EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 30

COM(2022) 675 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES visuotinės sveikatos strategija









Geresnė visų sveikata kintančiame pasaulyje

1.Įvadas

Pastarųjų metų patirtis, ypač susijusi su COVID-19 pandemija, kaip niekada aiškiai parodė, kad sveikata neturi sienų – tai visuotinė bendroji gėrybė. Piliečių gerovė ir gyvenimas, visuomenės ir ekonomikos klestėjimas bei stabilumas ir apskritai tvarus vystymasis priklauso nuo to, ar sveikatos klausimai sprendžiami žvelgiant iš šios perspektyvos. Visuotinė sveikata yra esminis ES išorės politikos ramstis, geopolitiniu požiūriu itin svarbus sektorius ir atviro ES strateginio savarankiškumo pagrindas.

Nuo 2010 m., kai buvo paskelbtas pastarasis ES komunikatas dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius 1 , iššūkiai sveikatos srityje sparčiai kinta taip pat sparčiai kintančioje geopolitinėje aplinkoje. Dabar labiau nei bet kada visuotinei sveikatai poveikį daro triguba klimato kaitos, biologinės įvairovės ir taršos krizė planetos mastu; dėl to ypač didelė našta tenka labiausiai pažeidžiamoms šalims ir žmonėms. Kartu randasi naujų galimybių, susijusių su tokiomis sritimis kaip moksliniai tyrimai ar skaitmenizacija. Siekiant užtikrinti naują nuoseklią, veiksmingą ir kryptingą politiką visame pasaulyje, būtina tvirta visuotinės sveikatos strategija (toliau – strategija). 

Kadangi pasaulio gyventojų skaičius ką tik perkopė 8 mlrd. ribą, o tikėtina gyvenimo trukmė visame pasaulyje ilgėja, turėtume teikti pirmenybę visų žmonių sveikatai ir gerovei visą gyvenimą.

Ši strategija yra Europos sveikatos sąjungos, kuria saugoma europiečių gerovė ir jų sveikatos priežiūros sistemų atsparumas, išorės aspektas, taip pat vienas iš svarbiausių strategijos „Global Gateway“ 2 , – pagal kuria įgyvendinamos bendra atsakomybe grindžiamos lygiavertės partnerystės su šalimis partnerėmis iniciatyvos, – komponentų.

ES lyderystė kovoje su COVID-19 pandemija parodė, kad taikydama Europos komandos principą 3 ji gali svariai prisidėti prie pasaulinių tikslų įgyvendinimo (žr. A langelį). Pagrindinė šios strategijos žinia yra ta, kad ES ketina dar kartą patvirtinti savo atsakomybę ir stiprinti lyderystę siekdama pačių aukščiausių sveikatos standartų, grindžiamų pagrindinėmis vertybėmis (pavyzdžiui, solidarumo bei lygybės) ir pagarba žmogaus teisėms.

Iššūkiai yra dideli. Pasaulio sveikatos srityje yra labai daug nebaigtų darbų, nes pažanga, be kita ko, siekiant visuotinių sveikatos tikslų, įtvirtintų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir jos tiksluose (DVT) 4 , daugelyje šalių sustojo: kartu šalys pasiekė tik apie ketvirtadalį to, ko reikia, kad iki 2030 m. būtų pasiekti DVT sveikatos srities tikslai. Pagrindinės infekcinės ligos yra sunki našta daugeliui šalių; susirūpinimą, be kita ko, kelia didelis kūdikių bei motinų mirtingumas ir netinkama mityba. Be to, labai svarbu greitai ir visapusiškai spręsti pasaulio sveikatos saugumo klausimą, kad būtų galima veiksmingiau užkirsti kelią pandemijoms ir užtikrinti didesnį atsparumą. Kokybiškas pasirengimas valdyti riziką sveikatos sektoriuje turės didelį teigiamą poveikį kitų pagrindinių sektorių atsparumui.

Siekiant padėti užtikrinti geresnę visų sveikatą kintančiame pasaulyje, reikia kitokio požiūrio, pradedant nuo to, ką reikia padaryti. Todėl strategijoje daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindiniams prioritetams.

Atsigręžiant į pagrindinius dalykus, pirmieji du pagrindiniai prioritetai yra šie: investuoti į visų žmonių gerovę ir užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą taikant stipresnes sveikatos priežiūros sistemas. Kad pasiektume šiuos du tikslus, turime nukreipti dėmesį kita kryptimi, nes padėtis visiškai kitokia nei 2010 m.

-Be tradicinių pagrindinių sveikatos sutrikimų priežasčių, pvz., skurdo ir socialinės nelygybės, būtina integruotai atsižvelgti į kitus sveikatos sutrikimus lemiančius veiksnius, pavyzdžiui, klimato kaitą, aplinkos būklės blogėjimą, humanitarines krizes ar maisto stygių, kuriuos dar labiau apsunkina tokios krizės kaip Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Todėl labai svarbu sutelkti įvairių sričių politiką, kad būtų galima įgyvendinti visuotinės sveikatos darbotvarkę.

-Pirmenybė turi būti teikiama kylantiems iššūkiams, pvz., atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir psichikos sveikatos, arba kintantiems sveikatos priežiūros sistemų iššūkiams, įskaitant darbo jėgos disbalansą ir išteklių trūkumą, kartu kuo geriau išnaudojant naujas galimybes sveikatos srityje, kurių teikia galingi įgalinamieji veiksniai, pavyzdžiui, moksliniai tyrimai ir skaitmenizacija, įskaitant dirbtinio intelekto naudojimą.

Trečiasis pagrindinis prioritetas – kova su dabartinėmis ir būsimomis grėsmėmis sveikatai, kurioms taip pat būtinas dėmesys. Šiuo atžvilgiu būtina geriau užtikrinti vienodas galimybes gauti vakcinų ir kitų atsako priemonių; taikyti bendros sveikatos koncepciją 9 sudėtingos žmonijos, klimato, aplinkos ir gyvūnų sąsajos klausimams spręsti; užtikrinti veiksmingesnę ligų priežiūrą visame pasaulyje ir nustatyti griežtesnes tarptautines taisykles ir bendradarbiavimo sveikatos srityje mechanizmus.

Perorientuodami dėmesį į tai, ko reikėtų imtis, taip pat turime iš esmės keisti suvokimą, kaip tai reikėtų daryti. Formuojasi nauja pasaulinė sveikatos tvarka – ES prie jos formavimo turi prisidėti strategiškiau ir veiksmingiau.

ES turi unikalių galimybių skatinti tarptautinį bendradarbiavimą. Siekiant didesnio atsparumo ir atviro strateginio savarankiškumo itin svarbu plėtoti partnerystę su įvairiais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir taip skatinti suverenumą sveikatos srityje, remiantis partnerių politiniu įsipareigojimu ir atsakomybe. Mūsų santykiai su tarptautiniais partneriais turi būti grindžiami šią strategiją atitinkančiais bendrais prioritetais.

Siekdamos sustiprinti ES, kaip stiprios ir veiksmingos veikėjos, vaidmenį, Komisija ir valstybės narės užtikrins nacionalinių ir ES visuotinės sveikatos strategijų sinergiją ir kaip niekad glaudžiai bendradarbiaus pagal Europos komandos principą ir taikys naujus mechanizmus, skirtus geriau koordinuoti politiką, veiksmus ir finansines pastangas, kad būtų kuo labiau padidintas poveikis, pagrįstas bendra pozicija ir veiksmais.

Pasauliniam valdymui užtikrinti reikės sutelkti dėmesį, kad būtų išlaikyta tvirta ir pajėgi daugiašalė sistema, kurios pagrindas būtų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri būtų atskaitinga bei veiksminga ir atitinkamai tvariai finansuojama. Reikėtų pasiekti sutarimą gilinant G7, G20 ir kitų pasaulinių, regioninių ir dvišalių partnerių bendradarbiavimą. ES turėtų vadovauti itin svarbioms pastangoms užpildyti esamas pasaulinio valdymo spragas, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti veiksmų nuoseklumą. Tam reikės glaudžiai bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, filantropinėmis organizacijomis, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų remiami šios strategijos tikslai.

Kitas svarbus strategijos elementas – veiksmingas finansavimas. ES ir jos valstybės narės kartu yra vienos didžiausių visuotinės sveikatos finansuotojų visuotinių gėrybių (tarptautinių organizacijų ir visuotinės sveikatos iniciatyvų finansavimo), paramos vystymuisi ar humanitarinės pagalbos srityse 10 . Šios strategijos užmojams įgyvendinti reikės didelių politinių įsipareigojimų visame pasaulyje, taip pat daug išteklių. ES finansinis įnašas bus teikiamas laikantis naujo požiūrio, apimančio novatorišką finansavimą, bendras partnerių investicijas ir išteklių telkimą su kitais tarptautiniais subjektais, o ES įtaka rengiant darbotvarkę turi atitikti jos, kaip lyderės visuotinės sveikatos srityje, finansinę paramą.

Žinoma, sėkmė priklausys nuo mūsų partnerių indėlio, tačiau ES prisiims visą atsakomybę. Tai taip pat apima pačios ES sveikatos sistemos pasirengimo ir reagavimo gerinimą kuriant Europos sveikatos sąjungą, nes pokyčiai sveikatos srityje ES daro poveikį partneriams visame pasaulyje, ir atvirkščiai. ES toliau bus plėtojama visuotinė sveikatos apsauga ir tvirta ES sveikatos saugumo sistema, įgyvendinant pagrindines šiuo metu vykdomas arba rengiamas iniciatyvas. Tai, be kita ko, Europos kovos su vėžiu planas 11 , vaistų strategija 12 ir planuojama Europos sveikatos duomenų erdvė 13 . Visapusiškiau kovoti su grėsmėmis sveikatai bus galima įgyvendinus naująjį reglamentą dėl tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai 14 , sustiprinus Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Europos vaistų agentūros įgaliojimus, užtikrinus geresnį naujos Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos darbą, siekiant pagerinti medicininėmis atsako priemonėmis pagrįstą pasirengimą ir reagavimą 15 , taip pat sukūrus Bendros sveikatos tinklą, kurio tikslas – kovoti su visomis patogeninėmis grėsmėmis taikant integruotą priežiūrą 16 . Geresnis sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, atviras strateginis savarankiškumas su sveikata susijusiose vertės grandinėse ir ryžtingi veiksmai atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje taip pat bus tvirtas aiškios ES pozicijos visame pasaulyje pagrindas. Toliau padėsime valstybėms narėms įgyvendinti sveikatos srities reformas ir investicijas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Taip pat įgyvendinsime Europos žaliąjį kursą 17 , visų pirma Nulinės taršos veiksmų planą 18 ir Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, siekdami kovoti su pagrindinėmis sveikatos sutrikimų priežastimis ES. Visa ši veikla kartu su naująja strategija padės užtikrinti darnią sveikatos apsaugos ES ir visame pasaulyje visumą.

Strategijoje siūloma darbotvarkė iki 2030 m. Joje nustatyti trys politikos prioritetai, numatyta dvidešimt pagrindinių visuotinės sveikatos formavimo principų, nustatytos konkrečios tų principų įgyvendinimo veiklos kryptys ir sukuriama nauja stebėsenos sistema, skirta ES politikos ir finansavimo veiksmingumui ir poveikiui vertinti. Joje bendrais bruožais apibūdinama, ką Komisija darys ir ką ji ragina valstybes nares daryti, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją ir institucinius vaidmenis, kaip numatyta Sutartyse 19 . Siekiant pristatyti būsimus veiksmus, 1 priede išvardyti kai kurie pagrindiniai projektai, kuriais grindžiama ši strategija pasauliniu, regionų ir nacionaliniu lygmenimis.

Strategija grindžiama svarbiu Europos Parlamento, Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių, pilietinės visuomenės 2020 m. šešėlinės sveikatos strategijos 20 ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų indėliu, įskaitant per plačias viešas konsultacijas gautą informaciją. Ši strategija turėtų būti aiškinama kartu su pirmąja Pasirengimo sveikatos būklei ataskaita, paskelbta kartu su ja 21 .

2.ES visuotinės sveikatos prioritetai

Strategijoje dar kartą patvirtinamas įsipareigojimas siekti DVT ir Europos konsensuso dėl vystymosi 22 ir veikti visų pirma tose srityse, kurios yra esminiai geros sveikatos elementai. Kad šios pastangos būtų sėkmingos, joje siūlomas naujas požiūris, grindžiamas pagrindiniais prioritetais.

Todėl Komisija savo pastangas sutelks į tris tarpusavyje susijusius prioritetus 23 , ragindama valstybes nares padaryti tą patį: 

1) užtikrinti geresnę žmonių sveikatą ir gerovę visą gyvenimą;

2) stiprinti sveikatos priežiūros sistemas ir gerinti visuotinę sveikatos apsaugą, taip pat

3) kovoti su grėsmėmis sveikatai, įskaitant pandemijas, ir joms užkirsti kelią taikant bendros sveikatos koncepciją.

2.1. Užtikrinti geresnę žmonių sveikatą ir gerovę visą gyvenimą

ES sutelks savo kolektyvinę galią ir bendradarbiaus su šalimis, kad visame pasaulyje pasiektų plataus užmojo su sveikata susijusius DVT, visų pirma 3 tikslą (užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę), 5-ąjį tikslą (užtikrinti lyčių lygybę) ir 10-ąjį tikslą (sumažinti nelygybę šalyse ir tarp jų). 

Tuo tikslu Komisija vadovausis pagrindiniais principais ir ragins valstybes nares daryti tą patį.

1 pagrindinis principas. Teikti pirmenybę pagrindinių sveikatos sutrikimų priežasčių šalinimui, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir mergaičių teisėms, taip pat pažeidžiamoje padėtyje esantiems gyventojams ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms.

Pastangos užtikrinti geresnę sveikatą tradiciškai sutelktos į kovą su konkrečiomis ligomis – tą kovą būtina tęsti. Tačiau nepašalinus pagrindinių sveikatos sutrikimų priežasčių, kurios visų pirma ir lemia žmonių sergamumą, jos ir toliau kels grėsmę didelei visuomenės daliai (ypač pažeidžiamiausiai). Todėl strategijoje numatyta naujovė – pirmenybę teikti pagrindinėms ekonominėms, socialinėms ir aplinkos priežastims, kurios lemia gerą sveikatą ir ligas, tokioms kaip skurdas ir diskriminacija, amžius, maitinimasis ir sveika mityba, švietimas socialinės apsaugos srityje, vanduo, sanitarija ir higiena, profesinė sveikata ir kitos sritys, pavyzdžiui, sveikos ekosistemos, tarša ar sąlytis su cheminėmis medžiagomis bei atliekomis ir grėsmė energijos tiekimo saugumui. Be to, reikės sveikatos aspektus integruoti į visų sričių politiką (žr. 3 skirsnį).

Įgyvendinant šią strategiją bus laikomasi žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Tai taip pat apima ypatingą dėmesį lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms.

2 pagrindinis principas. Geriau užtikrinti vienodas galimybes naudotis visomis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis – nuo sveikatingumo skatinimo iki ligų prevencijos ir įperkamo kokybiško gydymo, reabilitacijos ir palaikomosios priežiūros, siekiant kovoti su užkrečiamosiomis ir neužkrečiamosiomis ligomis.

Atsparios visuomenės sveikatos programos yra itin svarbios ligų (ypač infekcinių ir apleistų tropinių ligų) kontrolei ir pagrindinės neužkrečiamųjų ligų rizikos šalinimui. Be to, siekiant spręsti didėjančias neužkrečiamųjų ligų ir kitų sveikatos sutrikimų problemas, būtina geresnė prevencija, didesni ištekliai ir intensyvesni moksliniai tyrimai.

Siekiant plėtoti šiuos du pagrindinius principus, pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims:

Øpirmenybę teikti pagrindinėms sveikatos sutrikimų ekonominėms, socialinėms ir aplinkos priežastims, sveikatos aspektus integruojant į visų sričių politiką;

Øvisoje strategijoje laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, ypatingą dėmesį skiriant moterų, vaikų ir jaunimo poreikiams ir teisėms pagal Trečiojo lyčių lygybės veiksmų planą 24 bei Jaunimo veiksmų planą 25 , neįgaliųjų poreikiams ir teisėms pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, taip pat kitų pažeidžiamų grupių (pavyzdžiui, LGBTIQ asmenų 26 , vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų 27 , migrantų, pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų) sveikatos priežiūros prieinamumui, be kita ko, gaivalinių ar žmogaus sukeltų katastrofų atveju ir dėl klimato kaitos poveikio;

Øišsaugoti lyderystę kovoje su įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, visų pirma AIDS, tuberkulioze, maliarija, poliomielitu, Ebolos virusine liga ir apleistomis tropinėmis ligomis 28 . Tai apima investavimą kartu su šalimis partnerėmis ir per mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros aljansus bei visuotinės sveikatos iniciatyvas, pavyzdžiui, Pasaulinį kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondą 29 30 ;

Øpadėti užkirsti kelią neužkrečiamosioms ligoms, nes tai vis svarbiau senėjančiame pasaulyje, kuriame vyresni nei 65 metų ir vyresni nei 80 metų asmenys sudarys vis didesnę pasaulio gyventojų dalį, ir jas valdyti. Šias pastangas remsime pagal PSO Visuotinės sveikatos apsaugos partnerystę 31 32 ir taikysime įvairius sektorius apimančius metodus, kurie padeda atsižvelgti į tokius didžiausius rizikos veiksnius kaip piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis, netinkama mityba, fizinis neaktyvumas ir oro tarša. Tai ypač pasakytina apie vėžį;

Øremti platesnę vakcinacijos nuo vaikų ligų aprėptį ir vis labiau remti suaugusiųjų sveikatą, be kita ko, toliau tvirtai remiant Vakcinų aljansą GAVI 33 34 , kuris padeda didinti teisingą ir tvarų vakcinų naudojimą;

Øužtikrinti, kad būtų kuriamos ir naudojamos naujoviškos naujų, paplitusių arba apleistų infekcinių ir neužkrečiamųjų ligų vakcinos, gydymo būdai ir diagnostika, be kita ko, teikiant finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ ir ES ir Afrikos visuotinės sveikatos partnerystę, Europos ir besivystančių šalių partnerystę klinikinių tyrimų srityje (EDCTP3) 35 mokslinių tyrimų, gebėjimų stiprinimo ir reglamentavimo aplinkos gerinimo Užsachario Afrikoje tikslais;

Østiprinti paramą visuotinei prieigai prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių 36 , daug dėmesio skiriant moterims, mergaitėms, jaunimui ir neįgaliesiems, be kita ko, parengti Europos komandos iniciatyvą dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių Afrikoje ir remti Jungtinių Tautų gyventojų fondo atsargų tiekimo partnerystę 37 . Tai apima smurto dėl lyties, žalingos praktikos, nepatenkintų šeimos planavimo poreikių, išvengiamo gimdyvių mirtingumo ir lyčių nelygybės problemų sprendimą. Darbas grindžiamas lygiateisių galimybių naudotis kokybiškomis paslaugomis, produktais ir informacija užtikrinimu, be kita ko, stiprinant sveikatos priežiūros sistemas, užtikrinant visuotinę sveikatos apsaugą ir teikiant jaunimui pritaikytas paslaugas;

Øteikti sveikatos, mitybos, psichikos sveikatos ir psichosocialinę paramą bendruomenėms, susidarius krizinėms situacijoms (gamtinėms ar žmogaus sukeltoms) ir po jų, tokią paramą teikiant taip, kad būtų apribotas mirtingumas, sergamumas, negalia ir su humanitarinėmis krizėmis siejamos ligos 38 .

2.2. Stiprinti sveikatos priežiūros sistemas ir gerinti visuotinę sveikatos apsaugą 

Veiksmingų, atsparių ir prieinamų sveikatos priežiūros sistemų sukūrimas, vertinant visus pagrindinius aspektus (tokius kaip paslaugų teikimas, sveikatos sektoriaus darbuotojai, sveikatos informacinės sistemos, prieiga prie būtiniausių vaistų, finansavimas, lyderystė ir valdymas), yra vienas iš pagrindinių strategijos prioritetų. Teisingai skatinant visuotinę sveikatos apsaugą bus užtikrinta apsauga nuo finansinės rizikos, galimybė naudotis kokybiškomis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir saugiais, veiksmingais, kokybiškais ir įperkamais būtiniausiais vaistais ir vakcinomis.

Tuo tikslu Komisija vadovausis pagrindiniais principais ir ragins valstybes nares daryti tą patį.

3 pagrindinis principas. Gerinti pirminę sveikatos priežiūrą, įskaitant integruotą gebėjimą tenkinti padidėjusius sveikatos priežiūros poreikius 39 , ir stiprinti pagrindinius visuomenės sveikatos pajėgumus, kad būtų laikomasi Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių reikalavimų 40 .

Pandemija parodė, kaip svarbu turėti tinkamus medicininius pajėgumus, kad būtų galima įvertinti gerokai padidėjusį pacientų skaičių ir visiems jiems teikti priežiūrą, kai dėl tokio padidėjimo kyla sunkumų arba sutrinka įprastas sveikatos priežiūros sistemų veikimas. Šios srities prioritetų nustatymas mūsų darbe yra naujas požiūris ir turės didelę pridėtinę vertę, nes tai pirmasis barjeras, padedantis stabdyti pandemijų ir kitų grėsmių sveikatai plitimą. Parama pirminei sveikatos priežiūrai taip pat padės užtikrinti neužkrečiamųjų ligų valdymą.

Siekiant plėtoti šį pagrindinį principą, pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims:

Øbendradarbiauti su šalimis partnerėmis siekiant išplėsti galimybes naudotis pagrindinėmis sveikatos paslaugų priemonėmis, apimančiomis prevenciją ir priežiūrą, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiems ir marginalizuotiems gyventojams pagal dvišales ir regionines programas 41 . PSO struktūroje kuriama Visuotinės sveikatos apsaugos partnerystė suteikia galimybę teikti tikslinę techninę paramą 119 šalių ir imtis lyderystės derinant nacionalines pastangas, kad būtų pasiekti nacionaliniai DVT3 tikslai;

Øskatinti investicijas į sveikatos priežiūros sistemas įgyvendinant tikslines paskatas ir didinant atskaitomybę 42 . ES turėtų apsvarstyti galimybę gerinti sveikatos priežiūros sistemas ir visuomenės sveikatą kaip pagrindinį tarptautinio bendradarbiavimo su partneriais aspektą, įskaitant finansinę paramą;

Østiprinti socialinės apsaugos sistemas įgyvendinant dvišales šalių programas, visų pirma remiant minimalių socialinės apsaugos taisyklių, apimančių vienodas galimybes naudotis būtiniausiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kūrimą;

Øskatinti tarptautinius farmacijos ir medicinos prietaisų ir technologijų standartus Komisijai dalyvaujant tarptautinių organizacijų bei įstaigų veikloje ir skatinti aukšto lygio kokybės, veiksmingumo ir saugos standartus bei mokymą reguliavimo klausimais su Europos vaistų agentūros pagalba ir bendradarbiaujant su PSO. 

4 pagrindinis principas. Skatinti skaitmenizaciją kaip vieną iš pagrindinių įgalinamųjų veiksnių.

Siekiant plėtoti šį pagrindinį principą, skaitmeniniai veiksmai visuotinės sveikatos srityje padės atskleisti ES lyderystę ir teisingai formuoti vykstančią skaitmeninę transformaciją 43 . Bus siekiama:

Øspręsti nepakankamo investavimo į skaitmeninę sveikatą ir priežiūrą mažų ir vidutinių pajamų šalyse problemą įgyvendinant Europos komandos iniciatyvą dėl skaitmeninės sveikatos pagal principus, kuriais grindžiama planuojama Europos sveikatos duomenų erdvė. Taip būtų siekiama transformacinio poveikio geriau užtikrinant visuotinę sveikatos apsaugą, pirminę sveikatos priežiūrą, pasirengimą pandemijoms ir reagavimą į jas, pažangesnę diagnostiką, individualizuotąją mediciną ir priežiūros tęstinumą. Konkretus pavyzdys – kaip teikiant skaitmenines sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugas gali būti sudarytos palankesnės sąlygos naudotis ekspertinėmis žiniomis net ir geografiškai atokiose vietovėse, pvz., diegiant m. sveikatą (mobiliąją sveikatą) ir telemediciną. Bus remiamas nacionalinių ir regioninių strategijų, pavyzdžiui, būsimų Afrikos Sąjungos / Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centro skaitmeninės sveikatos strategijų, rengimas ir (arba) įgyvendinimas;

Øremiantis tuo, kad ES pirmauja sveikatos duomenų ir skaitmeninių sertifikatų reglamentavimo srityje, naudotis debesija dalijimosi duomenimis, duomenų apsaugos ir privatumo tikslais. ES, laikydamasi planuojamos Europos sveikatos duomenų erdvės principų, naudosis sveikatos duomenų potencialu visame pasaulyje ir skatins naudoti naujas technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą, kad padidintų jų potencialą gerinti diagnozę ir gydymą visame pasaulyje;

Øpadėti formuoti skaitmeninę sveikatos ekosistemą visame pasaulyje (taisykles, normas, standartus, sąveikumą), naudojantis Europos pavyzdžiais ir geriausia patirtimi (pavyzdžiui, ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu) ir remiant tarptautines taisykles, kurios yra suderinamos su ES sistema, o kartu palengvinant į asmenį orientuotų sveikatos duomenų valdymą ir apsaugą.

5 pagrindinis principas. Skatinti visuotinės sveikatos mokslinius tyrimus, siekiant sukurti technologijas ir atsako priemones, būtinas sveikatai gerinti.

Moksliniai tyrimai taip pat yra vienas iš pagrindinių geresnės sveikatos įgalinamųjų veiksnių. Visame pasaulyje sutelkus mokslinių tyrimų pastangas galima gerokai paspartinti diagnostikos ir gydymo pažangą. Remiantis COVID-19 vakcinų sėkme, visuotinės sveikatos mokslinių tyrimų veikla paskatins pokyčius, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų naudingi žmonėms visame pasaulyje.

Siekiant plėtoti šį pagrindinį principą, pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims:

Øplėsti tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad mokslinių tyrimų duomenys būtų kuo atviresni, labiau standartizuoti bei sąveikesni, ir skatinti rezultatų sklaidą ir naudojimą bendros gerovės labui. Tai atitinka Komisijos komunikatą „Visuotinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas“ ir atitinkamas Tarybos išvadas;

Øremti ištisinius mokslinius tyrimus: sukurti palankią mokslinių tyrimų aplinką, stiprinti visą vertės grandinę nuo pagrindinių iki ikiklinikinių bei klinikinių mokslinių tyrimų, kad būtų panaikintas atotrūkis tarp žinių ir faktinių duomenų kaupimo ir panaudojimo;

Øremti reguliavimo, gamybos, viešųjų pirkimų ir pristatymo planavimą, kad moksliniai tyrimai, vykdomi mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, būtų svarbūs vietos vaistų ir sveikatos technologijų gamybai;

Øprisidėti prie tarpusavio gebėjimų stiprinimo pasitelkiant bendrąsias įmones, pavyzdžiui, Europos ir besivystančių šalių visuotinės sveikatos klinikinių tyrimų partnerystę, kad būtų skatinamas vis glaudesnis bendradarbiavimas su mažas ir vidutines pajamas gaunančiomis šalimis 44 ;

Øišnaudoti pramonės aspektą, kad būtų stiprinami vietos gamybos pajėgumai, užtikrinant veiksmingą viešųjų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimą;

Ødidinti paramą tarptautiniams procesams, kurie padeda stiprinti politikos veiksmų mokslinį pagrindą, įskaitant Cheminių medžiagų, atliekų ir taršos mokslo ir politikos grupės sukūrimą.

6 pagrindinis principas. Spręsti darbo jėgos disbalanso problemą ir ugdyti įgūdžius.

Imantis sveikatos sektoriaus darbuotojų veiksmų, šia strategija bus sprendžiamas tiek būtinas tinkamų įgūdžių ugdymas, tiek personalo trūkumo problema. Tam būtinas ilgalaikis integruotas požiūris dalyvaujant socialiniams partneriams, šalių bendradarbiavimas ir pripažinimas, kad slaugos ir priežiūros segmentuose problemos yra opesnės ir daro neproporcingą poveikį moterims. Bus siekiama:

Østiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir tarptautinių įsipareigojimų dėl įdarbinimo laikymąsi, plėtoti patikimą stebėseną ir rinkti duomenis apie darbo jėgą ir jos srautus;

Øskatinti abipusiškai naudingus judumo susitarimus su partneriais atsižvelgiant į sveikatos sektoriaus darbuotojų trūkumą 45 ir skatinti žiedinį judumą, taip pat kovoti su protų nutekėjimu, be kita ko, pasinaudojant Įgūdžių ir talentų dokumentų rinkiniu, visų pirma būsimomis talentų partnerystės su šalimis partnerėms iniciatyvomis;

Øpadėti šalims partnerėms mokyti, nusamdyti ir įdarbinti sveikatos priežiūros darbuotojus ir užtikrinti jų profesinį tobulėjimą taikant pagalbiniams darbuotojams skirtas tinkamo švietimo ir profesinio mokymo programas kartu su kitais paramos teikėjais, atsižvelgiant į poreikį remti kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų išlaikymą. Galimybėmis grindžiamo profesinio mokymo Europos komandos iniciatyva 46 padės analizuoti techninių profilių poreikį ir užtikrinti reikiamą mokymą;

Øremti partnerystės susitarimus, pagrįstus Įgūdžių paktu ir sektorių įgūdžių planu, siekiant geriau suprasti konkrečius sveikatos ir priežiūros srities įgūdžių poreikius ir parengti atitinkamus mokymo sprendimus.

2.3. Kovoti su grėsmėmis sveikatai, įskaitant pandemijas, ir joms užkirsti kelią taikant bendros sveikatos koncepciją

Kova su grėsmėmis sveikatai tapo vienu iš svarbiausių prioritetų. Dėl šiandienos visuomenių tarpusavio sąsajų ir mūsų sąveikos su klimatu, aplinka ir gyvūnais pasaulis žengia į pandemijų amžių 47 . Grėsmės sveikatai gali būti įvairios kilmės, įskaitant aplinkos taršą ir chemines, biologines, radiologines ar branduolines (ChBRB) grėsmes, todėl būtinas visapusiškas požiūris į visus pavojus. 2022 m. liepos mėn. 48 Komisija sudarė trijų didžiausių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai (pvz., didelį pandemijos potencialą turinčių patogenų, ChBRB ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms), kurioms reikia pasirengti, sąrašą, kuriuo turėtų būti grindžiami tiek vidaus, tiek išorės veiksmai.

ES įvertino pirmųjų pandemijos etapų patirtį, priėmė naują reglamentą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir pagerino pasirengimą bei reagavimą medicininių atsako priemonių srityje, o visų pirma įsteigė Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA). Kalbant apie tokias atsako priemones, kartu su strategija pateiktoje Parengties sveikatos srityje lygio ataskaitoje nurodomi ryžtingi veiksmai, kurių imtasi, be kita ko, pasaulio lygmeniu.

Pastangos turi būti tęsiamos, nes, kaip pabrėžė Nepriklausoma pasirengimo pandemijoms ir reagavimo į jas komisija, dar reikia daug nuveikti, kol pasaulis bendromis pastangomis bus pasirengęs šiai užduočiai 49 . Todėl strategija padės toliau kovoti su tebesitęsiančia COVID-19 pandemija ir jos padariniais, o taip pat remiantis per pastaruosius trejus metus įgyta patirtimi parengti visapusišką požiūrį į pasaulio sveikatos saugumo užtikrinimą.

Siekdama vadovauti šioms visuotinėms pastangoms, Komisija remsis pagrindiniais principais ir ragins valstybes nares daryti tą patį.

7 pagrindinis principas. Stiprinti prevencijos, pasirengimo joms bei reagavimo į jas ir ankstyvo grėsmių sveikatai nustatymo visame pasaulyje pajėgumus.

COVID-19 parodė, kokie svarbūs yra patikimi parengties ir reagavimo pajėgumai ir tinkamas finansavimas gyvybėms gelbėti. Pandemija taip pat parodė, kad išleisti milijardai leistų sutaupyti trilijonus. Bus labai svarbu PSO suteikti tvarų finansavimą ir pasiūlyti novatoriškus būdus, kaip užpildyti spragas, pvz., Pandemijų fondą 50 , tarp kurio pagrindinių steigėjų buvo Komisija ir kai kurios ES valstybės narės.

ES turėtų ir toliau daug dėmesio skirti biologinės saugos ir biologinio saugumo priemonių gerinimui atitinkamose institucijose ir visuomenės informuotumo didinimui bei darbuotojų mokymui.

Siekiant plėtoti šiuos pagrindinius principus, pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims:

Øteikti pirmenybę sveikatos saugumui visuotinės sveikatos darbotvarkėje, be kita ko, kurti ir įgyvendinti Europos komandos iniciatyvą su Afrika 51 dėl sveikatos saugumo taikant bendros sveikatos koncepciją, kad būtų stiprinamos sistemos ir pajėgumai, siekiant tvarios ir rizikos suvokimu pagrįstos infekcinių ir neinfekcinių grėsmių (įskaitant tas, kurias lemia aplinkos tarša ir atsparumas antimikrobinėms medžiagoms) prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas (taip pat žr. 11 principą);

Øremti regionų ir šalių pastangas stiprinti vaistų sistemas ir vakcinų bei kitų medicinos produktų bei technologijų gamybos pajėgumus, kad būtų geriau užtikrinta kokybė, sauga, vienodos galimybės ir suverenumas sveikatos srityje. Šiuo tikslu stiprinti vykdomą Europos komandos iniciatyvą dėl vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų gamybos ir prieigos prie jų Afrikoje 52 , taip pat ES ir Lotynų Amerikoje bei Karibų jūros regiono šalių partnerystę gamybos ir sveikatos srityje 53 . ES investuos į sveikatos priežiūros prekių rinkų stiprinimą ir paramą visos viešųjų pirkimų ir tiekimo grandinės valdymui, įskaitant skaidrumą ir stebėseną, naudodamasi, inter alia, verslo paramos tinklais, kad sudarytų palankesnes sąlygas ryšių užmezgimui, prekybai ir pramonės subjektų dialogui;

Øįvairinti ir stiprinti ES tiekimo grandinių pajėgumus, susijusius su itin svarbiais reikmenimis ir atsako priemonėmis, diagnostika ir terapiniais vaistais, imantis tikslinių veiksmų, kad būtų išvengta tiekimo sutrikimų ir pasirūpinta teikėjais visame pasaulyje. Tai leis padidinti ES strateginį atsparumą, o svarbiausia – pasaulinį atsako priemonių tiekimą ir atitinkamai padės pagerinti besivystančių partnerių galimybes gauti tokių prekių ir atverti bendradarbiavimo galimybes;

Øplėtoti ankstyvojo pavojingų atliekų ir medžiagų aptikimo ir patikimo bei tvaraus tvarkymo pajėgumus 54 , remiantis darbu pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir stiprinant teisės aktų sistemą, susijusią su biologinės saugos ir biologinio saugumo priemonėmis visose atitinkamose institucijose. Didinti informuotumą ir rengti darbuotojų mokymus turėtų padėti ES ChBRB rizikos mažinimo kompetencijos centrai 55 ir jų veikla 63 šalyse partnerėse;

Øremti visapusiškos humanitarinio reagavimo į ligų protrūkius sistemos, kuri taip pat apimtų už ES ribų esančias vietoves, kūrimą, remiantis Sąjungos civilinės saugos mechanizmu (SCSM) ir Europos humanitarinio reagavimo pajėgumais;

Øtoliau remti Saugumo Tarybos rezoliucijos 2286 56 dėl civilių gyventojų apsaugos ginkluotųjų konfliktų metu įgyvendinimą, skatinant laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir remiant pastangas užtikrinti atskaitomybę už išpuolius prieš medicinos darbuotojus ir infrastruktūrą, taip pat sveikatos priežiūros ir prieigos tęstinumą ginkluotų konfliktų metu;

Øplėtoti ir stiprinti Europos ir pasaulio mokslinių tyrimų partnerystės iniciatyvas, įskaitant klinikinių tyrimų tinklus, kurie gali būti naudojami kovojant su naujais patogenais, kad būtų galima laiku pasirūpinti veiksmingomis medicininėmis atsako priemonėmis.

8 pagrindinis principas. Siekti sukurti nuolatinį visuotinį mechanizmą, kuris padėtų skatinti vakcinų bei atsako priemonių kūrimą ir suteikti vienodas galimybes jomis naudotis mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims.

Viena iš pagrindinių COVID-19 pandemijos pamokų yra ta, kad lygiateisė prieiga prie medicininių atsako priemonių yra pasirengimo pandemijai ir reagavimo į ją pagrindas. Todėl reikia rasti ilgalaikį sprendimą, remiantis Prieigos prie kovos su COVID-19 priemonių spartinimo iniciatyva (iniciatyva „ACT Accelerator“), Pasirengimo gripo pandemijai programa 57 ir kita susijusia patirtimi.

Kad veiksmingos medicininės atsako priemonės būtų greitai prieinamos, veiksminga priežiūra turi padėti patogenus nustatyti kuo anksčiau, o veiksmingos mokslinių tyrimų platformos turi būti pasirengusios pateikti būtinus duomenis, kad būtų galima užtikrinti greitą kūrimą ir platinimą, sukuriant palankią mokslinių tyrimų aplinką su klinikinių tyrimų platformomis, kurias būtų galima greitai perorientuoti į kovą su naujomis ligomis, taip pat sukurti veiksmingą klinikinių tyrimų reglamentavimo aplinką.

9 pagrindinis principas. Derėtis dėl veiksmingo teisiškai privalomo susitarimo dėl pandemijos, kuriame būtų numatyta bendros sveikatos koncepcija ir sugriežtintos tarptautinės sveikatos taisyklės.

Taip užpildomos pasirengimo pandemijoms ir reagavimo į jas tarptautinės tvarkos spragos, nustatant reikalavimą šalims ir sudarant sąlygas PSO greitai pranešti apie pandemijos grėsmes ir jas tirti 58 . Į susitarimą dėl pandemijos turėtų būti įtrauktos konkrečios nuostatos dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms 59  

10 pagrindinis principas. Sukurti tvirtą pasaulinį bendradarbiavimu grindžiamos priežiūros tinklą, kad būtų galima geriau aptikti patogenus ir imtis atitinkamų veiksmų. 

Strategija remiamas naujo patikimo tinklo, kuris pagrindiniuose karštuosiuose taškuose vykdytų tyrimus ir nustatytų patogenus, kūrimas ir ne tik nustatomos grėsmės, bet ir teikiamos rekomendacijos dėl veiksmų. Šiuo darbu, kurį remtų ES delegacijos vietoje, būtų papildyta esamus tinklus jungianti G7 iniciatyva 60 . Jis apims visų žmonių, gyvūnų ir aplinkos spektro priežiūros sistemų skaitmenizaciją ir integravimą, laboratorijų pajėgumų ir genominės sekoskaitos pajėgumų stiprinimą, taip pat darbuotojų mokymą.

11 pagrindinis principas. Taikyti visapusišką bendros sveikatos koncepciją ir intensyvinti kovą su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.

Pastaraisiais metais dar aktualesni tapo du svarbūs iššūkiai. Pirmasis yra susijęs su gyvūnų, aplinkos ir žmonių sąveikos sudėtingumu bei pasekmėmis, todėl reikia laikytis daugiasektorės, integruotos ir tarpdalykinės bendros sveikatos koncepcijos. Tai, be kita ko, išaugusi didelių pandemijos protrūkių rizika, visų pirma dėl žemės naudojimo keitimo, aplinkos būklės blogėjimo, sudėtingų maisto gamybos sistemų ir intensyvesnės prekybos bei kelionių, taip pat našta mažų ir vidutinių pajamų ekonomikai dėl apleistų, su tarša susijusių arba endeminių ligų, kurių dauguma gali būti zoonozinės, plintančios per orą, vandenį ar platinamos pernešėjų.

Antrasis – tyli atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) pandemija, kurią PSO įvardijo kaip vieną iš dešimties didžiausių pasaulinių grėsmių sveikatai 61 . AAM taip pat yra padėtį sunkinanti aplinkybė pandemijų metu. Be to, antimikrobinės medžiagos teršia aplinką ir daro poveikį biologinei įvairovei 62 . Šalys, institucijos ir pasaulio suinteresuotieji subjektai turi kolektyviai ir visapusiškai priimti šiuos iššūkius prioritetine tvarka.

Siekiant plėtoti šį pagrindinį principą, pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims:

Øintensyvinti darbą su Keturšaliu aljansu, įskaitant PSO, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją (WOAH) ir Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP), kad būtų įgyvendintas jos Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas bendras veiksmų planas;

Øsiekti visapusiškos prevencijos 63  – nustatyti ir šalinti grėsmes prieš tai, kai patogenai iš gyvūnų perduodami žmonėms, o ne po to, kai prasideda protrūkiai tarp žmonių, ir stiprinti gebėjimus užkirsti kelią su tarša susijusioms grėsmėms sveikatai;

ØKomisija išnagrinės esamas tarptautines konvencijas, kurios turi įtakos galimų pandemijų plitimui, kad įvertintų, ar jų nuostatos arba įgyvendinimo planai galėtų būti sustiprinti siekiant paremti bendros sveikatos koncepciją 64 ;

Øsiekti, kad į susitarimą dėl pandemijos būtų įtrauktos konkrečios nuostatos dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms;

Øremti naujoviškų medicininių atsako priemonių (įskaitant antimikrobines medžiagas, vakcinas ir diagnostiką 65 ) kūrimą ir prieigą prie jų, siekiant kovoti su AAM.

3.Naujas vidaus valdymas iššūkiams visuotinės sveikatos srityje priimti

Norint pasiekti šios strategijos tikslus, reikia užtikrinti, kad darbas Komisijoje ir su valstybėmis narėmis bei partneriais būtų darnesnis. Taip yra todėl, kad visuotinė sveikata vis labiau priklausoma nuo įvairios politikos (pvz., klimato, aplinkos, energetikos, mitybos, apsirūpinimo maistu saugumo, socialinės apsaugos, demografijos, švietimo, mokslinių tyrimų, humanitarinės pagalbos, finansų, prekybos, pramonės arba užsienio ir saugumo), kuri daro poveikį sveikatai arba sudaro sąlygas priimti iššūkius sveikatos srityje, aktyviai dalyvaujant įvairioms ES ir nacionalinio lygmens agentūroms bei įstaigoms ir įvairioms finansų įstaigoms. Todėl reikia gerinti koordinavimą, kad būtų lengviau įgyvendinti šios strategijos prioritetus ir užtikrinti tikrą sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką valdymą, kuris yra šios strategijos naujovė.

12 pagrindinis principas. Komisijoje, ES agentūrose ir ES finansų institucijose veiksmingai susieti visą politiką ir priemones, kurios daro poveikį visuotinei sveikatai.

Siekdama visapusiškai integruoti visuotinės sveikatos aspektus į visą ES politiką, kuri daro poveikį visuotinei sveikatai, Komisija stiprins vidaus koordinavimo paskirstymo funkcijas ir atsakomybę, politiką bei priemones ir tai, kaip jos padės įgyvendinti šios strategijos prioritetus.

Tai apima šias pagrindinių politikos sričių veiklos kryptis:

Øiki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą pasaulyje, didinti gebėjimą prisitaikyti ir užtikrinti didesnį atsparumą mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos pagal Paryžiaus susitarimą; 

Øskatinti plataus užmojo visuotinius veiksmus siekiant kovoti su biologinės įvairovės nykimu, neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, oro, vandens ir dirvožemio tarša, toksinių medžiagų poveikiu; skatinti laikytis bendros sveikatos koncepcijos įgyvendinant būsimą Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją, dėl kurios turi būti susitarta JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP15), ir vykdant pasaulinius veiksmus, kuriais siekiama kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, kad būtų sumažinta zoonozių riziką; didinti dirvožemio biologinę įvairovę, plėtoti tarptautines pastangas mažinti oro taršą ir pasaulinį išmetamųjų teršalų kiekį, propaguoti pagrindines tarptautines priemones ir pasaulinį cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymo po 2020 m. mechanizmą, derėtis dėl naujos teisiškai privalomos priemonės taršai plastiku panaikinti ir per būsimą 2023 m. JT konferenciją dėl vandens pasiekti plataus užmojo rezultatų vandens ir sveikatos srityje;

Øpropaguoti veiksmingus sveikatos ir saugos standartus visame pasaulyje toliau bendradarbiaujant su Tarptautine darbo organizacija (TDO), kad teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygas būtų integruota į TDO pagrindinių principų ir teisių darbe sistemą;

Ødidinti humanitarinę pagalbą ir paramą regionams bei gyventojams, kurie labiausiai kenčia nuo maisto stygiaus ir didelio mitybos nepakankamumo, stebėti maisto kainas ir teikti atsargas šalims, kurioms reikia pagalbos, kaip nurodyta 2022 m. kovo mėn. Komisijos komunikate „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“ 66 ir Komunikate dėl trąšų; laikytis sisteminio požiūrio spartinant perėjimą prie tvarios maisto sistemos, kuri gali būti naudinga sveikatai, aplinkai ir visuomenei;

Øpritraukti investicijų į švietimą, kad trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu būtų remiama sveikata, kaip numatyta aukščiausiojo lygio susitikime švietimo pertvarkos klausimais prisiimtuose įsipareigojimuose, kartu teikiant pirmenybę ikimokykliniam ugdymui, švietimui sveikatos srityje, lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir maitinimui mokyklose įgyvendinant programas su šalimis partnerėmis;

Østiprinti humanitarinę pagalbą ir civilinės saugos operacijas, susijusias su pasauline sveikata ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais, didinant Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro ir Europos humanitarinio reagavimo pajėgumų operatyvinius, analitinius, stebėsenos ir ryšių palaikymo pajėgumus ir pasitelkiant daugiau visuomenės sveikatos ekspertų veiksmams krizių zonose; remti nelaimių valdymo gebėjimų stiprinimą su tokiomis organizacijomis kaip ASEAN humanitarinės pagalbos koordinavimo centras; didinti su sveikata susijusių reagavimo pajėgumų prieinamumą pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą; plėtoti naujus medicininius ir su ChBRB susijusius Europos civilinės saugos rezervo ir rezervo „RescEU“ pajėgumus; stiprinti bendradarbiavimą su PSO reagavimo į ekstremaliąsias situacijas srityje ir toliau remti jų darbą, susijusį su visame pasaulyje dislokuotų greitosios medicinos pagalbos komandų standartų rengimu ir klasifikavimo procesais;

Øužtikrinti, kad viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų elgesys prisidėtų prie visuotinės sveikatos taikant įvairias su finansais susijusias priemones: i) skatinti į sveikatingumą nukreiptą vietos ir užsienio įmonių elgesį, poveikio sveikatai aspektus įtraukiant į ES nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą 67 ; ii) bendradarbiauti su tarptautinėmis finansų įstaigomis ir reitingų agentūromis, kad jos į savo sprendimus įtrauktų tuos pačius sveikatos kriterijus; iii) bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), kad jis įtrauktų sveikatos srities investicijas į reguliarų šalių makroekonominio stabilumo vertinimą, kuriuo skatinamos investicijos į visuomenės sveikatą;

Øužtikrinti, kad tarptautinė prekybos politika būtų naudinga visuotinei sveikatai, kad tarptautinės vaistų tiekimo grandinės nebūtų suardytos, o partneriai gautų naudos iš vaistų, medicinos priemonių ir paslaugų, didinant sveikatos priežiūros sistemų atsparumą pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) prekybos ir sveikatos iniciatyvą 68 ir su PPO partneriais dalijantis patirtimi prekybos lengvinimo srityje. Tai apima metinį per pandemiją įgytos patirties įvertinimą kartu su PPO partneriais ir stebėjimą, kaip įgyvendinamas Ministrų sprendimas dėl PPO sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutarties) 69 , pagal kurį sudaromos sąlygos greitai ir supaprastintai leisti gaminti ir eksportuoti COVID-19 vakcinas be patento savininko sutikimo. Konstruktyviai aptarsime, ar išplėsti šį mechanizmą, kad jis apimtų terapinius vaistus nuo COVID-19 ir diagnostiką, taip pat remsime vakcinų ir kitų produktų gamybos pajėgumų didinimą besivystančiose šalyse; 

Øremiant vyriausiojo įgaliotinio veiklą, formuoti bendrą užsienio ir saugumo politiką, taip pat skatinti visapusišką tos politikos įgyvendinimą įtraukiant sveikatos klausimus į politinį dialogą su partneriais, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarptautiniam bendradarbiavimui. Išorės veiksmai gali būti visuotinės sveikatos skatinimo priemonė, pavyzdžiui, nustatant išorės saugumo grėsmes. Visuotinė sveikata turėtų būti glaudžiau susieta su kitais sveikatai poveikį darančiais veiksniais, pavyzdžiui, aplinkos, migracijos, demografijos ar aprūpinimo maistu. Būsimos veiklos kryptys turėtų būti tokios: i) remti pandemijų stebėjimo mechanizmų kūrimą ES nepriklausančiose šalyse; ii) skleisti tarpusavio informaciją apie partnerių planus, kad vykdant veiksmus sveikatos srityje būtų siekiama užsienio politikos ir prekybos tikslų; iii) užtikrinti bendradarbiavimą Ženevoje, Niujorke ir visame pasaulyje su panašiai mąstančiais partneriais; iv) užkirsti kelią užsienio subjektų vykdomam manipuliavimui informacija ir kišimuisi, dėl kurio visuotinės sveikatos sritis gali tapti konfliktų lauku, ir reaguoti į tai. Paaiškėjo, kad veiksminga komunikacija apie ES veiksmus sveikatos srityje šiuo atžvilgiu tikrai yra labai naudinga priemonė;

Øužtikrinti aktyvų ES delegacijų vaidmenį įgyvendinant šią strategiją. COVID-19 pandemijos metu ES delegacijos įrodė, kad jos veiksmingai renka su sveikata susijusią informaciją visame pasaulyje, informuoja apie ES prioritetus ir vykdo informavimo veiklą, o kartu didina politinį sąmoningumą. Reikės stiprinti ES delegacijų vaidmenį užtikrinant konkrečią patirtį su sveikata susijusiose geostrateginės svarbos srityse. Bus nagrinėjama galimybė stiprinti konkrečias sveikatos srities ekspertines žinias delegacijose, be kita ko, komandiruojant ekspertus.

13 pagrindinis principas. Geriau susieti ir koordinuoti ES ir jos valstybių narių politiką ir priemones, kad būtų laikomasi vieningos pozicijos ir imamasi veiksmingų priemonių visame pasaulyje.

ES lyderystė labai padeda visame pasaulyje kovoti su COVID-19 pandemija taikant Europos komandos principą, kai ES ir valstybės narės veikia pagal savo atitinkamą kompetenciją. Šios lyderystės stiprinimas yra labai svarbus siekiant padidinti ES indėlio į visuotinę sveikatą poveikį ir formuoti naują visuotinės sveikatos tvarką, grindžiamą mūsų pagrindinėmis vertybėmis. ES valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai iš esmės sutaria, kad tam būtinas glaudesnis praktinis koordinavimas, kurį taikant ne tik būtų atsižvelgiama į konkrečią kompetenciją, bet ir palengvinamas sprendimų priėmimas oficialiai nustatytais kanalais.

Remiantis ES valstybių narių idėjomis, šioje strategijoje siūloma apibrėžti praktinius būdus, kaip 2023 m. 70 sustiprinti koordinavimą; veiklos kryptis yra šios: 

Øužtikrinti nacionalinių ir ES visuotinės sveikatos strategijų sinergiją;

Øsudaryti palankesnes sąlygas ES ir valstybėms narėms keistis informacija ir žvalgybos informacija daugelyje centrų, sprendžiančių visuotinės sveikatos klausimus (Briuselyje, valstybių narių sostinėse, Ženevoje ir Niujorke), padidinant sveikatos pajėgumus ir (arba) ekspertines žinias pastaruosiuose dviejuose centruose. Tai bus grindžiama Tarybai pirmininkaujančios Čekijos vykdoma iniciatyva, kuria siekiama patenkinti šį poreikį;

Ørinkti valstybių narių nuomones, be kita ko, rengti periodines apklausas konkrečiomis temomis, kad būtų lengviau formuoti poziciją;

Øužtikrinti tęstinį pagrindinių ES ir jos valstybių narių priemonių ir finansavimo veiksmų nustatymo procesą, kad būtų galima geriau suprasti, kokių veiksmų imamasi, ir sudaryti sąlygas susieti išteklius su strategijos prioritetais, prireikus apsvarstant galimybę dalyvauti bendruose ministrų susitikimuose sveikatos, finansų, užsienio reikalų ir vystymosi srityse;

Østiprinti išankstinį veiklos koordinavimą su valstybėmis narėmis, visų pirma forumuose, kuriuose tiesiogiai dalyvauja ne visos valstybės narės (pvz., G7, G20 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO));

Øužtikrinti geresnį koordinavimą Europos Sąjungoje ir telkti sąjungininkus, kad būtų užtikrintas tinkamas ES dalyvavimas ir sprendimų priėmimo vaidmuo tarptautinėse organizacijose; 

Østiprinti su strategija susijusią išorės komunikaciją, kad ES ir jos valstybių narių pastangos būtų tinkamai pripažintos, o Europos komandos principas būtų ES efektyvių veiksmų sveikatos srityje ženklas, atitinkantis strategiją „Global Gateway“.

4.Naujas daugiašalis besiformuojančios pasaulinės sveikatos tvarkos valdymas 

Nuo tada, kai buvo paskelbtas 2010 m. komunikatas, formuojasi nauja pasaulinė sveikatos tvarka – nuolat kintanti sistema, apimanti daugybę naujų suinteresuotųjų subjektų ir iniciatyvų, kurios keičia santykius visuotinės sveikatos srityje sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis. COVID-19 pandemija yra tikras išbandymas siekiant nustatyti, ko būtina imtis, kas turi pasikeisti ir ko trūksta, kad būtų užtikrintas veiksmingas pasaulinis sveikatos valdymas. Komisija vadovausis pagrindiniais principais ir ragins valstybes nares daryti tą patį.

14 pagrindinis principas. Remti stipresnę, veiksmingesnę ir atskaitingesnę PSO.

Visos 27 ES valstybės narės yra PSO narės, be to, nors ES oficialiai ir nėra PSO narė, ji visada tvirtai remia PSO, be kita ko, kai kilo klausimų dėl pastarosios vaidmens. COVID-19 pandemija parodė, kad PSO yra būtinas daugiašalės sveikatos priežiūros sistemos ramstis, o kartu atskleidė sritis, kuriose esama tam tikrų trūkumų. Šia strategija turėtų būti siekiama užtikrinti tolesnį PSO lyderystės, veiksmingumo, efektyvumo, atskaitomybės, aktualumo stiprinimą ir suderinti ES ir PSO prioritetus.

Pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims: 

Øsiekti oficialaus ES stebėtojo statuso su visomis dalyvavimo teisėmis; tai būtų pirmas žingsnis siekiant visapusiškos narystės PSO;

Øiki 2030–2031 m. padėti užtikrinti, kad PSO finansavimas būtų tvaresnis, atsižvelgiant į 75-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos 71 sprendimus;

Øpaspartinti PSO reformą, kad būtų sustiprintas jos valdymas, veiksmingumas, atskaitomybė ir taisyklių vykdymo užtikrinimas, atsižvelgiant į jos narių poreikius;

Øsutelkti PSO dėmesį į organizacijos norminamąjį vaidmenį pasaulinės svarbos srityse, pradedant griežtesnėmis tarptautinėmis sveikatos priežiūros taisyklėmis ir būsimu susitarimu dėl pandemijų iki 2024 m., taip pat išnagrinėti veiksmus kitose srityse, pavyzdžiui, sveikatos duomenų valdymo ir darbo jėgos;

Østiprinti bendradarbiavimą su PSO Europos centriniu ir regionų lygmeniu, naudojant pirmiau minėtus nustatymo mechanizmus, kad ES ir PSO prioritetai būtų suderinti geriau. Šiais bendrais tikslais bus grindžiamas didelis savanoriškas ES indėlis į PSO. 2020 ir 2021 m. Komisijos savanoriški įnašai apskritai buvo ketvirti pagal dydį, o ES ir jos valstybės narės užtikrino daugiau kaip 20 proc. PSO biudžeto 72 .

15 pagrindinis principas. Vadovauti naujajam pasaulinio sveikatos valdymo procesui užpildant spragas ir užtikrinant veiksmų nuoseklumą.

COVID-19 pandemijos patirtis dar kartą atskleidė, kad pasaulinę sveikatos valdymo sistemą (šios srities institucijų, subjektų, taisyklių ir finansavimo segmentų visumą), reikia stiprinti siekiant užtikrinti, kad i) būtų galima naudotis būtinais mechanizmais sveikatos srities iššūkiams priimti ir ii) visuotinės sveikatos srityje veikiančių organų įvairovė būtų pakankamai suderinta, vengiant dubliavimosi ir susiskaidymo, kad būtų lengviau veiksmingai ir efektyviai reaguoti į iššūkius sveikatos srityje.

Trumpuoju laikotarpiu Jungtinių Tautų sistema, G7, G20 ir EBPO suteikė svarbų postūmį pasaulinio masto veiksmams. Geras pavyzdys – G7 parengties pandemijoms paktas 73 : atsižvelgiant į tai, kad nėra pasaulinio patogenų priežiūros tinklo, paktu siekiama sujungti esamus dalinius tinklus. Kitas geras pavyzdys – G20 sukurtas Pandemijų fondas 74 , kuris užpildo besirandančias finansavimo spragas pasauliniu, regionų ir šalių lygmenimis.

Ilgalaikėje perspektyvoje tvirtas pasaulinis sveikatos valdymas reikalauja užpildyti esamas spragas ir užtikrinti nuoseklumą. Pirmenybė bus teikiama ne tik susitarimui dėl pandemijos (žr. 2.3 skirsnį), bet ir šioms veiklos kryptims:

Øsiekti tęstinio bendradarbiavimo ir sinergijos tarp sveikatos ir finansų sektorių, užtikrinant ilgalaikę sąsają tarp sveikatos ir finansų politikos, kad būtų veiksmingai kovojama su grėsmėmis visuotinei sveikatai ir pasaulio ekonomikai, remiantis G20 bendros sveikatos ir finansavimo darbo grupės darbu. Tokia sąsaja padėtų įvertinti grėsmių visuotinei sveikatai ir pažeidžiamumo ekonominį poveikį, nustatant, ką vyriausybės turėtų padaryti, kad būtų geriau pasirengusios galimai krizei. Tai taip pat padėtų sutelkti reikiamus finansinius išteklius po to, kai PSO paskelbia ekstremaliąją padėtį dėl pandemijos, kad šalys galėtų geriau valdyti atitinkamus ekonominius ir socialinius padarinius;

Østiprinti visuotinės sveikatos iniciatyvų derinimą ir koordinavimą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis veiksmingumas, ir išnagrinėti galimybę priimti ilgalaikius sprendimus 75 , kuriais būtų galima sujungti arba išplėsti kelių esamų sveikatos fondų veiklą ir toliau teikti būtiną finansavimą jų pagrindiniam darbui 76 ;

Øužtikrinti, kad iššūkiai visuotinės sveikatos srityje išliktų tarp svarbiausių pasaulinės darbotvarkės klausimų ir kad aukščiausi vadovai būtų struktūriškai įtraukti į procesą, kad galėtų suteikti postūmį darbui visuotinės sveikatos srityje su PSO priešaky ir prisiimti individualią bei kolektyvinę atsakomybę; remti struktūrą, į kurios kūrimo procesą vykstančių daugiašalių diskusijų kontekste prireikus būtų įtraukti valstybių ir vyriausybių vadovai.

16 pagrindinis principas. Užtikrinti svaresnį ES vaidmenį tarptautinėse organizacijose ir įstaigose.

Vadovaudamosi Europos komandos principu, ES ir jos valstybės narės skiria didelius finansinius įnašus visoms pagrindinėms tarptautinėms institucijoms ir visuotinės sveikatos iniciatyvoms. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad šie finansiniai įnašai suteiktų atitinkamus sprendimų priėmimo įgaliojimus, kurie padėtų siekti šios strategijos tikslų.

Pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims:

Øužtikrinti, kad visų institucijų ir įstaigų dalyvavimas ir sprendimų priėmimo vaidmuo atitiktų ES ir valstybių narių įnašus, siekiant padidinti mūsų įtaką;

Østebėti ES finansinius įnašus, skiriamus tarptautinėms organizacijoms ir agentūroms bei iniciatyvoms, ir kaip jie padeda siekti ES prioritetų;

Øparengti planą, kaip per pagrįstą laikotarpį toliau didinti ES įtaką tais atvejais, kai ES poveikis institucijoms ir įstaigoms yra neproporcingas ES įnašams, taip šioje srityje siekiant užtikrinti suderinimą.

5.Plėtoti Sąjungos sveikatos srities strateginės partnerystės iniciatyvas ir pertvarkyti bendradarbiavimą su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais

Dėl visame pasaulyje visuotinei sveikatai kylančių plataus masto iššūkių reikia plėtoti mūsų partnerystės iniciatyvas, išnaudojant unikalias ES galimybes skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Komisija vadovausis pagrindiniais principais ir ragins valstybes nares daryti tą patį.

17 pagrindinis principas. Plėtoti partnerystės iniciatyvas, grindžiamas lygiomis teisėmis, bendra atsakomybe, abipusiu interesu ir strateginiais prioritetais. 

Strategijos „Global Gateway“ tikslas – stiprinti prasmingą ir abipusiškai naudingą partnerystę su įvairiais tradiciniais ir netradiciniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais. Šiuo atžvilgiu sveikata yra vienas iš pagrindinių ramsčių. ES toliau plėtos partnerystės iniciatyvas, kad padėtis sveikatos srityje būtų gerinama visame pasaulyje, ir ypatingą dėmesį skirs šalims, kurių sveikatos priežiūros sistemos silpnesnės.

ES santykiai su partneriais turi būti pagrįsti tuo, kad ES ir mūsų partneriai turi prisiimti atsakomybę; tai yra labai svarbu siekiant suverenumo sveikatos srityje.

ES dvišalės partnerystės iniciatyvos bus grindžiamos nuolatiniu bendradarbiavimu su įvairiais partneriais, įskaitant nacionalines sveikatos priežiūros institucijas, visuomenės sveikatos institucijas ir kitas susijusias įstaigas. Laikydamasi prasmingos partnerystės principo, ES skatins šalis partneres prisiimti ir vykdyti plataus užmojo įsipareigojimus užkirsti kelią grėsmėms sveikatai, gerinti padėtį sveikatos srityje ir investuoti į visų savo gyventojų sveikatos priežiūros paslaugas, ilguoju laikotarpiu didinant vidinius įsipareigojimus skirti išteklių sveikatos srityje. Tai apima, pavyzdžiui, pažangą Afrikoje siekiant 2001 m. Afrikos Sąjungos Abudžos deklaracijoje 77 nustatyto tikslo „ne mažiau kaip 15 proc. metinio biudžeto skirti sveikatos sektoriaus gerinimui, atsižvelgiant į būtiną fiskalinio manevravimo galimybę“.

ES plėtoja partnerystės iniciatyvas sveikatos srityje regionų lygmeniu. Regionalizmas yra svarbus visuotinės sveikatos aspektas, o regionų suinteresuotieji subjektai atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Bus labai svarbu stiprinti partnerystės iniciatyvas sveikatos srityje regionų lygmeniu, be kita ko, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Karibų regione, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, taip pat remti Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą.

2022 m. vasario mėn. ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime sustiprinta ES ir Afrikos partnerystė sveikatos srityje, kuria grindžiamos penkios Europos komandos iniciatyvos, įgyvendinamos su Afrikos partneriais 78 . ES taip pat yra įsipareigojusi remti ES ir Afrikos visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrąją įmonę, kuri remiasi Europos ir besivystančių šalių klinikinių tyrimų partneryste, subūrusia 15 narių iš ES ir 21 narį iš Afrikos ir kitus viešuosius bei privačiuosius pramonės, filantropijos arba ES nepriklausančių ir ne Afrikos šalių subjektus.

Europos komandos regioninė iniciatyva 79 plėtojama Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione tokiose srityse: 1) privačiojo sektoriaus dalyvavimo, 2) geresnių regioninių tiekimo grandinių, prekybos integracijos ir verslo aplinkos, 3) reguliavimo stiprinimo, 4) paklausos konsolidavimo ir bendrų viešųjų pirkimų, 5) mokslinio bendradarbiavimo, 6) pasirengimo pandemijai ir sveikatos saugumo ir 7) kitų su sveikata susijusių aspektų (sveikatos duomenų, skaitmeninių ir besiformuojančių technologijų, neužkrečiamųjų ligų, sveikatos priežiūros sistemų ir kt.). Įgyvendinant partnerystę bus remiamos nuolatinės regioninės pastangos, visų pirma 2021 m. rugsėjo mėn. Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) patvirtintas Savarankiškumo sveikatos srityje planas, kuriame nustatyti vakcinų ir vaistų gamybos pajėgumų stiprinimo regione veiksmai. Viena iš pagrindinių partnerių bus Visos Amerikos sveikatos organizacija (PAHO/PSO).

Laikydamasi savo bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione strategijos, ES toliau bendradarbiaus su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partneriais, kad sustiprintų jų (visų pirma mažiausiai išsivysčiusių regiono šalių) pajėgumus, suverenumą sveikatos srityje ir pasirengimą pandemijoms. ES stiprins bendradarbiavimu grindžiamus užkrečiamųjų ligų mokslinius tyrimus pagal mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“. Remdamasi savo Vaistų strategija, ES stiprins daugiašalį bendradarbiavimą, kad užtikrintų saugias ir įvairias farmacijos ir su sveikata susijusias pramonės tiekimo grandines, kad būtų suteikiama daugiau galimybių gauti kokybiškų vaistų ir sveikatos produktų; ES nagrinės tolesnį ES ir ASEAN bendradarbiavimą, įtvirtintą pagal bendros sveikatos koncepciją, ir skatins glaudesnes regioninių sveikatos pajėgumų (tokių kaip naujasis ASEAN ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų ir naujų ligų centras (ACPHEED)) sąsajas.

ES toliau teiks pirmenybę sveikatos sistemų atsparumui kaimyninėse šalyse. ES aktyviai padeda savo partneriams Vakarų Balkanuose ir kaimyninėse šalyse kelti sveikatos priežiūros standartus ir sumažinti tikimybę, kad dėl ekstremaliųjų sveikatos situacijų ateityje bus uždarytos sienos. ES padeda šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, įskaitant Ukrainą, Moldovą ir Gruziją, suderinti savo sveikatos teisės aktus su ES sveikatos teisės aktais ir gebėti juos įgyvendinti. Be kita ko, tam sutelkiamos ES agentūros (ECDC ir EMA), visų pirma įgyvendinama ES acquis dėl tarpvalstybinių grėsmių sveikatai pagal ES standartus, epidemiologijos mokymo programa, skirta nacionaliniams visuomenės sveikatos sektoriaus darbuotojų pajėgumams stiprinti kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanuose, užtikrinama pažanga taikant bendros sveikatos koncepcija grindžiamą požiūrį į atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, stiprinamos priežiūros sistemos ir visuomenės sveikatos mikrobiologijos pajėgumai ir vykdomas regioninis bendradarbiavimas epideminės žvalgybos, rizikos vertinimo, pasirengimo, reagavimo ir ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų srityse.

Vakarų Balkanų partneriai ir Ukraina buvo pakviesti stebėtojų teisėmis prisijungti prie Sveikatos saugumo komiteto, o visos Vakarų Balkanų šalys yra pasirašiusios ES susitarimą dėl bendro medicininių atsako priemonių pirkimo.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra viena iš pagrindinių visuotinės sveikatos srities partnerių, atsižvelgiant į tokias bendras iniciatyvas kaip JAV ir ES darbotvarkė dėl kovos su pasauline pandemija, skiepų visam pasauliui, gyvybių gelbėjimo ir geresnio pasaulio sveikatos saugumo atkūrimo rezultatų 80 , administracinis susitarimas su JAV sveikatos ir socialinių reikalų departamentu dėl grėsmių visuomenės sveikatai 81 , Transatlantinė atsparumo antimikrobinėms medžiagoms darbo grupė 82 , ES ir JAV jungtinė darbo grupė COVID-19 gamybos ir tiekimo grandinės problemoms spręsti 83 ir veiklos koordinavimas su JAV tarptautinio vystymosi agentūra. ES ir JAV partnerystė turėtų būti išplėsta, kad apimtų išsamesnį sveikatos klausimų rinkinį, sukuriant ES ir JAV bendradarbiavimo sveikatos srityje darbo grupę, kuri užsiimtų sveikatos saugumo, vėžio politikos ir pasaulinio sveikatos valdymo klausimais.

Glaudus bendradarbiavimas su panašiai mąstančiais partneriais ir paramos teikėjais, pavyzdžiui, Kanada, Japonija ir Jungtine Karalyste, be kita ko, tokiose srityse kaip sveikatos priežiūros sistemos stiprinimas, lygybė ir visuotinė sveikatos apsauga, ir toliau bus naudingas kuriant daugiašalius pasaulinių uždavinių sprendimo būdus. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras bendradarbiauja su kitais ligų kontrolės centrais ES nepriklausančiose šalyse, įskaitant JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrus.

Siekiant plėtoti šį pagrindinį principą, pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims:

Øvisuose regionuose daugiausia dėmesio skirti tiems partneriams, kuriems pagalbos reikia labiausiai, ir tiems atvejams, kai galima pasiekti rezultatų vietoje, kartu atsižvelgiant į konkrečias problemas, susijusias su tokiais konfliktais, skatinant bendradarbiavimą, kai vyriausybės prisiima atsakomybę ir padeda didinti paramos veiksmingumą;

Øtoliau teikti pirmenybę sveikatai kaimyninėse šalyse ir remiant šalis kandidates bei potencialias šalis kandidates; remti Ukrainą ir Moldovą, kurių sveikatos priežiūros sistemoms tenka didžiulė našta dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ir visapusiškai remti atstatymą po karo, modernizuoti ir atkurti jų sveikatos priežiūros sistemas;

Øpanaudoti ES stipriąsias puses pasitelkiant unikalias regionines institucijas (pvz., Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) ir Europos vaistų agentūrą (EMA)), kurios gali bendradarbiauti su kitomis regioninėmis iniciatyvomis visame pasaulyje, dalytis ES duomenimis, moksline informacija bei žiniomis ir pasinaudoti ne ES šalių ekspertinėmis žiniomis. Tai padėtų sustiprinti bendradarbiavimą su tokiomis įstaigomis kaip Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai, Afrikos vaistų agentūra ir panašūs subjektai kaimyninėse šalyse, taip pat su Lotynų Amerikos, Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono programomis (pvz., Pietryčių Azijos reagavimo į pandemiją ir pasirengimo joms programa, pagal kurią ASEAN šalims padedama stiprinti nacionalinius gebėjimus kontroliuoti COVID-19).

18 pagrindinis principas. Stiprinti bendradarbiavimą su pagrindiniais visuotinės sveikatos sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais.

Kai kurios pasaulio pilietinės visuomenės organizacijos, filantropinės organizacijos, visuotinės sveikatos iniciatyvos (pvz., Pasaulinis fondas, GAVI, CEPI ir kt.), kitos JT įstaigos (įskaitant UNFPA, UNICEF, UNAIDS), daugiašaliai plėtros bankai ir privatūs suinteresuotieji subjektai turi didesnį finansavimą, nei galėtų skirti daugelis šalių donorių. Bendradarbiavimas su šiais suinteresuotaisiais subjektais yra labai svarbus siekiant užtikrinti pastangų koordinavimą ir papildomumą. Bendradarbiavimas su visų rūšių pilietinės visuomenės organizacijomis (įskaitant jaunimo organizacijas), pacientų organizacijomis, socialiniais partneriais, parlamentais ir apskritai bendruomenėmis yra labai svarbus, kad ES galėtų išreikšti savo paramą solidarumui bei demokratijai ir daug dėmesio skirti atviram ir skaidriam valdymui bei žmogaus teisėms. Ne mažiau svarbus bendradarbiavimas su bendruomenėmis ir lokalizavimas, kurie gali padėti užtikrinti veiksmų efektyvumą. Galiausiai, siekiant padėti didinti savarankiškumą, labai svarbus privačiojo sektoriaus vaidmuo, visų pirma farmacijos, biotechnologijų ar medicinos technologijų sektoriuose ir skaitmeninių sprendimų srityje.

Siekiant plėtoti šį pagrindinį principą, pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims:

Øtoliau kurti tvirtą partnerystę su visuotinės sveikatos suinteresuotaisiais subjektais: i) siekti bendrų prioritetų; ii) padėti siekti viešojo sektoriaus tikslų; iii) užtikrinti atskaitomybę; ir iv) išvengti susiskaidymo, kuris gali pakenkti veiksmų visuotinės sveikatos srityje efektyvumui. ES rems šių organizacijų pastangas geriau koordinuoti savo veiksmus, vengti dubliavimosi ir kuo labiau padidinti jų poveikį vietoje. ES toliau propaguos tvirtą bendradarbiavimą ir bendrų tikslų nustatymą, pavyzdžiui, pagal Pasaulinį geros sveikatos ir visų gerovės veiksmų planą 84 ;

Øtoliau padėti stiprinti pilietinę visuomenę kaip strategijos partnerę, užtikrinti didesnį žmonių vaidmenį ir dalyvavimą užtikrinant jų pačių sveikatą, be kita ko, reikalauti vyriausybių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atskaitomybės. ES plės šią paramą, kad ji aprėptų bendruomenės įsipareigojimą ir dalyvavimą visuose sveikatos srities procesuose. Bendruomenės yra labai svarbios, o lokalizavimas gali prisidėti prie veiksmų efektyvumo;

Øužtikrinti, kad būtų tinkamai įvertintas ir įtrauktas privatusis sektorius ir sveikatos pramonė (įskaitant prekių gamybos, paslaugų teikimo ir paramos srityse).

6.Finansai

Dėl COVID-19 pandemijos rizika, susijusi su nepakankamu sveikatos priežiūros sistemų finansavimu, tapo aiškesnė nei bet kada anksčiau. Tai paskatino beprecedentiškai sutelkti finansavimą visuotinei sveikatai ir padidino informuotumą apie prevencinių veiksmų svarbą kovojant su tarša ir saugant gamtą. Toks finansavimas, kurį būtina tęsti, turi tinkamai prisidėti prie geresnės žmonių sveikatos ir gerovės, sveikatos priežiūros sistemų stiprinimo ir kovos su grėsmėmis sveikatai visame pasaulyje.

Komisija vadovausis pagrindiniais principais ir ragins valstybes nares daryti tą patį.

19 pagrindinis principas. Užtikrinti kuo efektyvesnį ES visuotinės sveikatos finansavimą

ES ir jos valstybės narės turėtų nuspėjamai ir tvariai investuoti į visuotinę sveikatą, atsižvelgdamos į poreikius ir užmojus. Svarbu, kad rezultatai priklausys ne tik nuo to, kiek lėšų skirsime, bet ir nuo to, kaip užtikriname finansavimą, todėl reikia atidžiau stebėti bendrą ES finansinio įnašo poveikį. Be to, reikia pasitelkti kitus finansavimo šaltinius, įskaitant pačių partnerių įnašus, taip pat naudoti naujas finansavimo priemones, kad jos būtų pritaikytos prie didelių strategijoje nustatytų užmojų.

Siekiant plėtoti šį pagrindinį principą, pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims:

Øteikti pirmenybę visuotinei sveikatai visose atitinkamose ES biudžeto finansavimo programose, įskaitant programą „ES – sveikatos labui“, programą „Europos horizontas“, KVTBP „Globali Europa“, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir Techninės pagalbos ir informacijos mainų priemonę. Parama biudžetui ir toliau bus pagrindinis būdas, kai tinkama, reikiama linkme kreipti nacionalinę politiką bei reformas ir su šalimis partnerėmis užtikrinti tvirtą dialogą politikos klausimais;

Øvykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti visuotinės sveikatos finansavimą pagal daugiametę finansinę programą. ES įsipareigojo bent 20 proc. savo oficialios paramos vystymuisi skirti žmogaus socialinei raidai ir socialinei įtraukčiai 85 pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“). Pagal KVTBP „Globali Europa“ 2021–2027 m. ES iki šiol yra numačiusi skirti daugiau kaip 4,4 mlrd. EUR 86 dotacijų visuotinei sveikatai nacionaliniu, regionų ir pasaulio lygmenimis; tai turėtų būti tinkamai įgyvendinama pagal šią strategiją;

Øieškoti naujų finansavimo būdų veiksmingai taikant Europos komandos principą, kad būtų galima sutelkti ES ir valstybių narių išteklius ir užtikrinti didžiausią poveikį. ES ragins ES valstybes nares didinti visuotinės sveikatos finansavimą atsižvelgiant į strategijos prioritetus;

Øskatinti naudoti novatoriškas finansines priemones ir remtis „Europos darnaus vystymosi fondu +“ (EDVF+), kuris sudaro palankesnes sąlygas gauti mišrų finansavimą ir biudžeto garantijas. Žmogaus socialinei raidai skirta speciali linija pagal EDVF+ atvirą struktūrą suteikia galimybių pritraukti daugiau investicijų į sveikatą. Kartu su Europos investicijų banku ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku Komisija ketina sukurti visuotinės sveikatos finansavimo sistemą, suderintą su mūsų bei šalių partnerių prioritetais ir atitinkamais abiejų bankų įgaliojimais. Atitinkamais atvejais ir laikantis ES prioritetų skatinti privačių investuotojų dalyvavimą;

Øteikti pirmenybę bendro investavimo iniciatyvoms su vietos partneriais ir sutelkti finansavimą su kitais tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais. Siekdama formuoti įvairių fondų ir iniciatyvų ateitį, ES turi itin aktyviai dalyvauti jų valdyme ir daryti įtaką jų prioritetams, finansiniams srautams ir veiksmams. ES skatins ir padės sutelkti vidaus išteklius šalyse partnerėse ir didinti veiksmingumą kaip tvariausią viešojo finansavimo šaltinį;

Øraginti didinti šalims prieinamą finansavimą teikiant daugiašales plėtros bankų paskolas ir didinti tvarų finansavimą, pavyzdžiui, suteikti specialias skolinimo teises siekiant prisidėti prie Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skurdo mažinimo ir augimo patikos fondo ir TVF atsparumo ir tvarumo patikos fondo;

Økartu su valstybėmis narėmis ES propaguos naujus finansavimo metodus, įskaitant skolos apkeitimą arba paskolų išpirkimą, kad skola būtų konvertuota į investicijas į sveikatos priežiūros sistemos reformas ir naujas gyvybes gelbstinčias programas. Tokius sandorius būtų galima palengvinti teikiant lengvatines paskolas ir garantijas kartu su plėtros finansų įstaigomis ir taip padėti užtikrinti valstybės lėšų prieinamumą ir skatinti sveikatos priežiūros sistemos reformas. Padidinus įplaukų iš aplinkos mokesčių sumą, galima sumažinti skolų finansavimą ir sutelkti išteklius visuomenės sveikatos paslaugoms. Šalys turėtų būti skatinamos, kai tik įmanoma, užtikrinti, kad teršėjai padengtų su tarša susijusias išlaidas;

Ødiversifikuoti vidaus sveikatos finansavimą, remti sveikatos priežiūros finansavimą ir sistemų reformas tiek šalyse, tiek įgyvendinant įvairias visuotinės sveikatos iniciatyvas, taip pat stiprinti viešųjų išlaidų valdymą;

Østebėti sveikatos priežiūros išlaidas, kurios naudingos mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, visų pirma oficialią paramą vystymuisi (OPV), vidaus finansavimo ir kitų paramos teikėjų finansavimo tendencijas.

7.    Tolesni veiksmai. Atskaitomybė vykdant stebėseną ir vertinimą

Siekiant įgyvendinti šios strategijos prioritetus, reikės užtikrinti įtraukų ir visapusišką procesą. Tai grindžiama tęstiniais veiksmais, vykdomais vadovaujantis Europos komandos principu, ir gera sąveika su partneriais visame pasaulyje. Šios strategijos įgyvendinimą labai sustiprins veiksminga partnerystė su valstybėmis narėmis, šalimis partnerėmis, pilietine visuomene, įskaitant jaunimo organizacijas, pasaulio ir regionų suinteresuotaisiais subjektais, tarptautinėmis finansų įstaigomis, akademine bendruomene ir privačiuoju sektoriumi.

20 pagrindinis principas. Įvertinti pažangą ir užtikrinti atskaitomybę už ES veiksmus visuotinės sveikatos srityje – vykdyti tęstinę stebėseną ir vertinimą.

Siekiant plėtoti šį pagrindinį principą, pirmenybė bus teikiama šioms veiklos kryptims:

Østrategijos įgyvendinimas bus stebimas naudojantis parametrais ir pagrindiniais rodikliais, kurie bus parengti 2023 m. pagal programos „ES – sveikatos labui“ projektą – bus pradėta nuo 2020 m. vykdomų veiksmų stebėsena. Parametrai ir rodikliai bus tiesiogiai susieti su veiksmais ir rezultatais sveikatos srityje pagal ES prioritetus ir bus skelbiami viešai 87 . Tikslas – įvertinti mūsų veiksmų ir finansavimo poveikį ir prireikus gebėti prisitaikyti, kad būtų pasiekti strategijoje nustatyti užmojai ir kad būtų platesniu mastu įgyvendinti ES prioritetai;

Ø2030 m. Komisija atliks strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą ir galutinį vertinimą;

ØKomisija nuolat informuos Europos Parlamentą, Tarybą ir pilietinę visuomenę apie finansavimo ir įgyvendinimo pažangą: organizuos reguliarius aukšto lygio mainus ir paprastai kas dvejus metus skelbs ataskaitą. Per metinį Visuotinės sveikatos politikos forumą ES visų pirma surengs struktūrinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, kad aptartų įgyvendinimą ir atliktų reikiamus pakeitimus.

8.    Išvados

Plataus užmojo visuotinės sveikatos strategija yra labai svarbi pasaulyje, kuriame ligos neturi sienų, o sveikata yra būtina siekiant apsaugoti žmonių gerovę, užtikrinti visuomenės stabilumą ir darnų vystymąsi sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje.

Šioje strategijoje, kuri pagrįsta lygybės, solidarumo ir žmogaus teisių principais, partnerystės dvasia ir ryžtu stiprinti pasaulinį valdymą, nustatomi trys politikos prioritetai, pateikiama 20 pagrindinių principų ir apibrėžiamos konkrečios veiklos kryptys, siekiant prisidėti prie geresnės visų sveikatos kintančiame pasaulyje.

Žvelgiant į 2030 m. perspektyvą, šia strategija bus siekiama pakeisti padėtį ir atgauti prarastą pagreitį siekiant visuotinių sveikatos tikslų, kurie yra 2030 m. darnaus vystymosi tikslų dalis: bus sutelktas dėmesys į pagrindinius klausimus (sveikatos priežiūros sistemų stiprinimo, visuotinės sveikatos apsaugos, pirminės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos, sveikatą lemiančių veiksnių), bus sprendžiama darbo jėgos disbalanso problema ir ypatingas dėmesys bus skiriamas moterims, mergaitėms ir pažeidžiamiems asmenims.

Skaitmenizacija ir moksliniai tyrimai bus pagrindiniai įgalinamieji veiksniai, padėsiantys teisingai formuoti vykstančią skaitmeninę transformaciją ir inovacijų potencialą.

Didelė pažanga sveikatos saugumo srityje bus pasiekta taikant nuolatinį mechanizmą, kuriuo didinamas teisingumas kuriant tokias priemones kaip vakcinos ir galimybė jomis naudotis, pasitelkiant pasaulinį priežiūros tinklą, kuris visapusiškai atitinka bendros sveikatos principus, ir nustatant griežtas tarptautines taisykles, įskaitant griežtesnes kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms priemones.

ES toliau rodys lyderystę visuotinės sveikatos srityje ir sieks formuoti naują visuotinės sveikatos tvarką, kurios pagrindas būtų veiksmingesnė ir atskaitingesnė PSO, kurioje ES turėtų oficialios stebėtojos statusą. Esamų pasaulinio valdymo spragų šalinimas užtikrinant nuolatinę sąsają tarp visuotinės sveikatos ir finansavimo, nuolatinis aukščiausios politinės vadovybės dėmesys ir veiksmingas finansavimas – būtent tokie bus naujoviški veikimo būdai. Bus siekiama pasinaudoti visuotinės sveikatos srities suinteresuotųjų subjektų ir privačių iniciatyvų postūmiu siekiant bendrų tikslų. Kova su dubliavimusi ir veiksmų daugiašalėje sveikatos priežiūros sistemoje nuoseklumo užtikrinimas padės iš esmės pakeisti padėtį, kad būtų geriau užtikrintas sveikatos saugumas visame pasaulyje.

Mūsų tarptautinės partnerystės iniciatyvos bus plečiamos sutelkiant dėmesį į naują strategijos „Global Gateway“ aspektą, susijusį su mūsų partnerių bendra atsakomybe, kad būtų skatinamas suverenumas sveikatos srityje, didesnis atsparumas ir savarankiškumas, sudarant sąlygas sutelkti dėmesį į tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos, nes jiems mūsų dalyvavimas gali būti naudingiausias, ir įgyvendinti mūsų sveikatos srities prioritetus, atitinkančius platesnius ES interesus.

Taikydami Europos komandos principą laikysimės iš tiesų bendros stiprios pozicijos, pasirūpinsime nacionalinių ir ES visuotinės sveikatos strategijų sinergija, sutelksime visą politiką (vidaus ir išorės) siekdami visuotinės sveikatos tikslų, taip pat užtikrinsime glaudų veiksmų koordinavimą su valstybėmis narėmis, kad politiniai veiksmai ir finansinės priemonės būtų susieti su naujais prioritetais.

Mūsų svarbus finansinis įnašas į visuotinę sveikatą taps dar veiksmingesnis, nes bus teikiamas novatoriškas finansavimas, telkiamas finansavimas tarptautiniu mastu ir bendrai investuojama su šalimis partnerėmis.

Sukūrus patikimą ir skaidrią stebėsenos sistemą, pagal kurią ES pastangos būtų apibrėžiamos, o poveikis nustatomas padedant suinteresuotiesiems subjektams, bus užtikrinta atskaitomybė už mūsų veiksmus itin svarbioje visuotinės sveikatos srityje ir kuo labiau padidinta ES parama ir galimybės daryti įtaką.

Komisija ragina valstybes nares, Europos Parlamentą, kitas Europos institucijas, suinteresuotuosius subjektus ir partnerius visame pasaulyje prisidėti prie mūsų pastangų ir šią plataus užmojo strategiją įgyvendinti, taip užtikrinant geresnę visų sveikatą kintančiame pasaulyje.

1 PRIEDAS. Pagrindiniai projektai

Šiame priede pateiktas nebaigtinis sąrašas projektų, kuriuos įgyvendinant remiamos šioje strategijoje nurodytos veiklos kryptys.

(1)

COM(2010) 128 final, 2010 3 31.

(2)

  https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/stronger-europe-world/global-gateway_lt

(3)

Europos komandos principas – tai atitinkama kompetencija pagrįsti ES institucijų ir kai kurių arba visų jos valstybių narių veiksmai.

(4)

  https://www.un.org/sustainabledevelopment/development-agenda/

(5)

  https://global-health-summit.europa.eu/rome-declaration_en

(6)

Žr. pagrindinius faktus ir skaičius ( https://civil-protection-humanitarian-aid.ec.europa.eu/what/civil-protection/eu-civil-protection-mechanism_en#facts--figures ).

(7)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 11.

(8)

  ES kuria strateginius rezervus cheminių, biologinių ir radiologinių bei branduolinių avarijų atveju (europa.eu).

(9)

Visą bendros sveikatos koncepcijos apibrėžtį pateikė Bendros sveikatos aukšto lygio ekspertų grupė (OHHLEP) ( https://www.who.int/news/item/01-12-2021-tripartite-and-unep-support-ohhlep-s-definition-of-one-health ).

Vykstant konsultacijoms dėl Europos ateities, piliečiai pasiūlė bendros sveikatos koncepciją: į sveikatą žvelgti holistiškai, t. y. ne tik spręsti ligų ir gydymo klausimus, bet ir didinti sveikatos raštingumą, rūpintis profilaktika ir ugdyti bendrą supratimą apie problemas, su kuriomis susiduria sergantys ar neįgalūs asmenys, vadovaujantis bendros sveikatos koncepcija, kuri turėtų būti akcentuojama kaip vienas iš pagrindinių horizontaliųjų principų, apimančių visų sričių ES politiką.

(10)

EBPO Paramos vystymuisi komiteto duomenimis ( https://www.oecd.org/dac/development-assistance-committee/ ).

(11)

  Europos kovos su vėžiu planas | Europos Komisija (europa.eu) . Šią veiklą remia ES kovos su vėžiu misija ( ES misija: kova su vėžiu | Europos Komisija (europa.eu) ).

(12)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0761&from=LT

(13)

  Europos sveikatos duomenų erdvė (europa.eu)

(14)

  https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2022/06/23/provisional-agreement-on-new-eu-law-on-serious-cross-border-threats-to-health/

(15)

Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija.

(16)

Žr. 1 priede pateiktą finansinį projektą Nr. 2.

(17)

  Europos žaliasis kursas | Europos Komisija (europa.eu)

(18)

  Nulinės taršos veiksmų planas (europa.eu)

(19)

Šiame dokumente atitinkamos nuorodos į ES turėtų būti suprantamos būtent taip. Tas pats pasakytina apie žodžių „mes“ ir „mūsų“ vartojimą.

(20)

  https://www.ghadvocates.eu/wp-content/uploads/Global-Health-Strategy.pdf

(21)

  https://health.ec.europa.eu/health-emergency-preparedness-and-response-hera/key-documents_en  

(22)

  european-consensus-on-development-final-20170626_en.pdf

(23)

Šie prioritetai iš esmės atitinka PSO trigubo milijardo tikslų darbotvarkę ( https://www.who.int/about/what-we-do/thirteenth-general-programme-of-work-2019---2023 ).

(24)

Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas (LLVP) ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020JC0017 ).

(25)

ES jaunimo veiksmų planas ( https://international-partnerships.ec.europa.eu/document/fe1bcd30-58da-4a37-ab2a-61848789da60_en ).

(26)

  2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija| Europos Komisija (europa.eu)

(27)

  https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8376&furtherPubs=yes

(28)

Apleistos tropinės ligos – tai grupė 20 įvairių ligų, daugiausia paplitusių tropiniuose regionuose, kur jomis dažniausiai serga daugiau kaip 1 mlrd. žmonių, visų pirma gyvenančių skurdžiose bendruomenėse. Jos vadinamos apleistomis, nes joms beveik neskiriama dėmesio visuotinės sveikatos darbotvarkėje.

(29)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 7.

(30)

  https://www.theglobalfund.org/en/  

(31)

  https://extranet.who.int/uhcpartnership/  

(32)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 8.

(33)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 9.

(34)

https://www.gavi.org/

(35)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 18.

(36)

Atsižvelgiant į Europos konsensusą dėl vystymosi (2017 m.) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A42017Y0630%2801%29

(37)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 6.

(38)

  Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinis direktoratas. Bendrosios gairės, 2014 .

(39)

Tai reiškia sveikatos priežiūros sistemos gebėjimą pasirengti staigiam ir dideliam gydymo poreikių išaugimui ir susidoroti su juo.

(40)

Tai yra tarptautiniu mastu pripažintos ypatybės, kurias sveikatos priežiūros sistemos turi atitikti, kad būtų galima „užkirsti kelią tarptautiniam ligų plitimui, nuo jo apsaugoti, jį kontroliuoti ir reaguoti į jį“. Žr. International Health Regulations (2005) Third Edition (who.int) .

(41)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 20.

(42)

Žr. Kickbusch, Ilona, et al., https://urldefense.com/v3/__https://globalchallenges.org/wp-content/uploads/2021/12/A-new-understanding-of-global-heath-security-UPDATED.pdf__;!!DOxrgLBm!FfwKtCBNDEEFdv0Lhhm84mxHTFJ8hsQ0BQMCPJAfrez0deRI_jLni1swaTgq5XZ7EBHjoJF3f4CdHtU7soD0FII0igpx4g7IYurdHQ$ . Paramos teikėjų lėšos ir techninė pagalba visada atliks tam tikrą vaidmenį, tačiau struktūros (pagalbos, finansinė, politinė ir geopolitinė) turi skatinti aiškiai suprantamą nacionalinę atsakomybę.

(43)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 3.

(44)

Žr. 1 priede pateiktus projektus Nr. 12 ir 19.

(45)

Remiama pagal 1 priede pateiktą projektą Nr. 4.

(46)

Žr. https://europa.eu/capacity4dev/tei-jp-tracker/ .

(47)

Profesorius Peteris Piotas, cituojamas adresu https://ec.europa.eu/research-and-innovation/en/horizon-magazine/how-we-prepare-age-pandemics .

(48)

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_22_4474

(49)

PSO generalinis direktorius, reaguodamas į Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją WHA73.1, įsteigė Nepriklausomą pasirengimo pandemijoms ir reagavimo į jas grupę ( https://theindependentpanel.org/ ).

(50)

https://www.worldbank.org/en/programs/financial-intermediary-fund-for-pandemic-prevention-preparedness-and-response-ppr-fif

(51)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 15.

(52)

  https://europa.eu/capacity4dev/tei-jp-tracker/tei/manufacturing-and-access-vaccines-medicines-and-health-technology-products-africa  

(53)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_3890  

(54)

Įskaitant vežamas atliekas (europa.eu)

(55)

  https://cbrn-risk-mitigation.network.europa.eu/index_en  

(56)

http://unscr.com/en/resolutions/2286

(57)

https://www.who.int/initiatives/pandemic-influenza-preparedness-framework

(58)

  https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2022/03/03/council-gives-green-light-to-start-negotiations-on-international-pandemic-treaty/

(59)

Taip pat žr. 11 principą.

(60)

G7 parengties pandemijoms paktas ( https://www.g7germany.de/resource/blob/974430/2042052/2d5b55bcdfc0f1aa46b979566288e9a5/2022-05-20-pact-for-pandemic-readniness-data.pdf?download=1 ).

(61)

  https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/antimicrobial-resistance  

(62)

Žr. Biologinės įvairovės strategiją (COM(2020) 380), strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381) ir Nulinės taršos veiksmų planą (COM(2021) 400).

(63)

  https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(21)00948-X/fulltext  

(64)

Įskaitant Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją; Biologinės įvairovės konvenciją ir jos Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo; Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje; Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos vandens ir sveikatos protokolą; Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją.

(65)

 Taip pat žr. 7 ir 9 principus.

(66)

https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:5391557a-aaa2-11ec-83e1-01aa75ed71a1.0002.02/DOC_1&format=PDF

(67)

2014 m. spalio 22 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32014L0095&from=LT ).

(68)

  PPO | Ministrų konferencijos. Dvyliktoji PPO ministrų konferencija, Ženeva (Šveicarija)

(69)

  https://www.wto.org/english/tratop_e/trips_e/trips_e.htm  

(70)

Remiant 1 priede pateiktą projektą „ES – sveikatos labui“.

(71)

WHA75(8) ( https://apps.who.int/gb/ebwha/pdf_files/WHA75/A75(8)-en.pdf )

(72)

Šaltinis –  PSO | Programos biudžeto interneto portalas . Konsultuotasi 2022 m. lapkričio 3 d.

(73)

https://www.g7germany.de/resource/blob/974430/2042058/5651daa321517b089cdccfaffd1e37a1/2022-05-20-g7-health-ministers-communique-data.pdf

(74)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 10.

(75)

Kaip pasiūlė „Lancet“ komisija, žr. https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(22)01585-9/fulltext .

(76)

Trims finansavimo linijoms: ligų kontrolės prekių, pasirengimo pandemijoms ir reagavimo į jas, taip pat pirminės sveikatos priežiūros sistemos stiprinimo mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.

(77)

  https://au.int/sites/default/files/pages/32894-file-2001-abuja-declaration.pdf

(78)

Žr. 1 priede pateiktus projektus Nr. 13, 14, 15, 16 ir 17.

(79)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 19, https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_3890

(80)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/statement_21_4846  

(81)

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/STATEMENT_21_4846

(82)

Vėliau tai tapo keliašale iniciatyva, kurioje dalyvauja ir kiti partneriai (Kanada, Norvegija ir Jungtinė Karalystė).

(83)

  CIPR - USA-EU Joint Statement on Covid-19 Manufacturing and Supply Chain Taskforce (europa.eu)

(84)

  https://www.who.int/initiatives/sdg3-global-action-plan  

(85)

  european-consensus-on-development-final-20170626_en (5).pdf

(86)

Atsižvelgiant į tai, ar yra lėšų pagal metines biudžeto procedūras.

(87)

Žr. 1 priede pateiktą projektą Nr. 5.