(1)

jūrų transportui tenka apie 75 proc. ES išorės prekybos ir 31 proc. ES vidaus prekybos pagal apimtis. Kartu dėl laivų eismo į Europos ekonominės erdvės uostus ir iš jų išmetama apie 11 proc. viso ES transporto išmetamo CO2 kiekio ir 3–4 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio. Kasmet valstybių narių uostuose įlaipinami ar išlaipinami 400 milijonų keleivių, įskaitant 14 milijonų keleivių kruiziniuose laivuose. Todėl jūrų transportas yra esminė Europos transporto sistemos sudedamoji dalis ir atlieka ypatingą vaidmenį Europos ekonomikoje. Jūrų transporto rinkoje vyrauja stipri Sąjungos ir ne tik Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų konkurencija, kuriai palaikyti būtinos vienodos sąlygos. Jūrų transporto rinkos ir jos ekonominės veiklos vykdytojų stabilumas ir gerovė priklauso nuo aiškios, suderintos politikos programos, kuriai galiojant jūrų transporto veiklos vykdytojai, uostai ir kiti sektoriaus dalyviai galėtų veikti turėdami vienodas galimybes. Kai rinka iškraipoma, laivų eksploatuotojai ar uostai gali atsidurti blogesnėje padėtyje negu konkurentai jūrų transporto sektoriuje arba kituose transporto sektoriuose. Atitinkamai jūrų transporto pramonė gali prarasti konkurencingumą, o piliečiai ir verslo subjektai – sujungiamumą;

(1)

jūrų transportui tenka apie 75 proc. ES išorės prekybos ir 31 proc. ES vidaus prekybos pagal apimtis. Kasmet valstybių narių uostuose įlaipinami ar išlaipinami 400 milijonų keleivių, įskaitant 14 milijonų keleivių kruiziniuose laivuose. Todėl jūrų transportas yra esminė Europos transporto sistemos sudedamoji dalis ir atlieka ypatingą vaidmenį Europos ekonomikoje. Jūrų transporto rinkoje vyrauja stipri Sąjungos ir ne tik Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų konkurencija, kuriai palaikyti būtinos vienodos sąlygos pasauliniu lygmeniu . Jūrų transporto rinkos ir jos ekonominės veiklos vykdytojų stabilumas ir gerovė priklauso nuo aiškios, suderintos politikos programos, kuriai galiojant jūrų transporto veiklos vykdytojai, uostai ir kiti sektoriaus dalyviai galėtų veikti turėdami vienodas galimybes. Kai rinka iškraipoma, laivų eksploatuotojai ar uostai gali atsidurti blogesnėje padėtyje negu konkurentai jūrų transporto sektoriuje arba kituose transporto sektoriuose. Atitinkamai jūrų transporto pramonė gali prarasti konkurencingumą , darbo vietas , o piliečiai ir verslo subjektai – sujungiamumą;

(1a)

jūrų sektoriuje dirba 2 mln. europiečių ir jis prie ekonomikos prisideda 149 mlrd. EUR. Dėl kiekvieno milijono laivybos pramonėje sugeneruotų eurų generuojama 1,8  mln. EUR kituose ES ekonomikos sektoriuose  (1a) ;

(1b)

jūrų transportas yra labiausiai aplinką tausojanti transporto rūšis, nes, palyginti su kitomis transporto rūšimis, vienai vežamų prekių tonai tenka gerokai mažesnis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis  (1a) . Kartu dėl laivų eismo į Europos ekonominės erdvės uostus ir iš jų išmetama apie 11 proc. viso ES transporto išmetamo CO2 kiekio ir 3–4 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio. Manoma, kad jūrų transporto išmetamas CO2 kiekis didės, jei nebus imtasi tolesnių veiksmų. Visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie to, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sparčiai sumažintas ir ne vėliau kaip 2050 m. pasiektų nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119. Todėl būtina, kad Sąjunga nustatytų plataus užmojo planą, kaip greitai atlikti ekologinę jūrų sektoriaus pertvarką, nes tai taip pat padėtų išlaikyti ir toliau skatinti pasaulinę Sąjungos lyderystę žaliųjų technologijų, paslaugų ir sprendimų srityje, ir toliau skatinti darbo vietų kūrimą susijusiose vertės grandinėse, sykiu išlaikant konkurencinį pranašumą;

(2)

siekdama sustiprinti Paryžiaus susitarime išdėstytą Sąjungos klimato srities įsipareigojimą ir išdėstyti veiksmus, kurių bus imtasi, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, bei paversti politinį įsipareigojimą teisine prievole, Komisija priėmė Pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (19), ir Komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ (20). Taip integruojamas ir tikslas iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Atitinkamai, siekiant motyvuoti naudoti tvariai gaminamą atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kurą, taip pat ir jūrų transporto sektoriuje, reikalingos įvairios papildomos politikos priemonės. Būtinoji technologijų plėtra ir diegimas turi būti vykdomi dar iki 2030 m., siekiant pasirengti po to vyksiantiems daug staigesniems pokyčiams;

(2)

siekdama sustiprinti Paryžiaus susitarime išdėstytą Sąjungos klimato srities įsipareigojimą ir išdėstyti veiksmus, kurių bus imtasi, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, bei paversti politinį įsipareigojimą teisine prievole, Komisija priėmė Pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (19), ir Komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ (20).Taip integruojamas ir tikslas iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Atitinkamai, siekiant skatinti ir paspartinti didelio masto gamybą ir motyvuoti naudoti tvariai gaminamą atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kurą, taip pat ir jūrų transporto sektoriuje, reikalingos įvairios papildomos politikos priemonės , sykiu laikantis technologinio neutralumo principo . Būtinoji technologijų plėtra ir diegimas turėtų būti kuo greičiau remiami ir turi pasistūmėti dar iki 2030 m., siekiant pasirengti po to vyksiantiems daug staigesniems pokyčiams . Taip pat būtina skatinti inovacijas ir remti mokslinius tyrimus, skirtus naujoms ir būsimoms inovacijoms, pvz., naujiems alternatyviesiems degalams, ekologiniam projektavimui, biologinėms medžiagoms, vėjiniam varymui ir pagalbinėms vėjinio varymo technologijoms;

(2a)

tikėtina, kad SGD atliks pereinamojo laikotarpio vaidmenį jūrų transporto srityje, nes sudarys sąlygas palaipsniui pereiti prie netaršių alternatyvų, ypač tose srityse, kuriose šiuo metu nėra ekonomiškai perspektyvios netaršios galios pavaros technologijos. Darnaus ir išmanaus judumo strategijos komunikate nurodoma, kad netaršūs jūrų laivai rinkose pasirodys iki 2030 m. Dėl ilgo laivų eksploatavimo laikotarpio laivynas turėtų būti pertvarkomas laipsniškai. Transporto degalai, tokie kaip SGD, turi būti gaminami naudojant vis mažiau iškastinio kuro, pvz., įmaišant suskystinto biometano (biologinės kilmės SGD) arba atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako sintetinių dujinių degalų (elektrosintetinių dujų);

(3)

pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro bei pakaitinių energijos šaltinių, būtina užtikrinti tinkamą ES jūrų transporto rinkos veikimą ir sąžiningą konkurenciją laivų kuro, sudarančio didelę laivų eksploatuotojų išlaidų dalį, srityje. Kurui taikomi skirtingi reikalavimai įvairiose Sąjungos valstybėse narėse gali gerokai paveikti laivų eksploatuotojų ekonominius rezultatus ir neigiamai paveikti konkurenciją rinkoje. Dėl tarptautinio laivybos pobūdžio laivų eksploatuotojai gali lengvai bunkeriuoti trečiosiose šalyse ir gabenti didelį kuro kiekį. Taip gali susidaryti anglies dioksido nutekėjimas ir žalingas poveikis sektoriaus konkurencingumui, jeigu valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose jūrų uostuose bus tik užtikrintas atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro prieinamumas, bet kartu nebus nustatyta jo naudojimo reikalavimų, taikomų visiems laivų eksploatuotojams, atvykstantiems į valstybių narių jurisdikcijai priklausančius uostus ir iš jų išvykstantiems. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro skverbtis laivų kuro rinkoje vyktų sąžiningomis konkurencijos ES jūrų transporto rinkoje sąlygomis;

(3)

pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro bei pakaitinių energijos šaltinių, būtina užtikrinti tinkamą ES jūrų transporto rinkos veikimą ir sąžiningą konkurenciją laivų kuro, sudarančio didelę laivų eksploatuotojų išlaidų dalį (paprastai 35–53 proc. krovinių vežimo laivais įkainio) , srityje. Todėl politikos priemonės turi būti ekonomiškai efektyvios ir jomis turi būti siekiama kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro kuo mažesnėmis sąnaudomis. Kurui taikomi skirtingi reikalavimai įvairiose Sąjungos valstybėse narėse gali gerokai paveikti laivų eksploatuotojų ekonominius rezultatus ir neigiamai paveikti konkurenciją rinkoje. Dėl tarptautinio laivybos pobūdžio laivų eksploatuotojai gali lengvai bunkeriuoti trečiosiose šalyse ir gabenti didelį kuro kiekį , ir tai taip pat galėtų prisidėti prie rizikos, kad Sąjungos uostai, palyginti su ne Sąjungos uostais, praras konkurencingumą . Taip gali atsirasti anglies dioksido nutekėjimas bei verslo perkėlimas ir žalingas poveikis sektoriaus konkurencingumui, jeigu valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose jūrų uostuose bus tik užtikrintas atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro prieinamumas, bet kartu nebus nustatyta jo naudojimo reikalavimų, taikomų visiems laivų eksploatuotojams, atvykstantiems į valstybių narių jurisdikcijai priklausančius uostus ir iš jų išvykstantiems. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro skverbtis laivų kuro rinkoje vyktų sąžiningomis konkurencijos ES jūrų transporto rinkoje sąlygomis , paliekant laivybos veiklos vykdytojams galimybę mažinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo išlaidas. Tokia galimybė itin svarbi siekiant užtikrinti Europos laivybos pramonės konkurencingumą ir logistikos maršrutų, jungiančių Europos uostus su pasaulinės prekybos keliais, svarbą;

(3a)

jūrų sektoriui būdinga nuožmi tarptautinė konkurencija. Dideli reglamentavimo naštos skirtumai vėliavų valstybėse labai paskatino nepageidaujamą praktiką, pvz., laivų vėliavų keitimą. Sektoriui būdingas pasaulinis pobūdis rodo, kad svarbu laikytis neutralaus požiūrio vėliavos atžvilgiu ir sukurti palankią reglamentavimo aplinką, nes tai yra būtina sąlyga siekiant pritraukti naujų investicijų ir išsaugoti Europos uostų, laivų savininkų ir operatorių konkurencingumą;

(4)

siekiant padaryti poveikį visai jūrų transporto sektoriaus veiklai, tikslinga, kad šis reglamentas apimtų tam tikrą reisų tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir trečiosios šalies jurisdikcijai priklausančio uosto dalį. Taigi, šis reglamentas turėtų būti taikomas pusei energijos, kurią suvartoja laivas, atvykstantis į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, pusei energijos, kurią suvartoja laivas, išvykstantis iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir atvykstantis į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, visai energijai, kurią suvartoja laivas, atvykstantis į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, ir energijai, naudojamai laive, prisišvartavusiame valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste. Tokiu laivo, atliekančio tiek atvykstamuosius, tiek išvykstamuosius reisus tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, naudojamos energijos reglamentavimu užtikrinamas šio reglamento veiksmingumas, be kita ko, padidinant teigiamą tokios sistemos poveikį aplinkai. Kartu taikant tokią sistemą apribojama apsilankymų uostuose, leidžiančiuose apeiti reikalavimus, rizika ir perkrovimo veiklos iškėlimo iš Sąjungos rizika. Siekiant užtikrinti sklandžią jūrų laivybą, vienodas sąlygas jūrų transporto veiklos vykdytojams ir uostams ir išvengti iškraipymų vidaus rinkoje, šiame reglamente nustatytos vienodos taisyklės turėtų būti taikomos visiems reisams, per kuriuos atvykstama į valstybių narių jurisdikcijai priklausančius uostus arba iš jų išvykstama, taip pat laivų buvimui tuose uostuose;

(4)

siekiant padaryti poveikį visai jūrų transporto sektoriaus veiklai, tikslinga, kad šis reglamentas apimtų tam tikrą reisų tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir trečiosios šalies jurisdikcijai priklausančio uosto dalį. Taigi, šis reglamentas turėtų būti taikomas pusei energijos, kurią suvartoja laivas, atvykstantis į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, pusei energijos, kurią suvartoja laivas, išvykstantis iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir atvykstantis į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, visai energijai, kurią suvartoja laivas, atvykstantis į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, ir energijai, naudojamai laive, prisišvartavusiame valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste. Tokiu laivo, atliekančio tiek atvykstamuosius, tiek išvykstamuosius reisus tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, naudojamos energijos reglamentavimu užtikrinamas šio reglamento veiksmingumas, be kita ko, padidinant teigiamą tokios sistemos poveikį aplinkai. Taikant šią sistemą turėtų būti apribota apsilankymų uostuose, leidžiančiuose apeiti reikalavimus, rizika ir perkrovimo veiklos iškėlimo iš Sąjungos rizika. Siekiant užtikrinti sklandžią jūrų laivybą, vienodas sąlygas jūrų transporto veiklos vykdytojams ir uostams ir išvengti iškraipymų vidaus rinkoje, šiame reglamente nustatytos vienodos taisyklės turėtų būti taikomos visiems reisams, per kuriuos atvykstama į valstybių narių jurisdikcijai priklausančius uostus arba iš jų išvykstama, taip pat laivų buvimui tuose uostuose . Komisija turėtų sukurti stebėsenos sistemą, skirtą specialiai anglies dioksido nutekėjimui ir verslo perkėlimui bei galimai vengimo praktikai vertinti, ir sudaryti galimų verslo veiklos rūšių, kurios nepriskiriamos prie pagrindinės veiklos, vykdomos lankantis kaimyniniuose ES uostuose, sąrašą. Tokiu būdu, jei pranešama apie didelį anglies dioksido nutekėjimą ir verslo perkėlimą bei vengimo praktiką, Komisija turėtų pasiūlyti priemonių šiems klausimams spręsti;

(4a)

atsižvelgiant į tai, kad dėl šio reglamento sektoriuose atsiras papildomų reikalavimų laikymosi išlaidų, reikia imtis kompensuojamųjų veiksmų, kad nepadidėtų bendra reglamentavimo našta. Todėl prieš taikant šį reglamentą Komisija turėtų pateikti pasiūlymų dėl šiuo reglamentu nustatytos reglamentavimo naštos kompensavimo iš dalies pakeičiant arba panaikinant kitų Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų nuostatas, dėl kurių jūrų sektoriuje sukuriama reglamentavimo našta;

(4b)

siekiant užtikrinti būtiną teisinio tikrumo ir tikrumo dėl investicijų lygį, šis reglamentas turėtų būti glaudžiai susietas ir derėti su Reglamentu XXXX-XXX (Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentu), Direktyva 2003/87/EB (ES ATLPS direktyva), Direktyva XXXX-XXX (Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva) ir Direktyva 2003/96/EB (Energijos mokesčių direktyva). Toks suderinimas turėtų padėti sukurti nuoseklią laivybos sektoriaus teisės aktų sistemą, kuri padėtų gerokai padidinti tvarių alternatyviųjų degalų gamybą, užtikrintų būtinos infrastruktūros diegimą ir skatintų nuolat didėjančią procentinę dalį laivų naudoti tokį kurą. Siekiant užtikrinti bendrą suderinamumą su Sąjungos klimato, konkurencingumo ir tvaraus ekonomikos augimo tikslais, visa apimantis, bendras ir kompleksinis tų teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikis klimatui ir ekonomikai turėtų būti vertinamas visapusiškai ir nuolat;

(4c)

uostų pareiga tiekti elektros energiją nuo kranto turėtų būti suderinta su atitinkamu prisišvartavusių laivų įpareigojimu prisijungti prie tiekti elektrą skirtos įkrovimo infrastruktūros, kad būtų užtikrintas tos infrastruktūros veiksmingumas ir išvengta neišnaudojamo turto rizikos. Be to, reikėtų dėti pastangas, kad būtų sumažintos išlaidos, susijusios su įkrovimu nuo kranto, visam laikui atleidžiant nuo uoste esantiems laivams tiekiamos elektros energijos mokesčių, iš dalies pakeičiant Direktyvą XXXX-XXXX (Energijos mokesčių direktyvą);

(5a)

atsižvelgiant į padidėjusias vežimo išlaidas šio reglamento reikalavimų neatitinkantiems laivams, turėtų būti sprendžiama vengiamojo elgesio ir šio reglamento nuostatų apėjimo rizikos problema, visų pirma konteinervežių linijinės laivybos segmento atveju. Išlaidų, susijusių su šio reglamento laikymusi, apribojimo tikslu įplaukiant į Sąjungos kaimynystėje esančius uostus būtų ne tik mažinama numatyta nauda aplinkai ir gerokai kenkiama šiuo reglamentu siekiamiems tikslams, bet galėtų būti išmetama ir daugiau teršalų dėl papildomo atstumo, nuplaukiamo siekiant išvengti šio reglamento taikymo. Todėl į įplaukimo uosto sąvoką tikslinga neįtraukti tam tikrų sustojimų ne Sąjungos uostuose. Šis neįtraukimas turėtų būti taikomas Sąjungos kaimynystėje esantiems uostams, kuriuose vengimo rizika yra didžiausia. 300 jūrmylių riba yra proporcingas atsakas į tą riziką, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp papildomos naštos ir vengimo rizikos. Be to, į įplaukimo uosto sąvoką neturėtų būti įtraukti tik tie konteinervežiai ir uostai, kurių pagrindinė veikla yra konteinerių perkrovimas. Tokių vežimų atveju vengimo rizika taip pat yra persikėlimo iš paskirstymo centro uosto į uostus už Sąjungos ribų pavojus, o dėl to vengimo padariniai pasunkėtų dar labiau. Dėl šios priežasties ir nesant IMO privalomos sistemos dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimo tarptautiniams reisams pasauliniu mastu, kurios užmojis būtų panašus į šiame reglamente nustatytus reikalavimus, konteinervežių sustojimas kaimyniniame konteinerių perkrovimo uoste neturėtų būti laikomas sustojimu įplaukimo uostuose šio reglamento prasme. Siekiant užtikrinti, kad priemonė būtų proporcinga siekiamiems tikslams ir ją taikant būtų sudarytos vienodos sąlygos, reikėtų atsižvelgti į priemones trečiosiose šalyse, kurių poveikis lygiavertis šio reglamento poveikiui;

(5b)

siekiant atsižvelgti į specifinę salų regionų padėtį, kaip pabrėžta Sutarties 174 straipsnyje, ir į poreikį išsaugoti susisiekimą tarp salų ir periferinių regionų su centriniais Sąjungos regionais, turėtų būti leidžiama taikyti laikinas išimtis reisams, atliekamiems keleiviniais laivais, išskyrus kruizinius keleivinius laivus, tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto ir tos pačios valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto, esančio saloje, kurioje yra mažiau kaip 100 000 nuolatinių gyventojų;

(5c)

atsižvelgiant į atokiausių Sąjungos regionų ypatumus, ypač į jų atokumą ir izoliuotumą, taip pat į jiems kylančias kliūtis, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jų prieinamumo išlaikymui ir galimybei veiksmingai su jais susisiekti naudojantis jūrų transportu. Todėl į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtraukta tik pusė energijos, sunaudojamos reisams iš atokiausio regiono įplaukimo uosto arba į jį. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti leidžiama taikyti laikinas išimtis reisams tarp vieno viename iš atokiausių regionų esančio įplaukimo uosto ir kito kitame iš atokiausių regionų esančio įplaukimo uosto ir energijai, sunaudotai jiems būnant atitinkamų atokiausių regionų įplaukimo uostuose;

(5d)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas laivams, be kita ko, pastatytiems plaukioti į valstybių narių uostus, iš jų arba tarp jų ledu pasidengusiais vandenimis, apskaičiuojant sumažinamą išmetamą ŠESD kiekį kiekvienam laivui turėtų būti atsižvelgiama į specifinę informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir laivyba ledo sąlygomis, taip pat į duomenis, kurie stebimi ir teikiami pagal Reglamentą (ES) 2015/757;

(6)

už šio reglamento vykdymą atsakingas asmuo arba organizacija turėtų būti laivybos bendrovė, apibrėžiama kaip laivo savininkas arba kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, kuris iš laivo savininko yra perėmęs atsakomybę už laivo eksploatavimą ir kuris, prisiimdamas šią atsakomybę, sutiko perimti visas Tarptautiniu saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksu nustatytas pareigas ir atsakomybę. Ši apibrėžtis grindžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757 (21) 3 straipsnio d punkte pateikta bendrovės apibrėžtimi ir atitinka 2016 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) sukurtą pasaulinę duomenų rinkimo sistemą. Kaip numatyta pagal principą „teršėjas moka“, laivybos bendrovė sutartine tvarka galėtų iš subjekto, tiesiogiai atsakingo už sprendimus, turinčius poveikį laivo sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumui, pareikalauti atlyginti išlaidas, patirtas šiame reglamente reikalaujamai atitikčiai pasiekti. Paprastai tai yra subjektas, kuris yra atsakingas už laivo kuro, maršruto ir greičio pasirinkimą;

(7)

siekiant sumažinti administracinę naštą, ypač mažesniems veiklos vykdytojams, šis reglamentavimas neturėtų būti taikomas primityvios konstrukcijos mediniams laivams ir ne mechaniniu būdu varomiems laivams , jis visų pirma turėtų būti taikomas laivams, kurių bendroji talpa didesnė kaip 5 000 . Nors šie pastarieji laivai sudaro tik maždaug 55 proc. visų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 į uostus įplaukiančių laivų, jie išmeta 90 proc. laivybos sektoriuje išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio;

(7)

siekiant sumažinti administracinę naštą, ypač mažesniems veiklos vykdytojams, šis reglamentavimas neturėtų būti taikomas primityvios konstrukcijos mediniams laivams, jis visų pirma turėtų būti taikomas laivams, kurių bendroji talpa didesnė kaip 5 000 . Nors šie pastarieji laivai sudaro tik maždaug 55 proc. visų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 į uostus įplaukiančių laivų, jie išmeta 90 proc. laivybos sektoriuje išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio;

(7a)

siekdama užtikrinti nuolatinį šio reglamento veiksmingumą, Komisija turėtų stebėti jo veikimą ir atlikti bendrosios talpos ribos ir laivų tipų, kuriems taikomas šis reglamentas, poveikio vertinimus. Komisija visų pirma turėtų nuspręsti, ar yra rimtų priežasčių į šio reglamento taikymo sritį įtraukti mažesnius laivus ir papildomus laivų tipus. Komisija visų pirma turėtų atsižvelgti į tokius aspektus kaip atitinkamų duomenų prieinamumas, galimas išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas ir taikymo srities išplėtimo veiksmingumas turint mintyje poveikį klimatui, administracinės naštos mastą ir finansinius bei socialinius padarinius;

(9)

nors tokiomis priemonėmis kaip anglies dioksido apmokestinimas ar veiklos taršos anglies dioksidu intensyvumo tiksliniai rodikliai skatinama gerinti energijos vartojimo efektyvumą, jos nėra tinkamos siekiant trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu įgyvendinti esminį perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro. Todėl reikia specialios reglamentavimo koncepcijos, skirtos atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio laivų kurui ir pakaitiniams energijos šaltiniams, pvz., vėjo arba elektros energijai, diegti;

(9)

nors tokiomis priemonėmis kaip anglies dioksido apmokestinimas ar veiklos taršos anglies dioksidu intensyvumo tiksliniai rodikliai skatinama gerinti energijos vartojimo efektyvumą, jos nėra tinkamos siekiant trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu įgyvendinti esminį perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro. Todėl reikia specialios reglamentavimo koncepcijos, skirtos atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio laivų kurui ir pakaitiniams energijos šaltiniams, pvz., vėjo arba elektros energijai, diegti . Ta koncepcija turėtų būti įgyvendinama remiantis tikslais, technologijų atžvilgiu neutraliu ir ekonomiškai efektyviu būdu;

(10)

intervencinės politikos priemonės, skirtos atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro paklausai skatinti, turėtų būti orientuotos į tikslus ir atitikti technologinio neutralumo principą. Atitinkamai turėtų būti nustatytos laivuose sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo ribos, nenurodant naudoti konkretaus kuro ar technologijos;

(10)

intervencinės politikos priemonės, skirtos atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro paklausai skatinti, turėtų būti orientuotos į tikslus ir atitikti technologinio neutralumo principą. Atitinkamai , atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, turėtų būti nustatytos laivuose sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo didelio užmojo ribos, nenurodant naudoti konkretaus kuro ar technologijos;

(10a)

turėtų būti įsteigtas specialus Vandenynų fondas, kurio tikslas būtų iš ATLPS jūrų leidimų aukcionų gautas pajamas grąžinti jūrų sektoriui. Pagal Vandenynų fondą teikiamos lėšos turėtų būti naudojamos siekiant remti projektus ir investicijas, susijusius su laivų ir uostų energijos vartojimo efektyvumo didinimu, novatoriškomis jūrų transporto dekarbonizavimo technologijomis ir infrastruktūra, tvarių alternatyviųjų degalų gamyba ir plėtra ir netaršių varymo technologijų kūrimu;

(11)

turėtų būti skatinama sukurti ir diegti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kurą, teikiantį didelių tvarumo, komercinės brandos, inovacijų ir augimo galimybių, kad būtų patenkinti ateities poreikiai. Tai padės sukurti novatoriškas ir konkurencingas kuro rinkas ir užtikrinti pakankamą tvaraus laivų kuro tiekimą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, kad būtų įgyvendinti Sąjungos transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo užmojai, kartu stiprinant Sąjungos pastangas užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą. Šiuo tikslu turėtų būti tinkamas tvarus laivų kuras, pagamintas iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priedo A ir B dalyse išvardytų pradinių žaliavų, taip pat sintetinis laivų kuras. Visų pirma būtinas iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priedo B dalyje išvardytų pradinių žaliavų pagamintas tvarus laivų kuras, nes tai šiuo metu yra komerciniu požiūriu brandžiausia technologija, galinti jau trumpuoju laikotarpiu sumažinti jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(11)

turėtų būti skatinama sukurti ir diegti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kurą ir varymo technologijas , teikiančius didelių tvarumo, komercinės brandos, inovacijų ir augimo galimybių, kad būtų patenkinti ateities poreikiai. Tai padės sukurti novatoriškas ir konkurencingas kuro rinkas ir užtikrinti pakankamą tvaraus laivų kuro tiekimą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, kad būtų įgyvendinti Sąjungos transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo užmojai, kartu stiprinant Sąjungos pastangas užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą. Šiuo tikslu turėtų būti tinkamas tvarus laivų kuras, pagamintas iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priedo A ir B dalyse išvardytų pradinių žaliavų, taip pat sintetinis laivų kuras. Visų pirma būtinas iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priedo B dalyje išvardytų pradinių žaliavų pagamintas tvarus laivų kuras, nes tai šiuo metu yra komerciniu požiūriu brandžiausia technologija, galinti jau trumpuoju laikotarpiu sumažinti jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(11a)

siekiant paskatinti ankstyvą rinkos plėtrą ir diegti tvariausias ir novatoriškiausias kuro technologijas, turinčias augimo potencialą, kad būtų patenkinti būsimi poreikiai, būtina speciali paskata, skirta atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui. Ši kuro grupė teikia daug galimybių į jūrinio bunkerinio kuro rūšių derinį įtraukti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Atsižvelgiant į gerokai didesnes atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro gamybos sąnaudas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, svarbu užtikrinti tam tikrą paklausą, kuria būtų remiamos investicijos į tokią kuro grupę. Šiuo reglamentu nustatomas derinys priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti paramą tvaraus atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimui. Šios priemonės yra: a) daugiklis, kuriuo iki 2035 m. gali naudotis įmonės, nusprendusios rinktis šį kurą, nepaisant palyginti didelės jo kainos, ir b) nuo 2030 m. fiksuota minimali atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro procentinė dalis kuro energijos rūšių derinyje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laikytis minimalios atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro dalies, turėtų būti taikomos lankstumo priemonės pagal šio reglamento 17 ir 18 straipsnius. Įmonės gali pagal sutartimis įformintus susitarimus reikalauti, kad kuro tiekėjai būtų atsakingi už reikalavimų laikymosi išlaidas pagal šį reglamentą, jei atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras nebūtų pristatytas pagal sutartas sąlygas;

(13)

tačiau šis požiūris laivybos sektoriuje turi būti griežtesnis. Laivybos sektoriui šiuo metu tenka nežymi maistinės ir pašarinės kilmės biokuro, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro paklausos dalis, nes daugiau kaip 99 proc. šiuo metu naudojamo laivų kuro yra iškastinės kilmės. Taigi, maistinės ir pašarinės kilmės kuro netinkamumas pagal šį reglamentą taip pat iki minimumo sumažina riziką, kad bus lėčiau mažinama transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro, nes kitais atvejais augalinės kilmės biokuras iš kelių transporto sektoriaus būtų perkeltas į laivybos sektorių. Tokį perkėlimą būtina kuo labiau sumažinti, nes kelių transportas šiuo metu tebėra daug taršesnis negu bet kuris kitas transporto sektorius, o jūrų transporto sektoriuje daugiausia naudojamas iškastinės kilmės kuras. Todėl tikslinga nesukurti galimai didelės maistinės ir pašarinės kilmės biokuro, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro paklausos – šiuo reglamentu neskatinti jų naudoti. Taigi, dėl visų rūšių pašarinės ir maistinės kilmės kuro deginimo papildomai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir biologinės įvairovės nykimo būtina laikyti, kad šio kuro išmetamųjų teršalų faktoriai atitinka mažiausiai palankų teršalų išmetimo scenarijų;

(14)

ilgas laukimo laikas, susijęs su jūrų transportui skirtų naujų rūšių kuro ir energetinių sprendinių kūrimu ir diegimu, verčia greitai imtis veiksmų ir parengti aiškią ir prognozuojamą ilgalaikę reglamentavimo sistemą, padedančią visiems suinteresuotiesiems subjektams planuoti ir investuoti. Aiški ir stabili ilgalaikė reglamentavimo sistema padės kurti ir diegti jūrų transportui skirtą naujų rūšių kurą ir energetinius sprendinius ir skatins suinteresuotuosius subjektus investuoti. Tokioje sistemoje turėtų būti apibrėžtos laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo ribos iki 2050 m. Per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į tikėtiną technologijų plėtrą ir didesnę atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio laivų kuro gamybą, tas ribas reikėtų mažinti;

(14)

ilgas laukimo laikas, susijęs su jūrų transportui skirtų naujų rūšių kuro ir energetinių sprendinių kūrimu ir diegimu, taip pat ilgu vidutiniu laivų eksploatavimo laikotarpiu, paprastai siekiančiu nuo 25 iki 30 metų, verčia greitai imtis veiksmų ir parengti aiškią ir prognozuojamą ilgalaikę reglamentavimo sistemą, padedančią visiems suinteresuotiesiems subjektams planuoti ir investuoti. Aiški ir stabili ilgalaikė reglamentavimo sistema padės kurti ir diegti jūrų transportui skirtą naujų rūšių kurą ir energetinius sprendinius ir skatins suinteresuotuosius subjektus investuoti. Tokioje sistemoje turėtų būti apibrėžtos laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo ribos tiek plaukiančiuose, tiek prisišvartavusiuose laivuose iki 2050 m. Per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į tikėtiną technologijų plėtrą ir didesnę atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio laivų kuro gamybą, tas ribas reikėtų mažinti . Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir suteikti pakankamai laiko sektoriui planuoti ir pasirengti ilgam laikotarpiui, taip pat išvengti neišnaudojamo turto rizikos, bet kokie būsimi pasiūlymai iš dalies pakeisti šį reglamentą turėtų būti ribotos apimties ir jais turėtų būti vengiama iš esminės keisti reikalavimus;

(15)

šiuo reglamentu reikėtų nustatyti metodiką ir formulę laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutiniam metiniam intensyvumui apskaičiuoti. Ši formulė turėtų būti grindžiama laivų ataskaitose nurodomu kuro sunaudojimu ir apimti atitinkamus šio kuro išmetamųjų teršalų faktorius. Metodikoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į pakaitinių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ar elektros energija , naudojimą;

(15)

šiuo reglamentu reikėtų nustatyti metodiką ir formulę laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutiniam metiniam intensyvumui apskaičiuoti. Ši formulė turėtų būti grindžiama laivų ataskaitose nurodomu kuro sunaudojimu ir apimti atitinkamus šio kuro išmetamųjų teršalų faktorius. Metodikoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į pakaitinių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ar saulės energijos, pagamintos laive, arba elektros energijos, tiekiamos prisišvartavus , naudojimą;

(16)

siekiant susidaryti išsamesnį įvairių energijos šaltinių aplinkosauginio veiksmingumo vaizdą, kuro efektyvumas ŠESD išmetimo požiūriu turėtų būti vertinamas pagal WtW, atsižvelgiant į energijos gamybos, transporto, paskirstymo ir naudojimo laive poveikį. Taip siekiama skatinti technologijas ir gamybos scenarijus, paliekančius mažesnį ŠESD pėdsaką ir teikiančius realią naudą, palyginti su esamu tradiciniu kuru;

(16)

siekiant susidaryti išsamesnį įvairių energijos šaltinių aplinkosauginio veiksmingumo vaizdą, kuro efektyvumas ŠESD išmetimo požiūriu turėtų būti vertinamas pagal WtW, atsižvelgiant į energijos gamybos, transporto, paskirstymo ir naudojimo laive poveikį , apskaitant įvairiais kuro gyvavimo etapais paliekamą teršalų pėdsaką . Taip siekiama skatinti technologijas ir gamybos scenarijus, paliekančius mažesnį ŠESD pėdsaką ir teikiančius realią naudą, palyginti su esamu tradiciniu kuru;

(17)

atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro WtW efektyvumas turėtų būti nustatomas pagal standartinius arba faktinius ir sertifikuotus išmetamųjų teršalų faktorius, apimančius WtT ir TtW išmetamuosius teršalus . Tačiau iškastinio kuro efektyvumas turėtų būti vertinamas tik pagal standartinius išmetamųjų teršalų faktorius, kaip numatyta šiame reglamente;

(17)

jūrinio kuro WtW efektyvumas turėtų būti nustatomas pagal standartinius arba faktinius ir sertifikuotus išmetamųjų teršalų faktorius, apimančius WtT ir TtW išmetamuosius teršalus;

(21)

naudojantis nuo kranto tiekiama elektra sumažinama laivų keliama oro tarša ir jūrų transporto išmetamas ŠESD kiekis. Nuo kranto tiekiama elektra yra vis švaresnė energija, kuria gali naudotis prisišvartavę laivai, nes atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis ES elektros energijos rūšių derinyje auga. Nors Direktyvoje 2014/94/ES (Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva) įtvirtinta tik nuostata dėl nuo kranto tiekiamos elektros prijungimo taškų, šios technologijos paklausa ir atitinkamai jos diegimas tebėra riboti. Todėl turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, kuriomis taršiausi laivai būtų įpareigojami naudoti nuo kranto tiekiamą elektrą;

(21)

naudojantis nuo kranto tiekiama elektra sumažinama prisišvartavusių laivų keliama oro tarša ir prisišvartavusio jūrų transporto išmetamas ŠESD kiekis. Nuo kranto tiekiama elektra yra vis švaresnė energija, kuria gali naudotis prisišvartavę laivai, nes atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir be iškastinio kuro pagamintos energijos dalis ES elektros energijos rūšių derinyje auga. Nors Direktyvoje 2014/94/ES (Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva) įtvirtinta tik nuostata dėl nuo kranto tiekiamos elektros prijungimo taškų, šios technologijos paklausa ir atitinkamai jos diegimas tebėra riboti. Siekiant užtikrinti, kad prisišvartavusių laivų oro tarša būtų sumažinta ir kad nuo kranto tiekiamos elektros infrastruktūra būtų ekonomiškai gyvybinga ir užtikrintų investicijų grąžą, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, kuriomis taršiausi laivai būtų įpareigojami naudoti nuo kranto tiekiamą elektrą , kai toks naudojimas veiksmingai sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį už priimtiną kainą ;

(22)

suteikti lygiavertę naudą uostų aplinkai galbūt būtų galima naudojantis ne tik nuo kranto tiekiama elektra, bet ir kitomis technologijomis. Kai įrodoma, kad naudojimasis alternatyvia technologija yra lygiavertis naudojimuisi nuo kranto tiekiama elektra, laivas nuo pareigos naudotis nuo kranto tiekiama elektra turėtų būti atleistas;

(22)

suteikti lygiavertę naudą uostų aplinkai galbūt būtų galima naudojantis ne tik nuo kranto tiekiama elektra, bet ir kitomis netaršiomis technologijomis. Kai įrodoma, kad naudojimasis alternatyvia technologija oro taršos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo požiūriu yra lygiavertis naudojimuisi nuo kranto tiekiama elektra, laivas nuo pareigos naudotis nuo kranto tiekiama elektra turėtų būti atleistas;

(23)

Nuo kranto tiekiamos elektros naudojimo išimtys taip pat turėtų būti suteikiamos dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, kurias patvirtintų įplaukimo uosto valdymo įstaiga ir jos būtų taikomos tik nereguliariam įplaukimui dėl saugos ar gyvybės gelbėjimo jūroje priežasčių, kai laivas prisišvartuoja trumpam, mažiau nei dviem valandoms, nes tai yra minimalus prisijungimui būtinas laikas, ir kai laive energija gaminama avariniais atvejais;

(23)

Nuo kranto tiekiamos elektros naudojimo išimtys taip pat turėtų būti suteikiamos dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, kurias patvirtintų įplaukimo uosto valdymo įstaiga , terminalo operatorius arba kompetentinga institucija, priklausomai nuo įvairių valstybių narių uostų valdymo modelio. Šios išimtys turėtų būti taikomos tik nereguliariam įplaukimui dėl saugos ar gyvybės gelbėjimo jūroje priežasčių, kai laivas prisišvartuoja trumpam, mažiau nei dviem valandoms, nes tai yra minimalus prisijungimui būtinas laikas, ir kai laive energija gaminama avariniais atvejais . Jei dėl nepakankamo vietos tinklo, jungiančio su uostu, pajėgumo neįmanoma tiekti pakankamai elektros nuo kranto, tai neturėtų būti laikoma nei uosto, nei laivo savininko ar operatoriaus nesugebėjimu laikytis šio reglamento reikalavimų, kai energijos tinklo valdytojas deramai patvirtina tikrintojams, kad vietinio tinklo pajėgumas nepakankamas;

(24)

nuo kranto tiekiamos elektros nebuvimo ar nesuderinamumo atveju išimtys turėtų būti taikomos tik po to, kai laivo eksploatuotojai ir uosto veiklos vykdytojai turėjo pakankamai laiko reikiamoms investicijoms atlikti, kad toms investicijoms būtų suteiktos reikiamos paskatos ir būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos. Nuo 2035 m. laivų eksploatuotojai turėtų atidžiai planuoti savo įplaukimus į  uostą siekdami užtikrinti, kad jie savo veiklą galėtų vykdyti neišmesdami oro teršalų ir ŠESD, kol yra prisišvartavę, ir neblogindami pakrančių vietovių ir uostamiesčių aplinkos būklės. Turėtų būti išlaikytas ribotas nuo kranto tiekiamos elektros nebuvimo ar nesuderinamumo atveju taikytinų išimčių skaičius, siekiant numatyti galimybę retkarčiais paskutinę minutę pakeisti įplaukimo į uostus tvarkaraščius ir įplaukti į nesuderinamą įrangą turinčius uostus;

(24)

nuo kranto tiekiamos elektros nebuvimo ar nesuderinamumo atveju išimtys turėtų būti taikomos tik po to, kai laivo eksploatuotojai ir uosto veiklos vykdytojai turėjo pakankamai laiko reikiamoms investicijoms atlikti, kad toms investicijoms būtų suteiktos reikiamos paskatos ir būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos. Siekiant užtikrinti visišką sąveikumą, uostai švartavimosi vietas ir laivų savininkai savo laivus turėtų aprūpinti taikomus standartus atitinkančiais elektros energijos įrenginiais. Nuo 2035 m. laivų eksploatuotojai turėtų atidžiai planuoti savo įplaukimus į  TEN-T uostus, kuriems taikomas Reglamentas XXXX-XXX (Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas), siekdami užtikrinti, kad jie savo veiklą galėtų vykdyti neišmesdami oro teršalų ir ŠESD, kol yra prisišvartavę, ir neblogindami pakrančių vietovių ir uostamiesčių aplinkos būklės. Turėtų būti išlaikytas ribotas nuo kranto tiekiamos elektros nebuvimo ar nesuderinamumo atveju taikytinų išimčių skaičius, siekiant numatyti galimybę retkarčiais paskutinę minutę pakeisti įplaukimo į uostus tvarkaraščius ir įplaukti į nesuderinamą įrangą turinčius uostus . Siekiant sumažinti neišnaudojamo turto riziką, nuo kranto tiekiamos elektros infrastruktūros laive ir prisišvartavus nesuderinamumą, taip pat alternatyviųjų degalų paklausos ir pasiūlos disbalansą, turėtų būti rengiami reguliarūs atitinkamų suinteresuotųjų šalių konsultaciniai susitikimai, kuriuose būtų aptariami ir priimami sprendimai dėl reikalavimų ir ateities planų;

(24a)

Reglamente XXXX-XXX (Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas) nustatytuose nuo kranto tiekiamos elektros tiksluose atsižvelgiama į aptarnaujamų laivų tipus ir atitinkamą jūrų uostų eismo apimtį. Reikalavimas prisišvartavusiems laivams prisijungti prie nuo kranto tiekiamos elektros tinklo neturėtų būti taikomas laivams, įplaukiantiems į uostus, kuriems Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamente nustatytas nuo kranto tiekiamos elektros reikalavimas netaikomas, nebent lankomame uoste būtų įrengtas ir prieinamas elektros tiekimas nuo kranto. Jeigu laivas įplaukia į TEN-T nepriklausantį uostą, kuriame yra elektros tiekimas nuo kranto, prisišvartavęs laivas turėtų prisijungti prie nuo kranto tiekiamos elektros tinklo;

(24b)

nors elektros tiekimas nuo kranto yra svarbi priemonė siekiant sumažinti vietos lygmeniu išmetamų oro teršalų kiekį, jo galimybės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visiškai priklauso nuo energijos, kuri tiekiama kabeliais, rūšių derinio. Kad būtų išnaudotas visas nuo kranto tiekiamos elektros potencialas, susijęs su klimatu ir aplinka, valstybės narės turėtų didinti elektros tinklų pajėgumą bei junglumą ir toliau mažinti energijos rūšių derinių ŠESD intensyvumą, kad aprūpintų uostus įperkama, planuojama ir be iškastinio kuro pagaminta elektros energija;

(24c)

įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į įvairius uostų valdymo modelius visoje Sąjungoje, visų pirma į skirtumus, susijusius su atsakomybe už sertifikato, pagal kurį laivas atleidžiamas nuo pareigos prisijungti prie nuo kranto tiekiamos elektros tinklo, išdavimą;

(24d)

uostų ir laivų operatorių veiklos koordinavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandžias prijungimo prie nuo kranto tiekiamos elektros energijos tinklo procedūras uostuose. Laivų operatoriai turėtų informuoti uostus, į kuriuos jie įplaukia, apie savo ketinimus prisijungti prie nuo kranto tiekiamos elektros tinklo, jų elektros energijos poreikius konkretaus įplaukimo metu, ypač kai poreikiai viršija numatytuosius tos kategorijos laivų poreikius;

(25)

siekiant atsekti, ar laikomasi šio reglamento nuostatų, juo turėtų būti numatyta patikima stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema. Tokia sistema turėtų būti nediskriminuojant taikoma visiems laivams ir joje turėtų būti reikalaujama, kad tikrinimą atliktų trečioji šalis ir taip būtų užtikrintas šioje sistemoje pateiktų duomenų tikslumas. Kad būtų lengviau pasiekti šio reglamento tikslą, tikrinant, ar šio reglamento laikomasi, prireikus turėtų būti naudojamasi visais duomenimis, kurie jau yra pateikti pagal Reglamentą (ES) 2015/757, – taip būtų sumažinama bendrovėms, tikrintojams ir laivybos institucijoms tenkanti administracinė našta;

(25)

siekiant atsekti, ar laikomasi šio reglamento nuostatų, juo turėtų būti numatyta patikima ir skaidri stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema. Tokia sistema turėtų būti nediskriminuojant taikoma visiems laivams ir joje turėtų būti reikalaujama, kad tikrinimą atliktų trečioji šalis ir taip būtų užtikrintas šioje sistemoje pateiktų duomenų tikslumas. Kad būtų lengviau pasiekti šio reglamento tikslą, tikrinant, ar šio reglamento laikomasi, prireikus turėtų būti naudojamasi visais duomenimis, kurie jau yra pateikti pagal Reglamentą (ES) 2015/757, – taip būtų sumažinama bendrovėms, tikrintojams ir laivybos institucijoms tenkanti administracinė našta;

(26)

bendrovės turėtų būti atsakingos už plaukiojimo ir švartavimosi metu laive naudojamos energijos kiekio ir rūšies, taip pat kitos aktualios informacijos, pvz., informacijos apie laivo variklio tipą ar pagalbinių vėjo technologijų buvimą , stebėseną ir nurodymą ataskaitose, siekiant įrodyti, kad laikomasi šiame reglamente nustatytos laivo sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo ribos. Siekiant palengvinti šių stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolių vykdymą ir tikrintojų atliekamą tikrinimą, panašiai kaip pagal Reglamentą (ES) 2015/757, bendrovės turėtų stebėsenos plane įforminti numatytą stebėsenos metodą ir pateikti daugiau duomenų apie šio reglamento taisyklių taikymą. Stebėsenos planas ir, jei taikytina, vėlesni jo pakeitimai turėtų būti pateikiami tikrintojui;

(26)

bendrovės turėtų būti atsakingos už plaukiojimo ir švartavimosi metu laive naudojamos energijos kiekio ir rūšies, taip pat kitos aktualios informacijos, pvz., informacijos apie laivo variklio tipą, pagalbinių vėjo technologijų ar bet kurio kito laive esančio alternatyvaus energijos šaltinio technines specifikacijas , stebėseną ir nurodymą ataskaitose, siekiant įrodyti, kad laikomasi šiame reglamente nustatytos laivo sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo ribos. Siekiant palengvinti šių stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolių vykdymą ir tikrintojų atliekamą tikrinimą, panašiai kaip pagal Reglamentą (ES) 2015/757, bendrovės turėtų stebėsenos plane įforminti numatytą stebėsenos metodą ir pateikti daugiau duomenų apie šio reglamento taisyklių taikymą. Stebėsenos planas ir, jei taikytina, vėlesni jo pakeitimai turėtų būti pateikiami tikrintojui;

(27)

norint pasiekti šio reglamento tikslus ir garantuoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro, kurį tikimasi diegti laivybos sektoriuje, aplinkosauginį naudingumą, kurą būtina sertifikuoti. Toks sertifikavimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis skaidria, nediskriminacine procedūra. Siekiant palengvinti sertifikavimą ir sumažinti administracinę naštą, biokuras, biodujos, nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų energijos išteklių kuras ir perdirbtos anglies kuras turėtų būti sertifikuojami vadovaujantis Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytomis taisyklėmis. Ši sertifikavimo koncepcija taip pat turėtų būti taikoma už Sąjungos ribų bunkeriuojamam kurui, kuris turėtų būti laikomas importuotu kuru, panašiai kaip Direktyvoje (ES) 2018/2001. Kai bendrovės ketina nukrypti nuo toje direktyvoje arba šioje naujoje sistemoje numatytų standartinių verčių, tai turėtų būti daroma tik tuo atveju, kai vertes galima sertifikuoti pagal vieną iš savanoriškų schemų, pripažįstamų pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 (WtT verčių atveju) arba atlikus laboratorinius bandymus ar tiesioginius išmetamųjų teršalų matavimus (TtW);

(27)

norint pasiekti šio reglamento tikslus ir garantuoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro, kurį tikimasi diegti laivybos sektoriuje, aplinkosauginį naudingumą, kurą būtina patikimai sertifikuoti ir stebėti . Toks sertifikavimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis skaidria, nediskriminacine procedūra. Siekiant palengvinti sertifikavimą ir sumažinti administracinę naštą, biokuras, biodujos, nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų energijos išteklių kuras ir perdirbtos anglies kuras turėtų būti sertifikuojami vadovaujantis Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytomis taisyklėmis. Ši sertifikavimo koncepcija taip pat turėtų būti taikoma už Sąjungos ribų bunkeriuojamam kurui, kuris turėtų būti laikomas importuotu kuru, panašiai kaip Direktyvoje (ES) 2018/2001. Kai bendrovės ketina nukrypti nuo toje direktyvoje arba šioje naujoje sistemoje numatytų standartinių verčių, tai turėtų būti daroma tik tuo atveju, kai vertes galima sertifikuoti pagal vieną iš savanoriškų schemų, pripažįstamų pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 (WtT verčių atveju) arba atlikus tiesioginius išmetamųjų teršalų matavimus (TtW);

(27a)

informacijos, susijusios su kuro charakteristikomis, patikimumas ir tikslumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti šio reglamento vykdymą. Kuro tiekėjams, kurie, kaip įrodyta, pateikė klaidinančią ar netikslią informaciją apie jų tiekiamo kuro šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą, turėtų būti taikomos sankcijos. Kuro tiekėjai, kurie pakartotinai pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, turėtų būti įtraukti į juodąjį sąrašą, kad negalėtų naudotis sertifikavimo schemomis, nustatytomis Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva). Tokiais atvejais turėtų būti laikoma, kad iš tokių tiekėjų įrenginių pasipildyto kuro išmetamųjų teršalų faktorius atitinka mažiausiai palankų iškastinio kuro išmetamųjų teršalų faktorių;

(28)

akredituotiems tikrintojams atliekant tikrinimą turėtų būti užtikrintas bendrovių vykdomos stebėsenos ir teikiamų ataskaitų tikslumas bei išsamumas ir atitiktis šiam reglamentui. Siekiant užtikrinti nešališkumą, tikrintojai turėtų būti nepriklausomi ir kompetentingi juridiniai asmenys, akredituoti nacionalinių akreditavimo įstaigų, įsteigtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (24);

(28)

akredituotiems tikrintojams atliekant tikrinimą turėtų būti užtikrintas bendrovių vykdomos stebėsenos ir teikiamų ataskaitų tikslumas bei išsamumas ir atitiktis šiam reglamentui. Siekiant užtikrinti nešališkumą ir veiksmingumą , tikrintojai turėtų būti nepriklausomi ir kompetentingi juridiniai asmenys, akredituoti ir prižiūrimi nacionalinių akreditavimo įstaigų, įsteigtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (24);

(31a)

bendrovės ir kuro tiekėjai galėtų sutartimi įforminti susitarimus dėl abipusių įsipareigojimų gaminti, tiekti ir pirkti iš anksto nustatytus tam tikro kuro kiekius. Tokie sutartimi įforminti susitarimai taip pat turėtų apimti atsakomybę ir juose turi būti nustatytos finansinės kompensacijos tais atvejais, kai kuras nėra tiekiamas kaip sutarta, sąlygos;

(36)

už kiekvieną reikalavimų neatitinkantį įplaukimą į uostą skiriama nuobauda turėtų būti proporcinga elektros energijos naudojimo išlaidoms ir pakankama, kad atgrasytų nuo taršesnių energijos šaltinių naudojimo. Nuobauda turėtų priklausyti nuo laive įrengtos jėgainės galingumo, turėtų būti išreikšta megavatais ir padauginta iš pastovaus dydžio nuobaudos eurais už buvimo uoste valandą. Dėl tikslių Sąjungoje nuo kranto tiekiamos elektros energijos kainų duomenų trūkumo šis tarifas turėtų būti grindžiamas vidutine ES nebuitiniams vartotojams taikomos elektros energijos kaina, padauginta iš dviejų, siekiant atsižvelgti į kitas su paslaugos teikimu susijusias rinkliavas, įskaitant, be kita ko, sujungimo išlaidas ir investicijų susigrąžinimo elementus;

(36)

už kiekvieną reikalavimų neatitinkantį įplaukimą į uostą skiriama nuobauda turėtų būti proporcinga elektros energijos naudojimo išlaidoms ir pakankama, kad atgrasytų nuo taršesnių energijos šaltinių naudojimo. Nuobauda turėtų priklausyti nuo laive įrengtos jėgainės galingumo, turėtų būti išreikšta megavatais ir padauginta iš pastovaus dydžio nuobaudos eurais už buvimo uoste valandą. Dėl tikslių Sąjungoje nuo kranto tiekiamos elektros energijos kainų duomenų trūkumo šis tarifas turėtų būti grindžiamas naujausia vidutine ES nebuitiniams vartotojams taikomos elektros energijos kaina, padauginta iš dviejų, siekiant atsižvelgti į kitas su paslaugos teikimu susijusias rinkliavas, įskaitant, be kita ko, sujungimo išlaidas ir investicijų susigrąžinimo elementus;

(37)

iš sumokamų nuobaudų gaunamos pajamos turėtų būti naudojamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro paskirstymui ir naudojimui laivybos sektoriuje skatinti ir siekiant padėti laivybos veiklos vykdytojams įvykdyti jų klimato srities ir aplinkosaugos tikslus . Šiuo tikslu minėtos pajamos turėtų būti skiriamos Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nurodytam Inovacijų fondui;

(37)

iš sumokamų nuobaudų gaunamos pajamos turėtų būti skiriamos jūrų sektoriui ir naudojamos jo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui skatinti, įskaitant paramą alternatyviųjų degalų kūrimui, gamybai ir diegimui, alternatyviųjų degalų infrastruktūrai ir nuo kranto tiekiamos elektros infrastruktūrai, taip pat naujoms novatoriškoms technologijoms . Šiuo tikslu minėtos pajamos turėtų būti skiriamos Direktyvos 2003/87/EB 3gab straipsnyje nurodytam vandenynų fondui;

(39)

dėl padarinių, kuriuos pagal šį reglamentą tikrintojų vykdomos priemonės gali turėti atitinkamoms bendrovėms, svarbos, ypač kai jie susiję su reikalavimų neatitinkančiais įplaukimais į uostą, nuobaudų sumų apskaičiavimu ir atsisakymu išduoti „FuelEU“ atitikties sertifikatą, tos bendrovės turėtų turėti teisę kreiptis į valstybės narės, kurioje tikrintojas buvo akredituotas, kompetentingą instituciją su prašymu peržiūrėti tokias priemones. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą pagrindinę teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kompetentingų institucijų ir uosto valdymo įstaigų pagal šį reglamentą priimami sprendimai turėtų būti peržiūrimi teisme pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę;

(39)

dėl padarinių, kuriuos pagal šį reglamentą tikrintojų vykdomos priemonės gali turėti atitinkamoms bendrovėms, svarbos, ypač kai jie susiję su reikalavimų neatitinkančiais įplaukimais į uostą, informacijos rinkimu nuobaudų sumoms apskaičiuoti ir atsisakymu išduoti „FuelEU“ atitikties sertifikatą, tos bendrovės turėtų turėti teisę kreiptis į valstybės narės, kurioje tikrintojas buvo akredituotas, kompetentingą instituciją su prašymu peržiūrėti tokias priemones. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą pagrindinę teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kompetentingų institucijų ir uosto valdymo įstaigų pagal šį reglamentą priimami sprendimai turėtų būti peržiūrimi teisme pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę;

(40)

siekiant, kad veiksmingai veikiant šiam reglamentui būtų išlaikytos vienodos sąlygos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl WtW išmetamųjų teršalų faktorių sąrašo dalinio pakeitimo, taikytinų netaršių technologijų ar jų naudojimo kriterijų sąrašo dalinio pakeitimo, siekiant nustatyti taisykles, kaip atlikti laboratorinius bandymus ir tiesioginius išmetamųjų teršalų matavimus, pritaikyti nuobaudos koeficientą, akredituoti tikrintojus, pritaikyti nuobaudos koeficientą ir nuobaudų sumokėjimo būdus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(40)

siekiant, kad veiksmingai veikiant šiam reglamentui būtų išlaikytos vienodos sąlygos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl WtW išmetamųjų teršalų faktorių sąrašo dalinio pakeitimo, taikytinų netaršių technologijų ar jų naudojimo kriterijų sąrašo dalinio pakeitimo, siekiant nustatyti faktinio WtT išmetamųjų teršalų kiekio sertifikavimo taisykles, taisykles, kaip atlikti tiesioginius išmetamųjų teršalų matavimus, pritaikyti nuobaudos koeficientą, akredituoti tikrintojus, pritaikyti nuobaudos koeficientą ir nuobaudų sumokėjimo būdus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(42)

dėl tarptautinių laivybos sektoriaus aspektų pageidautina taikyti visuotinį požiūrį į laivų sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo ribojimą, nes dėl platesnės taikymo srities jis galėtų būti laikomas efektyvesniu . Todėl, siekdama padėti Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO) rengti tarptautines taisykles, Komisija turėtų dalytis svarbia šio reglamento įgyvendinimo informacija su TJO ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir teikti TJO atitinkamus duomenis. Kai šio reglamento atžvilgiu svarbiais klausimais pasiekiamas susitarimas dėl visuotinio požiūrio, Komisija turėtų persvarstyti šį reglamentą siekdama , kai tikslinga, jį suderinti su tarptautinėmis taisyklėmis;

(42)

dėl tarptautinių laivybos sektoriaus aspektų pageidautina taikyti visuotinį požiūrį į laivų sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo ribojimą, nes dėl platesnės taikymo srities jis būtų gerokai efektyvesnis . Todėl, siekdama padėti Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO) rengti tarptautines taisykles, Komisija turėtų dalytis svarbia šio reglamento įgyvendinimo informacija su TJO ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir teikti TJO atitinkamus duomenis , siekdama tarptautiniu lygiu tęsti ES pastangas propaguoti jūrų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo plataus masto tikslus . Kai šio reglamento atžvilgiu svarbiais klausimais pasiekiamas susitarimas dėl visuotinio požiūrio, Komisija turėtų persvarstyti šį reglamentą, kad jį suderintų su tarptautinėmis taisyklėmis;

(42a)

siekdamos užtikrinti vienodas tarptautines sąlygas ir maksimaliai padidinti teisės aktų dėl atsinaujinančiųjų išteklių kuro ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro aplinkosauginį naudingumą, Komisija ir valstybės narės Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) ir kitose tarptautinėse organizacijose turėtų skatinti diegti patikimas atsinaujinančiųjų išteklių kuro sertifikavimo ir stebėsenos sistemas;

(42b)

Komisija turėtų užtikrinti bendradarbiavimo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais jūrų transporto sektoriuje priemonių įgyvendinimą ir prieinamumą, kaip apibrėžta Geresnio reglamentavimo gairėse  (1a) ;

(43)

atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro ir pakaitinių energijos šaltinių naudojimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus atvykstančiuose, juose besilankančiuose ar iš jų išvykstančiuose laivuose diegimas visoje Sąjungoje nėra toks tikslas, kurį valstybės narės galėtų pakankamai gerai pasiekti nerizikuodamos sukelti kliūčių vidaus rinkai ir iškraipyti konkurenciją tarp uostų ir laivybos veiklos vykdytojų. Šį tikslą galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu nustatant vienodas taisykles, kuriomis būtų sukurtos ekonominės paskatos laivybos veiklos vykdytojams toliau veikti be kliūčių, kartu įvykdant įpareigojimus naudoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kurą. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

(43)

atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro ir pakaitinių energijos šaltinių plėtros ir plataus masto naudojimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus atvykstančiuose, juose besilankančiuose ar iš jų išvykstančiuose laivuose diegimas visoje Sąjungoje nėra toks tikslas, kurį valstybės narės galėtų pakankamai gerai pasiekti nerizikuodamos sukelti kliūčių vidaus rinkai ir iškraipyti konkurenciją tarp uostų ir laivybos veiklos vykdytojų. Šį tikslą galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu nustatant vienodas taisykles, kuriomis būtų sukurtos ekonominės paskatos laivybos veiklos vykdytojams toliau veikti be kliūčių, kartu įvykdant įpareigojimus naudoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kurą. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus atvykstančiame, juose besilankančiame ar iš jų išvykstančiame laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) intensyvumo ribą ir

b)

įpareigojimą valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose naudoti nuo kranto tiekiamą elektrą arba netaršią technologiją,

b)

visai energijai, sunaudojamai per reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, ir

b)

visai energijai, sunaudojamai per reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą,

ba)

pusei energijos, sunaudojamos reisams iš atokiausiame valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame regione esančio įplaukimo uosto arba į jį, arba

c)

pusei energijos, sunaudojamos per reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto arba į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, kai pirmesnis arba paskesnis įplaukimo uostas priklauso trečiosios šalies jurisdikcijai.

h)

pakaitiniai energijos šaltiniai – laive pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių , t. y. vėjo arba saulės, energija arba nuo kranto tiekiama elektra;

h)

pakaitiniai energijos šaltiniai – laive pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija arba nuo kranto tiekiama elektra;

ha)

vėjovara arba varymas vėjo pagalba – varymo būdas, kuriuo didžiąja dalimi arba papildomai prisidedama prie bet kurio tipo laivo varymo naudojantis vėjo energija, pasitelkiamas laivui plaukiant;

i)

įplaukimo uostas – įplaukimo uostas , kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/757 3 straipsnio b punkte ;

i)

įplaukimo uostas – uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti ar iškrauti didžiosios savo krovinio dalies arba įlaipinti ar išlaipinti keleivių, taigi neapima sustojimų vien kuro papildymo, atsargų įsigijimo, įgulos pamainos pasikeitimo, įplaukimo į sausąjį doką arba laivo ar jo įrangos remonto tikslais, sustojimų uoste, kai laivui prireikia pagalbos ar jį ištinka nelaimė ir perdavimams iš laivo į laivą už uostų ribų atlikti, sustojimų vien siekiant išvengti nepalankaus oro arba kai šito prireikia dėl paieškos ir gelbėjimo veiklos bei konteinervežių sustojimų kaimyniniame konteinerių perkrovimo uoste;

m)

prisišvartavęs laivas – prisišvartavęs laivas , kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/757 3 straipsnio n punkte ;

m)

prisišvartavęs laivas – laivas, saugiai prišvartuotas valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto krantinėje, kol yra pakraunamas, iškraunamas, įlaipinami ar išlaipinami keleiviai arba jis yra aptarnaujamas , įskaitant laiką, kai krovos ar keleivių vežimo darbai nevyksta ;

n)

energijos sunaudojimas laive – energijos kiekis megadžauliais (MJ), kurį laivas sunaudoja varikliams ir laive esančiai įrangai tiek jūroje, tiek prisišvartavus eksploatuoti ;

n)

energijos sunaudojimas laive – energijos kiekis megadžauliais (MJ), kurį laivas sunaudoja varikliams ir laive esančiai įrangai tiek jūroje, tiek prisišvartavus eksploatuoti be papildomos energijos, suvartojamos dėl IA arba IA Super arba lygiavertės ledo klasės laivo techninių savybių, ir papildomos energijos, kurią suvartoja laivas, kuris yra IC, IB, IA arba IA Super arba lygiavertės ledo klasės, dėl plaukimo ledo sąlygomis ;

qa)

ledo klasė – žymuo, kurį laivui suteikia vėliavos valstybės kompetentingos nacionalinės institucijos arba tos valstybės pripažįstama organizacija ir kuris rodo, kad laivas skirtas plaukioti jūros ledo sąlygomis;

qb)

plaukimas ledo sąlygomis – ledo klasę turinčio laivo plaukimas jūros zonoje, kuri prasideda už ledo masės pakraščio ribos;

qc)

ledo masės pakraštys – bet kuriuo konkrečiu metu esanti riba tarp atviros jūros ir bet kokios rūšies jūrinio ledo, tiek nejudančio, tiek dreifuojančio;

r)

nuo kranto tiekiama elektra – žemos arba aukštos įtampos, kintamos arba nuolatinės srovės elektros energijos tiekimo prisišvartavusiems laivams sistema, apimanti laivo ir krantinės įrenginius, per kurią energija tiesiogiai tiekiama pagrindiniam laivo skirstomajam skydui ir naudojama viešbučiui, aptarnavimo darbams arba antriniams akumuliatoriams įkrauti;

r)

nuo kranto tiekiama elektra – žemos arba aukštos įtampos, kintamos arba nuolatinės srovės elektros energijos tiekimo prisišvartavusiems laivams sistema, apimanti laivo ir krantinės , plūduriuojančius ir mobiliuosius įrenginius, per kurią energija tiekiama pagrindiniam laivo skirstomajam skydui ir naudojama viešbučiui, aptarnavimo darbams arba antriniams akumuliatoriams įkrauti;

—

- 13  proc. – nuo 2035 m. sausio 1 d.;

—

- 20 proc. – nuo 2035 m. sausio 1 d.;

—

- 26 proc. – nuo 2040 m. sausio 1 d.;

—

- 38 proc. – nuo 2040 m. sausio 1 d.;

—

- 59 proc. – nuo 2045 m. sausio 1 d.;

—

- 64 proc. – nuo 2045 m. sausio 1 d.;

—

- 75  proc. – nuo 2050 m. sausio 1 d.;

—

- 80  proc. – nuo 2050 m. sausio 1 d.;

—

didelį susirūpinimą kelia nebiologinės kilmės degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos pajėgumas, prieinamumas arba kaina arba

—

gerokai sumažėja nebiologinės kilmės degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kaina ir išauga visapusiškas jų geografinis prieinamumas, taigi prireikia padidinti dalinės kvotos dydį, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato politikos tikslai.

b)

kurie naudoja netaršias technologijas, kaip nurodyta III priede ;

b)

kurie naudoja netaršias technologijas, kaip nurodyta III  priede, jeigu užtikrina, kad jų išmetamas teršalų kiekis nuolat atitinka sumažintą išmetamą teršalų kiekį, kuris būtų užtikrintas naudojantis nuo kranto tiekiamos elektros tinklu ;

d)

kurie negali prisijungti prie nuo kranto tiekiamos elektros, nes uoste nėra prijungimo taškų;

d)

kurie negali prisijungti prie nuo kranto tiekiamos elektros, nes uoste nėra prisijungimo taškų , įskaitant dėl (laikino) tinklo pajėgumų trūkumo, taip pat ir tuo metu, kai prieplaukoje stovintys laivai turi didžiausią (sezoninį) elektros energijos poreikį ;

e)

kurie negali prisijungti prie nuo kranto tiekiamos elektros, nes uosto krantinės įrenginys yra nesuderinamas su laive esančia nuo kranto tiekiamos elektros įranga;

e)

kurie negali prisijungti prie nuo kranto tiekiamos elektros, nes uosto krantinės įrenginys yra nesuderinamas su laive esančia nuo kranto tiekiamos elektros įranga , jeigu laive esanti elektros tiekimo nuo kranto įranga sertifikuota pagal Reglamento XXXX-XXX (Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas) II priede apibrėžtus jūrų laivų prisijungimo prie kranto sistemų standartus ;

e)

plaukiojimo metu ir prisišvartavus planuojamų laive naudoti energijos šaltinių aprašas 4 ir 5 straipsniuose išdėstytiems reikalavimams įvykdyti;

e)

plaukiojimo metu ir prisišvartavus planuojamų laive naudoti energijos šaltinių aprašas reikalavimams, išdėstytiems atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose bei I ir III prieduose, įvykdyti;

k)

metodo, kuris turi būti taikomas siekiant nustatyti pakaitinius duomenis, skirtus duomenų spragoms užpildyti, aprašas;

k)

metodo, kuris turi būti taikomas siekiant nustatyti pakaitinius duomenis, skirtus duomenų spragoms užpildyti arba duomenų klaidoms aptikti ir ištaisyti , aprašas;

a)

informacija apie laivo ledo klasę;

b)

per visą reisą nuplaukto atstumo stebėsenos procedūros aprašymas, ir

c)

kai plaukiojama ledo sąlygomis, – plaukiojimo ledo sąlygomis data ir laikas, suvartotas kuras ir energija, gauta naudojant pakaitinius energijos šaltinius arba netaršią technologiją, nurodytą III priede.

ea)

jei nustatoma, kad metodai, skirti užkirsti kelią duomenų klaidoms ir jas aptikti, nėra tinkami duomenų patikimumui ir skaidrumui užtikrinti.

d)

naudojimąsi nuo kranto tiekiama elektra arba pagal 5 straipsnio 5 dalį patvirtintų išimčių buvimą.

d)

naudojimąsi nuo kranto tiekiama elektra arba 5 straipsnio 3 dalyje išvardytų išimčių, patvirtintų pagal 5 straipsnio 5 dalį, buvimą.

d)

atitinkami laivo įrašai yra išsamūs ir nuoseklūs.

d)

atitinkami laivo įrašai yra išsamūs , skaidrūs ir nuoseklūs.

a)

išmanytų laivybos sritį;

b)

nuolat turėtų daug vadovaujančio, techninio ir pagalbinio personalo, atitinkančio jo tikrinamų laivų kiekį;

c)

jei ir kai reikia, galėtų į kiekvieną darbo vietą skirti priemonių ir darbuotojų, tinkančių įvykdyti užduotims, kurias reikia įvykdyti pagal šio reglamento V skyriuje išvardytų įvairių užduočių sąrašą.

c)

kiekvienos rūšies kuro, sunaudoto prisišvartavus ir jūroje, kiekį;

c)

kiekvienos rūšies kuro, sunaudoto prisišvartavus ir jūroje, kiekį , įskaitant švartavimosi vietoje navigacijos tikslais sunaudotą elektros energijos kiekį ;

d)

kiekvienos rūšies kuro, sunaudoto prisišvartavus ir jūroje, taip pat WtW išmetamųjų teršalų faktorius, išskirstytus pagal WtW, TtW ir nevaldomuosius išmetamuosius teršalus, apimančius visas atitinkamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas;

d)

kiekvienos rūšies kuro, įskaitant nuo kranto tiekiamą elektros energiją, sunaudoto prisišvartavus ir jūroje, taip pat WtW išmetamųjų teršalų faktorius, išskirstytus pagal WtW, TtW ir nevaldomuosius išmetamuosius teršalus, apimančius visas atitinkamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas;

e)

kiekvienos rūšies pakaitinių šaltinių energijos, sunaudotos prisišvartavus ir jūroje, kiekį.

e)

kiekvienos rūšies pakaitinių šaltinių energijos, sunaudotos prisišvartavus ir jūroje, įskaitant kurą, elektros energiją, vėjo ir saulės energiją, kiekį.

a)

laivo ledo klasė;

b)

plaukimo ledo sąlygomis data ir laikas;

c)

kiekvienos rūšies kuro, sunaudoto plaukiant ledo sąlygomis, kiekis;

d)

kiekvienos rūšies pakaitinių šaltinių energijos, suvartotos plaukiant ledo sąlygomis, kiekis;

e)

plaukimo ledo sąlygomis atstumas;

f)

per reisą nuplauktas atstumas;

g)

kiekvienos rūšies kuro, sunaudoto jūroje, kiekis ir

h)

kiekvienos rūšies pakaitinių šaltinių energijos, suvartotos jūroje, kiekis.

ca)

surinkti pagal 14 straipsnio 3 dalį teikiamą informaciją ir pateikti ją valstybės narės kompetentingai institucijai.

d)

apskaičiuoja 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nuobaudų sumą.

a)

jei laivybos bendrovė užregistruota kurioje nors valstybėje narėje – valstybė narė, kurioje laivybos bendrovė yra užregistruota;

b)

jei laivybos bendrovė neužregistruota jokioje valstybėje narėje – valstybė narė, į kurios uostus, kaip apskaičiuota, laivybos bendrovės laivai vykdant reisus, patenkančius į 2 straipsnyje nustatytą taikymo sritį, per pastaruosius dvejus stebėsenos metus įplaukė daugiausia;

c)

jei laivybos bendrovė neužregistruota jokioje valstybėje narėje ir per pastaruosius dvejus stebėsenos metus neįvykdė nė vieno į 2 straipsnyje nustatytą taikymo sritį patenkančio reiso, administruojanti institucija yra valstybė narė, iš kurios laivybos bendrovė pradėjo savo pirmąjį į 2 straipsnyje nustatytą taikymo sritį patenkantį reisą.

aa)

šio reglamento taikymo sritį, kalbant apie:

ab)

II priede nurodytas numatytąsias vertes, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis ir įrodymais;

ac)

teršalų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą, visų pirma galimybę įtraukti išmetamą suodžių kiekį;

b)

laivų, kuriems taikoma 5 straipsnio 1 dalis, tipus ;

b)

laivų, kuriems taikoma 5 straipsnio 1 dalis, tipų skaičiaus didinimą ;

ca)

I priede nurodytą metodiką.

A.

Formulė laivo atitikties balansui apskaičiuoti

a)

atitikties balansas, susijęs su laivui tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu, atsižvelgiant į 4 straipsnio 2 dalį

b)

atitikties balansas, susijęs su nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių kuro (RFNBO) kvota, atsižvelgiant į 4a straipsnio 3 dalį

B.

Formulė 20 straipsnio 1 dalyje nustatytai nuobaudai apskaičiuoti

a)

Taisomoji nuobauda, susijusi su laivui tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo atitikties balansu pagal 4 straipsnio 2 dalį

b)

Taisomoji nuobauda, susijusi su nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių kuro (RFNBO) kvota, atsižvelgiant į 4a straipsnio 3 dalį