52021IP0400

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021IP0400 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021IP0400

2021 m. spalio 5 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Sąjungos vardu projekto (06566/2021 – C9-0154/2021 – 2021/0037M(NLE))

OL C 132, 2022 3 24, p. 217–220 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:: 05/10/2021; Balsavimo data
Date of vote:: 05/10/2021

Author:: Europos Parlamentas, Biudžeto komitetas, Žuvininkystės komitetas
Form:: Rezoliucija
Parliamentary term:: Devintoji kadencija
Internal reference:: 2021/0037M(NLE)
Session:: 2021-2022

Procedure number:

2021/037M/NLE

Link

European Parliament - Legislative observatory

Treaty:

Europos Sąjungos sutartis , Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Legal basis:

Link

Select all documents mentioning this document

Earlier related instruments:

52021PC0072 EP Opinion

Instruments cited:

Link

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Directory code:

04.20.20.00 Žuvininkystė / Išorės santykiai / Susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis

HTML

PDF

Official Journal

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/217

P9_TA(2021)0400

ES ir Grenlandijos bei Danijos tausios žvejybos partnerystės susitarimas (rezoliucija)

(2022/C 132/22)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06566/2021),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo projektą (06380/2021),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 7 dalį (C9-0073/2020),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) II antraštinę dalį (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo (2),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto (3),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR konvenciją),

—	atsižvelgdamas į susitarimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje,

—	atsižvelgdamas į Protokolą (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių,

—	atsižvelgdamas į Otavos deklaraciją dėl Arkties tarybos įsteigimo,

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 31 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos ir Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių (Užjūrio asociacijos sprendimas) (4),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 9 d. ataskaitą „Europos Sąjungos ir Grenlandijos žvejybos partnerystės susitarimo ex ante ir ex post vertinimo tyrimas“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0235/2021),

kadangi siektini Europos žaliojo kurso ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos bei strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslai, susiję su darnumu, taip pat vykdytini Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai, konkrečiai įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 14-ąjį DVT dėl išteklių ir jūros aplinkos apsaugos;

B.	kadangi klimato kaita daro poveikį jūrų ekosistemoms ir ištekliams;

C.	kadangi JT jūrų teisės konvencijos 62 straipsnyje numatyta, kad pakrantės valstybė, remdamasi sutartimis ar kitais susitarimais, turi leisti kitoms valstybėms žvejoti leidžiamo sužvejoti kiekio perviršį;

D.	kadangi pagal susitarimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, 16 metų laikotarpiu draudžiama verslinė žvejyba;

E.	kadangi ES ir Grenlandija (atstovaujama Danijos) priklauso regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms (RŽVO) NEAFC ir NAFO;

F.	kadangi ES palaiko glaudžius ryšius su Grenlandija; kadangi Grenlandija yra su ES asocijuotų užjūrio šalių ir teritorijų dalis ir kadangi ES ir Grenlandijos partnerystės žvejybos srityje sudaromos nuo 1984 m.;

G.	kadangi Protokolu (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių Grenlandijos žvejybos produktams Europos rinkoje taikomi lengvatiniai muitų tarifai susiejami su Europos laivų galimybe žvejoti Grenlandijos žvejybos plotuose;

H.	kadangi šio tausios žvejybos partnerystės susitarimo (TŽPS) pobūdis yra ypatingas, t. y. pagal jį kasmet deramasi dėl žvejybos galimybių ir leidžiama perleisti kvotas Norvegijai ir Farerų Saloms;

kadangi ankstesnio protokolo ex post vertinimas ir ex ante vertinimas paskatino derėtis dėl naujo susitarimo ir naujo protokolo, kurie labiau atitinka žvejybos galimybes ir mokslines rekomendacijas, suteikia daugiau lankstumo laimikio klausimu ir kuriuose nustatytos mažesnės priegaudos kvotos, ir paskatino suderėti šešerių metų protokolo galiojimo laikotarpį;

J.	kadangi TŽPS su Grenlandija yra svarbus Grenlandijos vandenyse žvejojantiems ES laivams ir valstybių narių laivynams, kurie gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos iš susitarimo ir jame numatytų galimybių perleisti kvotas;

kadangi pagal naująjį susitarimą ir protokolą dvylikai ES laivų leidžiama naudoti aštuonių rūšių išteklių (atlantinių menkių, pelaginių paprastųjų jūrinių ešerių, demersinių paprastųjų jūrinių ešerių, juodųjų paltusų, šiaurinių dryžakojų krevečių, grenadierių, paprastųjų stintenių ir atlantinių skumbrių) žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes ketverių metų laikotarpiu, kuris gali būti pratęstas dvejiems metams, su sąlyga, kad bus mokamas 16 512 754 EUR metinis ES finansinis įnašas, iš kurio 2 931 000 EUR bus skiriama Grenlandijos žuvininkystės sektoriui remti ir plėtoti;

Ankstesnis susitarimas ir protokolas

atkreipia dėmesį į socialinę ir ekonominę naudą, susijusią su tiesioginėmis ir netiesioginėmis darbo vietomis ir bendra pridėtine verte, kurią sukuria ES laivyno veikla Grenlandijos vandenyse, tiek Grenlandijos sektoriui, tiek Europos žvejybos sektoriui;

yra susirūpinęs dėl to, kad Grenlandijos nustatyti kelių ankstesniame protokole išvardytų išteklių bendri leidžiami sužvejoti kiekiai viršijo mokslinėse rekomendacijose nurodytus kiekius; pabrėžia, kad ES tenkanti šių žvejybos galimybių dalis sudaro tik palyginti nedidelę dalį;

palankiai vertina tai, kad Grenlandijos žuvininkystės sektoriui mokamą finansinį įnašą Grenlandijos valdžios institucijos naudoja administravimui, kontrolei ar moksliniams tyrimams;

tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta mokslinių duomenų, reikalingų norint tiksliai įvertinti išteklių dydį;

Naujasis susitarimas ir naujasis protokolas

atkreipia dėmesį į sudėtingą derybų pobūdį ir sudėtingą jų kontekstą, kuris pasižymi lygiagrečiomis derybomis dėl susitarimo su Jungtine Karalyste ir dėl to atsirandančiu netikrumu, taip pat Grenlandijos vidaus politikos iššūkiais; primena, kad Grenlandijos pradinė pozicija šiose derybose buvo siekis 30 proc. sumažinti ES laivų kvotas; pažymi, kad pasiūlymas sumažinti žvejybos galimybes buvo grindžiamas Grenlandijos noru toliau plėtoti savo žuvininkystės sektorių;

konstatuoja, kad kvotos vidutiniškai sumažėjo 5 proc., palyginti su ankstesniu protokolu;

apgailestauja dėl to, kad ES veiklos vykdytojai Grenlandijos vandenyse negalėjo žvejoti beveik keturis mėnesius iki susitarimo laikino taikymo pradžios, kadangi dėl rinkimų Grenlandijoje ir būtinybės suformuoti vyriausybę susitarimas pasirašytas tik 2021 m. balandžio 22 d.;

atkreipia dėmesį į tai, kad atlantinių skumbrių žvejybos galimybės priklauso nuo to, ar pakrantės valstybės pasirašys pakrantės valstybių susitarimą dėl atlantinių skumbrių išteklių valdymo, ir kad paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos galimybės turi atitikti valdymo susitarimą ir NEAFC lygmeniu priimtus susitarimus;

pažymi, kad protokole nurodyta 600 tonų priegauda, o tai yra gerokai mažiau, palyginti su ankstesniu protokolu; pabrėžia, kad visas laimikis, įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestą kiekį, turi būti registruojamas ir pranešamas pagal rūšis laikantis taikomų Grenlandijos teisės aktų;

10.

palankiai vertina susitarimo tikslus, susijusius su darnumu ir susitariančiųjų šalių bendradarbiavimu kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

11.

yra susirūpinęs dėl susitarimo 4 + 2 metų trukmės ir netikrumo, ar protokolo galiojimas bus pratęstas po ketverių metų, nes dėl to ES laivams gali pritrūkti aiškumo;

12.

pažymi, kad Sąjungos finansinis įnašas yra didesnis nei ankstesniame protokole, kad sektoriui remti skirta dalis išlieka tokia pati ir kad laivų operatorių žvejybos leidimų bazinės kainos yra didesnės;

Grenlandija – strateginis subjektas Šiaurės Atlante ir Arktyje

13.

teigia, kad dėl „Brexit’o“ destabilizavosi Šiaurės Atlanto valstybių santykiai;

14.

teigia, kad neturėtų būti piktnaudžiaujama JK išstojimu iš ES ir jo padariniais žvejybos sektoriui Šiaurės jūroje ir šiaurės rytų Atlante, siekiant paveikti kvotų paskirstymą susitarimuose su Šiaurės šalimis, ir kad vietoj to turėtų būti paisoma istoriškai susiklosčiusio žvejybos galimybių paskirstymo, visada remiantis patikimiausiais turimais moksliniais duomenis ir rekomendacijomis;

15.

primena, kad Grenlandijai tenka geostrateginė padėtis Arkties regione; pabrėžia, kad santykiai su Grenlandija yra svarbūs kaip ES Arkties strategijos dalis ir siekiant užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje;

Rekomendacijos ir raginimai Komisijai

16.

rekomenduoja Komisijai ir ją ragina:

a)	informuoti Europos Parlamentą apie susitarimo ir protokolo įgyvendinimą;

b)	užtikrinti, kad susitarimo ir jo protokolo įgyvendinimas padėtų mažinti visuotinį atšilimą ir sudaryti sąlygas prisitaikyti prie didėjančio jo poveikio, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, siekti žaliajame kurse nustatytų darnumo tikslų ir būtų suderintas su BŽP tikslais;

c)	užtikrinti, kad šiuo metu naudojamiems tiksliniams žuvų ištekliams, tokiems kaip atlantinės menkės, paprastieji jūrų ešeriai ir juodieji paltusai, būtų taikomos atsargumo principas;

d)	gerinti duomenų rinkimą ir analizę ir modernizuoti ES finansinio įnašo, skirto sektoriui remti, naudojimo kontrolę, siekiant užtikrinti darnų ES žvejojamų išteklių valdymą ir užtikrinti, kad ES laivams skirtos kvotos iš tikrųjų atitiktų turimą išteklių perviršį;

e)	užtikrinti, kad būtų pagerinti turimi duomenys apie Grenlandijos natūrinės ir mažos apimties žvejybos laivynų dydį ir žvejybos pastangas;

f)	užtikrinti, kad po ketverių metų protokolo galiojimas būtų pratęstas dvejiems metams, ir visų pirma užtikrinti, kad Europos laivai galėtų nuolat tęsti veiklą Grenlandijos vandenyse;

g)	dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad kasmet nustatant kvotas nebūtų mažinamos protokole nustatytos žvejybos galimybės, nebent mokslinėse rekomendacijose būtų įrodyta, kad jas būtina sumažinti;

h)	visas dėl to, kad buvo vėluojama laikinai taikyti susitarimą, nepanaudotas kvotas ar jų dalį perkelti į 2022 m., laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų;

i)	raginti Grenlandiją pasirašyti pakrantės valstybių susitarimą dėl atlantinių skumbrių išteklių valdymo;

j)	skirti daug dėmesio prarastiems žvejybos tinklams, jūrą teršiančių šiukšlių surinkimui, jūrų ekosistemoms ir pažeidžiamoms rūšims, buveinių nustatymui ir paukščių priegaudai, konkrečiai teikiant paramą sektoriui;

k)	gerinti ES ir Grenlandijos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir sprendimo dėl užjūrio teritorijų asociacijos sąsajas;

gerinti įvairių tarptautinių ištekliams valdyti regione skirtų priemonių, pavyzdžiui, regioninių žvejybos valdymo organizacijų ir pakrantės valstybių susitarimų dėl tam tikrų išteklių valdymo, matomumą ir skaidrumą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu laikytis mokslinių rekomendacijų, be kita ko, dėl klimato kaitos poveikio, ir gerinti regioninių žvejybos valdymo organizacijų sprendimų priėmimo procesus, įskaitant žvejybos kontrolės taisykles;

m)	parengti ilgalaikę viziją, siekiant oficialiai įtvirtinti santykius su mūsų partnerėmis regione ir sumažinti nestabilumą, atsiradusį dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, visų pirma žvejybos srityje;

n)	užmegzti ilgalaikes diskusijas TŽPS su Grenlandija ir žvejybos susitarimų su Norvegija sąsajų, įskaitant susitarimų tarpusavio priklausomybę, klausimu;