EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 09 06
COM(2022) 439 final
2022/0259(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 106-ojoje sesijoje ir Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 79-ojoje sesijoje, dėl Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos), 2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (2011 m. IAP kodekso) ir Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) VI priedo pakeitimų priėmimo
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 106-ojoje sesijoje (MSC 106), kuri vyks 2022 m. lapkričio 2–11 d., ir Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 79-ojoje sesijoje (MEPC 79), kuri vyks 2022 m. gruodžio 12–16 d.
MSC 105 sesijoje numatyta, kad MSC 106 sesijoje bus priimti šių teisės aktų pakeitimai:
(1)1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) II-2 skyriaus;
(2)2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (2011 m. IAP kodekso).
MEPC 78 sesijoje numatyta, kad MEPC 79 sesijoje bus priimti šio teisės akto pakeitimai:
(1)Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) VI priedo pakeitimai, kuriais į Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) laivų kuro sunaudojimo duomenų bazę siekiama įtraukti daugiau informacijos apie laivo taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklius.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija
Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija įsteigta Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). IMO tikslas – būti forumu, kuriame bendradarbiaujama reguliuojant ir pritaikant praktikoje įvairiausius su tarptautine prekyba susijusios laivybos techninius aspektus. Be to, ji siekia skatinti visuotinai priimti aukščiausius praktiškai įmanomus standartus tokiose srityse kaip saugi laivyba, efektyvi navigacija ir jūros taršos iš laivų prevencija bei kontrolė ir užtikrinti visiems vienodas veiklos sąlygas. Ji taip pat sprendžia atitinkamus administracinius ir teisinius klausimus.
Konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.
Visos valstybės narės yra Konvencijos šalys. Sąjunga nėra Konvencijos šalis.
Visos valstybės narės yra 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos), įsigaliojusios 1983 m. spalio 2 d., ir 2005 m. gegužės 18 d. įsigaliojusio jos VI priedo šalys. Sąjunga nėra MARPOL konvencijos šalis.
Visos valstybės narės yra 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos), įsigaliojusios 1980 m. gegužės 25 d., šalys. Sąjunga nėra SOLAS konvencijos šalis.
2.2.Tarptautinė jūrų organizacija
Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) yra Jungtinių Tautų specializuotoji agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūros taršos iš laivų prevenciją. Ji nustato pasaulinius tarptautinės laivybos saugos, saugumo ir aplinkosauginio veiksmingumo standartus. Pagrindinis jos uždavinys – sukurti visuotinai pripažintą ir visuotinai įgyvendinamą objektyvią ir veiksmingą laivybos pramonės reguliavimo sistemą.
Prie IMO gali prisijungti bet kuri valstybė; visos ES valstybės narės yra IMO narės. ES santykiai su IMO visų pirma grindžiami bendradarbiavimo susitarimu, kurį 1974 m. sudarė Vyriausybių konsultacijų laivybos klausimais organizacija (IMCO) ir Europos Bendrijų Komisija.
IMO Jūrų saugumo komitetas yra sudarytas iš visų IMO narių ir posėdžiauja bent kartą per metus. Jis svarsto visus šios organizacijos kompetencijai priskiriamus klausimus, susijusius su pagalbinėmis navigacijos priemonėmis, laivų statyba ir įranga, įgulos komplektavimu atsižvelgiant į saugą, laivų susidūrimo prevencijos taisyklėmis, pavojingųjų krovinių gabenimu, saugios laivybos procedūromis ir reikalavimais, hidrografine informacija, laivų žurnalais ir navigacijos įrašais, jūrų avarijų tyrimu, žmonių bei turto gelbėjimu ir visais kitais tiesioginį poveikį saugiai laivybai turinčiais aspektais.
IMO Jūrų aplinkos apsaugos komitetas taip pat sudarytas iš visų IMO narių ir posėdžiauja bent kartą per metus. Jis sprendžia šios organizacijos kompetencijai priskirtus aplinkosaugos klausimus, susijusius su taršos iš laivų, kuriai taikoma MARPOL konvencija, įskaitant taršą nafta, balkeriais gabenamomis cheminėmis medžiagomis, nuotekomis, šiukšlėmis ir iš laivų į orą išmetamais teršalais (be kita ko, oro teršalais ir išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis), kontrole ir prevencija. Kiti šio komiteto svarstomi klausimai – balastinio vandens tvarkymas, apsaugos nuo užsiteršimo sistemos, laivų perdirbimas, pasirengimas taršos įvykiams ir reagavimas į juos, taip pat specialių teritorijų ir ypač jautrių jūros rajonų nustatymas.
Tiek IMO Jūrų saugumo komitetas, tiek Jūrų aplinkos apsaugos komitetas užtikrina visų pareigų, jiems nustatytų IMO konvencija, IMO asamblėjos ar IMO tarybos, taip pat bet kokios minėtai taikymo sričiai priskiriamos pareigos, kuri gali būti nustatyta bet kuriuo kitu tarptautiniu dokumentu arba remiantis tuo dokumentu ir kurią pripažįsta IMO, vykdymo mechanizmą. Jūrų saugumo komiteto, Jūrų aplinkos apsaugos komiteto ir jų padalinių sprendimai priimami narių balsų dauguma.
2.3.Numatomas priimti IMO Jūrų saugumo komiteto aktas
2022 m. lapkričio 2–11 d. vyksiančioje MSC 106 sesijoje bus priimami SOLAS konvencijos II-2 skyriaus ir IAP kodekso pakeitimai.
Numatytais SOLAS konvencijos II-2 skyriaus pakeitimais siekiama atsižvelgti į pliūpsnio temperatūros reikalavimų neįvykdžiusius mazuto tiekėjus, į veiksmus prieš mazuto tiekėjus, kurie, kaip nustatyta, tiekia minimalių pliūpsnio temperatūros reikalavimų neatitinkantį mazutą, ir į faktinės kuro partijos pliūpsnio temperatūros dokumentus bunkeriavimo metu.
Numatytais IAP kodekso pakeitimais siekiama įgyvendinti griežtesnius balasto cisternų ir tuščių erdvių apžiūros reikalavimus, skirtus saugumo problemoms, nustatytoms vėliavos valstybės jūrų saugumo tyrime dėl nuskendusio motorlaivio „Stellar Daisy“, spręsti.
2.4.Numatomas IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto aktas
2022 m. gruodžio 12–16 d. MEPC 79 sesijoje turi būti priimti MARPOL konvencijos V ir VI priedų pakeitimai.
Numatytais MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimais siekiama į IMO laivų kuro sunaudojimo duomenų rinkimo sistemą įtraukti daugiau informacijos apie laivo taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklius.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
3.1.Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-2 skyriaus pakeitimai
Jūrų saugumo komiteto (MSC) 100-ojoje sesijoje buvo sutarta į dvimetę darbotvarkę įtraukti punktą „Papildomų priemonių, skirtų su mazuto naudojimu susijusiai laivų saugai didinti, kūrimas“, kurio tikslinis įvykdymo terminas būtų 2021 m. ir kuriuo būtų siekiama peržiūrėti esamas mazuto saugos nuostatas ir informaciją apie su mazuto naudojimu susijusias saugumo pasekmes, ir sukurti papildomas priemones su mazuto naudojimu susijusiai laivų saugai didinti. MSC 100 sesijoje taip pat pritarta, kad MSC 101 sesijoje galėtų būti sudaryta darbo grupė siekiant toliau plėtoti priemones, skirtas su mazuto naudojimu susijusiai laivų saugai didinti. MSC 100 sesijoje Sąjungos pozicija buvo remti bet kokius būsimus pokyčius, kuriais siekiama gerinti kuro kokybę ir užtikrinti į kokybę orientuotą kuro tiekimą, atsižvelgiant į galimus su jų naudojimu susijusius veiklos saugos aspektus.
MSC 101 sesijoje, koordinuojant Vokietijai, įsteigta Korespondencijos grupė mazuto saugos klausimais, kurios įgaliojimai apima taip pat ir šiuos: 1. toliau svarstyti privalomų reikalavimų dėl pranešimo apie patvirtintus atvejus, kai mazuto tiekėjai neatitinka organizacijos pliūpsnio temperatūros reikalavimų, rengimą, atsižvelgiant į tai, kad grįžtamoji informacija turėtų būti pateikiama ir tiekėjui; 2. toliau svarstyti privalomų reikalavimų rengimą siekiant užtikrinti, kad SOLAS konvencijos Susitariančiosios Vyriausybės imtųsi veiksmų prieš mazuto tiekėjus patvirtintais mazuto tiekimo atvejais, kai nesilaikoma SOLAS konvencijos II-2/4.2.1 taisyklėje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į MARPOL konvencijos VI priedo 18.9.4 taisyklę; 3. toliau svarstyti privalomų reikalavimų dėl faktinės kuro partijos pliūpsnio temperatūros dokumentų bunkeriavimo metu rengimą, nurodant, kad pristatytas mazutas atitinka SOLAS konvencijos II-2/4.2.1 taisyklę.
MSC 101 sesijoje Sąjungos pozicija buvo remti pasiūlymus pateiktuose dokumentuose ir buvo pasiūlyta juos išsamiau aptarti papildomų priemonių, skirtų su mazuto naudojimu susijusiai laivų saugai didinti, kūrimo darbo grupėje.
MSC 103 sesijoje, koordinuojant Vokietijai, iš naujo įsteigta papildomų priemonių, skirtų su mazuto naudojimu susijusiai laivų saugai didinti, kūrimo korespondencijos grupė.
Be kitų nurodymų, šiai grupei taip pat nurodyta:
(1)toliau rengti SOLAS konvencijos pakeitimų projektus (numatant galutinį jų užbaigimą) dėl pranešimo apie patvirtintus atvejus, kai mazuto tiekėjai neatitinka organizacijos pliūpsnio temperatūros reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad grįžtamoji informacija turėtų būti pateikiama ir tiekėjui;
(2)toliau rengti SOLAS konvencijos pakeitimų projektus (numatant galutinį jų užbaigimą) dėl veiksmų prieš mazuto tiekėjus, kurie, kaip nustatyta, tiekia minimalių pliūpsnio temperatūros reikalavimų neatitinkantį mazutą;
(3)toliau rengti privalomus reikalavimus (numatant galutinį jų užbaigimą) dėl faktinės kuro partijos pliūpsnio temperatūros dokumentų bunkeriavimo metu.
MSC 103 sesijoje Sąjungos pozicija buvo remti korespondencijos grupės ataskaitą dėl privalomų reikalavimų.
MSC 105 sesijoje pakeitimams pritarta (MSC 105 sesijos ataskaitos (MSC 105/20) 5.13 punktas), numatant juos priimti MSC 106 sesijoje.
MSC 105 sesijoje Sąjungos pozicija buvo pritarti papildomų priemonių, skirtų su mazuto naudojimu susijusiai laivų saugai didinti, kūrimo korespondencijos grupės pasiūlymui.
Sąjungos pozicija turėtų būti remti šiuos pakeitimus, nes jais bus padidinta su mazuto naudojimu susijusi laivų sauga, atsižvelgiant į pliūpsnio temperatūros reikalavimų neįvykdžiusius mazuto tiekėjus, į veiksmus prieš mazuto tiekėjus, kurie, kaip nustatyta, tiekia minimalių pliūpsnio temperatūros reikalavimų neatitinkantį mazutą, ir į faktinės kuro partijos pliūpsnio temperatūros dokumentus bunkeriavimo metu.
3.2.Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (IAP kodekso) pakeitimai
MSC 103 sesijoje Laivų projektavimo ir statybos pakomitečiui (SDC 8) nurodyta apsvarstyti IAP kodekso pakeitimus, skirtus saugumo problemoms, nustatytoms vėliavos valstybės jūrų saugumo tyrime dėl nuskendusio motorlaivio „Stellar Daisy“ netekties, spręsti, remiantis esamu tęstiniu punktu „IAP kodekso pakeitimai“. MSC 103 sesijoje taip pat pritarta, kad SDC pakomitetis turėtų išsamiai apsvarstyti pasiūlytus 2011 m. IAP kodekso pakeitimus, kuriais sprendžiamos balasto cisternų ir tuščių erdvių apžiūros problemos, ir tokie pakeitimai turėtų įsigalioti su kitais pakeitimais, rengiamais pagal esamą punktą.
MSC 103 sesijoje Sąjungos pozicija buvo pritarti, kad SDC pakomitetis svarstytų 2011 m. IAP kodekso pakeitimus.
SDC 8 pritarė 2011 m. IAP kodekso pakeitimų projektui, kurį reikia pateikti tvirtinti MSC 105 sesijoje. SDC 8 Sąjungos pozicija buvo remti motorlaivio „Stellar Daisy“ tyrimo rezultatus.
MSC 105 sesijoje pritarta 2011 m. IAP kodekso pakeitimų projektui (MSC 105 sesijos ataskaitos (MSC 105/20) 15.12 punktas), numatant jį priimti MSC 106 sesijoje.
MSC 105 sesijoje Sąjungos pozicija buvo pritarti 2011 m. IAP kodekso pakeitimų projektui, numatant po kurio laiko jį priimti.
Sąjungos pozicija turėtų būti remti tuos pakeitimus, nes jais siekiama sugriežtinti tuščių erdvių ir balasto cisternų tikrinimo reikalavimus.
3.3.Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) VI priedo pakeitimai
Sąjunga MEPC 77 sesijoje pasiūlė į IMO duomenų rinkimo sistemą įtraukti informaciją apie privalomas ir pasiektas laivo energijos vartojimo efektyvumo indekso (EEXI) ir taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklio (CII) vertes ir reitingus. Ji taip pat pasiūlė galimus MARPOL konvencijos VI priedo IX priedėlio pakeitimus ir IMO duomenų rinkimo sistemos pakeitimų darbo krypties įgaliojimų projektą.
MEPC 77 sesijoje buvo nurodyta tarpsesinei ŠESD darbo grupei (ISWG-GHG 11) toliau svarstyti pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymus dėl galimų MARPOL konvencijos VI priedo IX priedėlio pakeitimų.
MEPC 77 sesijoje Sąjungos pozicija buvo remti siūlomus MARPOL konvencijos VI priedo IX priedėlio pakeitimus.
ISWG-GHG 11 paruošė MARPOL konvencijos VI priedo IX priedėlio pakeitimų projektą, kuriuo siekiama įtraukti daugiau informacijos apie laivo taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklius, numatant jį patvirtinti MEPC 78 sesijoje.
MEPC 78 sesijoje patvirtintas MARPOL konvencijos VI priedo IX priedėlio pakeitimų projektas, kuriuo siekiama į IMO laivų kuro sunaudojimo duomenų rinkimo sistemą įtraukti daugiau informacijos apie laivo taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklius (MEPC 78 sesijos ataskaitos (MEPC 78/17) 7.119 punktas), numatant jį priimti MEPC 79 sesijoje.
MEPC 78 ir ISWG-GHG 11 sesijoje Sąjungos pozicija buvo pritarti MARPOL konvencijos VI priedo IX priedėlio pakeitimų projekto patvirtinimui.
Sąjungos pozicija turėtų būti remti tuos pakeitimus, nes duomenys apie laivų taršos anglies dioksidu intensyvumą suteiktų esminės informacijos apie pasaulinio laivyno energijos vartojimo efektyvumo ir taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklius, todėl tokie duomenys turėtų būti nurodomi IMO duomenų rinkimo sistemoje.
3.4.Susiję ES teisės aktai ir ES kompetencija
3.4.1.Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-2 skyriaus pakeitimai
Pagal Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį A klasės keleiviniams laivams taikomi SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimai.
Todėl SOLAS konvencijos II-2 skyriaus pakeitimai, kurie turi būti priimti MSC 106 sesijoje, turės poveikį pagal Direktyvą 2009/45/EB taikomiems reikalavimams.
3.4.2.Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (IAP kodekso) pakeitimai
Reglamente (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams nustatyta, kad IMO būklės įvertinimo sistemą privaloma taikyti senesniems negu 15 metų viengubo korpuso naftos tanklaiviams. Kaip atlikti tokį intensyvų įvertinimą nurodoma Išplėstinėje tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programoje (Išplėstinėje apžiūrų programoje). Išplėstine apžiūrų programa naudojamasi taikant būklės įvertinimo sistemą, todėl bet kokie pagal Išplėstinę apžiūrų programą atliekamų tikrinimų pakeitimai, pvz., dabartiniai pakeitimai, pagal kuriuos per pirmąją dvigubo korpuso naftos tanklaivių liudijimo atnaujinimo apžiūrą storio matavimai būtų atliekami tik įtartinose vietose, bus automatiškai taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 530/2012.
Todėl 2011 m. IAP kodekso pakeitimai, kurie turi būti priimti MSC 106 sesijoje, turės poveikį Reglamento (ES) Nr. 530/2012 taikymui.
3.4.3.Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) VI priedo pakeitimai
Reglamentu (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatomas laivybos sektoriuje išmetamo CO2 kiekio ir energijos vartojimo efektyvumo stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo ES sistemos teisinis pagrindas (SAT reglamentas). Reglamentu siekiama teikti patikimus ir patikrinamus išmetamo CO2 kiekio duomenis, informuoti politikos formuotojus ir skatinti rinkoje energiją taupančias technologijas ir atitinkamą elgesį. Tai daroma šalinant tokias rinkos kliūtis kaip informacijos trūkumas.
2016 m. rugsėjo 22 d. buvo priimti susiję deleguotieji Komisijos reglamentai dėl tikrintojų tikrinimo ir akreditacijos bei dėl stebėsenos metodų tobulinimo. 2016 m. lapkričio 4 d. Komisija priėmė dar du įgyvendinimo reglamentus dėl krovinių parametrų ir šablonų.
Energijos vartojimo efektyvumo indekso (EEXI) ir taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklio (CII) vertės, kurios turi būti įtrauktos į IMO duomenų rinkimo sistemą, yra susijusios su SAT reglamentu, nes ES reglamentu siekiama rinkti ir skelbti informaciją apie kiekvieno laivo techninį ir eksploatacinį energijos vartojimo efektyvumą.
Todėl MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimai, kurie turi būti priimti MEPC 79 sesijoje, turės poveikį Reglamento (ES) 2015/757 įgyvendinimui.
3.4.4.ES kompetencija
SOLAS konvencijos II-2 skyriaus pakeitimai turėtų poveikį Sąjungos teisei, visų pirma Direktyvos 2009/45/EB taikymui.
2011 m. IAP kodekso pakeitimai turėtų poveikį Sąjungos teisei, visų pirma Reglamento (ES) Nr. 530/2012 taikymui.
MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimai turėtų poveikį Sąjungos teisei, visų pirma Reglamento (ES) 2015/757 įgyvendinimui.
Todėl numatomų aktų dalykas yra susijęs su sritimi, kurioje Sąjunga pagal SESV 3 straipsnio 2 dalies paskutinę sakinio dalį turi išimtinę išorės kompetenciją.
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
SESV 218 straipsnio 9 dalis taikoma neatsižvelgiant į tai, ar Sąjunga yra atitinkamo organo narė arba susitarimo šalis.
Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“.
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
IMO Jūrų saugumo komitetas ir Jūrų aplinkos apsaugos komitetas – pagal susitarimą, t. y. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją, įsteigti organai.
Aktai, kuriuos šie du IMO komitetai raginami priimti, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi aktai gali stipriai paveikti visų pirma šių ES teisės aktų turinį:
–Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų. Taip yra dėl to, kad pagal 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimai taikomi A klasės keleiviniams laivams;
–Reglamento (ES) 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams. Taip yra todėl, kad pagal Reglamentą (ES) 530/2012 IMO būklės įvertinimo sistemą privaloma taikyti senesniems negu 15 metų viengubo korpuso naftos tanklaiviams. Kaip atlikti tokį intensyvų įvertinimą nurodoma Išplėstinėje tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programoje (Išplėstinėje apžiūrų programoje). Išplėstine apžiūrų programa naudojamasi taikant būklės įvertinimo sistemą, todėl bet kokie pagal Išplėstinę apžiūrų programą atliekamų tikrinimų pakeitimai, pvz., dabartiniai pakeitimai, pagal kuriuos per pirmąją dvigubo korpuso naftos tanklaivių liudijimo atnaujinimo apžiūrą storio matavimai būtų atliekami tik įtartinose vietose, bus automatiškai taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 530/2012;
–Reglamento (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (SAT reglamento). Taip yra dėl ryšio tarp SAT reglamento ir EEXI bei CII verčių, kurios turi būti įtrauktos į IMO duomenų rinkimo sistemą.
Todėl
–Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-2 skyriaus,
–Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (IAP kodekso),
–Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) VI priedo
pakeitimai gali turėti lemiamos įtakos toliau nurodytų ES teisės aktų turiniui, visų pirma Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų, Reglamento (ES) 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams ir Reglamento (ES) 2015/757 (SAT reglamento), kuriuo nustatomas laivybos sektoriuje išmetamo CO2 kiekio ir energijos vartojimo efektyvumo stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo ES sistemos teisinis pagrindas, turiniui.
Numatomais aktais susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su jūrų transportu. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 100 straipsnio 2 dalis.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 100 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2022/0259 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 106-ojoje sesijoje ir Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 79-ojoje sesijoje, dėl Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos), 2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (2011 m. IAP kodekso) ir Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) VI priedo pakeitimų priėmimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.;
(2)IMO yra specializuota Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūrų ir oro taršos iš laivų prevenciją. Visos Sąjungos valstybės narės yra IMO narės. Sąjunga nėra IMO narė;
(3)pagal IMO konvencijos 28 straipsnio b punktą Jūrų saugumo komitetas užtikrina visų pareigų, jam nustatytų ta konvencija, IMO asamblėjos ar IMO tarybos, taip pat bet kokios to straipsnio taikymo sričiai priskiriamos pareigos, kuri gali būti nustatyta Jūrų saugumo komitetui bet kuriuo kitu tarptautiniu dokumentu ir kurią pripažįsta IMO, vykdymo mechanizmą;
(4)pagal IMO konvencijos 38 straipsnio a punktą Jūrų aplinkos apsaugos komitetas vykdo funkcijas, kurios priskirtos arba gali būti priskirtos IMO tarptautinėmis konvencijomis dėl jūrų taršos iš laivų prevencijos ir kontrolės, visų pirma kiek tai sietina su taisyklių ar kitų nuostatų priėmimu ir keitimu;
(5)Jūrų saugumo komitetas 2022 m. lapkričio 4–11 d. vyksiančios 106-osios sesijos metu turi priimti Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) II-2 skyriaus ir Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (IAP kodekso) pakeitimus;
(6)Jūros aplinkos apsaugos komitetas 2022 m. gruodžio 12–16 d. vyksiančios 79-osios sesijos metu turi priimti Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) VI priedo IX priedėlio pakeitimus;
(7)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 106-osios Jūrų saugumo komiteto sesijos metu, nes numatyti SOLAS konvencijos II-2 skyriaus ir 2011 m. IAP kodekso pakeitimai gali turėti lemiamos įtakos Sąjungos teisės, t. y. Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų ir Reglamento (ES) 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams, turiniui;
(8)SOLAS konvencijos II-2 skyriaus pakeitimais bus atsižvelgiama į pliūpsnio temperatūros reikalavimų neįvykdžiusius mazuto tiekėjus, į veiksmus prieš mazuto tiekėjus, kurie, kaip nustatyta, tiekia minimalių pliūpsnio temperatūros reikalavimų neatitinkantį mazutą, ir į faktinės kuro partijos pliūpsnio temperatūros dokumentus bunkeriavimo metu. Sąjunga turėtų remti šiuos pakeitimus, nes jais bus padidinta su mazuto naudojimu susijusi laivų sauga, atsižvelgiant į pliūpsnio temperatūros reikalavimų neįvykdžiusius mazuto tiekėjus, į veiksmus prieš mazuto tiekėjus, kurie, kaip nustatyta, tiekia minimalių pliūpsnio temperatūros reikalavimų neatitinkantį mazutą, ir į faktinės kuro partijos pliūpsnio temperatūros dokumentus bunkeriavimo metu;
(9)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 79-ojoje Jūrų aplinkos apsaugos komiteto sesijoje, nes numatyti MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimai galės turėti lemiamos įtakos Sąjungos teisės, t. y. Reglamento (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (SAT reglamento), turiniui;
(10)dėl MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimų į IMO laivų kuro sunaudojimo duomenų rinkimo sistemą bus įtraukiama daugiau informacijos apie laivo taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklius. Sąjunga turėtų remti tuos pakeitimus, nes duomenys apie laivų taršos anglies dioksidu intensyvumą suteiktų esminės informacijos apie pasaulinio laivyno energijos vartojimo efektyvumo ir taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklius, todėl tokie duomenys turėtų būti nurodomi IMO duomenų rinkimo sistemoje;
(11)Sąjungos poziciją, veikdamos kartu Sąjungos interesų labui, turi pareikšti Komisija kaip IMO stebėtoja ir Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO Jūrų saugumo komiteto ir Jūros aplinkos apsaugos komiteto narės,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Jūrų saugumo komiteto 106-ojoje sesijoje, yra pritarti Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) II-2 skyriaus pakeitimams, išdėstytiems MSC 105 sesijos ataskaitos (MSC 105/20) 5.13 punkte, ir 2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (2011 m. IAP kodeksas) pakeitimams, išdėstytiems MSC 105 sesijos ataskaitos (MSC 105/20) 15.12 punkte.
2 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 79-ojoje sesijoje, yra pritarti Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) VI priedo IX priedėlio pakeitimų, išdėstytų MEPC 78 sesijos ataskaitos (MEPC 78/17) 7.119 punkte, priėmimui.
3 straipsnis
1.1 straipsnyje nurodytą poziciją, veikdamos kartu, pareiškia Komisija ir Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO Jūrų saugumo komiteto narės.
2.2 straipsnyje nurodytą poziciją, veikdamos kartu, pareiškia Komisija ir Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto narės.
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai ir valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
