This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52021DC0262
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS European Commission Guidance on Strengthening the Code of Practice on Disinformation
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Europos Komisijos gairės dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Europos Komisijos gairės dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo
COM/2021/262 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 05 26
COM(2021) 262 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EMPTY
Europos Komisijos gairės dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo
1Įvadas
COVID-19 krizė aiškiai parodė, kokias grėsmes ir iššūkius mūsų visuomenei kelia dezinformacija. Infodemija – spartus melagingos, netikslios ar klaidinančios informacijos apie pandemiją plitimas – sukėlė didelį pavojų asmenų sveikatai, visuomenės sveikatos sistemoms, krizių valdymo veiksmingumui, ekonomikai ir visuomenės sanglaudai. Dėl pandemijos taip pat išaugo skaitmeninių technologijų vaidmuo mūsų gyvenime: nuo jų vis labiau priklauso tai, kaip dirbame, mokomės, socializuojamės, tenkiname materialinius poreikius ir dalyvaujame pilietinėse diskusijose. Pandemija parodė, kaip svarbu užtikrinti saugumą interneto ekosistemoje ir kad, nors kovojant su dezinformacija iki šiol dėta daug pastangų, jų reikia ir daugiau, ir skubiai 1 .
Nuo pat pradžių 2 ES kovos su dezinformacija modelis buvo neatsiejamas nuo saviraiškos ir kitų ES pagrindinių teisių chartijos garantuojamų teisių ir laisvių apsaugos. Užuot kriminalizavusi ar draudusi dezinformaciją, ES tas teises ir laisves saugo: jos strategijos tikslas yra didinti turinio moderavimo praktikos skaidrumą, suteikti galių piliečiams ir skatinti atviras demokratines diskusijas siekiant užtikrinti internetinės aplinkos ir jos subjektų skaidrumą ir atskaitomybę 3 . Šiam tikslui ES siekė suburti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus: valdžios institucijas, įmones, žiniasklaidą, akademinę bendruomenę ir pilietinę visuomenę.
Pagrindinė ES priemonė buvo savireguliacinis Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas 4 . Nuo 2018 m. spalio mėn. galiojantį kodeksą yra pasirašiusios pagrindinės ES veikiančios interneto platformos ir, be kita ko, didžiosios Europos reklamos sektoriui atstovaujančios verslo asociacijos. Komisija kodeksą laiko svariu, pirmu šios srities laimėjimu. Tai novatoriška didesnį interneto platformų skaidrumą ir atskaitomybę užtikrinanti priemonė ir struktūrinė sistema, kuria naudojantis stebimos ir tobulinamos dezinformacijai taikomos platformų taisyklės.
Vis dėlto 2020 m. Komisijos atliktame Praktikos kodekso vertinime 5 nustatyta nemenkų trūkumų. Pavyzdžiui, skirtingos platformos ir valstybės narės kodeksą taiko nenuosekliai ir ne iki galo; kodeksas grindžiamas savireguliacija, todėl jo poveikis ribotas; kodekse numatyti įsipareigojimai neaprėpia visų situacijų. Vertinime taip pat pabrėžta, kad nėra tinkamo stebėsenos mechanizmo (pavyzdžiui, nėra pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR)), trūksta įsipareigojimų suteikti prieigą prie platformų duomenų, kurių reikia dezinformacijos moksliniams tyrimams, ir įsitraukė mažokai suinteresuotųjų subjektų, ypač iš reklamos sektoriaus. Todėl Europos demokratijos veiksmų plane 6 (EDVP) Komisija paskelbė parengsianti kodekso griežtinimo gaires, kaip vieną iš kompleksinių kovos su dezinformacija interneto aplinkoje priemonių, ir pateiksianti specialius teisės aktus dėl politinės reklamos skaidrumo.
Siekiant sustiprinti kovą su dezinformacija Komisijos pasiūlytame Skaitmeninių paslaugų akte 7 (SPA) yra numatyta elgesio kodeksais grindžiama bendro reguliavimo sistema, kurios paskirtis – mažinti su dezinformacija susijusią sisteminę riziką. Be to, į jį įtrauktos plačiai taikytinos turinio moderavimui ir reklamai skirtos skaidrumo priemonės ir pasiūlytos labai didelėms interneto platformoms 8 privalomos ir vykdytinos juridinės prievolės įvertinti ir šalinti sisteminę riziką pagrindinėms teisėms arba riziką, kylančią dėl tyčinio manipuliavimo jų paslaugomis.
Gairės grindžiamos ligšioline Komisijos patirtimi, sukaupta stebint ir vertinant kodeksą 9 , ir Komisijos ataskaita dėl 2019 m. rinkimų 10 . Jos taip pat papildo Komisijos atsaką į 2020 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas 11 . Rinkdama medžiagą gairėms, Komisija surengė įvairių suinteresuotųjų subjektų diskusijas 12 ir seminarą valstybėms narėms.
Šiose gairėse Komisija išdėsto nuomonę, kaip platformos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų intensyviau dėti pastangas šalinti kodekso spragas ir trūkumus ir interneto aplinką daryti skaidresnę, saugesnę ir patikimesnę. Viena sritis, kurioje kodeksas nepadėjo pasiekti pakankamos pažangos, yra galimybių pelnytis iš dezinformacijos mažinimas: reklama internete vis dar skatina ją skleisti 13 . Todėl interneto platformos ir visi kiti interneto reklamos ekosistemos subjektai turėtų prisiimti atsakomybę ir kartu siekti nutraukti pelnymąsi iš dezinformacijos. Be to, peržiūrėtame kodekse turėtų būti numatyti griežtesni įsipareigojimai riboti manipuliacinę elgseną, geresnės vartotojų įgalinimo priemonės, didesnis politinės reklamos skaidrumas ir daugiau galių mokslininkų ir faktų tikrintojų bendruomenei. Gairėse taip pat aprašyti tobulesnės ir patikimos sugriežtinto kodekso stebėsenos sistemos principai. Sugriežtinus kodeksą taip pat reikėtų siekti, kad jį pasirašytų nauji subjektai ir taikytų daugiau organizacijų, įskaitant to nepadariusias ES veikiančias interneto platformas ir kitus svarbius subjektus.
Sugriežtinus kodeksą suinteresuotiesiems subjektams atsiras galimybė iš anksto suplanuoti atitinkamas priemones ir taip pasirengti pasiūlyto SPA priėmimui. Konkrečiai, gairėse taip pat keliamas tikslas dabartinį praktikos kodeksą perdaryti į elgesio kodeksą, kaip numatyta jo 35 straipsnyje. Pirmiausiai labai didelėms platformoms 14 bus naudinga pradėti taikyti sugriežtintą kodeksą dar neįsigaliojus naujiems įpareigojimams, kuriuos joms taikyti numatyta pagal siūlomą SPA, konkrečiai tiems, kurie susiję su rizikos vertinimu, rizikos mažinimu, naudotojų įgalinimu ir skaidrumu reklamos srityje. Mažesnėms platformoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams taip pat bus naudinga prisiimti atitinkamus sugriežtinto kodekso įsipareigojimus: jie galės pasinaudoti jo gerąja patirtimi ir apsisaugoti nuo rizikos, kylančios jų reputacijai, kai jų sistemomis pasinaudojama dezinformacijai skleisti.
Kad ir koks bus galutinis teisėkūros institucijų susitarimas dėl SPA arba dėl Komisijos teisėkūros iniciatyvos dėl politinės reklamos skaidrumo, interneto platformoms sugriežtintas praktikos kodeksas gali padėti tobulinti savo taisykles ir mažinti su dezinformacija susijusią riziką, kurią jų paslaugos kelia demokratijai|.
Kodekso griežtinimas nėra tik laikinas etapas. Šiose gairėse raginama kodeksą pertvarkyti į tvirtą, stabilią, lanksčią priemonę, kuri interneto platformas padarytų skaidresnes, atskaitingesnes ir atsakingesnes.
2Informacijos apie COVID-19 stebėsena. Rezultatai ir sukaupta patirtis
Be žinių, gautų vertinant praktikos kodeksą, naujų įžvalgų buvo įgyta vykdant stebėsenos programą, sudarytą priėmus bendrą komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19“ 15 , kai kodeksą pasirašiusios interneto platformos kas mėnesį teikė ataskaitas apie veiksmus, kurių ėmėsi kovodamos su dezinformacija apie COVID-19 Europos Sąjungoje.
Stebėsenos programa ne tik leido išsamiai apžvelgti veiksmus, kurių pagal kodeksą vykdant įsipareigojimus imtasi kovojant su dezinformacija apie COVID-19, bet ir suteikė progą išbandyti kodeksą sunkiomis sąlygomis.
Platformų ataskaitos rodo, kad vykdant kodekso įsipareigojimus įvairiose srityse imtasi efektyvių veiksmų, pavyzdžiui, paslaugų virtualioje erdvėje didintas autoritetingų šaltinių matomumas; prieigai prie patikimos informacijos palengvinti kurtos ir diegtos naujos priemonės ir paslaugos; reaguota į turinį, kuriame yra melagingos ar klaidinančios informacijos, galinčios padaryti fizinę žalą arba sumažinti visuomenės sveikatos priemonių veiksmingumą; aiškiai uždrausta krize piktnaudžiaujanti arba dezinformaciją apie COVID-19 skleidžianti reklama.
Bendra programos išvada: kodeksas suteikia lanksčią, struktūruotą sistemą, kuri papildo galiojančiose reguliavimo sistemose numatytus įsipareigojimus; naudodamiesi kodeksu jį pasirašę ir taikantys subjektai gali ryžtingai kovoti su dezinformacija krizinėse situacijose. Kodeksas taip pat sudarė naudingas sąlygas stebėti, kaip šios priemonės veikia ypatingomis aplinkybėmis, kai krizei rutuliojantis reikėdavo dinamiškai persiorientuoti (pvz., reaguoti į dezinformaciją apie vakcinas nuo COVID-19).
Be to, COVID-19 programa atskleidė keletą dabartinės praktikos kodekso stebėsenos sistemos trūkumų:
·Ataskaitų kokybė. Ataskaitų nuoseklumas, kokybė ir išsamumas labai nevienodi. Stokojant pakankamai detalių duomenų, ypač valstybių narių lygmeniu, iš pateiktos informacijos dažnai nematyti, ar veiksmai, apie kuriuos pranešta, buvo įgyvendinami visose valstybėse narėse arba ar aprėpė visas ES kalbas. Be to, veiksmingiau stebėti skirtingas platformas ir jas palyginti kliudo tai, kad nėra bendro, sutarto ataskaitų šablono.
·PVRR. Nors ataskaitų kokybė ir detalumas laikui bėgant pagerėjo, pateikti duomenys vis dar ne visada tinkami ir pakankamai išsamūs, kad būtų galima įvertinti įsipareigojimų įgyvendinimo mastą arba atliktų veiksmų poveikį.
·Nepriklausomas įvertinimas. Su COVID-19 susijusi stebėsena patvirtina, kad reikia nepriklausomos kodeksą pasirašiusių organizacijų ataskaitų patikros, visų pirma, ar priemonės ir veiksmai, apie kuriuos pranešta, yra įgyvendinti valstybių narių lygmeniu ir aprėpia visas ES kalbas ir ar ataskaitose pakankamai atsižvelgiama į nacionalinio lygmens problemas dėl dezinformacijos 16 .
·Nepakankama faktų tikrinimo aprėptis. Per COVID-19 infodemiją kodeksą pasirašiusios organizacijos, teikdamos paslaugas, aktyviau vykdė faktų tikrinimo veiklą. Ja vis dažniau gali naudotis ir privačių žinučių programėlių naudotojai. Tačiau turinys, kurį nepriklausomi faktų tikrintojai paženklindavo kaip melagingą, dažnai pasirodydavo kitose platformose, nes nėra centralizuotos faktų tikrinimo išvadų saugyklos.
·Dezinformacija nesiliauja nešusi pajamas iš reklamos skelbimų. Nors dėtos pastangos apriboti pelnymąsi iš dezinformacijos, atitinkami moksliniai tyrimai rodo, kad šios srities problemos nesibaigia 17 .
3Spręstini horizontalieji klausimai
Griežtesni įsipareigojimai siekti kodekso tikslų
Dabartinio praktikos kodekso įsipareigojimai nėra tiek veiksmingi, kad leistų visapusiškai reaguoti į dezinformacijos reiškinius. Siekiant pašalinti spragas ir trūkumus, be kita ko, reaguoti į naują ir besiformuojančią riziką, visose kodekso srityse reikia tvirtesnių ir konkretesnių įsipareigojimų. Norint, kad kodeksas liktų aktualus, jį pasirašiusios organizacijos turėtų sukurti nuolatinį kodekso reguliaraus pritaikymo mechanizmą.
Platesnė taikymo sritis
Rutuliojantis COVID-19 pandemijai ištikusi infodemija parodė, kad klaidinga informacija 18 (neturint piktų kėslų skleidžiama melaginga arba klaidinanti informacija) taip pat gali padaryti didelę žalą visuomenei, jei ima plisti masiškai. Nors pagrindinė kodekso tema lieka dezinformacija siaurąja prasme 19 , sugriežtinus kodeksą jį pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti parengti tinkamas taisykles ir imtis proporcingų veiksmų, kad sumažintų klaidingos informacijos keliamą riziką, kai visuomenei gali būti padaryta didelė žala, kartu taikydamos tinkamas žodžio laisvės apsaugos priemones. Naudotojams reikia suteikti galimybę palyginti šią informaciją su autoritetingais šaltiniais ir sužinoti, kad jų matoma informacija yra patikrinamai klaidinga. Todėl su klaidinga informacija būtų siejami ne visi, bet tik atitinkami kodekso įsipareigojimai.
Dėl patogumo šiose gairėse vartojamas bendras terminas „dezinformacija“ apima įvairius probleminius reiškinius, bet ir aiškiai pripažįstami svarbūs jų skirtumai 20 . Šia prasme dezinformacija apima dezinformaciją siaurąja prasme, klaidingą informaciją, taip pat informacines įtakos operacijas 21 ir kišimąsi iš užsienio 22 į informacijos erdvę, be kita ko, kai užsienio subjektai manipuliuodami informacija padaro didelę žalą visuomenei.
Platesnis dalyvių ratas
Šiuo metu kodeksą yra pasirašiusios pagrindinės ES veikiančios interneto platformos. Tačiau, jei įsitrauktų daugiau ir įsitvirtinusių, ir naujų platformų, atsakas į dezinformacijos plitimą galėtų būti ir visapusiškesnis, ir labiau koordinuotas. Tarp naujų organizacijų, kurios galėtų pasirašyti kodeksą, gali būti informacijos sklaidą visuomenei vykdantys internetinių paslaugų teikėjai, tokie kaip mažesni socialiniai tinklai ar paieškos paslaugų teikėjai (pvz., subjektai, teikiantys paslaugas nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu arba pagal sritį ar temą). Turint omenyje atitinkamą reikalavimų laikymosi naštą (įskaitant ataskaitų teikimo prievoles), įsipareigojimai pagal sugriežtintą kodeksą turėtų atitikti jį pasirašiusių organizacijų paslaugų virtualios erdvės mastą. Kaip siūloma SPA, labai didelės interneto platformos turės imtis solidžių priemonių, kad pašalintų atitinkamą sisteminę riziką, o mažesniems ar naujiems paslaugų teikėjams neturėtų būti užkraunama neproporcinga su priemonėmis susijusi našta.
Kaip pastebėta per pastarąsias rinkimų agitacijos kampanijas ir COVID-19 pandemiją 23 , skleidžiant dezinformaciją ir klaidingą informaciją taip pat gali būti piktnaudžiaujama privačių žinučių paslaugomis. Tokių paslaugų teikėjai galėtų pasirašyti kodeksą ir įsipareigoti imtis konkrečių šio tipo paslaugoms tinkamų priemonių nesilpninant šifravimo, kuris dažnai naudojamas teikiant šio tipo paslaugas, ir deramai atsižvelgiant į privatumo apsaugą ir teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, be kita ko, teisę į ryšių privatumą.
Siekiant, kad kodekso poveikis mažinant galimybes pelnytis iš dezinformacijos būtų didesnis, labai svarbu, kad įsitrauktų daugiau suinteresuotųjų subjektų iš reklamos ekosistemos, o ne vien tik tie, kurie jau yra pasirašę kodeksą (Europos ir nacionalinės reklamos sektoriaus asociacijos). Siekiant kodekso tikslų būtų labai naudinga, jei aktyviau įsitrauktų prekių ženklų savininkai (ypač tie, kurie reklamai internete skiria daug lėšų), taip pat kiti internetinės reklamos sektoriaus subjektai (pvz., reklamos skelbimų biržos, reklamos technologijų tiekėjai, komunikacijos agentūros) ir kiti subjektai, teikiantys paslaugas, kuriomis naudojantis iš dezinformacijos galima pelnytis (pvz., e. mokėjimo paslaugų teikėjai, e. prekybos platformos, sutelktinio finansavimo ar paramos sistemos) 24 .
Tarp naujų kodeksą pasirašiusių organizacijų galėtų būti ir kiti suinteresuotieji subjektai, kurių indėlis priemonėmis, technologiniais sprendimais ar atitinkama specifine praktine patirtimi gali daryti didelį poveikį, pvz., faktų tikrintojai, organizacijos, reitinguojančios dezinformuojančias svetaines arba vertinančios dezinformaciją, taip pat technologinių sprendimų, kurie gali padėti kovoje su dezinformacija, tiekėjai. Tokios organizacijos gali labai padidinti kodekso įgyvendinimo veiksmingumą ir jo sėkmę.
Specialiai pritaikyti įsipareigojimai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas didesniam organizacijų skaičiui, sugriežtintame kodekse turėtų būti numatyti specialiai pritaikyti įsipareigojimai, atitinkantys pasirašiusių organizacijų teikiamų paslaugų įvairovę ir jų savitus vaidmenis ekosistemoje.
Kodeksą pasirašiusios organizacijos turėtų prisiimti įsipareigojimus, kurie siejasi su jų teikiamomis paslaugomis. Nors įsitraukimas į kodekso įgyvendinimą ir jo įsipareigojimų prisiėmimas lieka savanoriškas, siekiant užtikrinti kodekso, kaip rizikos mažinimo priemonės, veiksmingumą, pasirašiusios organizacijos apskritai neturėtų atsisakyti prisiimti įsipareigojimų, kurie siejasi su jų teikiamomis paslaugomis. Jei pasirašančios organizacijos nusprendžia neprisiimti konkretaus įsipareigojimo, kuris siejasi su jų teikiamomis paslaugomis, jos turėtų viešai pasiteisinti, vadovaudamosi siūlomo SPA 68 konstatuojamąja dalimi. Pasirašiusios organizacijos, kurios teikia kovos su dezinformacija priemones ar technologinius sprendimus, galėtų prisiimti atitinkamus įsipareigojimus ir savo ekspertinėmis žiniomis padėti kitoms pasirašiusioms organizacijoms. Visi tokioms organizacijoms taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti priderinti pagal jų misiją.
Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija
Siekiant veiksmingai prisidėti prie dezinformacijos problemos sprendimo, labai svarbi daugiadisciplinės bendruomenės – faktų tikrintojų, tyrimus atliekančių akademinės bendruomenės atstovų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų – parama. Norint prisidėti prie tokios bendruomenės kūrimo ir palengvinti jos darbą įsteigta Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) 25 . Teikdama paramą nepriklausomiems mokslininkams ir faktų tikrintojams, EDMO ir jos nacionaliniai centrai plės dezinformacijos kampanijų atpažinimo ir analizės pajėgumus. EDMO gali svariai prisidėti siekiant kelių kodekso tikslų. Todėl tikimasi, kad, kai tinka, pasirašiusios organizacijos bendradarbiaus su EDMO.
Skubių pranešimų sistema
Kaip nurodyta 2018 m. Kovos su dezinformacija veiksmų plane 26 , interneto platformos turėtų bendradarbiauti su visas ES valstybes nares ir atitinkamas ES institucijas vienijančia ES skubių pranešimų sistema, kad būtų galima bendrai reaguoti į dezinformaciją dalijantis informacija ir laiku įspėjant apie dezinformacijos kampanijas. Tuo remiantis, griežtinant kodeksą turėtų būti svarstomos galimybės stiprinti tokį bendradarbiavimą (konkrečiai, sudaryti palankesnes sąlygas pasirašiusioms organizacijoms neoficialiai bendrauti siekiant pristatyti savo darbą ir išvadas) ir užtikrinti glaudžius, nekomplikuotus ir lygiaverčius nacionalinio lygmens ryšius tarp visų valstybių narių ir pasirašiusių organizacijų, nelygu situacija. Reikėtų atsižvelgti ir į jau minėtą bendradarbiavimą su EDMO.
4Tikrinimas dedant reklamos skelbimus
Kaip paaiškinta, norint, kad kodeksas būtų naudingas, labai svarbu imtis ryžtingų veiksmų, trukdančių dezinformacijos skleidėjams iš jos pelnytis. Todėl, siekiant pašalinti su internetinės reklamos platinimu susijusios dezinformacijos riziką, veiksmai pagal sugriežtinto kodekso įsipareigojimus turėtų būti subtilesni ir specialiai pritaikyti atsižvelgiant į siūlomu SPA nustatysimus reguliavimo reikalavimus, taikysimus visai internetinei reklamai, įskaitant politinę ir nuomonės formavimo reklamą , ir, kiek tinka, į anonsuotą iniciatyvą dėl politinės reklamos.
Neleisti pelnytis iš dezinformacijos
Kodeksu turėtų būti sugriežtinti įsipareigojimai, kuriais siekiama nutraukti pelnymąsi iš dezinformacijos, platinamos pasirašiusių organizacijų paslaugų erdvėje arba trečiųjų subjektų interneto svetainėse 27 . Siekiant padidinti su reklamos skelbimais susijusį skaidrumą ir atskaitomybę, juos skelbiančios kodeksą pasirašiusios organizacijos, įskaitant reklamos technologijų bendroves 28 , turėtų suformuluoti kriterijus, kuriuos jos taiko teikdamos skelbimus, ir patvirtinti priemones, leidžiančias patikrinti, kurioje vietoje atsiras skelbimai arba kuriai vietai jie skirti, kad būtų išvengta reklamos rodymo šalia dezinformacinio turinio arba tose vietose, kuriose, kaip žinoma, nuolat platinama dezinformacija. Platformos visų pirma turėtų įsipareigoti griežtinti tinkamumo reikalavimus ir turinio peržiūros procesus, taikomus turinį konvertuojant į pinigus jų paslaugų virtualioje erdvėje ir vykdant įplaukų už reklamą padalijimo programas, kad nebūtų prileisti subjektai, kurių skelbiama informacija vėliau nuolat demaskuojama kaip melaginga 29 . Be to, platformos taip pat turėtų įsipareigoti griežtinti atitinkamas taisykles ir taikyti išsamaus patikrinimo principą, kad prie reklamos tinklų arba reklamos skelbimų biržų nebūtų prileistos tos svetainės, kurios nuolat skleidžia dezinformacinį turinį.
Šios srities įsipareigojimai taip pat turėtų būti susieti su prekių ženklų saugos priemonėmis, gerinti jų prieinamumą ir skatinti jų diegimą. Į tas priemones reikia integruoti iš faktų tikrintojų, mokslininkų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų gaunamą informaciją ir analizę, pvz., apie dezinformacijos kampanijų šaltinius. Turėdami tokią informaciją ir priemones, prekių ženklų savininkai ir kiti reklamuotojai turėtų įsipareigoti dėti visas pastangas, kad jų reklama nebūtų skelbiama šalia dezinformacinio turinio arba vietose, kuriose nuolat skelbiama dezinformacija.
Atitinkamų subjektų bendradarbiavimo gerinimas
Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų reikia glaudaus skirtingų reklamos ekosistemos dalyvių bendradarbiavimo. Šiuo tikslu, kaip nurodyta 3.3 skirsnyje, labai svarbu, kad įsitrauktų daugiau suinteresuotųjų subjektų iš reklamos ekosistemos. Sugriežtintas kodeksas turėtų sudaryti sąlygas plėsti dalyvių ratą – stiprinti visų svarbių subjektų bendradarbiavimą ir toliau lengvinti šioje srityje vykdomų tarpšakinių iniciatyvų įgyvendinimą 30 .
Pagal sugriežtintą kodeksą visi skaitmeninės reklamos pirkimo, pardavimo ir platinimo veiklą vykdantys subjektai turėtų įsipareigoti dalytis gerąja patirtimi ir stiprinti bendradarbiavimą. Toks bendradarbiavimas turėtų palengvinti informacijos, visų pirma informacijos, galinčios padėti nustatyti dezinformacijos skleidėjus, integravimą ir srautą visoje reklamos vertės grandinėje, griežtai laikantis visų atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių.
Bendradarbiaudamos platformos taip pat galėtų dalytis informacija apie vienų platformų atmestus dezinformuojančius skelbimus, kad būtų sutrukdyta juos rodyti kitose platformose. Pavyzdžiui, galima sukurti bendrą atmestų skelbimų saugyklą, iš kurios apie juos sužinotų kitos platformos, kurių paslaugų virtualioje erdvėje tie skelbimai taip pat gali pasirodyti.
Veiksmai, kuriais siekiama nutraukti pelnymąsi iš dezinformacijos, turėtų tapti platesnio masto – į juos turėtų įsitraukti internetinės turinio konvertavimo į pinigus (monetizavimo) vertės grandinės subjektai, tokie kaip internetinių e. mokėjimo paslaugų teikėjai, e. prekybos platformos ir atitinkamos sutelktinio finansavimo ar paramos sistemos.
Įsipareigojimai reaguoti į reklamą, kurioje yra dezinformacijos
Pagal sugriežtintą kodeksą jį pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti parengti tinkamas ir pritaikytas reklamos taisykles, kurios neleistų platinti dezinformacijos piktnaudžiaujant tų organizacijų reklamos sistemomis 31 . Jos turėtų nuosekliai ir veiksmingai užtikrinti šių taisyklių vykdymą. Šiuo tikslu pasirašiusios organizacijos turėtų bendradarbiauti su faktų tikrintojais, kad būtų nustatyta, kuriuose skelbimuose yra sutikrinus su faktais demaskuotos dezinformacijos. Siekdamos užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą, pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti pritaikyti turimas reklamos skelbimų tikrinimo ir peržiūros sistemas ir taip užtikrinti, kad naudojantis jų paslaugomis ar jų virtualioje erdvėje skelbiama reklama atitiktų dezinformacijai taikomas jų reklamos taisykles. Pasirašiusios organizacijos taip pat turėtų įsipareigoti aiškiai nurodyti reklamuotojams, kokia reklamos taisyklė buvo pažeista, kai jos atmetė ar pašalino dezinformuojančius skelbimus arba išjungė reklamos paskyras 32 .
5Politinė ir nuomonės formavimo reklama
Politinė reklama ir nuomonės formavimo reklama 33 atlieka svarbią funkciją per politines kampanijas ir viešas diskusijas svarbiausiais visuomenės klausimais. Toks apmokėtas internetinis turinys gali atlikti lemiamą vaidmenį formuojant viešąją nuomonę ir padaryti įtaką rinkimų rezultatams. Rinkimų organizavimas ES iš esmės reglamentuojamas valstybių narių lygmeniu, ir politinė reklama bei jos skaidrumas priklauso nuo skirtingų šios srities taisyklių. Europos demokratijos veiksmų plane Komisija anonsavo politinės reklamos skaidrumą didinsiančius teisės aktus. Siekiant užtikrinti, kad šioje srityje skaidrumas ir atskaitomybė būtų tinkamo lygio, reikia toliau griežtinti kodekso įsipareigojimus. Tai bus naudinga ir kitiems teisinės sistemos elementams.
Peržiūrint šį kodekso aspektą reikės atsižvelgti į būsimą Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl remiamo politinio turinio skaidrumo ir į atitinkamas siūlomo SPA nuostatas. Sugriežtintas kodeksas labai padės stiprinti esamą teisinę sistemą, pasirengti griežtesniems teisės aktams, įgyvendinti naują teisės aktų sistemą, kai tik ji įsigalios. Jis taip pat atvers galimybę sektoriaus atstovams patiems pasirinkti technologinius sprendimus, kurie padėtų jį įgyvendinti ir nuolat daryti pažangą šioje srityje.
Kad įsipareigojimai būtų vykdomi nuosekliai ir veiksmingai, būtina, kad kodeksą pasirašiusios organizacijos vienodai suprastų politinės ir nuomonės formavimo reklamos sąvoką, tinkamai atsižvelgdamos į dabar galiojančias nacionalines teisines sistemas. Pasirašiusios organizacijos turėtų užtikrinti, kad jos laikysis taikytinos teisės ir suderins savo praktiką su būsimais teisės aktais dėl remiamo politinio turinio skaidrumo.
Veiksmingas politinės ir nuomonės formavimo reklamos skelbimų ženklinimas
Kodekse turėtų būti numatyti griežtesni įsipareigojimai, užtikrinantys tiek politinės, tiek nuomonės formavimo reklamos skaidrumą ir viešinimą, atsižvelgiant į atitinkamas siūlomo SPA nuostatas 34 , būsimą teisėkūros iniciatyvą dėl politinės reklamos skaidrumo ir neprieštaraujant galiojančioms reguliavimo sistemoms. Šie skelbimai turėtų būti aiškiai ir veiksmingai paženklinti ir atskiriami kaip apmokėtas turinys, o naudotojai turėtų būti pajėgūs suprasti, kad rodomas turinys yra reklama, susijusi su politiniais ar visuomenės klausimais. Į sugriežtintą kodeksą galėtų būti įtraukti bendri politinės ir nuomonės formavimo reklamos skelbimų išskyrimo ir ženklinimo kriterijai ir pavyzdžiai. Kai tinka, pasirašiusios organizacijos turėtų pasinaudoti atitinkamais moksliniais tyrimais ir taip padidinti ženklų, kaip naudotojų informavimo priemonės, veiksmingumą 35 . Kodekse turėtų būti įsipareigojimų užtikrinti, kad politinės ar nuomonės formavimo reklamos skelbimų, kuriais organiškai dalijasi naudotojai 36 , ženklai išliktų, kad tie skelbimai liktų aiškiai atpažįstami kaip reklama.
Su politinės ir nuomonės formavimo reklamos skelbimais susiję tikrinimo ir skaidrumo įsipareigojimai
Kodeksą pasirašiusios organizacijos, kurios rodo politinės ir nuomonės formavimo reklamos skelbimus, turėtų užtikrinti, kad reklamuotojo tapatybė būtų matoma vartotojams, ir atskirai įsipareigoti įvesti skaidrumo prievoles, kaip reikalaujama siūlomame SPA 37 .
Kodeksą pasirašiusios organizacijos taip pat turėtų dėti pagrįstas pastangas (taikyti veiksmingas tapatybės tikrinimo ir leidimų sistemas), kad prieš leidžiant skelbti tokio pobūdžio reklamos skelbimus būtų įvykdytos visos būtinos sąlygos.
Žinučių platformų skaidrumas
Į persvarstytą praktikos kodeksą turėtų būti įtraukti nauji, specialiai pritaikyti įsipareigojimai dėl žinučių platformų naudojimo platinant politinės ir nuomonės formavimo reklamos skelbimus, griežtai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir ES reikalavimų dėl privatumo teikiant elektroninių ryšių paslaugas. Pirmiau minėtas reikalavimas, kad remiamas politinis turinys, kuriuo dalijasi naudotojai, turėtų ir likti paženklintas kaip apmokėtas, turėtų būti, kiek įmanoma, taikomas ir remiamam politiniam turiniui, kuriuo dalijamasi per žinučių platformas. Šiuo tikslu kodeksą pasirašiusios organizacijos turėtų sukurti sprendimų, kurie būtų suderinami su šifravimo technologija, kurią dažnai naudoja žinučių platformos, nesilpninant šifravimo.
Politinės reklamos skelbimų adresavimas
Taiklus politinės reklamos adresavimas gali kelti įvairiopų klausimų. Jis kelia nerimą dėl duomenų apsaugos taisyklių laikymosi, nes taiklus adresavimas grindžiamas asmenine informacija ir kartais pagrįstas sudėtingais psichologinio profiliavimo metodais 38 . Jis gali turėti įtakos rinkėjų teisei gauti informaciją, nes politinės reklamos skleidėjai gali adresuoti tikslinėms auditorijoms joms pritaikytus pranešimus, o kitos auditorijos šios informacijos gali negauti. Taiklus adresavimas apsunkina su tokiais reklamos skelbimais susijusį faktų tikrinimą ar analizę, o asmenims tampa kebliau ginti savo teises, be kita ko, susijusias su duomenų apsauga. Tai savo ruožtu gali padidinti politinio susipriešinimo riziką 39 .
Sugriežtintas kodeksas turėtų padėti sumažinti riziką, susijusią su taikliu politinės ir (arba) nuomonės formavimo reklamos adresavimu asmenims, arba jos išvengti. Šiuo aspektu reikėtų užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir kitų susijusių teisės aktų, visų pirma reikalavimo, kad, kai reikia, būtų gautas galiojantis sutikimas 40 . Reikėtų palengvinti prieigą prie informacijos, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti joms pavestą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo funkciją.
Kodeksą pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad piliečiai būtų aiškiai informuojami apie į tai, kad turinys adresuojamas konkrečiai jiems, ir gauti prasmingą informaciją apie šiuo tikslu taikomus kriterijus ir duomenis. Jos turėtų įgyvendinti griežtas atitinkamas skaidrumo priemones, pvz., sukurti specialius paieškos funkciją turinčius reklamos katalogus, kuriuose būtų visi konkrečioms naudotojų grupėms taikliai adresuotos reklamos skelbimai 41 ir informacija apie taikymosi ir rodymo kriterijus.
Patobulintos reklamos skelbimų saugyklos ir būtiniausios programų sąsajų (API) funkcijos
Sugriežtinus kodeksą turėtų būti užtikrinta, kad jį pasirašiusios platformos įsipareigotų pagerinti joms priklausančiose politinės reklamos skelbimų saugyklose pateikiamos informacijos išsamumą ir kokybę ir jose tikrai turėtų visą remiamą politinį turinį, kuris buvo skelbiamas. Šiose saugyklose turėtų būti prieinama aktuali reguliariai atnaujinama informacija apie politinės reklamos skleidėjų valstybėse narėse skleidžiamos politinės reklamos apimtį ir biudžetą, kiekvieno skelbimo parodymo internete kartų skaičių ir reklamos skleidėjo taikomus adresatų atrankos kriterijus atsižvelgiant į atitinkamas siūlomo SPA nuostatas ir siūlysimą teisėkūros procedūra priimamą aktą dėl politinės reklamos 42 .
Kai kurios platformos yra sukūrusios programų sąsajų (API) arba kitų sąsajų, kuriomis naudodamiesi naudotojai ir mokslininkai gali atlikti individualizuotą paiešką jų politinės reklamos skelbimų saugyklose. Tačiau šių programų sąsajų funkcijos labai ribotos. Sugriežtinus kodeksą turėtų būti užtikrinta, kad platformų politinės reklamos skelbimų saugykloms skirtose API būtų būtiniausių funkcijų rinkinys ir būtiniausių paieškos kriterijų rinkinys, kuris leistų naudotojams ir mokslininkams atlikti individualizuotą paiešką ir gauti tikralaikius standartinių formatų duomenis ir sudarytų sąlygas lengviau palyginti platformas ir vykdyti mokslinius tyrimus bei stebėseną. Jei būtų sukurtos nuomonės formavimo reklamos skelbimų saugyklos, jos turėtų turėti palyginamas API funkcijas ir paieškos galimybes. Įsipareigojimai taip pat turėtų užtikrinti plačią prieigą prie API ir reguliarų API funkcijų atnaujinimą, kad jos atitiktų mokslininkų poreikius.
6Paslaugų vientisumas
Sugriežtintame kodekse turėtų būti numatyta išsamiai apžvelgti esamas ir naujas dezinformacijai skleisti naudojamas manipuliacinės elgsenos formas. Griežtinant kodeksą reikėtų atsižvelgti į kintantį dezinformacijos plitimo pobūdį ir su juo susijusią bendresnę riziką, pvz., į tai, kad dezinformacijos kampanijos gali būti hibridinių grėsmių saugumui dalis, ypač kai jos vykdomos kartu su kibernetiniais išpuoliais 43 . Kodekse turėtų būti specialiai pritaikytų įsipareigojimų, kurie padėtų spręsti pažeidžiamumo problemas ir užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę dėl veiksmų, kurių pasirašiusios organizacijos imasi, kad apribotų manipuliacinę elgseną, kuri jų virtualioje erdvėje pagal atitinkamas paslaugų teikimo sąlygas yra neleidžiama, atsižvelgiant į siūlomu SPA nustatysimus reguliavimo reikalavimus 44 .
Bendra neleistinos manipuliacinės elgsenos samprata
Siekiant užtikrinti nuoseklumą, sugriežtinus kodeksą reikėtų užtikrinti, kad jį pasirašiusios organizacijos susitartų dėl bendros sampratos, kas yra manipuliacinė elgsena (įskaitant neautentišką elgesį), kuri jų paslaugų virtualioje erdvėje yra draudžiama (neprasilenkiant su galiojančiais ES ir nacionalinės teisės aktais). Ta samprata turėtų būti pakankamai plati ir apimti visus veiksmus, kuriais piktavaliai subjektai gali bandyti manipuliuoti paslaugomis. Šiuo tikslu pasirašiusios organizacijos turėtų parengti išsamų manipuliacinių taktikų, metodų ir procedūrų, laikytinų neleistinu neautentišku elgesiu visų jų teikiamų paslaugų virtualioje erdvėje, sąrašą. Išvardyti metodai turėtų būti pakankamai apibrėžti, kad būtų galima palyginti neleistinos elgsenos paplitimą skirtingose platformose ir prevencinių veiksmų veiksmingumą. Bendra samprata reikštų, kad pasirašiusios organizacijos, reguliavimo institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai reiškinius įvardytų tais pačiais terminais, ir tai leistų svarstyti dezinformacijos ir manipuliavimo internete problemas praktikos kodekso kontekste ir kituose forumuose, pvz., ES skubių pranešimų sistemoje ir Bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinkle, ir rengiantis taikyti siūlomą SPA. Atliekant šį darbą reikėtų atsižvelgti į sparčiai kintančią su taktikomis, metodais ir procedūromis susijusią padėtį ir, rengiant terminiją ir apibrėžtis, atsižvelgti į šiuos galimus pokyčius.
Griežtesni įsipareigojimai apriboti neleistiną manipuliacinę elgseną
Sugriežtintame kodekse turėtų būti naujų įsipareigojimų dėl visus manipuliavimo metodus apimančios neleistinos manipuliacinės elgsenos. Pagal juos turėtų būti reikalaujama imtis veiksmingų atsakomųjų kontrapriemonių. Pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti reaguoti į kintančius manipuliavimo metodus, pvz., neteisėtą priėjimą prie duomenų ir jų nutekinimą, įsilaužimus į paskyras, neautentiškų grupių kūrimą, sukčiavimą naudojant panašaus asmens dokumentą, sintetinę vaizdakaitą (angl. deepfake), netikrų sąveikų pirkimą ar neskaidrius nuomonės formuotojų veiksmus. Be to, pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti ne tik skelbti atitinkamas taisykles, bet ir nustatyti pamatinius priemonių, kurių jos imasi siekdamos duoti atkirtį neleistinai manipuliacinei elgsenai, elementus, uždavinius ir lyginamuosius rodiklius. Griežtinant kodeksą reikėtų atsižvelgti į skaidrumo įpareigojimus, taikomus dirbtinio intelekto sistemoms, kurios generuoja turinį ar juo manipuliuoja, ir pasiūlyme dėl Dirbtinio intelekto akto 45 draudžiamų manipuliavimo praktikų sąrašą.
Įsipareigojimų koregavimas, bendradarbiavimas ir skaidrumas
Siekiant užtikrinti, kad sugriežtintas kodeksas liktų aktualus ir tinkamas, jame reikėtų numatyti mechanizmą, kuriuo naudojantis kodekso įsipareigojimai ilgainiui galėtų būti koreguojami pagal naujausius faktus apie piktavalių subjektų elgseną, taktikas, metodus ir procedūras.
Pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti sukurti kanalus, kuriais naudodamosi jų atitinkamos pasitikėjimo, kibernetinio saugumo ir saugos grupės keistųsi informacija. Šie kanalai padėtų iniciatyviai dalytis informacija apie įtakos operacijas ir užsienio kišimąsi į informacijos erdvę naudojantis pasirašiusių organizacijų paslaugomis ir taip sutrukdytų tokias kampanijas pakartoti kitose platformose. Rezultatai ir įgyta patirtis turėtų būti apžvelgiami pasirašiusių organizacijų metinėse stebėsenos ataskaitose, aptariami nuolatinėje darbo grupėje 46 ir reguliariai skelbiami bendrais duomenų formatais 47 .
Įsipareigojimai turi užtikrinti aiškų naudotojų informavimą apie visas taisykles ir priemones, be kita ko, per skaidrumo centrą 48 . Pasirašiusios organizacijos taip pat turėtų įsipareigoti visus prieš neleistiną manipuliacinę elgseną nukreiptus veiksmus susieti su vidaus skundų nagrinėjimo sistema, atsižvelgdamos į atitinkamas siūlomo SPA nuostatas 49 .
7Suteikti daugiau galių naudotojams
Siekiant sumažinti dezinformacijos poveikį labai svarbu suteikti daugiau galių naudotojams. Geresnis internetinių paslaugų veikimo supratimas, taip pat priemonės, kurios skatina atsakingiau elgtis internete arba suteikia galimybę naudotojams aptikti melagingą ir (arba) klaidinantį turinį ir apie jį pranešti, gali smarkiai apriboti dezinformacijos plitimą. Šiuo klausimu kodekso įsipareigojimų taikymo sritis turėtų būti išplėsta ir apimti įvairias paslaugas, pvz., turėtų atsirasti specialiai žinučių paslaugų teikėjams pritaikytų įsipareigojimų. Reikėtų įsipareigojimų ir dėl mechanizmų, leidžiančių apskųsti veiksmus, kurių po naudotojų pranešimų ėmėsi pasirašiusios organizacijos. Jos taip pat turėtų atskirai atsižvelgti į vaikų, kurie gali būti ypač imlūs dezinformacijai, padėtį.
Įsipareigojimas ugdyti gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis
Keletas pasirašiusių organizacijų stengėsi ugdyti naudotojų gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir suteikė jiems atitinkamų priemonių. Pasirašiusios organizacijos turėtų pagal sugriežtintą kodeksą įsipareigoti toliau dėti pastangas šia linkme, konkrečiai, labiau įtraukti gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdytojus planuojant ir įgyvendinant priemones ir vertinant šių gebėjimų ugdymo kampanijas, vykdomas naudojantis jų paslaugomis, be kita ko, siekiant apsaugoti vaikus. Siekiant išnaudoti atitinkamas sinergijas, šios pastangos taip pat galėtų derinamos su Komisijos iniciatyvomis gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis srityje 50 , be kita ko, su nauju Skaitmeninio švietimo veiksmų planu (2021–2027 m.) 51 . Šiuo tikslu Komisijos Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų grupė 52 ir EDMO gali padėti sukurti nuolatinę diskusijų erdvę.
Įsipareigojimas dėl saugą užtikrinančio projektavimo
Naudotojų elgsena labai priklauso nuo internetinių paslaugų modelio ir struktūros 53 . Todėl pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti įvertinti riziką, kurią kelia jų sistemos, ir projektuoti savo paslaugų struktūrą taip, kad su dezinformacijos sklaida ir plitimu susijusi 54 rizika joje būtų kuo mažesnė 55 , pvz., sistemų architektūra galėtų būti testuojama iš anksto. Pasirašiusios organizacijos taip pat turėtų investuoti į mokslinius tyrimus ir kurti tokių parametrų ir dizaino produktus, kurie skatintų vartotojus kritiškai mąstyti ir atsakingai bei saugiai naudotis jų paslaugomis.
Interneto platformos taip pat galėtų, bendradarbiaudamos su technologinių sprendimų teikėjais, į savo paslaugas integruoti sprendimus, kurie leistų patikrinti skaitmeninio turinio autentiškumą ar tikslumą arba nustatyti jo kilmę ar šaltinį 56 .
Dirbtiniu intelektu grindžiamų internetinių sistemų teikėjai taip pat turėtų atsižvelgti į atitinkamas siūlomo Dirbtinio intelekto akto nuostatas.
Rekomendavimo sistemų atskaitomybė
Rekomendavimo sistemos pateikiamą informaciją surikiuoja tam tikra eilės tvarka ir taip didžia dalimi lemia tai, prie kokios informacijos prieina naudotojai. Labai svarbu, kad sugriežtintą kodeksą pasirašiusios organizacijos įsipareigotų užtikrinti savo rekomendavimo sistemos skaidrumą, susijusį su kriterijais, lemiančiais didesnį ar mažesnį informacijos pirmumą, ir suteikti vartotojams galimybę individualizuoti reitingavimo algoritmus. Visa tai turėtų būti daroma deramai paisant žiniasklaidos laisvės principo ir atsižvelgiant į atitinkamų SPA pasiūlymo nuostatų 57 reikalavimus.
Turėtų būti įsipareigota konkrečiomis priemonėmis siekti mažinti rekomendavimo sistemų, padedančių dezinformacijai plisti masiškai, keliamą riziką, pvz., nerekomenduoti turinio su melaginga ir (arba) klaidinančia informacija, kurią demaskavo nepriklausomi faktų tikrintojai, ir interneto puslapių bei subjektų, kurie nuolat skleidžia dezinformaciją.
Patikimos viešajam interesui svarbios informacijos matomumas
COVID-19 pandemija parodė, kaip svarbu, ypač per krizę, skleisti patikimą viešajam interesui svarbią informaciją, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijų teikiamą informaciją apie šios ligos prevencijos priemones arba vakcinų saugą 58 . Pasirašiusios organizacijos įgyvendino įvairius sprendimus, kad vartotojai gautų tokią informaciją ir kad ji būtų matoma ir lengvai pasiekiama. Remdamosi šia patirtimi, sugriežtintą kodeksą pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti toliau plėtoti ir taikyti tokias specialias priemones (pvz., informacijos skydelius, reklamjuostes, iškylančiuosius langus, žemėlapius ir žinutes), kurios, iškilus tam tikroms viešajam interesui ir visuomenei svarbioms temoms arba susidarius krizinėms situacijoms, pirmumą suteikia autoritetingiems šaltiniams ir prie jų priveda naudotojus.
Tam, kad kodekso įsipareigojimas 59 dėl pirmumo suteikimo svarbiam, autentiškam ir autoritetingam turiniui įgytų svorio, pasirašiusios organizacijos taip pat turėtų įsipareigoti skelbti informaciją apie metodiką, kurią tam taiko jų rekomendavimo sistemos. Ši informacija turėtų būti skelbiama skaidrumo centre. Kodeksą pasirašiusios organizacijos turėtų apsvarstyti, ar suteikti galimybę tretiesiems subjektams arba nepriklausomiems auditoriams patikrinti šią informaciją, be kita ko, atsižvelgdamos į atitinkamas pasiūlymo dėl SPA nuostatas.
Įspėjimai naudotojams, kurie sąveikauja arba sąveikavo su melagingu ar klaidinančiu turiniu
Siekiant sumažinti dezinformacijos apraiškų 60 labai svarbu demaskuoti melagingą ir (arba) klaidinančią informaciją. Keletas pasirašiusių organizacijų, siekdamos ženklinti melagingą ar klaidinantį turinį, užmezgė bendradarbiavimą su nepriklausomais faktų tikrintojais ir (arba) sukūrė tarnybines moderavimo grupes. Tačiau šiuo metu kodekse atitinkamų įsipareigojimų nenumatyta. Todėl, be naujų įsipareigojimų užtikrinti nuoseklų faktų tikrinimo taikymą, kuris aptariamas toliau, 8.3 skirsnyje, kodeksą pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti įdiegti turinio, kuris, kaip nustatyta, yra melagingas ar klaidinantis, reguliaraus ir nuoseklaus ženklinimo ir tikslinių įspėjimų su tokiu turiniu sąveikavusiems naudotojams sistemas, veikiančias visomis ES kalbomis, kuriomis teikiama jų paslauga. Pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti informuoti naudotojus, kodėl konkretus turinys ar paskyros buvo paženklinti, nustumti žemyn arba kitaip paveikti taikytomis priemonėmis, ir nurodyti tokių veiksmų pagrindą. Pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti projektuoti savo ženklinimo ir įspėjimo sistemas atsižvelgiant į naujausius mokslinius faktus apie geriausius tokių intervencijų poveikio stiprinimo būdus, visų pirma užtikrinant, kad jos būtų parengtos taip, kad patrauktų naudotojų dėmesį 61 .
Žalingos melagingos informacijos žymėjimo funkcija
Nors kai kurios pasirašiusios organizacijos jau sukūrė naudotojams skirtą specialią melagingos ir (arba) klaidinančios informacijos žymėjimo funkciją, ji dar nėra prieinama visų paslaugų naudotojams. Į sugriežtintą kodeksą turėtų būti įrašytas atskiras įsipareigojimas, pagal kurį atitinkamos pasirašiusios organizacijos savo teikiamų paslaugų virtualioje erdvėje siūlytų patogias ir veiksmingas procedūras, kurios įgalina naudotojus pažymėti dezinformaciją, galinčią padaryti žalos visuomenei ar asmeniui. Ši funkcija taip pat turėtų būti naudojama ženklinimo sistemose ir mechanizmuose, kaip pagalbinė priemonė, padedanti atpažinti iš naujo pasirodžiusį turinį su melaginga informacija, kuris kitomis kalbomis arba kitų paslaugų virtualioje erdvėje jau paženklintas kaip melagingas (nepažeidžiant saviraiškos laisvės). Šiame įsipareigojime turėtų būti nurodyta, kad funkcija turi būti tinkamai apsaugota nuo piktnaudžiavimo (t. y. masinio žymėjimo taktikos siekiant nutildyti kitus balsus) ir prieinama visomis ES valstybės narės, kurioje teikiamos jų paslaugos, kalbomis. Veiksmai, kurių pasirašiusios organizacijos imasi pažymėto turinio atžvilgiu, neturėtų pažeisti saviraiškos laisvės ir būti neproporcingi. Tarp šios srities priemonių galėtų būti skaidrios faktų tikrinimo procedūros taikymas pažymėtam turiniui ir po jos vykdomi tolesni veiksmai, pvz., turinio ženklinimas, kai tinka. Pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti suteikti naudotojams informaciją apie tolesnius veiksmus dėl turinio, apie kurį pranešta, pvz., ar turinys buvo peržiūrėtas ir, jei taip, kokie yra vertinimo rezultatai ir kokių veiksmų imtasi turinio atžvilgiu. Naudotojai, kurių turiniui ar paskyroms taikytos tokios priemonės, taip pat turėtų būti informuojami, kad galėtų suprasti vykdytų veiksmų priežastis, ir gauti galimybę apskųsti taikytas priemones ir ginti savo teises pasinaudodami tinkamu ir skaidriu mechanizmu.
Informacija pagrįsto naršymo internete rodiklių prieinamumas
Sugriežtinto kodekso tikslas nėra vertinti, ar redakcinis turinys teisingas. Tačiau dėl internete prieinamos informacijos gausos naudotojams sunku susigaudyti, kurių informacijos šaltinių ieškoti ir kuriais pasitikėti. Priimti informacija pagrįstus sprendimus naudotojams gali padėti šaltinio sąžiningumu pagrįsti patikimumo rodikliai, kuriuos parengė nepriklausomi tretieji subjektai bendradarbiaudami su naujienų žiniasklaida, įskaitant žurnalistų asociacijas ir žiniasklaidos laisvės organizacijas, ir faktų tikrintojais 62 .
Pasirašiusios organizacijos galėtų sudaryti sąlygas naudotojams taikyti tokius rodiklius savo paslaugų virtualioje erdvėje (t. y. leisti jiems rinktis). Šiuo atveju sugriežtintas kodeksas turėtų užtikrinti, kad pasirašiusios organizacijos skaidriai informuotų apie tokius trečiųjų subjektų rodiklius ir jų metodiką.
Tokių patikimumo rodiklių įgyvendinimas turėtų iki galo atitikti žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo principus. Šiuo tikslu naudotojams turėtų būti palikta teisė nuspręsti, ar jie nori naudotis tokiomis priemonėmis 63 .
Žinučių programėlėmis platinamos dezinformacijos prevencijos priemonės
Be pastarojo meto iniciatyvų, parengtų su faktų tikrintojais 64 , įgyvendinimo, pasirašiusios organizacijos, kurios siūlo privačių žinučių siuntimo programėles, turėtų testuoti ir įgyvendinti technines priemones, padedančias naudotojams atpažinti dezinformaciją, skleidžiamą naudojantis tokiomis paslaugomis. Tokie sprendimai turėtų būti suderinami su šių paslaugų pobūdžiu, ypač su teise į ryšių privatumą, nesilpninant šifravimo. Pvz., tokios funkcijos galėtų padėti naudotojams pasitikslinti, ar konkretaus jų gaunamo turinio teiginiai faktų tikrintojų duomenimis yra melagingi. Tai būtų galima padaryti, pvz., taikant sprendimus, kurie socialinių tinklų turinį platinant per žinučių programėlę parodo faktų tikrinimo ženklus. Pasirašiusios organizacijos taip pat galėtų numatyti sprendimų, kurie leidžia naudotojams patikrinti žinučių programėle gautą turinį naudojantis faktų tikrinimo išvadų saugykla.
8Mokslinių tyrimų ir faktų tikrinimo bendruomenės įgalinimas
Kadangi mokslinių tyrimų ir faktų tikrinimo bendruomenė svariai prisideda prie veiksmingos kovos su dezinformacija strategijos, griežtinant kodeksą turėtų būti numatyta patikima jos narių prieigos prie platformų duomenų sistema ir tinkama parama jos darbui.
Prieiga prie kodeksą pasirašiusių organizacijų duomenų siekiant atlikti dezinformacijos mokslinius tyrimus
Norint tinkamai suprasti 65 su dezinformacija susijusios rizikos pokyčius labai reikalinga mokslininkų atliekama įrodymais pagrįsta analizė, ir jie gali padėti kurti rizikos mažinimo mechanizmus Šis darbas visiškai priklauso nuo galimybės prieiti prie platformų duomenų. Siūlomame SPA numatytas reguliavimo mechanizmas, leidžiantis patikrintiems tyrėjams gauti prieigą prie duomenų su platformų paslaugomis susijusios rizikos mokslinių tyrimų reikmėms 66 . Griežtinant kodeksą turėtų būti sukurta sistema, kuri, dar prieš priimant SPA, atvertų tyrėjams reikiamą prieigą prie platformų duomenų ir taip pat sudarytų sąlygas ateityje sukurti specialią prieigos prie duomenų sistemą, pritaikytą dezinformacijos reiškinių mokslinių tyrimų reikmėms.
8.1.1Bendra prieigos prie duomenų sistema
Pagal sugriežtintą kodeksą atitinkamos jį pasirašiusios organizacijos, visų pirma platformos, turėtų įsipareigoti kartu sukurti patikimą prieigos prie duomenų mokslinių tyrimų reikmėms sistemą. Prieigos sąlygos turėtų būti skaidrios, atviros, nediskriminacinės, proporcingos ir pagrįstos. Su asmens duomenimis susijusios sąlygos turi atitikti BDAR. Apskritai prieigos prie bet kokių duomenų sąlygos neturėtų pažeisti teisės į ryšių privatumą ir tinkamai apsaugoti visų susijusių subjektų teises ir teisėtus interesus.
Pasirašiusios organizacijos plėtodamos sistemą turėtų bendradarbiauti su mokslininkų bendruomene, EDMO ir atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis. Įsipareigojimai turėtų būti susieti su detaliu numatomų sistemos rengimo ir įgyvendinimo etapų grafiku.
Sistemoje turėtų būti numatyta skirtinga prieigos prie duomenų tvarka ir tinkamos apsaugos priemonės i) suanonimintiems ir ne asmens duomenims ir ii) papildomai tikrintiniems duomenims, įskaitant asmens duomenis. Sistemoje turėtų būti numatyta tikralaikės prieigos prie tam tikrų tipų duomenų galimybė, kuri leistų greitai įvertinti kylančią ar kintančią riziką ir parengti tinkamas rizikos mažinimo priemones.
Kol sistema kuriama, pasirašiusios organizacijos turėtų išbandyti laikinus sprendimus. Pvz., naudodamos bandomąsias aplinkas platformos prieigą prie atitinkamų duomenų, reikalingų specifinių temų moksliniams tyrimams, galėtų suteikti ribotam tyrėjų skaičiui: jie padėtų tobulinti sistemos struktūrą ir testuotų praktinius platesnės prieigos prie duomenų visose platformose sprendimus.
8.1.2Prieiga prie suanonimintų ir ne asmens duomenų
Sugriežtintame kodekse turėtų būti įsipareigojimas, kai įmanoma, užtikrinti nuolatinę, tikralaikę, stabilią ir suderintą prieigą prie suanonimintų, suvestinių ar kitokių ne asmens duomenų mokslinių tyrimų reikmėms per programų sąsajas arba kitus atvirus ir prieinamus techninius sprendimus, leidžiančius visapusiškai naudoti duomenų rinkinius.
Prieigos prie duomenų sprendimai turėtų palengvinti duomenų paiešką ir analizę. Atitinkamos pasirašiusios organizacijos turėtų užtikrinti, kad prieigos sistemų funkcijos atitiktų mokslininkų poreikius ir būtų sąveikios. Prisiėmus įsipareigojimus reikėtų pasirūpinti pranešimo apie netinkamą prieigos sistemų veikimą ir prieigos atkūrimo bei sugedusių funkcijų sutvarkymo per pagrįstą laiką procedūromis.
8.1.3Prieiga prie papildomai tikrintinų duomenų, įskaitant asmens duomenis
Duomenims, iš kurių galima atskleisti asmeninę informaciją, įskaitant neskelbtiną informaciją 67 , reikia papildomų saugumo ir apsaugos priemonių. Taip pat reikia tinkamai apsaugoti konfidencialią informaciją, ypač komercines paslaptis, arba duomenis, susijusius su platformų paslaugų saugumu. Be to, prieigos prie duomenų sistema turėtų suteikti galimybę akademinei bendruomenei priklausantiems mokslininkams gauti prieigą bent prie duomenų rinkinių, kurių reikia norint suprasti dezinformacijos reiškiniui būdingus šaltinius, vektorius, metodus ir platinimo modelius.
Šiuo tikslu kodekse turėtų būti numatyta skaidri procedūra, pagal kurią, dalyvaujant visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma platformoms ir mokslininkų bendruomenei, būtų apibrėžtos prieigos prie šių duomenų rinkinių sąlygos. Apskritai sąlygos turėtų būti standartizuotos ir vienodos visose platformose. Taikant procedūrą, inter alia, turėtų būti reguliuojami i) būtiniausi standartai ir mokslininkų, kuriems bus suteikta prieiga, kvalifikacija, ii) minimalios suteiksimų duomenų kategorijos, iii) techninės ir organizacinės saugumo priemonės, kurių reikia laikytis apdorojant tokius duomenis, įskaitant tikslams taikomą apribojimą ir duomenų kiekio mažinimą, ir, iv) pseudoniminių duomenų atveju, visos būtinos priemonės, kurios neleistų jų priskirti konkretiems asmenims iš naujo 68 .
8.1.4EDMO vaidmuo
Būdama nepriklausoma ir vykdydama jai pavestas koordinavimo funkcijas, EDMO galėtų teikti paramą prieigos prie duomenų klausimais, be kita ko, teikti rekomendacijas, inter alia, prie kokių kategorijų duomenų reikėtų suteikti prieigą, kokiais tikslais galima apdoroti duomenis ir kokios saugumo priemonės yra tinkamos tvarkant asmens duomenis ir norint neleisti, kad suanoniminti duomenys būtų išanoniminti.
Pasitelkus EDMO šiuo metu svarstomos galimybės parengti BDAR 40 straipsnio elgesio kodeksą, kurio tikslas – užtikrinti, kad platformoms dalijantis asmens duomenimis su mokslininkais būtų tinkamai laikomasi privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente yra nustatytos bendrosios asmens duomenų tvarkymo sąlygos, taikomos, be kita ko, platformoms dalijantis asmens duomenimis su mokslininkais. Toks kodeksas sumažintų teisinį netikrumą ir riziką, kuri kyla prieigą prie duomenų suteikiančioms platformoms, ir užtikrintų saugią ir suderintą asmens duomenų tvarkymo mokslinių tyrimų tikslais aplinką 69 . Sugriežtinus kodeksą jį pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti, jei reikia, padėti rengti BDAR 40 straipsnio elgesio kodeksą.
8.1.5Kitų suinteresuotųjų subjektų prieiga prie duomenų
Kiti suinteresuotieji subjektai, pvz., pilietinės visuomenės organizacijos, neakademiniai mokslinių tyrimų centrai ir tiriantieji žurnalistai, taip pat atlieka svarbų vaidmenį aptinkant ir analizuojant dezinformacijos kampanijas, formuojant atsakomąsias politikos priemones, ugdant visuomenės suvokimą ir stiprinant jos socialinį atsparumą. Kodeksą pasirašiusios organizacijos turėtų tokiems suinteresuotiesiems subjektams (visų pirma valstybėse narėse, kuriose stinga akademinių pajėgumų) užtikrinti pakankamo lygio prieigą, atitinkančią privatumo reikalavimus ir griežčiau kontroliuojamą, ar asmens duomenys nėra naudojami netinkamai ir ar pseudoniminiai duomenys nėra iš naujo priskiriami konkretiems asmenims.
Pasirašiusių organizacijų ir mokslininkų bendradarbiavimo sistema
Siekiant skatinti ir įgalinti didesnę tarpdisciplininę nepriklausomų mokslininkų bendruomenę, kodekse turėtų būti numatyta skaidraus, atviro ir nediskriminacinio pasirašiusiųjų organizacijų ir ES mokslininkų bendruomenės bendradarbiavimo dėl mokslininkams teikiamų išteklių ir paramos sistema. Ši sistema turėtų sudaryti sąlygas mokslininkų bendruomenei nepriklausomai valdyti lėšas, kurias pasirašiusios organizacijos skiria dezinformacijos moksliniams tyrimams, nustatyti mokslo prioritetus ir apibrėžti skaidrias moksline verte grindžiamas skirstymo procedūras. Skirstant tokius išteklius galėtų talkinti EDMO.
Bendradarbiavimas su faktų tikrintojais
Faktų tikrintojai yra svarbūs kovos su dezinformacijos reiškiniu dalyviai 70 . Jie vertina ir tikrina turinį remdamiesi faktais, įrodymais ir kontekstine informacija ir ugdo naudotojų suvokimą apie dezinformaciją internete. Sugriežtintame kodekse turėtų būti numatyta didesnė parama jų darbui ir faktų tikrinimo veiklos plėtimas visose ES valstybėse narėse ir jų kalbomis.
8.1.6Bendradarbiavimo formos
Kadangi skirtingų paslaugų teikėjų virtualioje erdvėje ir valstybėse narėse faktų tikrinimo veikla vykdoma paliekant dideles spragas ir netolygiai 71 , pasirašiusios platformos turėtų įsipareigoti plėsti bendradarbiavimą su faktų tikrintojais imdamosi konkrečių veiksmų ir nustatydamos aiškius tikslus ir terminus, kad jų paslaugų virtualioje erdvėje faktų tikrinimas būtų taikomas nuosekliai. Pastangos visų pirma turėtų būti skiriamos valstybėms narėms ir kalboms, kurių faktų tikrinimas dar neužgriebia 72 .
Tai galėtų būti pasiekta daugiašaliais susitarimais tarp platformų ir nepriklausomų faktų tikrinimo organizacijų, kurios atitinka aukštus etikos ir profesinius standartus. Tokie susitarimai turėtų būti grindžiami skaidriomis, atviromis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ir užtikrinti faktų tikrintojų nepriklausomumą. Susitarimuose turėtų būti numatytas teisingas atlygis faktų tikrintojams už darbą, kuriuo naudojasi platformos, taip pat skatinamas faktų tikrintojų tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir palengvinamas faktų tikrinimo išvadų perdavimas į kitų pasirašiusių organizacijų paslaugų virtualią erdvę.
EDMO, kurios funkcija yra skatinti bendrą faktų tikrinimo veiklą, tikrai gali padėti platformoms ir faktų tikrintojams plėtoti bendradarbiavimo sistemą, kurią sudarytų faktų tikrintojams skirtos bendros sąsajos sukūrimas, faktų tikrintojų keitimasis informacija ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo skatinimas 73 .
8.1.7Faktų tikrinimo naudojimas ir integravimas į pasirašiusių organizacijų paslaugų virtualią erdvę
Sugriežtintame kodekse turėtų būti įsipareigojimas nuosekliau naudoti faktų tikrintojų darbą ir integruoti jį į platformų paslaugų virtualią erdvę, be kita ko, į programuojamas reklamos sistemas ir vaizdo turinį. Platformos turėtų įsipareigoti taikyti mechanizmus, kurie, gavus faktų tikrintojų pranešimą, leistų greitai ir nuosekliai integruoti faktų tikrinimo išvadas į teikiamų paslaugų virtualią erdvę, be kita ko, greitai ir veiksmingai paženklinti. Atitinkamos pasirašiusios organizacijos turėtų padėti sukurti bendrą faktų tikrintojų parengtų faktų tikrinimo straipsnių (išvadų) saugyklą ir tirti technologinius sprendimus, kurie padėtų ją veiksmingai naudoti įvairiose platformose ir įvairių kalbų tekstams, kad faktų tikrintojų demaskuotai dezinformacijai būtų sutrukdyta pasirodyti iš naujo 74 .
8.1.8Faktų tikrintojų prieiga prie atitinkamos informacijos
Siekiant padidinti faktų tikrinimo kokybę ir poveikį, sugriežtinus kodeksą reikėtų užtikrinti, kad jį pasirašiusios platformos įsipareigotų suteikti faktų tikrintojams automatinę prieigą prie informacijos apie veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl turinio, kurio faktai patikrinti, ir reaguodamos į faktų patikrinimus. Tai turėtų būti kiekybinė informacija apie i) naudotojų sąveiką su turiniu, kurio faktai buvo patikrinti, per tam tikrą laiką (pvz., peržiūrų, patiktukų, pasidalijimų, komentarų skaičius prieš faktų patikrinimą ir po jo) 75 ir ii) faktų patikrinimo aprėptį per tam tikrą laiką internetinių paslaugų virtualiose erdvėse, kuriose jie buvo paskelbti. Platformos ir faktų tikrintojai turėtų susitarti dėl bendros faktų tikrinimo sąsajos siekdami užtikrinti, kad faktų tikrintojų darbas platformose būtų naudojamas nuosekliai ir sulauktų vienodo pripažinimo ir panašios grįžtamosios informacijos. Be to, kodekse turėtų būti numatyta, kad atitinkamos kodeksą pasirašiusios organizacijos ir faktų tikrintojų bendruomenė, siekdamos toliau stiprinti bendradarbiavimą, reguliariai keisis informacija.
9Kodekso stebėsena
Sugriežtintame kodekse turėtų atsirasti patikima stebėsenos sistema, pagrįsta ligšioline Komisijos patirtimi, sukaupta stebint kodekso, įskaitant COVID-19 programą, įgyvendinimą. Patobulinta stebėsenos sistema turėtų sudaryti sąlygas reguliariai vertinti, kaip kodeksą pasirašiusios organizacijos įgyvendina pagal jį prisiimtus įsipareigojimus, skatinti jas tobulinti savo taisykles ir veiksmus ir įvertinti kodekso, kaip kovos su dezinformacija priemonės, veiksmingumą. Patobulinus stebėsenos sistemą turėtų laikinai, kol bus priimtas SPA, padidėti internetinių platformų atskaitomybė ir atsiras sistema, skirta, inter alia, struktūriniam dialogui su labai didelėmis platformomis apie rizikos vertinimo ir mažinimo priemonių kūrimą ir diegimą ir atspindinti teisinius įpareigojimus, kurie joms numatyti siūlomame SPA.
Galvojant apie šiuos uždavinius, dabartiniai kodekso įsipareigojimai dėl stebėsenos turėtų būti sugriežtinti ir išplėsti, kad atsirastų patikima sistema, apimanti toliau aptariamus pamatinius elementus. Sugriežtintas kodeksas visų pirma turėtų užtikrinti, kad pasirašiusios organizacijos laiku, standartizuotais formatais teiktų stebėsenai skirtą informaciją ir duomenis, suskirstytus pagal valstybes nares.
Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai
Kodekso stebėsena turėtų būti grindžiama pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais (PVRR), kurie leidžia įvertinti kodekso įsipareigojimų įgyvendinimą ir veiksmingumą ir kodekso poveikį dezinformacijos reiškiniui. Šiam tikslui tinka dviejų rūšių PVRR: i) paslaugų lygmens rodikliai, pagal kuriuos vertinami taisyklių, kurias taiko pasirašiusios organizacijos siekdamos įvykdyti kodekse joms numatytus įsipareigojimus, rezultatai ir poveikis; ii) struktūriniai rodikliai, pagal kuriuos vertinamas bendras kodekso poveikis dezinformacijos skleidimui ES.
9.1.1Paslaugų lygmens rodikliai
Pagal peržiūrėtą kodeksą jį pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti suformuluoti konkrečius paslaugų lygmens rodiklius. Paslaugų lygmens rodikliais turėtų būti veiksmingai vertinamas kodekso įsipareigojimų įgyvendinimas ir pasirašiusių organizacijų taisyklių poveikis. Formuluojant rodiklius reikėtų palikti pakankamai lankstumo, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingą pasirašiusių organizacijų paslaugų pobūdį, o kartu užtikrinti skirtingų paslaugų teikėjų ataskaitų tarpusavio derėjimą ir juos palyginti.
Sugriežtintame kodekse turėtų būti reikalavimas, kad jį pasirašiusios organizacijos sudarytų minimalų kokybinių ir kiekybinių rodiklių rinkinį, |apie jį praneštų ir įsipareigotų juos pasiekti. Tų rodiklių tikslas turėtų būti, inter alia, įvertinti, koks:
·priemonių ir funkcijų, įdiegtų siekiant gerinti naudotojų suvokimą ir juos įgalinti, poveikis, įskaitant naudotojų sąveiką su tokiomis priemonėmis ir funkcijomis 76 ;
·priemonių ir funkcijų, rodančių arba išryškinančių patikimą visuomenei svarbią informaciją, poveikis, įskaitant naudotojų sąveiką su tokiomis priemonėmis ir funkcijomis 77 ;
·faktų tikrinimų skaičius, turinio, kurio faktai patikrinti, procentinis santykis su naudotojų pažymėtu turiniu ir faktų tikrinimo veiklai skirtas finansavimas;
·faktų tikrinimo veiklos ir naudotojų sąveikos su informacija, kuri, patikrinus jos faktus, demaskuota kaip melaginga arba klaidinanti, poveikis 78 ;
·skundų dėl veiksmų, kurių platformos ėmėsi pažymėjus dezinformaciją, skaičius ir informacija apie jų rezultatus;
·dezinformacija besidalijančių puslapių, paskyrų, profilių ir grupių, kurių atžvilgiu imtasi matomumo mažinimo veiksmų 79 , skaičius ir tokio pasidalyto turinio kiekis;
·nustatytos neleistinos manipuliacinės elgsenos poveikis, įskaitant turinio ar paskyrų pašalinimo ar nustūmimo žemyn atvejus 80 ;
·partnerystės organizacijų, į kurias susibūrė kodeksą pasirašiusios organizacijos iš reklamos sektoriaus ir informacijos šaltinių kokybę vertinantys tretieji subjektai, skaičius;
·priemonių, kuriomis tikrinami reklamos skelbimai, poveikis 81 ;
·mokslinių tyrimų tikslais prieinamų duomenų kiekis ir detalumas ir Europos mokslinių tyrimų organizacijų, turinčių prieigą prie platformų duomenų, skaičius;
·išteklių, kuriuos pasirašiusios organizacijos skyrė dezinformacijos moksliniams tyrimams, kiekis ir Europos mokslinių tyrimų organizacijų, turinčių prieigą prie tokių išteklių, skaičius;
·informacija apie darbuotojus, prisidedančius prie kodekso įsipareigojimų įgyvendinimo 82 .
9.1.2Struktūriniai rodikliai
Kodeksą pasirašiusios organizacijos taip pat turėtų įsipareigoti prisidėti prie struktūrinių rodiklių, kuriais būtų galima veiksmingai įvertinti bendrą kodekso poveikį dezinformacijos reiškiniui, kūrimo. Kaip aprašyta toliau, pasirašiusios organizacijos turėtų sudaryti nuolatinę darbo grupę, kuriai būtų pavesta parengti, testuoti ir pritaikyti struktūrinius rodiklius.
Pvz., struktūriniai rodikliai galėtų būti grindžiami reprezentatyviomis naudotojų įvairiose valstybėse narėse imtimis siekiant įvertinti, kiek Europos piliečių dėmesio pritraukia nuolatiniai dezinformacijos skleidėjai 83 internetinėje žiniasklaidoje 84 . Tokiais rodikliais būtų galima vertinti visuomenės sąveiką su informacijos šaltiniais, o dezinformacijos poveikis piliečiams būtų matuojamas pagal reguliarias standartizuotas apklausas.
Kol bus sukurtas stabilesnis struktūrinių rodiklių rinkinys, pasirašiusios organizacijos ir suinteresuotieji subjektai turėtų susitarti dėl minimalių priimtinų struktūrinių rodiklių, kuriuos būtų galima greitai įgyvendinti ir testuoti, rinkinio, ir kartu dirbti, kad būtų sukurtas stabilus veiksmingų struktūrinių rodiklių rinkinys.
Stebėsenos sistema
Stebėsenos sistema turėtų sudaryti sąlygas reguliariai vertinti, kaip pasirašiusios organizacijos įgyvendina kodekso įsipareigojimus, įskaitant susijusių taisyklių ir veiksmų pakeitimus ir patobulinimus. Šiuo tikslu pasirašiusios organizacijos turėtų reguliariai teikti Komisijai savo įsipareigojimų įgyvendinimo ataskaitas (su atitinkamais PVRR).
Atsižvelgdama į teigiamą patirtį, įgytą įgyvendinant stebėsenos programas per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus 85 ir COVID-19 pandemiją, Komisija tikėsis Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės (ERGA) paramos stebint kodekso įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu. EDMO ir jos centrai taip pat turėtų padėti Komisijai analizuoti pasirašiusių organizacijų pateiktą informaciją ir duomenis ir įvertinti kodekso poveikį nacionaliniu ir ES lygmenimis.
Atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas ir pasitelkdama ERGA ir EDMO, Komisija reguliariai vertins kodekso įgyvendinimo pažangą ir kodekso poveikį dezinformacijos reiškiniui ir skelbs savo išvadas. Komisija taip pat gali pateikti papildomų rekomendacijų, kaip pasirašiusios organizacijos turėtų pašalinti likusius kodekso trūkumus ir spragas.
9.1.3Reguliarios ataskaitos
Sugriežtinto kodekso įpareigojimuose dėl ataskaitų teikimo turėtų būti atsižvelgta į pasirašiusių organizacijų dydį ir jų teikiamų paslaugų tipą. ES lygmeniu plačiai naudojamų internetinių paslaugų, kurių su dezinformacijos sklaida susijusios rizikos lygis yra aukštesnis, teikėjai ataskaitas apie prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą ir atitinkamus paslaugų lygmens rodiklius turėtų pateikti kas šešis mėnesius. Jie taip pat turėtų kasmet įvertinti su dezinformacijos reiškiniu susijusią riziką. Kitos kodeksą pasirašiusios organizacijos ataskaitas ir jų veiklą atitinkančius duomenis turėtų teikti kasmet. Pasirašiusios organizacijos, kurios siūlo priemones ar sprendimus kovai su dezinformacija arba prisideda prie kodekso įgyvendinimo dalydamosi ekspertinėmis žiniomis, taip pat turėtų kasmet pranešti apie savo veiklą ir pateikti išvadas, kurios aktualios įgyvendinant kodeksą ir užtikrinant jo veiksmingumą. Ataskaitos turėtų būti rengiamos pagal apibrėžtą tvarkaraštį, kuriame nurodyti aptariami laikotarpiai ir pateikimo terminai. PVRR vertinti naudojami duomenys turėtų būti suskirstyti pagal valstybes nares.
Ataskaitos turėtų būti teikiamos suderintame šablone, kuris, kiek praktiškai įmanoma, leistų palyginti įvairias platformas. Be to, pasirašiusios organizacijos turėtų susitarti dėl standartinių audituojamų formatų, kuriais turi būti teikiami su PVRR susiję duomenys. Šie formatai turėtų būti parengti kartu su atitinkamais nuolatinei darbo grupei priklausančiais suinteresuotaisiais subjektais, atitikti standartus ir tikti mokslininkų ir faktų tikrintojų bendruomenės metodams. Galiausiai šie formatai turėtų sudaryti sąlygas nuolat atnaujinti viešą informacijos suvestinę, prieinamą per skaidrumo centrą, kaip aprašyta toliau.
9.1.4Skaidrumo centras
Siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę dėl kodekso įgyvendinimo, jį pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti įsteigti ir išlaikyti viešai prieinamą skaidrumo centrą. Pasirašiusios organizacijos skaidrumo centre turėtų nurodyti, kokias konkrečias taisykles jos priėmė siekdami įgyvendinti kiekvieną kodekso įsipareigojimą, kuriam jos pritarė, ir pateikti pagrindinę informaciją apie tai, kaip šios taisyklės įgyvendinamos, be kita ko, apie aprėpiamą geografinę ir kalbinę erdvę. Centre taip pat turėtų būti vieša informacijos suvestinė su atitinkamais PVRR. Skaidrumo centras turėtų būti sukurtas visų pirma tam, kad būtų galima tarpusavyje palyginti pasirašiusių organizacijų pažangą įgyvendinant kodekso įsipareigojimus paslaugų virtualioje erdvėje ir pasiekti apčiuopiamą poveikį kovoje su dezinformacija. Pasirašiusios organizacijos turėtų įsipareigoti nuolat atnaujinti skaidrumo centro informaciją ir pranešti apie visus atitinkamų taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip per 30 dienų po paskelbimo apie pakeitimą arba jo įgyvendinimo.
9.1.5Nuolatinė darbo grupė
Sugriežtintame kodekse turėtų būti numatyta nuolatinė darbo grupė, kurios tikslas – plėtoti ir pritaikyti kodeksą atsižvelgiant į technologijų, visuomenės, rinkos ir teisės aktų pokyčius. Į darbo grupę turėtų įsitraukti kodeksą pasirašiusios organizacijos ir EDMO bei ERGA atstovai, ir ji galėtų savo darbui pasitelkti atitinkamus ekspertus. Darbo grupei turėtų pirmininkauti Komisija, ir joje turėtų būti Europos išorės veiksmų tarnybos atstovų. Vadovaudamasi bendru tikslu prisidėti prie kodekso peržiūros ir pritaikymo, darbo grupė turėtų, inter alia:
·parengti rizikos vertinimo metodiką ir greito reagavimo sistemą, naudotinas ypatingomis aplinkybėmis, pvz., rinkimų ar krizių atvejais;
·peržiūrėti suderinto ataskaitų šablono kokybę ir veiksmingumą, taip pat stebėsenos tikslais atskleidžiamų duomenų formatus ir metodus;
·optimizuoti rodikliams vertinti teiktinų duomenų kokybę ir tikslumą;
·prisidėti prie paslaugų lygmens rodiklių kokybės bei veiksmingumo vertinimo ir atitinkamo jų pritaikymo;
·rengti, testuoti ir pritaikyti struktūrinius rodiklius ir kurti jų vertinimo valstybių narių lygmeniu mechanizmus;
·teikti ekspertines pastabas ir naujausius įrodymus, susijusius su kodekso įsipareigojimais, pvz., be kita ko, apie naujas neautentiško elgesio formas.
10Išvados ir tolesni veiksmai
Šiose gairėse išdėstomi pagrindiniai elementai, kurių, Komisijos nuomone, reikia, kad kodeksas taptų solidesne kovos su dezinformacija ir saugesnės bei skaidresnės interneto aplinkos kūrimo priemone.
Komisija ragina kodeksą pasirašiusias organizacijas susirinkti ir pagal šias gaires jį sugriežtinti. Komisija ragina pasirašiusias organizacijas rudenį pateikti pirmąją peržiūrėto kodekso redakciją, kuri sudarytų sąlygas prasmingai diskutuoti. Ji taip pat ragina kodeksą pasirašyti naujas organizacijas, kurios gali tai padaryti, įskaitant veikiančias ir naujas platformas, verslo subjektus ir kitus internetinės reklamos sektoriaus subjektus, taip pat kitus suinteresuotuosius subjektus, kurie gali ištekliais ar ekspertinėmis žiniomis prisidėti prie veiksmingo kodekso veikimo, ir dalyvauti jį peržiūrint.
Kadangi dezinformacija yra sienų neribojamas reiškinys ir siekiant sustiprinti realų praktikos kodekso poveikį, būtų naudinga imtis veiksmų Europos kaimynystėje, pvz., dirbti su pilietine visuomene, bendradarbiauti su žiniasklaidos specialistais ir imtis gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo iniciatyvų.
Bendras komunikatas „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“ (JOIN(2020) 8 final).
Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pateikė išsamią kovos su dezinformacija Europos Sąjungoje strategiją – Kovos su dezinformacija veiksmų planą (JOIN(2018) 36 final).
Interneto platformų sąlygose gali būti kalbama apie žalingą turinį, kuris nėra neteisėtas. O kai dezinformacija yra neteisėtas turinys (pvz., neapykantą kurstantis ar teroristinis turinys), taikomos atitinkamos teisės aktais nustatytos priemonės.
https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/code-practice-disinformation
SWD(2020) 180 final.
COM (2020) 790 final.
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų akto), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020) 825 final). Šio dokumento nuorodos į SPA reiškia nuorodas į Komisijos pasiūlymo tekstą.
Pasiūlymo dėl SPA 25 straipsnyje labai didelės platformos apibrėžiamos kaip interneto platformos, teikiančios paslaugas aktyviems paslaugos gavėjams Sąjungoje, kurių skaičius per mėnesį vidutiniškai prilygsta 10 proc. Sąjungos gyventojų.
2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos vertinimas (SWD(2020) 180 final).
2019 m. Europos Parlamento rinkimų ataskaita (SWD(2020) 113 final) https://ec.europa.eu/info/files/com_2020_252_en.pdf_en .
https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-22-2020-INIT/lt/pdf .
Diskusijų su suinteresuotaisiais subjektais santrauka pateikiama čia: https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/summary-multi-stakeholder-discussions-preparation-guidance-strengthen-code-practice-disinformation .
Faktai taip pat rodo, kad pajamos iš internetinės reklamos vis dar labai padeda pelnytis dezinformaciją platinančioms svetainėms, be kita ko, kai didžiųjų prekių ženklų reklama netyčia atsiduria prie dezinformacinio turinio (žr., pvz., Pasaulinio dezinformacijos indekso ataskaitą https://disinformationindex.org/2020/03/why-is-ad-tech-giving-millions-to-eu-disinformation-sites/ ir Avaaz ataskaitą https://secure.avaaz.org/campaign/en/youtube_climate_misinformation/ ).
Sąvoka paaiškinta Komisijos pasiūlyto SPA 25 straipsnyje. Žr. 8 išnašoje pateiktą apibrėžtį.
Bendras komunikatas „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“ (JOIN(2020) 8 final).
Kaip numatyta 2020 m. birželio mėn. komunikate, įgyvendinti COVID-19 stebėsenos programą Komisijai padeda Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupė.
2021 m. sausio ir vasario mėn. GDI atliktame tyrime apie Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Ispaniją pabrėžiama, kad dauguma reklamos technologijų bendrovių neturi specialiai dezinformacijai apie COVID-19 taikomų turinio taisyklių arba tų taisyklių nepaisoma ir toliau finansuojamos naujienų svetainės, kurios viešai pažymėtos kaip dezinformacijos skleidėjos: https://disinformationindex.org/2021/02/ad-funded-covid-19-conspiracy-sites-a-look-at-the-eu/ . 2020 m. rugpjūčio mėn. atliktame „Avaaz“ tyrime pabrėžta, kad turinys iš 10 interneto svetainių, kuriose skleidžiama daugiausia klaidingos informacijos apie sveikatą, socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė beveik keturis kartus daugiau apskaičiuotų peržiūrų negu atitinkamas 10 geriausių sveikatos priežiūros institucijų interneto svetainių turinys: https://secure.avaaz.org/campaign/en/facebook_threat_health/ .
EDVP klaidinanti informacija apibrėžta taip: „klaidinanti informacija – tai melagingas ar klaidinantis turinys, platinamas nesiekiant padaryti žalos, tačiau kurio poveikis vis tiek gali būti žalingas, pvz., kai asmenys dalijasi melaginga informacija su draugais ir šeima to nežinodami“.
EDVP dezinformacija apibrėžta taip: „dezinformacija – tai melagingas ar klaidinantis turinys, kuris platinamas siekiant apgauti arba gauti ekonominės ar politinės naudos ir kuris gali padaryti žalos visuomenei“.
Kai reikia, gairėse skiriamos įvairios pakategorės.
Kaip apibrėžta EDVP: „informacinės įtakos operacijos reiškia koordinuotas nacionalinių arba užsienio subjektų pastangas daryti poveikį tikslinei auditorijai, pasinaudojant tam tikromis apgaulės priemonėmis, be kita ko, pašalinant nepriklausomus informacijos šaltinius, kartu skleidžiant dezinformaciją“.
Kaip apibrėžta EDVP: „užsienio šalių kišimasis į informacijos erdvę, kuris dažnai vyksta vykdant platesnio masto veiksmus, gali būti suprantamas kaip prievartiniai arba apgaulingi užsienio valstybės ar jos atstovų veiksmai, kuriais siekiama trukdyti pavienių asmenų politinės valios laisvam formavimuisi ir išraiškai“.
„Stop the virus of disinformation“, United Nations Interregional Crime and Justice Research Institute (UNICRI), http://www.unicri.it/sites/default/files/2020-11/SM%20misuse.pdf .
„How COVID-19 conspiracists and extremists use crowdfunding platforms to fund their activities“, EUDisinfoLab https://www.disinfo.eu/publications/how-covid-19-conspiracists-and-extremists-use-crowdfunding-platforms-to-fund-their-activities/ .
JOIN (2018) 36 final.
Faktai taip pat rodo, kad pajamos iš internetinės reklamos vis dar labai padeda dezinformaciją platinančioms svetainėms iš jos pelnytis, be kita ko, kai didžiųjų prekių ženklų reklama netyčia atsiduria prie dezinformacinio turinio. Pavyzdžiui, Pasaulinio dezinformacijos indekso organizacija apskaičiavo, kad Europai adresuotos dezinformacijos svetainės kasmet gauna apie 76 mln. USD pajamų iš reklamos: https://disinformationindex.org/2020/03/why-is-ad-tech-giving-millions-to-eu-disinformation-sites/ .
Ribotas skaičius reklamos technologijų bendrovių jau taiko tokias taisykles.
Žr., pvz., „Avaaz“ 2020 m. ataskaitą „ Why is YouTube Broadcasting Climate Misinformation to Millions?“ : https://secure.avaaz.org/campaign/en/youtube_climate_misinformation/ .
Pasauliniam atsakingos žiniasklaidos aljansui, įsteigtam 2019 m. birželio mėn. remiant Pasaulio reklamuotojų federacijai (WFA), priklauso kodeksą pasirašę subjektai (platformos ir reklamos sektoriaus subjektai) ir kiti svarbūs suinteresuotieji subjektai iš visos reklamos ekosistemos. Jis kuria bendras visai šakai skirtas platformose skelbiamo kenksmingo turinio kategorijų apibrėžtis ir standartus. Juos reklamuotojai patvirtina, o platformos taiko savo reklamos produktams ir integruoja į prekių ženklų saugos priemones. Konkrečiai, aljansas siekia, kad į rinkinį būtų atskirai įtrauktos dezinformacijos ir klaidingos informacijos kategorijos. Žr. WFA „Interim Report on Activities related to the EU Code of Practice on Disinformation“, September 2020, p. 2: https://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=69683.
Faktai rodo, kad internetinių reklamos skelbimų, kuriuose yra faktų tikrintojų nustatytos ir demaskuotos dezinformacijos, nemažėja. Žr. „Facebook Approved Ads With Coronavirus Misinformation“: https://www.consumerreports.org/social-media/facebook-approved-ads-with-coronavirus-misinformation/ .
Kaip pažymėjo Komisija, taisyklėmis platformos siekia įvairių tikslų, ir kai kurios taisyklės nėra specialiai pritaikytos kovai su dezinformacija, pvz., taisyklės dėl nepagrįstų komercinių teiginių, apgaulingos verslo praktikos. Žr. SWD(2020) 180 final.
Nors šiuo metu kodekse nėra bendros nuomonės formavimo skelbimų apibrėžties, atrodo, sutariama, kad nuomonės formavimo skelbimai yra reklamos skelbimai, kurių turinys yra remiamas ir susijęs su visuomenės klausimais ar bendro intereso diskusijomis ir gali turėti įtakos viešajam diskursui. Pavyzdžiui, gali būti formuojama nuomonė apie klimato kaitą, aplinkos problemas, imigraciją arba COVID-19.
Ypač į 24 straipsnį.
Dobber et al., „Effectiveness of online political ad disclosure labels: empirical findings“, March 2021: https://www.uva-icds.net/wp-content/uploads/2021/03/Summary-transparency-discloures-experiment_update.pdf .
Organiškas turinys – nemokamas turinys, kuriuo naudotojai dalijasi vieni su kitais už jį nemokėdami. Čia priskiriami ir atvejai, kai remiamas turinys, kuriuo naudotojai dalijasi vieni su kitais, tampa organišku.
SPA pasiūlymo 30 straipsnis.
Atskiri skaidrumo įpareigojimai numatyti pasiūlyme dėl SPA ir pasiūlyme dėl Skaitmeninės rinkos akto.
Žr. pvz., Papakyriakopoulos et. al, „Social media and microtargeting: Political data processing and the consequences for Germany“, Big Data & Society, November 2018, doi 10.1177/2053951718811844, arba Lewandowsky et al., „Understanding the influence of online technologies on political behaviour and decision-making“, EUR 30422 EN, Publications Office of the European Union, Luxembourg.
Daugiau rekomendacijų pateikiama Europos duomenų apsaugos valdybos gairėse 05/2020 dėl sutikimo pagal Reglamentą 2016/679 ir Gairėse 08/2020 dėl adresavimo socialinių tinklų naudotojams (pateikta pavyzdžių, kada taikliai reklamai reikalingas sutikimas).
Pvz., jei reklamos skelbimų kataloguose būtų reikiamų duomenų, jais naudojantis būtų galima patikrinti, ar vienoda skirtingos pakraipos politinės informacijos rodymo trukmė.
Žr. SPA pasiūlymo 30 straipsnį.
Bendras komunikatas „Atsparumo didinimas ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis pajėgumų plėtra“ (JOIN(2018) 16 final)
Pasiūlymo dėl SPA 26 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta, kad „tyčinis manipuliavimas“ paslaugomis yra sisteminė rizika, dėl kurios labai didelės platformos turi imtis rizikos mažinimo priemonių.
COM (2021) 206 final.
Dėl nuolatinės darbo grupės žr. toliau, 9.2.3 skirsnį.
Be to, reikėtų atsižvelgti į dezinformacijos ir įtakos taktikų ir metodų kontrasistemą (angl. Adversarial Misinformation and Influence Tactics and Techniques Framework, arba AMTT Framework): https://cogsec-collab.org/ .
Dėl skaidrumo centro žr. toliau, 9.2.2 skirsnį.
Ypač į 17 straipsnį, kuris jau taikomas su jų sąlygomis nesuderinamiems sprendimams, įskaitant sprendimus pašalinti turinį arba panaikinti prieigą prie jo, visiškai arba iš dalies sustabdyti arba nutraukti paslaugos teikimą gavėjui ar sprendimus sustabdyti arba panaikinti gavėjo paskyrą.
Visų pirma žr. Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020) 790 final) ir Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų plano (COM(2020) 784 final) veiksmus.
Skaitmeninio švietimo veiksmų plane (COM(2020) 624 final) pateikiamas pasiūlymas parengti gaires mokytojams ir pedagogams, siekiant kovoti su dezinformacija ir ugdyti skaitmeninį raštingumą švietimo ir mokymo priemonėmis.
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/media-literacy
Žr., pvz., Lewandowsky et al., „Understanding the influence of online technologies on political behaviour and decision-making“, EUR 30422 EN, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2020.
Žr. SPA pasiūlymo 26 straipsnio 1 dalies c punktą dėl susijusio rizikos vertinimo.
Paprastos techninės intervencijos priemonės (pvz., iškylantys pranešimai, kuriais naudotojų klausiama, ar jie tikrai nori pasidalyti nežiūrėtais saitais) gali paskatinti naudotojus patikrinti turinį prieš jį platinant ir prisidėti prie to, kad geranoriai naudotojai mažiau skleistų melagingą ir (arba) klaidinančią informaciją. Pavyzdžiai: „Twitter“ tinkle iškylanti žinutė „Check it out before you Tweet it“ („Patikrink prieš paskelbdamas“): https://help.twitter.com/en/using-twitter/how-to-retweet ;
„YouTube“ faktų patikros informacijos skydeliai: https://support.google.com/youtube/answer/9229632?hl=en ; „Facebook“ pranešimas, iškylantis prieš dalijantis turiniu, kurio melagingumą demaskavo faktų tikrintojas: https://www.facebook.com/journalismproject/programs/third-party-fact-checking/faqs ;
„TikTok“ priemonė „Know your Facts tool“: https://newsroom.tiktok.com/en-gb/taking-action-against-covid-19-vaccine-misinformation .
Gairių 3.3 skirsnyje pasirašyti kodeksą kviečiami suinteresuotieji subjektai, kurie savo priemonėmis ar sprendimais gali prisidėti prie kovos su dezinformacija.
Konkrečiai, 26, 27 ir 29 straipsnių.
COVID-19 stebėsenos ataskaitose yra duomenų apie tokią informaciją pateikiančių informacinių skydelių ir reklamjuosčių peržiūrų skaičių ar spustelėjimų dažnį: https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/reports-march-actions-fighting-covid-19-disinformation-monitoring-programme
Žr. Kovos su dezinformacija praktikos kodekso 8 įsipareigojimą.
„The Debunking Handbook 2020“: https://sks.to/db2020 .
Galima optimizuoti, pvz., intervencijos vizualinį dizainą, rodymo momentą arba grafinį pateikimą.
Tokių rodiklių pavyzdžiai gali būti Pasaulinis dezinformacijos indeksas (GDI), Patikimos žurnalistikos iniciatyva (JTI) arba Pasitikėjimo projektas (Trust Project), taip pat paslauga „NewsGuard“.
Informacijos šaltinių patikimumo vertinimo priemonės, pvz., vadinamieji pasitikėjimo ženklai, turėtų būti prieinamos naudotojams, kad šie panorėję galėtų jas susiieškoti. Naudotojams taip pat galėtų būti suteikta galimybė gauti signalus apie žiniasklaidos šaltinių patikimumą: jie galėtų būtų įkeliami į automatizuotas sistemas, kurios atrenka ir reitinguoja jų naudotojų kanaluose pateikiamą turinį.
Faktų tikrintojų organizacijos, remiamos kai kurių žinučių programėlių paslaugų teikėjų, suteikia tokių programėlių naudotojams galimybę pasirinkti, kad tokiais privačiais kanalais gaunamų pranešimų faktai būtų patikrinti: https://faq.whatsapp.com/general/ifcn-fact-checking-organizations-on-whatsapp/?lang=en
Tai svarbu ir tam, kad būtų galima informuoti pasirašiusias organizacijas, Komisiją, kompetentingas nacionalines institucijas ir visuomenę.
Konkrečiai, 31 straipsnyje.
Kaip apibrėžta BDAR 9 straipsnyje.
Kaip reikalaujama BDAR, asmens duomenų atskleidimas turi būti grindžiamas aiškiu teisiniu pagrindu taikant atitinkamas apsaugos priemones, įskaitant 9 straipsnio tvarką, taikomą specialių kategorijų duomenims.
Suinteresuotųjų subjektų diskusijos parodė, kad kodeksą pasirašiusios organizacijos ir mokslininkų bendruomenė šiai iniciatyvai pritaria: https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/summary-multi-stakeholder-discussions-preparation-guidance-strengthen-code-practice-disinformation .
Faktų tikrinimo organizacijos reguliariai skelbia nešališkas ataskaitas apie viešų veikėjų ir didžiųjų institucijų pareiškimų tikslumą ir kitus plačiai sklindančius visuomenę dominančius teiginius. Jos yra nepriklausomos ir laikosi griežtų etikos ir skaidrumo taisyklių, pvz., tų, kurias apibrėžė Tarptautinis faktų tikrinimo tinklas (IFCN) ( https://www.poynter.org/international-fact-checking-network-fact-checkers-code-principles ).
https://www.disinfo.eu/publications/bulgaria%3A-the-wild-wild-east-of-vaccine-disinformation/
EDMO faktų tikrinimo veiklos žemėlapis ES: https://edmo.eu/fact-checking-activities/ .
Siekiant toliau remti Europos faktų tikrintojų darbą, jų bendradarbiavimą ir bendrai sutartų profesinių standartų kūrimą, bandomojo projekto „Socialinių tinklų sąžiningumas“ vykdytojai, bendradarbiaudami su EDMO, padės rengti Europos faktų tikrintojų profesinio sąžiningumo kodeksą. Žr. metinę darbo programą, priimtą Komisijos sprendimu C(2020) 2259.
Kalbant apie faktų tikrinimo išvadų saugyklos sukūrimą, pasirašiusios organizacijos galėtų siekti sinergijos su EDMO.
Kartu turėtų būti pateikta anoniminė asmenų, kurie dalijasi turiniu, kurio faktai patikrinti, ir (arba) jį gauna, demografinė ir buvimo vietos informacija.
Poveikį būtų galima įvertinti rodikliais, kuriais kiekybiškai įvertinamas naudotojų sąveikos su tokiomis priemonėmis mastas (pvz., peržiūros, spustelėjimų dažnis, pasidalijimų skaičius ir pan.) ir kokybiškai įvertinamas naudotojų požiūris į tokių priemonių naudingumą. Be to, rodikliai turėtų apimti duomenis apie priemonių melagingu laikomam turiniui žymėti ir apie jį pranešti naudojimą.
Poveikį būtų galima įvertinti rodikliais, kuriais kiekybiškai įvertinamas naudotojų sąveikos su tokiomis priemonėmis mastas (pvz., peržiūros, parodymų skaičius, spustelėjimų dažnis, pasidalijimų skaičius ir pan.) ir kokybiškai įvertinamas naudotojų požiūris į tokių priemonių naudingumą.
Poveikį būtų galima įvertinti rodikliais, kuriais kiekybiškai įvertinamas sąveikos su turinio elementais mastas (pvz., peržiūros, spustelėjimų dažnis, pasidalijimų skaičius) iki ir po to, kai jie buvo paženklinti arba nustumti žemyn dėl to, kad patikrinus jų faktus išaiškėjo jų klaidingumas. Kiti rodikliai taip pat galėtų suteikti informacijos apie tai, kaip vyksta naudotojų sąveika.
Įskaitant tokias priemones kaip turinio nureitingavimas ir profilių bei grupių uždarymas.
Poveikį būtų galima įvertinti rodikliais, kuriais kiekybiškai įvertinamas sąveikos su turiniu, paskyromis ir plėtiniais mastas (pvz., peržiūros, spustelėjimų dažnis, pasidalijimų skaičius ir pan.) iki jų pašalinimo ir iki ir po jų nustūmimo žemyn.
Poveikį būtų galima įvertinti rodikliais, kuriais kiekybiškai vertinamas dezinformaciją nuolat skleidžiančiose interneto svetainėse rodomų reklamos skelbimų skaičius ir pašalintų skelbimų su dezinformacija skaičius.
Be kita ko, apie darbuotojus, įdarbintus vykdyti kovos su dezinformacija veiksmus, ir aprėpiamų kalbų skaičių.
Dezinformacijos skleidėjų internete įvardijimas turėtų būti grindžiamas aiškia sutarta metodika, kurią nustatytų gana įvairūs suinteresuotieji subjektai, įskaitant akademinei bendruomenei priklausančius mokslininkus, faktų tikrintojus, NVO ir pilietinės visuomenės organizacijas.
Vertinimo pagal struktūrinius rodiklius mechanizmas galėtų būtų formuojamas mokantis iš to, kaip savo auditoriją nustato garso ir vaizdo sektorius.
https://erga-online.eu/wp-content/uploads/2020/05/ERGA-2019-report-published-2020-LQ.pdf
