nominaliojo mokesčio. Be to, siekiant padidinti AGS procedūrų prieinamumą ir patrauklumą vartotojams, tie mokesčiai turėtų būti kompensuojami. Svarbu paaiškinti, kad tokią kompensaciją turi išmokėti valstybės narės, visapusiškai laikydamosi subsidiarumo ir proporcingumo principų, o ne kiti subjektai, pavyzdžiui, kita AGS procedūros šalis; [13 pakeit.]

(14b)

daugelyje valstybių narių vartotojai vis dar nėra pakankamai informuojami apie tai, kad yra AGS subjektų, ir apie jų siūlomas paslaugas. Siekiant padidinti vartotojų informuotumą apie AGS subjektus ir AGS procedūrose dalyvaujančius komercinės veiklos subjektus, komercinės veiklos subjektai turėtų aiškiai, matomai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu teikti informaciją apie AGS. Jeigu komercinės veiklos subjektas turi interneto svetainę, ši informacija turėtų būti pateikta joje. Komercinės veiklos subjektai taip pat turėtų pateikti šią informaciją savo bendrosiose sąlygose ir savo išrašytose sąskaitose faktūrose. Siekiant palengvinti komunikaciją, komercinės veiklos subjektai turėtų paskelbti el. pašto adresą, kuriuo vartotojai galėtų su jais susisiekti, be kita ko, dėl AGS procedūrų; [14 pakeit.]

(14c)

skubus skirtingų subjektų, dalyvaujančių užtikrinant vartotojų teises, bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti bendrą vartotojų teisių užtikrinimo sistemos nuoseklumą ir darnumą. Tais atvejais, kai apie nesąžiningą komercinę veiklą buvo pranešta AGS subjektams, tie subjektai turėtų pranešti savo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms arba vartotojų organizacijoms, jei turi patikimų priežasčių įtarti, kad buvo vykdoma nesąžininga komercinė veikla ir taikomos nesąžiningos sąlygos; [15 pakeit.]

(15)

kad vartotojams ir komercinės veiklos subjektams būtų teikiama veiksminga pagalba sprendžiant tarpvalstybinius ginčus, būtina užtikrinti, kad valstybės narės įsteigtų AGS kontaktinius punktus ir jiems būtų pavestos aiškiai apibrėžtos užduotys. Europos vartotojų centrai (EVC) yra tinkami atlikti šias užduotis, nes jų specializacija – padėti vartotojams spręsti problemas, susijusias su tarpvalstybiniais pirkiniais, tačiau valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę pasirinkti kitas įstaigas, turinčias atitinkamos patirties. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie tuos paskirtus AGS kontaktinius punktus ir užtikrinti, kad jie turėtų būti pranešta Komisijai pakankamai biudžeto ir žmogiškųjų išteklių. Vartotojai turėtų turėti teisę vykdyti tarpvalstybinę AGS procedūrą valstybės narės, kurioje jie gyvena, oficialiąja kalba ; [16 pakeit.]

(15a)

siekiant užtikrinti proceso sąžiningumą, tarpvalstybiniuose ginčuose dalyvaujantys vartotojai turėtų kreiptis į AGS kontaktinį punktą pagal vartotojo gyvenamąją vietą, taip atgrasant selektyviai rinktis AGS kontaktinį punktą dėl patogumo ar tikintis palankesnių rezultatų; [17 pakeit.]

(15b)

tarpvalstybinių ginčų atveju AGS subjektai, spręsdami ginčus, turėtų remtis Sąjungos teise. Vis dėlto tiek vidaus, tiek tarpvalstybiniuose ginčuose AGS subjektai visada turėtų atsižvelgti į Sąjungos ir taikytinoje nacionalinėje teisėje numatytas teisių gynimo priemones; [18 pakeit.]

(16)

nepaisant to, kad AGS procedūros turėtų būti paprastos, per AGS procedūras vartotojams gali padėti jų pasirinkta trečioji šalis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokia pagalba būtų teikiama sąžiningai, kad procedūra vyktų sąžiningai ir visiškai skaidriai, visų pirma kiek tai susiję su galimais mokesčiais už šią pagalbą . Be to, valstybės narės raginamos išplėsti vartotojų AGS sistemų naudą labai mažoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų naudotis pigiomis ir kokybiškomis alternatyvaus ginčų sprendimo sistemomis sutartiniams ginčams spręsti ; [19 pakeit.]

(16a)

ne visi AGS subjektai turi kompetencijos spręsti nesutartinius klausimus, visų pirma susijusius su nesąžininga komercine praktika ir sąlygomis. Todėl AGS subjektų procedūros šioje srityje turėtų būti taikomos tik nesąžiningai komercinei praktikai ir asmenų atžvilgiu taikomoms sąlygoms, taigi turėtų apimti tik tuos atvejus, kai vartotojui tiesiogiai padaryta materialinė ar neturtinė žala. Be to, tik tie AGS subjektai, kurie gali įrodyti, kad turi reikiamos patirties atitinkamoje srityje, apimančioje visą atitinkamą ekonomikos sektorių, pvz., sektoriaus ombudsmenas, turėtų būti įgalioti imtis tokių procedūrų. AGS subjektai kartais nusprendžia nukrypti nuo griežtų teisinių nuostatų, kad pagrįstų savo sprendimus lygybės principais. Tai reiškia, kad AGS subjektai galėtų pasirinkti sprendimus, kurie, jų nuomone, atitiktų tai, kas konkrečiu atveju yra moraliniu ar etiniu požiūriu teisinga, ir kurie skiriasi nuo griežto teisinių nuostatų laikymosi. Tačiau sąžiningumo principų taikymas neturėtų būti priimtinas, kai kalbama apie nesąžiningą komercinę veiklą, kuria nesiekiama kompromiso ar taikinimo tikslo, nes ji turi įtakos viešajai tvarkai ir vartotojų apsaugos pagrindiniams principams; [20 pakeit.]

(16b)

vartotojų organizacijų ir verslo asociacijų naudojamos priemonės, kuriomis viešai skelbiamas Komisijos AGS subjektų sąrašas, gali apimti atitinkamas transliacijas, susijusias su vartotojų apsauga ir vartotojų teisėmis; [21 pakeit.]

(17)

siekdama užtikrinti, kad vartotojai galėtų lengvai rasti tinkamą AGS subjektą, ypač tarpvalstybiniame kontekste, Komisija turėtų sukurti ir prižiūrėti interaktyvią skaitmeninę priemonę, kuria būtų teikiama informacija apie pagrindines AGS subjektų savybes , praktinė informacija apie tai, kaip pasinaudoti AGS procedūromis tarpvalstybiniu mastu, ir nuorodos į AGS subjektų tinklalapius, kaip jai pranešta , nukreipiant vartotojus į kompetentingą nagrinėti jų ginčą įstaigą. Komisija prireikus turėtų užtikrinti šios interaktyvios skaitmeninės priemonės ir kitų ES ir nacionalinių skaitmeninių priemonių koordinavimą ; [22 pakeit.]

(18)

todėl Direktyva 2013/11/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(19)

kadangi Reglamentas (ES) Nr. 524/2013 turi būti panaikintas atskiru aktu, dėl to panaikinimo taip pat būtina iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas (ES) 2015/2302 (9), (ES) 2019/2161 (10) ir (ES) 2020/1828 (11),

-1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

1)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

2)

4 straipsnio 1 dalies e ir f punktai pakeičiami taip:

2a)

4 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3a)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

7 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

4a)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4b)

įterpiamas šis straipsnis:

5)

13 straipsnio 3 2 dalis išbraukiama. pakeičiama taip:

6)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

6a)

15 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

6b)

17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

6c)

17 straipsnis papildomas 5 dalimi:

6d)

18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

6e)

19 straipsnio 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

7.

19 straipsnio 3 dalies f, g ir h punktai išbraukiami. [55 pakeit.]

8)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip :

8a)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

9)

24 straipsnis papildomas šia 4 dalimi:

„g)

informaciją apie esamą vidinę skundų nagrinėjimo tvarką ir apie alternatyvaus ginčų sprendimo (toliau – AGS) mechanizmus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/11/ES, kurie taikomi prekiautojui, ir, kai taikytina, AGS subjektą, nagrinėjantį su prekiautoju susijusius ginčus;“.

„b)

pateikti skundą kompetentingam centrui, esančiam Europos vartotojų centrų tinklo nariu, atsižvelgiant į susijusias šalis.“.