EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 04 21

COM(2021) 205 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos požiūrio į dirbtinį intelektą formavimas

 
Komunikatas. Europos požiūrio į dirbtinį intelektą formavimas

1.Įvadas

Per artimiausius dešimtmečius dirbtinis intelektas (DI) nepaprastai paveiks žmonių gyvenseną ir darbo būdą. Tai – prielaida, kuria grindžiama 2018 m. balandžio mėn. paskelbta Europos dirbtinio intelekto strategija ir kuri nuo tada jau pasitvirtino. DI mūsų visuomenei gali duoti įvairios naudos – padėti sumažinti taršą ir žūčių keliuose skaičių, pagerinti medicininę priežiūrą, suteikti neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims daugiau galimybių dalyvauti kokybiškesniame švietime, padėti įvairesniais būdais įtraukti piliečius į demokratinius procesus, greičiau priimti teisminius sprendimus, veiksmingiau kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu tiek internete, tiek realiame gyvenime, taip pat padidinti kibernetinį saugumą. DI potencialą akivaizdžiai rodo šių technologijų indėlis į kovą su COVID-19 – jos padėjo prognozuoti geografinį ligos plitimą, diagnozuoti infekciją atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimus ir sukurti pirmąsias vakcinas ir vaistus nuo viruso. Svarbiausia – universalumu DI gali prilygti reta kuri technologija. Kita vertus, DI naudojimas kelia ir tam tikrą riziką, pavyzdžiui, esama pavojaus padaryti žmonėms, be kita ko, vaikams 1 , didelį poveikį darančių klaidų, galinčių pakenkti pagrindinėms teisėms, saugai ir mūsų demokratiniams procesams.

Atsižvelgdama į sparčią DI technologijų plėtrą ir į pasaulinį politinį kontekstą, būtent į tai, kad vis daugiau šalių gausiai investuoja į DI, ES turi veikti išvien, kad perspektyviai išnaudotų daugybę DI teikiamų galimybių ir išspręstų jo keliamus uždavinius. Komisijos politiką, kurios pradžia – 2018 m. balandžio mėn. paskelbta Europos DI strategija 2 , sudaro dvi kryptys: viena vertus, siekiama, kad ES taptų pasaulinio lygio DI centru, kita vertus, dedamos pastangos užtikrinti, kad DI būtų orientuotas į žmogų ir patikimas. 2020 m. vasario mėn. paskelbtoje Komisijos baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto 3 išdėstyta aiški Europos DI vizija, grindžiama kompetencijos ir pasitikėjimo dirbtiniu intelektu ekosistema.

Šiandien paskelbtas DI dokumentų rinkinys – svarbus žingsnis abiem šiomis politikos kryptimis. Siekdama tiek skatinti plėtoti DI, tiek šalinti didelę riziką, kurią jis gali kelti saugai ir pagrindinėms teisėms, Komisija pateikė DI reglamentavimo sistemos pasiūlymą ir peržiūrėtą Suderintą DI planą.

2.Dvi dirbtinio intelekto pusės: galimybės ir rizika

Atsižvelgdama į DI potencialą, Europos Sąjunga skatina jį plėtoti ir diegti. Komisija planuoja pagal Skaitmeninės Europos programą ir programą „Europos horizontas“ į DI kasmet investuoti 1 mlrd. EUR ir pritraukti papildomų privačiojo sektoriaus ir valstybių narių investicijų, kad metinė investicijų apimtis šiuo dešimtmečiu siektų 20 mlrd. EUR.

Europos DI srities pajėgumų stiprinimas – labai svarbus elementas siekiant įgyvendinti platesnę strategiją, kurios tikslas – užtikrinti, kad Europa prisitaikytų prie skaitmeninio amžiaus ir kad, kaip nustatyta Skaitmeninės politikos kelrodžio komunikate 4 , ateinantys 10 metų taptų skaitmeniniu dešimtmečiu. Visų pirma DI grindžiamų inovacijų skatinimas yra glaudžiai susijęs su Europos duomenų strategijos, įskaitant neseniai pateiktą Duomenų valdymo akto 5 pasiūlymą, įgyvendinimu, nes DI sėkmingai plėtoti galima tik jei yra užtikrinta sklandi prieiga prie duomenų. Kad būtų sudarytos sąlygos plačiai įsisavinti DI ES ekonomikoje, ypač svarbu prieigą prie duomenų sąžiningomis sąlygomis teikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Siūloma DI reglamentavimo sistema bus įgyvendinama kartu su taikytinais gaminių saugos teisės aktais, visų pirma peržiūrėta Mašinų direktyva 6 , kuria, be kita ko, sprendžiami klausimai, susiję su saugai naujų technologijų keliama rizika, įskaitant su žmonių ir robotų bendradarbiavimu susijusią riziką, saugai poveikį darančią kibernetinę riziką ir autonominių įrenginių keliamą riziką. Be to, šia sistema papildoma ES saugumo sąjungos strategija, naujoji kibernetinio saugumo strategija 7 , 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas 8 ir neseniai pasiūlyti Skaitmeninių paslaugų aktas bei Skaitmeninių rinkų aktas 9 , taip pat Europos demokratijos veiksmų planas 10 . Galiausiai siūloma sistema bus papildyta teisės aktais, kurių tikslas bus pritaikyti ES atsakomybės sistemą, pavyzdžiui, siekiant spręsti su naujomis technologijomis, įskaitant DI, susijusius atsakomybės klausimus bus peržiūrėta Atsakomybės už gaminius direktyva, taip pat bus atlikta Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūra.

Patvirtinta naujoji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) suteiks Europai galimybę didinti savo užmojus ir pirmauti diegiant DI. Pagal šią priemonę, kuri bus pagrindinis ES ekonomikos gaivinimo plano elementas, valstybių narių reformoms ir investicijoms pirmaisiais itin svarbiais ekonomikos gaivinimo metais remti bus skirta beprecedentė 672,5 mlrd. EUR paskolų ir dotacijų suma. Ne mažiau kaip 20 proc. numatytų lėšų (iki 134 mlrd. EUR per visą EGADP gyvavimo ciklą 11 ) bus skirta skaitmeninės pertvarkos skatinimo priemonėms.

Tikėtina, kad EGADP padės padidinti valstybių narių investicijas į DI ir išvystyti pavyzdinius mokslinių tyrimų, inovacijų ir bandymų pajėgumus, kad spartesnė DI plėtra ir naudojimas galėtų padėti atsigauti ekonomikai bei visuomenei ir didinti ilgalaikį konkurencingumą. Galimybes dar didina tai, kad, be finansavimo iš EGADP lėšų, galima naudotis ir finansavimu pagal Skaitmeninės Europos programą ir programą „Europos horizontas“, be to, daug lėšų inovacijoms finansuoti skiriama ir pagal sanglaudos politikos programas.

DI ir kitos skaitmeninės technologijos gali prisidėti prie tvaraus atsigavimo po COVID-19, nes turi potencialą didinti našumą visuose ekonomikos sektoriuose, kurti naujas rinkas ir atverti didžiulių Europos ekonomikos augimo galimybių. DI technologijos padeda optimizuoti pramoninius procesus, didinti jų atsparumą, veiksmingumą ir ekologiškumą ir sudaro sąlygas diegti novatoriškus savimokos ir tikrojo laiko sprendinius, tokius kaip prognozuojamoji priežiūra, kolegos robotai, skaitmeniniai dvyniai ir papildytoji realybė. Veriantis naujoms verslo galimybėms ir didėjant ekonomikos dinamiškumui, turėtų atsirasti naujų užimtumo galimybių, atsveriančių galimą darbo vietų praradimą. DI grindžiami pagalbos ir paramos sprendiniai gali padėti didinti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų galimybes gyventi savarankiškai 12 . Be to, DI gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant piliečių informuotumą ir stiprinant jų dalyvavimo iniciatyvas.

DI srities pajėgumų stiprinimas padės didinti atsparumą būsimiems sukrėtimams, nes Europos įmonės įgis pakankamai kompetencijos greitai rasti naujiems uždaviniams spręsti tinkamus DI sprendimus. Be to, DI gali labai prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų, būtent padėti pramonės subjektams, įmonėms, valdžios institucijoms ir piliečiams priimti tvaresnius sprendimus, susijusius su, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimu į energetikos sistemą taikant pažangesnio tinklų valdymo principus, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu įgyvendinant išmaniojo judumo koncepciją, optimaliu išteklių naudojimu, tiksliuoju ūkininkavimu ir kt.

DI gali labai padėti siekti ES saugumo sąjungos strategijos tikslų. Jis gali būti strateginė priemonė, suteikianti galimybę kovoti su esamomis grėsmėmis ir numatyti tiek būsimą riziką, įskaitant hibridines grėsmes, tiek galimybes. DI gali padėti kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu ir sudaryti teisėsaugos institucijoms sąlygas sekti sparčią nusikaltėlių naudojamų technologijų raidą ir jų tarpvalstybinę veiklą.

Siekdama gauti DI teikiamos naudos, ES gali išnaudoti savo esamas stiprybes. Europa pirmauja pasaulyje robotikos ir konkurencingų pramonės ekosistemų srityse. Šie pranašumai kartu su vis našesne kompiuterijos infrastruktūra (pavyzdžiui, itin našiais kompiuteriais) ir didžiuliu viešųjų ir pramonės duomenų kiekiu suteikia Europai galimybę, pasitelkiant savo aukšto lygio mokslinių tyrimų centrus ir vis gausėjančią novatoriškų startuolių bendruomenę, sukurti stipriausius pasaulyje DI srities pajėgumus. Kad būtų galima išnaudoti šias stiprybes naudojantis turimomis lėšomis, ES valstybės narės ir Komisija telks kompetenciją, koordinuos veiksmus ir bendromis jėgomis telks papildomus išteklius. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi glaudžiu nuo 2018 m. vykdomu bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis, šiandien pristatė peržiūrėtą Suderintą DI planą.

Kita vertus, DI naudojimas kelia ir įvairią mažintiną riziką. Tam tikros DI savybės, pavyzdžiui, daugelio algoritmų neskaidrumas, trukdantis nustatyti priežastinius ryšius, lemia specifinę ir potencialiai didelę saugai ir pagrindinėms teisėms kylančią riziką, kurios neįmanoma sumažinti esamais teisės aktais arba dėl kurios sunku užtikrinti esamų teisės aktų vykdymą. Pavyzdžiui, dažnai neįmanoma nustatyti, kaip DI sistema gavo konkretų rezultatą. Todėl gali būti sunku įvertinti, ar dėl DI sistemų naudojimo, pavyzdžiui, sprendimams dėl įdarbinimo, paaukštinimo arba valstybės išmokų skyrimo priimti kas nors nepagrįstai neatsiduria nepalankioje padėtyje, ir tokius atvejus įrodyti. Asmenims, nukentėjusiems dėl DI sistemų naudojimo, gali būti labai sunku pasiekti, kad klaidingi sprendimai būtų ištaisyti. Veido atpažinimo sistemų naudojimas viešosiose erdvėse gali labai pakenkti privatumui, nebent būtų tinkamai reglamentuojamas. Be to, netinkamai išmokytos ir suprojektuotos DI sistemos gali padaryti didelių klaidų, galinčių pažeisti privatumo ir nediskriminavimo principus 13 . DI grindžiami robotai ir intelektinės sistemos turi būti kuriami ir projektuojami taip, kad atitiktų tokius pat aukštus saugos ir pagrindinių teisių apsaugos standartus, kokius pagal Europos teisės aktus turi atitikti tradicinės technologijos.

Atsižvelgdami į šiuos su DI susijusius iššūkius, Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba ne kartą ragino imtis teisėkūros veiksmų, kurie padėtų sukurti tinkamai veikiančią DI sistemų vidaus rinką, kurioje būtų tvariai išspręsti tiek DI teikiamos naudos, tiek jo keliamos rizikos klausimai. Komisijos pasiūlymas dėl DI reglamentavimo sistemos 14 yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti saugą ir pagrindinių teisių apsaugą, taigi ir pasitikėjimą DI plėtojimu ir diegimu.

Suderintas planas ir reglamentavimo sistemos pasiūlymas yra dalis Europos Sąjungos pastangų aktyviai dalyvauti tarptautiniuose ir daugiašaliuose skaitmeninių technologijų srities forumuose, atlikti pasaulinės lyderės vaidmenį skatinant kurti patikimą DI ir užtikrinti ES išorės veiksmų ir jos vidaus politikos darną. Pasaulinėje arenoje DI tapo strateginės svarbos sritimi, kurioje persipina geopolitiniai bei komerciniai interesai ir saugumo klausimai. Atsižvelgdamos į DI naudingumą ir potencialą, įvairios pasaulio šalys imasi naudoti DI kaip techninės pažangos priemonę. DI dar tik pradedamas reglamentuoti ir labai svarbu, kad ES, laikydamasi taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos ir joje įtvirtintų vertybių, skatintų kurti naujas plataus užmojo pasaulines normas, imtis su DI susijusių tarptautinių standartizacijos iniciatyvų 15 ir kurti bendradarbiavimo tinklus. Vadovaudamasi Bendru komunikatu dėl didesnio ES indėlio į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą 16 , ES ketina stiprinti partnerystę, koalicijas ir aljansus su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma panašiai mąstančiomis partnerėmis, taip pat su daugiašalėmis ir regioninėmis organizacijomis 17 . Ji taip pat ketina bendradarbiauti su kitomis šalimis sprendžiant konkrečius klausimus ir kovoti su išpuoliais prieš puoselėjamas vertybes.

3.Svarbus žingsnis formuojant Europos požiūrį į DI

Šiandien paskelbtas dokumentų rinkinys – trejus metus Europos lygmeniu intensyviai vykusio DI politikos formavimo darbo rezultatas. 2018 m. balandžio mėn. Europos Komisijai paskelbus Europos dirbtinio intelekto strategiją, Aukšto lygio ekspertų grupė dirbtinio intelekto klausimais, remdamasi išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, 2019 m. balandžio mėn. parengė Patikimo dirbtinio intelekto gaires 18 , o 2020 m. liepos mėn. – DI patikimumo vertinimo kriterijų sąrašą. Be to, buvo suformuotas DI aljansas 19 – maždaug 4 000 suinteresuotųjų subjektų vienijanti platforma, skirta technologiniam ir socialiniam DI poveikiui aptarti. Šio aljanso svarbiausias renginys – metinė asamblėja DI klausimais. Taip pat 2018 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas pirmasis Suderintas DI planas 20 , kuriuo kartu su valstybėmis narėmis įsipareigota skatinti DI plėtojimą ir naudojimą Europoje ir derinti su DI susijusius Europos ir nacionalinio lygmenų veiksmus.

Dirbdama dviem kryptimis Komisija vienu metu paskelbė Baltąją knygą dėl DI ir ataskaitą dėl DI, daiktų interneto ir robotikos saugos ir su jais susijusios atsakomybės aspektų 21 . Baltojoje knygoje pasiūlyta įvairių priemonių, skirtų skatinti kurti kompetencijos ekosistemą. Jas įgyvendinant šiandien paskelbtas peržiūrėtas Suderintas planas. Be to, baltojoje knygoje nustatytos politikos galimybės, susijusios su būsima ES reglamentavimo sistema, kurios tikslas – sukurti pasitikėjimo ekosistemą Europoje, t. y. padėtas pagrindas šiandien pateiktam DI reglamentavimo sistemos pasiūlymui. 2020 m. vasario–birželio mėn. vykusiose viešose konsultacijose dėl Baltosios knygos dėl DI 22 dalyvauta labai gausiai, taigi Europos piliečiai, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai turėjo galimybę išsakyti savo nuomones ir padėti formuoti ES požiūrį į DI bei nustatyti su DI susijusios ES politikos galimybes.

4.Patikimumo užtikrinimas: DI reglamentavimo sistemos pasiūlymas

Kaip nurodyta Baltojoje knygoje dėl DI ir vėliau iš esmės patvirtinta per viešas konsultacijas, DI naudojimas kelia įvairią specifinę didelę riziką, kuriai suvaldyti nepakanka esamų teisės aktų. Nors ES ir nacionaliniu lygmenimis jau yra sukurta tvirta teisės aktų sistema, kuria siekiama apsaugoti pagrindines teises 23 , užtikrinti saugą 24 ir ginti vartotojų teises 25 , įskaitant visų pirma Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą 26 ir Teisėsaugos direktyvą 27 , tam tikri DI technologijų ypatumai (pavyzdžiui, neskaidrumas) gali apsunkinti tokių teisės aktų taikymą ir vykdymo užtikrinimą ir kelti didelę riziką, dėl kurios būtina imtis specialių reglamentavimo veiksmų. Todėl pasiūlyme nustatomos suderintos taisyklės, taikytinos kuriant, plėtojant ir naudojant tam tikras didelės rizikos DI sistemas, ir tam tikrų nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimo būdų apribojimai.

Numatomi rizikos veiksniais grindžiami teisės aktai turėtų padėti užtikrinti žmonių pasitikėjimą ir taip skatinti įsisavinti DI visoje Europoje bei didinti Europos konkurencingumą. Todėl Komisijos pasiūlymu siekiama dviejų tarpusavyje susijusių tikslų: proporcingomis priemonėmis mažinti su konkrečiomis DI prietaikomis susijusią riziką ir skatinti įsisavinti DI. Kad siūloma teisinė sistema būtų perspektyvi ir palanki inovacijoms, joje numatyta intervencinių veiksmų imtis tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina, ir taip, kad ekonominės veiklos vykdytojai būtų kuo mažiau apsunkinami, o valdymo struktūra būtų nesudėtinga.

Siūlomame DI reglamente pateikiamos skaidrumo didinimo ir saugai bei pagrindinėms teisėms keliamos rizikos mažinimo taisyklės, kurias turi atitikti DI sistemos, kad galėtų būti naudojamos Europos Sąjungoje. Jo struktūra grindžiama keliais pagrindiniais elementais, kurie kartu sudaro proporcingą ir riziką grindžiamą Europos reglamentavimo metodą. Pirma, reglamente pateikiama technologiniu požiūriu neutrali DI sistemų apibrėžtis, kuri yra perspektyvi tuo atžvilgiu, kad gali apimti dar nežinomus ar nenustatytus metodus ir principus.

Antra, siekiant išvengti pernelyg didelio reguliavimo, pasiūlyme dėmesys sutelkiamas į didelės rizikos DI naudojimo atvejus, t. y. atvejus, kuriais DI sistemos kelia itin didelę riziką. Prie didelės rizikos sistemų DI sistemos priskiriamos atsižvelgiant į jų numatytąją paskirtį ir galimos žalos dydį bei tikimybę. Didelės rizikos DI sistemomis laikomos, pavyzdžiui, DI sistemos, kurias ketinama naudoti žmonių įdarbinimo, jų kreditingumo vertinimo 28 ar teismo sprendimų priėmimo tikslais. Kad taisyklės būtų perspektyvios ir kad jas būtų galima pritaikyti prie naujų didelės rizikos DI sistemų naudojimo ir taikymo būdų, yra numatyta galimybė prie didelės rizikos sistemų priskirti naujas tam tikrose iš anksto nustatytose srityse naudojamas DI sistemas.

Trečia, pasiūlyme numatyta, kad didelės rizikos DI sistemos turi atitikti tam tikrus specialius reikalavimus, be kita ko, turi būti naudojami aukštos kokybės duomenų rinkiniai, rengiami tinkami atsekamumą didinti padedantys dokumentai, teikiama derama informacija naudotojams, rengiamos ir įgyvendinamos reikiamos žmogaus vykdomos priežiūros priemonės ir užtikrinami aukščiausi patikimumo, saugos, kibernetinio saugumo ir tikslumo standartai. Prieš pateikiant didelės rizikos DI sistemas rinkai arba pradedant jas naudoti, turi būti įvertinta jų atitiktis tiems reikalavimams. Kad pasiūlymas ir esami teisės aktai sudarytų darnią visumą, jame atitinkamais atvejais atsižvelgiama į sektorines saugos taisykles – taip užtikrinama, kad teisės aktai derėtų tarpusavyje ir kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų paprasčiau jų laikytis.

Siūlomame reglamento projekte yra uždrausti keli Europos Sąjungos vertybėms prieštaraujantys arba pagrindines teises pažeidžiantys DI naudojimo būdai. Be kita ko, draudžiama naudoti DI sistemas, kurios, pasitelkiant pasąmonę veikiančius metodus arba išnaudojant tam tikras silpnąsias vietas, priverčia žmogų elgtis taip, kad dėl to patiriama arba tikėtina, kad gali būti patirta, fizinė arba psichologinė žala. Taip pat draudžiama naudoti DI sistemas, suteikiančias valdžios institucijoms galimybę vykdyti bendrosios paskirties socialinį reitingavimą.

Nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos (pavyzdžiui, veido atpažinimo priemonės, skirtos praeiviams viešosiose erdvėse stebėti) siūlomame reglamente vertinamos griežčiau. Tikralaikis jų naudojimas viešosiose erdvėse teisėsaugos tikslas iš esmės būtų draudžiamas, išskyrus atvejus, kai tai išimties tvarka būtų leidžiama pagal teisės aktus 29 . Suteikiant leidimus turi būti taikomos konkrečios apsaugos priemonės. Be to, visoms DI sistemoms, skirtoms naudoti nuotolinio biometrinio fizinių asmenų tapatybės nustatymo tikslais, taikoma ex ante atitikties vertinimo, per kurį notifikuotoji įstaiga turi patikrinti, ar jos atitinka didelės rizikos sistemoms taikomus reikalavimus, procedūra ir griežtesni registravimo bei žmogaus vykdomos priežiūros reikalavimai.

Pagal siūlomą reglamentą kitos paskirties DI sistemoms, pavyzdžiui, pokalbių robotams, emocijų atpažinimo sistemoms ar sintetinės sankaitos priemonėms, taikomi tik būtinieji skaidrumo reikalavimai. Tai suteiks žmonėms galimybę priimti informacija pagrįstus sprendimus arba konkrečiais atvejais nutraukti sąveiką su sistema. Galiausiai siūlomu reglamentu bus skatinama kurti apribotas bandomąsias reglamentavimo aplinkas, sudarančias sąlygas tam tikrą laiką bandyti novatoriškas technologijas kontroliuojamoje aplinkoje ir suteikiančias galimybę naudotis skaitmeninių inovacijų centrų paslaugomis ir bandymų bei eksperimentų infrastruktūra. Tai padės novatoriškoms įmonėms, MVĮ ir startuoliams toliau diegti inovacijas laikantis naujojo reglamento projekto. Atliekant reglamento peržiūrą gali būti apsvarstyta galimybė imtis papildomų apribotų bandomųjų reglamentavimo aplinkų sistemos išplėtimo veiksmų.

Taigi siūlomu DI reglamentu siekiama ne tik didinti saugą ir pagrindinių teisių apsaugą, bet ir remti inovacijas, kitaip tariant, kloti pamatus pasitikėjimui, neužkertant kelio inovacijoms.

5.Pasaulinės ES lyderystės užtikrinimas: peržiūrėtas Suderintas DI planas

DI technologijos yra strategiškai svarbios ir norėdama pasinaudoti jų teikiamais pranašumais Europos Sąjunga turi veikti išvien. Kad pavyktų tai padaryti, būtina Europos lygmeniu derinti DI politiką ir investicijas į DI. Tai suteiks galimybę, pasinaudojant Europos konkurencingumu ir lyderyste pasaulyje, kurti ir diegti naujausias technologijas. Toks koordinavimas leis Europai pasinaudoti pranašumais, kuriuos DI teikia ekonomikai, visuomenei ir aplinkai, ir padės propaguoti Europos vertybes visame pasaulyje.

Dėl šios priežasties Europos Komisija ir valstybės narės 2018 m. įsipareigojo bendradarbiauti ir žengė pirmąjį žingsnį – priėmė Suderintą DI planą. Suderintu planu padėti DI politikos koordinavimo pagrindai, o valstybės narės paragintos parengti nacionalines strategijas. Tačiau nuo 2018 m. pabaigos, kai buvo priimtas Suderintas planas, su DI susijusios technologinės, ekonominės ir politinės aplinkybės labai pasikeitė. Todėl siekdama užtikrinti, kad Suderintas planas išliktų lankstus ir atitiktų paskirtį, Komisija jį peržiūrėjo ir dabar skelbia jo 2021 m. redakciją 30 .

Suderinto plano 2021 m. redakcija suteikia galimybę kurti didesnę Europos pridėtinę vertę ir stiprinti pasaulinį ES vaidmenį DI srityje. Joje pateikiami į keturias pagrindines grupes suskirstyti pasiūlymai, kaip Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir privačiaisiais subjektais galėtų spartinti, vykdyti ir derinti savo veiksmus, kad pasinaudotų DI technologijų teikiamomis galimybėmis ir padėtų formuoti Europos požiūrį į DI. Šios keturios pasiūlymų grupės aprašomos toliau.

Pirma, siūloma sudaryti reikiamas sąlygas plėtoti ir įsisavinti DI sutelkiant dėmesį į bendradarbiavimo sistemą ir duomenų bei kompiuterijos infrastruktūrą. Šios reikiamos sąlygos turi būti palankios MVĮ, kad mažosios įmonės galėtų atlikti savo vaidmenį ES mastu plėtojant ir diegiant DI. Valstybės narės raginamos sparčiau įgyvendinti nacionalinėse DI strategijose siūlomus veiksmus – tam jos skatinamos bendradarbiauti su ES ir prireikus naudotis EGADP bei Sanglaudos fondais. Be kita ko, turėtų būti investuojama į reikiamas sąlygas sudarančią infrastruktūrą, pavyzdžiui, duomenų erdves ir kompiuterijos išteklius.

Antra, siūloma ES užtikrinti kompetenciją visais etapais nuo laboratorijos iki rinkos. Todėl, siekdama padėti ugdyti kompetenciją mokslinių tyrimų srityje, Komisija skirs daug dėmesio DI kompetencijos centrų tinklų finansavimui ir pagal programą „Europos horizontas“ sukurs Europos dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partnerystės organizaciją. Siekdamos užtikrinti galimybę vykdyti inovacijoms ir sparčiam įsisavinimui būtinus bandymus ir eksperimentus, valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, pagal Skaitmeninės Europos programą bendrai finansuos novatorišką su DI susijusių bandymų ir eksperimentų infrastruktūrą ir Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklą, padėsiančius MVĮ ir viešojo administravimo institucijoms įsisavinti DI.

Trečia, siūloma užtikrinti, kad DI teiktų naudą žmonėms ir būtų visuomenės gerovės veiksnys. Komisija toliau dės pastangas užtikrinti, kad ES kuriamos ir rinkai pateikiamos DI sistemos būtų orientuotos į žmogų, tvarios, saugios, įtraukios, prieinamos ir patikimos. Siekiant šių tikslų labai svarbu taikyti reglamentavimo sistemą, kuri padėtų užtikrinti pasitikėjimą DI sistemomis, ir kartu pasaulinėje arenoje propaguoti ES vertybėmis grindžiamą požiūrį į DI. Valstybės narės taip pat primygtinai raginamos ugdyti talentus ir didinti įgūdžių, reikalingų norint plėtoti patikimą DI, pasiūlą.

Ketvirta, siūloma stiprinti strateginę lyderystę didelio poveikio sektoriuose 31 , be kita ko, klimato kaitos ir aplinkos, sveikatos, valdžios, robotikos, judumo, saugumo bei vidaus reikalų ir žemės ūkio.

ES ekonomine ir reguliuojamąja galia pagrįsti bendri veiksmai, koordinavimo veikla ir investicijos turi didžiulį potencialą suteikti Europos pramonei konkurencinį pranašumą ir stiprinti vidaus rinką. Be to, ES veiksmai gali padėti užtikrinti, kad ES nustatyti patikimo DI standartai būtų perimti visame pasaulyje ir kad DI sistemos būtų kuriamos, įsisavinamos ir platinamos tvariai, paisant ES saugomų vertybių, principų ir teisių ir taip, kad tai duotų naudos visiems asmenims ir mūsų aplinkai.

6.Būtinybė pasinaudoti palankia proga

Spartesnis pažangaus ir patikimo DI plėtojimas ir diegimas Europoje yra būtina Europos ateities konkurencingumo ir gerovės sąlyga. Šiandien pateiktas dokumentų rinkinys yra svarbus žingsnis siekiant šio tikslo, nes sudaro sąlygas pasinaudoti DI teikiamomis galimybėmis ir kartu mažinti susijusią riziką. Kad siekiai taptų realybe, Europos Sąjunga, Europos Parlamentas ir valstybės narės turės skubiai imtis ryžtingų veiksmų.

(1)

Taip pat žr. 2021 m. vasario mėn. JT vaiko teisių konvencijos bendrąją pastabą Nr. 25.

(2)

Europos Komisijos komunikatas dėl Europos dirbtinio intelekto strategijos (COM(2018) 237).

(3)

2020 m. vasario mėn. Europos Komisijos baltoji knyga dėl dirbtinio intelekto (COM(2020) 65).

(4)

  „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021) 118).

(5)

  COM(2020) 767.

(6)

COM(2021) 202.

(7)

 2020 m. gruodžio 16 d. paskelbta ES kibernetinio saugumo strategija (JOIN(2020) 18).

(8)

2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas (COM(2020) 624).

(9)

 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbtas pranešimas spaudai dėl naujų skaitmeninėms platformoms skirtų taisyklių (IP/20/2347).

(10)

COM(2020) 790.

(11)

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo strategines gaires Europos Komisija nustatė savo 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje (COM(2020) 575).

(12)

Neįgaliųjų teisių strategija (COM(2021) 101).

(13)

Taip pat žr. 2020 m. kovo mėn. ES lyčių lygybės strategiją (COM(2020) 152), 2020 m. rugsėjo mėn. ES kovos su rasizmu veiksmų planą (COM(2020) 565), 2020 m. lapkričio mėn. ES LGBTIQ asmenų lygybės strategiją (COM(2020) 698) ir 2021 m. kovo mėn. Neįgaliųjų teisių strategiją (COM(2021) 101).

(14)

COM(2021) 206. Į reglamentavimo sistemos taikymo sritį nepateks dirbtinio intelekto plėtojimas ir naudojimas kariniais tikslais.

(15)

 Tokių iniciatyvų pavyzdžiai – 2019 m. gegužės mėn. EBPO valstybių narių priimtoje EBPO Tarybos rekomendacijoje dėl dirbtinio intelekto (OECD/LEGAL/0449) nustatyti EBPO dirbtinio intelekto principai; 2019 m. G 20 pirmininkavusios Saudo Arabijos surengtas Skaitmeninės ekonomikos darbo grupės dialogas dirbtinio intelekto klausimais (vienas iš veiksmų, kuriais siekta daryti su G 20 DI principais susijusią pažangą); UNESCO rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto etikos projektas; Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos organizuojami pasauliniai aukščiausiojo lygio susitikimai DI naudojimo geriems tikslams klausimais (garsi į veiksmus orientuota pasaulinė įtrauki DI klausimams skirta Jungtinių Tautų platforma). Su DI susijusių standartų nustatymo veikloje dalyvauja ir tarptautinės standartizacijos organizacijos, kaip antai ISO ir IEEE (pavyzdžiai – ISO/IEC JTC 1/SC 42 ir IEEE pasaulinė autonominių intelektinių sistemų etikos iniciatyva).

(16)

  2021 m. vasario mėn. Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl didesnio ES indėlio į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą (JOIN(2021) 3).  

(17)

Pagal šį daugiašališkumo principą bus bendradarbiaujama ir su pilietinės visuomenės organizacijomis.

(18)

Patikimo DI etikos gairės yra dokumentas, kuriame išdėstomas į žmogų orientuotas požiūris į DI ir išvardijami pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti DI sistemos, kad galėtų būti laikomos patikimomis.

(19)

DI aljansas yra 2018 m. birželio mėn. pradėjęs veikti įvairių suinteresuotųjų subjektų forumas ( https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/european-ai-alliance ).

(20)

2018 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos pateiktas Suderintas dirbtinio intelekto planas (COM(2018) 795).

(21)

2020 m. vasario 19 d. Europos Komisijos ataskaita dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei (COM(2020) 64).

(22)

 2020 m. vasario–birželio mėn. Europos Komisijos vykdytos viešos konsultacijos dėl Baltosios knygos dėl DI .

(23)

Pavyzdžiui, Direktyva 2000/43/EB dėl nediskriminavimo dėl rasės ir etninės priklausomybės arba Direktyva 2000/78/EB dėl nediskriminavimo darbe dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

(24)

Pavyzdžiui, Direktyva dėl bendros gaminių saugos 2001/95/EB, Mašinų direktyva 2006/42/EB, taip pat sektorių teisės aktai, kaip antai Medicinos priemonių reglamentas (ES) 2017/745 arba ES motorinių transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistema.

(25)

Pavyzdžiui, Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva 2005/29/EB.

(26)

Reglamentas (ES) 2016/679.

(27)

Direktyva (ES) 2016/680.

(28)

 Europos Parlamentas taip pat siūlo išskirti didelės rizikos ir kitas DI prietaikas ir didelės rizikos prietaikomis, be kita ko, laiko sistemas, naudojamas žmonių įdarbinimo ir jų kreditingumo vertinimo tikslais.

(29)

Naudojimo kitais tikslais atveju taikomas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2016/679/ES 9 straipsnyje nustatytas draudimas ir išimtys.

(30)

     Pateikti valstybėms narėms peržiūrėtą Suderintą planą Komisija įsipareigojo 2020 m. Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto ir 2018 m. Suderintame dirbtinio intelekto plane .

(31)

     Šiomis veiksmų sritimis papildomos horizontaliųjų veiksmų sritys, nustatytos atsižvelgiant į 2018 m. Suderintame plane pasiūlytas veiksmų sritis.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 04 21

COM(2021) 205 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

Europos požiūrio į dirbtinį intelektą formavimas

Turinys

Suderinto dirbtinio intelekto plano 2021 m. peržiūra

Įvadas. pasaulinės ES lyderystės į žmogų orientuoto DI srityje kūrimas kartu su valstybėmis narėmis

I.Europos Sąjungoje nustatyti reikiamas DI plėtros ir įsisavinimo sąlygas

1.Įgyti politikos įžvalgų, jas sutelkti ir jomis dalytis

2.Pasinaudoti duomenų teikiamomis galimybėmis

3.Plėtoti lemiamą reikšmę turinčius kompiuterijos pajėgumus

II.Europos Sąjungoje užtikrinti kompetenciją visais etapais nuo laboratorijos iki rinkos

4.Bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant, pvz., Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partnerystę, ir dirbant ekspertų grupėse

5.Kurti ir sutelkti mokslinių tyrimų pajėgumus

6.Suteikti kūrėjams priemonių per reikminę DI platformą ir suteikti jiems aplinką (Europos skaitmeninių inovacijų centrus), skirtą bandymams vykdyti ir eksperimentuoti, o MVĮ ir viešojo administravimo institucijoms – DI įsisavinti

7.Finansuoti novatoriškas DI idėjas ir sprendinius ir juos diegti platesniu mastu

III.Užtikrinti, kad DI teiktų naudą žmonėms ir būtų visuomenės gerovės veiksnys

8.Ugdyti talentus ir gerinti įgūdžių, reikalingų tam, kad būtų galima sudaryti sąlygas DI ekosistemai klestėti, pasiūlą

9.Sukurti politikos sistemą, kuria būtų galima užtikrinti pasitikėjimą DI sistemomis

10.Pasaulyje populiarinti ES tvaraus ir patikimo DI viziją

IV.Kurti strateginę lyderystę didelio poveikio sektoriuose

11.DI panaudoti klimato ir aplinkos srityse

12.Naudoti naujos kartos DI sveikatai gerinti

13.Išlaikyti Europos lyderystę: robotikos strategija DI pasaulyje

14.Pasiekti, kad viešasis sektorius taptų DI naudojimo kelrodžiu

15.Taikyti DI teisėsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse

16.Naudojantis DI pasiekti, kad judumas būtų pažangesnis, saugesnis ir tvaresnis

17.Remti tvariam žemės ūkiui skirtą DI

Išvados

1 priedėlis. Tvarkaraštis. Svarbiausi veiksmai

2 priedėlis Nacionalinių strategijų ir investicijų į DI analizė

1.Nacionalinių strategijų apžvalga

2.Prognozės. Būsimi nacionaliniai veiksmai

3.Valstybių narių investicijos į DI

Suderinto dirbtinio intelekto plano 2021 m. peržiūra 1

Įvadas. pasaulinės ES lyderystės į žmogų orientuoto DI srityje kūrimas kartu su valstybėmis narėmis

2 Pasaulinė Europos lyderystė įsisavinant naujausias technologijas, pasinaudojant jų teikiamais pranašumais ir skatinant kurti į žmogų orientuotą, tvarų, saugų, įtraukų ir patikimą dirbtinį intelektą (DI) priklauso nuo Europos Sąjungos (ES) sugebėjimo greičiau imtis veiksmų, įgyvendinti ir suderinti DI politikos prioritetus bei investicijas. Tai yra pagrindinė šios Suderinto plano 2021 m. peržiūros skleidžiama žinia ir vizija.

2018 m. Suderintas dirbtinio intelekto planas yra bendras Europos Komisijos ir valstybių narių įsipareigojimas bendradarbiaujant kuo labiau padidinti Europos potencialą konkuruoti pasaulio mastu 3 . Jame nustatytas bendradarbiavimo pagrindas, apibrėžtos investicijų sritys, o valstybės narės paragintos parengti nacionalines strategines DI vizijas. Pagal 2018 m. Suderintą planą valstybėse narėse, ES ir visame pasaulyje pradėti procesai ir viešos diskusijos rodo, kad tai buvo esminis pirmasis žingsnis siekiant apibrėžti bendrą Europos DI politikos kryptį ir tikslus. Atlikdamos 2018 m. Suderintu planu palengvintus ir sutartus veiksmus, dauguma valstybių narių patvirtino nacionalines DI strategijas ir pradėjo jas įgyvendinti. Investicijos į DI padidėjo ir ES sugebėjo sutelkti kritinį išteklių rezervą tiems procesams remti 4 .

Suderinto plano 2021 m. peržiūra yra kitas žingsnis – peržiūrėtame plane nustatomi konkretūs bendri Europos Komisijos ir valstybių narių veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti pasaulinę ES lyderystę patikimo DI srityje. Siūlomi pagrindiniai veiksmai atspindi įsitikinimą, kad norėdama pasiekti sėkmingų rezultatų Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir privačiaisiais subjektais turi:

-spartinti investicijas į DI technologijas, kad paskatintų tvirtą ekonominį ir socialinį atsigavimą, nes naujų skaitmeninių sprendimų diegimas sudaro tam palankesnes sąlygas;

-imtis veiksmų siekiant visiškai ir laiku įgyvendinti DI strategijas ir programas, kad ES pasinaudotų visais pradininkės pranašumais; taip pat

-derinti DI politiką, kad ji nebūtų fragmentiška ir kad būtų sprendžiami visuotiniai uždaviniai.

Spartinti privačias ir viešąsias investicijas pasitelkiant prieinamą ES finansavimą, pavyzdžiui, pagal Skaitmeninės Europos programą, programą „Europos horizontas“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) 5 . Komisija pasiūlė Sąjungai 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu iš programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos lėšų į dirbtinį intelektą investuoti bent 1 mlrd. EUR per metus. Šiuo ES lygmens finansavimu turėtų būti pritraukta ir sutelkta investicijų, kuriomis būtų skatinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas ir sujungiant pajėgas būtų kuo labiau padidintas poveikis – kartu būtų pasiekta daug daugiau negu pavieniui dedant nekoordinuotas pastangas.

Tikslas – per šį dešimtmetį laipsniškai didinti viešąsias ir privačias investicijas į DI iki bendros 20 mlrd. EUR sumos per metus. Be to, EGADP yra beprecedentė galimybė modernizuoti DI ir į jį investuoti, siekiant pasaulio mastu pirmauti plėtojant ir įsisavinant į žmogų orientuoto, patikimo, saugaus ir tvaraus DI technologijas 6 . ES šios galimybės neturėtų praleisti. Suderintame plane nurodoma, kaip ES lėšomis, įskaitant Skaitmeninės Europos programos, programos „Europos horizontas“ ir EGADP lėšas, galima remti bendrus valstybių narių veiksmus.

Imtis veiksmų DI strategijų ir programų srityje – laiku imtis konkrečių, finansavimu pagrįstų veiksmų, t. y. pereiti nuo ketinimų prie veiksmų. 2018 m. Suderintame plane matyti, kad valstybių narių ir Europos Komisijos veiksmų koordinavimas ir bendros pastangos, kuriomis į DI technologijų plėtros ir įsisavinimo veiklą įtraukiama pramonė ir plačioji visuomenė, gali duoti didelės pridėtinės vertės ES ekonomikai, aplinkai ir visuomenei. Tai reiškia, kad strategijos, iniciatyvos ir programos duoda daugiausia vertės, jeigu bendradarbiavimo idėjos yra gerai parengtos, tikslinės ir finansuojamos. ES patirtis, susijusi su skaitmeninių inovacijų centrais, yra vienas iš tokio bendradarbiavimo pavyzdžių. Tiek DI technologija, tiek su DI susijusios viešosios politikos priemonės yra gerai apgalvotos ir parengtos įsisavinti plačiu mastu 7 . Visame pasaulyje praėjusiais metais patrigubėjo DI technologijas naudojančių verslo subjektų skaičius 8 . Atitinkamų sričių, pvz., robotikos ir daiktų interneto, plėtra nubrėžia naujas technologines DI sistemų plėtros ribas ir suteikia naujų galimybių. Neveikimo kaina gali būti didelė 9 . Todėl, siekiant pereiti nuo ketinimų prie veiksmų, Suderinto plano 2021 m. redakcijoje siūlomi konkretūs veiksmai su aiškiai nurodytu tvarkaraščiu ir galimais bendradarbiavimo ir finansavimo mechanizmais.

Derinti DI politiką, kad būtų sprendžiami visuotiniai uždaviniai ir ji nebūtų fragmentiška. Įvairių ES veiksmų fragmentiškumas ir nacionalinių bei ES veiksmų tarpusavio fragmentiškumas gali sulėtinti pažangą įsisavinant DI ir sutrukdyti siekti naudos. Dėl šios priežasties, siekiant bendrus DI srities veiksmus labiau suderinti su 2020 m. Baltąja knyga dėl dirbtinio intelekto 10 , Europos žaliuoju kursu ir ES priemonėmis, kuriomis reaguojama į COVID-19 pandemiją, šiame peržiūrėtame Suderintame plane sustiprinami pasiūlyti veiksmai aplinkos ir sveikatos srityse. Be kitų dalykų, nacionalinėse strategijose pabrėžiama, kaip svarbu remtis į žmogų orientuotu, patikimu, saugiu, tvariu ir įtraukiu požiūriu į DI ir jį skatinti. Nacionalinėse strategijose taip pat pabrėžiamas poreikis parengti konkretiems sektoriams skirtus bendrus veiksmus 11 . Todėl Suderinto plano 2021 m. redakcijoje atsižvelgiama į kintančią technologinę ir politinę aplinką ir integruojamos dvejų Suderinto plano įgyvendinimo metų įžvalgos ir valstybių narių patvirtintos strategijos. Šis suderinimas atsispindi siūlomoje naujoje Suderinto plano struktūroje 12 .

Siekiant paspartinti DI technologijų diegimą, imtis veiksmų ir juos suderinti, kad būtų galima pasinaudoti DI technologijų teikiamomis galimybėmis ir palengvinti Europos požiūrio į DI – į žmogų orientuoto, patikimo, saugaus, tvaraus ir įtraukaus DI – formavimą, visapusiškai laikantis mūsų pagrindinių Europos vertybių, šiame peržiūrėtame Suderintame plane pateikiami keturi pagrindiniai Europos Sąjungai ir valstybėms narėms skirtų pasiūlymų rinkiniai:

Europos Sąjungoje nustatyti reikiamas DI plėtros ir įsisavinimo sąlygas

-Įgyti politikos įžvalgų, jas sutelkti ir jomis dalytis (1 skyrius)

-Pasinaudoti duomenų teikiamomis galimybėmis (2 skyrius)

-Plėtoti lemiamą reikšmę turinčius kompiuterijos pajėgumus (3 skyrius)

Europos Sąjungoje užtikrinti kompetenciją visais etapais nuo laboratorijos iki rinkos

-Bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant, pvz., Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partnerystę, ir dirbant ekspertų grupėse (4 skyrius)

-Kurti ir sutelkti mokslinių tyrimų pajėgumus (5 skyrius)

-Suteikti kūrėjams aplinką (Europos skaitmeninių inovacijų centrus), skirtą bandymams vykdyti ir eksperimentuoti, o MVĮ ir viešojo administravimo institucijoms – DI įsisavinti (6 skyrius)

-Remti novatoriškų DI idėjų ir sprendinių finansavimą ir jų diegimą platesniu mastu (7 skyrius)

Užtikrinti, kad DI teiktų naudą žmonėms ir būtų visuomenės gerovės veiksnys

-Ugdyti talentus ir gerinti įgūdžių pasiūlą, reikalingą siekiant sudaryti sąlygas DI ekosistemai klestėti (8 skyrius)

-Sukurti politikos sistemą, kuria būtų galima užtikrinti pasitikėjimą DI sistemomis (9 skyrius)

-Pasaulyje populiarinti ES tvaraus ir patikimo DI viziją (7 skyrius)

Kurti strateginę lyderystę didelio poveikio sektoriuose

-DI panaudoti klimato ir aplinkos srityse (11 skyrius)

-Naudoti naujos kartos DI sveikatai gerinti (12 skyrius)

-Išlaikyti Europos lyderystę: Robotikos strategija DI pasaulyje (13 skyrius)

-Pasiekti, kad viešasis sektorius taptų DI naudojimo kelrodžiu (14 skyrius)

-Taikyti DI teisėsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse (15 skyrius)

-Naudojantis DI pasiekti, kad judumas būtų saugesnis ir ne toks taršus (16 skyrius)

-Remti tvariam žemės ūkiui skirtą DI (17 skyrius)

13 Laikantis minėtų nuostatų, Suderinto plano 2021 m. redakcijoje pateikiama nuo to laiko, kai buvo patvirtintas 2018 m. Suderintas planas, atliktų veiksmų apžvalga ir išdėstoma perspektyva, apimanti konkrečius pasiūlymus ir rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų, nurodant sritis, kuriose ES ir valstybių narių partnerystė itin veiksmingai padeda siekti, kad Europa taptų pažangiojo, į žmogų orientuoto DI plėtros ir naudojimo centru. Suderinto plano 2021 m. redakcijoje siekiama daryti tolesnę pažangą siekiant minėtų tikslų ir siūloma 14 tarpusavyje susijusių bendrų veiksmų sričių (septynios horizontalios ir septynios sektorinės sritys), kuriose Europos Komisija ir valstybės narės galėtų bendradarbiauti. Kaip ir 2020 m. ES baltojoje knygoje ir 2018 m. Suderintame plane, Suderinto plano 2021 m. redakcijoje neaptariama DI plėtra ir naudojimas kariniais tikslais.

I.Europos Sąjungoje nustatyti reikiamas DI plėtros ir įsisavinimo sąlygas

Tam, kad būtų galima remti DI plėtrą bei įsisavinimą ir pasiekti šio Suderinto plano tikslus, turi būti sudarytos tam tikros reikiamos sąlygos. Pirmoji sąlyga – tinkama valdymo ir koordinavimo sistema. Veiksminga, veikianti valdymo ir koordinavimo sistema gali padėti pasiekti masto ekonomiją, iki minimumo sumažinti informacijos ir sandorių išlaidas ir padėti kurti valstybių narių veiksmų sąveiką. Antroji reikiama sąlyga – duomenys. DI technologijoms plėtoti dažnai reikia didelių, saugių, patikimų aukštos kokybės duomenų rinkinių. Todėl svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjungoje, kartu su mūsų prekybos partneriais ir tarp įvairių sektorių būtų galima sukurti laisvą duomenų srautą, atitinkantį ES acquis, asmens duomenų atveju įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, ir tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus. Trečioji sąlyga – kompiuterijos infrastruktūra. Ši infrastruktūra reikalinga tam, kad būtų galima laikyti, analizuoti ir tvarkyti vis didesnius duomenų kiekius. Tam reikia naujų plėtros sprendinių ir metodų kompiuterijos pajėgumams didinti, pvz., pasitelkiant puslaidininkius, sudarančius DI algoritmams sąlygas laikyti, apdoroti ir bandyti duomenis. Visi kartu šie trys veiksniai sudaro plataus pobūdžio sąlygas, kurių reikia, kad DI technologijos Europos Sąjungoje būtų sėkmingos.

Todėl, siekiant sudaryti reikiamas sąlygas plėtoti ir įsisavinti DI ir stiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir jų bendradarbiavimą su Europos Komisija, peržiūrėtame Suderintame plane siūloma pagrindinį dėmesį skirti trims svarbiausiems veiksmams: sukurti valdymo sistemą, pagal kurią būtų galima veiksmingai įgyti DI politikos įžvalgų, jas kaupti ir jomis dalytis; išnaudoti visas duomenų teikiamas galimybes; plėtoti ypatingos svarbos kompiuterijos infrastruktūrą siekiant remti pajėgumų stiprinimą ir aktyvinti DI plėtrą.

1.Įgyti politikos įžvalgų, jas sutelkti ir jomis dalytis

Svarbiausia – žinios. Dalijimasis žiniomis ir politikos įžvalgomis bei politikos veiksmų ir investicijų koordinavimas tokioje greitai besivystančioje srityje kaip DI gali papildomai suteikti svarbų konkurencinį pranašumą. Dėl šios priežasties 2018 m. Suderintame plane valstybės narės ir Komisija susitarė dėl bendro darbo valdymo mechanizmo ir pasiūlė du veiksmų, kuriuos įgyvendinant bus kaupiamos politikos įžvalgos ir plėtojama įvairi sąveika, rinkinius. Valstybės narės buvo raginamos įgyvendinti nacionalines DI strategijas arba programas (arba DI aspektą įtraukti į kitas atitinkamas nacionalines strategijas ir programas) ir pasidalyti jomis tarpusavyje ir su Komisija 14 ; Komisija įsipareigojo stebėti tendencijas ir sutelkti praktinę patirtį.

1.1. Kuo labiau padidinti nacionalinių strategijų pranašumus ir paspartinti siūlomus veiksmus

Atliktų veiksmų apžvalga

Visos valstybės narės labai stengėsi parengti nacionalines DI strategijas arba įtraukti DI aspektą į savo galiojančias strategijas ir programas 15 . Patvirtinus nacionalines strategijas, tapo lengviau struktūrizuotai atsižvelgti į DI plėtros ir įsisavinimo prioritetus ir tikslus ir daugelyje valstybių narių kilo platesnės viešos diskusijos. Keitimasis informacija apie nacionalines strategijas taip pat prisidėjo prie struktūrinio valstybių narių ir Komisijos dialogo.

Kaip rodo nacionalinių strategijų analizė, nacionalinių strategijų priėmimas buvo svarbus pirmasis žingsnis siekiant palengvinti ir integruoti Europos pastangas DI srityje. Šis procesas padėjo nustatyti prioritetinius bendrų veiksmų sektorius, suteikė solidų valstybių narių suplanuotų pagrindinių investicijų prioritetų planą ir parodė galimus tolesnius bendrų daugiašalių projektų ir bendros veiklos etapus.

Perspektyvos

Kitas žingsnis – užtikrinti, kad valstybių narių įdėtos pastangos rengiant nacionalines strategijas duotų konkrečių rezultatų ir padėtų pasiekti sąveiką ES lygmeniu. Siekdama paremti valstybių narių pastangas parengti ir įgyvendinti nacionalines DI strategijas, Komisija toliau tęs šiuos veiksmus:

-sudarys palankesnes sąlygas atlikti nacionalinėse DI strategijose įvardytus nacionalinius veiksmus bei Suderintame plane nurodytus bendrus veiksmus ir sukurti jų sąveiką. Tai gali apimti koordinavimo mechanizmų stiprinimo ir analizės bei tyrimų pateikimo priemones, pvz., pasitelkiant iniciatyvą „AI Watch“ 16 ;

-gerins informacijos apie praktines priemones, įskaitant finansavimą, teikimą valstybėms narėms, siekdama remti DI plėtrą ir įsisavinimą. Pavyzdžiui, 2021 m. Komisija ir toliau informuos valstybes nares apie DI srityje galimą ES finansavimą.

Valstybės narės primygtinai raginamos:

-kuo geriau pasinaudoti atitinkamomis ES finansavimo galimybėmis, įskaitant EGADP, kad vadovaujantis nacionalinėmis strategijomis, t. y., be kita ko, pritraukiant privačias investicijas, būtų galima remti ir aktyviau vykdyti DI technologijų plėtrą ir įsisavinimą tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmenimis;

-prireikus peržiūrėti ir atnaujinti nacionalines DI strategijas, siekiant užtikrinti, kad nurodyti veiksmai bei investicijos būtų visiškai įvykdyti praktiškai, ir atitinkamai pranešti Komisijai apie pažangą 17 ;

-parengti ir populiarinti priemones, kuriomis plačiam suinteresuotųjų subjektų ratui sudaromos sąlygos nuolat vykdyti stebėseną, koordinuoti veiksmus, atlikti vertinimus ir keistis patirtimi bei geriausia praktika;

-sustiprinti paramą Suderintame plane įvardytiems bendriems veiksmams ir daugiau į juos investuoti; be to,

-nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis dalytis informacija apie kitose valstybėse narėse sėkmingai įgyvendintus veiksmus, pavyzdžiui, sėkmingas nacionalines virtualiosios duomenų saugyklos kūrimo ir populiarinimo iniciatyvas, taip pat minėtus veiksmus parengti ir įgyvendinti.

1.2.Visapusiškai pasinaudoti DI klausimais dirbančių ekspertų grupių technine praktine patirtimi, kuria keistis padeda Europos Komisija

Su DI susijusios technologinės ir socialinės bei ekonominės tendencijos yra labai dinamiškos ir dažnai joms reikia specializuotos praktinės patirties. Todėl, siekdama stebėti DI technologijų pažangą bei įsisavinimą ir sudaryti geresnes sąlygas formuoti įrodymais pagrįstą DI politiką, Komisija įdėjo daug pastangų sutelkdama praktinę patirtį, rinkdama duomenis, stebėdama tendencijas ir rinkdama bei analizuodama su DI susijusias suinteresuotųjų subjektų nuomones.

Atliktų veiksmų apžvalga

Siekdama sutelkti su DI technologijomis susijusią praktinę patirtį 18 , Komisija sudarė tris horizontalias ekspertų grupes 19 :

-Aukšto lygio ekspertų grupė dirbtinio intelekto klausimais 20 . Ši grupė plačiai analizavo etinį DI poveikį politikos formavimui ir savo įgaliojimų laikotarpiu parengė tris produktus:

-Patikimo DI etikos gaires 21 ;

-patikimo DI politikos ir investicijų rekomendacijas 22 ; taip pat

-dirbtinio intelekto patikimumo vertinimo kriterijų sąrašą (ALTAI) 23 .

-Aukšto lygio ekspertų grupė skaitmeninės transformacijos poveikio ES darbo rinkoms klausimais. 2019 m. ši grupė paskelbė ataskaitą su rekomendacijomis, įskaitant trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio politikos veiksmus Europos Sąjungai, valstybėms narėms, verslo subjektams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, kuriomis vadovaujantis bus rengiamasi skaitmeninei darbo rinkos transformacijai, kad ji būtų sklandi, įtraukti ir orientuota į žmogų 24 .

-Atsakomybės ir naujų technologijų ekspertų grupė. 2019 m. ši grupė paskelbė Ataskaitą dėl atsakomybės už dirbtinį intelektą ir kitas besiformuojančias skaitmenines technologijas 25 .

Greta horizontalių grupių, sektorinės ekspertų grupės daugiausia dėmesio skyrė konkrečioms politikos sritims, kurioms turi poveikį DI technologijų taikymas, t. y., be kita ko, autonominėms transporto priemonėms 26 , aviacijai 27 , judumui ir transportui 28 , vidaus reikalams 29 ir besiformuojančioms saugumo rizikos rūšims 30 . Šis darbas suteikė vertingos praktinės patirties, juo buvo prisidėta prie vykstančių ES lygmens politikos diskusijų DI klausimais, įskaitant DI technologijų keliamus uždavinius ir teikiamas galimybes ir reikalingas atsakomąsias viešosios politikos priemones.

2018 m. Komisija (koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis) parengė ir pradėjo vykdyti iniciatyvą „AI Watch“ 31 , kad galėtų stebėti su DI technologijomis susijusias plėtros tendencijas. Vykdant iniciatyvą „AI Watch“, stebimi pramonės, technologiniai ir mokslinių tyrimų pajėgumai, DI politikos iniciatyvos valstybėse narėse, investicijos, DI įgūdžiai, DI tendencijos bei įsisavinimas ir šių tendencijų poveikis ekonomikai, visuomenei ir viešosioms paslaugoms. Per pirmuosius dvejus metus paskelbti tyrimai, kuriais siekiama padėti formuoti įrodymais pagrįstą politiką 32 ir suteikti informacijos viešoms diskusijoms DI klausimais 33 .

Be to, siekdama stebėti, kaip visoje Europoje diegiamos ir naudojamos besiformuojančios ir perversminės technologijos, įskaitant DI technologijas, Komisija 2018 m. sukūrė novatoriškų viešųjų paslaugų (IPSO) platformą 34 . Siekdama stebėti, kaip vystantis pramonei įsisavinamos besiformuojančios skaitmeninės ir bazinės didelio poveikio technologijos (įskaitant DI), 2020 m. Komisija pradėjo įgyvendinti pramonei skirtų pažangiųjų technologijų (ATI) projektą 35 . Ji taip pat užsakė DI grindžiamų technologijų naudojimo ES įmonėse tyrimą 36 .

2020 m. Eurostatas pradėjo rinkti duomenis apie DI įsisavinimą ES. Pirmasis duomenų rinkinys buvo surinktas taikant keturis pakaitinius su DI susijusius rodiklius, labiausiai orientuotus į pokalbių robotus, didžiųjų duomenų analizę naudojant mašinų mokymąsi, didžiųjų duomenų analizę naudojant natūraliosios kalbos apdorojimą ir aptarnaujančiuosius robotus 37 .

Pagrindinė iniciatyva suinteresuotųjų subjektų nuomonėms apie ES DI strategijas surinkti buvo atviros viešos konsultacijos, surengtos paskelbus 2020 m. Baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto, per jas buvo surinktos nuomonės trijose plačiose srityse: veiksmai, skirti kompetencijos ekosistemai sukurti; DI reglamentavimo sistemos variantai; su DI saugos ir atsakomybės aspektais susiję veiksmai 38 . Valstybės narės ne tik pateikė atsiliepimų per viešas konsultacijas, bet ir grįžtamąją informaciją apie galimus Suderinto plano pakeitimus ir bendrus veiksmus, dalyvaudamos darbo grupės Europos pramonės skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto klausimais 39 diskusijose ir dvišalėse konsultacijose su Komisija.

Siekdama įsitraukti į platesnes diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais su DI susijusiomis temomis, Komisija sukūrė internetinį forumą, Dirbtinio intelekto aljansą 40 , suteikiantį platformą maždaug 4 000 suinteresuotųjų subjektų iš viso pasaulio, kad jie galėtų keistis informacija ir aptarti technologinį DI poveikį ir jo poveikį visuomenei 41 . Dirbtinio intelekto aljanso susirinkimus Komisija suorganizavo 2019 m. birželio mėn. ir 2020 m. spalio mėn. 42

Perspektyvos

Siekdama sutelkti praktinę patirtį, stebėti esamas tendencijas ir rinkti duomenis apie DI, Komisija toliau tęs šiuos veiksmus:

-rinks daugiau duomenų apie DI įsisavinimą. 2021 m. Eurostatas pradės taikyti visapusišką su DI susijusį modulį, apimantį septynių DI technologijų įsisavinimą, DI technologijų naudojimo būdus, tiekimo šaltinius ir naudojimo kliūtis 43 . Vykdant iniciatyvą „AI Watch“ bus toliau stebimi ir renkami duomenys apie DI technologijų įsisavinimą, taip pat ir viešajame sektoriuje;

-rems Dirbtinio intelekto aljanso darbą – administruos Aljanso platformą ir rengs metinius susirinkimus DI klausimais, kuriuose dalyvaus platus spektras suinteresuotųjų subjektų, suteiksiančius tam tikrą pradinės informacijos sistemą, kuria remiantis bus formuojama ES DI srities politika; taip pat

-vertins tendencijas ir rinks reikiamas žinias DI technologijų srityje. Tai prireikus gali apimti, pavyzdžiui, naujas ekspertų grupes arba sektorines iniciatyvas DI klausimais, kuriomis būtų suteikiama pradinės informacijos ES DI srities politikai formuoti arba būtų padedama Komisijai įvertinti veiksmus, reikalingus siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti ES politiką ir siūlomus teisės aktus, kuriais reglamentuojamos DI technologijos.

Konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, Komisija:

-išnagrinės ir iki 2022 m. pasiūlys, kaip sustiprinti DI technologijų įsisavinimo ir poveikio ES privačiajame ir viešajame sektoriuose stebėseną. Tai bus grindžiama su iniciatyvos „AI Watch“ ir nacionalinių DI stebėjimo iniciatyvų įgyvendinimu susijusia patirtimi. Atliekant analizę, taip pat bus atsižvelgiama į tai, kaip toliau stiprinti ir kurti sąveiką ir sąsajas su esamais stebėsenos mechanizmais 44 arba būsimomis ES DI srities valdymo struktūromis, 45 arba tarptautine stebėsenos veikla; taip pat

-nuolat stebės Suderinto plano įgyvendinimą , siekdama užtikrinti, kad jis būtų nuolat atnaujinamas. Remdamasi valstybių narių grįžtamąja informacija apie 2021 m. peržiūrą ir konsultuodamasi su kitomis ES institucijomis ir įstaigomis, Komisija 2022 m. pasiūlys kitos Suderinto plano peržiūros tvarkaraštį, matricą ir metodiką.

1.3.Stiprinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą valstybių narių darbo grupėje Europos pramonės skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto klausimais

Veiksmai, kuriais siekiama palengvinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir jų bendradarbiavimą su Komisija, dar labiau remiami taikant valdymo mechanizmus, kuriais palengvinamas keitimasis informacija ir padedama užsibrėžti strateginę bendradarbiavimo DI politikos klausimais kryptį.

Atliktų veiksmų apžvalga

Valstybių narių darbo grupė Europos pramonės skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto klausimais, techniniais klausimais padedama parengiamosios grupės, vadovavo valstybių narių ir Komisijos diskusijoms. Ji atliko itin svarbų vaidmenį rengiant ir peržiūrint Suderintą planą. Grupė reguliariai posėdžiavo 46 ir užtikrino nacionalinių ministerijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pvz., pramonės, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės, veiklos koordinavimą. Per kelerius metus po to, kai buvo priimtas 2018 m. Suderintas planas, ši grupė aptarė visas pagrindines savo veiklos sritis, įskaitant DI kompetencijos centrus, bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūros objektus, teisinę sistemą, apribotas bandomąsias reglamentavimo aplinkas, duomenis, įgūdžius, žaliojo kurso DI, sveikatos DI, skaitmeninių inovacijų centrus ir saugumo srities DI.

Perspektyvos

Siekdama padėti taikyti bendradarbiavimo valdymo mechanizmus: Valstybių narių darbo grupė Europos pramonės skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto klausimais, padedama Komisijos, toliau tęs šiuos veiksmus:

-vadovaus valstybių narių ir Komisijos diskusijoms 47  – įsitrauks į gilias temines ar sektorines diskusijas tokiomis temomis, kaip standartizavimo veikla, socialinis ir ekonominis DI poveikis, finansavimo galimybės, startuolių rėmimo priemonės, parama DI įsisavinti ir viešiesiems pirkimams vykdyti viešajame sektoriuje, DI ir kibernetinis saugumas, DI ir judrusis ryšys;

Komisija, padedama valstybių narių, toliau tęs šiuos veiksmus:

-įvertins poreikį ES lygmeniu išplėtoti bendradarbiavimą ir tinklus ES pajėgumams kurti; taip pat

-bendradarbiaudama su būsimos bendru programavimu grindžiamos Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partnerystės subjektais, keisis valstybių narių geriausia praktika kuriant, diegiant ir įsisavinant DI sistemas.

Valstybės narės raginamos:

-sudaryti geras bendradarbiavimo sąlygas ir sukurti regioninių DI tinklų sistemą 48 ; taip pat

-sudaryti geras sąlygas diskusijoms, kaip sukurti nacionalines koalicijas ir palengvinti valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų galimybes keistis geriausia praktika, susijusia su esamomis nacionalinėmis DI koalicijomis 49 , suburiant viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus, pvz., bendruose praktiniuose seminaruose dėl teminių bendros svarbos sričių. Bendradarbiaujant su bendru programavimu grindžiamos Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partnerystės subjektais, šie veiksmai padės bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir įtraukti daugiau suinteresuotųjų subjektų.

2.Pasinaudoti duomenų teikiamomis galimybėmis 

Be kitų dalykų, aukštos kokybės duomenų prieinamumas, siekiant įvairovės, nediskriminavimo ir galimybės su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) suderinamu būdu naudoti, tarpusavyje derinti ir pakartotinai naudoti duomenis iš įvairių šaltinių yra išankstinės ir būtinos tam tikrų DI sistemų plėtros ir diegimo sąlygos 50 . Tačiau dalijimasis duomenimis, ypač tarp įmonių, dar nevyksta pakankamu mastu, nes trūksta ekonominių paskatų, pasitikėjimo ir teisinio aiškumo 51 . Todėl 2018 m. Suderintame plane siūloma sukurti bendras Europos duomenų erdves, kad būtų galima tarpvalstybiniu mastu nenutrūkstamai dalytis duomenimis. Suderintame plane taip pat pabrėžiama, kaip svarbu plėtoti visos Europos kompiuterijos infrastruktūrą ir debesijos paslaugas, ypač atsižvelgiant į tarptautinę konkurenciją prieigos prie duomenų srityje 52 .

Atliktų veiksmų apžvalga

2020 m. vasario 19 d. Komisija priėmė Europos duomenų strategiją 53 , kuria siekiama sukurti bendrąją duomenų rinką pasauliniam Europos konkurencingumui užtikrinti. Tam reikės kurti tinkamas paskatas dalytis duomenimis, nustatyti praktines, sąžiningas, nediskriminacines ir aiškias prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisykles, atitinkančias Europos vertybes ir teises, kaip antai asmens duomenų apsaugos, vartotojų apsaugos ir konkurencijos taisykles. Be to, šiuo tikslu taip pat teks užtikrinti platesnį viešojo sektoriaus duomenų prieinamumą, atveriant didelės vertės duomenų rinkinius ir leidžiant juos pakartotinai naudoti inovacijoms.

2020 m. birželio mėn. Komisija paskelbė aukšto lygio ekspertų grupės 54  verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi (B2G) ataskaitą 55 , kurioje pateikiamos tam tikros politinės, teisinės ir finansavimo rekomendacijos, kad viešąjį interesą atitinkantis B2G Europos Sąjungoje taptų plataus masto atsakinga ir tvaria praktika. Dalijimasis duomenimis, pavyzdžiui, verslo subjektų dalijimasis duomenimis (B2B), taip pat skatinamas Europos duomenų strategijoje.

Įgyvendindama duomenų strategiją, 2020 m. lapkričio 25 d. Komisija pasiūlė naują Duomenų valdymo aktą 56 . Siūlomas reglamentas apima įvairias priemones pasitikėjimui dalijimusi duomenimis, taip pat ir B2B 57 , didinti ir taip juo siekiama, kad DI prietaikoms taptų prieinama daugiau kokybiškų duomenų. Reglamentu sukuriamos naujos ES neutralumo taisyklės, pagal kurias nauji duomenų tarpininkai galės veikti kaip patikimi dalijimosi duomenimis organizatoriai. Jis apima priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pakartotinai naudoti tam tikrus duomenis, kuriais disponuoja viešasis sektorius. Reglamentu suteikiama priemonių, kad įmonėms ir asmenims būtų lengviau ir saugiau aiškiomis sąlygomis savanoriškai teikti savo duomenis platesnio masto bendram labui. Jame raginama sukurti Europos duomenų inovacijų valdybą, kad būtų galima teikti paramą ir konsultacijas tarpsektorinės standartizacijos ir sąveikumo klausimais, nes tai būtinas elementas aukštos kokybės duomenų prieinamumui užtikrinti. Prireikus Duomenų valdymo aktas gali būti papildytas sektoriniais teisės aktais 58 .

Perspektyvos

Siekdama remti veiksmus duomenų srityje, Komisija:

-priims pasiūlymą dėl Duomenų akto, kad paskatintų valdžios institucijas naudotis privačiai laikomais duomenimis (B2G), spręs problemas, susijusias su prieiga prie duomenų ir duomenų naudojimu B2B aplinkoje, ypač kalbant apie neasmeninius duomenis, gaunamus iš daiktų, prijungtų prie daiktų interneto (2021 m. trečią ketvirtį) 59 ; taip pat

-pasiūlys įgyvendinimo aktą dėl viešojo sektoriaus didelės vertės duomenų rinkinių nemokamo pateikimo elektroniniu formatu pakartotiniam naudojimui (2021 m. antrą ketvirtį) 60 .

Kartu su valstybėmis narėmis Komisija:

-įsteigs Europos pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos aljansą, siekdama sutelkti privačiuosius ir viešuosius subjektus, kad jie sujungtų pajėgas ir sustiprintų Europos pramonės padėtį pasaulinėje debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos rinkoje. Pagrindinis aljanso vaidmuo bus skatinti koordinuoti viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei naujos kartos debesijos pajėgumų diegimą vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Aljansas bus sujungtas su Europos duomenų erdvėmis ir atitinkamai skatins novatoriškas dalijimosi duomenimis aplinkas, pagrįstas atvirais, sąveikiais, saugiais ir efektyviai išteklius naudojančiais debesijos ir tinklo paribio sprendiniais. Jis taip pat skatins Europos debesijos susiejimo veiklos ir valstybių narių iniciatyvų įgyvendinimo darbų sąveiką 61 ;

-investuos į Europos duomenų erdves ir į Europos sietinę debesiją – vykdys Skaitmeninės Europos programą, taikys Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP2) finansavimo priemones ir kitas priemones, pvz., Europos sveikatos duomenų erdvės srityje – programą „ES – sveikatos labui“. Konkrečiai, planuodama 2021 m. antrą ketvirtį paskelbti pirmuosius kvietimus teikti pasiūlymus pagal Skaitmeninės Europos programą ir EITP2, Komisija:

-pradės sektorinius veiksmus, kaip paskelbta Europos duomenų strategijoje 62 , kad galėtų sukurti pramoninės gamybos, žaliojo kurso, judumo, sveikatos, finansų, energetikos, žemės ūkio, viešojo administravimo ir įgūdžių Europos duomenų erdves 63 ;

-prisijungs prie investicijų į veiksmus, sutelktus į novatoriškų, energiją efektyviai naudojančių debesijos–tinklo paribio paslaugų ir infrastruktūros plėtrą, tarpinės programinės įrangos platformų, esamų duomenų tvarkymo pajėgumų susiejimą valstybėse narėse;

-pagal programą „Europos horizontas“ toliau rems 4 veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“, naujos kartos kompiuterijos ir duomenų technologijų bei infrastruktūros mokslinius tyrimus, plėtrą ir įsisavinimą, siekiant sudaryti sąlygas sukurti Europos bendrąją duomenų rinką su atitinkamomis duomenų erdvėmis ir patikimo bei saugaus DI ekosistema. Pirmieji kvietimai teikti pasiūlymus bus skelbiami 2021 m. balandžio mėn.; taip pat

-padės visoms suinteresuotoms valstybėms narėms sukurti galimą bendriems Europos interesams svarbų projektą (IPCEI), daugiausia dėmesio skiriant naujos kartos debesijos infrastruktūrai ir atitinkamoms paslaugoms.

Valstybės narės raginamos:

-investuoti į Europos padėties stiprinimą naujos kartos debesijos ir tinklo paribio technologijų srityje ir skatinti debesijos įsisavinimą, vykdant nacionalinius gaivinimo ir atsparumo planus, laikantis EGADP masto didinimo iniciatyvos pavyzdinio komponento 64 ir vykdant daugiašalius projektus.

3.Plėtoti lemiamą reikšmę turinčius kompiuterijos pajėgumus

Be kompiuterijos infrastruktūros duomenų prieinamumas neteiks pridėtinės vertės 65 . Todėl Komisija imasi priemonių remti technologinių sistemų ir naujos kartos duomenų apdorojimo infrastruktūros plėtrą, nes tai itin svarbu siekiant sudaryti sąlygas naudoti duomenis dirbtinio intelekto tikslais 66 .

Atliktų veiksmų apžvalga

Siekdama remti Europos našiosios kompiuterijos pajėgumų plėtrą, Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė koordinuoja 32 dalyvaujančių šalių pastangas ir sutelkia jų išteklius, kad būtų sukurta ir įdiegta pasaulinės klasės superkompiuterių infrastruktūra, kuri būtų lengvai ir saugiai prieinama iš bet kurios Europos vietos.

Pagrindines DI aparatinės įrangos tendencijas galima apibendrinti taip: 1) naujos kartos DI sprendiniai turės būti galingesni ir efektyviau naudojantys energiją, kad atitiktų vis sudėtingesnių mokymo modelių reikmes, ir 2) kompiuterija vis labiau kelsis į tinklo paribį, į arčiau naudotojų esančius įrenginius, kuriuose bus galima diegti realiuoju laiku veikiančias DI prietaikas. Tos tendencijos verčia pritaikyti infrastruktūrą ir Komisija imasi toliau išdėstytų veiksmų, kad sudarytų sąlygas kurti naujos kartos kompiuterijos infrastruktūros objektus.

Tuo tikslu ES sutelkia dėmesį į veiksmus, kuriais remiamas DI aparatinės įrangos kūrimas. DI modeliams reikia vis daugiau kompiuterių galios, taigi greita prieiga prie atmintyje esančių duomenų, t. y. galingi ir efektyvūs procesoriai, yra itin svarbus DI infrastruktūros elementas 67 . Be to, DI modeliams reikia daug energijos ir, kadangi DI technologijos labiau skverbiasi į kasdienį mūsų gyvenimą, tokia energijos paklausa nėra tvari 68 . Todėl tam, kad būtų galima įsisavinti DI, reikia prieigos prie specialių nedidelės galios DI procesorių, teikiančių reikiamą apdorojimo galią ir keliasdešimt kartų efektyvesnių negu bendrosios paskirties procesoriai. Šioje mokslinių tyrimų srityje, pavyzdžiui, naujos pagal smegenų veiklą sukurtos technologijos, tokios kaip neuromorfinė kompiuterija, teikia galimybių pasiekti perversminį energijos vartojimo efektyvumą. Šiomis aplinkybėmis Komisija pagal programą „Horizontas 2020“ remia pirmuosius nedidelės galios DI technologijų kūrimo žingsnius ir tolesnės tokių kompetencijos sričių plėtros ir išnaudojimo iniciatyvas pagal programą „Europos horizontas“ ir palaikydama naujoviškos sandaros itin mažos galios procesorių mokslinių tyrimų veiksmus, taip pat įgyvendindama oficialiai įtvirtintą Europos bazinių skaitmeninių technologijų srities partnerystę 69 , ypatingą dėmesį skirdama DI prietaikoms.

2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos 70 masto didinimo iniciatyva 71 , be kitų dalykų, apima investicijas į naujausias mikroelektronikos technologijas, ypatingas dėmesys skiriamas procesoriams, pvz., DI lustams. 2020 m. gruodžio mėn., siekdamos įtvirtinti ES padėtį pažangiųjų lustų kūrimo ir gamybos pajėgumų srityje, 18 valstybių narių pasirašė deklaraciją dėl procesorių ir puslaidininkių technologijų 72 . Be to, 2019–2020 m. DI infrastruktūros klausimai buvo sprendžiami bendrosios įmonės „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“ (ECSEL JU) 73 vykdomais projektais AI4DI 74 , TEMPO 75 ir ANDANTE 76 . Dar viena Komisijos remiama plėtros ir finansavimo sritis yra fotonika. Elektronikos technologijas derinant su optiniais elementais galima DI integruoti į jutiklinį vaizdo stebėjimą ir sumažinti neuroninių tinklų energijos sąnaudas ir delsą.

Perspektyvos

Siekdama paremti Europos procesorių ir puslaidininkių projektavimo ir gamybos sistemą ir išplėsti pramonės subjektų dalyvavimą tiekimo grandinėje, Komisija, padedama valstybių narių:

-įsteigs Mikroelektronikos pramonės aljansą 77 , kad būtų galima sukurti strateginius planus, DI, duomenims apdoroti ir ryšiams skirtų procesorių kūrimo, diegimo ir gamybos mokslinių tyrimų ir investicijų planus, kuriais bus atsižvelgiama į visą puslaidininkių ekosistemą ir susijusius komponentus. Tai padės sustiprinti elektronikos prietaisų projektavimo ekosistemą ir sukurti labai pažangių mazgų gamybos pajėgumus;

-per 2021 m. padės visoms suinteresuotoms valstybėms narėms atlikti parengiamąjį darbą, kuriuo siekiama sukurti galimą bendriems Europos interesams svarbų projektą (IPCEI), daugiausia dėmesio skiriant naujos kartos pažangiesiems DI, duomenų apdorojimo ir ryšių procesoriams;

-paskirs pagal Skaitmeninės Europos programą remiamą bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūros objektą, skirtą tinklo paribio DI komponentams ir sistemoms, 2021 m. antrą ketvirtį bus paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl pažangiųjų pasaulinės klasės DI kompiuterijos technologijų, skirtų naudoti daugelyje įvairių prietaikų, bandymų ir validavimo infrastruktūros;

-2021 m. trečią ketvirtį pagal programą „Europos horizontas“ per oficialiai įtvirtintą Europos bazinių skaitmeninių technologijų srities partnerystę investuos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų patenkinti DI skirtų nedidelės galios tinklo paribio kompiuterijos poreikiai. Ši partnerystė, grindžiama dabartine bendrąja įmone ECSEL, sustiprins Europos galimybes kurti inovacijas elektroninių komponentų ir sistemų bei susijusių programinės įrangos technologijų srityse. Vienas iš pagrindinių strateginių tikslų bus sukurti DI apdorojimo sprendinius, ypač tinklo paribio ir įtaisytosioms taikomosioms programoms. Vykdant bendrus veiksmus, bazinės skaitmeninės technologijos suteiks patikimų, saugių nedidelės galios sprendinių, sudarančių sąlygas veikti kompetencija ir pasitikėjimu grindžiamai kompiuterių ekosistemai 78 .

Valstybės narės raginamos:

-toliau plėtoti nacionalinę integruotą didelio masto duomenų valdymo ir našiosios kompiuterijos infrastruktūrą, kad pasitelkiant regioninius, nacionalinius ir Europos skaitmeninių inovacijų centrus būtų remiami moksliniai tyrimai, inovacijos ir įgūdžių ugdymas;

-užtikrinti, kad akademinio, pramonės ir viešojo sektorių organizacijos galėtų pasitelkdamos nacionalinę našiosios kompiuterijos ir duomenų valdymo infrastruktūrą bei praktinę patirtį optimizuoti ir platesniu mastu diegti DI inovacijas ir prietaikas; taip pat

-investuoti į Europos padėties stiprinimą DI skirtų procesorių ir puslaidininkių technologijų srityse, vykdant nacionalinius gaivinimo ir atsparumo planus, laikantis EGADP masto didinimo iniciatyvos pavyzdinio komponento ir vykdant daugiašalius projektus.

II.Europos Sąjungoje užtikrinti kompetenciją visais etapais nuo laboratorijos iki rinkos

Kad būtų galima plėtoti ir diegti DI technologijų, taip pat duomenų ir kompiuterijos infrastruktūrą, taip pat reikia tikslinių veiksmų ir pakankamų išteklių, o pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas mokslinių tyrimų ir inovacijų srities kompetencijai, reikiamų talentų ir įgūdžių turėjimui, palankiai politikos priemonių sistemai ir tarptautiniam koordinavimui. Šie veiksmai yra horizontalieji, t. y. patenkantys į visas politikos sritis ir padedantys Europos Sąjungoje užtikrinti kompetenciją visais etapais nuo laboratorijos iki rinkos. Siūlomi horizontalieji bendri veiksmai apima visą DI gyvavimo ciklą. Tai, be kita ko, yra veiksmai, kuriais padedama sukurti kompetencijos ekosistemą, įskaitant pasaulinės klasės fundamentaliuosius ir taikomuosius DI mokslinius tyrimus, plėtrą, diegimą, komercializaciją ir (arba) įsisavinimą, taip pat priemones, kuriomis didinamas pasitikėjimas DI technologijomis, puoselėjami talentai, ugdomi įgūdžiai ir stiprinamas ES vaidmuo pasaulyje.

4.Bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant, pvz., Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partnerystę, ir dirbant ekspertų grupėse

Šiame skirsnyje visų pirma aptariami veiksmai, kurie būtini siekiant apibrėžti kompetencijos ir platesnės DI sklaidos planą ir bendrais veiksmais jį paremti.

Atliktų veiksmų apžvalga

Europos partnerystės programos Komisijai, valstybėms narėms ir privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriams suteikia galimybę kartu spręsti (ir išspręsti) kai kurias aktualiausias Europos problemas ir suderintomis mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis modernizuoti pramonę 79 . Partnerystės programose, be kitų dalykų, numatyta teisinė struktūra, kaip sutelkti išteklius, surinkti kritinę masę ir dalijantis finansiniais, žmogiškaisiais ir infrastruktūros ištekliais visoje ES efektyviau panaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Partnerystės programomis taip pat palengvinamos sąlygos sukurti novatoriškų produktų ir paslaugų vidaus rinką, sudaromos sąlygos novatoriškoms technologijoms greitai pasiekti rinką ir padedama didesniu mastu vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti inovacijas, reikalingus lemiamos reikšmės visuomeniniams uždaviniams spręsti ir svarbiausiems ES politikos tikslams pasiekti.

Kelios „Horizontas 2020“ partnerystės programos buvo ypač aktualios DI technologijų srityje. Europos Komisijos ir Didžiųjų duomenų vertės asociacijos (BDVA) Didžiųjų duomenų vertės viešojo ir privačiojo sektorių partneryste siekiama bendradarbiauti su duomenimis susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse bei stiprinti su duomenimis dirbančių bendruomenių kūrimą, taip pat suteikiamas pagrindas Europoje kurti klestinčią duomenimis grindžiamą ekonomiką 80 . Viešojo ir privačiojo sektorių partneryste robotikos srityje (SPARC) sujungiamos Europos robotikos pramonės, akademinės bendruomenės ir Europos Komisijos pastangos stiprinti konkurencinę Europos robotikos pramonės padėtį ir puoselėti jos mokslinės bazės kompetenciją 81 .

2014 m. buvo paskelbta Sutartinė našiosios kompiuterijos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė – ja siekiama sukurti naujos kartos našiosios kompiuterijos technologijas, prietaikas ir sistemas, kuriomis būtų priartėta prie eksalygmens 82 , ir pasiekti pavyzdinį lygį kuriant ir naudojant našiosios kompiuterijos prietaikas 83 . 2018 m. gruodžio mėn., sukūrus Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę („EuroHPC“), ši partnerystė pasibaigė, o privatusis sektorius prisijungė prie „EuroHPC“. BĮ „EuroHPC“ sudaro sąlygas ES ir „EuroHPC“ dalyvaujančioms šalims koordinuoti pastangas ir sutelkti išteklius siekiant diegti pasaulinės klasės eksalygmens superkompiuterius ir padaryti Europą našiosios kompiuterijos srities pasaulio lydere – suteikti kompiuterijos sprendinių ir užtikrinti geresnį bendradarbiavimą pažangiųjų mokslinių tyrimų srityje.

Bendroji įmonė „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“ (ECSEL) 84 yra pirmoji bendroji įmonė, kurios valdymas grindžiamas trišaliu modeliu (Komisija, dalyvaujančios valstybės, pramonės subjektai). Jos tikslas – užtikrinti pasaulinės klasės praktinę patirtį bazinių didelio poveikio technologijų srityje ir konkurencingą Europos lyderystę aparatinės įrangos ir įtaisytosios programinės įrangos srityje, kad būtų galima plėtoti ir diegti DI grindžiamas skaitmenines sistemas.

Fotonikos viešojo ir privačiojo sektorių partneryste („Photonics21“) 85 siekiama, kad Europa pirmautų kuriant ir diegiant fotonikos technologijas įvairiose taikymo srityse, pvz., informacinių ir ryšių technologijų (IRT), apšvietimo, pramoninės gamybos, gyvybės mokslų, saugos. Ateities gamyklų viešojo ir privačiojo sektorių partneryste 86 pažangiosios gamybos srityje siekiama įvykdyti naują pramonės perversmą („Factories 4.0“).

Perspektyvos

Komisija pagal programą „Europos horizontas“ toliau rems Europos partnerystės programas ir stiprins strateginį požiūrį į DI technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Komisija 2021 m.:

-be kitų programų, sukurs toliau nurodytas DI srityje svarbias Europos partnerystės programas 87 , įskaitant:

-bendru programavimu grindžiamą Europos dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partnerystę 88 , kurios pagrindinis tikslas yra suteikti postūmį DI, duomenų ir robotikos sričių inovacijoms, jų įsisavinimui ir priimtinumui 89 . Šios partnerystės pagrindu bus plėtojami suinteresuotųjų subjektų ryšiai, sudarysiantys sąlygas suklestėti į žmogų orientuoto ir patikimo DI Europos vizijai 90 . Įgyvendinant šią partnerystę bus išplėtoti ryšiai su valstybėmis narėmis ir pateikta svarbiausių nacionalinių politikos priemonių ir iniciatyvų apžvalga – tuo tikslu bus paskirti nacionaliniai ir (arba) regioniniai ambasadoriai; 

-imsis tolesnių su savo 2020 m. rugsėjo mėn. pasiūlymu dėl naujo reglamento, kuriuo būtų pakeistas 2018 m. Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama „EuroHPC“, susijusių veiksmų – taip užsibrėžiama plataus užmojo misija ir nustatomas daug didesnis 2021–2033 m. biudžetas, siekiant suteikti Europai geriausią pasaulyje hipersusietą superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių infrastruktūrą;

-pasiūlys bendrajame pagrindiniame akte oficialiai įtvirtintą Europos bazinių skaitmeninių technologijų srities partnerystę. Remiantis bendrosios įmonės ECSEL pasiektais rezultatais, pagrindinis partnerystės tikslas yra daryti pažangą siekiant sustiprinti Europos procesorių ir puslaidininkių ekosistemą, išsprendžiant svarbiausius technologinius, saugumo, visuomeninius ir ekologinius uždavinius;

-bendru programavimu grindžiama Europos fotonikos partneryste 91  bus apsaugomas Europos technologinis suverenumas – bus kuriamos fotonikos inovacijos ir jos bus perkeliamos į prietaikas – tai padės pagerinti Europos konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikes darbo vietas ir gerovę; taip pat

-bendru programavimu grindžiama Europos partnerystė „Pagaminta Europoje“ 92  taps varomąja tvarios gamybos jėga Europoje – bus pasitelkiamas DI, prisidedama prie konkurencingos ir atsparios Europos gamybos pramonės ir didinama įvairių sektorių tiekimo grandinėse kuriama pridėtinė vertė; taip pat

-rems ir palengvins įvairių DI technologijų srities Europos partnerystės programų (grindžiamų bendru programavimu ir oficialiai įtvirtintų), pvz., Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos, Fotonikos, „Pagaminta Europoje“, „EuroHPC“ 93 ir Bazinių skaitmeninių technologijų srities, sąveiką (be kita ko, organizuos bendrus kvietimus teikti pasiūlymus).

5.Kurti ir sutelkti mokslinių tyrimų pajėgumus

Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama priemonėms DI mokslinių tyrimų ir inovacijų kompetencijai didinti ir Europos konkurencingumui gerinti 94 .

Atliktų veiksmų apžvalga

ES imasi veiksmų ne tik viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programų strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkių srityje, bet ir siekia stiprinti kompetenciją vykdyti fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir skatinti talentus Europoje. Siekdama sukurti glaudžius ryšius palaikančių DI kompetencijos centrų mokslinių tyrimų bendruomenę 95 , Komisija per 4 metus pagal programą „Horizontas 2020“ investavo 50 mln. EUR 96 . Tikslas yra skatinti aktyvesnį geriausių Europos mokslinių tyrimų grupių bendradarbiavimą, kad jos, suvienijusios jėgas, galėtų spręsti pagrindinius mokslinius ir technologinius uždavinius DI srityje, ir sudaryti palankesnes sąlygas mokslininkų grupėms ir pramonės atstovams glaudžiau bendradarbiauti, integruotis ir siekti sąveikos. Tinklui sudaryti buvo pasirinkti penki projektai, kuriems įgyvendinti būtų sujungtos pasaulinės klasės mokslininkų pajėgos ir būtų išplėtotas bendras požiūris į Europos DI sistemą, jos vizija ir tapatumas; tai, be kita ko, yra keturi DI kompetencijos centrų tinklai ir vienas koordinavimo bei paramos veiksmų tinklas 97 .

Siekdama užtikrinti, kad ES parama moksliniams tyrimams neatsiliktų nuo technologinių DI tendencijų, Komisija, atsižvelgdama į mokslinių tyrimų tendencijas ir reikmes, įvertino pagal programą „Horizontas 2020“ savo skiriamas tarpsektorines investicijas į DI ir įvardijo būsimas investicijų į DI galimybes, visų pirma pagal programą „Europos horizontas“. Komisija taip pat pasinaudojo per viešas konsultacijas dėl DI baltosios knygos ir per tikslines konsultacijas iš DI bendruomenės, ypač iš Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjektų, gauta informacija ir ja remdamasi suplanavo naujas DI mokslinių tyrimų temas ir papildomus kompetencijos centrų tinklus.

Perspektyvos

Siekdama skatinti kompetenciją mokslinių tyrimų srityje, Komisija:

-nuo 2021 m., palaikydama glaudų dialogą su valstybėmis narėmis ir platesne DI bendruomene, steigs Kelrodį Europos DI mokslinių tyrimų ir inovacijų centrą, kaip paskelbta Baltojoje knygoje. Kelrodis DI centras remsis esamų ir būsimų DI kompetencijos centrų tinklų darbu ir sieks sukurti aljansą, apimantį stiprias Europos mokslinių tyrimų organizacijas, turinčias bendrą planą remti kompetenciją fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų srityje, suderinti nacionalines DI srities pastangas, skatinti inovacijas ir investicijas, pritraukti DI srities talentus į Europą ir juos išlaikyti, kurti sąveiką ir masto ekonomiją. Šia iniciatyva bus sujungtos pirmaujančių Europos mokslinių tyrimų, universitetų ir pramonės atstovų pastangos spręsti bendrai sutartus didelio užmojo uždavinius, o svarbiausias tikslas bus tapti pasauliniu DI srities kompetencijos pavyzdžiu. Todėl Europos įvairovė skatins sveiką DI bendruomenės konkurenciją, o ne susiskaidymą;

-pagal programą „Europos horizontas“ 2021 ir 2022 m. steigs papildomus DI kompetencijos centrų tinklus, atsižvelgdama į papildomas mokslinių tyrimų sritis, kurių dar neapima esami DI kompetencijos centrų tinklai, ir stiprindama pastangas vykdyti mokslinius tyrimus, kuriais gvildenamos lemiamą reikšmę turinčios DI mokslinių tyrimų temos. Taip bus toliau skatinama kurti saugesnį ir patikimesnį DI, bus remiami fundamentalieji ir taikomieji naujos kartos DI moksliniai tyrimai, kuriais bus siekiama išlaikyti Europos pirmavimą pažangiųjų DI technologijų srityje;

-pagal programą „Europos horizontas“ nuo 2021 m. skatins pažangiausius įvairių DI mokslinių tyrimų sričių metodus, apimančius mokslinius tyrimus, orientuotus į DI grindžiamų sistemų aukštesnio lygio intelektą ir autonomiją, DI skaidrumą, DI ekologiškumą, sudėtingoms sistemoms skirtą DI, pažangą tinklo paribio DI tinklų srityje, nešališko DI sistemas, naujų galimybių suteikimą žmonėms naudojantis pažangiuoju DI;

-pagal programą „Europos horizontas“ bus ne tik kuriamos didelio poveikio technologijos, bet ir bus parodoma, kaip DI padeda pertvarkyti didžiuosius ekonomikos sektorius, susijusius su gamyba ir paslaugomis, įskaitant poveikį darbo jėgai 98 , ir spręsti svarbius visuomeninius uždavinius tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, civilinė sauga, klimato kaita, energetika, judumas, žiniasklaida (pvz., kova su dezinformacija) ir žemės ūkio (maisto) pramonė;

-pasinaudodama bendru programavimu grindžiama Europos dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partneryste sutelks suinteresuotuosius subjektus įgyvendinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir diegimo darbotvarkę 99 , kad būtų parengta ir įgyvendinama Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir diegimo strategija, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama atsakingam DI kūrimui ir naudojimui; taip pat

-sieks, kad pagal programą „Europos horizontas“ moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtomis lėšomis finansuojami su DI susiję projektai atitiktų integruotosios etikos principą, taip pat ir patikimo DI srityje. Be to, siekdama, kad DI mokslinių tyrimų bendruomenė taptų įvairi, Komisija pasisako už įvairovę ir įtraukumą projektų konsorciumuose.

Valstybės narės raginamos: 

-įsteigti regioninius ir nacionalinius DI mokslinių tyrimų kompetencijos centrus, pavyzdžiui, naudojantis nacionalinėmis finansavimo priemonėmis ir EGADP lėšomis, ir sukurti mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo struktūrą, kuri būtų pajėgi pritraukti ir išlaikyti talentus, o kartu siektų tapti nacionaliniu informaciniu DI mokslinių tyrimų ir plėtros centru. Minėti centrai užtikrintų regioninę informavimo veiklą ir mainus, bendradarbiautų Europos lygmeniu ir kartu su ES finansuojamais tinklais kurtų paskirstytąjį Kelrodį Europos DI centrą; taip pat

-didinti nacionalinio lygmens investicijas į DI mokslinius tyrimus, pvz., per EGADP.

6.Suteikti kūrėjams priemonių per reikminę DI platformą ir suteikti jiems aplinką (Europos skaitmeninių inovacijų centrus), skirtą bandymams vykdyti ir eksperimentuoti, o MVĮ ir viešojo administravimo institucijoms – DI įsisavinti

Šiame skirsnyje visų pirma aptariamos priemonės, padedančios kurti inovacijas nuo laboratorijos iki rinkos, taip siekiant užtikrinti platų DI technologijų įsisavinimą ir diegimą.

Atliktų veiksmų apžvalga

Siekiant diegti ir įsisavinti DI technologijas, būtini infrastruktūros objektai, skirti bandymams ir eksperimentavimui su novatoriškomis DI sistemomis. Tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurioms sunku visapusiškai naudotis naujausiomis skaitmeninių technologijų tendencijomis siekiant tapti konkurencingomis ir novatoriškomis 100 . Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ES pasiūlė du priemonių rinkinius:

-bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūros objektus (TEF) – technologijų infrastruktūros objektus, turinčius konkrečių žinių ir patirties, kaip realiomis arba beveik realiomis sąlygomis atlikti brandžių technologijų bandymus konkrečiame sektoriuje. Tikslas – suteikti kūrėjams infrastruktūrą, kuria naudojantis būtų galima išbandyti DI technologiją prieš pateikiant ją rinkai; ir

-skaitmeninių inovacijų centrus – vieno langelio principu veikiančius centrus, kurie visoms naudoti DI suinteresuotoms įmonėms padeda naudojantis DI technologijomis padidinti savo verslo ir (arba) gamybos procesų, produktų ar paslaugų konkurencingumą. Europos skaitmeninių inovacijų centrai suteikia įmonėms galimybę išbandyti DI technologijas prieš investuojant, taip pat teikia susijusias paslaugas, pvz., finansines konsultacijas ir konsultacijas sėkmingai skaitmeninei pertvarkai reikalingų mokymų bei įgūdžių ugdymo klausimais.

Bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūros objektai (TEF)

2018 m. Suderintame plane nurodyta, kad, siekiant optimizuoti investicijas ir išvengti dubliavimosi ar alternatyvių pastangų, turėtų būti sukurtas nedidelis skaičius visiems subjektams visoje Europoje atvirų specializuotų didelio masto pavyzdinių infrastruktūros objektų. Priėmusi Suderintą planą ir rengdama Skaitmeninės Europos programą, Komisija ėmėsi parengiamųjų veiksmų siekdama išplėtoti šią koncepciją ir parengti DI bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūros objektus (TEF). Konkrečiai nuo 2019 m. Komisija, intensyviai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, išgrynino TEF koncepciją ir atitinkamiems sektoriams suteikė prioritetus. 2020 m. sausio mėn. Komisija surengė penkis praktinius seminarus, į juos susirinko pramonės, akademinės bendruomenės ir valstybių narių atstovai aptarti TEF, skirtų konkretiems sektoriams (žemės ūkio (maisto) pramonei, gamybai, sveikatos priežiūrai ir pažangiesiems miestams) ir technologijoms (tinklo paribio DI).

Parengiamojo darbo ir informacijos mainų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatai rodo, kad eksperimentavimas su pažangiausiomis technologijomis ir jų bandymai realiomis sąlygomis yra būtinas elementas siekiant pateikti technologiją rinkai ir yra inovacijų grandinės dalis, o šioje grandinėje Europos DI sistemai reikia nemažos paramos, kad ji liktų konkurencinga pasaulio mastu.

Tinklo paribio DI TEF atlieka ypatingą vaidmenį DI kompetencijos ekosistemoje. Tinklo paribio DI, kaip aparatinės įrangos technologija, teikia akivaizdžią naudą: ji užtikrina tikralaikes operacijas ir pranašumus duomenų saugumo bei privatumo ir energijos suvartojimo srityje. Kadangi tinklo paribio DI TEF yra Europos platforma, ji sudaro bet kokio dydžio įmonėms sąlygas išbandyti novatoriškus tinklo paribio DI komponentus, grindžiamus pažangiosiomis mažos galios kompiuterijos technologijomis, pvz., neuromorfine kompiuterija, ir su jais eksperimentuoti. Atsižvelgiant į dabartinę ES priklausomybę nuo kompiuterijos technologijų, dideles reikiamos puslaidininkių įrangos išlaidas ir ilgalaikių investicijų poreikį, tinklo paribio DI TEF yra reikalinga, kad būtų užpildyta finansavimo spraga ir Europos įmonėms būtų suteikta galimybė naudotis mažos galios DI kompiuterijos aparatine įranga. Kitaip tariant, tinklo paribio DI TEF suteiks Europai kompetencijos ekosistemą, kuri taps esmine priemone technologinei lyderystei DI srityje pasiekti.

Tam, kad DI sistemoje TEF atliktų pagrindinį vaidmenį, jais turėtų būti lengva naudotis, jie turėtų dirbti realiomis sąlygomis, aktyviai įtraukti galutinius naudotojus ir jais turėtų naudotis ir privačiojo, ir viešojo sektoriaus kūrėjai, ypač MVĮ 101 . Be to, siekiant sukurti vienodas sąlygas ir užtikrinti nediskriminacinį patekimą į rinką, būtina veiksminga TEF ir duomenų erdvių sąveika. Tai būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, abipusio intereso srityse sutelkiant duomenų erdves ir TEF. TEF atlieka svarbų vaidmenį tikrinant DI technologijų atsparumą, patikimumą ir saugą – išbandant, ar jos gali atitikti įpareigojimus, kurie turi būti apibrėžti DI reglamente. Galiausiai turėtų būti palaikoma TEF projektų sąveika su lygiagrečiomis iniciatyvomis dėl Europos reikminės DI platformos.

Skaitmeninių inovacijų centrai

Siekdama padėti Europos įmonėms (ypač MVĮ) kuo labiau išnaudoti naujas technologijas, 2016 m. Komisija pradėjo įgyvendinti Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą. Vienas iš šios iniciatyvos ramsčių yra įsteigti ir remti Skaitmeninių inovacijų centrus, kuriuose galima gauti techninių žinių ir eksperimentuoti, kad prieš investuodamos įmonės galėtų technologijas išbandyti 102 . Skaitmeninių inovacijų centrai taip pat teikia inovacijų paslaugas, pvz., finansines konsultacijas ir sėkmingai skaitmeninei pertvarkai atlikti verslo subjektams reikalingus mokymus bei įgūdžių ugdymo paslaugas. Valstybės narės ir regionai jau kurį laiką investuoja į skaitmeninių inovacijų centrus, o Komisija (2019 ir 2020 m. per programos „Horizontas 2020“ projektus) skaitmeninių inovacijų centrų tinklaveikai skyrė daugiau kaip 200 mln. EUR. Apie pusė šio finansavimo buvo susijusi su DI aktualių sričių, įskaitant robotiką ir didžiuosius duomenis, inovacijomis, taip pat buvo vykdoma regionams, kuriuose yra mažai skaitmeninių inovacijų centrų, skirta speciali veikla. Programos „Horizontas 2020“ projektams finansavimas paprastai skiriamas pakopomis, skelbiant atvirus kvietimus MVĮ, kad jos tarpvalstybinio bendradarbiavimo pagrindu galėtų dalyvauti novatoriškuose eksperimentuose kartu su skaitmeninių inovacijų centrais. Europos Audito rūmai įvertino šį Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvos aspektą ir rekomendavo Komisijai imtis tolesnių veiksmų skaitmeninių inovacijų centrams finansuoti ir stebėti ir tuos veiksmus koordinuoti su valstybėmis narėmis 103 .

Teikiant paramą pagal Skaitmeninės Europos programą bus atsižvelgiama į Europos Audito Rūmų pastabas. Pavadinimas „Europos skaitmeninių inovacijų centrai“ pradedamas vartoti siekiant parodyti skirtumą nuo ankstesnės koncepcijos, finansuotos pagal programą „Horizontas 2020“. ES ir valstybės narės investuos 1,5 mlrd. EUR, kad įvairiuose Europos regionuose būtų įsteigtas maždaug 200 centrų tinklas. Dotacijos turėtų būti naudojamos siekiant pagerinti pasirinktų Europos skaitmeninių inovacijų centrų pajėgumą teikti paslaugas MVĮ ir viešajam sektoriui. Šių Europos skaitmeninių inovacijų centrų atranka ir finansavimas yra bendri valstybių narių ir Komisijos veiksmai 104 .

Europos skaitmeninių inovacijų centrai skatins Europos pramonės subjektus (ypač MVĮ) ir viešojo sektoriaus organizacijas plačiai įsisavinti DI, našiosios kompiuterijos, kibernetinio saugumo ir kitas skaitmenines technologijas 105 . Jie taip pat šiems subjektams padės naudotis skaitmeninėmis technologijomis, pagerinti savo procesų ir produktų tvarumą, visų pirma kalbant apie energijos suvartojimą ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Europos skaitmeninių inovacijų centrai užtikrins plačią geografinę aprėptį ir atliks tiek vietos, tiek europines funkcijas. Europos skaitmeninių inovacijų centrai naudosis reikminės DI platformos suteiktomis priemonėmis ir ištekliais ir padidins TEF poveikį: jie padės nepakankamai išteklių turinčioms įmonėms pasinaudoti atitinkamais TEF, kad jos galėtų sukurti novatoriškų produktų ir paslaugų ir parengti juos rinkai.

Reikminė DI platforma

Europos reikminės DI platformos ir sistemos iniciatyva buvo pradėta įgyvendinti 2019 m., ji finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“. Šia iniciatyva pasiekiama DI srities suinteresuotųjų subjektų ir išteklių sąveika, taip įveikiant susiskaidymą ir paspartinant DI grindžiamas inovacijas (mokslinius tyrimus, produktus, sprendinius). Planuojama, kad kuriama platforma veiks kaip Europos DI rinkos varomoji jėga, suteiks kritinę išteklių masę, skatins bendruomenių tinklaveiką ir užtikrins greitą plėtrą ir augimą. Sistemos konsolidavimo veikla pradėta vykdyti 2021 m. sausio mėn., siekiant pritraukti dideles naudotojų bendruomenes, ypač iš netechninio sektoriaus, ir sudaryti geresnes sąlygas naudoti ir įsisavinti platformos išteklius.

Perspektyvos

Siekdama padėti inovacijoms iš laboratorijos patekti į rinką ir taip užtikrinti platų DI technologijų įsisavinimą ir diegimą, Komisija kartu su valstybėmis narėmis:

-pagal Skaitmeninės Europos programą bendrai finansuos bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūros objektus , kad būtų suteikta bendrų, labai specializuotų išteklių, kuriais būtų galima dalytis Europos lygmeniu, ir visoje Europoje būtų skatinama sparčiai diegti ir plačiau įsisavinti patikimą DI. Tokiu atveju:

-pirmuosiuose kvietimuose teikti pasiūlymus (2021–2022 m.) daugiausia dėmesio bus skiriama toliau nurodytiems sektoriams: gamybos, sveikatos, žemės ūkio (maisto) pramonės, pažangiųjų bendruomenių ir tinklo paribio DI. Apytikris biudžetas vienam sektoriui bus apie 20–75 mln. EUR;

-2021–2022 m. laikotarpiu atrinks iki 210 Europos skaitmeninių inovacijų centrų į tinklą, apimantį visus Europos regionus. DI srityje numatyti šie konkretūs veiksmai:

-kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti bent vieną praktinės patirties DI srityje turintį Europos skaitmeninių inovacijų centrą. Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas dalysis geriausia praktika, o jo nariai, veiksmingai bendradarbiaudami tarpusavyje (vadovaudamiesi DI skaitmeninių inovacijų centrų tinklo rekomendacijomis), teiks geriausią paramą MVĮ ir viešojo sektoriaus organizacijoms visoje Europoje; be to,

-Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas glaudžiai bendradarbiaus su reikminės DI platformos 106 , TEF ir duomenų erdvių subjektais, jie skatins visoje Europoje veikiančias MVĮ naudotis šiais infrastruktūros objektais. Taip bus padidinta išteklių sklaida ir įmonėms bus sudarytos sąlygos eksperimentuoti su DI;

-2021 m. ir vėliau konsoliduos reikminę DI platformą, kaip centrinį pramonei ir viešajam sektoriui naudoti reikalingų Europos DI išteklių priemonių rinkinį, kad ši platforma galėtų:

-tapti pagrindine Europos DI išteklių prekybos vieta; ji suteiks lengvą ir paprastą prieigą prie DI priemonių 107 , kurias vėliau vietos mastu paskirstys Europos skaitmeninių inovacijų centrai arba jomis galės tiesiogiai naudotis naudotojų pramonės (ypač MVĮ) arba viešojo sektoriaus atstovai; be to,

-bendradarbiaus su atitinkamų nacionalinių ir Europos iniciatyvų vykdytojais, kad taptų pagrindiniu DI priemonių rinkiniu Europoje, skirtu kiekvienam, kas domisi DI srities praktine patirtimi, technologijomis, paslaugomis ir programine įranga.

Komisija ragina valstybes nares:

-įsipareigoti finansuoti lygią TEF projektų, kuriuos, padedama nepriklausomų ekspertų, atrinks Komisija, dalį 108 ;

-apibrėžti naujus prioritetus dėl papildomų TEF, skirtų kitiems sektoriams negu dabartiniai žemės ūkio (maisto) pramonės, gamybos, sveikatos priežiūros ir pažangiųjų bendruomenių sektoriai. Galimi nauji sektoriai galėtų būti, pavyzdžiui, judumas, viešasis administravimas ar žalioji pertvarka;

-visapusiškai naudotis EGADP ir sanglaudos politikos programų teikiamomis galimybėmis siekiant finansuoti daugiau Europos skaitmeninių inovacijų centrų ir TEF, kad būtų galima priartinti inovacijas prie rinkos; taip pat

-remti vietos, regioninių ir (arba) nacionalinių DI prekybos vietų 109 kūrimą – per jas būtų galima palaikyti sąveiką ir keistis geriausia praktika, ir palengvinti sąlygas, pasitelkiant Europos reikminę DI platformą (pagrindinį DI priemonių rinkinį ir prekyvietę), Europos skaitmeninių inovacijų centrus ir iniciatyvą „Startup Europe“, tarpvalstybiniu lygmeniu didinti veiklos mastą.

7.Finansuoti novatoriškas DI idėjas ir sprendinius ir juos diegti platesniu mastu

Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama paramos priemonėms, kurios visų pirma skirtos startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms, kitoms DI technologijas kuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Pagal programą „InvestEU“ ir priemonę EGADP suteikiama itin svarbių išteklių naudojimuisi finansinėmis priemonėmis stiprinti.

Atliktų veiksmų apžvalga

Siekdama remti startuolius ir MVĮ, tiek ankstyvaisiais etapais, tiek veiklos plėtimo etapu, Komisija pateikė Dirbtinio intelekto ir blokų grandinės investicijų projektą ir jo rėmimo programą 110 . Minėtu bandomuoju projektu siekiama pagerinti didelę geografinę aprėptį Europos Sąjungoje, įskaitant mažiau išsivysčiusias rinkas, turinčių novatoriškų ir didelės rizikos DI ir blokų grandinės startuolių ir MVĮ nuosavo kapitalo finansavimo prieinamumą. Pagal šį projektą valstybių narių rizikos kapitalo fondams ir nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams suteikiama investicijoms skirtų išteklių. Apytikriai vertinama, kad, pagal programą „Horizontas 2020“ skyrus pradinį 100 mln. EUR asignavimą, bendra fondo investicijų suma siekia 700 mln. EUR 111 . Speciali rėmimo programa vykdoma nuo 2020 iki 2022 m.

2020 m. gruodžio mėn. Europos investicijų banko grupė (EIB grupė) įsteigė naują iki 150 mln. EUR vertės bendrų investicijų priemonę, pagal kurią investicijos vykdomos greta Europos investicijų fondo skiriamo finansavimo ir remiamas DI įmonių augimas visoje Europoje 112 .

Europos inovacijų taryba (EIC) remia DI startuolių pastangas kurti DI proveržio technologijas bei radikalius pokyčius lemiančias inovacijas ir didinti jų diegimo mastą 113 . Nuo bandomojo etapo pradžios 114 EIC rėmė įvairias DI inovacijas daugelyje įvairių mokslo sričių, pradedant gyvybės mokslais, maisto ir žemės ūkio sektoriumi ir baigiant energetikos ir aplinkai palankių technologijų sektoriais. Siekiant plėtoti pagal mokslinių tyrimų projektus sukurtas inovacijas, pagal bandomąją EIC programą „Pathfinder“ skiriamos dotacijos, kuriomis skatinamos bendradarbiavimu grindžiamos tarpdisciplininės inovacijos mokslo įkvėptų ir visiškai naujų būsimų technologijų srityse. Teikiant finansavimo galimybes ir spartinimo paslaugas, pagal EIC programą „Accelerator“ remiamas startuolių veiklos masto didinimas ir jų patekimas į rinką. EIC paramą gali gauti visos MVĮ, turinčios verslo planu paremtų visiškai naujų idėjų sukurti rinkoje pritaikomus novatoriškus sprendinius ir turinčios užmojų didinti savo veiklos mastą. Bandomuoju etapu (2018–2020 m.) EIC DI srities novatoriškiems startuoliams ir projektams, pagal kuriuos vykdomi tiesioginiai ar šalutiniai DI technologijų moksliniai tyrimai, dotacijomis skyrė 160 mln. EUR, o tiesioginėmis investicijomis į kapitalą – 91 mln. EUR. 2021 m. EIC startuoliams ir į giliąsias technologijas orientuotoms MVĮ dotacijomis ir investicijomis į kapitalą skyrė daugiau kaip 1 mlrd. EUR.

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) remia įvairias iniciatyvas, kuriomis plėtojamos DI inovacijos, mūsų visuomenė rengiama DI nulemtiems pokyčiams ir lavinama nauja DI novatorių karta. 2019 ir 2020 m. šis institutas savo DI srities veiklai skyrė daugiau kaip 22 mln. EUR. Bendrijos „EIT-Digital“ ir „EIT Health“ įgyvendina didžiąją daugumą su DI susijusių projektų. Bendrija „EIT Community“ šiuo metu remia 120 DI srityje dirbančių ankstyvojo–vidutinio etapo Europos startuolių ir į šias įmones jau investavo daugiau kaip 3 mln. EUR.

2021 m. sausio mėn. EIT ir EIC sujungė pajėgas ir pagreitinta tvarka suteikė paramą labai novatoriškiems startuoliams, taip pat koordinuodami veiksmus parėmė novatores moteris ir mažiau atstovaujamų regionų novatorius 115 . EIC ir EIT taip pat siekia dalytis duomenimis ir žvalgybos informacija apie savo remiamus novatoriškus startuolius ir MVĮ, įskaitant įvertintą pasiektą poveikį.

Perspektyvos

Komisija, padedama valstybių narių:

-sieks sustiprinti paramą bandomajam DI / blokų grandinės investicijų projektui ir paramos programai ir jų finansavimą. Jeigu bandomasis projektas bus sėkmingas ir pasirodys patrauklus, per EIB grupę ir nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus pagal 2021–2027 m. programą „InvestEU“ bus toliau teikiama parama investicijoms 116 į DI / blokų grandinę, siekiant sutelkti privačias investicijas;

-pagal programą „Europos horizontas“ visapusiškai įgyvendins EIC projektus ir rems perversmines inovacijas, daugiausia dėmesio skirdama į žmogų orientuotam DI. Tai bus daroma pasitelkiant atvirų ir užduotimis pagrįstų kvietimų finansuoti derinį. 2021 m. EIC projektu „Pathfinder Challenge“ bus labiausiai orientuojamasi į DI žinomumo tyrimus, o EIC projektu „Accelerator Challenge“ bus skatinamos strateginės skaitmeninės ir sveikatos technologijos, įskaitant medicinos srities DI. Be to, planuojama pradėti įgyvendinti iniciatyvą „Women TechEU“, kuria siekiama remti moterų įsteigtus ir vadovaujamus giliųjų technologijų startuolius;

-pagal iniciatyvas „Startup Europe“ ir „Inovacijų radaras“ nacionaliniuose centruose ir programos „Europos horizontas“ pagrindu sutelks DI startuolius, pasiryžusius plėsti savo veiklą ir patenkinti skaitmeninę pertvarką pradėjusių vykdyti MVĮ poreikį įgyti praktinės DI naudojimo patirties. Naudojantis pagal Skaitmeninės Europos programą sukurtais Europos skaitmeninių inovacijų centrais, bus sukurta prekyvietė ir bus organizuojami ryšių užmezgimo renginiai, skirti tartis dėl technologijų tiekimo ir sudaryti partnerystę 117 ;

-padės vietos, regioniniams ir nacionaliniams DI startuoliams Europos lygmeniu keistis informacija, praktine patirtimi ir geriausia praktika (įtraukiant MVĮ, startuolius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus) – bus pasitelkiama Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, Europos skaitmeninių inovacijų centrai, reikminė DI platforma (pagrindinis DI priemonių rinkinys ir prekyvietė) ir iniciatyva „Startup Europe“ 118 ; taip pat

-imsis priemonių, kuriomis bus siekiama pagerinti atvirųjų duomenų prieinamumą ir MVĮ galimybes gauti duomenų.

Valstybės narės raginamos:

-padėti DI startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms gauti lėšų savo augimui finansuoti, taip pat remti skaitmeninę MVĮ pertvarką įsisavinant DI technologijas. Jeigu bus pasiekti EGADP tikslai ir įvykdytos jos sąlygos, valstybės narės, naudodamosi EGADP finansavimu, galės investicijas numatyti finansinių priemonių pavidalu (pvz., kaip garantijas, paskolas, nuosavą kapitalą ir rizikos kapitalo priemones, taip pat nustatyti specialias investavimo priemones). Valstybės narės taip pat turi galimybę iki 4 proc. savo bendro asignavimo pagal gaivinimo ir atsparumo planą skirti savo iniciatyvos „InvestEU“ biudžetui.

III.Užtikrinti, kad DI teiktų naudą žmonėms ir būtų visuomenės gerovės veiksnys

DI sistemos, vis labiau įsisavinamos sveikatos priežiūros, ūkininkavimo, švietimo, užimtumo, infrastruktūros valdymo, energetikos, transporto ir logistikos, kosmoso, viešųjų paslaugų, saugumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse, bendram labui gali padėti išspręsti sudėtingas problemas. Sėkminga DI plėtra ir įsisavinimas prisideda prie ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo visame pasaulyje, 119 duoda didžiulę naudą mūsų visuomenei ir aplinkai. Tačiau, DI naudojant tam tikrais būdais, taip pat gali kilti problemų, susijusių su ES teisėje saugomomis teisėmis, ir naujų saugos bei saugumo problemų 120 , be to, DI gali turėti poveikį darbo rinkoms. 2020 m. Baltojoje knygoje dėl DI 121 Komisija pateikė Europos požiūrį į DI, grindžiamą kompetencijos ekosistema ir pasitikėjimo DI ekosistema 122 .

8.Ugdyti talentus ir gerinti įgūdžių, reikalingų tam, kad būtų galima sudaryti sąlygas DI ekosistemai klestėti, pasiūlą

Atliktų veiksmų apžvalga

2018 m. Suderintame plane nurodyta, kad didelis nuolatinis IRT įgūdžių trūkumas yra viena iš pagrindinių DI plėtros kliūčių Europoje. Vykstant DI rinkos plėtrai ir įsisavinant DI technologijas, reikia užtikrinti DI produktų ir paslaugų prieinamumą ir įsisavinimą. Šiuo tikslu ES turėtų sudaryti palankesnes sąlygas įgyti plataus pobūdžio kompiuterijos įgūdžių ir gerinti visų piliečių išmanymą apie DI. Siekdama ir toliau būti konkurencinga pasaulio mastu, ES privalo turėti įvairios kompetencijos specialistų, turinčių specializuotų DI srities įgūdžių, pvz., duomenų modeliavimo, struktūros ir semantikos, kad išlaikytų tvirtą poziciją DI mokslinių tyrimų srityje ir prisidėtų prie DI sistemų kūrimo ir pasirengimo jas naudoti. Ne mažiau svarbūs netechniniai DI srities įgūdžiai. Be to, siekiant išvengti darbo rinkos poliarizacijos ir galimo nelygybės šalių viduje ir tarp šalių padidėjimo, reikia gerinti visų asmenų kompiuterijos ir DI įgūdžius.

Iš 2020 m. Europos įmonių tyrimo rezultatų matyti, kad viena iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis Europos įmonės susiduria įsisavindamos DI technologijas, yra pakankamų DI įgūdžių turinčių darbuotojų nebuvimas 123 . Panašiai ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro analizėje teigiama, kad skaitmeninių įgūdžių ugdymas, DI technologijų išmanymas visais švietimo lygmenimis, mokymosi visą gyvenimą programos ir specializuoti DI srities įgūdžiai yra būtini siekiant kiekvieną asmenį parengti DI nulemtiems pokyčiams, išlaikyti stiprią ES padėtį DI mokslinių tyrimų srityje ir prisidėti prie DI sistemų kūrimo ir pasirengimo jas naudoti 124 .

Visos nacionalines DI strategijas patvirtinusios valstybės narės įgūdžių aspektus integravo į savo strategijas, kaip siūloma 2018 m. Suderintame plane 125 . Nacionalinėse strategijose siūlomos priemonės apima, pavyzdžiui, formaliojo švietimo sistemų reformas, kuriomis siekiama įvesti arba sustiprinti kompiuterinio mąstymo mokymą, kompiuterijos ir DI pagrindus pradinėse ar vidurinėse mokyklose, taip pat iniciatyvas, kaip pritaikyti mokymosi visą gyvenimą ir perkvalifikavimo politikos priemones 126 . Šiomis aplinkybėmis EGADP taip pat teikia beprecedentę galimybę remti skaitmeninių, taip pat ir DI srities, įgūdžių ugdymą visais švietimo (formaliojo ir neformaliojo) ir mokymo lygmenimis – tai svarbus elementas norint pasiekti 20 proc. tikslinių skaitmenizacijos išlaidų. Siekiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslų, skaitmeninių įgūdžių ugdymas visais lygmenimis yra viena iš sąlygų, būtinų norint užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis skaitmeninės pertvarkos pranašumais. Taigi, 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje 127 Komisija siūlo pavyzdinę iniciatyvą „Persikvalifikavimas ir įgūdžių tobulinimas“, ja būtų skatinamos investicijos ir reformos, kurių valstybės narės gali imtis siekdamos gerinti skaitmeninius įgūdžius, įskaitant DI srities mokymus bei švietimą ir profesinį mokymą visų amžiaus grupių asmenims.

2020 m. rugsėjo mėn. Komisija patvirtino naują 2021–2027 m. laikotarpio Skaitmeninio švietimo veiksmų planą. Šiame veiksmų plane konkretūs DI įgūdžių tobulinimo veiksmai integruojami į platesnį skaitmeninių įgūdžių skatinimo kontekstą 128 . Komisija taip pat suteikė paramą ES programavimo savaitei 129 , savanorių vadovaujamam judėjimui, kuris stengiasi kuo daugiau žmonių informuoti apie kompiuterinį mąstymą, programavimą, robotiką, nedidelių aparatinės įrangos modifikacijų atlikimą, kompiuterių mokslą, DI ir padėti įgyti skaitmeninių įgūdžių 130 . 2020 m. pabaigoje, siekdama remti valstybių narių pastangas suteikti daugiau specializuoto išsilavinimo DI srityje galimybių, Komisija skyrė iš viso 6,5 mln. EUR vertės dotacijų keturiems universitetų tinklams, MVĮ ir DI kompetencijos centrams, kad jie parengtų pavyzdines DI srities magistrantūros studijų programas. Atrinkti tinklai, gaudami ES paramą, turėtų įvairiose valstybėse narėse kartu parengti ir įgyvendinti aukštos kokybės praktines programas, kuriose ypatingas dėmesys būtų skiriamas į žmogų orientuotam DI, DI taikymui viešojo administravimo srityje ir sveikatos priežiūrai skirtam DI 131 . Visos programos taip pat turėtų apimti DI etikos kursus ir dalis turinio turėtų būti prieinama internetu per Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo platformą, išverstą į visas ES kalbas 132 .

Perspektyvos

Komisija:

-įgyvendins dalį 2021–2027 m. laikotarpio Skaitmeninio švietimo veiksmų plane išdėstytų veiksmų:

-rems stažuotes skaitmeninėse srityse – suteiks galimybių šiose stažuotėse dalyvauti ne tik universitetų studentams, bet ir profesinio mokymo studentams ir dėstytojams, daugiau dėmesio skiriant DI srities įgūdžiams ir ypatingą dėmesį skiriant nediskriminavimo ir lyčių lygybės principui; taip pat

-parengs DI ir duomenų naudojimo mokymo ir mokymosi procesuose etikos gaires mokytojams ir dėstytojams, taip pat išplėtos paramą susijusiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai pagal programą „Europos horizontas“. Šie veiksmai bus grindžiami Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais darbu 133 . Prie gairių bus pridėta mokslo tyrėjams ir studentams skirta mokymo programa apie etinius DI aspektus ir nustatytas tikslas, kad 45 proc. mokymo dalyvių būtų moterys;

-rems naujų įgūdžių žvalgybos plėtrą, taip pat ir regioniniu bei sektoriniu lygmenimis, kaip numatyta 2020 m. liepos mėn. Įgūdžių darbotvarkėje. Konkrečiai, remiantis Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) darbu (projektu „Skills-OVATE“ 134 ) ir naudojantis DI technologija, siekiant atlikti didžiųjų duomenų analizę, grindžiamą darbo skelbimų skenavimu, kad būtų galima gauti tikralaikę informaciją apie dabartinę ir besiformuojančią įgūdžių paklausą. Šioje srityje planuojama sukurti nuolatinę internetinę priemonę, joje bus skelbiama tikralaikė informacija, kuria galės naudotis visi suinteresuotieji subjektai;

-rems iniciatyvas, kuriomis palengvinamos sąlygos Europos Sąjungoje tarpusavyje pripažinti specializuotas DI srities aukštojo mokslo programas 135 ;

-pagal Skaitmeninės Europos programą rems priemones, apimančias specializuotų švietimo programų, modulių ir trumpalaikių mokymo kursų svarbiausių pajėgumų srityse kūrimą ir įgyvendinimą, be kita ko, tam, kad įvairių sektorių specialistai gerai išmoktų naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Kvietimai teikti pasiūlymus dėl specializuotų programų bus paskelbti 2021 m. pirmą–antrą ketvirtį, o dėl trumpalaikių mokymo kursų – 2022 m. pirmą ketvirtį. Visos turimos skaitmeninių įgūdžių ugdymo galimybės ir priemonės bus demonstruojamos Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo platformoje.

-pagal programą „Europos horizontas“ rems DI kompetencijos centrų tinklus (tai – Kelrodžio Europos DI centro dalis) 136 . Be kitų uždavinių, minėti centrai vykdytų šią veiklą:

-aiškintųsi galimybes išlaikyti talentus glaudžiau bendradarbiaujant su pramone ir valdžios institucijomis; taip pat

-rengtų doktorantūros studijų programas ir DI modulius, kuriuos būtų galima integruoti į ne IRT išsilavinimo magistrantūros studijų programas;

-finansuos doktorantūros tinklus, podoktorantūros stipendijas ir bendradarbiavimu grindžiamus darbuotojų mainų projektus DI srityje pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“; Kvietimus teikti pasiūlymus dėl individualių stipendijų ir novatoriškų mokymo tinklų (pervadintų podoktorantūros stipendijomis ir doktorantūros tinklais) planuojama skelbti 2021 m. antrą ketvirtį. Kvietimus teikti pasiūlymus dėl tyrėjų ir novatorių mainų (pervadintų darbuotojų mainais) ir COFUND planuojama skelbti 2022 m. ketvirtą ketvirtį 137 . taip pat

-pagal programą „Europos horizontas“, taip pat vykstant su DI susijusiems projektams skatins lyčių lygybę. Lyčių aspekto integravimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį tampa numatytuoju reikalavimu visoje programoje. Nuo 2022 m. bus nustatytas naujas tinkamumo finansavimui pagal programą „Europos horizontas“ gauti kriterijus. Viešojo sektoriaus įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir aukštosios mokyklos privalės parengti lyčių lygybės aspekto integravimo planą visiems pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamiems projektams 138 .

Valstybės narės raginamos:

-ištobulinti įgūdžių aspektą ir įdiegti jį į savo nacionalines DI strategijas, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pvz., siekiant:

-visais lygmenimis skatinti formaliojo švietimo, savišvietos ir neformaliojo švietimo sistemų moksleivių, studentų ir mokytojų bei dėstytojų kompiuterinio mąstymo ugdymą ir remti specialias iniciatyvas, kuriomis jaunimas kaip karjeros sritį skatinamas rinktis su DI susijusius dalykus ir sritis, pvz., robotiką;

-sukurti mokytojams skirtas informavimo apie DI įtraukimą į mokyklų programas, tiek į IRT įgūdžių ugdymą, tiek į platesnę perspektyvą, programas;

-didinti DI srities mokymo prieinamumą, be kita ko, finansuojant humanitarinių ir socialinių mokslų magistrantūros studijų programų DI modulius, mokymosi visą gyvenimą veiklą, teisėjų, teisininkų ir valstybės pareigūnų mokymą, taip pat netechninį išsilavinimą turinčių žmonių perkvalifikavimą suteikiant jiems DI pagrindus ir žinių apie DI poveikį jų darbo sričiai; taip pat

-išbandyti ir įvertinti DI grindžiamų švietimo technologijų diegimą pradinio ir vidurinio ugdymo sistemose, siekiant palengvinti individualaus mokymosi (pvz., kognityvinio, DI grindžiamo mokymo) reikalavimus ir, jeigu šios technologijos bus sėkmingos – jas remti;

-keistis geriausia praktika, kaip integruoti DI į bendrojo lavinimo ir kitas, specializuotas programas (pvz., sveikatos priežiūros, socialinių mokslų, verslo programas) 139 ir kaip populiarinti tiek plataus pobūdžio, tiek specializuotas DI žinias mokymosi visą gyvenimą srityje;

-imtis priemonių ir keistis geriausia praktika siekiant padidinti įtrauktį ir įvairovę, t. y. sudaryti geresnes sąlygas formuoti subalansuotas DI srities darbo grupes ir pritraukti talentus į DI mokymo sritį, ypač į podiplomines studijas, dėstymą bei DI technologijų kūrimą; taip pat

-kuo geriau pasinaudoti EGADP teikiama unikalia galimybe finansuoti plataus užmojo kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo iniciatyvas, kaip paminėta pirmiau.

9.Sukurti politikos sistemą, kuria būtų galima užtikrinti pasitikėjimą DI sistemomis

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įsisavinti DI technologijas, būtinas pasitikėjimas. Formuojant Europos požiūrį į DI, kaip siūloma 2020 m. Baltojoje knygoje dėl DI, siekiama skatinti Europos pajėgumą kurti DI inovacijas ir kartu remti etiško ir patikimo DI plėtotę ir diegimą visoje ES ekonomikoje. DI turėtų teikti naudą žmonėms ir būti visuomenės gerovės veiksnys 140 . Atsižvelgiant į didelį socialinį ir ekologinį DI technologijų poveikį, į žmogų orientuotas požiūris į DI kūrimą ir naudojimą, ES vertybių ir pagrindinių teisių, pvz., nediskriminavimo, privatumo ir duomenų apsaugos, užtikrinimas bei tvarus ir efektyvus išteklių naudojimas yra vieni iš svarbiausių Europos požiūrio principų.

Atliktų veiksmų apžvalga

Komisija įdėjo daug pastangų, kad sutelktų praktinę patirtį 141 , pasikonsultuotų su daugeliu įvairių suinteresuotųjų subjektų (įskaitant socialinius partnerius, nevyriausybines organizacijas, pramonės atstovus, akademinę bendruomenę, regionines valdžios institucijas ir valstybes nares) 142 ir parengtų politikos veiksmus, kuriais būtų skatinamas pasitikėjimas DI.

Konkrečiai pasitikėjimo gerinimo veiksmai buvo orientuoti į problemas, susijusias su etika, sauga, pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę nebūti diskriminuojamam, taip pat atsakomybe, reglamentavimo sistema, inovacijomis, konkurencija 143 ir intelektine nuosavybe.

Daugiausia dėmesio skirdama etikos ir DI technologijų klausimams, Komisija sudarė Aukšto lygio ekspertų grupę dirbtinio intelekto klausimais ir padėjo jai dirbti 144 . Ši grupė parengė du pagrindinius dokumentus: Patikimo dirbtinio intelekto etikos gaires 145 ir Dirbtinio intelekto patikimumo vertinimo kriterijų sąrašą (ALTAI) 146 . Etikos gairėse nurodyti pagrindiniai patikimo DI principai ir reikalavimai 147 , o vertinimo kriterijų sąraše numatyta praktinė sistema, skirta padėti DI kūrėjams ir naudotojams taikyti etikos gaires. Aukšto lygio ekspertų grupė dirbtinio intelekto klausimais savo darbu paskatino svarbias diskusijas dėl Europos DI politikos vizijos ir požiūrio ir suteikė informacijos DI reglamentavimo sistemai parengti 148 .

2020 m. vasario mėn. Komisija paskelbė Baltąją knygą dėl DI ir Ataskaitą dėl DI, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei. Baltojoje knygoje ir ataskaitoje bendrais bruožais išdėstyta strateginė vizija ir pasiūlymas dėl galimos ES DI reglamentavimo sistemos. ES reglamentavimo klausimais Komisija pasiūlė pagrindinį dėmesį skirti trims tarpusavyje susijusiems dalykams: horizontaliosios DI reglamentavimo sistemos, kurioje būtų orientuojamasi į saugos ir pagrindinių teisių klausimus, parengimui, su DI susijusios atsakomybės problemoms ir prireikus galiojančių sektorinių saugos teisės aktų persvarstymui 149 . Komisijos darbo programoje nurodyta, kad Komisija ketina tuos teisėkūros veiksmus pasiūlyti 2021 m.

2020 m. gruodžio 16 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai patvirtino Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategiją 150 , kurioje išdėstoma, kaip ES apsaugos savo žmones, verslo subjektus ir institucijas nuo kibernetinių grėsmių ir kaip ji skatins tarptautinį bendradarbiavimą ir pirmaus užtikrindama visuotinį ir atvirą internetą. Be to, siekiant sumažinti konkrečius su DI susijusius pavojus kibernetiniam saugumui, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) sudarė daugiadisciplininę Ad hoc ekspertų grupę su DI susijusiais kibernetinio saugumo klausimais.

Savo intelektinės nuosavybės veiksmų plane Komisija pabrėžė tam tikras DI sistemų keliamas su intelektinės nuosavybės teisėmis 151 susijusias problemas. Iš turimų įrodymų galima daryti išvadą, kad ES intelektinės nuosavybės sistema yra iš esmės tinkama naudojant DI gautų išvedinių keliamoms problemoms spręsti. Vis dėlto dar yra kur tobulėti ir toliau derinti reglamentavimą. Intelektinės nuosavybės veiksmų plane siūlomi veiksmai tam tikroms problemoms spręsti, visų pirma įsitraukimas į bendrą veiklą su suinteresuotaisiais subjektais ir įrodymų, kuriais remiantis būtų formuojama politika, rinkimas.

Diskusijose dėl pasitikėjimo klausimų ir reglamentavimo, be kitų dalykų, daugiausia buvo aptariamos inovacijos, t. y. kaip parengti viešąjį reglamentavimą, kad jis nesužlugdytų inovacijų ir atitinkamai stiprintų Europos konkurencingumą. Todėl, siekdama parengti dinamišką reglamentavimo koncepciją, Komisija plačiai konsultavosi ir dėl reglamentavimo sistemos formos, ir dėl jos turinio 152 . Svarbiausia įgyta patirtis yra tai, kad ES reglamentavimo koncepcija turėtų būti orientuota į žmogų, pagrįsta rizika, proporcinga ir dinamiška. Vienas iš inovacijoms palankios reglamentavimo aplinkos kūrimo elementų, kurį siūlo įvairūs suinteresuotieji subjektai, yra apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos. Apribotosios bandomosios reglamentavimo aplinkos iš esmės yra priemonė eksperimentams su viešuoju reglamentavimu vykdyti ir ja sudaromos sąlygos greičiau įvertinti viešojo reglamentavimo poveikį. Komisijos gauta grįžtamoji informacija rodo, kad apribotosioms bandomosioms reglamentavimo aplinkoms plačiai pritariama, tam tikras jų skaičius valstybėse narėse jau yra sukurtas ir svarstoma įvairiuose sektoriuose sukurti daugelį kitų.

Perspektyvos

Komisija:

-2021 m. pasiūlys teisėkūros veiksmus dėl DI skirtos horizontaliosios sistemos, daugiausia dėmesio skirdama saugos klausimams ir DI technologijoms būdingiems pagrindinių teisių laikymosi klausimams.

-Siūlomoje sistemoje pateikiama DI apibrėžtis, ji yra grindžiama rizika (t. y. apibrėžiama, kas yra didelės rizikos DI) ir nustatomi privalomi reikalavimai didelės rizikos DI sistemoms. Sistemoje taip pat siūlomas valdymo mechanizmas, apimantis tiek ex ante atitikties vertinimus, tiek ex post reikalavimų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Visi į didelės rizikos sistemų kategoriją nepatenkančių DI sistemų tiekėjai privalo laikytis galiojančių teisės aktų ir skaidrumo reikalavimų, o papildomai galėtų nuspręsti įsipareigoti laikytis savanoriškų, teisiškai neprivalomų savireguliavimo schemų, pvz., elgesio kodeksų;

-2022 m. pasiūlys ES priemones, kuriomis prie naujų technologijų, įskaitant DI, keliamų problemų pritaikoma atsakomybės sistema, siekiant užtikrinti, kad nukentėjusieji, dėl naujų technologijų patyrę su gyvybe, sveikata ar turtu susijusią žalą, galėtų gauti tokią pačią kompensaciją kaip nukentėjusieji nuo kitų technologijų. Tai gali apimti Atsakomybės už gaminius direktyvos 153 peržiūrą ir teisės akto dėl atsakomybės už tam tikras DI sistemas pasiūlymą. Bet kuriose naujose arba iš dalies pakeistose galiojančių teisės aktų nuostatose bus atsižvelgiama į kitus galiojančius ES teisės aktus ir siūlomą DI skirtą horizontaliąją sistemą;

-2021 m. ir vėliau siūlys galiojančių sektorinių saugos teisės aktų peržiūras, įskaitant: tikslinius Mašinų direktyvos 154 , Direktyvos dėl bendros gaminių saugos ir Radijo įrenginių direktyvos pritaikymus ir derinamuosius gaminių teisės aktus, atitinkančius horizontaliąsias naujosios teisės aktų sistemos 155 taisykles. Bet kuriose naujose arba iš dalies pakeistose galiojančių teisės aktų nuostatose bus atsižvelgiama į galiojančius ES darbuotojų sveikatos ir saugos teisės aktus;

-toliau glaudžiai bendradarbiaus su daugeliu įvairių suinteresuotųjų subjektų ir juos aktyviai įtrauks į šį bendradarbiavimą, siekdama skatinti ALTAI konkrečiuose sektoriuose ir konkrečiose taikymo ir įgyvendinimo srityse. Vykdant tolesnius veiksmus, daugiausia dėmesio gali būti skiriama, pavyzdžiui, DI sistemų poveikio ekologinei ir visuomenės gerovei, įtraukčiai ir įvairovei vertinimo ir stebėsenos rodiklių ir metodų kūrimui, taip pat priemonėms, kuriomis užtikrinamas DI patikimumas viešųjų pirkimų srityje. pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą būtų galima finansuoti mechanizmus, kuriais remiamos tokios iniciatyvos, jas valstybės narės galėtų papildomai remti pagal EGADP;

-2021 m. surengs suinteresuotųjų subjektų dialogus su pramonės atstovais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais intelektinės nuosavybės ir naujų technologijų klausimais;

-toliau stiprins bendradarbiavimą su ES agentūromis ir kitomis atitinkamomis ES įstaigomis, dirbančiomis DI srityje 156 ;

-remdamasi esamos standartizacijos veiklos išdėstymu ir iš siūlomos reglamentavimo sistemos kylančiais reikalavimais, bendradarbiaus su Europos standartizacijos organizacijomis; taip pat

-išsiaiškins galimybes sukurti nacionalinius, regioninius arba sektorinius saugumo operacijų centrus, kaip išdėstyta naujoje ES kibernetinio saugumo strategijoje, galbūt kaip daugiašalį projektą 157 . Šie DI grindžiami centrai, kurių paskirtis būtų gerinti kenkėjiškos veiklos aptikimą ir dinamiškai mokytis apie kintančią grėsmių padėtį, bus tam tikras ES kibernetinio saugumo skydas, galintis pakankamai anksti aptikti kibernetinio išpuolio požymius bei sudaryti sąlygas aktyviai sureaguoti, kad būtų sustiprintas bendras pasirengimas rizikai ir atsakas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis.

Komisija ir valstybės narės:

-bendradarbiaus ir koordinuos pastangas siekdamos užtikrinti, kad būtų laiku ir sklandžiai įgyvendinta DI skirta ES teisinė sistema. Konkretūs veiksmai, kuriuos, laikantis priimtų teisės aktų, ketinama apibrėžti ir pradėti įgyvendinti, gali būti, pavyzdžiui, gebėjimų stiprinimo iniciatyvos, skirtos nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir notifikuotosioms įstaigoms, kurios būtų atsakingos už tam tikrų didelės rizikos DI sistemų ex ante atitikties vertinimo procedūras, gairių ir priemonių rinkinių rengimą; tą veiklą preliminariai planuojama vykdyti 2022 m. ir vėliau;

-be to, 2021 m. ir vėliau, bendradarbiaudamos su Europos standartizacijos organizacijomis ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, užtikrins, kad būtų laiku priimti darnieji standartai, reikalingi siekiant į veiklos lygmenį perkelti teisinėje sistemoje numatytus reikalavimus ir įpareigojimus. Šių papildomų standartų rengimas gali būti grindžiamas, pavyzdžiui, standartizacijos prašymais, kuriuos Komisija teikia pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnį; taip pat

-2021–2022 m. išnagrinės galimybę, naudojantis TEF, Europos skaitmeninių inovacijų centrais ir reikmine DI platforma, padėti jau įsteigtoms nacionalinėms įstaigoms vertinti ir sertifikuoti DI technologijas.

10.Pasaulyje populiarinti ES tvaraus ir patikimo DI viziją

Pastangos stiprinti pasaulinę Europos lyderystę ir skatinti į žmogų orientuotą, tvarų, saugų, įtraukų ir patikimą DI bus ir toliau grindžiamos veiksmais, kurių buvo imtasi nuo to laiko, kai buvo priimtas 2018 m. Suderintas planas. Kaip nurodyta Bendrame komunikate dėl didesnio ES įnašo į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą ir kaip išdėstyta Komisijos komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, tarptautiniai aspektai yra dar svarbesni negu kada nors anksčiau. Naujų skaitmeninių technologijų, tokių kaip DI, poveikio neriboja sienos, todėl jis turi būti vertinamas pasaulio mastu 158 .

ES skatins plataus užmojo pasaulines taisykles ir standartus, t. y., be kita ko, stiprins bendradarbiavimą su panašiai mąstančiomis šalimis ir platesne daugelio suinteresuotųjų subjektų bendruomene, kad, pasitelkusi Europos komandos dvasią, remtų į žmogų orientuotą ir taisyklėmis grindžiamą požiūrį į DI. Kad ES požiūris būtų veiksmingas, jis ir toliau bus grindžiamas iniciatyviu įvairių tarptautinių organizacijų požiūriu – sukurti kuo tvirtesnę koaliciją, sudarytą iš šalių, kurių bendras noras yra turėti mūsų visuomenei naudingas teisines apsaugos nuostatas ir demokratinį valdymą. Kartu ES, siekdama pasinaudoti milžiniška įvairove su DI susijusių galimybių ir įveikti su DI susijusias problemas, kreipsis į kitus partnerius ir ieškos bendrų pozicijų konkrečiais klausimais.

Atliktų veiksmų apžvalga

DI klausimais dirba tokios tarptautinės organizacijos kaip Jungtinės Tautos (JT), JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Taryba ir G 7 bei G 20 159 . Įvairialypę standartizacijos veiklą šioje srityje vykdo tarptautinės standartizacijos organizacijos, pvz., Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) ir Elektros ir elektronikos inžinierių institutas (IEEE). 2018 m. Suderintame plane pabrėžiama, kad kuriant DI būtų naudingas tarptautinis bendradarbiavimas, ypač su pažangiomis šalimis, pažengusiomis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir investuojančiomis į DI, ir tai, jog būtų naudinga parengti tarptautinius standartus, kad DI būtų lengviau diegti ir priimti. ES bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis taip pat pasirodė esantis naudingas siekiant nustatyti su DI susijusią riziką ir kenkėjiškus naudojimo būdus 160 .

ES aktyviai dalyvauja pasauliniame dialoge ir pasauliniu lygmeniu populiarina Europos patikimo DI viziją, pavyzdžiui:

-ES yra 2020 m. liepos mėn. paskelbtos naujosios Pasaulinės partnerystės DI klausimais (GPAI) narė steigėja, tvirtai atstovaujama keturiose darbo grupėse: duomenų valdymo, atsakingo DI (įskaitant reagavimo į pandemiją pogrupį), ateities darbo vietų ir komercializacijos bei inovacijų 161 .

-Be to, ES daug prisideda prie EBPO darbo DI klausimais – dalyvauja ekspertų grupėje ONE-AI 162 ir bendradarbiauja vykdant iniciatyvą „AI Watch“ nacionalinių DI strategijų surinkimo ir paskelbimo klausimais 163 .

-2020 m. rugsėjo mėn. Komisija pradėjo didelį užsienio politikos priemonės projektą, kuriuo siekia, bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais, spręsti reglamentavimo ir etikos klausimus ir skatinti atsakingą patikimo DI kūrimą pasaulyje.

-Persvarstydama Dvejopo naudojimo prekių reglamentą 164 , ES turės galimybę nustatyti naujas taisykles, kuriomis prekyboje dvejopo naudojimo prekėmis bus numatyta daugiau atskaitomybės ir skaidrumo, padedant užtikrinti, kad Europoje sukurtas DI nebūtų naudojamas netinkamai.

-ES palaiko dvišalius struktūrinius dialogus, be kita ko, su Kanada ir Japonija. 2020 m. lapkričio mėn. jungtinis ES ir Japonijos komitetas DI klausimais surengė savo pirmąjį posėdį ir aptarė tvirtesnio bendradarbiavimo DI klausimais su Kanada galimybes. Buvo pradėtas darbas, kuriuo siekiama sukurti bendrą darbo grupę DI klausimais su Indija, ir planuojama pradėti diskusijas su Australija ir Singapūru.

-Su Jungtinėmis Valstijomis vyksta dialogas dėl patikimo DI kūrimo ir pasirengimo jį naudoti. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis kartu išdėstė savo užmojus sukurti naują, į ateitį orientuotą transatlantinę darbotvarkę, apimančią skaitmeninių ir kitų technologijų klausimus. Visų pirma Komisija siūlo įsteigti ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą. Konkrečiai Komisija sieks parengti DI srities susitarimą su JAV 165 . Diskusija su JAV atstovais vykdoma keliais kanalais (pvz., per ES ir JAV informacinės visuomenės dialogą) 166 ir įvairias institucijas / ekspertų grupes 167 .

-ES toliau remia tarptautinių standartizacijos organizacijų darbą, kuriuo siekiama apibrėžti bendrus pasaulinio DI valdymo standartus. Šiuo tikslu Komisija, siekdama keistis geriausia praktika ir populiarinti savo atsakingo DI kūrimo ir diegimo viziją visame pasaulyje, aktyviai įsitraukia į vykstančias diskusijas su svarbiausiomis standartizacijos organizacijomis, pvz., ISO ir IEEE.

-Komisija taip pat dalyvavo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) viešose konsultacijose dėl DI ir intelektinės nuosavybės 168 ir aktyviai dalyvauja PINO diskusijose.

Perspektyvos

ES sustiprins savo dvišales ir daugiašales pastangas remti vienodų patikimo ir etiško DI naudojimo sąlygų kūrimą visame pasaulyje, visų pirma remdamasi tvirtu transatlantiniu bendradarbiavimu, tačiau taip pat ir platesne panašiai mąstančių partnerių koalicija.

Komisija:

-ir toliau dalyvaus tarptautinėse, daugiašalėse ir dvišalėse diskusijose patikimo DI klausimais, grindžiamose atviru verte pagrįstu požiūriu, padės šias diskusijas vykdyti ir jas rems, taip pat pasaulio mastu propaguos ES požiūrį į DI, pasitelkdama bendradarbiavimą reglamentavimo srityje, strateginę komunikaciją ir viešąją diplomatiją;

-glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais, skatins nustatyti pasaulinius DI standartus ir toliau dalyvaus PINO darbe DI ir intelektinės nuosavybės teisių srityse; taip pat

-dvišaliu lygmeniu intensyviau keisis informacija su trečiosiomis valstybėmis, vykdydama struktūrinius dialogus ir bendras iniciatyvas DI klausimais. Tai apims bendrus projektus, tokius kaip pagal programą „Horizontas 2020“ ES finansuojamas ES ir Japonijos DI srities pažangiosios gamybos projektas 169 .

Valstybės narės ir ES:

-toliau vykdys savo tarptautinius informavimo DI klausimais veiksmus ir užtikrins, kad Europa pasauliui skelbtų nuoseklias pozicijas dėl patikimo DI. Be to, Sąjunga ir toliau prisidės savo žiniomis ir skirs specialių finansinių priemonių, kad DI būtų labiau įtvirtintas diplomatijoje ir vystymosi politikoje, ypatingą dėmesį skirdama pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims ir Afrikai; taip pat

-padės keistis informacija su pasauliniais partneriais geriausios DI prietaikų vertinimo, bandymų ir reglamentavimo praktikos klausimais.

IV.Kurti strateginę lyderystę didelio poveikio sektoriuose 

Suderinto plano 2021 m. redakcijoje pateikiami ne tik horizontalieji veiksmai, bet ir septynios sektorinės veiksmų sritys. Siekiant bendrus DI srities veiksmus labiau suderinti su Europos žaliuoju kursu ir ES priemonėmis, kuriomis reaguojama į COVID-19 pandemiją, šiame peržiūrėtame Suderintame plane siūlomi veiksmai aplinkos ir sveikatos srityse. Siekiant prisidėti prie sisteminių permainų ir ES įsipareigojimo pereiti prie žaliosios ekonomikos, taip suderinti ir sustiprinti bendrus veiksmus yra būtina. Be DI priemonių ir prietaikų, pvz., skaitmeninių Žemės dvynių, bus neįmanoma apsieiti, jeigu ES nori pasiekti savo tikslus – užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, bendrą mažesnį išteklių suvartojimą, didesnį efektyvumą ir tapti tvaresne ES, vadovaujantis Jungtinių Tautų darbotvarke iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslais (DVT).

Kovojant su COVID-19, DI parodė savo universalumą, pvz., padėjo analizuoti kompiuterinės tomografijos (CT) nuotraukas (siekiant aptikti ankstyvuosius infekcijos ženklus) ir kurti vakcinas 170 . Pandemija taip pat išryškino, kaip svarbu skaitmeniniu būdu sudaryti sąlygas taikyti naujus darbo būdus, o valstybėms narėms – tarpusavyje bendradarbiauti ekonomikos ir visos visuomenės labui 171 . Siekiant prisitaikyti prie rinkos tendencijų ir vykdomų veiksmų valstybėse narėse, peržiūrėtame Suderintame plane taip pat siūlomi bendri veiksmai robotikos, viešojo sektoriaus, judumo, vidaus reikalų ir žemės ūkio srityse.

11.DI panaudoti klimato ir aplinkos srityse

Bendrų veiksmų priežastys

ES siekia iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą 172 . Klimatui ir aplinkai palankių DI sprendinių kūrimas ir platus įsisavinimas teikia gerų galimybių lengviau pasiekti šiuos plataus užmojo tikslus. Tai pabrėžiama pastarojo meto Aplinkos tarybos išvadose, kuriose pabrėžiamas DI vaidmuo siekiant Europos žaliojo kurso tikslų 173 . Išvadose pabrėžiama, kaip svarbu daug dėmesio skirti galimam tiesioginiam ir netiesioginiam neigiamam DI poveikiui aplinkai, valstybės narės raginamos dalytis praktikos pavyzdžiais ir patirtimi, o Komisija raginama parengti neigiamo skaitmenizacijos poveikio rodiklius ir standartus. 2021 m. kovo mėn. 24 valstybės narės, Norvegija ir Islandija pasirašė deklaraciją, siekdamos paspartinti žaliųjų skaitmeninių technologijų naudojimą aplinkos labui, t. y. skatinti kurti ir naudoti efektyviai energiją naudojančius algoritmus 174 .

DI galėtų padėti ne tik sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir pasiekti, kad perėjimas prie švarios energetikos taptų labiau finansiškai prieinamas, priimtinesnis ir žiedinis. Prisijungimo prie energijos, transporto ir ryšių tinklų optimizacija ir klimato bei aplinkos problemų sprendimas, apimantis atliekų tvarkymo ir pakartotinio naudojimo, vienkartinių plastikinių gaminių, gamtos išteklių išeikvojimo, vandens ir oro taršos, prisitaikymo prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo klausimus 175 . Šioje srityje DI technologijomis visų pirma būtų galima remti žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą keturiomis pagrindinėmis kryptimis:

-pereinant prie žiedinės ekonomikos, pvz., padidinant gamybos procesų efektyvumą ir sumažinant išteklių ir energijos suvartojimą;

-geriau išdėstant, integruojant ir valdant energetikos sistemą ir suteikiant verslo subjektams, valdžios institucijoms ir piliečiams galimybių pasirinkti tvariausius ir energijos vartojimo atžvilgiu efektyviausius variantus;

-sumažinant pastatų, žemės ūkio ir gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir efektyviau valdant visų rūšių transporto – kelių, geležinkelių ir oro – srautus, taip sumažinant grūstis, palengvinant įvairiarūšį vežimą ir prisidedant prie pasirengimo naudoti elektrines autonomines viešojo ir privačiojo transporto priemones; taip pat

-sudarant sąlygas diegti visiškai naujus sprendinius, kurie nebuvo įmanomi naudojant kitas technologijas.

DI atlieka svarbų vaidmenį generuojant politikai svarbius duomenis, informaciją ir žinias, kad būtų veiksmingai ir efektyviai pasiekti žaliojo kurso tikslai, ir sudarant sąlygas taikyti specialiai pritaikytas intervencijos priemones. Kuriant tvarų DI ir formuojant jo paklausą pavyzdį turėtų rodyti viešasis sektorius 176 . DI pagrįsti miestų sprendiniai yra vienas iš pavyzdžių, kaip miestai ir bendruomenės gali pasinaudoti DI aplinkos ir klimato tikslams pasiekti. Nors DI teikia nemažų galimybių palengvinti ES klimato ir aplinkos tikslų įgyvendinimą, pati technologija daro didelį poveikį aplinkai, ypač kalbant apie energijos suvartojimą. Todėl siekiant užtikrinti, kad grynasis DI poveikis aplinkai būtų teigiamas, būtina atlikti papildomą vertinimą ir imtis veiksmų.

Perspektyvos

Siekdama DI panaudoti klimato ir aplinkos labui, Komisija:

-paspartins mokslinius tyrimus ir plėtrą, kuriais orientuojamasi į DI įnašą į tvarią gamybą ir pagrindinius taikymo sektorius pagal programą „Europos horizontas“:

-2021 m. rems DI mokslinius tyrimus ir inovacijas, orientuotus į gamybą be defektų, į atliekų ir išmetamųjų teršalų neišmetimą ir į pažangiąją gamybą;

-2021 m. rems DI grindžiamų išmaniojo ūkininkavimo sprendinių mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais labiausiai orientuojamasi į didesnį efektyvumą, individualius taikymo būdus ir sunaudojamų žaliavų bei išmetamų teršalų kiekio mažinimą;

-rems DI grindžiamų su vandens kokybe ir prieinamumu susijusių sprendinių mokslinius tyrimus ir plėtrą; taip pat

-nuo 2022 m. padės MVĮ diegti tvarius DI sprendinius gamyboje – įgyvendins MVĮ vykdomos gamybos tvarumo inovacijų (I4MS2) iniciatyvą, pagal kurią bus finansuojamos MVĮ, pageidaujančios vykdyti eksperimentus, kuriuos baigus jų versle būtų įdiegta nauja technologija;

-pagal programą „Europos horizontas“ rems mokslinius tyrimus, kuriais bus siekiama žalesnio DI – bus sprendžiamos DI technologijų energijos suvartojimo problemos;

-toliau rems tausaus DI mokslinius tyrimus, kuriais bus siekiama sukurti lengvesnius, mažiau duomenų ir energijos naudojančius modelius – projektus bus pradėta įgyvendinti 2022 m.; taip pat

-įgyvendinant oficialiai įtvirtintą Europos bazinių skaitmeninių technologijų srities partnerystę, kurią planuojama pradėti 2021 m., bus kuriamos technologijos, kuriomis bus sudarytos sąlygos daugelį DI prietaikų iš daug energijos vartojančių platformų perkelti į tvaresnius sprendinius tinklo paribyje, įskaitant naujos kartos mažos galios procesorius, skirtus DI prietaikoms;

-užtikrins, kad aplinkos aspektai būtų įtraukti į Skaitmeninės Europos programos veiksmus, kuriais siekiama, kad DI prietaikos būtų plačiai prieinamos galimiems naudotojams visoje Europoje;

-2022 m. pradėsimais įgyvendinti projektais rems TEF, skirtus DI prietaikoms pažangiųjų bendruomenių ir žaliųjų bendruomenių, gamybos, energetikos, žemės ūkio (maisto) sektoriaus srityse, taip tiesiogiai prisidėdama prie aplinkos tvarumo šiuose sektoriuose, ir DI prietaikoms tinklo paribyje; taip pat

-palengvins platų DI srities gebėjimų diegimą Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinkle, kuris pasieks ir MVĮ bei viešojo administravimo institucijas ir joms bus sudarytos sąlygos eksperimentuoti naudojant DI tvarumui didinti;

-sukurs duomenų erdvę neutralaus poveikio klimatui ir pažangiosioms bendruomenėms ir patikrins ją vykdydama bandomuosius projektus Europos žaliojo kurso veiksmų srityse (kvietimas bus paskelbtas 2021 m. antrą ketvirtį, rezultatai bus gauti 2022 m. trečią ketvirtį); 

-parengs Europos bendros žaliojo kurso duomenų erdvės planą, siekdama išnaudoti didžiules duomenų teikiamas galimybes siekti tvarumo ir prisitaikyti prie klimato kaitos (kvietimas bus paskelbtas 2021 m. antrą ketvirtį) 177 ;

-parengs aukštos kokybės DI pagrįstą skaitmeninį planetos modelį, įgyvendindama iniciatyvą „Tikslas – Žemė“ 178 , kad būtų galima stebėti ir modeliuoti gamtos reiškinius ir žmonių veiklą, parengti ir išbandyti scenarijus, kuriems pasitvirtinus būtų įmanomas tvaresnis vystymasis ir atsparumas klimatui 179 . Modelį rengti bus pradėta 2021 m. trečią ketvirtį, pirmasis etapas bus baigtas iki 2023 m. pabaigos;

-stiprins sektorinį dialogą žaliojo DI klausimais su Europos įmonių vadovais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, veikiančiais įvairiuose ekonomikos sektoriuose, siekdama nustatyti konkrečius kiekviename sektoriuje reikalingus veiksmus, kuriais būtų tvariai diegiamas ekonomikai, visuomenei ir aplinkai naudingas DI. Prie šių veiksmų prisidės pramonės sektoriams atstovaujančios asociacijos 180 ;

-aiškinsis veiksmingus būdus, kaip apibrėžti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, taip pat remdamasi dabartiniu Komisijos darbu, susijusiu su išteklius ir energiją efektyviai vartojančia ir tvaria duomenų saugojimo ir apdorojimo infrastruktūra 181 , su elektroniniais ryšiais ir su ankstesnėmis platesnio pobūdžio pastangomis šioje srityje 182 . Tai galėtų būti daroma sudarius darbo grupę, kuri taip pat įvertintų galimybę į DI sistemų vertinimo kriterijus įtraukti ekologinį rodiklį (pvz., viešųjų pirkimų srityje); taip pat

-aplinkos klausimus įtrauks į savo tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą DI klausimais. Nors DI gali atlikti reikšmingą vaidmenį sprendžiant planetos masto uždavinius, pvz., klimato kaitos ir taršos mikroplastiku problemas, tam reikia veiksmus koordinuoti su tarptautinėmis organizacijomis ir galbūt tiesiogiai bendradarbiauti su panašiai mąstančiomis šalimis.

Valstybės narės raginamos:

-dalytis nacionalinių veiksmų dėl žaliojo DI ir klimato srities veiksmų rezultatais, taip pat geriausia praktika su kitomis valstybėmis narėmis ir, remiantis jų patirtimi, siūlyti tarpvalstybinius projektus, informavimo veiklą ir veiksmus, kurių būtų galima imtis Europos lygmeniu;

-dalytis vietos mastu turimomis ekspertinėmis žiniomis ir praktine patirtimi, pasitelkiant Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklą, galintį padėti vykdyti mokymo ir dalijimosi žiniomis veiklą;

-remti žaliojo DI komponento įtraukimą į universitetų ir aukštųjų mokyklų DI srities mokymo programas ir kitus DI mokymo kursus ir programas; taip pat

-bendradarbiauti su nacionaliniais IRT ir kitų sektorių suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant standartizacijos organizacijas, siekiant apibrėžtidiegimo gaires ir standartizuotas vertinimo metodikas, palankias žaliajam DI tokiose srityse kaip pažangieji tinklai, tikslusis ūkininkavimas, pažangieji tvarūs miestai ir bendruomenės.

12.Naudoti naujos kartos DI sveikatai gerinti

Bendrų veiksmų priežastys

Visame pasaulyje ES yra viena iš DI taikymo sveikatos ir sveikatos priežiūros srityse lyderių 183 . Daugėjant sveikatos duomenų ir vykstant beprecedentei DI pažangai, ši sritis greitai vystėsi. DI technologijos gali, pavyzdžiui, palengvinti sveikatos priežiūros sistemų naštą, pagerinti ligoninių darbo srautus, optimizuoti žmogiškųjų ir kitų išteklių paskirstymą, padidinti klinikinių tyrimų efektyvumą ir veiksmingumą, padėti atrasti naujus vaistus. DI sistemos taip pat gali padėti žmonėms priimti klinikinius sprendimus ir parinkti gydymą 184 , pagerinti medicininių vaizdų, laboratorinių ar histologinių duomenų analizę, diagnostikos tikslumą ir sveikatos priežiūros prieinamumą 185 , taip suteikdamos didelę naudą visuomenei. Socialinė ir ekonominė DI prietaikų svarba sveikatos politikoje pripažįstama ir tvirtai pabrėžiama ES politikos lygmeniu 186 .

COVID-19 pandemija dar labiau sustiprino DI reikšmę sveikatos ir priežiūros sektoriui ir suteikė ES ir valstybėms narėms patirties, susijusios su tolesnio bendradarbiavimo šioje srityje nauda 187 . DI buvo labai svarbi reagavimo į pandemiją priemonė. Komisija investavo, inter alia, į greitą DI pagrįstos krūtinės kompiuterizuotos tomografijos (CT) analizės priemonės kūrimą, superkompiuterijos eksperimentus, kuriais siekiama nustatyti naujus COVID-19 gydymo būdus, ir UV dezinfekcijos robotų išsiuntimą koronaviruso plitimui stabdyti 188 .

Aukštos kokybės sveikatos duomenų prieinamumas ir galimybė naudoti, tarpusavyje derinti ir pakartotinai naudoti duomenis iš įvairių šaltinių, kaip numatyta ES acquis, įskaitant BDAR ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, yra būtinos išankstinės DI sistemų kūrimo ir diegimo sąlygos 189 . Todėl Komisija pasiūlė 190 ir 2020 m. atliko parengiamuosius veiksmus siekdama sukurti Europos sveikatos duomenų erdvę (EHDS) 191 . Šiuo metu Komisija rengia teisės akto pasiūlymą dėl EHDS 192 . Bus imamasi veiksmų siekiant: spręsti klausimus, susijusius su valdymu, saugumu, duomenų apsauga ir privatumu, kokybe, duomenų infrastruktūra ir sąveikumu, skaitmenine sveikata ir DI, užtikrinti saugų laisvą sveikatos duomenų srautą ir skatinti įsisavinti skaitmenines sveikatos technologijas ir DI sveikatos srityje. Darbo kryptys – be kita ko, sukurti tinkamą EHDS teisinę ir valdymo sistemą, įdiegti ES masto keitimosi sveikatos duomenimis ir prieigos prie jų mokslinių tyrimų, politikos formavimo ir reglamentavimo tikslais infrastruktūrą, išplėsti esamą infrastruktūrą, kad joje būtų galima keistis sveikatos duomenimis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tikslais („Mano sveikata@ES“), gerinti duomenų kokybę sveikatos sektoriuje ir stiprinti gebėjimus. Duomenų erdvė skatins platesniu mastu diegti ir įsisavinti skaitmeninius sveikatos sprendinius, įskaitant sveikatos priežiūros srities DI, ir taip suteiks pacientams konkrečios naudos. EHDS padės vykdyti mokymus ir DI algoritmų bandymus.

2020 m. lapkričio 25 d. Komisija paskelbė Komunikatą dėl ES vaistų strategijos 193 . Ši strategija yra vienas iš svarbiausių Komisijos vizijos – sukurti stipresnę Europos sveikatos sąjungą 194 ir skatinti pacientų galimybę gauti naujoviškus, finansiškai prieinamus vaistus – ramsčių 195 .

Komisija remia valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą imdamasi bendrų veiksmų dėl Europos sveikatos duomenų erdvės – tie veiksmai oficialiai pradėti 2021 m. pradžioje. Komisija remia nacionalines investicijas, įgyvendindama tokias finansavimo priemones kaip „Europos socialinis fondas +“, „InvestEU“ ir EGADP. Europos lygmens veiksmai remiami arba bus remiami pagal programą „EU4Health“, Skaitmeninės Europos programą ir programą „Europos horizontas“.

Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja siekdamos įgyvendinti Europos kovos su vėžiu planą 196 . Planas apima įvairius veiksmus, kuriuos atliekant DI padės stiprinti onkologinę priežiūrą, įskaitant bendros labiausiai paplitusių vėžio formų medicininių vaizdų duomenų bazės sukūrimą siekiant tobulinti DI grindžiamą diagnozavimą ir gydymą. Siekdama paremti šią iniciatyvą, 2019 m. Komisija pagal programą „Horizontas 2020“ paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus ir skyrė 35 mln. EUR, kad būtų išplėtota medicininių vaizdų analizė, skirta DI grindžiamai vėžio diagnostikai ir gydymui 197 .

Komisija taip pat aiškinasi DI pažangą, susijusią su medicinos priemonėmis, in vitro diagnostinėmis medicinos priemonėmis, vaistais, taip pat siekia pagerinti įrodymų bazę, kuria remiamasi priimant sprendimus galimybėms nustatyti ir kylantiems naujiems uždaviniams spręsti. Be to, Komisija, siekdama nustatyti galimybes ir spręsti kylančius naujus uždavinius, aiškinasi galimybę pradėti taikyti DI kasdienėje klinikinėje praktikoje ir įvairiomis sveikatos priežiūros sistemos veikimo aplinkybėmis. Lyginamieji standartai ir geri pavyzdžiai yra būtini duomenų rinkimo ir DI sistemų kūrimo ir bandymų aspektai, kuriais, laikantis BDAR ir nacionalinės teisės aktų, užtikrinama asmens duomenų apsauga ir privatumas.

Perspektyvos

Komisija kartu su valstybėmis narėmis:

-pasiūlys teisėkūros veiksmus Europos sveikatos duomenų erdvei sukurti. Teisėkūros veiksmais bus papildyti siūlomi horizontalieji DI srities teisės aktai ir jais bus siekiama remti DI algoritmų mokymą ir bandymus, taip pat reguliavimo institucijų darbą vertinant sveikatos srityje naudojamą DI (2021 m. ketvirtą ketvirtį) 198 ;

-rems bendradarbiaujamuosius projektus, kuriais sutelkiamos suinteresuotųjų subjektų pastangos platesniu mastu vaistų inovacijoms naudoti našiąją kompiuteriją ir DI kartu su ES sveikatos duomenimis, kaip numatyta Komunikate dėl ES vaistų strategijos (pasirengimas vykdyti projektus 2021–2022 m.);

-vertins ir persvarstys bendruosius farmacijos srities teisės aktus, siekdamos prisitaikyti prie moderniausių produktų, mokslo tendencijų (pvz., genomikos ar individualizuotosios medicinos) ir technologinės transformacijos, įskaitant DI (pvz., duomenų analitikos ir skaitmeninių priemonių), taip pat suteiks specialiai pritaikytas paskatas inovacijoms, kaip numatyta ES vaistų strategijoje (2022 m.) 199 ;

-pagal Skaitmeninės Europos programą iki 2022 m. įsteigs DI skirtų sveikatos duomenų ir robotikos technologijų TEF, kurių galimos sritys apims COVID-19, vėžį, pediatriją, aktyvaus gyvenimo ir gyvenimo palengvinimo technologijas, paramą pacientų saugai ir proceso veiksmingumą;

-pagal projektą „Mano sveikata@ES“ imsis veiksmų išplėsti sveikatos informacijos geografinę aprėptį ir tarpvalstybinį keitimąsi šia informacija, įskaitant pacientų duomenų santraukas, e. receptus, medicininius vaizdus, laboratorinių tyrimų rezultatus ir išrašymo iš ligoninės pažymas, taip pat imsis veiksmų, kuriais siekiama remti pakartotinį sveikatos duomenų naudojimą mokslinių tyrimų, politikos formavimo ir reglamentavimo veiklos tikslais. Tie veiksmai bus finansuojami pagal programą „EU4Health“ 200 , Skaitmeninės Europos programą ir programą „Europos horizontas“, siekiant tikslo iki 2025 m. užtikrinti, kad:

-visų valstybių narių piliečiai galėtų dalytis savo sveikatos duomenimis su savo pasirinktais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais ir valdžios institucijomis;

-būtų įdiegta ES masto EHDS infrastruktūra, teiksianti prieigą prie sveikatos duomenų mokslinių tyrimų ir politikos formavimo tikslais. DI bus svarbi EHDS dalis ir sudarys sąlygas duomenų analitikai, o duomenų analitika padės vykdyti ir paspartins mokslinius tyrimus;

-toliau rems infrastruktūros, reikalingos siekiant susieti ir tyrinėti Europos duomenų bazes, pavyzdžiui, įvairių rūšių vėžio medicininių vaizdų duomenų bazes, diegimą ir pasitelks DI technologijas aukštos kokybės vėžio vizualizavimo saugykloms išnaudoti;

-sudarys palankesnes sąlygas, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos teisės aktų, etikos principų ir konkurencijos taisyklių, naudotis DI technologijomis siekiant aptikti naujų žinių ir remti klinikinius tyrimus bei sprendimų priėmimą įgyvendinant iniciatyvą „1+ milijonas genomų“. Ši iniciatyva grindžiama valstybių narių deklaracija „1+ milijonas genomų“, ja siekiama, kad Europos Sąjungoje moksliniams tyrimams būtų prieinamas bent 1 milijonas genomų;

-rems sveikatos ir priežiūros skaitmeninio dvynio taikomųjų programų kūrimą ir diegimą – bus skatinama veikianti, įtrauki ES sistema, o DI technologijos šioje srityje atliks pagrindinį vaidmenį; taip pat

-pagal programą „Europos horizontas“ investuos į atsparių, sąžiningų ir patikimų paklausos nulemtų DI grindžiamų gydymo ir priežiūros sistemų kūrimą ir klinikinę validaciją – šios sistemos, be kita ko, apims individualizuotą ligų prevenciją ir rizikos prognozavimą, ypatingą dėmesį skiriant rezultatyvumui, saugai, saugumui, paaiškinamumui, grįžtamosios informacijos teikimui ir pagalbai užtikrinant sukčiavimo prevenciją sveikatos priežiūros srityje, DI sprendinių tinkamumui naudoti ir jų išlaidų efektyvumui, taip pat nestruktūrizuotų sveikatos duomenų naudojimui ir pakartotiniam naudojimui.

Valstybės narės raginamos:

-imtis veiksmų siekiant padidinti sveikatos duomenų kokybę ir semantinį sąveikumą – tai turi esminę reikšmę dirbtinio intelekto kūrimui ir naudojimui;

-parengti veiksmus ir remti iniciatyvas, kuriais būtų didinamas medicinos specialistų išmanymas apie skaitmenines technologijas ir skatinama jas priimti, taip siekiant paspartinti pasirengimą medicinos srityje naudoti DI grindžiamas sistemas;

-įgyvendinti rekomendacijas, kuriomis skatinamas sveikatos priežiūros darbuotojų įgūdžių tobulinimas e. sveikatos srityje, ir susitarti dėl bendrų Europos kokybės rodiklių tolesnio medicinos mokymosi srityje;

-daryti pažangą įgyvendinant iniciatyvą „1+ milijonas genomų“, galbūt pasitelkiant nacionalinius gaivinimo ir atsparumo planus, o viena iš galimybių – įgyvendinti šią iniciatyvą kaip daugiašalį projektą;

-pasitelkiant, pavyzdžiui, EGADP lėšas, remti investicijas į antrinį sveikatos duomenų naudojimą, taip pat ir dirbtiniam intelektui;

-imtis veiksmų siekiant palengvinti novatoriškų DI grindžiamų sistemų (pvz., mašinų mokymosi, autonominių sistemų, kasdienės kalbos tarpininkų, didžiųjų duomenų, robotikos) integravimą sveikatos ir priežiūros įstaigose, pvz., ligoninėse ir slaugos namuose, visų pirma, kai skaitmeninė sveikatos priežiūros sistemų pertvarka yra išdėstyta nacionaliniuose gaivinimo ir atsparumo planuose;

-remti medicinos technologijų ir e. sveikatos srityje specializuotus Europos skaitmeninių inovacijų centrus, kad būtų galima padėti regioninėms ir (arba) nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms ir pramonei vykdyti mokslinius tyrimus siekiant pateikti geresnių gydymo būdų ir daryti pažangą kovojant su koronavirusu; taip pat

-bendradarbiauti su nacionalinėmis, regioninėmis ir tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis siekiant suformuluoti, apibrėžti ir nustatyti bendrus standartus, įskaitant standartus tokiais aspektais kaip saugumas, sauga, privatumas, sąveikumas, kad būtų galima atnaujinti galiojančius sveikatai skirto DI standartus.

13.Išlaikyti Europos lyderystę: robotikos strategija DI pasaulyje

Bendrų veiksmų priežastys

DI grindžiama robotika yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemsiančių ES produktyvumą, konkurencingumą, atsparumą ir atvirą strateginį savarankiškumą, kartu skaitmeninę pertvarką vykdančiame pasaulyje išsaugant atvirą ekonomiką 201 . Robotika greitai tobulėja ir DI valdomi robotai vis labiau diegiami ir daro nemažą poveikį daugelyje sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, žemės ūkio (maisto) produktų, apžiūrų ir techninės priežiūros, logistikos, kosmoso, statybos, gamybos ir kt. DI grindžiamos robotikos paplitimas taps paskata vystytis ES robotikos pramonei, o veiklos sričių, kuriose veiks robotai, spektras išsiplės, todėl žmonės ir robotai daugiau bendradarbiaus 202 .

COVID-19 poveikis pasaulio ekonomikai parodė, kad reikia daugiau atsparių tiekimo grandinių. Robotikos automatizavimas teikia galimybių į Europą susigrąžinti tam tikrą į kitas šalis perkeltą gamybą ir padidinti Europos savarankiškumą lemiamos reikšmės vertės grandinėse. Tikimasi, kad robotika įvairiais būdais vis labiau padės darbuotojams ir pagerins darbo sąlygas. Demografinės problemos Europoje padidins robotų ir automatizavimo poreikį 203 , ypač paslaugų sektoriuje (visų pirma pagyvenusių asmenų sveikatos priežiūros ir savarankiško gyvenimo srityse).

Apskritai robotika neišvengiamai duos didelės naudos visuomenei, ekonomikai, aplinkai ir visiems žmonėms.

Šis vystymasis kelia ir tam tikrų problemų. Kintanti darbo rinka aiškiai rodo būtinumą sukurti naujų darbo metodų ir išplėtoti tinkamą įgūdžių ir gebėjimų mokymą, kad būtų galima dirbti greta robotų ir suprasti jų galimybes ir apribojimus. Jeigu šie veiksniai nebus sureguliuoti, jie pakirs pasitikėjimą robotų technologijomis ir jų priimtinumą. Vystantis DI technologijoms ir jas įsisavinant, Komisija ir toliau atidžiai stebės jų poveikį visuomenei, užimtumui ir darbo sąlygoms.

Kita vertus, robotikos specifiškumas susijęs su fizine žmonių ir aplinkos sąveika. Robotai taps vis savarankiškesni ir vyks jų ir žmonių sąveika, ar tai būtų kartu dirbantys stacionarūs robotai, ar paslaugas teikiantys robotai. Tai kelia saugos klausimų: artumas su žmonėmis ir sąveika su jais verčia taikyti labai aukštus saugos standartus, kad būtų išvengta nelaimių ir sužalojimų. Artumas su žmonėmis taip pat kelia klausimų, kaip užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems ir jų įtraukumą. Be to, robotai tampa vis labiau susiję tarpusavyje, taip pat su kitų rūšių įrenginiais ir apdoroja daugiau duomenų, todėl gali kelti pavojų privatumui ir kibernetiniam saugumui. Visi šie aspektai išryškina būtinumą spręsti bandymų klausimus, o tai ir planuojama daryti būsimuose Bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūros objektuose, ir spręsti tokius klausimus kaip sertifikavimas ir atitiktis reglamentavimo sistemai, pvz., pasitelkiant apribotąsias bandomąsias reglamentavimo aplinkas.

Taigi, robotika yra politikos sritis, galinti daryti didelį ekonominį ir socialinį poveikį ir apimanti svarbiausias sritis, kuriose būtų galima remti Europos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Europa turi puikių galimybių išnaudoti šį potencialą ir išspręsti minėtas problemas. Europos robotikos pramonė ir mokslinių tyrimų bendruomenė pirmauja pasaulyje: Europoje yra įsisteigę daug robotų gamintojų, gaminančių apie ketvirtadalį visų pramoninių robotų ir paslaugų robotų. Kai kuriose profesionalių paslaugų robotikos, pvz., melžimo robotų, srityse Europos gamintojai dominuoja rinkoje. Europa taip pat pirmauja robotikos mokslinių tyrimų srityje ir yra įrodžiusi poveikį daugeliu naudojimo atvejų svarbiausiuose sektoriuose (pvz., sveikatos priežiūros, žemės ūkio, apžiūrų, jūrų, gamybos sektoriuose). Pramonės ir paslaugų robotikos tendencijos artėja vienos prie kitų ir vienos kitas sustiprina. Tai suteikia Europos kūrėjams unikalią galimybę stiprinti savo pajėgumus ir perspektyvas rinkoje.

Nepaisant to, norint išlaikyti ir įtvirtinti stiprią Europos poziciją ir visapusiškai pasinaudoti jos pranašumais, reikalingos daugelio įvairių viešųjų ir privačiųjų subjektų intelektinės ir finansinės investicijos ir bendradarbiavimas. Be to, Europai imantis veiksmų robotikos srityje turi būti išnaudojamos naujausios DI tendencijos, kad būtų sprendžiami inovacijų ir standartizacijos, pasitikėjimo, įgūdžių trūkumo ir poveikio darbo vietoms bei aplinkai klausimai ir atitinkamai būtų galima sudaryti sąlygas pasirengti naudoti saugius ir patikimus robotikos sprendinius.

Perspektyvos

Komisija:

-pagal šį Suderintą planą įgyvendins veiksmus, kuriais sieks užtikrinti, kad Europa ir toliau būtų pasaulio robotikos centras. Veiksmai apima mokslinių tyrimų, inovacijų ir diegimo elementus 204 , taip pat svarbius aspektus, susijusius su sauga ir saugumu, bandymais ir validavimu, socialiniais ir ekonominiais klausimais, įgūdžiais ir gebėjimais, pasitikėjimu ir etika. Imantis minėtų veiksmų remiamasi ankstesnėmis ir dabartinėmis iniciatyvomis, ypač Robotikos viešojo ir privačiojo sektorių partneryste pagal programą „Horizontas 2020“ ir naująja bendru programavimu grindžiama Europos dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partneryste pagal programą „Europos horizontas“, įtvirtintu strateginiu požiūriu ir šis požiūris toliau plėtojamas;

-remdamasi esamų struktūrų informacija ir kitomis atitinkamomis ES ir nacionalinio lygmenų 205 politikos iniciatyvomis ir siekdama prireikus jas dar labiau papildyti, įvertins poreikį ir, jeigu manys, kad reikia – parengs specializuotą robotikos politikos stebėjimo centrą, kuris stebės robotikos strategijos įgyvendinimą ir padės ją įgyvendinti – vertins pažangą ir rems koordinavimą ir bendradarbiavimą;

-2021 m. pirmą kartą atliks galimų reglamentavimo kliūčių peržiūrą ir pritars sertifikavimui, kuriuo bus sudarytos sąlygos kurti ir įsisavinti robotikos sprendinius;

-specialiuose pagal Skaitmeninės Europos programą įrengtuose TEF, kuriuos bus pradėta statyti 2022 m., išbandys tikėtiną DI valdomų robotų veiklos efektyvumą ir saugą. TEF taip pat turėtų padėti atlikti atitikties vertinimo procedūras ir šioje srityje išvystyti standartizacijos veiklą;

-toliau rems robotikos sprendinių kūrimą ir nuo 2022 m. jų diegimą TEF, prisidedančiuose prie žaliojo kurso įgyvendinimo, taip pat daug dėmesio skirs kitiems visuomeniniams uždaviniams, pvz., sveikatai ir žmonių gerovei;

-per bendru programavimu grindžiamą Europos dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partnerystę, parengtą pagal praeityje sėkmingai įgyvendintas ankstesnes partnerystės programas 206 , rems Europoje vykdomus robotikos mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šioje viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje, kurią planuojama pradėti įgyvendinti 2021 m. antrą ketvirtį, ypatingas dėmesys bus skiriamas standartizacijai, kad būtų galima skatinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą robotikos ekosistemoje;

-pasinaudodama savo specialiu Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklu, rems Europos robotikos sektorių bei suinteresuotuosius subjektus ir skatins pasirengimą naudoti robotikos sprendinius; 

-įtrauks robotiką tarp dalykų, aptariamų plataus užmojo aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių strategijoje, numatytoje pagal Skaitmeninės Europos programą, t. y. nuo 2022 m. rems specializuotas robotikos švietimo programas ar modulius, įdarbinimą ir trumpalaikius robotikos mokymo kursus;

-Nuo 2022 m. pagal programos „Europos horizontas“ projektus rems mokslinius tyrimus ir inovacijas, orientuotus įnaujos kartos DI valdomą robotiką. Iniciatyvos turėtų būti sutelktos, be kitų dalykų, į pastangas padaryti robotus labiau linkusius bendradarbiauti ir įdiegti jiems geresnį supratimą apie pasaulį, taip užtikrinant saugą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsparumą, pvz., gebėjimą veikti ekstremaliomis fizinėmis sąlygomis. taip pat

-rems keitimąsi žiniomis, praktika ir patirtimi robotikos srityje, pvz., apie naudojimo atvejus konkrečiuose sektoriuose arba konkrečių rūšių robotų (bepiločių orlaivių) naudojimo atvejus.

Komisija ir valstybės narės:

-bendradarbiaudamos analizuos atitinkamas DI ir robotikos iniciatyvas ES ir nacionaliniu lygmenimis, nustatydamos galimas spragas, prioritetus ir politikos rodiklius;

-bendradarbiaus su nacionalinėmis, regioninėmis ir tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis siekdamos apibrėžti bendrus standartus, įskaitant standartus tokiais aspektais kaip sauga, saugumas, sąveikumas, daugiaagentės sistemos arba pasidalijamoji ir kintanti autonomija, kad būtų atnaujinti galiojantys pažangiosios robotikos standartai; taip pat

-populiarins robotiką švietimo sistemoje tarp visų amžiaus grupių, lyčių ir socialinių grupių asmenų, taip didindamos informuotumą ir pasitikėjimą, ir skatins naudoti robotiką kaip priemones mokymuisi ir mokymui palengvinti, kaip numatyta pagal iniciatyvas, nurodytas skirsnyje apie įgūdžius ir talentus.

Valstybės narės raginamos:

-parengti nacionalinius investicijų į robotiką planus ir juos įtraukti į atitinkamas savo DI strategijas – remiantis Europos strategija ir aktyviai dalyvaujant nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams, pagrindinį dėmesį skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone skaitmeninei pertvarkai remti.

14.Pasiekti, kad viešasis sektorius taptų DI naudojimo kelrodžiu

Šiame skirsnyje visų pirma kalbama apie priemones, kuriomis remiamas DI technologijų įsisavinimas viešajame sektoriuje.

Atliktų veiksmų apžvalga

DI prietaikos gali padėti teikti geresnes viešąsias paslaugas, pvz., pagerinti piliečių ir valdžios institucijų sąveiką, sudaryti sąlygas naudotis išmanesniais analitiniais pajėgumais arba pagerinti įvairių viešojo sektoriaus sričių efektyvumą bei remti demokratinius procesus 207 . Naudotis DI sistemomis gali būti naudinga vykdant visą svarbiausią viešojo sektoriaus veiklą. Anksti pasirengęs naudoti DI, viešasis sektorius gali būti saugaus, patikimo ir tvaraus DI naudojimo pradininkas 208 .

Kad gilesnis ir platesnis DI įsisavinimas taptų tikrove, Europos viešajam sektoriui turėtų būti prieinamas pakankamas finansavimas, priemonės, įgūdžiai ir įgaliojimai vykdyti strateginius tvarius pirkimus ir pasirengti naudoti DI grindžiamas sistemas. EGADP yra beprecedentė galimybė visoje Europoje paspartinti DI įsisavinimą viešojo administravimo srityje, pasitelkiant pavyzdinę iniciatyvą „Modernizavimas“, kuria siekiama suteikti postūmį investicijoms ir reformoms – viešojo administravimo srities skaitmenizacijai.

Itin didelę reikšmę viešojo sektoriaus pasirengimui naudoti DI turi viešieji pirkimai. Jie gali padėti Europoje skatinti patikimo ir saugaus DI technologijų paklausą ir pasiūlą. Šioje srityje Komisija rengia DI diegimo programą 209 , kuri padės vykdyti DI sistemų viešuosius pirkimus ir pertvarkyti pačius viešųjų pirkimų procesus. Šia programa siekiama padėti Europos viešajam sektoriui pasinaudoti savo stipria kolektyvine perkamąja galia ir atitinkamai tapti katalizatoriumi bei skatinti patikimo DI paklausą. Viešasis sektorius galėtų būti pradininkas kuriant, perkant, diegiant ir pradedant naudoti patikimo ir į žmogų orientuoto DI prietaikas, pavyzdžiui, panaudoti novatoriškų sprendinių viešuosius pirkimus arba per ikiprekybinius viešuosius pirkimus orientuoti naujų sprendinių kūrimą į savo poreikius.

Beveik visų valstybių narių nacionalinėse DI strategijose numatyti veiksmai DI naudojimui viešųjų paslaugų srityje skatinti 210 . Šiuo metu daugiau kaip pusė naudojamų DI sprendinių lemia laipsniškus arba techninius viešojo sektoriaus procesų pakeitimus 211 . Valstybės narės ir Komisija pradėjo įgyvendinti tarpusavio mokymosi priemones ir keistis geriausia viešojo sektoriaus DI praktika visoje ES 212 .

Bendradarbiaujamieji tarpvalstybiniai novatoriškų DI sprendinių viešieji pirkimai arba ikiprekybiniai viešieji pirkimai teikia galimybių išnaudoti įvairią sąveiką ir pasiekti didesnę kritinę masę pateikiant DI sprendinius visos Europos viešojo sektoriaus rinkai. Pirkdami, diegdami, pradėdami naudoti ir platesniu mastu įsisavindami DI sprendinius, įvairių valstybių narių subjektai turi galimybę imtis bendrų europinių veiksmų.

Pavyzdžiui, 2018 m. lapkričio mėn. valstybių narių viešojo administravimo institucijoms buvo pristatytas DI grindžiamas Komisijos mašininio vertimo portalas „eTranslation“ 213 . Praėjus dvejiems metams, šiuo internetiniu mašininio vertimo portalu įvairiose valstybėse narėse naudojasi 6 600 valstybės tarnautojų. Nacionalinės institucijos gali prašyti tiesioginės prieigos prie internetinės paslaugos, kuria šiuo metu naudojasi apie 50 administravimo institucijų, įskaitant Švedijos nacionalinį duomenų portalą, Italijos Respublikos Deputatų Rūmus ar socialinės apsaugos institucijas 214 . Komisija taip pat yra įsitraukusi į su DI susijusius veiksmus, pavyzdžiui, į Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimus (ISA)² 215 , įskaitant bandomąjį projektą, kuriuo sprendžiamos mašinų mokymosi naudojimo problemos, susijusios su dokumentų peržiūra ir rūšiavimu administravimo institucijose 216 . Kitos iniciatyvos – tai, pavyzdžiui, DI naudojimo teisingumo srityje 217 analizė ir praktinių internetinių DI seminarų tos srities DI prietaikų naudojimo klausimais organizavimas 218 .

Perspektyvos

Komisija:

-2021 m., kaip paskelbta Baltojoje knygoje, pradės įgyvendinti DI diegimo programą 219 , kuri padės vykdyti DI sistemų viešuosius pirkimus ir pertvarkyti pačius viešųjų pirkimų procesus; visų pirma:

-atvirus ir skaidrius sektorinius dialogus, padėsiančius užmegzti ryšį tarp viešųjų pirkimų vykdytojų (kurie nori žinoti, kokiais sprendiniais bus galima patenkinti jų poreikius) ir Europos pramonės (kuri nori tiekti produktus ir (arba) teikti paslaugas viešojo administravimo institucijoms ir kuriai reikia daugiau žinoti apie institucijų planus) 220 ;

-tai bus organizuojama Europos mastu, valstybės narės galės mokytis viena iš kitos. Pasitelkiant Europos skaitmeninių inovacijų centrus visoje Europoje bus skatinamas pramonės subjektų dialogas 221 . Taigi, šia programa bus skatinamos pramonės investicijos į DI ir naujų DI technologijų ir prietaikų kūrimą;

-2021 m. sukurs viešųjų pirkimų duomenų erdvę 222 , kurioje bus pateikta visapusiška ES viešųjų pirkimų rinkų apžvalga 223 . Būsima IT priemone bus palengvinamas DI metodų taikymas viešųjų pirkimų duomenims analizuoti. Turimi duomenys kartu su atnaujintomis galingomis analizės priemonėmis turės didžiulę reikšmę tobulinant viešųjų pirkimų valdymą; taip pat

-toliau stengsis palengvinti valstybių narių tarpusavio mokymąsi ir padėti rinkti informaciją apie gaires ir DI įdiegimą viešųjų paslaugų srityje, remdamasi geriausia praktika ir galimybių pakartotinai naudoti DI grindžiamas sistemas bei sprendinius analize bei įvardydama atitinkamų įvairių sektorių suinteresuotųjų subjektų galimybes bendradarbiauti tarpusavyje 224 .

Padedama valstybių narių, Komisija:

-pagal Skaitmeninės Europos programą finansuos viešojo administravimo institucijų pasirengimo naudoti DI iniciatyvas vietos lygmeniu – bus stiprinami Europos pajėgumai diegti ir platesniu mastu įsisavinti DI valdomus vietos skaitmeninius dvynius 225 (kvietimas bus paskelbtas 2021 m. ketvirtą ketvirtį, projektas bus pradėtas 2022 m. trečią ketvirtį);

-padės viešojo administravimo institucijoms, įskaitant miestus ir bendrijas, sukurti DI algoritmų registrus, siekdama didinti piliečių pasitikėjimą ir skatinti naudoti administravimo institucijoms skirtus DI valdomų prietaikų katalogus, kad viešasis sektorius aktyviau įsisavintų DI, pavyzdžiui, per reikminę DI platformą (kvietimas bus paskelbtas 2021 m. ketvirtą ketvirtį, projektą planuojama pradėti 2022 m. trečią ketvirtį); taip pat

-toliau padės viešojo administravimo institucijoms, įskaitant miestus ir bendrijas, įsigyti patikimą DI – pasitelkiant judėjimą „Living-in.EU“ 226 ir kitas priemones bus parengtas minimalių pajėgumų rinkinys, taikytinas algoritmams, naudojamiems pagal sutarties sąlygas (pvz., sąžiningo DI minimalaus sąveikumo mechanizmui) 227 . Minimalūs pajėgumai galėtų būti programų sąsajos automatizuoto sprendimų priėmimo lygiams atskleisti.

Valstybės narės raginamos:

-visapusiškai naudotis EGADP teikiamomis galimybėmis į savo nacionalinius gaivinimo ir atsparumo planus įtraukti priemones, visų pirma skirtas (pavyzdžiui) pajėgumams stiprinti, kad būtų galima išnaudoti predikcinės analizės ir DI pranašumus formuojant politiką ir teikiant viešąsias paslaugas. Siūlomos reformos ir investicijos pagal šį komponentą visų pirma vykdomos įgyvendinant EGADP pavyzdinę iniciatyvą „Modernizavimas“, daugiausia skirtą viešojo administravimo ir paslaugų, įskaitant teismų ir sveikatos priežiūros sistemas, skaitmenizacijai. Jos taip pat gali atspindėti EGADP pavyzdinės iniciatyvos „Persikvalifikavimas ir įgūdžių tobulinimas“ tikslus – suteikti valstybės tarnautojams ir vadovams įgūdžių ir naujų gebėjimų, ypač susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarkomis ir su inovacijų stiprinimu viešojo administravimo srityje.

15.Taikyti DI teisėsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse

Bendrų veiksmų priežastys

Jeigu DI sistemos suprojektuojamos ir naudojamos laikantis demokratinių principų ir pagrindinių teisių, jos gali tapti itin svarbia technologija, padedančia vidaus reikalų institucijoms (tačiau jų nepakeičiančia) 228 ir stiprinančia saugumą. Visų pirma teisėsaugos institucijos turėtų būti pajėgios veikti greitai kintančioje ir besiformuojančioje nusikalstamoje aplinkoje, kad galėtų sustiprinti visų asmenų apsaugą ir saugą 229 . DI taip pat gali pagerinti kibernetinį saugumą, pavyzdžiui, padėdamas rinkti žvalgybos informaciją apie grėsmes – pagal ankstesnę patirtį atpažindamas tendencijas, sumažindamas reagavimo į incidentus laiką ir sudarydamas geresnes sąlygas laikytis geriausios saugumo praktikos.

Valstybės narės vidaus reikalų srityje 230 vis dažniau naudoja DI sistemas, nes jos pasirodė labai naudingos siekiant pagerinti viešąją tvarką, padėti tiksliai priimti sprendimus ir kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu 231 . Kuriant ir diegiant DI technologijas vidaus reikalų srityje būtinas tvirtesnis bendradarbiavimas. Sujungusios pajėgas ir visapusiškai laikydamosi pagrindinių teisių, valstybių narių teisėsaugos ir kitos institucijos gali veiksmingai spręsti naujus uždavinius, kuriuos kelia didžiulis duomenų kiekis, dar rafinuotesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veikla ir DI naudojimas nusikalstamose organizacijose, visų pirma darant kibernetinius nusikaltimus 232 , taip pat didėjantys reikalavimai taikyti sklandžias, greitas ir naudotojams patogias procedūras. Todėl valstybės narės kaip vieną iš politinių prioritetų dar kartą pakartojo ir kaip svarbų etapą pabrėžė būtinumą remti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimą, kad teisėsaugos institucijos galėtų naudoti DI savo kasdieniame darbe, taikydamos aiškias apsaugos priemones 233 . Valstybės narės paragino Komisiją skatinti sukurti DI talentų rezervą ir padėti sukurti teisėsaugos institucijoms skirtas skaitmeninio raštingumo ir įgūdžių mokymo galimybes 234 .

2020 m. gruodžio 9 d. Komisija priėmė ES kovos su terorizmu darbotvarkę 235 , kurioje pabrėžiamas gilus DI poveikis teisėsaugos institucijų gebėjimui reaguoti į terorizmo grėsmes, laikantis pagrindinių teisių ir laisvių. Be to, 2020 m. valstybės narės ir ES įsteigė ES vidaus saugumo inovacijų centrą, kuris taip pat daug dėmesio skiria DI priemonėms 236 ir veikia kaip bendradarbiavimo tinklas. Komisija taip pat priėmė pasiūlymą dėl sustiprintų Europolo įgaliojimų, kad ši agentūra galėtų kovoti su besiformuojančiomis grėsmėmis – jai buvo sudarytos sąlygos veiksmingai bendradarbiauti su privačiomis šalimis ir sustiprintas jos vaidmuo inovacijų srityje 237 . Europolas turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį: 1) padėdamas valstybėms narėms kurti naujus DI grindžiamus technologinius sprendimus, kurie būtų naudingi nacionalinėms teisėsaugos institucijoms visoje Sąjungoje, ir 2) populiarindamas etišką, patikimą ir į žmogų orientuotą DI, kuriam taikomos griežtos saugumo, saugos ir pagrindinių teisių apsaugos priemonės 238 . 2021 m. balandžio 14 d. Komisija taip pat pristatė naują ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją, kuria siekiama užtikrinti modernų atsaką į technologines tendencijas, įskaitant DI naudojimą nusikalstamos veikos tyrimuose, pvz., didelių duomenų kiekių analizei arba tamsiojo interneto tyrimams 239 .

Be to, siekdama išspręsti specifinius uždavinius vidaus reikalų srityje, apimančius gebėjimą reaguoti į nusikaltimus, padarytus arba palengvintus naudojantis DI technologijomis, Komisija parengė konkretiems sektoriams – teisėsaugai, migracijai ir prieglobsčiui – skirtas darbo kryptis 240 . ES koordinavimo pastangos šioje politikos srityje yra sutelktos į kompetentingų institucijų veiklos efektyvumo didinimą sutelkiant išteklius ir ekspertines žinias, keičiantis geriausia praktika ir prireikus pakoreguojant teisinę sistemą. Taip, be kita ko, pasiekiamas tikslas, kad DI valdomos technologijos visapusiškai atitiktų demokratines vertybes, teisinės valstybės principą ir pagrindines teises bei principus, įskaitant nediskriminavimą ir duomenų apsaugą. Šios pastangos taip pat padės sukurti pasitikėjimo ekosistemą.

Perspektyvos

Siekdama didinti skaidrumą, paaiškinamumą ir visuomenės pasitikėjimą, Komisija:

-pagal Skaitmeninės Europos programą 241 paskelbs teisėsaugai skirtą Europos saugumo duomenų erdvę (2022 m. pirmą ketvirtį). Tai bus atskira duomenų erdvė, patenkanti į platesnes viešojo administravimo institucijoms skirtas bendras Europos duomenų erdves, kaip paskelbta Europos duomenų strategijoje;

-2021 m. įvertins, ar įmanoma ES lygmeniu sukurti teisėsaugai skirtą duomenų valdymo ir duomenų mokslo sistemą; kad būtų galima padidinti DI valdomos duomenų analizės skaidrumą ir paaiškinamumą 242 ;

-2021 m. pirmą ketvirtį finansuos Jungtinių Tautų tarpregioninio nusikalstamumo ir justicijos mokslinių tyrimų instituto projektą, kad galėtų parengti teisėsaugos institucijoms skirtą pasaulinį priemonių rinkinį ir taip skatinti patikimą, teisėtą ir atsakingą DI naudojimą teisėsaugos tikslais (kaip aprašyta iš dalies pakeistoje Vidaus saugumo fondo 2020 m. darbo programoje);

-2021 m. ir toliau vykdys naujus koncepcijų pagrindimo projektus, skirtus konkretiems DI naudojimo atvejams įprastos sienų kontrolės, migracijos ir policijos patikrinimų srityse 243 ;

-2021 m. pradės įgyvendinti bandomąjį bendros Europos migracijos prognozavimo sistemos projektą, remdamasi DI technologija grindžiamos prognozavimo ir ankstyvojo perspėjimo apie migraciją priemonės galimybių studijos rezultatais 244 ; taip pat

-toliau finansuos Europoje vykdomus ir pagrindines teises bei ES vertybes visiškai atitinkančius teisėsaugos, migracijos ir prieglobsčio sritims skirto DI mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais bus siekiama parengti prietaikas ir sukurti žinių bazę.

Komisija, valstybės narės ir atitinkamos ES agentūros:

-bendradarbiaus su ES vidaus saugumo inovacijų centro veikla susijusiais klausimais;

-bendradarbiaus dėl DI prietaikų – naudingo pagalbininko vykdant prieglobsčio procedūras ir gerinant jų veiksmingumą; taip pat

-imsis veiksmų, kuriais bus remiamas aplinkosaugos teisės normų vykdymo užtikrinimas ir padedant DI technologijoms kovojama su nusikaltimais aplinkai 245 .

16. Naudojantis DI pasiekti, kad judumas būtų pažangesnis, saugesnis ir tvaresnis

Bendrų veiksmų priežastys

Itin didelę reikšmę ateities judumui turi DI ir automatizavimas. Jie gali padėti pagerinti transporto efektyvumą ir saugą, optimizuoti pajėgumų naudojimą ir eismo srautus, sudaryti geresnes sąlygas pasiekti technologijų ir kalbų sąveikumą. DI gali optimizuoti daugiarūšio vežimo grandines ir sudaryti sąlygas eksploatuoti automatizuotas transporto priemones. Daugėjant prieinamų duomenų ir DI grindžiamų analizės priemonių, DI palengvins galimybes teikti naujas, saugias, įtraukesnes, tvarias ir efektyvesnes keleivių ir krovinių vežimo ir judumo paslaugas. Siekiant užtikrinti tikrai įtraukias vežimo ir judumo paslaugas, duomenų rinkiniai, pagal kuriuos mokomi DI algoritmai, turi būti reprezentatyvūs ir subalansuoti, kad būtų išvengta neplanuotų rezultatų ir galimo tam tikrų transporto naudotojų diskriminavimo.

2020 m. spalio 29 d. neoficialiame Tarybos posėdyje ES transporto ministrai pabrėžė, kaip svarbu iniciatyviai bendradarbiauti su ES institucijomis ir sujungti pajėgas siekiant „užtikrinti, kad Europa išnaudotų skaitmeninei revoliucijai būdingas galimybes sukurti ateičiai pritaikytą judumą, galingą ekonomiką su saugiomis, patraukliomis darbo vietomis ir neutralaus poveikio klimatui ateitimi, kurioje įmanoma gyventi“ 246 .

2020 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė savo darnaus ir išmanaus judumo strategiją 247 , kurioje (be kitų dalykų) numatyta parengti judumo srities DI veiksmų gaires 248 ir sukurti bendrą Europos judumo duomenų erdvę, kaip nurodyta 2020 m. vasario mėn. paskelbtoje Europos duomenų strategijoje.

DI technologijos turi poveikį visų rūšių transportui ir ES jau parengė iniciatyvas 249 , skirtas pasinaudoti DI teikiamomis galimybėmis:

-aviacijos sektoriuje 2020 m. vasario mėn. Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) paskelbė DI srities gaires. Eurokontrolė kartu su Europos Komisija ir daugeliu įvairių organizacijų partnerių įsteigė Europos aviacijos aukšto lygio grupę DI klausimais (EAAI HLG), kuri 2020 m. kovo mėn. paskelbė veiksmų planą FLY AI 250 . Be to, EASA vykdo projektą „Data4Safety“, pagal jį kuriamas didelis duomenų rezervas, galintis padėti Europos lygmeniu valdyti saugos riziką 251 ;

-geležinkelių sektoriuje bendroji įmonė „Shift2Rail“ (S2R) šiuo metu rengia 3 ir 4 lygio automatinio traukinių eismo valdymo, apimančio DI naudojimą, specifikacijas. Be to, jau svarstoma galimybė naudoti DI pagal BĮ S2R sistemos inovacijų programas tiek keleivinio, tiek krovininio geležinkelio transporto srityje 252 . DI naudojimas bus vis labiau įtraukiamas į BĮ S2R teisių perėmėjo veiklą, nes skaitmenizacija ir automatizavimas bus pagrindiniai veiksniai, sudarysiantys sąlygas atlikti sisteminę geležinkelių pertvarką;

-vidaus vandenų sektoriuje „Upių informacijos paslaugomis grindžiamas koridorių valdymas“ (RIS COMEX) yra EITP finansuojamas kelių paramos gavėjų projektas 253 . Daugeliui šių upių informacijos paslaugomis grindžiamų koridorių (informacijos) paslaugų naudojami didieji duomenys ir DI algoritmai optimaliems maršrutams, eismo tankiui ir prognozuojamam atvykimo laikui apskaičiuoti; taip pat

-kelių transporto sektoriuje Bendradarbiaujamojo, susietojo ir automatizuoto judumo (CCAM) platformos ir būsimos Europos CCAM partnerystės darbe atsižvelgiama į DI ir konkrečius savivaldžio judumo keliamus etikos klausimus. Europos Komisijos ekspertų grupės ataskaitoje „Susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių etika“ pateikiama rekomendacijų dėl kelių eismo saugumo, privatumo, sąžiningumo, paaiškinamumo ir atsakomybės 254   255 .

Perspektyvos

Europos Komisija, padedama valstybių narių:

-2021 m. parengs judumo srities DI veiksmų gaires, kaip paskelbta Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje;

-2021 m. ir vėliau rengs veiksmus ir teiks finansavimą, siekdama remti duomenų prieinamumą, duomenų apdorojimo technologijas ir pajėgumus bei dalijimąsi duomenimis duomenų erdvėse pagal programą „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą ir vykdant Europos debesijos susiejimo veiklą. Norint sukurti patikimus DI algoritmus, kuriais būtų galima pagerinti transporto saugą ir optimizuoti eismo srautus, būtinas duomenų prieinamumas ir vientisumas;

-bendradarbiaus ir padės imtis veiksmų standartizacijos srityje, taikyti tinkamas patvirtinimo procedūras ir pasiekti sąveikumą bendrojoje rinkoje, kad būtų galima skatinti greitai įgyvendinti automatizuotas funkcijas; taip bus pagerintas ir tarptautinis konkurencingumas;

-apsvarstys priemones, kaip paspartinti novatoriškų DI technologijų diegimą Europos transporto ir judumo sektoriuose. Visų pirma kalbant apie CCAM technologijas ir sistemas, bendru programavimu grindžiamą Europos CCAM partnerystę, kurios subjektai sieks įtvirtinti sąveiką su bendru programavimu grindžiama Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partneryste ir pasirengti didelio masto diegimui. Kitomis priemonėmis būtų galima išnagrinėti konkrečius funkcinės automobilių saugos ir saugumo reikalavimus; ir patvirtins priemones, kuriomis būtų galima palengvinti pasitikėjimą ir socialinį CCAM priimtinumą – didinti technologijos skaidrumą, saugą ir paaiškinamumą;

-2021 m. išdėstys įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatys automatizuotų transporto priemonių ir visiškai automatizuotų transporto priemonių technines specifikacijas, įskaitant saugos aspektus, susijusius su DI naudojimu ir kibernetiniu saugumu 256 ; taip pat

-2021 m. pasiūlys naujas taisykles dėl prieigos prie transporto priemonės kaupiamų duomenų, kuriomis bus užtikrinta sąžininga ir veiksminga judumo paslaugų teikėjų prieiga prie transporto priemonės duomenų.

Valstybės narės raginamos:

-naudojantis atitinkamomis Europos partnerystės programomis, aktyviai skatinti DI technologijų taikymo automatizuotoms visų rūšių transporto funkcijoms plėtrą ir bandymus;

-analizuoti ir sudaryti palankias sąlygas visų rūšių transporto priemonėse diegti patikimus DI sprendinius, kuriais būtų galima padidinti efektyvumą naudojantis automatizuotomis judumo paslaugomis ir krovininio transporto operacijomis ir taip sumažinti naštą aplinkai;

-siekiant sukurti bendrą Europos žinių bazę, dalytis patirtimi, įgyta vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus ir bandomuosius projektus;

-įvertinti miesto transporto priemonių automatizavimo galimybes ir remti miestų pastangas persitvarkyti – permąstyti judumo sistemas, taip pat viešojo transporto paslaugas, techninę infrastruktūros priežiūrą, logistiką, įkainius ir reglamentavimą; taip pat

-visapusiškai naudotis EGADP teikiamomis galimybėmis, pavyzdžiui, vykdant veiksmus, aprašytus pasitelkiant „Švaraus, išmanaus ir teisingo miestų judumo“ komponento pavyzdį 257 . Šis pavyzdinis komponentas yra pagrindinis Europos pavyzdinės iniciatyvos „Įkrovimas ir degalų papildymas“ aspektas, juo skatinamos ateičiai pritaikytos švarios technologijos, kuriomis siekiama greičiau pradėti naudoti tvarų, prieinamą ir išmanų transportą, netaršias ir mažataršes transporto priemones, įkrovimo stoteles ir degalines, taip pat patikimesnę, daugiau aprėpiančią viešojo transporto sistemą. Šis pavyzdinis komponentas taip pat yra susijęs su pakankamu atsinaujinančiųjų išteklių elektros ir vandenilio energijos tiekimu ir su Europos pavyzdine iniciatyva „Pagreitinimas“. Šio komponento priemonėmis, pavyzdžiui, būtų galima remti transporto skaitmenizaciją, kuria bus sudarytos sąlygos atsirasti novatoriškiems su judumu susijusiems verslo subjektams ir paslaugoms, pvz., pajėgumų planavimui ir eismo valdymo sistemoms. Išmaniajam judumui bus naudingas pasirengimas naudoti 5G, taip pat DI, blokų grandinės ir kitų skaitmeninių technologijų plėtra, tačiau prie viso to prisidės ir pats išmanusis judumas.

17.Remti tvariam žemės ūkiui skirtą DI

Bendrų veiksmų priežastys

ES žemės ūkio sektorius yra vienas iš didžiausių pasaulyje maisto produktų gamintojų, užtikrina aprūpinimą maistu bei maisto kokybę ir teikia milijonus darbo vietų europiečiams. DI ir kitos skaitmeninės technologijos teikia galimybę padidinti ūkių efektyvumą, kartu pagerinant ekonominį ir aplinkos tvarumą.

DI valdomi sprendiniai ir robotai gali padėti ūkininkams, pavyzdžiui, verstis gyvulininkyste, užtikrinti gyvūnų gerovę 258 , veisti 259 , nuimti pasėlių derlių 260 arba ravėti 261 , taip pat gerokai sumažinti tokių priemonių kaip trąšos, pesticidai ar drėkinimo vanduo naudojimą 262 ir užtikrinti didelę ekonominę naudą ir naudą visuomenei 263 . Duomenų – tiek gautų didinant žemės ūkio skaitmenizaciją, tiek Žemės stebėjimo ar klimato duomenų – prieinamumas yra svarbus veiksnys, sudarantis sąlygas paspartinti DI grindžiamų sprendinių kūrimą ir juos plėtoti. Prognozuojama, kad DI valdomo tiksliojo ūkininkavimo rinkos ekonominė vertė augs ir iki 2025 m. visame pasaulyje pasieks 11,8 mlrd. EUR 264 .

2019 m. Komisija su valstybėmis narėmis rengė deklaraciją, kuria skatinamas visapusiškas požiūris į skaitmenizaciją ir išmanųjį tvarų žemės ūkį, be kita ko, sudarant palankias sąlygas naudoti DI. Šioje 25 Europos šalių pasirašytoje bendradarbiavimo deklaracijoje numatytas įsipareigojimas sudaryti palankias sąlygas diegti skaitmenines technologijas, įskaitant DI, žemės ūkyje ir kaimo vietovėse 265 .

Įgyvendindama žaliojo kurso darbotvarkę, 2020 m. gegužės mėn. Komisija pateikė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ 266 . Šia strategija siekiama palengvinti tvarią maisto gamybą ir Europos maisto grandinių pertvarką, kuri būtų naudinga vartotojams, gamintojams, klimatui ir aplinkai. Šią pertvarką būtų galima lengviau atlikti naudojantis DI ir vykdant išmanųjį ūkininkavimą – pavyzdžiui, būtų galima tvariai ir efektyviai valdyti tokius išteklius kaip vanduo, dirvožemis, biologinė įvairovė ir energija.

2014–2020 m. Komisija bendrai finansavo beveik 175 mln. EUR vertės programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų projektus, skirtus žemės ūkio skaitmenizacijai atlikti. Projektai buvo labiausiai orientuoti, pavyzdžiui, į tvarų išteklių naudojimą diegiant tokias skaitmenines technologijas kaip DI, robotika ir daiktų internetas.

Perspektyvos

Komisija kartu su valstybėmis narėmis:

-pagal Skaitmeninės Europos programą įsteigs žemės ūkio (maisto) sektoriaus DI skirtą TEF, visų pirma orientuotą į išmanųjį ūkininkavimą, pvz., siekiant pagerinti išlaidų efektyvumą ir aplinkos tvarumą;

-skatins žemės ūkį kaip vieną iš sričių, kurioms taikoma Europos skaitmeninių inovacijų centrų iniciatyva, kad būtų galima remti atitinkamų subjektų, įskaitant valstybes nares, suinteresuotuosius žemės ūkio subjektus ir Europos DI sistemos dalyvius, sąveiką;

-2023–2024 m. įgyvendins Europos bendrą žemės ūkio duomenų erdvę, kuria siekiama remti patikimą duomenų telkimą ir dalijimąsi jais 267 . Duomenų erdvėje jos dalyviams bus sudarytos sąlygos dalytis žemės ūkio duomenimis. Tikimasi sudaryti žemės ūkio sektoriui sąlygas gerinti savo tvarumo rodiklius ir konkurencingumą naudojantis gamybos ir kitų duomenų tvarkymo ir analizės priemonėmis, suteikiančiomis galimybę konkrečiuose ūkiuose taikyti tiksliai jiems pritaikytus gamybos metodus. Be to, bus atsižvelgiama į patirtį įgyvendinant suinteresuotųjų subjektų inicijuotą dalijimosi žemės ūkio duomenimis elgesio kodeksą 268 .

-2023–2024 m. pagal programą „Europos horizontas“ įsteigs bendru programavimu grindžiamą Europos žemės ūkio duomenų 269 partnerystę. Šia partneryste bus siekiama skatinti naudoti DI, kitas skaitmenines technologijas, geoerdvinius ir kitus aplinkos stebėsenos duomenis. Bus aktyviai įtraukiamos valstybės narės ir atitinkami žemės ūkio, mokslinių tyrimų ir pramonės suinteresuotieji subjektai, įskaitant programos „Copernicus“ dalyvius ir Žemės stebėjimo bendruomenę; taip pat

-pagal programą „Europos horizontas“ rems mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais DI ir robotikos technologijos susiejamos su jų naudojimo būdais žemės ūkio, miškininkystės, kaimo plėtros ir bioekonomikos srityse, kuo plačiau naudojantis ES erdvių infrastruktūros objektuose, pvz., „Copernicus“, turimais duomenimis.

Valstybės narės raginamos:

-visapusiškai naudotis EGADP finansavimu žemės ūkio (maisto) sektoriaus skaitmenizacijai atlikti, kaip numatyta nacionaliniuose planuose, pavyzdžiui, ne tik pagal Skaitmeninės Europos programą planuojamiems, bet ir papildomiems DI ir robotikos TEF ir Europos skaitmeninių inovacijų centrams žemės ūkio (maisto) pramonės srityje įsteigti;

-aktyviai dalyvauti partnerystėje „Duomenų žemės ūkis“ ir

-apsvarstyti galimybę finansuoti nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais DI ir robotikos technologijos susiejamos su jų naudojimo būdais žemės ūkio, miškininkystės, kaimo plėtros ir bioekonomikos srityse.

Išvados

2018 m. Suderinto plano tikslai tebėra aktualūs ir Suderintame plane nustatyta bendra kryptis pasirodė esanti tinkama, kad padėtų įgyvendinti Europos užmojį „tapti pirmaujančiu pasaulyje pažangiausio, etiško ir saugaus DI plėtojimo ir diegimo regionu, skatinančiu pasauliniu mastu laikytis požiūrio, kurio centre yra žmogus“ 270 . Pirmieji dveji įgyvendinimo metai patvirtino, kad valstybių narių ir Komisijos bendri veiksmai ir struktūrizuotas bendradarbiavimas yra itin svarbūs pasauliniam ES konkurencingumui ir DI kūrimo bei įsisavinimo lyderystei pasiekti.

Tolesni etapai turėtų būti orientuoti į bendrų veiksmų įgyvendinimą ir finansavimo programų, iniciatyvų ir veiksmų, kurių imamasi ES ir valstybių narių lygmeniu, susiskaidymo panaikinimą Siekdama palengvinti šį įgyvendinimą, Komisija padės imtis ir pati imsis šiame peržiūrėtame Suderintame plane bendrais bruožais išdėstytų priemonių. Ji pateiks praktines, įveiklinamąsias gaires, užtikrins bendradarbiavimą ir suteiks sistemas bei finansinių išteklių įgyvendindama ES finansavimo programas, pvz., programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą. Valstybės narės taip pat turi unikalią galimybę per EGADP kuo geriau išnaudoti DI savo ekonomikai ir viešojo administravimo institucijų veiklai suskaitmeninti.

Konkrečiai Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atidžiai stebės ir stiprins pažangą, padarytą įgyvendinant bendrus veiksmus, dėl kurių buvo susitarta Suderintame plane. Ši stebėsena ir tolesnis darbas turėtų būti struktūrizuoti, gerai parengti ir suteikti dinamišką padarytos pažangos registravimo ir analizės mechanizmą. Valstybės narės raginamos padėti Komisijai tai atlikti ir glaudžiai bendradarbiauti reguliariai teikiant naujausią informaciją apie atliktus veiksmus ir padarytą pažangą, jų analizes ir ataskaitas. Jos turėtų dalytis geriausia praktika ir siūlyti veiksmus, kuriais būtų galima dar labiau sustiprinti sąveiką. Toks struktūrinis gyvas dialogas reikalingas siekiant užtikrinti, kad Suderintame plane siūlomais bendrais veiksmais būtų pasiekta planuota sąveika ir sukurta pridėtinė vertė.

Peržiūrėtame Suderintame plane ir iš suinteresuotųjų subjektų gautoje grįžtamojoje informacijoje teigiama, kad dar yra galimybių imtis veiksmų siekiant skatinti glaudesnį bendradarbiavimą ir bendrųjų DI srities prioritetų bei iniciatyvų koordinavimą. Todėl Suderintame plane siūlomi veiksmai, kuriais siekiama sumažinti susiskaidymą tarp įvairių finansavimo priemonių, nacionalinio ir ES lygmens veiksmų, pačių mokslinių tyrimų bendruomenių ir tarp mokslinių tyrimų bendruomenių bei pramonės subjektų. Be kitų dalykų, dėl tokio susiskaidymo atsiranda nereikalingų informavimo ir sandorių išlaidų, gaunama mažesnė investicijų grąža, švaistomi ištekliai ir galiausiai prarandamos galimybės, kuriomis galėtų naudotis ES verslo subjektai. Konsultuodamasi su plačiąja visuomene, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis, pramonės atstovais, akademine bendruomene ir nacionalinėmis / regioninėmis valdžios institucijomis, Komisija nuolat vertins, kaip galima dar labiau sumažinti susiskaidymą.

Apibendrinant, šioje Suderinto plano 2021 m. redakcijoje remiamasi tvirtu ES ir valstybių narių bendradarbiavimu ir patirtimi, įgyta per pirmuosius dvejus Suderinto plano įgyvendinimo metus. Peržiūrėtame plane pateikiami svarbiausi veiksmai, kuriais būtų galima dar labiau sustiprinti valstybių narių ir ES bendradarbiavimą. Taigi, peržiūrėtas planas yra vertinga galimybė sustiprinti konkurencingumą, gebėjimą diegti inovacijas ir atsakingai naudoti DI Europos Sąjungoje. Tokiu metu, kai pasaulinė DI aplinka greitai evoliucionuoja, greita novatoriško DI plėtra ir įsisavinimas Europos Sąjungoje gali padėti išspręsti svarbiausius visuomeninius uždavinius ir paspartinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką.

1 priedėlis. Tvarkaraštis. Svarbiausi veiksmai

271 2 priedėlis Nacionalinių strategijų ir investicijų į DI analizė

1.Nacionalinių strategijų apžvalga 

1 lentelė 
Nacionalinės DI strategijos, ES valstybės narės ir Norvegija (pagal pradinio priėmimo datą)

Šaltinis – „AI Watch“ (Europos Komisija) 272 .

Strategijas iš viso priėmė 19 valstybių narių (vėliausiai – 2020 m. gruodžio mėn. – Ispanija ir Lenkija) ir Norvegija. Kai kurios valstybės narės (pvz., Suomija, Kipras ir Vokietija) jau peržiūrėjo ir atnaujino savo pradines strategijas 273 .

Nacionalinės DI strategijos ir pagalbinės politikos priemonės skiriasi pagal strateginį požiūrį, siūlomų veiksmų išsamumo lygį ir dėmesį tam tikriems sektoriams.

Valstybės narės savo nacionalines DI strategijas rengė skirtingais metodais – nuo aukšto politinio lygmens bendrosios strategijos, apimančios daug skirtingų politikos iniciatyvų, iki veiklos strategijų su konkrečiais veiksmais ir paskirtų biudžeto lėšų paketu.

Pavyzdžiui, 2020 m. atnaujintoje Vokietijos DI strategijoje reaguojama į naujas DI srities tendencijas, iniciatyvos sutelkiamos į penkias veiksmų sritis ir įtraukiamos 87 priemonės, kurias federalinė vyriausybė ketina įgyvendinti iki 2022 m. Numatydama su COVID-19 susijusį gaivinimo priemonių rinkinį, Vokietijos federalinė vyriausybė savo finansinį įsipareigojimą DI atžvilgiu iki 2025 m. padidino 2 mlrd. EUR iki 5 mlrd. EUR 274 . Estijos strategijoje pateikta visapusiška galiojančių ir siūlomų politikos priemonių, taip pat jų tikslų, terminų ir biudžeto sąmatų apžvalga. Ispanijos strategijoje siūloma 30 priemonių šešiose veiksmų srityse, įskaitant nemažą finansavimą įmonėms, kuris skiriamas kaip pagalba bei viešojo ir privačiojo sektorių rizikos kapitalas. Strategijoje taip pat numatyta Žaliojo DI programa, kuria siekiama skatinti kurti efektyvius algoritmus ir juos naudoti aplinkos problemoms spręsti.

Kai kurios valstybės narės priemones DI kūrimui ir diegimui remti įtraukė į kitas skaitmenizacijos strategijas. Pavyzdžiui, Bulgarijos dirbtinio intelekto kūrimo koncepcija grindžiama 2020 m. liepos mėn. patvirtintu nacionaliniu strateginiu dokumentu „Bulgarijos skaitmeninė transformacija (2020–2030 m.)“, koncepcijoje atsižvelgiama į kai kuriose sektorinėse strategijose numatytas DI kūrimo ir diegimo srities priemones. Būsima Belgijos nacionalinė strategija yra trijų regioninių strategijų derinys (atitinkantis Belgijos vidaus kompetencijos sričių pasiskirstymą), šios regioninės strategijos turi savo akcentus ir prioritetus, taip pat išdėstyti federaliniai akcentai ir prioritetai.

Nacionalinės politikos priemonės taip pat skiriasi pagal prioritetinius sektorius, kuriuose numatyta imtis veiksmų. Kai kurios valstybės narės (pvz., Malta ir Slovakija) nusprendė vadovautis horizontaliuoju požiūriu ir konkrečių prioritetinių sektorių nenurodė. Kitos daugiausia dėmesio skyrė tiems ekonomikos sektoriams, kurie teikia daug augimo galimybių arba suteikia konkurencinį pranašumą, pvz., Prancūzija ir Italija išvardijo priemones daugelyje įvairių gerai išplėtotų sektorių, svarbių šių šalių ekonomikai. Dažniausiai nacionalinėse DI strategijose nurodomi sektoriai yra gamyba, sveikatos priežiūra, žemės ūkis, viešasis administravimas, transportas, logistika, švietimas ir energetika. Be tradicinių DI taikymo sektorių, kelios valstybės narės suplanavo veiksmus, pavyzdžiui, jūrų sektoriuje (Kipras), orų prognozavimo sektoriuje (Vokietija), meno ir kultūros sektoriuje (Italija), biologinės įvairovės sektoriuje (Portugalija), teisingumo sistemoje (Latvija) ir mados pramonėje (Ispanija). Kai kurios šalys ypatingą dėmesį skiria DI diegimui tam tikrame prioritetiniame sektoriuje, pvz., energetikos (Lietuva) arba vandentvarkos (Nyderlandai).

2.Prognozės. Būsimi nacionaliniai veiksmai

Austrija tikisi paskelbti savo strategiją iki 2021 m. antro ketvirčio pabaigos, kai bus baigti galutiniai politinio derinimo veiksmai. Strategijoje apibrėžiamos esminės sėkmingo, atsakingo ir saugaus DI naudojimo visose gyvenimo srityse sąlygos, atitinkančios Europos patikimo DI reikalavimus. Austrijos strategijos tikslai yra suformuluoti glaudžiai koordinuojant ir visapusiškai suderinus su Europos Sąjungos DI pagrindais, tikslais ir bendrais veiksmais. Svarbiausios dėmesio sritys apims reglamentavimo sistemą (etikos, teisinę), DI saugą ir saugumą, standartų apibrėžimą, DI infrastruktūrą, duomenų naudojimą ir dalijimąsi jais, mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų sąlygas, DI perdavimą ir įsisavinimą, švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo bendruomenių dialogą, informuotumo didinimą ir DI viešajame sektoriuje.

Belgijoje 2017–2019 m. laikotarpiu buvo priimtos ir pradėtos įgyvendinti trys regioninės strategijos ir DI programos. 2020 m. birželio mėn. visi Belgijos subjektai pritarė ataskaitai, kurioje siekiama apibrėžti bendrą nacionalinį DI veiksmų planą. Kadangi šio plano priėmimas yra federalinės vyriausybės prioritetas, tarp visų kompetentingų institucijų šia linkme vyksta diskusijos. Tikslas – sukurti darnią politinę sistemą, kurioje būtų galima skatinti įvairių politikos sričių ir įvairių kompetentingų subjektų sąveiką. 

Bulgarijos ministrų taryba 2020 m. gruodžio mėn. priėmė nacionalinį strateginį dokumentą (DI plėtros Bulgarijoje iki 2030 m. koncepcija).

Kroatija parengė Nacionalinio dirbtinio intelekto plėtros 2021–2025 m. plano projektą. Darbo grupė parengė Nacionalinį planą ir užbaigs dokumentą išdėstydama konkrečias priemones, kurias tikimasi užbaigti iki 2021 m. pabaigos. Rengiant Nacionalinį planą buvo atsižvelgta į gaires, išdėstytas pagrindiniuose ES lygmens strateginiuose dokumentuose: Suderintame dirbtinio intelekto plane ir Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto.

Čekija pagal naują Suderintą planą atnaujins Nacionalinę DI strategiją.

Danija šiuo metu svarsto geriausią būdą patikrinti galiojančią 2019 m. nacionalinę DI strategiją ir prireikus ją persvarstyti.

Estijos strategija baigia galioti 2021 m. liepos mėn. Estija ją peržiūrės ir atnaujins 2021 m. Strategija viršijo lūkesčius ir Estijoje DI plačiai įsisavinamas ir naudojamas – daugiau kaip 50 DI naudojimo scenarijų taikoma viešajame sektoriuje. Padaugėjus DI naudojimo atvejų, gerokai pagerėjo su DI susijusi kompetencija ir (arba) įgūdžiai. Tačiau vis dar yra teisėkūros klausimų, kuriuos reikia spręsti ir svarstyti, pavyzdžiui, panaikinti pasenusias normas, kad būtų galima automatizuoti administracinį procesą.

Suomija atnaujintą nacionalinę DI programą paskelbė 2020 m. lapkričio mėn. Programa „AI 4.0“ skatinamas DI ir kitų skaitmeninių technologijų kūrimas ir diegimas įmonėse, ypač MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant pramonei.

Prancūzija 2018 m. paskelbė pirmąjį Prancūzijos nacionalinės DI strategijos etapą, trejiems metams buvo skirtas 800 mln. EUR biudžetas, daug dėmesio (1/3 išlaidų) skirta mokslinių tyrimų stiprinimui, kuriant tarpdisciplininius institutus 3IA, papildomai finansuojant 180 filosofijos doktorantūrų ir atidarant petalygmens superkompiuterių infrastruktūros objektą. Antruoju šios strategijos etapu (2021–2022 m.) nustatomi pagrindiniai lemiamos reikšmės sistemose įdiegto DI ir patikimo DI plėtros prioritetai, kad būtų galima stiprinti nacionalinę pramoninę bazę, kartu naudojantis DI paspartinant skaitmeninę ir ekologinę įmonių pertvarką. Svarbi kryptis taip pat bus mokymas ir permokymas naudoti DI.

Vokietija savo strategiją atnaujino 2020 m. gruodžio mėn. Peržiūrėtoje strategijoje sudaromas laikinas balansas, parodomos naujausios nacionalinio, Europos ir tarptautinio lygmenų tendencijos ir išdėstomos konkrečios priemonės, kurias planuojama įgyvendinti iki 2022 m. Atnaujinimo ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama šioms veiksmų sritims: moksliniams tyrimams, žinioms ir praktinei patirčiai, perdavimui ir taikymui, reglamentavimo sistemai ir visuomenei. Be to, naujos iniciatyvos bus sutelktos į tvarumą, aplinkos ir klimato apsaugą, pandemijos valdymą ir tarptautinį bei Europos bendradarbiavimą.

Graikija priartėjo prie Nacionalinės DI strategijos užbaigimo ir apytikriai vertina, kad strategija bus parengta iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos. Už strategiją yra atsakinga ir ją koordinuoja Graikijos skaitmeninio valdymo ministerija (MDG). Tvarkaraštis buvo pakoreguotas siekiant atsižvelgti į COVID-19 izoliavimo priemones ir Graikijos vyriausybės reformą nuo 2021 m. sausio mėn.

Vengrijos DI strategija buvo paskelbta 2020 m. rugsėjo mėn., ji grindžiama Vengrijos DI koalicijai priklausančių organizacijų informacija. Šia strategija siekiama visoje DI vertės grandinėje įtvirtinti visapusišką koncepciją, pvz., Vengrijos duomenų ekonomikos plėtrą, reikiamos infrastruktūros sukūrimą, plačiai vykdomą švietimo ir mokymo veiklą, paskatas įsisavinti DI sprendinius (tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose) ir reglamentavimo aplinką, kurioje nustatoma saugos ir inovacijų pusiausvyra. Sektorinių tikslų įgyvendinimas grindžiamas daugiašaliu atitinkamų subjektų, pvz., žemės ūkio, transporto, sveikatos priežiūros ir viešojo administravimo atstovų, bendradarbiavimu.

Airija tikisi savo strategiją paskelbti 2021 m. antrą ketvirtį, jeigu bus įvykdytos reikiamos sąlygos. Svarbiausios dėmesio sritys, be kita ko, bus šios: visuomenės galimybės ir problemos, susijusios su DI; skatinimas DI diegti Airijos įmonėse; DI naudojimas viešajame sektoriuje; stipri DI inovacijų ekosistema; DI srities švietimas, įgūdžiai ir talentai; pagalbiniai duomenys, skaitmeninė ir telekomunikacijų infrastruktūra, valdymo ir reglamentavimo sistema (įskaitant žmogaus teises, etiką ir standartus).

Latvija įgyvendina savo strategiją, kuri buvo paskelbta 2020 m. vasario mėn. Šiuo metu planuojamos svarbiausios iniciatyvos yra į DI orientuota skaitmenizacija, naujų kalbų derinių įtraukimas į mašininio vertimo sistemas, įgūdžių tobulinimas natūraliosios kalbos apdorojimo srityje, analitinės mašinų mokymosi priemonės nusikaltimams tirti ir DI grindžiamo piliečiams skirtų proaktyviųjų paslaugų modelio kūrimas.

Lietuva šiuo metu svarsto galimybę peržiūrėti ir prireikus atnaujinti galiojančią 2019 m. nacionalinę DI strategiją. Planuojamos investicinės priemonės DI naudoti skirtų kalbų išteklių kūrimui remti, taip pat paramos schemos DI startuoliams ir DI transformaciją vykdantiems verslo subjektams.

Liuksemburgas 2019 m. lapkričio mėn. paskelbė kvietimą dėl ministerijų projektų, siekdamas, kad būtų pateikta idėjų dėl DI grindžiamų iniciatyvų, kurios padėtų ministerijoms optimizuoti arba išplėsti savo paslaugas. Paskelbus kvietimą septynios skirtingos administravimo institucijos pasiūlė iš viso 14 projektų. Šešios laimėjusios grupės gavo lėšų savo projektams pradėti, kartu su gairėmis dėl viešųjų pirkimų, projektavimo ir paslaugų teikėjo atrankos. Po 6–9 plėtojimo mėnesių užbaigtas koncepcijos pagrindimas ir maketas padės nustatyti, ar projektas turėtų būti tęsiamas. Be to, finalistus vertino ir jiems padėjo teisės ekspertų grupė duomenų ir technologijų klausimais. Ši mokymosi patirtis Liuksemburgo viešojo administravimo institucijoms suteikia ilgalaikės vertės. Antrasis kvietimas buvo paskelbtas 2021 m. pradžioje. Be to, Liuksemburge oficialiai buvo pradėta organizuoti nemokamą kursą „DI elementai“. Dar vienas svarbus strategijos elementas buvo viešų konsultacijų dėl DI paskelbimas 2020 m. pabaigoje, jų rezultatai turėjo būti pristatyti 2021 m. balandžio mėn. pabaigoje.

Nyderlandai įgyvendina nacionalinio strateginio DI veiksmų plano veiksmus. 2021 m. antrą ketvirtį bus apskritai atnaujinta nacionalinė skaitmenizacijos (ir DI) strategija. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas į žmogų orientuoto DI reikalavimams, dinamiškai mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemai (viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei), žmogiškajam kapitalui, tarptautiniam bendradarbiavimui, diegimui (MVĮ) ir naudojimo būdams: naudojimui viešajame sektoriuje, išmaniajai pramonei ir DI naudojimui siekiant išspręsti visuomeninius – sveikatos priežiūros, energetikos pertvarkos, žemės ūkio ir judumo – uždavinius.

Lenkija 2020 m. gruodžio mėn. priėmė „Dirbtinio intelekto plėtros Lenkijoje nuo 2020 m. politiką“. Politika orientuota į visuomenės, švietimo, mokslo, verslo, viešųjų reikalų ir tarptautinių santykių sričių veiksmus, o jos strateginė misija – saugoti kiekvieno žmogaus orumą ir remti sąžiningos konkurencijos sąlygas pasaulinių varžytuvių aplinkoje. Lenkija įgyvendina Patikimo DI etikos sistemą ir pradeda įgyvendinti klestinčios lenkiškos DI ekosistemos etinių, teisinių, techninių–veiklos ir tarptautinių aspektų mechanizmą. Lenkija sukūrė Ministro Pirmininko, einančio skaitmeninių reikalų ministro pareigas, globojamą koordinuoto valdymo centrą. Jį sudaro DI politikos vykdymo užtikrinimo darbo grupė, Ad hoc DI mokslo komitetas, DI darbo rinkos stebėjimo centras, DI tarptautinės politikos stebėjimo centras, Teisės darbo grupė ir Ministerijų skaitmenizacijos komitetas.

Rumunija ėmėsi įvairių veiksmų siekdama parengti ir įgyvendinti nacionalinę DI politikos sistemą. 2020 m. Rumunija pradėjo įgyvendinti ES finansuojamą projektą 2021–2027 m. laikotarpio nacionalinei DI srities sistemai sukurti. DI sistema apims tokius aspektus kaip DI srities švietimas ir įgūdžių ugdymas, paskatins DI mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas akademinėje ir pramonės srityse, sustiprins bendradarbiavimą kuriant DI infrastruktūros objektus, suteiks geriausio praktikos lygmens etiško DI ir duomenų apsaugos parametrus ir apims šių ramsčių kibernetinio saugumo prioritetus. Minėtiems veiksmams bus reikalingos valdžios institucijų, akademinio ir privačiojo sektoriaus ekspertinės žinios, juos atliekant bus naudojamasi technologinio ir teisinio konsultavimo paslaugomis ir galiausiai bus parengta nacionalinė strateginė DI sistema. Tikslas bus įgyvendinamas 2021–2022 m.

Slovakija pagal peržiūrėtą Suderintą planą atnaujins savo veiksmų plane paskelbtas DI srities priemones. 

Slovėnijoje vyksta galutinis 2020–2025 m. nacionalinės DI programos priėmimo etapas – šia programa siekiama paskleisti per daugiau kaip 40 nacionalinių DI mokslinių tyrimų veiklos metų sukauptas žinias ir jas sudėti į naujus novatoriškus produktus ir paslaugas šešiose prioritetinėse srityse, orientuojantis į visą inovacijų gyvavimo ciklą ir kuriant dinamišką nacionalinę ekosistemą, kurioje būtų užtikrintas tinkamas visuomenės informuotumas, įgūdžių rinkinys ir pasitikėjimas DI. Nacionalinėje DI programoje nurodyta dešimt strateginių tikslų, apimančių konkrečius veiksmus jiems pasiekti. Tai, be kita ko, yra tiesioginė parama moksliniams tyrimams, inovacijoms ir įgyvendinimui; parama dinamiškos DI inovacijų ir įsisavinimo ekosistemos kūrimui; tinkamų skaitmeninių įgūdžių užtikrinimas; veiksmingas reguliavimas, visuomenės pasitikėjimas ir tinkamas tarptautinis bendradarbiavimas.

Ispanijos 2020 m. gruodžio mėn. priimta 2021–2023 m. Ispanijos nacionaline dirbtinio intelekto strategija siekiama, kad DI padėtų įtvirtinti gerovės valstybę ir suteiktų reikiamų duomenų bei priemonių inovacijoms ir technologinei plėtrai paspartinti. Strategijoje numatyta visapusiška koncepcija, pagal kurią visuomenė bus parengta DI perversmui – turės pakankamai įgūdžių ir patikimą sistemą, o mokslininkų bendruomenė įgis galimybių pateikti novatoriškus sprendinius, kuriuos galiausiai įsisavins vertės grandinių subjektai, įskaitant MVĮ. Kaip vienas iš svarbiausių strategijos elementų, tvarumas remiamas pagal Žaliojo DI programą, kuria siekiama skatinti kurti efektyvius algoritmus ir juos naudoti aplinkos problemoms spręsti.

Švedija rengia saugios prieigos prie atvirųjų duomenų ir duomenų, kaip strateginio ištekliaus, naudojimo strategiją, kurioje būtų laikomasi duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių ir kuri būtų grindžiama prielaida, jog duomenys yra būtinoji išankstinė sąlyga, kad būtų galima išnaudoti DI ir kitų skaitmeninių inovacijų teikiamas galimybes. Strategija bus paskelbta 2021 m. ir yra svarbus anksčiau paskelbtos nacionalinės DI strategijos papildymas.

Norvegija savo strategiją paskelbė 2020 m. sausio mėn. Strategijoje aptariamos svarbios DI srities temos, pvz., duomenys ir duomenų valdymas, kalbos ištekliai, ryšių ir kompiuterijos infrastruktūra, moksliniai tyrimai ir aukštasis mokslas, įgūdžiai ir DI grindžiamos inovacijos viešajame ir privačiajame sektoriuose. Strategijoje nustatomi etikos principai patikimam DI Norvegijoje kurti ir naudoti. Strategija buvo gerai įvertinta, o vyriausybė rengiasi įgyvendinti daugelį strategijoje nurodytų politikos iniciatyvų. Vienas iš svarbių etapų buvo apribotosios bandomosios reglamentavimo aplinkos patvirtinimas Duomenų apsaugos institucijoje 2020 m. gruodžio mėn. Duomenims ir prieigai prie duomenų taip pat buvo suteiktas prioritetas, o 2021 m. kovo mėn. parlamentui buvo pristatyta vyriausybės baltoji knyga duomenimis grindžiamos ekonomikos klausimais.

Šveicarija specialios DI strategijos neturi. Tačiau kai kurie DI taikymo aspektai aptariami naujoje 2020 m. rugsėjo mėn. strategijoje „Skaitmeninė Šveicarija“. Be to, Šveicarijos vyriausybė 2020 m. lapkričio mėn. priėmė specialias DI gaires, kuriomis ketina federalinei administracijai ir administracines funkcijas vykdančioms agentūroms suteikti bendrą orientacinę sistemą ir užtikrinti darnią DI politiką. Planuojama nuolat vertinti šių gairių taikymą ir toliau jas plėtoti.

3.Valstybių narių investicijos į DI

Daugelyje DI strategijų pateikiamos reikiamų investicijų sąmatos arba skiriamas pagal punktus suskirstytas biudžetas konkretiems veiksmams. Skaičiai labai skiriasi ir juos sudėtinga palyginti, nes jie pateikiami pagal skirtingus laikotarpius ir aprėptį. Toliau išdėstyta informacija iš dalies padeda suvokti skiriamo finansavimo mastą:

-Vokietijos vyriausybė Vokietijos strategijai 2019–2025 m. įgyvendinti iš pradžių atidėjo 3 mlrd. EUR; šią sumą ji dabar padidino iki 5 mlrd. EUR.

-Prancūzijos vyriausybė DI plėtrai iki 2022 m. pabaigos skirs 1,5 mlrd. EUR.

-Danija skyrė 200 mln. DKK (apie 27 mln. EUR) investicijų fondui DI viešajame sektoriuje bandyti, jo taikymo mastui didinti ir įsisavinimui skatinti, visų pirma orientuodamasi į sveikatos priežiūrą, viešąjį administravimą ir žaliąją pertvarką.

-Ispanija 2021–2023 m. laikotarpiui atidėjo 600 mln. EUR ir tikisi sutelkti 3,3 mlrd. EUR privačių investicijų. 2021 metams skirtas 330 mln. EUR biudžetas.

-Švedijos inovacijų agentūra „Vinnova“ 2020 m. finansavo 675 mln. SEK (apie 67,5 mln. EUR) vertės DI projektų. Bendra DI projektams skirta suma, kurią „Vinnova“ padėjo finansuoti, buvo 1,350 mlrd. SEK (apie 135 mln. EUR), o 50 proc. šių lėšų galėjo būti privatus finansavimas arba finansavimas pagal kitas nacionalines programas. Nacionaliniame inovacijų ir mokslinių tyrimų biudžete iki 2024 m. bent 550 mln. SEK (apie 55 mln. EUR) paskirta skaitmeninių technologijų bei DI ir jo naudojimo bei poveikio visuomenei moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

-Nyderlandų strategijos priede paminėta, kad prognozuojamas metinis vyriausybės biudžetas, skirtas DI inovacijoms ir moksliniams tyrimams, yra apie 45 mln. EUR per metus. 2019 m. šis biudžetas buvo 64 mln. EUR. 2020 m. Nyderlandai finansavo papildomą 23,5 mln. EUR sumą, skirtą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei „Nyderlandų DI koalicija“. 2021 m. balandžio mėn. buvo patvirtinta investicijų programa, kuria siekiama padidinti DI galimybes Nyderlandų ekonomikos ir visuomenės labui per ateinančius kelerius metus investuojant papildomą 276 mln. EUR galinčią siekti sumą.

-Suomijos vyriausybė numato investicines sumas įvairioms pavyzdinėms politikos priemonėms, pvz., ji ketverių metų laikotarpiu DI verslo programai skyrė 100 mln. EUR. Suomijos dirbtinio intelekto centrui (FCAI) 2019–2022 m. laikotarpiui buvo paskirta 8,3 mln. EUR lėšų pavyzdinėms iniciatyvoms įgyvendinti.

-Siekdama įgyvendinti strateginius DI srities tikslus, Slovėnija 110 mln. EUR viešųjų lėšų atidėjo investicijai į savo Nacionalinės DI programos iki 2025 m. projektą.

-Nuo Nacionalinės DI strategijos priėmimo 2019 m. Čekijos technologijų agentūra, Čekijos mokslo fondas (nacionalinio biudžeto lėšomis) ir kiti subjektai rėmė keletą projektų – iš viso skyrė 120 mln. EUR.

(1)      Europos Komisijos komunikatas „Suderintas dirbtinio intelekto planas“ (COM(2018) 795 final).

(2)      Europos požiūris į DI, įskaitant vertybes, kuriomis remdamasi ES siekia skatinti plėtoti ir įsisavinti DI, išdėstytas Europos Komisijos komunikate dėl dirbtinio intelekto Europai (COM(2018) 237 final) ir Baltojoje knygoje „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020) 65 final).

(3)      2018 m. balandžio mėn. visų valstybių narių ir Norvegijos pasirašyta Bendradarbiavimo dėl dirbtinio intelekto deklaracija .

(4)      Kiekvienas šio dokumento skyrius pradedamas glausta priėmus 2018 m. Suderintą planą ES lygmeniu patvirtintų veiksmų ir programavimo dokumentų apžvalga.

(5)      Plėtoti ir įsisavinti DI technologijas galėtų būti naudinga įgyvendinant ir kitas ES finansavimo priemones, pvz., sanglaudos politikos programas. Komisija, pasitelkdama techninės paramos priemonę, yra pasirengusi suteikti valstybėms narėms techninę paramą ir taip joms padėti peržiūrėti ir atnaujinti nacionalines strategijas. 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(6)      EGADP yra didžiausias iki šiol iš ES biudžeto finansuotas skatinamųjų priemonių paketas. Pagal Suderintą planą valstybėms narėms bus suteikta laikotarpio pradžioje sutelkta finansinė parama – beprecedentė 672,5 mlrd. EUR suma, kurią sudarys paskolos ir dotacijos svarbiausiems pradiniams keleriems ekonomikos atsigavimo metams, o 20 proc. šio finansavimo siūloma skirti tikslinėms skaitmenizacijos išlaidoms. Tikslinės skaitmenizacijos išlaidos, per EGADP gyvavimo ciklą atitinkančios iki 134 mlrd. EUR, galėtų reikšti iš esmės didesnes investicijas, pvz., siekiant kurti duomenų, debesijos ir kompiuterijos infrastruktūrą, didinti kompetenciją mokslinių tyrimų srityje, remti inovacijas, bandymus, eksperimentavimą ir didinti viešojo administravimo institucijų ir verslo subjektų naudojimąsi EGADP.

(7)      Pvz., natūraliosios kalbos apdorojimo (tai viena iš DI sričių, kuriose sparčiausiai daroma pažanga) didžiausi modeliai išaugo daugiau kaip 1 500 kartų (parametrų skaičius nuo 100 mln. 2018 m. padidėjo iki 175 mlrd. 2020 m.; DI padėtis 2020 m. ) . DI technologijų pažanga turi poveikį visai skaitmeninei tiekimo grandinei. Kuriami ir į rinką patenka nauji komponentai (pvz., geresni grafikos procesoriai, neuromorfiniai lustai), naujos kompiuterijos koncepcijos (tinklo paribio kompiuterija, duomenimis grindžiama kompiuterija), nauja duomenų infrastruktūra ir naujos taikomosios programos.

(8)      Visame pasaulyje DI naudojančių verslo subjektų skaičius per pastaruosius ketverius metus padidėjo 270 proc., o vien praėjusiais metais – patrigubėjo. Gartner, „Gartner survey shows 37 per cent of organisations have implemented AI in some form“ , 2019.

(9)      Žr., pvz., Europos Parlamento tyrimų tarnyba, „Europe’s two trillion euro dividend: Mapping the cost of non-Europe, 2019-24 “. Pastarojo meto Europos pridėtinės vertės vertinimo duomenimis, iš Europos dirbtinio intelekto, robotikos ir DI etinių aspektų reglamentavimo sistemos galima spręsti, kad vien bendra ES DI etikos reglamentavimo sistema (palyginti su atskirais valstybių narių veiksmais) teikia galimybę iki 2030 m. papildomai sukurti 294,9 mlrd. EUR BVP ir 4,6 mln. darbo vietų (Evas, T, Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2020).

(10)       Baltoji knyga „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020) 65 final).

(11)      DI technologijos daro vis didesnį poveikį visiems ekonomikos sektoriams. Šioje Suderinto plano 2021 m. redakcijoje siūloma bendrus veiksmus sutelkti šešiose politikos srityse. Politikos sričių atranka grindžiama nacionalinių DI strategijų analize, dvišalėmis konsultacijomis, valstybių narių siūlymais ir turimais DI įsisavinimo ir rinkos tendencijų įrodymais. Prireikus, atliekant tolesnes Suderinto plano peržiūras, bus apsvarstytas poreikis įtraukti papildomų bendrų veiksmų sričių.

(12)       Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto (COM(2020) 65 final) ir 2018 m. Suderintame dirbtinio intelekto plane (COM(2018) 795 final ) Komisija įsipareigojo 2020 m. pasiūlyti valstybėms narėms peržiūrėtą Suderinto plano redakciją.

(13)      Visi veiksmai turi visiškai atitikti ES konkurencijos teisės normas, ypač valstybės pagalbos taisykles.

(14)      Šis raginimas buvo įtrauktas ir į 2019 m. vasario mėn. Tarybos išvadas; (Europos Sąjungos Taryba, „Išvados dėl Suderinto dirbtinio intelekto plano“ , 6177/19, 2019 m. vasario 11 d.).

(15)      Žr. šio dokumento 1 priedėlį ir Jungtinio tyrimų centro būsimą DI stebėsenos („AI Watch“) ataskaitą nacionalinių DI strategijų klausimais (2021 m.).

(16)      „AI Watch“ aprašymą žr. tolesniame skirsnyje „Atliktų veiksmų apžvalga“.

(17)      Techninė parama valstybėms narėms, siekiant joms padėti peržiūrėti ir atnaujinti nacionalines strategijas, teikiama pagal techninės paramos priemonę, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/240.

(18)      Taip pat žr. antrą veiksmų sritį dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir mokslinių tyrimų kompetencijos.

(19)

     Šis skirsnis apima pagrindinius veiksmus. Komisija taip pat surengė daug techninių praktinių seminarų DI klausimais su įvairių suinteresuotųjų grupių ekspertais. Praktinių seminarų rezultatai buvo toliau aptariami, pavyzdžiui, 2020 m. spalio mėn. vykusioje internetinėje konferencijoje kompetencijos ir pasitikėjimo ekosistemų klausimais.

(20)       Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais informacinis tinklalapis (2020 m. lapkričio mėn.).

(21)       Patikimo DI etikos gairės (2019 m.) . Gairėse pateikiami septyni pagrindiniai reikalavimai, kuriuos DI sistemos turėtų atitikti, kad būtų laikomos patikimomis. Konkretus vertinimo klausimų sąrašas skirtas padėti patikrinti, kaip taikomas kiekvienas pagrindinis reikalavimas: 1) žmogiškasis veiksnys ir žmogaus atliekama priežiūra; 2) techninis patvarumas ir saugumas; 3) privatumas ir duomenų valdymas; 4) skaidrumas; 5) įvairovė, nediskriminavimas ir teisingumas; 6) visuomenės ir aplinkos gerovė ir 7) atskaitomybė.

(22)       Patikimo DI politikos ir investicijų rekomendacijos (2020 m.).

(23)      2020 m. liepos mėn. po plačių konsultacijų su įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir kartu su jais atliktų bandymų grupė paskelbė Dirbtinio intelekto patikimumo vertinimo kriterijų sąrašą (ALTAI) įsivertinimui atlikti (2020 m.). Šia įsivertinimo priemone ES DI principai paverčiami kontroliniu sąrašu, kuriuo gali vadovautis DI kūrėjai ir diegėjai.

(24)       Aukšto lygio ekspertų grupės skaitmeninės transformacijos poveikio ES darbo rinkoms klausimais ataskaita (2019 m. balandžio mėn.).

(25)       „Ataskaita dėl atsakomybės už dirbtinį intelektą ir kitas besiformuojančias skaitmenines technologijas“ (galutinė ataskaita (2019 m.)).

(26)       „Susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių etika“ , nepriklausoma ekspertų ataskaita (2020 m. birželio mėn.).

(27)       Europos aviacijos aukšto lygio grupė DI klausimais .

(28)      Komunikatas  „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020) 789 final).

(29)

     Ekspertų grupė vidaus reikalų srities DI klausimais (sudaryta 2020 m.) užtikrina valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų šalių institucijų nuolatinį dialogą ir keitimąsi nuomonėmis.

(30)       Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) daugiadisciplininė Ad hoc ekspertų grupė su DI susijusiais kibernetinio saugumo klausimais . 2020 m. gruodžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje „DI kibernetinio saugumo uždaviniai. Dirbinio intelekto grėsmių padėtis“ pabrėžiamas poreikis apsaugoti DI sistemas nuo išorinių pavojų kibernetiniam saugumui bei netinkamo naudojimo ir didėjančios galimybės naudoti DI kibernetiniam saugumui sustiprinti. Naujausioje Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijoje (JOIN(2020) 18 final) pabrėžiama, kad dabartinę grėsmių padėtį sunkina geopolitinė įtampa dėl galingų, strateginių technologijų, tokių kaip DI, kontrolės.

(31)       Iniciatyva „AI Watch“ (ją administruoja Komisijos Jungtinis tyrimų centras) koordinuojama su valstybėmis narėmis. 2019 m. iš valstybių narių atstovų buvo sudaryta iniciatyvinė grupė, ji posėdžiauja du kartus per metus.

(32)

     Pvz., nagrinėjami nacionalinių DI strategijų, DI ir sveikatos, DI naudojimo ir poveikio viešųjų paslaugų srityje, DI technologijų raidos stebėsenos, operacinės DI apibrėžties, DI istorijos etapų ir pasaulinės DI aplinkos analizės, apimančios interaktyvią rodiklių suvestinę, klausimai.

(33)      Visos „AI Watch“ ataskaitos ir analizės yra viešai prieinamos ir dėl jų galima teikti atsiliepimus „AI Watch“ interneto portale . Pagal iniciatyvą „AI Watch“ vykdomos veiklos apžvalgą žr. jos 2019 m. veiklos ataskaitoje . 

(34)      Daugiau informacijos apie IPSO platformą žr. veiksmams skirtame tinklalapyje. Šioje platformoje dabar išvardyti 43 konkretūs DI naudojimo viešosioms paslaugoms atvejai Europoje.

(35)       ATI projektu siekiama analizuoti ir sistemingai stebėti pažangiųjų technologijų įsisavinimą visos ES pramonėje. Šiuo projektu politikos formuotojams, pramonės atstovams ir akademinei bendruomenei suteikiama: statistinių duomenų apie pažangiųjų technologijų kūrimą ir naudojimą; analitinių ataskaitų dėl technologinių tendencijų, sektorinių įžvalgų ir produktų; politikos priemonių ir politikos įrankių, susijusių su pažangiųjų technologijų įsisavinimu, analizių; technologinių tendencijų konkuruojančių šalių ekonomikoje analizių; taip pat galimybių naudotis technologijų centrais ir inovacijų centrais įvairiose ES šalyse.

(36)

     Europos Komisija, Dirbtiniu intelektu grindžiamų technologijų naudojimo Europos įmonėse tyrimas , informacinis tinklalapis (2020 m. liepos mėn.). Šis tyrimas yra pirmoji ES masto kiekybinė DI technologijų įsisavinimo Europos verslo subjektuose apžvalga. Tai svarbi priemonė, leidžianti stebėti, kaip DI įsisavinamas valstybėse narėse, ir toliau vertinti įmonėms kylančias problemas, tiek susijusias su jų vidaus veiklos organizavimu, tiek išorės problemas.

(37)      Eurostatas, rezultatai paskelbti 2020 m. sausio 21 d., duomenų rinkinys ISOC_EB_AI.

(38)      Europos Komisija, Apibendrinamoji rezultatų ataskaita (2020 m.). Visi per viešas konsultacijas pateikti atsiliepimai paskelbti specialiame tinklalapyje .

(39)      Žr. tolesnį skirsnį „Stiprinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą valstybių narių darbo grupėje Europos pramonės skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto klausimais“.

(40)      Šis internetinis forumas turi daugiau kaip 4 000 narių, atstovaujančių akademinei bendruomenei, verslui ir pramonei, pilietinei visuomenei, ES piliečiams ir politikos formuotojams. Pavyzdžiui, Dirbtinio intelekto aljanso nariai pateikė išsamią grįžtamąją informaciją apie Aukšto lygio ekspertų grupės parengtas Patikimo DI etikos gaires .

(41)      Dirbtinio intelekto aljanso apžvalgą žr. Europos Komisijos publikacijoje „Europos dirbtinio intelekto aljansas“ (informacinis tinklalapis, 2020 m.).

(42)      Pirmajame Dirbtinio intelekto aljanso susirinkime grįžtamąją informaciją apie Komisijos DI politikos formavimą pateikė 500 narių. Antrajame susirinkime, į kurį susirinko daugiau kaip 1 900 dalyvių, buvo aptariami pagrindiniai viešų konsultacijų dėl Baltosios knygos dėl dirbtinio intelekto rezultatai ir būsimos perspektyvos suformuoti Europos požiūrį į kompetenciją ir pasitikėjimą. Renginio metu surengtuose praktiniuose seminaruose buvo aptariamos tokios temos kaip biometrinis identifikavimas, DI ir atsakomybė, patikimo DI reikalavimai, DI atitikties vertinimas, standartai ir didelės rizikos DI prietaikos.

(43)      DI modulis buvo įtrauktas į 2021 m. klausimyną, duomenis bus galima gauti 2022 m. sausio mėn.

(44)      Pvz., Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu (DESI) ir 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžiu ir su jais susijusiais stebėsenos veiksmais, nurodytais 2030 m. komunikate „Skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (2021 m. kovo mėn.).

(45)      Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai, COM(2021) 206.

(46)       Grupė posėdžiavo du kartus per metus. Parengiamoji grupė rinkosi kas 2–3 mėnesius.

(47)      Kadangi plane nurodytos teminės sritys plėtojamos, grupė papildys horizontalųjį požiūrį teminėmis grupėmis, taip pat teminiais ir (arba) sektoriniais praktiniais seminarais.

(48)      Žr., pavyzdžiui, Vokietijos skaitmeninio centro iniciatyvą.

(49)      Pvz., Nyderlandų DI koalicija ir Vengrijos DI koalicija .

(50)      Su duomenimis susijusi veikla pagal programą „Europos horizontas“ bus atliekama bendradarbiaujant su bendru programavimu grindžiamos Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partnerystės subjektais (žr. 4 skyrių). Visų pirma kai kurios temos apims naujų dalijimosi duomenimis bendrose Europos duomenų erdvėse technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą.

(51)      Žr., pavyzdžiui, poveikio vertinimo ataskaitą ir pagalbinį tyrimą, pridėtus prie Pasiūlymo dėl reglamento dėl duomenų valdymo (2020 m. lapkričio mėn.).

(52)      2020 m. spalio mėn., siekdamos sustiprinti bendradarbiavimą, sutelkti pajėgas ir taip įsipareigoti diegti naujos kartos debesiją, 27 ES valstybės narės pasirašė deklaraciją „Naujos kartos debesijos, skirtos ES įmonėms ir viešajam sektoriui, kūrimas“ .

(53)      Europos Komisija, Europos duomenų strategija (COM(2020) 66 final).

(54)       Daugiau informacijos žr. Europos Komisijos publikacijoje „Meetings of the Expert Group on Business-to-Government Data Sharing“, (informacinis tinklalapis, 2020 m. rugsėjo mėn.).

(55)      Daugiau informacijos žr. Europos Komisijos publikacijoje „Experts say privately held data available in the European Union should be used better and more“ ( informacinis tinklalapis, 2020 m. birželio mėn.).

(56)      Europos Komisija, Pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos duomenų valdymo (COM(2020) 767 final).

(57)      Siekdama remti dalijimąsi duomenimis, taip pat ir B2B, Komisija per Skaitmeninės Europos programą taip pat ketina remti sektorinių duomenų erdvių kūrimą – šios erdvės turės techninius ir valdymo mechanizmus, kuriais naudodamiesi verslo subjektai, mokslininkai ir viešojo sektoriaus organizacijos galės dalytis duomenimis.

(58)      Pavyzdžiui, Komisija 2021 m. patvirtins Europos sveikatos duomenų erdvę, kuria bus papildytas Duomenų valdymo aktas – bus nustatytos konkrečios taisyklės, kaip naudotis duomenimis sveikatos sektoriuje.

(59)      Žr. 2021 m. Komisijos darbo programą (p. 4) ir jos priedą (6 punktas).

(60)      Grindžiama 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56). Taip pat žr. 14 skyrių dėl DI viešajame sektoriuje.

(61)      Žr., pavyzdžiui, informaciją apie Europos susietosios duomenų infrastruktūros (GAIA-X) projektą ir 2020 m. spalio mėn. deklaraciją „Naujos kartos debesijos, skirtos ES įmonėms ir viešajam sektoriui, kūrimas“ .

(62)      Europos Komisija, Europos duomenų strategija (COM(2020) 66 final).

(63)      Komisija gali apsvarstyti galimybę sukurti papildomų Europos bendrų duomenų erdvių kituose sektoriuose.

(64)      Reformų ir investicijų masto didinimo komponento pavyzdžiai

(65)      Tikimasi, kad 2018–2025 m. viešojo sektoriaus įstaigų, verslo subjektų ir piliečių sukuriamų duomenų padaugės penkis kartus.

(66)      Kompiuterių galia taip pat didėja eksponentine kreive. Vis sudėtingesniam DI reikės galingesnės kompiuterių aparatinės įrangos. Mašinų mokymuisi gali prireikti tūkstančių kompiuterių galios. Toks kompiuterių galios panaudojimas tapo įmanomas pasitelkus specialius mašinų mokymosi spartintuvus, pvz., grafikos procesorius (GPU).

(67)       Kadangi mašinų mokymuisi pradėta naudoti specialius spartintuvus, DI veiklos rezultatyvumas kas 3–4 mėnesius dvigubėja, daugiausia dėl aparatinės įrangos optimizavimo.

(68)      Ypač tinklo paribio DI prietaikose (atsižvelgiant į susietųjų įrenginių padaugėjimą naudojimo vietoje) būtinas kuo didesnis galios efektyvumas, nes daugelis DI funkcijų turi būti įdiegtos aparatinėje, o ne programinėje įrangoje.

(69)      Šioje mokslinių tyrimų srityje, pavyzdžiui, naujos pagal smegenų veiklą sukurtos technologijos, tokios kaip neuromorfinė kompiuterija, teikia galimybių pasiekti perversminį energijos vartojimo efektyvumą.

(70)      Europos Komisija, Komunikatas „2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2020) 575 final).

(71)      Daugiau informacijos žr. Komisijos EGADP tinklalapyje .

(72)       „Member States join forces for a European initiative on processors and semiconductor technologies“ .  

(73)      Daugiau informacijos žr. ECSEL JU tinklalapyje .

(74)      „DI pramonei skaitmeninti“ ( AI4DI ).

(75)      „Neuromorfinei kompiuterijai skirtų procesų technologijų ir aparatinės įrangos platformų kūrimas“ ( TEMPO ).

(76)      „DI naujiems tinklo paribio įrenginiams ir technologijoms“ ( ANDANTE ).

(77)      Žr. „Bendrą deklaraciją dėl procesorių ir puslaidininkių technologijų“ .

(78)      Dėl bazinių skaitmeninių technologijų žr. 4 skyriuje nurodytas perspektyvas.

(79)      Partnerystės programas pirmą kartą pradėtos taikyti 2002 m. kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kad būtų įveiktas mokslinių tyrimų iniciatyvų fragmentiškumas. Jos finansuojamos pagal programą „Horizontas 2020“, o nuo 2021 m. – pagal programą „Europos horizontas“.

(80)       BDVA yra Europos didžiųjų duomenų bendruomenės asociacija, apimanti pirmaujančias Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijas ir įmones, įskaitant duomenų teikėjus, naudotojus ir analitikus. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė buvo įgyvendinama 2016–2020 m. skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus pagal programos „Horizontas 2020“ Pramonės pirmavimo prioritetą.

(81)       SPARC tikslas buvo užtikrinti ilgalaikį įsipareigojimą investuoti šioje srityje siekiant parengti bendrą Europos robotikos planą ir įvardyti priemones, kaip šį planą įgyvendinti naudojantis viešojo sektoriaus parama. Iniciatyva apėmė viso inovacijų ciklo veiksmus – nuo mokslinių tyrimų iki pramonės vadovaujamų mokslinių tyrimų ir plėtros bei novatoriškų robotikos technologijų ir jų valdymo realiomis sąlygomis bandymų.

(82)      Eksalygmens kompiuterija geba atlikti milijardą milijardų (kvintilijoną) operacijų per sekundę.

(83)      Sutartinė našiosios kompiuterijos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė subūrė technologijų tiekėjus ir naudotojus į ETP4HPC asociaciją ir kompiuterijos prietaikų kompetencijos centrus . Pagrindinė sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės veiklos sritis buvo technologijos ir Europos našiosios kompiuterijos strategijos taikymas bei jos pagrindu sukurtos prietaikos , mokymas, švietimas ir įgūdžių ugdymas. Europos Komisija, Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo , COM(2020) 569 final.

(84)       Bendroji įmonė ECSEL .

(85)       „Photonics 21“ .

(86)       Ateities gamyklų planas , Europos ateities gamyklų tyrimų asociacija (informacinis tinklalapis, 2021 m. sausio mėn.).

(87)      Pagal programą „Europos horizontas“ vykdomas, bendru programavimu grindžiamas ir oficialiai įtvirtintas partnerystės programas žr. informaciniame tinklalapyje Pagal programą „Europos horizontas“ vykdomos Europos partnerystės programos .

(88)      Informaciją apie bendru programavimu grindžiamą partnerystę žr. tinklalapyje „Europos dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė“ .

(89)      Partnerystės pasiūlyme, be kitų dalykų, pabrėžiama, kaip svarbu į šią viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę įtraukti socialinius partnerius.

(90)      Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vizija, bendri tikslai, pagrindiniai techniniai ir netechniniai prioritetai, investicijų sritys ir mokslinių tyrimų, inovacijų ir diegimo planas išdėstyti strateginių mokslinių tyrimų, inovacijų ir diegimo darbotvarkėje , kuria nuo 2021 m. bus vadovaujamasi vykdant partnerystės veiklą. Tikimasi, kad 2021 m. balandžio mėn. bus pasirašytas susitarimo memorandumas, kuriuo remiantis bus galima pradėti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės veiklą.

(91)      Fotonikos vizualizavimo procesai yra DI „akys“. DI naudojamos fotonikos technologijos apima fotonikos jutiklių sistemas ir vaizdo apdorojimo technologijas, pvz., mažos delsos ir didelio patikimumo atpažinimo technologijas, naudojamas robotuose ir (arba) autonominėse sistemose, taip pat išmaniųjų kamerų platformose su įtaisytomis vaizdo apdorojimo technologijomis; daugiau informacijos žr. „Europos fotonikos partnerystė“ (pasiūlymo projektas, 2020 m. gegužės 26 d.).

(92)      Visų pagal programą „Europos horizontas“ planuojamų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programų apžvalgą žr. Europos Komisijos publikacijoje „Pagal programą „Europos horizontas“ galimų Europos partnerystės programų derėjimas tarpusavyje ir sąveika“ (2020 m. spalio mėn.). 4 veiksmų grupėje „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“ planuojama 10 viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programų.

(93)      Būdama viena iš privačių bendrosios įmonės „EuroHPC“ narių ir svarbi Europos dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities partnerystės partnerė, BDVA daug prisidės prie Europos našiosios kompiuterijos, didžiųjų duomenų ir DI strategijų ir planų suderinimo. Šios partnerystės nariai ir toliau bendradarbiaus ir sieks plėtoti glaudesnius ryšius su kitų aktualios strateginės svarbos Europos partnerystės programų, pvz., Bazinių skaitmeninių technologijų srities, Kooperatyvo „Pagaminta Europoje“, Bendradarbiaujamojo, susietojo ir automatizuoto judumo (CCAM) ir Daiktų interneto inovacijų aljanso, nariais.

(94)      Tarptautinė dimensija aptariama 7 skyriuje. „AI Watch“ ataskaitoje „2009–2018 m. pasaulinės DI sistemos TES analizė“ pabrėžiama stipri Europos DI mokslinių tyrimų aplinka ir tai, kad tarp tam tikrų mažai tirtų DI sričių mokslinių tyrimų vykdytojų ES pirmauja pasaulyje. Būsimoje 2009–2020 m. laikotarpio ataskaitoje ES įvardijama kaip regionas, kuriame patentų ir publikacijų srities bendradarbiavimo tinkle dalyvauja dauguma strateginių mokslinių tyrimų vykdytojų.

(95)      Šie tinklai siekia į aukštesnį lygmenį pakylėti mokslinius tyrimus, labiau suvienydami įvairią akademinę Europos DI bendruomenę ir ugdydami naujus talentus. Projektai vykdomi 3 metus (išskyrus vieną, kuris vykdomas 4 metus). Šis darbas grindžiamas tvirta ES parama moksliniams tyrimams, skiriama pagal programą „Horizontas 2020“ ir iš Europos mokslinių tyrimų tarybos lėšų.

(96)      2020 m. rugsėjo mėn. duomenimis grindžiamas apytikris vertinimas.

(97)      Daugiau informacijos žr. projektų interneto svetainėse „AI4Media“ , ELISE , „Humaine-AI-net“ , TAILOR ir VISION (CSA).

(98)      Daugiau informacijos žr. programos „Europos horizontas“ 4 veiksmų grupėje („DI, duomenys ir robotika darbe“).

(99)      Daugiau informacijos žr. BDVA publikacijoje „Release of the SRIDA for the AI, Data and Robotics PPP“ , (informacinis tinklalapis, 2020 m.).

(100)      Skaitmeninės technologijos sėkmingai integruotos tik į 17 proc. MVĮ, palyginti su 54 proc. didelių įmonių. ( Skaitmeninių inovacijų centro 1 darbo grupės posėdžio finansavimo prieinamumo klausimais ataskaita , 2018 m. kovo mėn.).

(101)      Bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūros objektai suteiks paramą MVĮ vienodai prieigai palengvinti.

(102)      Skaitmeninių inovacijų centrai
yra vieno langelio principu veikiantys centrai, kurie įmonėms padeda naudojantis skaitmeninėmis technologijomis padidinti savo verslo ir (arba) gamybos procesų, produktų ar paslaugų konkurencingumą.

(103)      Europos Audito Rūmai, „Europos pramonės skaitmeninimas: plataus užmojo iniciatyva, kurios sėkmė priklauso nuo ES, vyriausybių ir įmonių nuolatinio įsipareigojimo“ , Specialioji ataskaita Nr. 19 (2020 m.).

(104)      Europos Komisija, „Europos skaitmeninių inovacijų centrai pagal Skaitmeninės Europos programą“ (2020 m. spalio 22 d.).

(105)      Europos skaitmeninių inovacijų centrai glaudžiai bendradarbiaus su Europos įmonių tinklu, Europos klasterių bendradarbiavimo platforma, iniciatyvos „Startup Europe“ ir kitais atitinkamais subjektais. Žr. komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ , COM(2020) 103 final.

(106)      Pagal 2019 m. pradėtą programos „Horizontas 2020“ lėšomis finansuojamą projektą AI4EU kuriama pirmoji reikminė DI platforma. Pagal Skaitmeninės Europos programą numatyta būsima platformos diegimo veikla ir ryšiai su TEF ir Europos skaitmeninių inovacijų centrais.

(107)      Pvz., algoritmų, programinės įrangos sistemų, kūrimo priemonių, komponentų, modulių, duomenų, kompiuterijos išteklių, prototipų kūrimo funkcijų.

(108)      Tai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018) 434 final – 2018/0227 (COD)) nustatytus bendro finansavimo principus; susitarimas sudarytas 2020 m. gruodžio 15 d., dokumentas Oficialiajame leidinyje dar nepaskelbtas).

(109)      EGADP / ERPF ir (arba) nacionalinėmis lėšomis būtų galima įsteigti regioninę ir (arba) nacionalinę skaitmeninę platformą, kuri sutelktų DI ekspertus, sprendinių teikėjus ir įmones (įskaitant MVĮ ir startuolius). Kitame skirsnyje bendrais bruožais išdėstoma, kaip DI kūrėjai taip pat gali pasinaudoti programa „InvestEU“ arba kitomis esamomis finansavimo struktūromis.

(110)       Kartu su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir Europos investicijų fondu (EIF).

(111)       „First six Artificial Intelligence and Blockchain Technology funds backed by InnovFin raise a total of EUR 700 million“ (2020 m. spalio mėn.).

(112)      Šia finansavimo priemone remiamos DI sektoriuje veikiančios įmonės ir DI tiesiogiai papildančios technologijos, pvz., blokų grandinė, daiktų internetas ir robotika. Daugiau informacijos žr. Europos investicijų banko publikacijoje „EIB Group provides EUR 150 million to support artificial intelligence companies“ (2020 m.).

(113)      Didžioji EIC finansavimo dalis grindžiama principu „iš apačios į viršų“, pagal kurį galima remti bet kurias technologijas ir inovacijas, patenkančias į keletą skirtingų mokslinių, technologinių, sektorinių ir taikymo sričių ar atspindinčias naujoviškas mokslo ir technologijų paradigmas.

(114)      Bandomosios EIC programos „Accelerator“ 2019–2020 m. bendras biudžetas iš viso sudarė daugiau kaip 1,3 mlrd. EUR. Žr. Europos Komisijos publikaciją „Europos inovacijų taryba“ , informacinis tinklalapis.

(115)       „EIC–EIT: Working closer together for Europe's innovators“ (2021 m. sausio mėn.).

(116)      Programos „InvestEU“ investicijų gairėse, skirsnyje dėl strateginių investicijų į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, DI nurodytas kaip investicijų į skaitmenines technologijas prioritetas.

(117)      Pirmas toks renginys, pirmininkaujant Portugalijai, bus organizuojamas Skaitmeninėje asamblėjoje (2021 m. pirmą pusmetį).

(118)       ES startuolių standarto „Start-up Nations“ iniciatyva orientuojamasi į valstybių narių politikos priemones, kuriomis Europoje būtų sudarytos sąlygos augti startuoliams.

(119)      Remiantis McKinsey ( „S haping the digital transformation in Europe“ , 2020), kaupiamasis papildomas naujų skaitmeninių technologijų, įskaitant DI, įnašas į ES BVP iki 2030 m. galėtų siekti 2,2 trln. EUR (14,1 proc. daugiau negu 2017 m.). PwC ( „Sizing the prize: What’s the real value of AI for your business and how can you capitalise?“ , 2017) nurodytas beveik identiškas prognozuojamas padidėjimas pasaulio lygmeniu (15,7 trln. USD).

(120)      Apžvalgą žr., pvz., publikacijoje „Impact Assessment accompanying proposal on a European Approach to AI“ (bus paskelbta).

(121)       Baltoji knyga „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020) 65 final).

(122)      Pasitikėjimo ekosistemoje daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, skirtoms užtikrinti, kad DI būtų kuriamas etiškai; kompetencijos ekosistemoje daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, skirtoms atsakingoms investicijoms į DI, DI inovacijoms ir DI įgyvendinimui skatinti. Siekdama sustiprinti pasitikėjimo ekosistemą, Komisija kartu su šiuo peržiūrėtu Suderintu dirbtinio intelekto planu teikia pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai, COM(2021) 206.

(123)      Europos Komisija, „Dirbtiniu intelektu grindžiamų technologijų naudojimo Europos įmonėse tyrimas“ , informacinis tinklalapis (2020 m. liepos mėn.). Nepakankamus esamų darbuotojų įgūdžius kaip vieną iš pagrindinių kliūčių nurodė 45 proc. respondentų, sunkumus įdarbinant naujus tinkamų įgūdžių turinčius darbuotojus – 57 proc. respondentų. Remiantis tam tikrais apytikriais pramonės atstovų apskaičiavimais, Europos DI ekspertų bendruomenė galėtų padvigubėti, jeigu būtų suteikta naujų, specialių mokymosi galimybių (LinkedIn 2020).

(124)      Craglia (Ed.) „Artificial intelligence a European perspective“ , JRC Science for Policy report, 2018.

(125)      Be to, valstybių narių akademinės įstaigos tretinio mokslo lygmeniu padidino savo specializuoto DI srities švietimo pasiūlą. Pavyzdžiui, specializuotų DI srities magistrantūros kursų skaičius nuo 2018 iki 2019 m. padidėjo 10 proc. Šiuo metu siūloma apie 260 tokių kursų. Analizę žr., pvz., publikacijoje Righi, R., et.al. „Academic Offer of Advanced Digital Skills in 2019-20“. „International Comparison. Focus on Artificial Intelligence, High Performance Computing, Cybersecurity and Data Science“ , Jungtinio tyrimų centro techninė ataskaita , 2020 m.

(126)      Analizę žr., pvz., publikacijoje Righi, R., et.al. „Academic Offer of Advanced Digital Skills in 2019-20“. International Comparison. Focus on Artificial Intelligence, High Performance Computing, Cybersecurity and Data Science“ , Jungtinio tyrimų centro techninė ataskaita , 2020 m.

(127)      Europos Komisija, Komunikatas „2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2020) 575 final). 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 19 straipsnyje raginama į nacionalinį gaivinimo ir atsparumo planą integruoti lyčių lygybę ir vienodas galimybes visiems. Tai itin aktualu, pavyzdžiui, kalbant apie moterų ir mergaičių skaitmeninių ir DI įgūdžių ugdymą ir tobulinimą.

(128)      Visų pirma plane nurodyta įvairi paramos veikla, kuria, be kitų dalykų, turėtų būti netiesiogiai palengvinamos sąlygos ugdyti DI srities įgūdžius, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama: pagerinti švietimo sistemai skirtą didelės spartos interneto ryšį, padidinti mokyklų skaitmeninius pajėgumus ir remti inovacijas naudojantis besiformuojančiomis technologijomis, pvz., DI, kad būtų galima pagerinti mokymosi ir mokymo kokybę, taip pat tobulinti informatikos ir kompiuterinio mąstymo švietimo srityje ugdymą – pratęsti sėkmingus projektus, pvz., Skaitmeninių galimybių stažuotes, kuriomis remiama tarpvalstybinė studentų patirtis siekiant pagerinti jų skaitmeninius įgūdžius darbo vietoje. Bandomoji minėto projekto versija per 2 metus pasiekė 16 000 studentų.

(129)       ES programavimo savaitė  yra visuomeninė iniciatyva, kurios tikslas yra visus sudominti programavimu ir skaitmeniniu raštingumu (2021 m.). Pradedantiems mokytojams taip pat siūloma nedidelių aparatinės įrangos modifikacijų ir robotikos mokomoji medžiaga ir pamokų planai.

(130)

      ES programavimo savaitė ; iki 2020 m. pabaigos Programavimo savaitėje dalyvavo daugiau kaip 14 mln. jaunuolių, beveik pusė iš jų buvo mergaitės. 2021 m. ES programavimo savaitė suteiks nemokamą didelio masto atvirą internetinį kursą (MOOC) – DI pagrindus mokykloms ir mokytojams. Taip pat galima gauti mokomąją medžiagą ir pamokų planus, kaip DI pristatyti klasėje.

(131)      Europos Komisija, „Universities, SMEs and researchers join forces to deliver new Master courses in AI“ , 2021 m.

(132)      Iniciatyva bus remiama EITP lėšomis, ją planuojama įgyvendinti 2021 m.

(133)      Žr. 1.2 skirsnį dėl Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais.

(134)      Žr. projektą „Skills-OVATE“ – laisvų darbo vietų analizės priemonę Europai .  

(135)      Vienas iš Jungtinio tyrimų centro 2021 m. darbo dokumente (bus paskelbtas) pateiktų siūlymų tarpusavio pripažinimui palengvinti – pavyzdžiui, parengti ES ženklą toms reikiamą DI turinį apimančioms magistrantūros studijų programoms, kurias numatoma laikyti ES DI magistrantūros studijų programomis.

(136)       „Towards a vibrant European network of AI excellence“ (2020 m. spalio mėn.).

(137)      Praeityje (2014–2020 m.) programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ individualiomis stipendijomis ir tyrėjų bei novatorių mainais buvo pritraukta dauguma su DI susijusių projektų (atitinkamai 384 ir 76), po jų eina novatoriško mokymo tinklai (102) ir COFUND (12). Pagal programos „Horizontas 2020“ „Marie Skłodowskos-Curie veiksmus“ finansuojamų DI projektų apžvalgą ir diskusiją apie juos žr., pvz., Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos publikacijoje „Meeting Report and Key Messages for Policy Consideration“ Artificial Intelligence Cluster Meeting, 2020.

(138)      Europos Komisijos komunikatas „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (COM(2020) 628 final). Taip pat žr. Europos Komisijos publikaciją „Gender Equality a Strengthened Commitment in Horizon Europe“ , 2021 m. vasario mėn.

(139)      Tik 3 proc. verslo magistrantūros kursų apima DI modulius ( Academic offer of advanced digital skills in 2019-2020 , Jungtinis tyrimų centras).

(140)      Žr. pirmiau, p. 24.

(141)      Žr. 1.2 skirsnį.

(142)

     2020 m. Baltojoje knygoje dėl DI Komisijai pateikus pasiūlymus, buvo surengtos plačios viešos konsultacijos, kaip Europoje sukurti kompetencijos ir pasitikėjimo DI ekosistemas.

(143)      Su valstybėmis narėmis taip pat buvo konsultuojamasi dėl galimų DI kūrimo kliūčių, kylančių dėl konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių. Rezultatai nesuteikė įrodymų, kad minėtos taisyklės kelia kliūčių.

(144)      Žr. 1.2 skirsnį.

(145)      Komisija gaires patvirtino komunikate „Pasitikėjimo į žmogų orientuotu dirbtiniu intelektu didinimas“ (COM(2019) 168 final) .

(146)      Europos Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupė dirbtinio intelekto klausimais, įsivertinti skirtas Dirbtinio intelekto patikimumo vertinimo kriterijų sąrašas, 2020 m.

(147)      Jie buvo paskelbti po to, kai 2018 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas pirmas gairių projektas, dėl kurio per atviras konsultacijas buvo gauta daugiau kaip 500 pastabų. Žr. Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais publikaciją „Patikimo DI etikos gairės“ (2019 m.).

(148)      Be to, Jungtinis tyrimų centras savo darbe daugiausia dėmesio skyrė DI patikimumo ir DI poveikio žmogaus elgsenai tyrimų aspektams, pvz., DI poveikiui profesijoms, socialiniams robotams, žmogaus raidai, DI įvairovei ir kt. HUMAINT. „Understanding the impact of Artificial intelligence on human behaviour“ .

(149)      Pavyzdžiui, Baltojoje knygoje dėl DI nurodyta, kad Komisija aiškinasi konkrečias DI problemas sveikatos priežiūros sektoriuje.

(150)      JOIN(2020) 18 final.

(151)

     Europos Komisijos komunikatas „Viso ES inovacinio potencialo išnaudojimas. Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“. Žr., pvz., M. Iglesias, et.al., „Intellectual property and artificial intelligence – a literature review“ (Jungtinio tyrimų centro ataskaita, 2019 m.). Šioje publikacijoje aptariamas galimas DI naudojimo poveikis teisinėje intelektinės nuosavybės teisių sistemoje. Taip pat žr. „Copyright and new technologies: copyright data management and artificial intelligence“ (SMART 2019/0038) ir „Trends and development in AI: challenges to the IPR framework“ (SMART 2018/0052). Pastarajame dokumente pristatoma moderniausia naudojantis DI sukurtų kūrinių apsauga autorių teisėmis ir patentų teise ir juo remiantis bus išsamiau plėtojami ir aptariami politikos variantai ir sprendiniai. Taip pat žr. tyrimą dėl Komercinių paslapčių direktyvos taikymo duomenų ekonomikoje (GRO/SME/20/F/206).

(152)      Šiam klausimui buvo skirtas vienas viešų konsultacijų dėl Baltosios knygos dėl DI skirsnis, taip pat konsultacijos, kuriomis remiantis buvo atliktas poveikio vertinimas reglamentavimo sistemos pasiūlymui pagrįsti.

(153)      Žr. 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo, vertinimą SWD(2018) 157 final, pridėtą prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl direktyvos taikymo (COM(2018) 246); taip pat žr. Ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei (COM(2020) 64).

(154)      Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mašinų gaminių, COM(2021) 202 final.

(155)      Pasiūlymą dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūros Komisija ketina priimti 2021 m. antrą ketvirtį. Be to, tikimasi, kad Komisija netrukus priims deleguotuosius aktus pagal Radijo įrenginių direktyvą 2014/53/ES, siekdama teisiškai įtvirtinti tam tikrus naujus reikalavimus dėl duomenų apsaugos ir privatumo, kibernetinio saugumo ir žalos tinklui, taip pat skirtus kovai su sukčiavimu.

(156)      Pavyzdžiui, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), atsižvelgdama į technologijų plėtrą ir naujas problemas, gali paskelbti naują DI grėsmių padėtį.

(157)       Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija (JOIN(2020) 18 final).

(158)      Bendras komunikatas dėl didesnio ES įnašo į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą (2021 m. vasario mėn.).

(159)      Pvz., EBPO principai dėl DI , kuriuos EBPO šalys narės patvirtino 2019 m. gegužės mėn. EBPO Tarybos rekomendacijoje dėl dirbtinio intelekto (OECD/LEGAL/0449), G 20 pirmininkaujančios Saudo Arabijos dialogas DI klausimais , vykęs vadovaujant Skaitmeninės ekonomikos darbo grupei (DETF), kurio metu buvo padedama populiarinti G 20 DI principus (2019 m.), UNESCO rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto etikos projektas ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas dėl DI naudojimo gerais tikslais , pagrindinė į veiksmus orientuota, pasaulinė, įtrauki JT platforma DI klausimais.

(160)       „Malicious uses and abuses of artificial intelligence“ , Europolas, UNICRI ir Trend Micro bendra ataskaita (2021 m.).

(161)      Plonck, A., „The Global Partnership on AI takes off – at the OECD“ , 2020 m. liepos 9 d.

(162)      EBPO, „OECD Network of Experts on AI (ONE AI)“ , informacinis tinklalapis (2020 m.).

(163)      Žr. Europos Komisija: „European Commission and OECD collaborate on global monitoring and analysis of Artificial Intelligence developments“ , informacinis tinklalapis (2020 m. vasario mėn.).

(164)      Žr. Europos Parlamento pozicijos P9_TC1-COD(2016) 295 dėl 2020 m. lapkričio mėn. pasiekto laikinojo Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl (nauja redakcija išdėstyto) 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, galutinio teksto 5 bei 10 straipsnius ir 26 straipsnio 2 dalį. Tikimasi, kad, prieš įsigaliojant atnaujintam reglamentui (praėjus 90 dienų nuo paskelbimo), 2021 m. balandžio mėn. Taryba jam pritars.

(165)      JOIN(2020) 22 final.

(166)      Europos Komisija, „Joint Statement on the 17th European Union – United States Information Society Dialogue“ , informacinis tinklalapis (2020 m. liepos mėn.).

(167)      Tai apima darbines ir aukšto lygio diskusijas su JAV nacionaline dirbtinio intelekto saugumo komisija , dalyvavimą CEPS / „Brookings“ transatlantinio dialogo procese ir dalyvavimą Vokietijos Maršalo fondo finansuojamuose renginiuose biometrinės informacijos apdorojimo ir veido atpažinimo temomis.

(168)      PINO, WIPO begins public consultation process on artificial intelligence and intellectual property policy , informacinis tinklalapis (2019 m. gruodžio 13 d.).

(169)      Išsamią informaciją apie projektą žr. Europos Komisijos publikacijoje „Advancing Collaboration and Exchange of Knowledge Between the EU and Japan for AI-Driven Innovation in Manufacturing“ . Informacinis tinklalapis , 2020 m.

(170)      Daugiau informacijos žr., pavyzdžiui, publikacijoje „Imaging COVID-19 AI initiative“ . Tai yra daugiacentris Europos projektas, kuriuo tobulinama kompiuterinė tomografija, naudojama COVID-19 diagnozuoti, – naudojama giliojo mokymosi DI technologija, kuri padeda automatiškai nustatyti ir suklasifikuoti COVID-19 CT nuotraukose ir įvertinti paciento ligos sunkumą kiekybiškai nustatant plaučių pažeidimo lygį. Projektą remia Europos medicininio vizualizavimo informatikos asociacija (EuSoMII).

(171)      Žr., pavyzdžiui, De Nigris S. et.al, „AI and digital transformation: early lessons from the COVID-19 crisis“ , Jungtinio tyrimų centro mokslo politikai ataskaita, 2020 m.

(172)      Europos Komisija, „Europos žaliasis kursas“ COM(2019) 640 final, 2019 m. gruodžio mėn.

(173)      2020 m. gruodžio 17 d. Aplinkos taryba dvejopą visuomeninį uždavinį – skaitmeninę pertvarką ir žaliąją pertvarką – aptarė 2020 m. gruodžio 17 d. išvadose „Skaitmeninimas aplinkos labui“ , t. y. aptarė galimą tiesioginį ir netiesioginį neigiamą DI poveikį aplinkai ir tai, kaip svarbu, kad valstybės narės dalytųsi praktikos pavyzdžiais ir patirtimi, įgyta kuriant ir taikant DI aplinkos labui.

(174)      Ministrų deklaracija „Žalioji ir skaitmeninė ES pertvarka“ , 2021 m. kovo mėn.

(175)      Žr., pvz., Europos Komisijos publikaciją „Digital solutions for zero pollution for a wider discussion of AI-based solutions in different settings, including manufacturing and agriculture, to achieve the ‘zero pollution’ ambition“ (bus paskelbta 2021 m. pavasarį).

(176)      Dėl DI viešajame sektoriuje žr. 14 skyrių.

(177)      Pagal Skaitmeninės Europos programą. Daugiau informacijos apie Europos duomenų erdves žr. 2 skyriuje ir Europos Komisijos publikacijoje Europos duomenų strategija , 2020 m. vasario mėn.

(178)      Iniciatyvai „Tikslas – Žemė“ bus plačiai naudojami „Copernicus“ duomenų rinkiniai, jie bus teikiami naudojantis „Sentinel“ palydovais ir „Copernicus Services“ produktais. Iniciatyvai „Tikslas – Žemė“ sukurti DI sprendiniai padės tobulinti „Copernicus“ programą.

(179)      Skaitmeniniai dvyniai suteiks naudotojams ekspertams ir ne ekspertams specialiai pritaikytą prieigą prie aukštos kokybės informacijos, paslaugų, modelių, scenarijų, prognozių ir vizualizacijų (pvz., prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir scenarijų modeliavimo nelaimių rizikos valdymo tikslais, susijusiais su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais ir geofiziniais įvykiais). Sietine debesija grindžiama modeliavimo ir imitavimo platforma suteiks prieigą prie duomenų, pažangiosios kompiuterijos infrastruktūros, programinės įrangos, DI prietaikų ir analitikos. Žr. Europos Komisijos publikaciją Destination Earth (DestinE), informacinis tinklalapis .

(180)      Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė (žr. 4 skyrių) taip pat suteiks informacijos, kuria remiantis bus stiprinamas socialinis dialogas DI klausimais – toks bus minėtos partnerystės įnašas į žaliąjį kursą.

(181)      Žr. Europos Komisijos publikacijas „Green public procurement“ ir „Green public Procurement criteria for Data centres, server rooms and cloud services“, informaciniai tinklalapiai, 2020 m.

(182)      Pvz., Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos veikla ( „International standards for an AI-enabled future“ , 2020 m.).

(183)      Išsamią analizę žr. De Nigris S. et.al, „AI uptake in health and Healthcare , 2020“, Jungtinio tyrimų centro „AI Watch“ techninė ataskaita, 2020 m.

(184)      DI gali suteikti įžvalgų į duomenis, padedančių diagnozuoti ir gydyti, tačiau galutinius sprendimus visada turėtų priimti žmogus – gydytojas (žmogaus vykdoma priežiūra).

(185)      DI sistemos suteikia pacientams galimybių stebėti savo sveikatą ir pagerina sveikatos priežiūros prieinamumą, taip pat ir atokiose ar mažai išteklių turinčiose vietovėse. Žmonių „skaitmeniniai dvyniai“ (t. y. naujausi suasmeninti modeliai, atkartojantys tikslinius fiziologijos, funkcijų, elgsenos ir kt. žmogaus aspektus) gali pagerinti ligų prevenciją, ankstyvą diagnozavimą ir veiksmingą gydymą.

(186)      Pvz., Komisijos komunikate, pridėtame prie Bendradarbiavimo dėl dirbtinio intelekto deklaracijos (2018 m. balandžio 10 d.), Baltojoje knygoje dėl DI, Patikimo DI etikos gairėse (2019 m. balandžio 8 d.) ir 2018 m. Suderintame plane.

(187)

     DI priemonėmis taip pat naudojamasi stebėsenai ir priežiūrai patobulinti; Komisijos remiamų projektų apžvalgą žr. publikacijoje „The digital health technologies addressing the pandemic“ , informacinis tinklalapis (2020 m.).

(188)      DI sistemos buvo pasitelktos įvairiems pandemijos aspektams spręsti, pvz., pavyzdiniu projektu „Exscalate4CoV“ siekiama pagreitinti naujų COVID-19 gydymo būdų kūrimą. Žr. Komisijos tinklalapyje paskelbtą publikaciją „Digital technologies - actions in response to coronavirus pandemic: data, artificial intelligence and supercomputers“ .

(189)      2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(190)       2019–2024 m. U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos prioritetai .

(191)      Užsibrėžtus tikslus ir atliktus veiksmus žr. Komisijos informaciniame tinklalapyje apie Europos duomenų erdvę .

(192)      Komisijos planas „Skaitmeniniai sveikatos duomenys ir paslaugos. Europos sveikatos duomenų erdvė“ , 2020 m.

(193) Europos Komisija, ES vaistų strategija , 2020 m.

(194) Europos sveikatos sąjungos dokumentų rinkinys. COM(2020) 724, COM(2020) 725, COM(2020) 726, COM(2020) 727.

(195)      Skaitmeninė transformacija turi poveikį vaistų atradimui, kūrimui, gamybai, įrodymų rinkimui, taip pat vaistų vertinimui, tiekimui ir vartojimui. Tai, be kita ko, yra dirbtiniu intelektu grindžiamos sistemos, skirtos prevencijai, diagnostikai, geresniam gydymui, terapiniam stebėjimui ir individualizuotų vaistų duomenims, bei kitos sveikatos priežiūros taikomosios programos.

(196)      https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_21_342

(197)      Pagal šį kvietimą 2020 m. buvo atrinkti ir pradėti įgyvendinti keturi projektai ( „ProCAncer-I“ , „CHAIMELEON“ , „EuCanImage“ ir „INCISIVE“ ) .

(198)      Išsamią informaciją apie planuojamą iniciatyvą žr. publikacijoje „Skaitmeniniai sveikatos duomenys ir paslaugos. Europos sveikatos duomenų erdvė“ , 2020 m.

(199)      Europos Komisija, „Bendrujų farmacijos srities teisės aktų vertinimas ir peržiūra“ , 2021 m.

(200)      „EU4Health“ 2021–2027 m. – sveikesnės Europos Sąjungos vizija.

(201)      Atviro strateginio savarankiškumo sąvoką žr. Komisijos komunikato dėl atviros, tvarios ir ryžtingos prekybos politikos 2.1 skirsnyje.

(202)      Robotika prisidės prie didesnio tiek pramonės, tiek paslaugų efektyvumo, optimizavimo, kokybės ir tvarumo. Cf. Duch-Brown, N and Rossetti, F (2021) „Evolution of the EU market share of robotics: data and methodology.“ JRC techninė ataskaita.

(203)      Vyresnių negu 65 m. amžiaus Europos gyventojų dalis nuo 20 proc. 2018 m. padidės iki 31 proc. 2100 m. Daugiau informacijos žr. Eurostato informaciniame tinklalapyje .

(204)      Zillner, S., et.al. „Strategic Research, Innovation and Deployment Agenda, AI, Data and Robotics Partnership . Third release“, 2020 m. rugsėjo mėn. BDVA, „euRobotics“, ELLIS, „EurAI“ ir CLAIRE.

(205)      Europos Komisijos komunikatas „Civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės sinergijos veiksmų planas“ (COM(2021) 70 final). Veiksmų plane numatyta, kad „Komisija savo tarnybose įsteigs ES ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centrą“.

(206)      Žr. 4 skyrių.

(207)      DI gali padėti vykdyti demokratinius procesus, pavyzdžiui, pagerinti sprendimų priėmimo procesus, duomenų analizę arba piliečių dalyvavimą ir įsitraukimą. Pavyzdžius apie piliečių dalyvavimą žr. Savaget, P., Chiarini, T., and Evans, S, „Empowering political participation through artificial intelligence“. Science and Public Policy, 46(3), 2019.

(208)      Viešojo sektoriaus veiksmus tvaraus DI srityje žr. 9 skyriuje.

(209)      Kaip siūloma Baltojoje knygoje dėl DI .

(210)      JRC „AI Watch Report on National AI Strategies“ (bus paskelbta 2021 m.).

(211)      Misuraca, G. and Van Noordt, C., „AI Watch – “ „Artificial intelligence in public services“ , JRC Science for Policy Report (2020).

(212)      Bendras projektas kartu su JRC vykdant tyrimą pagal iniciatyvą „AI Watch“. Vykdant tyrimą taip pat bus parengta valstybėse narėse jau taikomų atitinkamų prietaikų apžvalga ir bus padedama suprasti jų poveikį ir pridėtinę vertę remiant viešųjų paslaugų teikimą.

(213)      Daugiau informacijos žr. Europos infrastruktūros tinklų priemonės platformoje „eTranslation“ .

(214)      2020 m. kovo mėn. galimybė naudotis internetiniu portalu taip pat buvo suteikta MVĮ; tarp naudotojų šiuo metu MVĮ yra jau beveik tiek pat kiek ir viešojo administravimo institucijų.

(215)      Žr. Europos Komisijos ISA² tinklalapį „Bringing new technologies in the public sector – AI related actions in ISA² programme“ (Viešojo administravimo institucijų, verslo subjektų ir piliečių sąveikumo sprendimai) (2018 m.).

(216)      Žr. Europos Komisijos novatoriškų viešųjų paslaugų veiksmų informacinį tinklalapį (2018 m.).

(217)      Europos Komisija, „Novatoriškų technologijų naudojimo teisingumo srityje tyrimas“ , 2020 m. rugsėjo mėn.

(218)       Internetiniai seminarai organizuojami pagal 2020 m. gruodžio 2 d. Komunikatą dėl teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje (COM(2020) 710 final).

(219)      Žr. Baltąją knygą dėl DI .

(220)      DI diegimo programa padės užmegzti tokius ryšius – pagal ją bus organizuojami renginiai ir atveriamos galimybės suartinti pasiūlą su paklausa. Tokiomis priemonėmis kaip dialogai, programuotojų maratonai ir ikiprekybiniai viešieji pirkimai tiekėjams bus sudarytos sąlygos geriau reaguoti į viešųjų pirkimų užklausas, o valdžios institucijoms – geriau suprasti rinką ir suformuluoti tikslinius viešųjų pirkimų poreikius.

(221)      Kaip numatyta Viešųjų pirkimų direktyvos (2014/24/ES) 40 straipsnyje, viešųjų pirkimų vykdytojai portale „Tenders Electronic Daily“ (TED) skelbs išankstinius informacinius skelbimus, siekdami pradėti skaidrias, nediskriminacines pirmines ES masto rinkos konsultacijas.

(222)

     Žr. Europos Komisijos Europos duomenų strategiją (COM(2020) 66 final).

(223)      ES lygmens duomenys (TED rodomi skelbimai apie viešųjų pirkimų sutarčių skyrimą) ir valstybių narių atvirųjų duomenų rinkiniai.

(224)      Tikėtinas šiuo metu pagal iniciatyvą „AI Watch“ atliekamo darbo – pasirengimo naudoti DI viešajame sektoriuje stebėsenos – rezultatas.

(225)      Vietos skaitmeniniai dvyniai yra virtualus fizinių miesto objektų, susietų su duomenimis, atvaizdavimas. Šie skaitmeniniai dvyniai gali būti orientuoti į ekstremalius meteorologinius reiškinius, miestų planavimą arba krizių valdymą. Siekiant padėti miestui efektyviau veikti, gali būti naudojamas mašinų mokymasis – gali būti kuriami scenarijai, modeliai arba atliekama tikralaikė stebėsena. Europos Komisija, „Praktinio seminaro ataskaita: Skaitmeniniai miestų dvyniai“ , 2020 m.

(226)      „Join, boost, sustain – the European way of digital transformation in cities and communities“; daugiau informacijos žr. judėjimo „Living-in.EU“ informaciniame tinklalapyje.

(227)      „Open and agile smart cities (OASC)“, MIM 5: Fair AI and Algorithms (2020).

(228)      Atsižvelgiant į politikos srities svarbą ir būtinumą užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, teisėsaugos, migracijos ir prieglobsčio DI taikomosios programos niekada nenaudojamos kaip savarankiškas sprendimus priimantis subjektas. DI sistemos naudojamos siekiant padėti, pavyzdžiui, suteikti užuominų tyrimui arba vertinimui konkrečiomis aplinkybėmis, tačiau galutinį sprendimą visada priima žmogus.

(229)      Apie DI prietaikų naudojimą valstybių narių vidaus reikalų srityje žr. Jungtinio tyrimų centro publikaciją „Artificial Intelligence in public services“ , JRC (2020).

(230)

     Publikacijoje „Artificial intelligence in public services“ , JRC (2020), teigiama, kad vidaus reikalų srityje 11 valstybių narių naudoja 25 DI prietaikas. 

(231)      Pvz., DI technologijos naudojamos duomenų analitikai; papildytoji ir virtualioji realybė naudojama visuomenės saugai masiniuose renginiuose modeliuoti, kibernetinės grėsmės aptinkamos automatizuotai, paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdomos naudojantis dronais ir robotika, keliautojų patikrai ir prieglobsčio prašymams palengvinti pasitelkiami virtualieji asistentai ir vertimo programos.

(232)      Lapkričio 19 d. paskelbta bendra Europolo, UNICRI ir „Trend Micro“ ataskaita „Kenkėjiški dirbtinio intelekto naudojimo būdai ir piktnaudžiavimas juo“ (https://www.europol.europa.eu/publications-documents/malicious-uses-and-abuses-of-artificial-intelligence).

(233)      Tarybos išvados dėl vidaus saugumo ir Europos policijos partnerystės (2020 m.).

(234)      Tarybos išvados dėl vidaus saugumo ir Europos policijos partnerystės (2020 m.).

(235)      Europos Komisijos komunikatas „ES kovos su terorizmu darbotvarkė: numatyti, užkirsti kelią, apsaugoti, reaguoti“ (COM(2020) 795 final). Taip pat žr. bendrą Europolo, UNICRI ir „Trend Micro“ ataskaitą „Kenkėjiški dirbtinio intelekto naudojimo būdai ir piktnaudžiavimas juo“ , 2021 m.

(236)      Kaip prašė Taryba, centras visų pirma suteiks ES policijos (Europolo), sienos apsaugos pajėgų (Frontex), vidaus reikalų IT sistemų agentūrų („eu-LISA“) ir Komisijos veiklos koordinavimo mechanizmą. Valdymo grupei pirmininkaus valstybės narės atstovas, kurio kandidatūrą 3 metams iškels Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinis komitetas (COSI), ir Europos Komisijos (Migracijos ir vidaus reikalų GD) atstovas. Centro tikslas – padėti dalyvaujantiems subjektams dalytis informacija ir žiniomis, rengti bendrus projektus ir skleisti rezultatus bei sukurtus technologinius sprendinius, kaip paskelbta ES saugumo sąjungos strategijoje. Dar žr. https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-5757-2020-INIT/en/pdf

(237)      Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europolo bendradarbiavimo su privačiais subjektais, Europolo atliekamo asmens duomenų tvarkymo padedant atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir Europolo vaidmens mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/794 (COM(2020) 796 final).

(238)      Komisijos pasiūlymo COM(2020) 796 final 38 konstatuojamoji dalis.

(239)      Europos Komisijos komunikatas dėl 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos (COM(2021) 170 final 

(240)      Tolesni su iniciatyva „Migracija 4.0: skaitmeninė migracijos valdymo transformacija“, pradėta pirmininkaujant Vokietijai, susiję veiksmai.

(241)      Šia iniciatyva bus sudarytos sąlygos vykdyti DI grindžiamoms sistemoms skirtų algoritmų mokslinius tyrimus, plėtrą, bandymus, mokymą ir validavimą – šiuos algoritmus, grindžiamus įvairių rūšių duomenų rinkiniais, įskaitant pseudooperatyvinius ir suanonimintus duomenų rinkinius, naudos teisėsauga ir saugumo agentūros.

(242)      Šie veiksmai buvo paskelbti 2020 m. gruodžio 17 d. vidaus reikalų srities DI ekspertų grupėje.

(243)      Ši iniciatyva grindžiama Dirbtinio intelekto naudojimo sienų kontrolės, migracijos ir saugumo srityse galimybių ir problemų ataskaita (2020 m.). Minėtus veiksmus Komisija paskelbė 2020 m. spalio 28 d. Sąveikumo forume. Pirmasis koncepcijų pagrindimo projektas buvo paskelbtas 2020 m. liepos 19 d. ir užbaigtas 2020 m. gruodžio mėn. Tyrime buvo atkreiptas dėmesys į galimas DI prietaikas, kai kurios iš jų 2021 m. taps bandomaisiais koncepcijų pagrindimo projektais.

(244)      Europos Komisija, „Dirbtinio intelekto technologija grindžiamos prognozavimo ir ankstyvojo perspėjimo apie migraciją priemonės galimybių studija“ , 2021 m.

(245)      Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos išvadų „Skaitmeninimas aplinkos labui“ skirsnį dėl DI, skirto aplinkos apsaugai gerinti, 2020 m. balandžio mėn. Gerosios praktikos dokumentas dėl kovos su nusikaltimais aplinkai , kuriame aptariami esami valstybių narių projektai, ir Bonos konvencijos teisinė publikacija „Artificial Intelligence in environmental monitoring“ , 2019 m. rugpjūčio mėn.

(246)       2020 m. spalio 29 d. Pasau deklaracija „Pažangusis kursas judumui. Skaitmeninant formuojamas tvarus, saugus, patikimas ir veiksmingas ateities judumas“. Deklaraciją rengė valstybės narės ir Komisija, ją pasirašė 30 ES ir ELPA šalių.

(247)      Europos Komisijos komunikatas „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020) 789 final).

(248)      Šiuo metu minėtas sektorius neturi visapusiškų gairių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos atskleisti visą DI potencialą (ne tik duomenų klausimus) ir įveikti susijusius transporto ir logistikos uždavinius.

(249)      Žr. Komunikatą COM(2020) 789 final.

(250)      Eurokontrolė, „Fly AI Report - Demystifying and Accelerating AI in Aviation/ATM“ , 2020 m. kovo mėn.

(251)      Surinkti duomenys apima: skrydžių saugos duomenis, aviacijos stebėsenos (oro eismo valdymo) duomenis, orų duomenis ir iš kosmoso gaunamus duomenis, skirtus bendram apdorojimui ir išmaniajai duomenų analizei, kurios paskirtis – analizuoti ir tobulinti aviacijos saugą, saugumą, aplinkosauginį veiksmingumą ir saugias operacijas.

(252)      Išsamią informaciją apie inovacijų programas žr. BĮ S2R mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje . Konkrečiai su DI susijusios yra IP4 – „IT sprendiniai patraukliomis geležinkelių paslaugoms“ (pvz., projektas „My-Trac“), IP3 – „Infrastruktūra“ (pvz., būkle grindžiama techninė infastruktūros ir robotikos priežiūra), IP2 – „Eismo valdymas“ (pvz., pajėgumų rezultatyvumas, ATO).

(253)      Projekte dalyvauja 13 šalių, jis apima upių koridorių informacijos paslaugų apibrėžtį, specifikacijas, įgyvendinimą ir tvarų veikimą.

(254)       Galutinė ataskaita (2020 m.).

(255)      Taip pat ENISA ir Jungtinio tyrimų centro tyrime pabrėžiama kibernetinio saugumo svarba atnaujinant DI technologijas autonominėse transporto priemonėse ir galimas DI poveikis kelių eismo saugumui ir saugai. ENISA, Jungtinis tyrimų centras, „Cybersecurity Challenges in the Uptake of Artificial Intelligence in Autonomous Driving“, 2021 m.

(256)      Nuo 2022 m. liepos 6 d. naujos taisyklės dėl automatizuotų transporto priemonių, kibernetinio saugumo ir transporto priemonių programinės įrangos naujinimo bus taikytinos kaip transporto priemonės tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros teisės aktų dalis.

(257)      Reformų ir investicijų komponento pavyzdys – „Švarus, išmanus ir teisingas miestų judumas“.

(258)      Žr., pvz., programos „Horizontas 2020“ projektą CYBELE, kuriuo tiksliajam žemės ūkiui ir gyvulininkystei siūloma keičiamo masto didžiųjų duomenų analitika, ir projektą „IoF 2020“ , kuriuo siekiama žemės ūkio (maisto) sektoriuje sparčiau diegti daiktų internetą.

(259)      Žr., pvz., programos „Horizontas 2020“ projektą „GenTORE“ , kuriuo siūlomos genominės valdymo priemonės atsparumui ir efektyvumui optimizuoti.

(260)      Žr., pvz., programos „Horizontas 2020“ projektą BACCHUS , kuriuo siūloma išmanioji robotikos sistema žemės ūkio derliui automatizuotai nuimti.

(261)      Žr., pvz., programos „Horizontas 2020“ tiksliojo ūkininkavimo projektą ROMI , kurio sprendiniais 25 proc. būtų sutrumpintas laikas, per kurį ūkininkai išravi savo laukus.

(262)      Žr., pvz., programos „Horizontas 2020“ projektą PANTHEON , susijusį su tiksliuoju lazdynų riešutų sodų auginimu.

(263)       „Sietinės platformos: pagalba Europos žemės ūkiui tapti žalesniam, produktyvesniam ir konkurencingesniam“ , 2020 m. rugsėjo mėn.

(264)      Europos Komisijos sektorinė stebėsena (2020 m.), Žemės ūkio (maisto) pramonės technologinės tendencijos , 2020 m. rugsėjo mėn.

(265)      Deklaracija, „Pažangi ir tvari skaitmeninė Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių ateitis“, 2019 m.; taip pat žr., pvz., „ES valstybės narės susivienija dėl Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių skaitmenizacijos“ , 2019 m. balandžio mėn.

(266)      Europos Komisijos komunikatas „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“  (COM(2020) 81 final)

(267)      Pagal Skaitmeninės Europos programą Komisija planuoja remti technologijų, procesų ir standartų, reikalingų, kad tokia privačius ir viešuosius duomenis apimanti žemės ūkio duomenų erdvė pradėtų veikti, diegimą (Europos Komisija, Europos duomenų strategija COM(2020) 66 final).

(268)       Dalijimosi žemės ūkio duomenimis pagal susitarimą elgesio kodeksas, COPA-COGECA ir CEMA ( 2018).

(269)      Žr. Europos Komisijos pasiūlytą maisto, bioekonomikos, gamtos išteklių, žemės ūkio ir aplinkos srityse galimų Europos partnerystės programų sąrašą.

(270)      Europos Komisija, Suderinto dirbtinio intelekto plano priedas (COM(2018) 795 final), p. 1.

(271)      Šio priedėlio 2 ir 3 skirsniuose pateikta informacija grindžiama iš valstybių narių gauta informacija. 2 ir 3 skirsniai apima visas valstybes nares, pateikusias informaciją Komisijos tarnybų prašymu.

(272)      Lentelėje išdėstyta informacija grindžiama nacionalinių ryšių palaikymo centrų pateiktais arba vykdant iniciatyvą „AI Watch“ surinktais duomenimis. Ši lentelė apima ne tik ES valstybes nares, bet ir Norvegiją kaip asocijuotąją šalį. Pastarąjį kartą lentelė buvo atnaujinta 2021 m. balandžio 14 d.

(273)      Suomija 2020 m. savo įgyvendinamą DI strategiją atnaujino – 2020 m. lapkričio mėn. pradėjo įgyvendinti nacionalinę DI programą („AI 4.0“). Šia programa skatinamas DI ir kitų skaitmeninių technologijų kūrimas ir diegimas įmonėse, ypač MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant pramonei. Atnaujintoje strategijoje numatytas konkrečių politikos veiksmų sąrašas ir įgyvendinimo planas ateinantiems keleriems metams, taip pat pristatyta DI vizija iki 2025 m. Atlikęs reguliarią savo nacionalinės DI strategijos peržiūrą, 2020 m. birželio mėn. Kipras pradėjo viešuosius pirkimus siekdamas gauti pasiūlymą dėl veiksmų plano, kuriame būtų išsamiai išdėstyta, kaip įgyvendinama nacionalinė DI strategija ir kokia įgyvendinimo pažanga, parengimo. Vokietija atnaujintą DI strategiją priėmė 2020 m. gruodžio mėn.

(274)      Pradinėje 2018 m. DI strategijoje įsipareigota investicijoms į DI skirti 3 mlrd. EUR. Atnaujintoje versijoje įsipareigota šį įnašą iki 2025 m. padidinti iki 5 mlrd. EUR.