EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 03 08

COM(2023) 140 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Laikinosios apsaugos taikymas nuo Rusijos agresijos karo Ukrainoje bėgantiems asmenims. Pirmieji metai

1.Įvadas

2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą. Europos Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės atsakas į tai buvo beprecedentis ir vieningas. Esminis šio atsako elementas buvo vieningas valstybių narių sprendimas remiantis Komisijos pasiūlymu pradėti taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą 1 . 2022 m. kovo 4 d., praėjus vos savaitei nuo karo pradžios, milijonams perkeltųjų asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, buvo suteikta galimybė nedelsiant patekti į darbo rinką, naudotis švietimo ir profesinio mokymo, sveikatos priežiūros ir apgyvendinimo paslaugomis ES. 2022 m. kovo 28 d. direktyvos aktyvavimas buvo papildytas 10 punktų planu, kaip geriau koordinuoti Europos veiksmus, priimant nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą bėgančius žmones 2 . Laikinoji apsauga jau pratęsta iki 2024 m. kovo mėn.

Praėjus metams galima teigti, kad Laikinosios apsaugos direktyvos taikymas rodo Sąjungos vienybę ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis, susidūrusius su beprecedenčiais iššūkiais. Direktyva, aktyvuota pirmą kartą, Sąjungai sudarytos sąlygos suteikti skubią apsaugą ir kiek įmanoma sumažinti formalumus. Ši apsauga papildyta išsamiu ir suderintu teisių rinkiniu, įskaitant teisę gyventi šalyje, turėti tinkamą būstą, galimybę gauti išsilavinimą ir mokytis, sveikatos priežiūros paslaugas ir patekti į darbo rinką. Tai padėjo suformuoti nepaprastai aktyvią europiečių, jų šeimų ir bendruomenių pagalbą priimant žmones. Šiuo metu laikinąja apsauga ES naudojasi apie keturi milijonai žmonių. Iš jų 47 proc. yra moterys, o daugiau nei trečdalis – vaikai, kurių apsauga tebėra labai svarbus prioritetas. Įgyvendinant direktyvą neapsieita be sunkumų, tačiau ES institucijos ir valstybės narės deda daug pastangų, kad direktyva būtų ir toliau sėkmingai įgyvendinama. 

Šiame komunikate apžvelgiamas direktyvos įgyvendinimas per vienus metus, remiantis komunikatu „Nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų priėmimas. Europos pasirengimas tenkinti jų poreikius“ 3 , kuris priimtas 2022 m. kovo 23 d. Jame pateikiama įžvalgų apie tai, kaip ES sugebėjo suaktyvinti ir koordinuoti nuoširdų visos visuomenės atsaką į didžiausią po Antrojo pasaulinio karo priverstinį gyventojų perkėlimą Europos teritorijoje. Jame taip pat nustatytos prioritetinės sritys, kuriose reikia daugiau pastangų siekiant užtikrinti direktyvoje numatytas teises.

Be to, šiame komunikate pateikiama svarstymų apie tolesnius veiksmus, kaip išsaugoti įgytą svarbią patirtį ir padaryti ES atsparesnę, pajėgesnę prisitaikyti prie būsimų iššūkių.

2.Padėties vaizdas

2023 m. vasario mėn. duomenimis, iš Ukrainos ir Moldovos į ES atvyko daugiau kaip 16 mln. asmenų, iš kurių 14 mln. buvo Ukrainos piliečiai. Užfiksuota daugiau kaip 11 mln. sienos kirtimo iš ES į Ukrainą (ir Moldovą) atvejų 4 .

Atvykimo atvejų buvo gerokai daugiau pirmąjį Rusijos agresijos mėnesį; vidutiniškai per savaitę iš Ukrainos ir Moldovos į ES atvykdavo 800 000 asmenų, ir gausiausių atvykimų – daugiau kaip 200 000 asmenų per dieną – tai darė didelį poveikį pasienyje su Ukraina esančioms valstybėms narėms. Nuo 2022 m. balandžio mėn. ši tendencija stabilizavosi iki maždaug 250 000 atvykimų per savaitę, o ES ir Ukrainos sienos kirtimo atvejų skaičius vėl pasiekė prieš karą ir pandemiją buvusį lygį.

Iš viso ES užfiksuota beveik 4 mln. registruotų laikinosios apsaugos prašymų, iš jų daugiau kaip 3 mln. per pirmąjį 2022 m. pusmetį. Nuo 2022 m. birželio mėn. užregistruotų laikinosios apsaugos prašymų skaičius kiekvieną savaitę mažėjo, nors pasitaikė svyravimų. Vasario 26 d. duomenimis, Moldovos Respublikos teritorijoje iš viso yra 90 187 užsienio piliečiai, iš kurių 84 038 – Ukrainos piliečiai ir 44 751 nepilnamečiai.

2022 m. pabaigoje beveik pusė visų dabartinių laikinosios apsaugos gavėjų (3,8 mln.) 5 buvo priimta Vokietijoje ir Lenkijoje, taip pat Čekijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Didžiausias laikinosios apsaugos gavėjų skaičius vienam gyventojui tenka Estijai, Lenkijai ir Čekijai. Dauguma paramos gavėjų yra Ukrainos piliečiai, o 2022 m. pabaigoje laikinoji apsauga buvo suteikta maždaug 70 000 trečiųjų šalių (išskyrus Ukrainą) piliečių.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą į ES bėga daugiausia suaugusios moterys (47 proc.) ir vaikai (34 proc.). Apie 69 proc. perkeltų vaikų buvo jaunesni nei 13 metų, o 0,5 proc. buvo užregistruoti kaip nelydimi nepilnamečiai.

Laikinosios apsaugos direktyvos taikymas padėjo užtikrinti, kad visų valstybių narių prieglobsčio sistemos išliktų pajėgios priimti apsaugos prašymus. 2022 m. Ukrainos piliečiai buvo devinta pagal dydį tarptautinės apsaugos prašančiųjų grupė (28 160).

ES bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais padėjo užtikrinti, kad jau daugiau kaip 400 000 iš Ukrainos perkeltų asmenų iškeliavo į Jungtines Valstijas, Kanadą ir Jungtinę Karalystę ir pasinaudojo atitinkamomis apsaugos sistemomis. Šios šalys patvirtino dar 900 000 vizų ir prašymų laikinai gyventi.

3.Reagavimas į krizę. Tvirtos koordinuotos ES pastangos

Aktyvuojant ir įgyvendinant Laikinosios apsaugos direktyvą prireikė valstybių narių ir jų atitinkamų administracijų, Komisijos tarnybų, Europos Sąjungos agentūrų, Europos išorės veiksmų tarnybos ir tarptautinių organizacijų veiklos beprecedenčio koordinavimo ir bendradarbiavimo.

Labai svarbus vaidmuo užtikrinant šį koordinuotą atsaką teko solidarumo platformai „Ukraina“ 6 , kurią Komisija įsteigė iškart po direktyvos įsigaliojimo. Ja nustatoma reguliaraus keitimosi informacija sistema ir užtikrinamas esamų ES lygmens forumų suderinamumas. Joje buvo sprendžiami įvairūs klausimai: nuo sienų valdymo iki nepilnamečių apsaugos, galimybių gauti išsilavinimą, galimybių įsidarbinti, profesinio švietimo ir mokymo ir suaugusiųjų mokymosi iki grįžimo į Ukrainą ir tolesnio judėjimo iš vienos valstybės narės į kitą.

Be to, solidarumo platformoje daug dėmesio skiriama bendrai ES lygmens parengčiai ES plėtojant nenumatytų atvejų priemones, taikomas pagausėjus iš Ukrainos atvykstančių asmenų skaičiui, saugumo aspektams ir prekybos žmonėmis prevencijai, ir reguliariai bendradarbiaujama su vietos ir regionų valdžios institucijomis, taip pat su pilietinės visuomenės organizacijomis.

Solidarumo platformos specialūs pogrupiai, pavyzdžiui, dėl perkeltųjų asmenų perkėlimo iš Moldovos ir dėl Laikinosios apsaugos registracijos platformos, ypač padėjo stiprinti bendradarbiavimą ir spręsti nuolat kylančias problemas.

Be to, solidarumo platformos pridėtinė vertė jau įrodyta bendrai koordinuojant ES atsaką į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, suteikdama lanksčią ir neoficialią sistemą, kad būtų galima greitai priimti neprivalomus politikos dokumentus (pvz., atsakymus į dažnai užduodamus klausimus internete, standartines veiklos procedūras). Valstybės narės ir kiti suinteresuotieji subjektai mano, kad šią gerą praktiką verta taikyti ir ateityje.

3.1.Tikslūs duomenys

Nuo tada, kai buvo priimtas Tarybos įgyvendinimo sprendimas 7 , Komisija aktyviai siekia koordinuoti valstybių narių keitimąsi informacija. Duomenų rinkimas dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis buvo vienas iš pagrindinių bendro koordinavimo uždavinių, tačiau dėl atliktų veiksmų padėtis nuolat gerėja.

Nuo krizės pradžios ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano tinkle 8 surengta daugiau kaip šimtas susitikimų, po kurių buvo pateiktos rašytinės ataskaitos, kuriose bendrai informuojama apie padėtį, susijusią su Rusijos invazijos į Ukrainą poveikiu migracijai ir ES bei valstybių narių pasirengimu. Tinklas visapusiškai papildo kitų forumų, pavyzdžiui, solidarumo platformos, integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo ir Europos migracijos tinklo, veiklą ir yra bendro Ukrainos veiksmų koordinavimo ES lygmeniu dalis.

ES prieglobsčio agentūra (EUAA) svariai prisidėjo prie to, kad būtų sukurta duomenų apie kasdienį laikinosios apsaugos registravimą rinkimo sistemą. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) taip pat sustiprino paramą ES išorės sienų valdymui: laiku teikia informaciją apie padėtį pasienyje, planuoja įvairius galimos raidos scenarijus ir inicijuoja operatyvinį atsaką, įskaitant pajėgumų stiprinimą ir tarpvalstybinio nusikalstamumo grėsmių stebėseną šioje srityje. Pagrindinių teisių agentūra (FRA) periodiškai teikė papildomą informaciją apie direktyvos įgyvendinimą keliose valstybėse narėse.

Labai svarbu tai, kad vykdant tolesnę veiklą, susijusią su 2022 m. kovo 28 d. 10 punktų planu, laikinosios apsaugos registracijos platforma buvo sukurta vos per šešias savaites. 25 valstybės narės keičiasi informacija apie asmenis, kuriems suteikiama laikinoji apsauga ir tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, kad būtų galima nustatyti dvigubos registracijos atvejus toje pačioje valstybėje narėje ir visose ES valstybėse narėse.

3.2.Informacijos teikimas

Komisija, visų pirma padedama EUAA, sukūrė informacijos centrų tinklą, integruotą į esamą valstybių narių pagrindinių transporto mazgų tinklą, ir taip palengvino nuo Rusijos agresijos bėgančių ir į ES atvykstančių asmenų judėjimą, taip pat teikė pagrindinę informaciją apie valdžios institucijas ir kitus oficialius informacijos šaltinius.

Pradėjus taikyti direktyvą, Komisija skubiai pradėjo komunikacijos kampaniją, kad nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą bėgantys žmonės būtų informuojami apie jų teises. Tai buvo svarbus centrinės ES interneto svetainės „ES solidarumas su Ukraina“ 9 elementas. Svetainėje, kurios medžiaga verčiama į ukrainiečių ir rusų kalbas, pateikiama praktinė informacija žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos agresijos ir atvykstantiems į ES, ir interaktyvus pagrindinių kontaktinių centrų kiekvienoje valstybėje narėje žemėlapis.

Tuo pat metu buvo vykdomi ad hoc komunikacijos veiksmai, susiję su prekybos žmonėmis prevencija, informuotumu apie klaidingą informaciją, iniciatyva „Saugūs namai“ ir specialistų rezervo bandomuoju projektu žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Komisija taip pat suteikė galimybę naudotis ES pagalbos linija 10 ukrainiečių ir rusų kalbomis. Komunikacijos ir informavimo veiksmai glaudžiai koordinuojami su ES valstybėmis narėmis, EUAA ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Ukrainos valdžios institucijas. 2023 m. vasario 24 d. Komisija sukūrė vieniems Ukrainos pasipriešinimo metams skirtą tinklalapį 11 .

3.3.Laikinosios apsaugos taikymo sritis

Laikinoji apsauga taikoma asmenims, kurie 2022 m. vasario 24 d. arba vėliau išvyko iš Ukrainos dėl Rusijos karinės invazijos ir kurie patenka į Tarybos įgyvendinimo sprendimo subjektinę taikymo sritį 12 . Praktiškai daugelis valstybių narių išplėtė apsaugos taikymo sritį Ukrainos piliečiams, kurie atvyko į jų teritoriją iki 2022 m. vasario 24 d.

Tarybos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo pradėta taikyti Laikinosios apsaugos direktyva, taip pat apsaugomi trečiųjų šalių, išskyrus Ukrainą, piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie iki 2022 m. vasario 24 d. nuolat gyveno Ukrainoje ir negali saugiai ir ilgam laikui grįžti į savo kilmės šalį ar regioną 13 .

Daugelyje valstybių narių trečiųjų šalių piliečiai, turintys kitas laikinas teises būti Ukrainoje, pvz., studentai 14 , taip pat naudojosi su laikinąja apsauga susijusiomis teisėmis. Daugumoje, bet ne visose valstybėse narėse kitiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems suteikiama laikinoji apsauga, taikomos tos pačios administracinės procedūros kaip ir Ukrainos piliečiams 15 .

Tuo pat metu valstybės narės, nusprendusios trečiųjų šalių (išskyrus Ukrainą) piliečiams taikyti kitokią nei laikinoji apsaugą 16 , ėmėsi priemonių užtikrinti paspartintą registracijos procesą, kad su tuo susijusios teisės jiems būtų užtikrintos taip pat greitai, kaip ir Ukrainos piliečiams. Bet kuriuo atveju tebėra svarbu užtikrinti, kad dėl administracinių procedūrų nebūtų nepagrįstai vėluojama pasinaudoti su laikinąja apsauga susijusiomis teisėmis 17 .

Nuo 2022 m. lapkričio mėn. laikinoji apsauga visoje ES suteikta apie 70 000 trečiųjų šalių (išskyrus Ukrainą) piliečių, be to, šiek tiek mažiau nei 300 asmenų be pilietybės 18 .

3.4.Galimybė registruotis ir gauti dokumentus

Kad laikinoji apsauga iš tiesų veiktų, valstybės narės greitai nustatė paspartintas registravimo ir dokumentų išdavimo procedūras. Taip valstybių narių valdžios institucijoms pavyko greitai suteikti apsaugą tais atvejais, kai tradicinės prieglobsčio sistemos galėjo būti perkrautos.

Dauguma perkeltųjų asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, atvyko turėdami oficialius dokumentus arba biometrinius pasus, dėl to buvo lengviau patikrinti tinkamumą gauti laikinąją apsaugą. Be to, informacijos teikimo, registracijos ir dokumentų išdavimo naujovės padėjo greitai pasinaudoti su laikinąja apsauga susijusiomis teisėmis. Joms priklauso automatiniai aktyvieji pranešimai, skaitmeninė registracija ir paskesnis apdorojimas, kartais ir skaitmeninių tapatybės dokumentų išdavimas. Tais atvejais, kai žmonėms trūko reikalaujamų dokumentų, dauguma valstybių narių atsižvelgė į Komisijos gaires supaprastinti leidimui atvykti taikomus reikalavimus.

Daugelyje valstybių narių Ukrainos ambasados ir konsulatai teikė svarbią paramą, ėmėsi (iš naujo) išduoti pasus ir kitus civilinės būklės pažymėjimus. Taip pat buvo skatinama naudoti specialias mobiliąsias programėles (pvz., Ukrainoje naudojamą programėlę „DiiA“), kuriomis perkeltiesiems asmenims suteikiama prieiga prie savo skaitmeninių dokumentų ir informacijos apie viešąsias paslaugas. Vieno langelio principu veikiantys centrai ir kitos spartinimo priemonės padėjo paspartinti praktinį naudojimąsi paslaugomis.

2022 m. rugpjūčio mėn. FRA atliktos apklausos duomenimis, dauguma respondentų nurodė, kad keliaudami į ES ir jos viduje nepatyrė sunkumų; be to, dauguma manė, kad jiems buvo suteikta pakankamai informacijos apie jų teises ir jiems prieinamas paslaugas 19 .

Gauta įvairių pranešimų apie pavienius sunkumus, su kuriais norėdami gauti laikinąją apsaugą susidūrė kai kurie trečiųjų šalių piliečiai, taip pat romai ir kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių atstovai (pvz., LGBTIQ asmenys ir neįgalieji). Kalbant konkrečiau, sunkumų norėdami gauti apsaugą atvykę į ES patyrė kai kurie romai, nes neturėjo ukrainietiškų dokumentų; neįgaliesiems buvo sunku gauti konkrečios rūšies paramą, nes nebuvo pripažinti neįgalumo pažymėjimai ar kiti dokumentai. FRA atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atžvilgiu reikia gauti išsamesnių duomenų ir imtis tikslinių veiksmų.

Laikydamasi savo pozicijos, kad visiems nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą bėgantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, etninę kilmę ar odos spalvą, turėtų būti suteikta galimybė patekti į ES, Komisija visais lygmenimis susisiekė su ES valstybėmis narėmis, Ukraina ir Moldovos Respublika, siekdama užtikrinti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos saugiam trečiųjų šalių piliečių, romų ir kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių asmenų atvykimui.

Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti, kad visos priemonės, kuriomis ES remiami iš Ukrainos perkelti asmenys, būtų įgyvendinamos visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir nediskriminavimo reikalavimų, nustatytų ES teisėje, įskaitant Pagrindinių teisių chartiją, ir tarptautinėje teisėje 20 . Nuo pat atvykimo reikia imtis konkrečių priemonių, kad būtų patenkinti pažeidžiamų grupių, kurioms kyla didesnė diskriminacijos, seksualinio išnaudojimo ir išnaudojimo darbe, taip pat prekybos žmonėmis rizika (pavyzdžiui, įvairių kategorijų pažeidžiamų vaikų 21 ir moterų), poreikiai.

Kadangi laikinoji apsauga pratęsta iki 2024 m. kovo mėn., valstybių narių administracijos turi atnaujinti leidimus gyventi. Valstybės narės tam taiko įvairius modelius, nuo automatinio lustų galiojimo pratęsimo iki naujų kortelių siuntimo paštu ar atnaujinimo asmeniškai atitinkamoje administracijos įstaigoje. Komisija ragina valstybes nares ir toliau įsipareigoti siekti, kad būtų paspartintas leidimų gyventi išdavimas arba atnaujinimas. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas laisvam judėjimui ES, valstybės narės Šengeno informacinėje sistemoje turėtų registruoti valstybių narių išduodamų leidimų gyventi pavyzdžius (Praktinio sienos apsaugos pareigūnų vadovo 22 ir 23 priedai) ir visus skirtingus naujai šalyje išduotus gyvenamosios vietos tapatybės dokumentus, susijusius su laikinąja apsauga.

4.Visos visuomenės požiūris

Koordinuotas atsakas į didelio masto priverstinį žmonių, bėgančių nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, perkėlimą paveikė visus ES visuomenės sektorius. Prisidedant privatiems piliečiams, socialiniams partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms, valdžios institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, ES kartu su piliečiais sugebėjo užtikrinti nuoseklų atsaką - pradėjo taikyti Laikinosios apsaugos direktyvoje įtvirtintas teises.

4.1.Speciali vaikų apsauga

Viena svarbiausių ES paramos asmenims, bėgantiems nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, sričių buvo vaikų apsauga. Šiuo metu prieglobstis ES suteiktas beveik beveik penktadaliui Ukrainos vaikų.

Tik nedidelė dalis iš Ukrainos į ES atvykstančių vaikų užregistruota kaip nelydimi arba atskirti nuo tėvų vaikai, kaip apibrėžta ES teisėje 22 . Taip yra todėl, kad daug vaikų atvyksta kartu su Ukrainoje paskirtu globėju, įskaitant daugiau kaip 5 000 iš Ukrainos institucijų evakuotų vaikų ir jų globėjų. Šie vaikai ypač pažeidžiami, didelė jų dalis yra neįgalūs.

Priimančiosioms valstybėms narėms kilo sunkumų dėl atvykimo sąlygų ir konkrečių apsaugos poreikių. Ankstyvojo priverstinio perkėlimo etapo sunkumai buvo susiję su nelydimų ir atskirtų nuo tėvų vaikų, taip pat su ukrainiečiais globėjais atvykstančių vaikų ir vaikų grupių iš institucinės globos įstaigų registracijos užtikrinimu.

Nuo pat konflikto pradžios Komisija glaudžiai bendradarbiavo ir toliau bendradarbiaus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais valstybėse narėse, siekdama užtikrinti, kad šie įvairūs sunkumai būtų įveikiami visapusiškai ir nuosekliai.

Pripažįstant teisėtą Ukrainos suinteresuotųjų subjektų siekį išlaikyti vienybę ir turėti duomenis apie šių ypač pažeidžiamų kategorijų vaikus, svarbu užtikrinti aukštą priėmimo ir priežiūros lygį deinstitucionalizuotoje aplinkoje 23 , kad vaikai būtų priimami laikantis ES bendruomeninės ir šeimos globos standartų. ES yra pasirengusi bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis, kad būtų rasti sprendimai, kurie sudarytų sąlygas grupės nariams teikti aukštos kokybės alternatyvią priežiūrą, kartu išsaugant glaudžius grupės narių ir jų ukrainiečių globėjų ryšius. Bus svarbu užtikrinti, kad parama ir apsauga būtų pritaikyta atsižvelgiant į amžių, lytį, gebėjimus ir kitų formų įvairovę, pagal kiekvieno vaiko individualius poreikius. 

Laikinosios apsaugos direktyvos taikymo gairėse 24 Komisija rekomenduoja, kaip užregistruoti kiekvienos kategorijos vaikus juos pervežant ir šalyje, kurioje jie naudojasi laikinąja apsauga. Įgyvendindama 10 punktų planą Komisija glaudžiai bendradarbiavo su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais ir siekė nustatyti konkrečias problemas, susijusias su iš Ukrainos atvykstančių pažeidžiamiausių kategorijų vaikų priėmimu ir priežiūra. Šio darbo rezultatas – išsamios rekomendacijos, paskelbtos „Dažnai užduodamų klausimų dokumente dėl nelydimų ir atskirtų nuo tėvų vaikų iš Ukrainos registracijos, priėmimo ir priežiūros“ 25 .

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su UNICEF, siekdama užtikrinti tinkamą iš Ukrainos institucijų evakuotų vaikų grupių priėmimą ir priežiūrą priimančiosiose valstybėse narėse ir remti Ukrainos deinstitucionalizavimo reformą. Glaudžiai bendradarbiauja su kolegomis iš Ukrainos, ES ieško geriausių būdų, kaip padėti Ukrainos valdžios institucijoms ir ukrainiečiams tėvams arba teisėtiems globėjams surasti dingusius vaikus, visapusiškai laikantis ES duomenų apsaugos teisės aktų ir vaikų bei jų atstovų teisių.

Kitas klausimas susijęs su Ukrainos sprendimų dėl globos pripažinimu. Dar pasitaiko pranešimų apie valstybėse narėse kylančius sunkumus siekiant, kad būtų tiesiogiai pripažinti atitinkamų Ukrainos institucijų priimti sprendimai dėl globos, nors ir Ukraina, ir valstybės narės taiko 1996 m. Hagos vaiko apsaugos konvenciją 26 . Suinteresuotieji subjektai taip pat nurodo, kad praėjus keliems mėnesiams po atvykimo į ES vaikų ir jų ukrainiečių globėjų santykiai pradeda blogėti, nes šie susitarimai dažnai buvo sumanyti kaip laikini. Tai sukels naujų sunkumų valstybių narių vaikų apsaugos tarnyboms. Kai kurios valstybės narės iš anksto ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią šiai tendencijai, ir paskyrė vietos globėjus, kurie padėtų ukrainiečiams globėjams ir juos konsultuotų.

Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiavo su Europos globėjų tinklu, kuris rinko ir paskelbė valstybėse narėse sukauptus gerosios patirties, susijusios su pažeidžiamų vaikų priėmimu ir priežiūra, pavyzdžius 27 . Su vaikų apsauga susiję iššūkiai taip pat buvo nagrinėjami kartu su valstybėmis narėmis rengiamuose solidarumo platformos posėdžiuose ir specialiuose techniniuose susitikimuose su šalimis, priėmusiomis daugumą iš Ukrainos institucijų evakuotų vaikų.

Ir toliau bus sutelkta tikslinė finansinė parama. 2023 m. vasario mėn. Kijeve Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė apie ES paramą deinstitucionalizavimo reformai Ukrainoje. Iki Rusijos invazijos Ukrainoje daugiau kaip 100 000 vaikų buvo taikoma institucinė globa, bet Ukraina nori pereiti prie bendruomeninės globos ir globos šeimoje. Šia reforma siekiama parengti šiuolaikinę vaiko priežiūros strategiją, įskaitant gebėjimų stiprinimą, ir finansuoti porinį projektą, kad būtų dalijamasi geriausia patirtimi.

ES vidaus reikalų fondų lėšomis tiesiogiai remiama pagalba pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, vaikų, ypač nelydimų, ir neįgaliųjų, įskaitant vaikus, priėmimui, taip pat ankstyvam asmenų, kuriems kyla prekybos žmonėmis rizika, nustatymui ir jų nukreipimui į specializuotas tarnybas. Be to, pasinaudojus „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+) galima padidinti paramą nelydimų vaikų globos šeimoje ir bendruomeninės globos užtikrinimui. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas neįgalių vaikų poreikiams. 2021–2027 m. ESF+ lėšomis taip pat bus galima remti socialinės apsaugos sistemas, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir neįgaliesiems, visų pirma skatinant tokių sistemų prieinamumą.

Tolesni veiksmai

·Komisija telkia 10 mln. EUR, kad paremtų Ukrainos perėjimą prie vaikų globos deinstitucionalizavimo.

·Europos Sąjungoje pagal solidarumo platformą bus remiamas nelydimų vaikų perkėlimo į globą šeimoje ir bendruomeninę globą koordinavimas.

·Komisija bendradarbiaus su Ukrainos ir Lenkijos valdžios institucijomis bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl projekto vaikų priežiūros įstaigoje Lenkijoje, kurioje yra daug Ukrainos vaikų, kaip bandomąjį deinstitucionalizavimo reformos Ukrainoje projektą.

·Komisija atnaujins esamas valstybėms narėms teikiamas gaires, kad užtikrintų į ES atvykstančių vaikų, kuriuos lydi ukrainiečiai globėjai, registraciją, garantuojant nacionalinių vaikų apsaugos tarnybų dalyvavimą.

4.2.Prekybos žmonėmis rizikos mažinimas ir parama karo nusikaltimų aukoms

Komisija, valstybės narės ir atitinkamos ES agentūros ėmėsi skubaus informuotumo didinimo ir prevencinės veiklos. Patvirtintų prekybos žmonėmis atvejų, susijusių su iš Ukrainos perkeltais asmenimis, skaičius šiuo metu yra nedidelis 28 . Vis dėlto prekybos žmonėmis, visų pirma moterimis ir vaikais, rizika išliks didelė ir gali padidėti, jei pablogėtų kai kurių perkeltųjų asmenų ekonominė padėtis, o tai gali padidinti jų pažeidžiamumą 29 .

2022 m. gegužės 11 d. solidarumo platforma patvirtino specialų bendrą kovos su prekyba žmonėmis planą 30 , parengtą ir įgyvendinamą vadovaujant ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriui. Planu siekiama penkių tikslų: 1) didinti informuotumą; 2) skatinti prevenciją; 3) gerinti teisėsaugos ir teisminių institucijų atsaką; 4) gerinti ankstyvą aukų identifikavimą, paramą joms ir jų apsaugą; 5) spręsti prekybos žmonėmis rizikos ES nepriklausančiose šalyse, visų pirma Ukrainoje ir Moldovos Respublikoje, problemas. Plane išdėstytais veiksmais ir rekomendacijomis papildoma Laikinosios apsaugos direktyva, kuri labai padeda mažinti asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pažeidžiamumą nuo prekybos žmonėmis. Apie plano įgyvendinimą Komisija pranešė 2022 m. gruodžio 19 d. priimtoje ketvirtojoje kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaitoje 31 .

Visi veiksmai jau užbaigti arba vykdomi. ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorius, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinių pranešėjų arba lygiaverčiais mechanizmais 32 , ES pilietinės visuomenės kovos su prekyba žmonėmis platforma ir ES agentūromis, toliau stebi plano įgyvendinimą.

Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykėje platformoje (EMPACT), kurioje dalyvauja teisėsaugos ir teisminės institucijos, taip pat darbo inspekcijos, koordinuotai imamasi kovos su prekyba žmonėmis iš Ukrainos veiksmų. Valstybės narės ir ES agentūros moko atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nustatyti prekybos žmonėmis požymius.

Europolas, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, toliau stebi padėtį naudodamasis per programą SIENA gaunama informacija. Valstybės narės raginamos toliau dalytis informacija su Europolu apie galimus prekybos žmonėmis atvejus.

Be to, Europos darbo institucija rengia susitikimus su nacionalinėmis teisėsaugos ir darbo institucijomis bei socialiniais partneriais, kuriuose nagrinėjami su nedeklaruojamu darbu ir išnaudojimu darbe susiję pažeidžiamumo ir rizikos klausimai, kurie yra Europos platformos pogrupio, sprendžiančio perkeltųjų iš Ukrainos asmenų nedeklaruojamo darbo problemą, dalis.

Kartu su šiomis pastangomis Komisija siekia užtikrinti, kad perkeltieji asmenys iš Ukrainos, kurie yra karo nusikaltimų aukos, gautų paramą ir apsaugą ES, kaip numatyta Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje 33 . ES aukų teisių platformoje Komisija glaudžiai bendradarbiauja su ES įstaigomis ir agentūromis (pavyzdžiui, Eurojustu) ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurių veikla susijusi su aukų teisėmis, siekdama užtikrinti, kad būtų paisoma karo nusikaltimų aukų teisių. 2022 m. rugsėjo 21 d. Eurojustas ir TBT prokuratūra kartu paskelbė pilietinės visuomenės organizacijoms skirtas gaires dėl tarptautinių nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų dokumentavimo atskaitomybės tikslais 34 . Užtikrinti, kad aukos galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis, ypač svarbu atsižvelgiant į ES valstybėse narėse vykstančius tyrimus.

Tolesni veiksmai

·ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorius toliau stebės, kaip įgyvendinamas Bendras kovos su prekyba žmonėmis planas, ir prireikus jį atnaujins.

·Valstybės narės raginamos dalytis informacija apie prekybos žmonėmis atvejus su Europolu, kad koordinuoto požiūrio poveikis būtų kuo didesnis.

·Europos darbo institucija toliau įtrauks pagrindinius suinteresuotuosius subjektus į specialią grupę perkeltųjų dėl karo Ukrainoje asmenų nedeklaruojamo darbo klausimais, ir pateiks savo išvadas solidarumo platformai.

4.3.Galimybė gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą

Išsilavinimas yra būtinas siekiant įtraukties ir padeda gerinti dėl Rusijos agresijos perkeltų vaikų, kurių daugelis jau patyrė dėl COVID-19 pandemijos mokymo, socialinės ir emocinės gerovės trikdžius.

Pagal Laikinosios apsaugos direktyvą valstybės narės jaunesniems nei 18 metų asmenims turėtų suteikti galimybę naudotis švietimo sistema tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiams. Galimybę naudotis bendrojo lavinimo sistema jos taip pat gali suteikti suaugusiesiems, kuriems taikoma laikinoji apsauga.

ES valstybės narės deda daug pastangų, kad iš Ukrainos perkelti vaikai būtų greitai įtraukti į jų švietimo sistemas – nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros iki aukštojo mokslo 35 . Tačiau 2022–2023 mokslo metų pradžioje tik pusė milijono Ukrainos vaikų buvo įtraukti į švietimo sistemas visoje ES 36 . Maža to, tose vietovėse, kuriose perkeltųjų vaikų ypač daug, vis dar būtina stiprinti pagrindinę infrastruktūrą, taip pat įdarbinti ir mokyti mokytojus, instruktorius ir slaugytojus. Papildoma kalbinė ir psichosocialinė parama yra itin svarbi ir turėtų būti stiprinama tais atvejais, kai ji yra nepakankama, kad būtų suteikiama visiems užsiregistravusiems asmenims ir sprendžiamos kylančios problemos.

Tęsiantis Rusijos agresijai labai svarbu padėti visiems iš Ukrainos perkeltiems vaikams, įskaitant neįgalius vaikus, būti įtrauktiems į švietimo įstaigas, kad jie galėtų išnaudoti visą savo potencialą ir būtų padėti jų ateities pamatai. Kalbant apie vaikus, artėjančius prie pilnametystės, tai gali palengvinti jų vėlesnę integraciją į darbo rinką. ES įgytas išsilavinimas taip pat bus reikalingas vėlesniam Ukrainos atstatymui ir atkūrimui.

Siekdamos palengvinti pereinamąjį procesą ir kartu sudaryti sąlygas vaikams išlaikyti ryšį su Ukrainos kultūra ir kalba, kai kurios valstybės narės mokyklose įdarbino ukrainiečių kalba kalbančius pagalbinius mokytojus, parūpino mokykloms ir bibliotekoms vadovėlių ukrainiečių kalba ir iš Ukrainos atvykusių vaikų tėvams suteikė specialios informacinės medžiagos. Be to, kai kuriais atvejais Ukrainos valdžios institucijos bendradarbiavo su valstybių narių mokyklomis ir švietimo institucijomis, siekdamos užtikrinti, kad Ukrainos mokymo programa, internetinių išteklių naudojimas ir integracija į naują priimančiosios šalies mokyklą galėtų tapti vienas kitą papildančiais veiksmais 37 . 2022 m. gruodžio 1 d. vykusiame Europos aukščiausiojo lygio susitikime švietimo klausimais buvo paskelbta parama ukrainietiškų mokyklinių vadovėlių leidybai.

Šiuo atžvilgiu itin svarbios diskusijos dėl studijų priimančiosios šalies mokykloje pripažinimo tvarkos grįžus į Ukrainą. Tokia pripažinimo tvarka padeda užtikrinti švietimo tęstinumą, laimėjimų bei kvalifikacijų pripažinimą ir gali padėti tėvams ir vaikams išvengti būtinybės rinktis tarp įtraukimo priimančiojoje šalyje ir tolesnio mokymosi grįžus į Ukrainą. Be to, 2022 m. birželio mėn. Komisijos praktiniame vadove dėl iš Ukrainos perkeltų vaikų įtraukimo į valstybių narių švietimo sistemas apibendrinama ankstyvoji geriausia patirtis, susijusi su visais integracijos mokykloje aspektais 38 . Dabar svarbu, kad valstybės narės remtųsi šiomis pastangomis ir visapusiškai spręstų atitinkamas problemas, remtų mokyklas ir švietimo darbuotojus, kad jie įtrauktų perkeltuosius vaikus, vykdytų tikslinę veiklą, susijusią su psichosocialine parama ir kalbos mokymu, bendradarbiautų su perkeltomis šeimomis ir bendruomenėmis arba padėtų perkeltiesiems vaikams išlaikyti ryšį su Ukraina.

Siekdama remti valstybių narių, ypač mokytojų, pastangas, ES teikia išteklius ir informaciją apie švietimą ir mokymą perkeltiems tėvams, mokiniams, mokykloms ir mokytojams, taip pat suinteresuotiesiems subjektams ir organizacijoms, siekiančioms solidarumo ES valstybėse narėse. „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) skyrė daug išteklių mokytojų mokymui, švietimo prieinamumo didinimui ir vaikų prisitaikymo programų rengimui. Juos galima rasti Europos švietimo erdvės portale ir Europos mokyklinio ugdymo platformoje 39 , pakeisiančioje platformą „School Education Gateway“ 40 , taip pat naujuose „eTwinning“ namuose.

Internetinė Europos mokyklinio ugdymo platforma naudinga mokytojams, mokyklų vadovams, tyrėjams, mokytojus rengiantiems pedagogams, politikos formuotojams ir kitiems specialistams, dirbantiems mokyklinio ugdymo srityje, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, taip pat profesinį rengimą ir mokymą. Siekdama paremti iš Ukrainos perkeltų vaikų įtrauktį, Komisija atidarė specialų tinklalapį, kuriame švietimo srities suinteresuotiesiems subjektams siūloma daug įvairių išteklių 41 . Platformoje taip pat rengiami nemokami internetiniai profesinio tobulėjimo kursai su pabėgėlių švietimu susijusiomis temomis. Mokytojams ir mokyklų darbuotojams skirtoje internetinėje bendruomenės platformoje „eTwinning“ Ukrainoje ir (arba) kaimyninėse šalyse sukurtos specialios diskusijų grupės, kurios teikia tarpusavio paramą mokytojams (ir jų mokiniams) ir padeda Europos mokytojams skatinti įtrauktį ir įvairovę klasėse. Visi perkeltieji mokytojai iš Ukrainos, kurie užmezga ryšį su mokykla priimančiojoje šalyje, gali visapusiškai naudotis „eTwinning“ bendruomenės paslaugomis ir pradėti savo konkrečius projektus.

Komisija taip pat sutelkė programos „Erasmus+“ lėšas, kad studentai, studijuojantys Ukrainos aukštojo mokslo institucijoje bet kuriuo lygmeniu – nuo trumpųjų studijų pakopos, bakalauro ir magistrantūros iki doktorantūros – galėtų gauti stipendiją iki 12 mėn. trukmės studijoms ES valstybės narės arba programos „Erasmus+“ asocijuotosios trečiosios šalies priimančiosiose aukštojo mokslo įstaigose. Ukrainos aukštojo mokslo institucijų studentai ir absolventai taip pat gali atlikti pagal programą „Erasmus+“ finansuojamą stažuotę. Ukrainos aukštojo mokslo institucijų darbuotojai taip pat gali trumpam laikotarpiui gauti „Erasmus+“ stipendiją. Ukrainos studentams, darbuotojams ir švietimo įstaigoms, be studentų ir darbuotojų judumo veiksmų, ir toliau bus atviri aukštojo mokslo ir profesinio rengimo bei mokymo gebėjimų stiprinimo projektai, taip pat „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos. Be to, gali būti teikiami pasiūlymai dėl bendradarbiavimo partnerystės projektų siekiant remti Ukrainos aukštojo mokslo institucijas.

Naujoji programos „Erasmus+“ internetinė kalbinė paramos platforma padeda studentams, besimokantiems asmenims, pedagoginiams darbuotojams, dėstytojams ir pedagogams, dalyvaujantiems „Erasmus+“ projektuose, įgyti kalbos įgūdžių.

Galimybė gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą taip pat svarbi suaugusiesiems, kurie turi baigti Ukrainoje pradėtas mokymosi programas arba įgyti papildomą kvalifikaciją ir žinių, kad galėtų gauti darbą pagal savo profilį. ES pagalbinėje priemonėje „Nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančių asmenų patekimo į darbo rinką, profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi gairės“ valstybės narės raginamos suteikti tikslinių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybių, profesinio [rengimo ir ]mokymo arba praktinės patirties darbo vietoje, įskaitant kalbų mokymą 42 .

Komisija toliau padės valstybėms narėms suteikti Ukrainos mokiniams ir studentams galimybę gauti išsilavinimą ir spręsti esamas problemas, kartu stiprindama ryšius su Ukrainos valdžios institucijomis, be kita ko, per ES švietimo solidarumo su Ukraina grupę, kuri jau remia valstybių narių keitimąsi informacija ir patirtimi visais klausimais, susijusiais su švietimo parama perkeltiems asmenims iš Ukrainos.

Komisija taip pat toliau remia Ukrainos tyrėjų ir akademinę bendruomenę, įskaitant nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą bėgančius tyrėjus. Pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ pradėta įgyvendinti 25 mln. EUR vertės stipendijų programa, o Europos inovacijų taryba skyrė 20 mln. EUR veiksmams, kuriais siekiama remti giliųjų technologijų startuolius Ukrainoje. Iniciatyva „Europos horizontas“ „ERA4Ukraine“, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir programos „Europos horizontas“ asocijuotosiomis šalimis, buvo vieno langelio principu veikianti informacijos teikimo iš Ukrainos bėgantiems tyrėjams sistema.

Tolesni veiksmai

·Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir ES švietimo solidarumo grupe Ukrainai, plės priėmimo į mokyklas mastą, rems reguliarų keitimąsi informacija apie jų pažangą, iššūkius ir gerąją patirtį. Bus intensyviau vykdoma Ukrainos valdžios institucijų informavimo veikla siekiant skatinti Ukrainos tėvus leisti savo vaikus į ES mokyklas.

·Iki 2023 m. pavasario Komisija pagal naująją Ukrainos mokymo programą penktos klasės moksleiviams pateiks pusę milijono vadovėlių ukrainiečių kalba.

·Per savo interneto platformas Komisija toliau rems mokytojus ir mokyklas – teiks internetinę medžiagą, gerąją patirtį ir mokymo kursus, ypatingą dėmesį skirdama kalbų mokymui, psichosocialinei paramai ir įtraukiam švietimui.

·Komisija toliau ragins valstybes nares visapusiškai naudotis iš Ukrainos perkeltų švietimo darbuotojų įgūdžiais ir kompetencijomis, laikantis jos rekomendacijos ir praktinių rekomendacijų dėl lankstaus kvalifikacijų pripažinimo.

·Komisija pagal programą „Erasmus+“ „Pajėgumų stiprinimas aukštojo mokslo srityje“ įgyvendins 5 mln. EUR vertės veiksmus, kad būtų kuriama atvira švietimo skaitmeninė aplinka, skirta iš Ukrainos pabėgusiems arba šalyje perkeltiems studentams.

·Komisija ir toliau siūlys stažuotes pagal ES mėlynąją knygą jauniems Ukrainos absolventams.

·Komisija taip pat intensyviau keisis informacija su Ukrainos valdžios institucijomis, kad palengvintų valstybėse narėse įgytų akademinių kvalifikacijų pripažinimą Ukrainoje, be kita ko, rems Ukrainos nacionalinį akademinio judumo informacijos centrą pagal Bolonijos procesą.

4.4.Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir socialinėmis išmokomis

Žmogaus orumas ir orumo nežeminantis gyvenimo lygis yra pagrindiniai laikinosios apsaugos aspektai. Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės teiktų būtiną pagalbą, susijusią su socialine gerove ir pragyvenimo lėšomis, jei jų nėra, taip pat medicininę priežiūrą 43 . Reaguodamos į tai, valstybės narės, taip pat ir padedamos kitų partnerių, paprastai teikia skubią humanitarinę pagalbą. Jos taip pat įtraukė laikinosios apsaugos gavėjus į platesnes socialinės apsaugos sistemas, kurios gali sudaryti sąlygas iš esmės pereiti nuo ad hoc pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju prie tikslinės socialinės paramos ir savarankiškumo 44 .

Laikinosios apsaugos gavėjams skirtų socialinės paramos išmokų (grynaisiais pinigais ir negrynosiomis priemonėmis) rūšis, lygis ir netgi trukmė valstybėse narėse labai skiriasi; tai atspindi nacionalinių socialinių sistemų įvairovę, o dažnai ir sudėtingumą. Galima apytikriai išskirti tris metodus. Daugelyje valstybių narių laikinosios apsaugos gavėjams taikomos tokios pat sąlygos kaip ir jų pačių gyventojams ar piliečiams arba pripažintiems pabėgėliams, suteikiant vienodas galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis ir paramos priemonėmis. Dėl to dažnai supaprastinami prieigos reikalavimai, kad būtų atsižvelgta į konkrečias perkėlimo aplinkybes, pvz., tikrinant materialinę padėtį ar kitus tinkamumo kriterijus. Kitos valstybės narės laikinosios apsaugos gavėjus įtraukia į tarptautinės apsaugos prašytojams sukurtas paramos sistemas. Keletas kitų parengė ad hoc susitarimus, konkrečiai skirtus laikinosios apsaugos gavėjams. Tokiais atvejais paramos lygis dažnai ne toks dosnus arba ribotos trukmės. Viena valstybė narė taiko mišrią sistemą, pagal kurią Ukrainos piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams, kuriems suteikiama laikinoji apsauga, taikomos skirtingos nuostatos.

Didžioji dauguma valstybių narių taip pat taiko įvairių rūšių papildomas išmokas arba vienkartines paramos priemones, tokias kaip būsto išmokos, nemokami traukinio bilietai arba pradinės pragyvenimo ar integracijos dotacijos, specialūs integracijos kursai ar susijusi parama, reabilitacijos paslaugos ir neįgaliesiems prieinami sprendimai.

Be valstybių narių veiksmų, daugeliu atvejų Europos pilietinė visuomenė taip pat dažnai teikė esminę papildomą paramą per savanoriškas paramos platformas, individualiomis aukomis ir kitomis iniciatyvomis. Maždaug pusėje valstybių narių, visų pirma tose, kuriose yra daugiausia laikinosios apsaugos gavėjų, buvo sukurtos specialios interneto platformos socialinių organizacijų, įmonių ir privačių asmenų pasiūlymams ir teikiamai paramai koordinuoti 45 .

Keičiantis padėčiai ir pratęsus laikinosios apsaugos galiojimą bent iki 2024 m. kovo mėn., valstybės narės peržiūri ir keičia nacionalinės teisės aktus ir tvarką. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti, kad laikinosios apsaugos gavėjai toliau galėtų naudotis visomis direktyvoje nustatytomis teisės, ir skatinti politiką, kuri padėtų užtikrinti jų savarankiškumą (visų pirma suteikiant galimybę įsidarbinti ir švietimo bei mokymo galimybes).

Pagal Laikinosios apsaugos direktyvą reikalaujama, kad medicinos priežiūrai reikalinga pagalba apimtų bent jau skubiąją priežiūrą ir būtiną ligos gydymą. Atsižvelgiant į Komisijos gaires šiuo klausimu, pirmoje Komisijos ataskaitoje 46 padaryta išvada, kad dauguma valstybių narių laikinosios apsaugos gavėjams suteikė įtraukią ir tokią pačią arba labai panašią kaip savo piliečių prieigą prie nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų su vos keletu skirtumų.

Praktiniai įgyvendinimo sunkumai kai kuriose valstybėse narėse susiję, pavyzdžiui, su informacijos apie galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis trūkumu arba kalbos barjeru. Dėl skiepijimo grafikų 47 ir kai kurių lėtinių ir užkrečiamųjų ligų gydymo kursų skirtumų taip pat kilo problemų priimančiųjų šalių sveikatos priežiūros sistemoms. Šiuo metu Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad nustatytų prieinamumo problemas, o antra ataskaita bus paskelbta 2023 m. balandžio mėn.

Neįgaliųjų tapatybės nustatymas ir parama jiems taip pat tebėra bendras iššūkis. Pagrindiniai klausimai yra susiję su specialiųjų poreikių turinčių asmenų ir neįgaliųjų nustatymu atliekant išankstinius medicininius vertinimus arba kurį nustato socialiniai darbuotojai, arba su tuo, kaip esamus neįgalumo pažymėjimus pritaikyti skirtingoms nacionalinėms paramos neįgaliesiems sistemoms. Komisija pateikė atitinkamas gaires šiuo klausimu ir subūrė valstybes nares, pilietinės visuomenės partnerius, Ukrainos valdžios institucijas ir kitas organizacijas, kad padėtų šias problemas spręsti 48 .

Pasitelkdama Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, ES rėmė Ukrainos pacientų ir karo sužeistųjų, kurie dėl karo nebegalėjo būti gydomi Ukrainoje, medicininę evakuaciją. Beveik 2 000 pacientų iš Ukrainos sėkmingai evakuoti į 20 ES ir EEE šalių. Siekiant palengvinti evakuaciją, Žešuve (Lenkija) įsteigtas medicinos centras. Tai atlikta bendromis Europos Komisijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, ES ir EEE valstybių narių, Ukrainos ir Moldovos Respublikos pastangomis. Ukrainos valdžios institucijų prašymu sukurta ES repatriacijos sistema, kuria siekiama palengvinti evakuotų pacientų grįžimą į Ukrainą. Ukraina taip pat asociacijos pagrindais dalyvauja vykdant programą „ES – sveikatos labui“ ir prisijungia prie kelių priemonių, pavyzdžiui, bendrųjų veiksmų dėl Europos retųjų ligų referencijos centrų tinklų integravimo į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas.

ES sveikatos politikos platformoje sukurtas paramos Ukrainai, kaimyninėms ES valstybėms narėms ir Moldovos Respublikai tinklas, kurio tikslas – remti NVO ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant remti sveikatos priežiūrą Ukrainoje ir iš Ukrainos perkeltuosius asmenis. Siekdama palaikyti tinklo veiklą, Komisija skyrė papildomą finansavimą pagal programą „ES – sveikatos labui“ ir paskelbė kvietimus teikti pasiūlymus, skirtus pacientų ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kad paremtų nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą bėgančius žmones.

Daugelis perkeltųjų asmenų, įskaitant vaikus, turi specialių poreikių dėl traumuojančios Rusijos agresijos patirties. Todėl, siekdama papildyti daugumoje valstybių narių teikiamą psichikos sveikatos ir (arba) psichosocialinę paramą, Komisija skyrė papildomą finansavimą pirmajai psichologinei pagalbai įvairiais kanalais, įskaitant Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus draugijų federaciją ir kitas nevyriausybines organizacijas.

Tolesni veiksmai

·Komisija iki 2023 m. balandžio mėn. pateiks ataskaitą dėl kliūčių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir su valstybėmis narėmis aptars, kaip jas įveikti.

·Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad būtų tęsiami tiksliniai veiksmai. Pirmenybė bus teikiama perkeltųjų vaikų skiepijimui pagal priimančiosios šalies skiepijimo programas, susitarus su valstybėmis narėmis. Pirmenybė taip pat turėtų būti teikiama paramai asmenų, kuriems reikia ilgalaikio gydymo, priežiūros tęstinumui. Turėtų būti užtikrinta epidemiologinė priežiūra.

·Komisija pagal programą „ES – sveikatos labui“ bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad būtų toliau teikiama parama vėžiu sergantiems Ukrainos pacientams: šiuo metu vykdant medicininę evakuaciją, tiekiant vaistus nuo vėžio Ukrainai ir Ukrainai dalyvaujant veikloje, parengtoje pagal Europos kovos su vėžiu planą.

·Komisija visapusiškai teiks psichosocialinę ir psichikos sveikatos paramą perkeltiesiems iš Ukrainos asmenims, sudarydama susitarimus su IFRC ir NVO, be kita ko, išplėsdama mokytojų ir socialinių darbuotojų psichikos sveikatos mokymo nuostatas.

4.5.Teisė į darbą

Įtrauktis į darbo rinką yra labai svarbi, kad žmonės būtų finansiškai nepriklausomi, galėtų remti savo šeimas ir prisidėti prie priimančiosios bendruomenės. Be to, įtrauktis bus naudinga Ukrainai ilguoju laikotarpiu, kai naujai įgytų įgūdžių turintys asmenys grįš namo ir padės atkurti šalį.

Pradėjus taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą, valstybės narės pašalino daug formalumų ir papildomų administracinių veiksmų (pvz., papildomų darbo leidimų) ar kitų kliūčių, kad užtikrintų galimybę nedelsiant patekti į darbo rinką. 2022 m. birželio mėn. Komisija, remdamasi per ankstesnes krizes įgyta patirtimi, pateikė gaires ir pasiūlė konkrečių priemonių, kad palengvintų prieigą prie darbo rinkos, profesinio rengimo, mokymo ir suaugusiųjų mokymosi 49 .

Iki šiol turimais duomenimis, tokios iniciatyvos yra sėkmingos, o perkeltieji asmenys iš Ukrainos į darbo rinką patenka greičiau nei tarptautinės apsaugos prašytojai ir pabėgėlio statusą turintys asmenys 50 . Iš turimų 2022 m. gruodžio mėn. duomenų matyti, kad daugiau kaip 1,1 mln. iš Ukrainos perkeltų asmenų dirbo visoje Europos ekonominėje erdvėje 51 . 18 valstybių narių, Norvegijoje ir Lichtenšteine įdarbinta ne mažiau kaip 614 933 laikinosios apsaugos gavėjų, o 15-oje valstybių narių užregistruota 413 365 darbo ieškančių asmenų (2023 m. kovo 1 d. duomenimis).

Įgyvendindamos šias iniciatyvas, 2022 m. spalio mėn. Komisija ir Europos darbo institucija pradėjo bandomąjį specialistų rezervo projektą 52 , skirtą nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą bėgantiems žmonėms. Iniciatyva remiama laikinosios apsaugos gavėjų integracija į darbo rinką tol, kol jie yra ES. Taip lengviau suderinti jų profilius su jų įgūdžius ir kvalifikaciją atitinkančiomis laisvomis darbo vietomis. Nuo 2023 m. vasario mėn. pagal jį jiems padedama sukurti gyvenimo aprašymus ir pateikti savo profilius daugiau kaip 5 000 ES darbdavių, disponuojančių 3 900 000 laisvų darbo vietų. EURES portale užsiregistravusiems darbdaviams, be kita ko, taikoma tikrinimo procedūra, kad būtų išvengta išnaudojimo darbe rizikos. Nors portalas prieinamas darbo ieškantiems asmenims visose ES valstybėse narėse, kai kurios valstybės narės investavo papildomų išteklių, kad paremtų jo įgyvendinimą 53 . Siekiant užtikrinti greitesnę laikinosios apsaugos gavėjų integraciją į darbo rinką, valstybės narės raginamos aktyviau propaguoti ir remti specialistų rezervo bandomojo projekto taikymą vykdant aktyvias skatinimo ir informavimo kampanijas.

Spartus įgūdžių patvirtinimas ir kvalifikacijų pripažinimas yra ypač svarbūs siekiant sėkmingos integracijos į darbo rinką. 2022 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė rekomendaciją ir praktinius patarimus dėl lankstaus kvalifikacijų pripažinimo, suteikiančio galimybę užsiimti reglamentuojamosiomis profesijomis arba toliau mokytis asmenims, bėgantiems nuo Rusijos karo prieš Ukrainą, ir stebi jų įgyvendinimą 54 . Siekdama padėti geriau suprasti ir palyginti Ukrainoje įgytas kvalifikacijas su ES įgytomis kvalifikacijomis, Komisija paskelbė lyginamąją ataskaitą 55 ir organizuoja specialistų ir kitų asmenų, dalyvaujančių kvalifikacijų peržiūroje, mainus.

Daugelis valstybių narių jau ėmėsi svarbių veiksmų, kad palengvintų kvalifikacijų pripažinimą 56 , o kai kurios valstybės narės sudarė susitarimus su Ukraina akademinio pripažinimo srityje. Svarbu užtikrinti, kad žmonės galėtų dirbti jų kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp laikinosios apsaugos gavėjų dominuoja Ukrainos moterų valdomi namų ūkiai, kelių valstybių narių įtraukties į darbo rinką programose daugiausia dėmesio skiriama paramai moterims iš Ukrainos. Šiomis aplinkybėmis ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų prieinamumas taip pat yra itin svarbi išankstinė jų sparčios ir tvarios įtraukties į darbo rinką sąlyga.

Ypatingas dėmesys taip pat yra ir toliau bus skiriamas Ukrainos žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams. Pagal ES remiamą Europos greitojo reagavimo į spaudos ir žiniasklaidos laisvės pažeidimus mechanizmą 57 ES priimti žurnalistai. Ukrainos žiniasklaidas taip pat atvertas kitas ES finansuojamas projektas, skirtas tarpvalstybinėms žurnalistikos partnerystės iniciatyvoms skatinti 58 . Siekdama remti jaunų ukrainiečių verslumo potencialą, Komisija ėmėsi priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos lanksčiau dalyvauti programoje „Erasmus jauniesiems verslininkams“. Todėl nuo 2018 m. programoje dalyvavo daugiausia Ukrainos verslininkų per visą programos vykdymo laiką.

Komisija taip pat suaktyvino darbą su socialiniais ir ekonominiais partneriais pagal Europos integracijos partnerystės iniciatyvą, kad būtų skatinama laikinosios apsaugos gavėjų integracija į darbo rinką. Kaip pabrėžta 2022 m. gruodžio mėn. paskelbtame bendrame pareiškime, jos nariai susitaria sutelkti dėmesį į atitinkamų darbo rinkos dalyvių bendradarbiavimo struktūrų stiprinimą, taip pat siekia supaprastinti ir palengvinti pabėgėlių bei migrantų įgūdžių ir kvalifikacijų vertinimą, pripažinimą ir patvirtinimą 59 .

Kadangi valstybės narės pradeda įgyvendinti savo 2021–2027 m. laikotarpio ESF+ programas, Komisija stebės, kaip ESF+ naudojamas trečiųjų šalių, visų pirma Ukrainos, piliečių darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai remti.

Aiški teisė į darbą ir savarankišką darbą be delsimo ar sąlygų iki šiol buvo svarbus veiksnys siekiant užtikrinti, kad iš Ukrainos perkelti asmenys galėtų patekti į darbo rinką. Tačiau derėtų aktyviau siekti, kad perkeltieji asmenys būtų informuoti apie galimą paramą patekti į darbo rinką ir skatinami užsiregistruoti valstybinėse užimtumo tarnybose. Be to, netikrumas dėl to, kiek laiko perkeltieji iš Ukrainos asmenys gali likti ES, reikalauja lankstaus požiūrio, kad būtų užtikrintas greitas ir tvarus jų patekimas į darbo rinką. Šiuo atžvilgiu svarbus žingsnis yra į ateitį orientuotos valstybių narių, pavyzdžiui, Lenkijos, Estijos ir kitų, pastangos sudaryti palankesnes sąlygas naudotis kitokiu teisėtos migracijos statusu, be kita ko, padedant užtikrinti užimtumą. Ateityje turės būti toliau aktyviai stengiamasi rengti kalbų kursus, užtikrinant geresnę prieigą ir įtrauktį į darbo rinką, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Tolesni veiksmai

·Komisija skatins valstybes nares skatinti spartesnę laikinosios apsaugos gavėjų integraciją į darbo rinką geriau skatinant ir remiant specialistų rezervo bandomojo projekto taikymą ir dalijantis nustatyta geriausia patirtimi.

·Komisija padės su nacionalinėmis ESF+ valdymo institucijomis keistis informacija apie pažangą, iššūkius ir gerąją patirtį įgyvendinant trečiųjų šalių piliečiams skirtus ES finansavimo projektus.

·Siekdama padėti geriau suprasti ir palyginti Ukrainoje įgytas kvalifikacijas su ES įgytomis kvalifikacijomis, Komisija įvertins, kaip įgyvendinama jos rekomendacija dėl lankstaus kvalifikacijų pripažinimo, ir organizuos specialistų ir kitų asmenų, dalyvaujančių kvalifikacijų peržiūroje, mainus.

4.6.Teisė į apgyvendinimą ir būstą

Vienas iš didžiausių Laikinosios apsaugos direktyvos įgyvendinimo uždavinių – per trumpą laiką priimti milijonus perkeltųjų asmenų.

Visoje ES nacionalinės valdžios institucijos ir savivaldybės, pasitelkdamos privačius rėmėjus ir būsto rinką, teikė įvairius laikinus ar labiau nuolatinius būstus. Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (SCSM) 60 padėjo patenkinti poreikį skubiai užtikrinti, kad būtų suteikta pastogė valstybėse narėse, kurios yra Ukrainos ir Moldovos Respublikos kaimynystėje arba netoli jų, ypač pirmąsias kelias dienas po atvykimo. Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC) teikė 21 ES valstybės narės ir Norvegijos pasiūlymus ir sutelkė pagalbos būstui padalinius ir lovas iš „rescEU“ pastogės rezervo.

Tačiau vienas iš ryškiausių reagavimo į krizę aspektų buvo didžiulis privačių asmenų dosnumas atverti savo namų duris. Be jo oficialiems priėmimo centrams būtų buvę sunku įveikti kilusius sunkumus.

Siekdamos remti pažeidžiamus asmenis ir juos priimančius asmenis, nacionalinės valdžios institucijos rėmė novatoriškas bendras bendradarbiavimo platformas, kuriomis padeda žmonėms atrasti atitinkamus namų ūkius, keičiasi informacija ir teikia savitarpio paramą, ir jose dalyvavo. Daugelis valstybių narių taip pat teikia finansinę paramą namų ūkiams, priimantiems laikinosios apsaugos gavėjus, o kitos teikia būsto pašalpas tiesiogiai laikinosios apsaugos gavėjams 61 .

Pagal iniciatyvą „Saugūs namai“ 62 Komisija pateikė gaires, skirtas padėti valstybėms narėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms bei pilietinei visuomenei organizuoti apgyvendinimo privačiame sektoriuje iniciatyvas 63 . Komisija taip pat paragino valstybes nares keistis informacija apie vadinamąjį bendruomenės rėmimą ar kitas panašias sistemas, kuriomis apgyvendintiems asmenims suteikiamos integracijos galimybės, ir jas analizuoti. Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos įgyvendinamo tikslinio 5,5 mln. EUR biudžeto tikslas – remti „Saugių namų“ gairių įgyvendinimą ir gerosios patirties modelio kūrimą. Projektas padės geriau suderinti apgyvendinam šeimų asmenis su galimais šeimininkais, kartu vertinant valstybių narių poreikius, ir sukurti nukreipimo mechanizmą, pagal kurį apgyvendinimo galimybės derinamos su keliomis integracijos tarnybomis. Įgyvendinant projektą taip pat bus teikiama parama ir rekomendacijos priimantiems asmenims. Programos komponentai bus įgyvendinami visus 2023 m. Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

Be to, 2023 m. sausio mėn. Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl projektų dotacijų iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 64 , kad būtų toliau remiamos ir skatinamos bendruomenės rėmimo programos ir padedama plėtoti valstybių narių priėmimo pajėgumų ir būsto pasiūlos, teikiamos pagal privačias priėmimo sistemas, papildomumą. Tai leis integruoti patirtį, pagrįsta Ukrainos atsaku, ir nustatyti galimybes padidinti struktūrinius priėmimo pajėgumus ES lygmeniu. ESF+ taip pat turės geras galimybes remti tokias programas ES valstybėse narėse.

Ateityje priimant iš Ukrainos perkeltus asmenis reikės pereiti nuo trumpalaikio laikino apgyvendinimo ar laikino apgyvendinimo privačiame būste prie tvaresnių būsto sprendimų, vengiant nuolatinės priklausomybės nuo valstybės vykdomo priėmimo. Be to, neįgaliesiems turi būti suteikiamas prieinamas būstas. Kadangi trūksta įperkamo ar socialinio būsto, dėl ko kai kuriose valstybėse narėse kilo būsto rinkos krizė, šis perėjimas tampa sudėtingesnis. Tais atvejais, kai laikinosios apsaugos gavėjai visiškai arba iš dalies sumoka už savo apgyvendinimą, itin svarbus yra tinkamas materialinės patikrinimas ir prireikus teikiama parama, siekiant išsaugoti galimybę gauti būstą tiems, kuriems jo reikia.

Tolesni veiksmai

·Solidarumo platforma toliau stebės priverstinio gyventojų perkėlimo tendencijas ir atnaujins Europos nenumatytų atvejų planą, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis gyvenamosiomis patalpomis;

·Komisija stebės, kaip Laikinosios apsaugos direktyva taikoma priėmimo srityje, kad nustatytų riziką, kylančią pereinant nuo laikino apgyvendinimo prie ilgalaikių sprendimų, visų pirma pažeidžiamiems asmenims.

·Solidarumo platformoje bus aptartas projekto „Saugūs namai“ įgyvendinimas ir gairės, siekiant nustatyti pagrindinius veiksmus, kurių reikia imtis ateinančiais mėnesiais, taip pat įgyta patirtis;

·Europos integracijos tinklas 65 , remdamasis 2023 m. vasario 2–3 d. Švedijoje vykusių diskusijų rezultatais, toliau keisis gerąja patirtimi, susijusia su prieinamo būsto teikimu.

·2023 m. Komisija sutelks 8 mln. EUR finansavimą bendruomenės rėmimo programoms remti ir skatinti.

·Komisija stebės, kaip įgyvendinamas Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos koordinuojamas projektas „Saugūs namai“, ir prireikus jį sustiprins.

5.Finansinė ir operatyvinė parama

ES pasitelkė precedento neturinčias priemones ir finansavimą perkeltųjų asmenų poreikiams tenkinti ir teikė paramą pasinaudodama keliais ES fondais. Siekdama paremti valstybes nares, Komisija labai anksti sutelkė visas ES išlaidų programas į savo išsamų priemonių rinkinį.

5.1.Finansinė parama

Nuo 2022 m. kovo mėn. sanglaudos politiką reglamentuojančios taisyklės buvo keletą kartų peržiūrėtos, kad valstybės narės galėtų panaudoti nepanaudotas 2014–2020 m. paketo lėšas ir užtikrinti papildomą likvidumą, be kita ko, iš naujojo 2021–2027 m. paketo. Sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) dokumentų rinkinys, kurį sudaro trys pakeisti dokumentai 66 , padidino galiojančių taisyklių lankstumą, suteikė daugiau lėšų skubiems poreikiams finansuoti ir supaprastino vadovaujančių institucijų ataskaitų teikimą.

Bendros papildomos naudotinos lėšos, kuras ES suteikė per CARE ir FAST-CARE paketus, siekia 13,6 mlrd. EUR. Beveik 1 mlrd. EUR suma perprogramuota 67 siekiant finansuoti perkeltųjų asmenų priėmimą ir atvykimą iš Ukrainos ir sudaryti palankesnes sąlygas patekti į pagrindinę darbo rinką, naudotis švietimo paslaugomis, dalyvauti kalbų kursuose, naudotis vaikų priežiūra, būstu, medicinine priežiūra ir kitomis ilgalaikės integracijos priemonėmis. Kadangi tokias priemones dažnai teikia vietos valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, reikalaujama, kad valstybės narės tiems paramos gavėjams skirtų bent 30 proc. atitinkamų CARE priemonių 68 .

ES taip pat iš dalies pakeitė vidaus reikalų fondus, siekdama padidinti finansinį lankstumą ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms perskirstyti pagal 2014–2020 m. programas turimas lėšas, skirtas iš Ukrainos perkeltiems asmenims skirtiems veiksmams, pavyzdžiui, pirminio priėmimo poreikių (pvz., skubaus apgyvendinimo, maisto, sveikatos priežiūros, papildomų darbuotojų ir t. t.) tenkinimui ir remti valstybių narių pastangas (pvz., pirminio duomenų tvarkymo ir registravimo veiklą ir asmenų nukreipimą į specializuotas paramos tarnybas).

Be to, 2022 m. balandžio 9 d. įsipareigojimų telkimo renginyje „Stand Up for Ukraine“ iš vidaus reikalų fondų buvo sutelkta 400 mln. EUR skubios pagalbos lėšų. Iš jų 385 mln. EUR skirta skubiausiems poreikiams valstybėse narėse 69 , kurias labiausiai paveikė perkeltųjų asmenų iš Ukrainos antplūdis, patenkinti ir ankstyvajai integracijai užtikrinti, o likusius 15 mln. EUR planuojama skirti projektui „Saugūs namai“ įgyvendinti ir psichosocialinei paramai iš Ukrainos perkeltiems asmenims teikti.

Pasitelkdama techninės paramos priemonę, Komisija taip pat padėjo valstybių narių administracijoms sudaryti palankesnes sąlygas naudotis teisėmis pagal Laikinosios apsaugos direktyvą. Tai padeda stiprinti daugiapakopį koordinavimą ir tobulinti procedūras, susijusias su iš Ukrainos perkeltų asmenų galimybėmis gauti socialines ir švietimo paslaugas ir įsidarbinti.

Priėmus naujos kartos programas, valstybės narės turi galimybę gauti didelę finansinę paramą pagal 2021–2027 m. vidaus reikalų fondus ir sanglaudos politiką, kad galėtų imtis prie jų konkrečių poreikių pritaikytų veiksmų.

Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, visų pirma atsižvelgdama į 2023 m. vasario 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, siekdama užtikrinti, kad ir toliau būtų teikiama tinkama ir lanksti finansinė parama valstybėms narėms, kurioms tenka didžiausia pabėgėlių medicininių, švietimo ir pragyvenimo išlaidų našta.

5.2.Operatyvinė parama

Rusijos agresija prieš Ukrainą paskatino didžiausią pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju operaciją nuo tada, kai buvo sukurtas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (SCSM), kuris padėjo sutelkti pagalbą Ukrainai ir ES valstybėms narėms, kurias labiausiai paveikė perkeltųjų iš Ukrainos asmenų srautas. Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje įsteigti trys SCSM logistikos centrai, kurie iš valstybių narių ir dalyvaujančių šalių į Ukrainą nukreipė daugiau kaip 80 000 tonų pagalbos natūra. Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC) valdė iki šiol didžiausią ir sudėtingiausią Sąjungos civilinės saugos mechanizmo operaciją, kurios apskaičiuota finansinė pagalbos vertė viršija 540 mln. EUR. Ji apima vaistus ir medicinos prietaisus, skubios pagalbos transporto priemones, energijos generatorius ir transformatorius. Ji taip pat koordinavo pirmiau minėtą medicininę evakuaciją.

ES operatyvinė parama taip pat buvo teikiama dalyvaujant jos agentūroms, visų pirma EUAA, FRONTEX, Europolui ir FRA.

EUAA padeda 13 valstybių narių patenkinti jų prieglobsčio, priėmimo ir laikinosios apsaugos poreikius. Dislokuota dar 90 darbuotojų, turinčių konkrečiai padėti valstybėms narėms įgyvendinti Laikinosios apsaugos direktyvą, informacijos teikimo poreikiams ir kitoms Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėms. Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, parengė ir išplatino įvairius informacijos teikimo produktus ir pradėjo informavimo apie laikinąją apsaugą kampanijas. Valstybėms narėms buvo surengti atitinkami mokymai, kaip suteikti darbuotojus žinių ir įgūdžių, kurių reikia, kad būtų įgyvendinamos teisės pagal Laikinosios apsaugos direktyvą.

Atitinkamuose Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Moldovos Respublikos sienos perėjimo punktuose dislokuota apie 200 FRONTEX darbuotojų, kad būtų remiamas veiksmingas ir greitas nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą bėgančių asmenų duomenų tvarkymas. Europolas taip pat išsiuntė darbuotojus ir kviestinius pareigūnus rengti antrinius saugumo patikrinimus Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Moldovos Respublikoje. Paprašius Europolo darbuotojai taip pat padeda atlikti tyrimus šiose šalyse.

FRA parengė Laikinosios apsaugos direktyvos įgyvendinimo ataskaitas ir neseniai atliko išsamią paramos gavėjų apklausą, kurioje nustatyti pagrindiniai ateinančių mėnesių uždaviniai ir prioritetai.

6.Solidarumas ir partnerystė

6.1.Solidarumo pavyzdžiai

Solidarumas buvo esminis ES atsako į Rusijos agresiją prieš Ukrainą bruožas, visų pirma dėl to, kad valstybės narės nusprendė netaikyti Laikinosios apsaugos direktyvos 11 straipsnio ir taip sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, kurie naudojasi laikinąja apsauga vienoje valstybėje narėje, persikelti į kitas valstybes nares, kad jie ir ten galėtų naudotis laikinąja apsauga. Tai sudarė sąlygas tolesniam sklandžiam judėjimui ES, kuris padėjo sumažinti spaudimą su Ukraina besiribojančių valstybių narių nacionalinėms priėmimo sistemoms ir sumažinti su persikėlimu susijusius formalumus 70 , todėl priemonę taikyti tapo dar lengviau.

Siekdama sumažinti didelę Moldovos Respublikos priėmimo pajėgumų naštą, Komisija pagal Solidarumo platformą nuo pat pradžių rėmė ir koordinavo pažeidžiamų asmenų, kurie buvo priversti išvykti iš Ukrainos ir kurie turi teisę į laikinąją apsaugą, perkėlimą iš Moldovos Respublikos į kitas įsipareigojusias ES valstybes nares ir kitas Šengeno asocijuotąsias šalis. Iki šiol 12 ES valstybių narių, taip pat Norvegija, Lichtenšteinas, Šveicarija ir Islandija įsipareigojo priimti 17 870 žmonių, vykstančių tranzitu per Moldovos Respubliką. Iš iki šiol prisiimtų įsipareigojimų iš Moldovos Respublikos į ES ir kitas Šengeno asocijuotąsias šalis iš viso perkelti 2 377 asmenys (2023 m. vasario 17 d. duomenimis). Be to, ES įsipareigojimas taip pat apėmė finansinę paramą Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) veiklai, susijusiai su skrydžių iš Moldovos Respublikos organizavimu, kad įsipareigojusios ES valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys galėtų vykdyti 15 mln. EUR vertės ES finansuojamą projektą.

6.2.Bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas su Ukrainos valdžios institucijomis

Ukrainos valdžios institucijų ir Ukrainos ambasadų bei konsulatų ES valstybėse narėse aktyvus dalyvavimas susitikimuose greitai tapo vienu iš išskirtinių operatyvinio atsako į šią krizę aspektų, palyginti su ankstesnėmis krizėmis. Komisija sugebėjo užmegzti glaudų bendradarbiavimą su Ukrainos valdžios institucijomis, o tai sudarė sąlygas plačiau koordinuoti veiksmus pagrindinėse srityse, skirtose pažeidžiamų asmenų kategorijų apsaugai, prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo prevencijai ir geresniam sunkumų, su kuriais susiduria žmonės, norėdami praktiškai pasinaudoti su laikinąja apsauga susijusiomis teisėmis, nustatymui. Tai padėjo Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti ir ištaisyti direktyvos įgyvendinimo trūkumus.

6.3.Nuo Europos solidarumo iki pasaulinio atsako

Užmezgusi ryšius su tarptautiniais partneriais, Komisija sukūrė solidarumo platformos tarptautinę dalį, į kurią įtrauktos Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Jungtinė Karalystė. Tikslas – keistis informacija apie įvairių šalių taikomas sistemas, kurios padeda užtikrinti apsaugą nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą bėgantiems asmenims 71 , dalytis naujausia informacija apie padėtį Ukrainoje ir aptarti nenumatytų atvejų planavimą bei papildomą pagalbą.

Glaudus bendradarbiavimas su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO), padėjo gerinti ES informuotumą apie padėtį. Teikta parama geriau informacija pagrįstiems veiksmams (atliekant tyrimus ir analizę) ir operatyvinė parama suinteresuotiesiems subjektams ir konkretiems projektams vietoje, pavyzdžiui, padėta iš Moldovos Respublikos į ES perkelti iš Ukrainos bėgančius pažeidžiamus asmenis ir parengti standartines veiklos procedūras, pagal kurias toks perkėlimas vykdomas.

7.Žvilgsnis į ateitį

Kaip pakartota 2023 m. vasario 9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, Sąjunga rems nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą bėgančius asmenis tol, kol to reikės. Pradėjusi taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą, ES užtikrino milijonų asmenų, kurie buvo priversti išvykti iš šalies, saugumą. Laikinoji apsauga jau buvo pratęsta iki 2024 m. kovo mėn. Komisija bus pasirengusi prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio pratęsimo.

Direktyva sudarė sąlygas beprecedentėms visos visuomenės pastangoms, kurias Komisija rėmė nuo pat pirmųjų atsako dienų. Beprecedentės visų valdžios sektorių ir visuomenės pastangos padėjo užtikrinti Laikinosios apsaugos direktyvoje įtvirtintas teises. Direktyva paskatinta daug inovacijų, įskaitant bandomuosius projektus įvairiuose sektoriuose, tarp jų užimtumo, švietimo, būsto ir kvalifikacijos pripažinimo sektoriuose, kurie suteiks esminės patirties, kad galėtume tobulinti mūsų politiką ir būti pasirengę būsimiems scenarijams.

Paaiškėjo, kad direktyva yra pakankamai tvirta ir lanksti, kad būtų sudarytos sąlygos greitam kolektyviniam atsakui, grindžiamam tvirtu ES koordinavimu per solidarumo platformą. Tai padėjo užmegzti naujus ryšius ir paskatinti valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, bendradarbiavimą.

Tvirtas suderintas ES požiūris yra būtinas ne tik siekiant toliau spręsti dabartines problemas, bet ir imantis bet kokių būsimų veiksmų. Bus labai svarbu užtikrinti sklandų perėjimą prie alternatyvaus teisinio statuso, kuris suteiktų galimybę naudotis teisėmis ilgiau nei maksimali laikinosios apsaugos trukmė, pavyzdžiui, pratęsiant leidimus gyventi ir dirbti arba sudarant sąlygas pereiti prie kito teisinio statuso. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad valstybių narių prieglobsčio sistemos nebūtų perkrautos.

Kartu reikia tikslinės paramos pabėgusiems iš Ukrainos asmenims, kurie nori grįžti namo. Komisija jau ėmėsi atitinkamu veiksmų ir pateikė tikslines gaires dažnai užduodamų klausimų forma, paaiškindama įvairias trumpalaikių vizitų į Ukrainą ir savanoriško grįžimo į Ukrainą pasekmes 72 ir suteikdama apsaugos priemones tiems, kurie nori grįžti namo į Ukrainą, kad jie galėtų lengvai pasinaudoti savo apsauga, jei prireiktų vėl pabėgti 73 . Komisija toliau stebės padėtį, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių, kad padėtų savanoriškai grįžti asmenims, kurie, žinodami visus faktus, nusprendžia grįžti namo, grįžimui, ir teiks tokiems sprendimams paramą iš vidaus reikalų fondų lėšų. Komisija taip pat intensyvina pastangas pagal tarpžinybinę paramos teikėjų koordinavimo platformą, kad paremtų Ukrainos remonto, atkūrimo ir atstatymo procesą. Šiame kontekste svarbus klausimas bus perkeltųjų asmenų grąžinimas.

Apskritai Laikinosios apsaugos direktyva pasirodė esanti labai svarbi priemonė siekiant užtikrinti neatidėliotiną apsaugą ES; Komisija mano, kad ateityje ji turėtų likti Europos Sąjungai prieinamo priemonių rinkinio dalimi.

Tačiau patirtis parodė, kad migracijos problemos, su kuriomis susiduria Sąjunga, gali būti labai skirtingos, ypač atsižvelgiant į srautų mastą ar sudėtį. Todėl labai svarbu, kad ES turėtų įvairių priemonių ir būtų pasirengusi reaguoti į visų rūšių krizes. Komisija bendradarbiaus su teisės aktų leidėjais, siekdama užtikrinti, kad Europos Sąjunga būtų aprūpinta priemonėmis, kurių jai reikės ateityje, ir užtikrinti tinkamą suderinimą su Komisijos pasiūlymu dėl Krizių ir force majeure reglamento 74 .

Reikės nuolat remti direktyvos įgyvendinimą artimiausioje ateityje siekiant užtikrinti, kad būtų sprendžiamos esamos problemos ir kad būtų pasirengta tinkamai pertvarkais ir nenumatytiems atvejams, prireikus reaguoti į būsimas situacijas. Solidarumo platforma toliau užtikrins koordinuotą ES atsaką ir bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Žmonių visoje ES rodomas solidarumas ir atjauta, taip pat nacionalinių ir vietos valdžios institucijų, suinteresuotųjų subjektų ir bendruomenių dedamos pastangos ir toliau teikia mums svarbias pamokas, o tai dar kartą įrodo, kad Europos Sąjunga yra stipri, kai veikia vieningai ir koordinuodama veiksmus.

Europos Sąjunga priims nuo Rusijos agresijos bėgančius asmenis, tol, kol to reikės.

(1)

      2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą.

(2)

      10 punktų planas, kaip geriau koordinuoti Europos veiksmus, priimant nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones .

(3)

      Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų priėmimas: Europos pasirengimas tenkinti jų poreikius“.

(4)

   Į bendrą iš Ukrainos ir Moldovos į ES atvykstančių asmenų skaičių neįtraukti iš Moldovos į Rumuniją atvykstantys Rumunijos ir Moldovos piliečiai. Turimi duomenys neleidžia atskirti, kokią šio srauto dalį sudaro įprasti sienos kirtimo atvejai, o kokią – žmonės, bėgantys nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Atvykimo ir išvykimo duomenys rodo tarpvalstybinio judėjimo atvejų, o ne pavienių asmenų sienos kirtimo atvejų skaičių. Į skirtumą tarp bendro atvykimo atvejų skaičiaus ir Ukrainos piliečių atvykimo atvejų skaičiaus įtraukiamas ir ES piliečių, ir kitų trečiųjų šalių (ne Ukrainos) piliečių atvykimo atvejų skaičius. Iš Ukrainos ir Moldovos į ES atvyko daugiau kaip 300 000 trečiųjų šalių (išskyrus Ukrainą) piliečių, daugiausiai turkų, JAV piliečių, rusų, izraeliečių, indų, azerbaidžaniečių, gruzinų, Jungtinės Karalystės piliečių, moldavų ir uzbekų tautybės.

(5)

      Laikinosios apsaugos gavėjai mėnesio pabaigoje pagal pilietybę, amžių ir lytį. Mėnesio duomenys . 

(6)

     Solidarumo platformoje dalyvauja Europos Komisija, Tarybos sekretoriatas, Europos išorės veiksmų tarnyba, ES valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys, ES agentūros, tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR) ir Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), taip pat Ukrainos ir Moldovos valdžios institucijos.

(7)

      2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga .

(8)

     Šis tinklas reaguoja į poreikį pateikti tikslią, atnaujintą ir bendrą padėties vaizdo sistemą, kuria remiantis būtų galima greitai priimti politinius ir operatyvinius sprendimus. Jis stebi tarpvalstybinį judėjimą iš Ukrainos į ES, pirminį priėmimą ir Laikinosios apsaugos direktyvos įgyvendinimą, įskaitant savaitinės registracijos tendencijas ir išsamią informaciją apie galimybes gauti išsilavinimą, įsidarbinti ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1366 dėl ES pasirengimo su migracija susijusioms krizėms ir jų valdymo mechanizmo .

(9)

      ES solidarumas su Ukraina

(10)

      ES pagalbos linija .

(11)

      Vieni Ukrainos pasipriešinimo metai

(12)

     Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys.

(13)

     Sprendime nustatyta, kad šios kategorijos asmenims valstybės narės taiko arba laikinąją apsaugą, arba tinkamą apsaugą pagal nacionalinę teisę. Dauguma valstybių narių vengė taikyti dvejopas sistemas, o trečiųjų šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turėję nuolatinę gyvenamąją vietą Ukrainoje, naudojosi su laikinąja apsauga susijusiomis teisėmis, o ne kitų nacionalinėje teisėje numatytų tinkamų formų apsauga.

(14)

     Nors praėjus vieniems metams nuo agresijos pradžios kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, tokių nuostatų taikymas sustabdytas.

(15)

     Lenkijoje trečiųjų šalių piliečių administracinius reikalus tvarko Užsieniečių reikalų biuras.

(16)

     Austrija, Estija, Graikija ir Švedija.

(17)

     Pavyzdžiui, Austrija ir Estija taiko paspartintas procedūras.

(18)

    Laikinosios apsaugos gavėjai mėnesio pabaigoje pagal pilietybę, amžių ir lytį. Mėnesio duomenys .

(19)

      Bėgimas iš Ukrainos. Perkeltųjų asmenų patirtis ES .

(20)

      Komisijos komunikatas dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga, įgyvendinimo gairių, 2022/C 126 I/01

(21)

      Nuo karo Ukrainoje bėgantys nelydimi ir atskirti nuo tėvų vaikai. Dažnai užduodami klausimai apie registraciją, priėmimą ir priežiūrą .

(22)

     Nelydimi nepilnamečiai – trečiosios šalies piliečiai ar asmenys be pilietybės, jaunesni nei aštuoniolikos metų, atvykstantys į valstybių narių teritoriją nelydimi suaugusio asmens, atsakingo už juos pagal įstatymus ar papročių teisę, kol jie nėra veiksmingai perduoti tokio asmens globai, arba nepilnamečiai, palikti be lydimo asmens po to, kai jie įvažiavo į valstybių narių teritoriją (Laikinosios apsaugos direktyvos 2001/55/EB 2 straipsnio f punktas).

Atskirtas nuo tėvų vaikas – į valstybių narių teritoriją atvykstantis vaikas, lydimas giminaičių arba žinomų (nesusijusių) suaugusiųjų; kartais pastariesiems vienas iš tėvų ar abu tėvai suteikia leidimą keliauti su vaiku ir (arba) suteikti laikiną priežiūrą (pvz., kai ukrainietė motina keliauja su savo ir kitos šeimos vaikais).

(23)

     Sąjunga laiko svarbiu deinstitucionalizavimą, ir tai atsispindi bendroje ES politikos sistemoje. Pavyzdžiui, Tarybos rekomendacijoje, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, nustatyta, kad „siekiant vaikų deinstitucionalizavimo, reikėtų skatinti kokybišką bendruomene ar šeima grindžiamą globą. Atsižvelgiant į bendrą vaiko padėtį ir individualius vaiko poreikius, vaikai turėtų būti apgyvendinami globos institucijose tik tokiu atveju, kai tai atitinka geriausius vaiko interesus.“

(24)

      Komisijos komunikatas dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga, įgyvendinimo gairių

(25)

      Dažnai užduodami klausimai apie nuo karo Ukrainoje bėgančių nelydimų ir atskirtų nuo tėvų vaikų registraciją, priėmimą ir priežiūrą .

(26)

      Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje .

(27)

      Praktiniai veiksmai, susiję su nelydimais ir atskirtais nuo tėvų vaikais iš Ukrainos .

(28)

     Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Didelis poveikis pagrindinėms teisėms ES, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros biuletenis Nr. 2 („ Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Didelis poveikis pagrindinėms teisėms ES“ (europa.eu) ).

(29)

    Tarptautinė darbo organizacija ir Europos darbo institucija bendromis pastangomis siekia mažinti bėgančių nuo karo Ukrainoje asmenų nedeklaruojamo darbo, išnaudojimo darbe ir prekybos žmonėmis riziką | Europos darbo institucija (europa.eu) .

(30)

      Bendras kovos su prekyba žmonėmis planas, kuriuo siekiama mažinti prekybos žmonėmis riziką ir remti nuo karo Ukrainoje bėgančius asmenis, galinčius tapti jos aukomis .

(31)

      Komisijos kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita (ketvirtoji ataskaita) .  

(32)

     Nacionalinių pranešėjų arba lygiaverčiai mechanizmai valstybėse narėse padeda suprasti prekybos žmonėmis nulemto įvairių formų išnaudojimo atvejus, reguliariai renka ir analizuoja duomenis, vertina nacionalinės kovos su prekyba žmonėmis politikos ir veiksmų veiksmingumą bei poveikį ir remia jos aukas, taip pat teikia rekomendacijas dėl politikos ir praktikos tobulinimo kovojant su visų formų prekyba žmonėmis ( Stiprinti koordinuotą atsaką (europa.eu) ).

(33)

     2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57–73).

(34)

      https://www.eurojust.europa.eu/sites/default/files/assets/eurojust-icc-csos-guidelines.pdf

(35)

     2022–2023 mokslo metų pradžioje apie pusė milijono Ukrainos vaikų buvo įtraukti į švietimo sistemas visoje ES.

(36)

      Europos švietimo erdvė – kokybiškas švietimas ir mokymas visiems .

(37)

     Interneto svetainėje The Ukrainian Education in Emergency pateikiama informacija apie Ukrainos švietimo sistemą ir mokymo programas, o jos tikslas – padėti Ukrainos vaikams prisitaikyti prie naujų mokyklų ir mokymo programų užsienyje.

(38)

      Iš Ukrainos perkeltų vaikų įtraukimo į švietimo sistemą rėmimas. 2022–2023 mokslo metų svarstymai, pagrindiniai principai ir praktika .

(39)

    Europos mokyklinio ugdymo platforma .

(40)

     Platforma „ School Education Gateway “

(41)

      Švietimas ir parama Ukrainos pabėgėliams . Pradžios tinklalapis buvo sukurtas internetiniame mokyklinio ugdymo tinklų sietuve, kuris nuo 2022 m. spalio 1 d. perkeltas į Europos mokyklinio ugdymo platformą.

(42)

      Komisijos komunikatas „Nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančių asmenų patekimo į darbo rinką, profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi gairės“ .

(43)

     Žr. TPD 13 straipsnį.

(44)

   13 straipsnyje taip pat teigiama: „Jeigu asmenys, kurie naudojasi laikina apsauga, dirba savarankiškai arba pagal darbo sutartį, nustatant siūlomą pagalbos dydį reikėtų atsižvelgti į jų galimybę patenkinti savo poreikius.“

(45)

     EUAA, teikianti laikinąją apsaugą iš Ukrainos perkeltiems asmenims. Metų veiklos peržiūra.

(46)

      Ataskaita dėl sveikatos priežiūros prieinamumo ES valstybėse narėse, įgyvendinant Laikinosios apsaugos direktyvą (2001/55/EB) ir Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382 .

(47)

      Daugumoje valstybių narių buvo vykdomas nemokamas COVID-19 skiepijimas.

(48)

    Komisijos komunikatas dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga, įgyvendinimo gairių .

(49)

      Komisijos komunikatas „Nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančių asmenų patekimo į darbo rinką, profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi gairės“ .

(50)

      EBPO politikos atsakas dėl karo Ukrainoje poveikio. Ką žinome apie pabėgėlių iš Ukrainos įgūdžius ir ankstyvuosius dalyvavimo darbo rinkoje rezultatus .

(51)

      Valstybinių užimtumo tarnybų parama iš Ukrainos perkeltiems asmenims: naujausi pokyčiai. Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis .

(52)

      Bandomasis ES specialistų rezervo projektas .

(53)

     Kipras, Ispanija, Suomija, Kroatija, Lietuva, Slovakija, Lenkija.

(54)

      2022 m. balandžio 5 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/554 dėl asmenų, bėgančių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, kvalifikacijų pripažinimo .

(55)

Europos kvalifikacijų sandaros ir Ukrainos nacionalinės kvalifikacijų sandaros palyginimo ataskaita .

(56)

     Pavyzdžiui, priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos Ukrainos medicinos specialistams dirbti prižiūrint Latvijoje, kol jų kvalifikacijos bus oficialiai pripažintos.

(57)

     https://www.mfrr.eu/.

(58)

     https://www.investigativejournalismforeu.net/.

(59)

      Europos integracijos partnerystė .

(60)

      Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (europa.eu) .

(61)

      EBPO politikos atsakas dėl karo Ukrainoje poveikio. Parama Ukrainos pabėgėliams priimančiosiose šalyse .

(62)

      Saugūs ir tinkami namai nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms .

(63)

      „Solidarumas ir būstas: parama saugiems namams. Dėmesio verti aspektai, pagrindiniai principai ir praktika“ , 2023 m. vasario 21 d. duomenys

(64)

      Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF). Kvietimas teikti pasiūlymus – 2023 m. sausio 17 d.  

(65)

     Europos integracijos tinklas (EIN) vienija visų 27 ES valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos nacionalinių valdžios institucijų, daugiausia už migrantų integraciją atsakingų ministerijų, atstovus. Jos dažnai atlieka tam tikrą vaidmenį planuojant ir įgyvendinant specialias ES finansavimo galimybes, pavyzdžiui, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF) atitinkamose šalyse. EIN nariai taip pat dalyvauja tiksliniuose pažintiniuose vizituose, tarpusavio vertinimuose, praktiniuose seminaruose ir savitarpio pagalbos veiksmuose, susijusiuose su konkrečiais integracijos aspektais, siekiant keistis žiniomis. Žr. Europos integracijos tinklas | Europos integracijos svetainė (europa.eu)

(66)

      2022 m. balandžio 6 d. reglamentas (ES) 2022/562 , 2022 m. balandžio 12 d. reglamentas (ES) 2022/613 , 2022 m. spalio 26 d. reglamentas (ES) 2022/2039 .

(67)

     Nuo 2023 m. sausio 31 d.

(68)

     Perprogramavimas šiai schemai sukurti vykdomas ir Komisija patikrins, ar užbaigiant programas šios sąlygos laikomasi.

(69)

     385 mln. EUR skubi pagalba paskirstyta Čekijai (54,4 mln. EUR), Lenkijai (200,1 mln. EUR), Estijai (10,1 mln. EUR), Lietuvai (10,1 mln. EUR), Bulgarijai (10,9 mln. EUR), Latvijai (7,8 mln. EUR), Rumunijai (39,1 mln. EUR), Vengrijai (21,1 mln. EUR), Slovakijai (24,7 mln. EUR) ir Kiprui (6,7 mln. EUR).

(70)

     TPD 26 straipsnis.

(71)

     Nuo karo pradžios į JAV, Kanadą ir Jungtinę Karalystę iš Ukrainos atvyko daugiau kaip 400 000 žmonių.

(72)

      Frequently asked questions received on the interpretation of the Temporary Protection Directive and Council Implementing Decision 2022-382_en.pdf.

(73)

      Frequently Asked Questions on going home to Ukraine on a voluntary basis in the context of the Temporary Protection_en.pdf.

(74)

      Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje .