Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 199/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos (1) reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Meso turopoljske svinje“

ES Nr.: PDO-HR-02858 — 2.8.2022

SKVN (X) SGN ( )

1.   [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Meso turopoljske svinje“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Kroatijos Respublika

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Produktas „Meso turopoljske svinje“ tai 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje gimusių, auginamų ir skerdžiamų vietinės veislės „Turopolje“ kastruotų kiaulių patinų ir patelių šviežia mėsa ir kitos valgomosios skerdenos dalys.

Produktas „Meso turopoljske svinje“ parduodamas šviežias arba užšaldytas kaip išdarinėtos skerdenos pusės, skerdenos pusių dalys su kaulu (supjaustytos gabalais) ir kaip iškaulinėta mėsa (atskirais gabalais arba griežinėliais, nesupakuota arba supakuota).

Skerdžiamų kiaulių amžius yra ne mažesnis kaip 12 mėnesių. Galima naudoti tik T1 kategorijos (nupenėtos kiaulės) ir T2 kategorijos (nupenėtos kiaulės, kurių galutinis svoris didesnis) išdarinėtas skerdenas. Mažiausias nugaros riebalų storis, išmatuotas per vidurinį sėdmens raumenį (gluteus medius) taikant ZP (dviejų taškų) metodą, turi būti 30 mm.

Mėsos pH vertė (nustatyta ilgiausiajame nugaros raumenyje (longissimus dorsi)) atitinka įprastą kiaulienos kokybę (pH1 > 6,0, o pH2 – 5,5–6,1), o mėsos spalva pagal CIELab spalvų skalę – CIE L* < 50 ir CIE a* > 15.

Produktui „Meso turopoljske svinje“ naudojama tamsesnės, raudonesnės spalvos, kompaktiškesnės raumens struktūros mėsa su paviršiuje išsiskyrusiu mažesniu sekreto kiekiu nei standartinės gamybos kiauliena. Mėsoje natūraliai kaupiasi didesnis riebalų kiekis, ypač jos poodinėje dalyje ir tarp raumenų. Užšaldytas riebalinis audinys yra tvirtas, blizgios baltos spalvos.

Vartojama virta mėsa pasižymi elastinga, sultinga konsistencija, sodriu skoniu ir specifiniu lydytų mėsos riebalų aromatu.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Žindymo laikotarpiu paršeliai, kurių amžius yra nuo 3 savaičių iki maždaug 10 dienų po nujunkymo, gali būti šeriami gatavu žinduklių paršelių pašarų mišiniu, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 18 proc. žalių baltymų, o iki penėjimo pradžios – pašarų mišiniu, kuriame ne mažiau kaip 16 proc. žalių baltymų. Po nujunkymo, iki kol prasideda penėjimas, paršeliai taip pat gali būti šeriami ūkyje pagamintais kombinuotaisiais pašarais, kurių pagrindą (ne mažiau kaip 70 proc.) sudaro grūdai (kukurūzai, miežiai, kviečiai, kvietrugiai), kuriuose yra subalansuotai mitybai būtinų baltymų bei vitaminų ir mineralų papildų. Paršeliai šeriami pašarais ir jiems visada turi būti tiekiama pakankamai gėlo geriamojo vandens. Augdami paršeliai turi turėti galimybę gauti stambiųjų pašarų.

Penėjimas prasideda, kai paršeliai yra 4–6 mėnesių amžiaus. Penimos kiaulės šeriamos žole ir kitais vietoje prieinamais natūraliais maisto šaltiniais (prieskoninėmis žolėmis, medžių vaisiais, laukinėmis uogomis, šakniavaisiais, šakniagumbiais, grybais, vabzdžiais, kirmėlėmis, sraigėmis, kiautais ir kt.), kurių jos randa ganydamosi ir knisdamos žemę, taip pat jos kasdien šeriamos papildomai, kad būtų skatinamas penėjimasis. Ne mažiau kaip 75 proc. koncentruotų papildų turi sudaryti grūdai, kuriuose yra subalansuotai mitybai būtinų baltymų bei vitaminų ir mineralų papildų (mažiausiai 12 proc. žalių baltymų). Didžiausia tokių pašarų paros dozė yra ne didesnė kaip 2 proc. gyvulio gyvojo svorio, o išimtiniais atvejais, kai dėl gaivalinių nelaimių (sausrų, potvynių, krušos ir kt.) ganyti neįmanoma, – iki 3 proc. Penimoms kiaulėms turi būti teikiami stambiųjų pašarų priedai: šviežios liucernos ir liucernų šienas, dobilų ir (arba) žolių mišiniai, šienainis, moliūgai, ropės, kopūstinės daržovės, bulvės, dilgėlės, vaisiai ir daržovės, kviečių sėlenos ir runkelių minkštimas.

Visi pašarai, išskyrus tuos, kurių negali būti pagaminta užtektinai dėl vietos apribojimų arba kurių negalima gauti vietoje dėl gaivalinių nelaimių (baltymai, mineralų ir vitaminų papildai), turi būti iš geografinės gamybos vietovės. Išimtiniais atvejais, įvykus gaivalinėms nelaimėms (sausroms, potvyniams, krušoms), dėl kurių nustatytoje vietovėje negalima gaminti būtinų pašarų, tos pačios rūšies pašarai gali būti gaunami iš kitų vietovių, o savininkai turi pateikti šių pašarų patvirtinamuosius dokumentus. Didžiausias pašarų, kuriuos galima gauti už 4 punkte nurodytos geografinės vietovės ribų, kiekis negali viršyti 50 proc. sausosios medžiagos per metus.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje turi vykti visi produkto „Meso turopoljske svinje“ gamybos etapai, įskaitant kiaulių paršiavimąsi, auginimą, penėjimą ir skerdimą.

Išimtiniais atvejais veisliniai gyvūnai gali būti kilę ne iš nustatytos vietovės, jei to reikia dėl zootechninių priežasčių (pvz., dėl veislės atnaujinimo).

Nustatytoje geografinėje vietovėje turi būti visos produkto „Meso turopoljske svinje“ gamybos grandinėje dalyvaujančios registruotos arba patvirtintos įmonės (ūkiai ir skerdyklos).

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Produktas „Meso turopoljske svinje“ gali būti parduodamas kaip atšaldyta (šviežia) arba užšaldyta mėsa, pateikta atskirais gabalais arba griežinėliais, nesupakuota arba supakuota.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Kai mėsa pateikiama rinkai kaip skerdenos pusės ir supjaustyti gabalai bei visų rūšių mažmeninei prekybai skirtose pakuotėse, produkto etiketėje, be teisės aktuose nustatytos informacijos, turi būti nurodytas kilmės vietos nuorodos pavadinimas ir bendras produkto „Meso turopoljske svinje“ simbolis.

Bendro simbolio iliustracija:

Teisę vienodomis sąlygomis naudoti bendrą simbolį turi visi kilmės vietos nuorodos „Meso turopoljske svinje“ naudotojai, tiekiantys produktą rinkai pagal jo specifikaciją.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Produkto „Meso turopoljske svinje“ gamybos vietovė apsiriboja Kroatijos žemyninės dalies teritorija, kurią sudaro 13 apskričių ir Zagrebo miestas. Ji yra išskirtinai šių apskričių miestų ir savivaldybių administracinėse ribose: Zagreb, Sisak-Moslavina, Varaždin, Vukovar-Syrmia, Osijek-Baranja, Slavonski Brod-Posavina, Požega-Slavonia, Virovitica-Podravina, Bjelovar-Bilogora, Koprivnica-Križevci, Međimurje, Krapina-Zagorje, Karlovac ir Zagrebo mieste.

5.   Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

Veislės „Turopolje“ kiaulės kilusios iš Turopolės vietovės. Reljefo ir geografijos požiūriu tai – lyguma, esanti ant aliuvinės plokštės tarp Posavinos (pelkėtos žemumos palei Savos upę) šiaurėje ir Vukomeričiaus kalvų (žemos, plokščios kalnų grandinės) pietuose. Turopolės lygumą kerta Odros upė ir jos intakai, reguliariai užtvindantys įdubas dėl aplinkinės žemės (sunkaus minerogeninio ir (arba) pelkėto ir molingo dirvožemio) nepralaidumo dideliam vandens lygiui pavasarį ir rudenį.

Daugiausia šioje vietovėje auga paprastieji ąžuolai (Quercus robur) ir pelkėtos šluotsmilgių pievos (Deschampsietum caespitosae).

Kaip ir daugumai Kroatijos žemyninėje dalies vietovių, šiai vietovei būdingas vidutiniškai šiltas ir drėgnas klimatas. Vidutinė metinė oro temperatūra yra 10,2 °C, metinis kritulių kiekis – 893 mm, o vidutinis santykinis drėgnis – 78,6 proc. Vidutinė oro temperatūra vegetacijos laikotarpiu (balandžio–rugsėjo mėn.) yra 16,7 °C. Miško augmenijos augimui svarbu, kad krituliai tolygiai pasiskirstytų per visus metus ir kad vegetacijos laikotarpiu iškristų daugiau kaip 50 proc. kritulių. Žiemą iškrenta mažiausiai kritulių. Panašios klimato ir reljefo ypatybės, darančios įtaką didelių miškingų vietovių formavimuisi ir ganykloms salpose palei upes, taip pat būdingos kitoms Kroatijos žemyninėms vietovėms, po kurias paplito veislės „Turopolje“ kiaulių auginimas.

Dėl miškų, ypač ąžuolų, gausos, daugybės vandentakių ir vidutinio klimato Turopolėje jau seniai skatinama kiaulių auginimo plėtra. Kiaulių auginimas Turopolėje jau šimtmečius yra svarbus vietos gyventojų, kurie nuo neatmenamų laikų yra puikūs kiaulių augintojai, pragyvenimo šaltinis. Senas kiaulių auginimo tradicijas šioje vietovėje patvirtina gausi rašytinė medžiaga, kuri buvo rasta savivaldybių registruose, istoriniuose šaltiniuose ir kituose vietos literatūros šaltiniuose, išlikusiuose dar nuo 1352 m., visų pirma įvairūs dekretai, sprendimai ir dokumentai, kuriuose minimi žinomi kiaulių augintojai ir kiaulių laikymo miškuose sąlygos ir pagal kuriuos buvo reguliuojami penėjimo mokesčiai arba taikomos baudos už kiaulių vagystes.

XIX a. antroje pusėje ir XX a. pirmoje pusėje veislės „Turopolje“ kiaulių auginimo vietovė išsiplėtė: nuo Turopolės iki Sisako ir Draganičiaus, o vėliau – iki Slavonijos ir Padravio dalies iki pat Vengrijos sienos, todėl šios veislės kiaulės tapo labiausiai paplitusia Kroatijos kiaulių veisle. Pavyzdžiui, 1921 m. auginta apie 85 000 veislės „Turopolje“ kiaulių (kai kurios iš jų buvo skirtos eksportui).

XX a. viduryje perėjus nuo ekstensyviojo prie intensyviojo kiaulių auginimo, veislės „Turopolje“ kiaulių auginimas prarado ekonominę svarbą ir beveik nustota jas veisti. Šios veislės kiaulės vėl pradėtos veisti 1996 m., kai veislė buvo įtraukta į valstybinę atnaujinimo ir apsaugos in situ programą.

Dėl prastesnių gamybos savybių, palyginti su kitomis veislėmis, vietinės veislės „Turopolje“ kiaulės šiuo metu yra retos ir yra auginamos beveik išimtinai tik 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Šioje vietovėje kiaulės vis dar auginamos pagal tradicinę, praeityje sukurtą mažai sąnaudų reikalaujančią vietos technologiją, ganant veislės „Turopolje“ kiaules lauke salpų miškų ir pelkėtų pievų ekosistemoje. Tokiu būdu auginamos kiaulės auga lėtai, ganosi laisvai, maitinasi žole ir kitais prieinamais natūraliais maisto šaltiniais (prieskoninėmis žolėmis, gilėmis ir kitais medžių vaisiais, laukinėmis uogomis, šakniavaisiais, šakniagumbiais, grybais, vabzdžiais, kirmėlėmis, sraigėmis, kiautais ir kt.), kuriuos jos pačios randa ganydamosi ir knisdamos žemę, taip pat jos šeriamos minimaliu kiekiu koncentruotų pašarų papildų.

Veislės „Turopolje“ kiaulių auginimui lauke naudojama mažai sąnaudų reikalaujanti technologija būdinga tik 4 punkte apibrėžtai geografinei vietovei – čia ji taikoma šimtmečius. Už geografinės vietovės ribų kiaulių auginimas vykdomas intensyviau, į kiaulių mitybą įtraukiama daugiau pašarų mišinių, kiaulės juda mažai ir joms maitintis trūksta natūralių maisto šaltinių, o tai neigiamai veikia veislės „Turopolje“ kiaulių mėsos savybes, ypač spalvą ir struktūrą, taip pat jų mėsos skonį ir aromatą.

Produkto ypatumai

Manoma, kad veislės „Turopolje“ kiaulės atsirado ankstyvaisiais viduramžiais sukryžminus prijaukintas vietines kiaules, kurių pirmtakai buvo Viduržemio jūros regiono šernai (Sus mediterraneus), su veislės „Šiška“ kiaulėmis, kurios yra tiesioginės Europos šernų (Sus scrofa ferus), kuriuos atvykusios naujos slavų gentys atgabeno į šį regioną, palikuonės. Išvestos veislės kiaulės mokėjo prisitaikyti ir buvo atsparios oro sąlygoms bei ligoms ir itin gerai prisitaikė prie Turopolės ekosistemos. Veislė „Turopolje“ buvo išvesta vietoje be didesnės išorės įtakos, todėl šiandien šios veislės kiaulės yra aiškiai genetiškai nutolusios nuo artimų ir tolimų vietovių veislių kiaulių.

Penimos veislės „Turopolje“ kiaulės auga lėčiau, jų skerdena trumpesnė ir jai būdinga mažesnė mėsos dalis nei kitų veislių kiaulių skerdenose, o riebalų, ypač poodinėje dalyje ir tarp raumenų, kaupiasi gerokai daugiau. (Karolyi et al., 2019: Turopolje Pig. European Local Pig Breeds – Diversity and Performance. A study of project TREASURE (M. Čandek-Potokar, R. Nieto Linan (red.), IntechOpen, p. 271–274).

Dėl vyresnio skerdžiamų kiaulių amžiaus ir didesnio fizinio aktyvumo lauke, kiaulių mėsa yra tamsesnės, raudonesnės spalvos, raumenų struktūra kompaktiškesnė, su paviršiuje išsiskyrusiu mažesniu sekreto kiekiu nei standartinės gamybos kiauliena, jai nebūdingos vadinamosios PSE (angl. pale, soft and exudative, t. y. blyški, minkšta ir eksudacinė mėsa) savybės, kurios dažnai pasireiškia stresui jautriuose genotipuose dėl šioms veislėms nebūdingų genų mutacijų. Tai patvirtinta tyrimais, kurie parodė, kad mėsos pH vertė (nustatyta ilgiausiajame nugaros raumenyje (longissimus dorsi)) atitinka įprastą kiaulienos kokybę (pH1 > 6,0, o pH2 – 5,5–6,1), o mėsos spalva pagal CIELab spalvų skalę – CIE L* < 50 ir CIE a* > 15.

Veislės „Turopolje“ kiaulių mėsa visada buvo ypač vertinama ir dažnai laikoma geresne už kitų veislių kiaulių mėsą. N. Ritzoffy (1931 m.) aiškina, kad veislės „Turopolje“ kiaulių mėsa yra kokybiškesnė, jos skaidulos plonesnės, ji yra savitos spalvos ir skonio, nes šios veislės kiaulės turi Viduržemio jūros regiono gyvulių kraujo. Naujausiais moksliniais tyrimais patvirtinta, kad veislės „Turopolje“ kiaulių raumenų skaidulos yra plonos (mažesnio skersmens), palyginti su pramoniniu būdu auginamomis sukryžmintomis kiaulėmis (Đikić et al., 2010: Biological characteristics of Turopolje pig breed as factors in renewing and preservation of population. Stočarstvo 64 (2–4), p. 86).

Visuomenės susidomėjimas veislės „Turopolje“ kiaulėmis išliko iki šių dienų, kaip matyti iš daugybės spausdintinių ir elektroninių leidinių. Vartotojų prioritetų tyrimu patvirtinta, kad Kroatijos vartotojai paprastai žino apie veislės „Turopolje“ kiaules (89,5 proc. respondentų) ir pripažįsta jų mėsos ir produktų kokybę, o beveik pusė visų respondentų (47 proc.) ir dauguma vietinių respondentų (55–57 proc.) mano, kad jie yra geresni už šiuolaikinių veislių kiaulių mėsą ir produktus (5.4 priedas, Cerjak 2019: Znanje i preferencije potrošača prema turopoljskoj svinji i proizvodima od turopoljske svinje [Vartotojų žinios apie veislės „Turopolje“ kiaules ir jų produktus bei jiems teikiama pirmenybė], Zagrebo žemės ūkio universitetas, p. 1–40).

Priežastinis geografinės vietovės ir produkto ryšys

Produkto „Meso turopoljske svinje“ apsauga grindžiama specifine mėsos kokybe, kurią lemia genetinis pagrindas, tai, kaip kiaulės laikomos ir šeriamos, bei skerdžiamų kiaulių amžius.

Pakupės ir Posavinos žemumų miškų ekosistemų geografiniai ir reljefo bei klimato ir biotiniai veiksniai paskatino ankstyvą kiaulių auginimo plėtrą Turopolės regione. Jo gyventojai nuo neatmenamų laikų yra puikūs kiaulių augintojai. Vienos iš seniausių Europoje veislės „Turopolje“ kiaulės ilgą laiką buvo auginamos be didesnės išorės įtakos, o dėl nuolatinės genotipo ir aplinkos sąveikos šios veislės kiaulės prisitaikė ir naudojo vietovės gamtos išteklius. Kiaulės atsparios nepalankioms oro sąlygoms ir ligoms, jų poreikiai menki ir jos geba pačios rasti maisto, todėl visada sugebėdavo išgyventi lauke. Dėl šios priežasties didžiąją metų dalį jos ganydavosi miške, kur žolė ir gilės buvo jų pagrindinis maisto medžiagų ir energijos šaltinis, o baltymų poreikius jos patenkindavo ėsdamos tai, ką rasdavo knisdamos žemę. Šios veislės kiaulės iki šiol auginamos pagal šią mažai sąnaudų (maisto ir laikymo pajėgumų) reikalaujančią technologiją, išnaudojant visus gamtos išteklius.

Tai, kad veislės „Turopolje“ kiaulės gali laisvai ganytis miškuose ir ganyklose ir misti natūraliai prieinamais maisto šaltiniais, įgimtos jų savybės, pvz., patvarumas, lėtas svorio priaugimas, kompensuojamojo augimo gebėjimas bei gebėjimas kaupti riebalus, ir tai, kad nereikia vykdyti intensyvios selekcijos arba aktyvaus kryžminimo, lėmė šios veislės kiaulių augimo ypatumus, o šie turi tiesioginės įtakos kūno audinių vystymuisi ir specifinėms produkto „Meso turopoljske svinje“ savybėms. Tai, kad kiaulės lieka lauke, taip pat vyresnis skerdžiamų kiaulių amžius lemia tai, kad susikaupia daugiau raumenų pigmentų, todėl mėsa tampa tamsesnės, raudonesnės spalvos. Be to, kadangi kiaulėms parenkamas įvairesnis maistas ir jos suvartoja natūralių antioksidantų bei kitų medžiagų, padedančių stabilizuoti audinius, jų mėsos ir šoninės spalva būna ryškesnė. Dėl mažesnio raumenų skaidulų skersmens mėsos tekstūra tampa labiau vienalytė. Be to, mėsa kompaktiška, paviršiuje neišsiskiria sekreto. Kita vertus, dėl kompensuojamojo augimo ir daug energijos suteikiančios mitybos paskutiniais veisimo etapais rudens sezonu, po silpnesnio augimo pavasarį ir vasarą, tų veislių kiaulių, kurių raumenų augimo potencialas yra mažas, pvz., veislės „Turopolje“ kiaulių, riebalinis audinys auga sparčiau. Todėl veislės „Turopolje“ kiaulių mėsoje kaupiasi didesnis riebalų kiekis, ypač poodinėje dalyje ir tarp raumenų. Dėl šios priežasties virta mėsa pasižymi elastingumu, sultingumu, sodriu skoniu ir specifiniu lydytų mėsos riebalų aromatu.

Kadangi veislės „Turopolje“ kiaulės auginamos lauke, o jų mėsa kokybiška, dauguma šiuolaikinių, ypač vietos, vartotojų mano, kad šios veislės kiaulių mėsa yra geresnė už standartinės gamybos kiaulieną ir turi didesnę rinkos vertę.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://poljoprivreda.gov.hr/UserDocsImages/dokumenti/hrana/proizvodi_u_postupku_zastite-zoi-zozp-zts/Specifikacija_Meso_turopoljske%20svinje.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.