52023AE0921

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52023AE0921 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52023AE0921

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių gigabitinių elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/61/ES (Gigabitinės infrastruktūros aktas)“ (COM(2023) 94 final – 2023/0046 (COD))

EESC 2023/00921

OL C 349, 2023 9 29, p. 116–120 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:: 12/07/2023; Balsavimo data
Date of vote:: 12/07/2023
Date lodged:: 29/03/2023

Author:: Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Responsible body:: Section for Transport, Energy, Infrastructure and the Information Society, EESC_TEN
Rapporteur:: Maurizio MENSI
Form:: Nuomonė
Term of office:: 2015-2020
Internal reference:: AVIS-SECTION 2023/0921 FIN, TEN/806
Session:: 580

Procedure number:

Link

European Parliament - Legislative observatory

Treaty:

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Legal basis:

Link

Select all documents mentioning this document

Earlier related instruments:

52023PC0094 ESC Opinion

Instruments cited:

Link

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Telekomunikacijos

Directory code:

13.20.60.00 Pramonės politika ir vidaus rinka / Pramonės politika: sektorių veikla / Informacinės technologijos, telekomunikacijos ir duomenų tvarkymas

HTML

PDF

Official Journal

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 349/116

(COM(2023) 94 final – 2023/0046 (COD))

(2023/C 349/18)

Pranešėjas

Maurizio MENSI

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Taryba, 2023 4 3 Europos Parlamentas, 2023 3 29
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2023 6 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 7 12
Plenarinė sesija Nr.	580
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	173 / 1 / 1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento (Gigabitinės infrastruktūros akto) ir pritaria jo tikslams bei turiniui.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad siekiant Gigabitinės infrastruktūros akte nustatytų tikslų, svarbu taikyti greitas, veiksmingas ir supaprastintas procedūras kartu su atitinkamomis nuostatomis, sąlygomis ir kainomis, kurias būtų galima nuosekliai taikyti visoje ES. Šiuo atžvilgiu būtų ypač naudingos konkrečios Komisijos gairės.

1.3.

1.4.

EESRK mano, kad svarbu, jog valstybės narės turėtų galimybę toliau taikyti arba įvesti ES teisės aktus atitinkančias priemones, kurios viršija Gigabitinės infrastruktūros akte nustatytus minimalius reikalavimus, kaip aiškiai nurodyta Gigabitinės infrastruktūros akto 11 konstatuojamojoje dalyje.

1.5.

EESRK mano, kad labai pralaidžių elektroninių ryšių tinklų (LPERT) ir gigabitinio junglumo diegimas yra labai svarbus vystymuisi ir socialinei bei ekonominei sanglaudai, nes tai yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti vienodą MVĮ ir profesinių paslaugų, skaitmeninių darbo vietų ir elektroninių paslaugų teikimo atokiose vietovėse ekonominę plėtrą.

1.6.

EESRK mano, kad bendri informaciniai punktai (angl. SIPs), teikiantys būtiniausią informaciją apie fizinę infrastruktūrą, kurią privalo teikti viešosios infrastruktūros savininkai, turėtų būti integruoti ir susieti su kitomis duomenų bazėmis, kurios jau prieinamos nacionaliniu lygmeniu, kad būtų išvengta dubliavimosi ir sutaupyta išlaidų.

1.7.

EESRK mano, kad licencijavimo proceso supaprastinimas ir skaitmeninimas yra svarbus elektroninių ryšių tinklų diegimo elementas; tačiau įpareigojimas suteikti tokį supaprastintą leidimą dėl priėjimo teisių gali būti nesuderinamas su proporcingumo principu ir gali pažeisti teisę į nuosavybę, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 ir 47 straipsniuose.

1.8.

EESRK mano, kad greitas infrastruktūros kūrimas, statybos darbų koordinavimas, įvairių tinklo operatorių sinergijos kūrimas ir bendras esamos fizinės infrastruktūros naudojimas padeda taupyti investicijas, mažinti aplinkai tenkančią naštą, nes išvengiama papildomų inžinerinių darbų ir taip padedama siekti aplinkosaugos tikslų.

1.9.

EESRK mano, kad pasiūlyme turėtų būti nurodytos patikrinamos priemonės ir veiksmai, kuriais būtų užtikrintas subalansuotas vystymasis ir vienoda prieiga prie LPERT, kad, laikantis Deklaracijos dėl skaitmeninių teisių ir principų, būtų išvengta didėjančio atotrūkio tarp šalių ir regionų, kurių vystymosi tempas ir pajėgumai skiriasi, ir visiems ES gyventojams, įskaitant mažas pajamas gaunančius asmenis, būtų užtikrinta prieiga prie aukštos kokybės ryšio su galimybe naudotis interneto prieiga.

2. Nuomonės aplinkybės

2.1.

Stengiantis iki 2030 m. pasiekti ES strateginius ir skaitmeninius tikslus, itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant šviesolaidinį ir 5G ryšį, diegimas yra strateginis ES lygmens prioritetas. Prieiga prie LPERT yra labai svarbi įvairioms novatoriškoms taikomosioms programoms, kurios gali iš esmės pakeisti ir ateities poreikiams pritaikyti daugelį ES ekonomikos sektorių, pavyzdžiui, prekybos, automobilių, gamybos, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio ir komunalinių paslaugų.

2.2.

Kaip vieną iš iniciatyvų, kurių imtasi siekiant pašalinti kliūtis ir paskatinti LPERT diegimą, 2014 m. Europos Komisija priėmė Plačiajuosčio ryšio diegimo sąnaudų mažinimo direktyvą (PRSMD) (1), kuria siekiama palengvinti ir paskatinti tinklo diegimą mažinant diegimo sąnaudas ES lygmeniu suderintomis priemonėmis. Tačiau praėjus aštuoneriems metams nuo PRSMD įsigaliojimo, jos tikslai dar toli gražu nepasiekti. Būtinybė peržiūrėti PRSMD yra aiškiai išdėstyta Komisijos 2018 m. ataskaitoje dėl šios direktyvos įgyvendinimo, taip pat pagrindinių suinteresuotųjų subjektų atsakymuose į viešas konsultacijas dėl PRSMD, kurias Komisija pradėjo 2020 m. gruodžio mėn. Per šias konsultacijas paaiškėjo, kad tik 20 % respondentų mano, kad PRSMD veiksmingai pagerina sąlygas sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimui mažesnėmis sąnaudomis ir tik 11 % laikosi nuomonės, kad ja sutrumpinamas leidimų išdavimo laikas ir sumažinamos sąnaudos.

2.3.

PRSMD nustatyti tikslai padidinti plačiajuosčio ryšio aprėptį pasiekti tik iš dalies. Nors pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) 30 Mbps interneto spartą turinčių namų ūkių procentinė dalis padidėjo nuo 58,1 % 2013 m. iki 90 % 2022 m., ši direktyva įvairiose valstybėse narėse įgyvendinta nevienodai ir kartais yra skirtingai aiškinama.

2.4.

Suprasdama, kad reikia didinti PRSMD veiksmingumą, Komisija pradėjo peržiūros procesą ir pasiūlė reglamentą (Gigabitinės infrastruktūros aktą). Gigabitinės infrastruktūros aktu siekiama pašalinti PRSMD trūkumus ir prisidėti prie ekonomiškai efektyvaus ir savalaikio LPERT diegimo, kurio reikia siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. ES pasiektų savo bendruosius ir skaitmeninius tikslus.

2.5.

Pasiūlymas grindžiamas 2020 m. rugsėjo mėn. priimta rekomendacija dėl junglumo priemonių rinkinio, kuria siekiama reaguoti į dėl COVID-19 pandemijos didėjančius junglumo poreikius, norint sumažinti gigabitinių tinklų diegimo sąnaudas ir užtikrinti spartų 5G skirtą radijo spektro diegimą. Šiuo tikslu 2021 m. kovo mėn. valstybės narės nustatė 39 geriausios patirties pavyzdžius (22 iš jų susiję su diegimo sąnaudų mažinimu), įtrauktinus į junglumo priemonių rinkinį.

2.6.

Europos Komisijos teigimu, Gigabitinės infrastruktūros aktas buvo parengtas siekiant pagerinti junglumą ES ir skatinti inovacijas bei investicijas. Tai padės paspartinti gigabitiniams tinklams naudojamos fizinės infrastruktūros diegimą stiprinant tinklo operatorių vykdomų inžinerinių darbų koordinavimą, kuris sudaro iki 70 % tinklo diegimo sąnaudų. Juo taip pat siekiama supaprastinti naujų tinklų diegimo administracines procedūras, suteikiant geresnę prieigą prie fizinės infrastruktūros ir didinant planuojamų inžinerinių darbų skaidrumą, taip pat užtikrinant aiškesnes prieigos prie fizinės infrastruktūros (įskaitant pastato infrastruktūrą) sąlygas, paspartinant ir skaitmeninant leidimų išdavimo procedūras: į prašymus išduoti leidimą turi būti atsakyta per 15 dienų ir jie laikomi savaime patvirtintais per keturis mėnesius nuo jų gavimo.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos tikslą pritaikyti PRSMD prie naujausių ir dabartinių technologinių, rinkos ir reguliavimo pokyčių ir skatinti veiksmingesnį ir spartesnį tvaresnių tinklų diegimą, užtikrinant suderinamumą su Europos elektroninių ryšių kodeksu (angl. EECC) (2) ir prisidedant prie informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus žalinimo pagal Europos žaliąjį kursą.

3.2.

EESRK palankiai vertina sprendimą teisine priemone pasirinkti reglamentą, o ne direktyvą, nes pasirinkus pastarąją kyla rizika, kad perkėlimo į nacionalinę teisę procesai vėluos ir bus nenuoseklūs. Reglamentu užtikrinamas vienodumas ir ribojama nacionalinių teisės aktų fragmentacija, o tai labai svarbu norint iki 2030 m. pasiekti Komisijos plataus užmojo junglumo srities tikslus. Tikėtina, kad direktyva būtų taikoma tik terminui pasibaigus, todėl ji neatitiktų Komisijos tikslo greitai sukurti palankią teisinę sistemą. Vėlavimas supaprastinti diegimo leidimų išdavimo procesą taip pat galėtų pakenkti bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrai. Dėl naujausių skaitmeninio sektoriaus pokyčių vidaus rinkos integracija gali pasiekti naują lygmenį, nes gali atsirasti tarpvalstybinę veiklą vykdančių subjektų, o tai paskatintų investuoti.

3.3.

Menkas ir nenuoseklus PRSMD taikymas bei gairių nebuvimas nulėmė nacionalinės teisės aktų fragmentiškumą ir reguliavimo neapibrėžtumą. Dėl to savo ruožtu atsirado sunkumų investuoti ir vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, taip pat iškilo kliūčių bendrovėms, norinčioms pasiekti ES lygmens masto ekonomiją ir taip pasinaudoti ES bendrosios rinkos pranašumais. Todėl reikia didesnio suderinimo, kad būtų paskatinta tarpvalstybinės veiklos plėtra šiame sektoriuje ir išvengta „dviejų greičių“ Europos.

3.4.

Pasiūlyme numatytomis priemonėmis iš esmės siekiama: gerinti įvairių sektorių koordinavimą; supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimo procedūras; užtikrinti, kad prieiga prie informacijos apie esamą infrastruktūrą ir planuojamus inžinerinius darbus, taip pat prašymų išduoti leidimą pateikimo procedūra būtų visiškai skaitmeninė; supaprastinti pakartotinį viešosios infrastruktūros naudojimą ir tinklų infrastruktūros diegimą operatoriams; pasirengti inovacijoms, kad visuose naujuose pastatuose ir pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, būtų įrengtas šviesolaidinis ryšys ir būtų šviesolaidiniam ryšiui parengta infrastruktūra; prisidėti prie tvarumo mažinant elektroninių ryšių tinklų poveikį aplinkai, skatinant dalijimąsi infrastruktūra ir veiksmingesnių technologijų diegimą, pakartotinį esamos infrastruktūros naudojimą ir geresnį inžinerinių darbų koordinavimą.

3.5.

Operatoriai galės skaitmeniniu būdu teikti prašymus išduoti leidimus ir gauti visą reikiamą informaciją apie esamą infrastruktūrą ir planuojamus inžinerinius darbus. ES mano, kad dėl to operatoriai turės galimybę tinklus diegti mažesnėmis sąnaudomis; remiantis poveikio vertinimu, taip bus sutaupyta 4,5 mlrd. eurų, o valstybės subsidijos sumažės 2,4 mlrd. EUR.

3.6.

Pasiūlyme pateiktos apibrėžtys taip pat buvo išplėstos, palyginti su PRSMD. Pasiūlymas taikomas prieigą teikiantiems tinklų operatoriams, taip pat įtraukiant susijusių priemonių, pavyzdžiui, kabelių kanalų, stiebų ir stulpų teikėjus, ir fizinei infrastruktūrai, įtraukiant viešosioms institucijoms, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijoms, priklausančią infrastruktūrą, taip pat pastatus ir įėjimus į pastatus bei visą kitą turtą, įskaitant gatvių įrenginius, pavyzdžiui, apšvietimo stulpus, gatvių ženklus, šviesoforus, informacines lentas, autobusų ir tramvajų stoteles bei metro stotis.

3.7.

Pasiūlymu nustatomos naujos priemonės, kuriomis siekiama padidinti esamos fizinės infrastruktūros skaidrumą. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad viešosios infrastruktūros savininkai būtiniausią informaciją apie fizinę infrastruktūrą teiktų per vadinamuosius bendrus informacinius punktus. Be to, jame nustatytos griežtesnės planuojamų inžinerinių darbų koordinavimo taisyklės – jos jau buvo nustatytos PRSMD, tačiau reglamente jų taikymo sritis ir taikymas gerokai išplėsti. Pavyzdžiui, pagal pasiūlymą reikalaujamą informaciją apie inžinerinius darbus tinklo teikėjas turi pateikti skaitmeniniu formatu per bendrą informacinį punktą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki pirmojo prašymo išduoti leidimą. Šiuo požiūriu, kadangi duomenų bazės, kuriose kaupiama ši informacija, daugelyje ES šalių jau yra, EESRK mano, kad bendri informaciniai punktai turėtų būti integruoti ir susieti su kitomis duomenų bazėmis, kad būtų išvengta dubliavimosi ir sutaupyta išlaidų.

3.8.

Į pasiūlymą taip pat įtrauktos priemonės, susijusios su leidimų išdavimo procedūromis: jos turi būti standartizuotos nacionaliniu lygmeniu ir visiškai prieinamos, nustatant supaprastintą leidimų išdavimo procedūrą, kai leidimas laikomas gautu praėjus keturiems mėnesiams nuo prašymo pateikimo. Be to, yra nustatytas ženklas „šviesolaidiniam ryšiui parengta“, kad būtų galima patikrinti, ar pastatas atitinka reikalavimus, susijusius su galimybe lengvai įrengti labai pralaidų elektroninių ryšių tinklą (LPERT), pavyzdžiui, šviesolaidinio ryšio tinklą, ir tai turi būti sąlyga, taikoma išduodant statybos leidimus naujiems pastatams. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad būtų svarbu šiuose pastatuose įrengti LPERT, kad būtų išnaudotas visas jų potencialas ir kuo geriau pasinaudota padarytomis investicijomis.

3.9.

EESRK mano, jog svarbu, kad valstybės narės turėtų galimybę toliau taikyti arba nustatyti ES teisės aktus atitinkančias priemones, kurios viršytų Gigabitinės infrastruktūros akte nustatytus būtiniausius reikalavimus, kaip aiškiai nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, kurioje teisingai teigiama, kad šiuo reglamentu netrukdoma taikyti Sąjungos teisę atitinkančias nacionalines priemones, kuriomis skatinama bendrai naudotis egzistuojančia fizine infrastruktūra arba sudaromos sąlygos veiksmingiau diegti naują fizinę infrastruktūrą, papildant Gigabitinės infrastruktūros akte nustatytas teises ir pareigas.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Pasiūlymas atitinka 2020 m. gruodžio mėn. įsigaliojusį Europos elektroninių ryšių kodeksą, kuriuo atnaujinta ES elektroninių ryšių reguliavimo sistema, pasiūlymu padedama siekti Kodekso tikslų, susijusių su skatinimu investuoti į pažangius junglumo tinklus. Kodekse daugiausia dėmesio skiriama konkurencijos didinimui, jame nustatyti reikalavimai didelę įtaką rinkoje turinčioms įmonėms ir jis yra susijęs ne tik su fizine infrastruktūra, bet ir su elektroninių ryšių tinklais, pavyzdžiui, optiniais skaiduliniais kabeliais, o pagrindinis Gigabitinės infrastruktūros akto tikslas yra pašalinti kliūtis, trukdančias diegti tinklus, atsižvelgiant į dabartinę technologinę raidą ir rinkos bei reguliavimo pokyčius.

4.2.

EESRK palankiai vertina teksto suderinimą su Kodekso apibrėžtimis ir pabrėžia, kad siekiant Gigabitinės infrastruktūros akte nustatytų tikslų būtų labai svarbu turėti galimybę naudotis greitomis, veiksmingomis ir supaprastintomis procedūromis, taip pat atitinkamomis nuostatomis, sąlygomis ir kainomis, kurias būtų galima nuosekliai taikyti visoje ES. EESRK mano, kad šiuo požiūriu būtų ypač naudingos Komisijos gairės.

4.3.

Atsižvelgiant į 2030 m. ES skaitmeninio dešimtmečio nustatytą tikslą, kad iki 2030 m. gigabitiniai ir greito judriojo ryšio tinklai turėtų aprėpti visus Europos namų ūkius, priešingai nei PRSMD, pasiūlyme dėl reglamento skatinama diegti LPERT, nustatant prieigos įpareigojimus fizinės infrastruktūros savininkams, nepaisant jų padėties rinkoje. EESRK pritaria taikymo srities išplėtimui, nes tai leistų visiems infrastruktūrą teikiantiems subjektams pasinaudoti greitomis leidimų išdavimo procedūromis, kurios būtų taikomos pagal Gigabitinės infrastruktūros aktą. Tačiau jis pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad reguliavimo sistema būtų pakankamai išsami, kad būtų atsižvelgta į įvairius visų suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių diegiant LPERT visoje ES, poreikius.

4.4.

EESRK pripažįsta, kad siekiant 2030 m. ES skaitmeninio dešimtmečio tikslų labai svarbu dalytis esama infrastruktūra, taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinklų saugumą ir tvirtumą bei jų apsaugą. Norint pasiekti ES junglumo tikslus reikia išsamios strategijos, kurioje naujausios technologijos būtų derinamos su atspariomis, autonomiškomis ir saugiomis tiekimo grandinėmis. Taip siekiama užkirsti kelią paslaugų teikimo pertrūkiams dėl gedimų ar kibernetinių išpuolių. Šiuo tikslu Gigabitinės infrastruktūros aktas turėtų skatinti tinklo paslaugų teikėjus pasirinkti technologijų komponentus, kuriais užtikrinamas aukštas skaitmeninio saugumo lygis, sumažinama tinklo pertrūkių rizika ir tinkamai sprendžiama ši problema. Tam, kad Gigabitinės infrastruktūros akto tikslai būtų veiksmingi, svarbu užtikrinti tinklo tvirtumą, atsparumą ir kibernetinį saugumą, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią ES reglamentavimo sistemą ir atitinkamus aspektus, taip pat į visus būsimus ES veiksmus šioje srityje, kurie bus įtraukti į naujus Komisijos įgaliojimus nuo 2024 m.

4.5.

EESRK pabrėžia, kad svarbūs prieigos prie infrastruktūros elementai yra ne tik greitos, veiksmingos ir supaprastintos procedūros, bet ir tinkamos sąlygos ir kainos. Šiuo atžvilgiu, kadangi būtina užtikrinti sistemos veiksmingumą, pavyzdžiui, vengiant pernelyg didelių kainų, kurios atgrasytų nuo LPERT diegimo, EESRK mano, kad Komisija turėtų priimti konkrečias gaires.

4.6.

EESRK mano, kad licencijavimo proceso supaprastinimas ir skaitmeninimas yra svarbus elektroninių ryšių tinklų diegimo elementas. Tačiau EESRK laikosi nuomonės, kad įpareigojimas suteikti tokį supaprastintą leidimą dėl priėjimo teisių gali būti nesuderinamas su proporcingumo principu ir gali pažeisti teisę į nuosavybę, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 ir 47 straipsniuose.

4.7.

4.8.

EESRK mano, kad sparčiųjų tinklų diegimas yra labai svarbus vystymuisi ir socialinei bei ekonominei sanglaudai. Šiuo požiūriu mano, kad pasiūlyme turėtų būti nurodytos patikrinamos priemonės ir veiksmai, kuriais būtų užtikrintas subalansuotas vystymasis ir vienoda prieiga prie LPERT, kad, laikantis Deklaracijos dėl skaitmeninių teisių ir principų (3), būtų išvengta didėjančio atotrūkio tarp šalių ir regionų, kurių vystymosi tempas ir pajėgumai skiriasi. Pagal šią deklaraciją visi rinkos dalyviai, kuriems naudinga skaitmeninė pertvarka, turėtų prisiimti socialinę atsakomybę ir sumokėti teisingą bei proporcingą dalį viešųjų gėrybių, paslaugų ir infrastruktūros kainos ir visiems ES gyventojams, įskaitant mažas pajamas gaunančius asmenis, turėtų būti užtikrinta prieiga prie aukštos kokybės ryšio su galimybe naudotis interneto prieiga (4).

Briuselis, 2023 m. liepos 12 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Oliver RÖPKE

(1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (OL L 155, 2014 5 23, p. 1).

(2) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(3) Europos deklaracija dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų (OL C 23, 2023 1 23, p. 1).

(4)

Top

All

Choose the experimental features you want to try