Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020IP0015

2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15) (2019/2824(RSP))

OL C 270, 2021 7 7, p. 94–104 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:
16/01/2020; Balsavimo data
Date of vote:
16/01/2020
Date of debate:
15/01/2020
Author:
Europos Parlamentas, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Form:
Rezoliucija
Parliamentary term:
Devintoji kadencija
Internal reference:
2019/2824(RSP)
Session:
2019-2020

2021 7 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/94

P9_TA(2020)0015

15-oji Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija (COP 15) Kunminge (2020 m.)

2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15) (2019/2824(RSP))

(2021/C 270/11)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą ir savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 14-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 14) (3),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaitą „Gamtos padėtis Europos Sąjungoje. 2007–2012 m. laikotarpio ataskaita dėl rūšių ir buveinių tipų, kuriems taikomos Paukščių ir Buveinių direktyvos, būklės ir tendencijų, parengta, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje ir Paukščių direktyvos 12 straipsnyje“ (COM(2015)0219),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (4) (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (5) (Vandens pagrindų direktyvą),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio vertinimo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją nykstančių rūšių knygą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 6 d. Meco biologinės įvairovės chartiją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“ (COM(2019)0022),

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitas dėl klimato kaitos, dykumėjimo, žemės degradacijos, tvarios žemėtvarkos, aprūpinimo maistu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų sausumos ekosistemose, į 2019 m. rugsėjo 25 d. IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 oC, penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir 2018 m. rugsėjo mėn. apibendrinamąją ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352) ir 2013 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Nauja ES miškų strategijas – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (COM(2013)0659),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitą „Pasaulinė maisto ir žemės ūkio biologinės įvairovės padėtis“,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 15 d. Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimą JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete Niujorke,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 6 d. Pekino raginimą dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir kovos su klimato kaita,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15), vyksiančios 2020 m. Kunminge, Kinijoje (O-000044/2019 ir O-000043/2019),

A.

kadangi naujo 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano tikslas yra „imtis veiksmingų ir neatidėliotinų veiksmų, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. ekosistemos taptų atsparios ir toliau teiktų esmines paslaugas, tokiu būdu užtikrindamos ir išsaugodamos planetos gyvybės formų įvairovę ir prisidėdamos prie žmonių gerovės ir skurdo mažinimo“;

B.

kadangi 2050 m. biologinės įvairovės vizija (toliau – 2050 m. vizija), priimta pagal Biologinės įvairovės konvenciją, yra „gyventi harmonijoje su gamta“ ir pagal ją siekiama iki 2050 m. užtikrinti, kad biologinė įvairovė būtų vertinama, saugoma, atkuriama ir išmintingai naudojama išsaugant ekosistemines paslaugas, rūpinantis, kad planeta būtų sveika, ir užtikrinant visiems žmonėms ir mūsų ateinančioms kartoms būtiną naudą;

C.

kadangi 2050 m. vizija, priimta pagal Biologinės įvairovės konvenciją, grindžiama penkiais bendraisiais tikslais, kurie apima ir Aičio biologinės įvairovės tikslus 2020 m.: a) šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis, integruojant biologinės įvairovės aspektą į valdžios sektorių ir visuomenę; b) mažinti tiesioginį neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir skatinti tausų jos naudojimą; c) gerinti biologinės įvairovės būklę, užtikrinant ekosistemų, rūšių ir genetinės įvairovės išsaugojimą; d) didinti biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visiems teikiamą naudą; ir e) gerinti nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant įtraukų planavimą, žinių valdymą ir pajėgumų stiprinimą;

D.

kadangi, kaip pabrėžiama IPBES biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio vertinimo ataskaitoje, dabartinės neigiamos biologinės įvairovės ir ekosistemų tendencijos neleis pasiekti 80 proc. įvertintų darnaus vystymosi tikslų, susijusių su skurdu, badu, sveikatos apsauga, vandeniu, miestais, klimatu, vandenynais ir žeme; kadangi prognozuojama, kad tai pirmiausiai ir labiausiai paveiks čiabuvių tautas ir daugelį pasaulio skurdžiausių bendruomenių; kadangi dėl šios priežasties biologinės įvairovės nykimas ir blogėjimas turi būti vertinami ne tik kaip aplinkos apsaugos, bet ir vystymosi, ekonominio, socialinio ir moralinio pobūdžio klausimai;

E.

kadangi masinis plataus veikimo spektro sisteminių herbicidų, tokių kaip glifosatas, naudojimas tiesiogiai lemia masinį biologinės įvairovės nykimą;

F.

kadangi, pasak IPCC ir Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos, nebus tvarių sprendimų, kaip spręsti klimato kaitos problemą, jei nebus plačiau įgyvendinami nuoseklūs ir veiksmingi gamtiniai sprendimai;

G.

kadangi pripažįstama, kad klimato kaita yra veiksnys, nulemiantis ekstremalius meteorologinius reiškinius, dėl kurių visame pasaulyje kyla gaivalinių nelaimių, įskaitant miškų gaisrus;

H.

kadangi Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo yra skaidrus teisės aktas, kuriuo reglamentuojamas sąžiningas bei teisingas naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius ir su jais susijusias tradicines žinias, pasidalijimas;

I.

kadangi ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. siekiama iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų nykimą Europos Sąjungoje ir padėti sustabdyti biologinės įvairovės nykimą pasaulyje;

J.

kadangi ES ir valstybės narės priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir septyniolika DVT ir yra visapusiškai įsipareigojusios juos įgyvendinti;

K.

kadangi savo 2019–2024 m. kadencijos politinėse gairėse Europos Komisija pabrėžė, kad jos tikslas – užtikrinti, kad ES bendradarbiaudama su pasauliniais partneriais apribotų biologinės įvairovės nykimą per ateinančius penkerius metus;

L.

kadangi miškai yra būtini, kad būtų galima pragyventi visame pasaulyje, ir kadangi, nors jie užima tik 30 proc. Žemės sausumos teritorijos, tačiau juose yra 80 proc. biologinės įvairovės;

M.

kadangi klimato kaita kelia grėsmę buveinėms ir rūšims, kaip įrodo didžiosios didžiojo barjerinio rifo dalies žūtis Australijoje ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pvz., didysis Australijos krūmynų gaisras, per kurį žuvo daugiau kaip milijardas gyvūnų; kadangi gamtos apsauga ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymas yra nepaprastai svarbu siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos;

N.

kadangi peržengtos keturios iš devynių planetos ribų, apibrėžtų Stokholmo atsparumo centro;

Bendrosios pastabos

1.

 susirūpinęs pažymi, kad IPBES biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio vertinimo ataskaitoje aiškiai pabrėžiamas ekologinės krizės mastas ir poreikis skubiai ir suderintai dėti pastangas siekiant transformuojančių pokyčių, nes visame pasaulyje gamta nyksta sparčiau nei bet kada per visą žmonijos istoriją, rūšių išnykimo tempas spartėja ir maždaug milijonui gyvūnų ir augalų rūšių gresia išnykimas, o tai labai neigiamai atsiliepia žmonėms visame pasaulyje ir paveiks būsimų kartų gyvenimą;

2.

 reiškia didelį susirūpinimą dėl papildomų sunkumų, kuriuos biologinei įvairovei kelia klimato kaita sausumoje, kaip tai nurodyta 2019 m. rugpjūčio 8 d. IPCC specialiojoje ataskaitoje; yra labai susirūpinęs dėl jūrų žinduolių ir kitų žuvų išteklių mažėjimo ir katastrofiško koralų rifų nykimo, kaip nurodyta 2019 m. rugsėjo 24 d. IPCC specialiojoje ataskaitoje, nes, remiantis IPCC specialiąja ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 oC, numatoma, kad daugiau kaip 99 proc. koralų rifų išnyks, jei klimatas atšils 2 oC;

3.

 reiškia didelį susirūpinimą paskelbus IPCC ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui, nes joje klimato kaita pripažįstama kaip vienas pagrindinių tiesioginių biologinės įvairovės nykimo veiksnių, ir atkreipia dėmesį į tai, kad prognozuojama, jog ateinančiais dešimtmečiais jos neigiamas poveikis gamtai ir biologinei įvairovei, ekosistemoms, vandenynams ir aprūpinimo maistu saugumui vis labiau didės; pabrėžia, kad IPCC taip pat įspėja, jog vandenynų ir jūrų ekosistemų sveikatai šiuo metu poveikį daro visuotinis atšilimas, tarša, pernelyg intensyvus jūrų biologinės įvairovės naudojimas, kylantis jūros lygis, rūgštėjimas, deguonies mažėjimas, jūros vandens temperatūros šuoliai, precedento neturintis ledynų ir ledo jūroje tirpsmas, pakrančių erozija ir dažnesnės gaivalinės nelaimės, kenkiančios jūrų ir pakrančių ekosistemoms, nes keičia jų veiklą ir spartina jūrų žinduolių bei žvejybos nykimą, taip pat sudaro sąlygas dramatiškam koralų rifų ir mangrovių nykimui; primena, kad vandenynai yra sprendimo, kaip sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos poveikio, dalis; todėl ragina ES numatyti vandenynus savo biologinės įvairovės strategijos vienu iš prioritetų ir visas Biologinės įvairovės konvencijos šalis (toliau – Konvencijos šalys) pripažinti vandenyną bendru žmonijos turtu, siekiant parengti naują viziją, pagal kurią asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė būtų gerokai svarbesnė už tradicinius laisvės ir vandenyno nuosavybės principus, siekiant užtikrinti vandenynų išsaugojimą;

4.

 mano, kad susiduriame su kritine aplinkos padėtimi, o tam reikia svarbių veiksmų Europos Sąjungos lygiu ir pasaulyje; ragina Komisiją gamtos apsaugą ir atkūrimą įtraukti tarp svarbiausių Europos žaliojo kurso prioritetų šalia kovos su klimato kaita;

5.

 reiškia susirūpinimą dėl to, kad, esant dabartinėms biologinės įvairovės nykimo tendencijoms, 2020 m. Aičio biologinės įvairovės tikslai nebus pasiekti, ir dar kartą ragina visas Konvencijos šalis nedelsiant dėti daugiau pastangų; apgailestauja dėl to, kad ES sunkiai sekasi siekti savo pagrindinio tikslo iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų būklės blogėjimą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti nedelsiant, iš esmės ir papildomai privalomai stengtis išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, kad būtų pasiekti pasauliniai ir ES tikslai ir prisidėta prie Aičio tikslų įgyvendinimo;

6.

 primena, kad biologinė įvairovė ir sveikos ekosistemos, įskaitant vandenynus, kurie sugeria daugiau nei 25 proc. išmetamo CO2 kiekio ir yra pagrindiniai deguonies tiekėjai, yra itin svarbios norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus ir sustiprinti ES atsparumo klimato kaitai ir prisitaikymo prie jos pajėgumus; apgailestaudamas pažymi, kad oficialiai yra saugomi tik 7 proc. vandenynų ploto; primena, kad, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, svarbu parengti ir įgyvendinti gamtinius sprendimus sykiu švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, ypač siekiant anglies dioksido absorbcijos; todėl prašo užtikrinti didesnį trijų Rio de Žaneiro konvencijų (6) nuoseklumą ir sinergiją ir jas geriau suderinti su JT Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.; ragina Komisiją visapusiškai integruoti biologinės įvairovės aspektą į savo kovos su klimato kaita politiką;

7.

 pritaria 2019 m. lapkričio 6 d. Pekino raginimui dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir kovos su klimato kaita;

8.

 pabrėžia, kad reikėtų visuomet vengti kompromiso tarp klimato apsaugos ir biologinės įvairovės apsaugos, ypač bioekonomikoje, kuri gali vaidinti pagrindinį vaidmenį pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos, jeigu tai nekelia grėsmės ekosistemų kokybei; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad tokie kompromisai naujausių politinių diskusijų metu nebuvo pakankamai aptarti; ragina Komisiją ir visus suinteresuotuosius subjektus parengti nuoseklią viziją, siekiant iš tiesų sukurti tvarią bioekonomiką, paremtą gamtos išsaugojimu ir kitais ekosistemomis grindžiamais sprendimais, nes toks požiūris duoda geriausių rezultatų ir klimato, ir biologinės įvairovės srityse;

9.

 pabrėžia, kad biologinė įvairovė yra būtina ne tik maisto produktų, kuro ir vaistų gamybai, bet taip pat – kartu su sveika natūralia aplinka – yra svarbi ilgalaikiam ekonominiam vystymuisi;

10.

 palankiai vertina 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse ir 2019 m. rugsėjo 10 d. įgaliojamajame rašte už aplinką ir vandenynus atsakingam Komisijos nariui prisiimtus Ursulos von der Leyen įsipareigojimus per pirmąsias 100 naujosios Komisijos kadencijos dienų, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, pateikti plataus užmojo Biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją iki 2030 m. ir jos ketinimą siekti, kad ES atliktų pasaulio lyderės vaidmenį per 2020 m. Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją, kaip buvo per 2015 m. Paryžiaus klimato konferenciją; primygtinai reikalauja, kad naujoji Komisija šiam klausimui suteiktų svarbiausią prioritetą, o ES skatintų siekti pasaulinio masto biologinės įvairovės tikslų dar prieš 15-tąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 15); ragina Komisiją, atsižvelgiant į pasaulinę biologinės įvairovės krizę, kuri minima neseniai paskelbtoje IPBES ataskaitoje, taikyti naują požiūrį ir vietoj savanoriškų įsipareigojimų pasiūlyti plataus užmojo ir įtraukią Biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., kurioje būtų nustatyti teisiškai privalomi tikslai ES ir jos valstybėms narėms, įskaitant konkrečius tikslus iki 2030 m. turėti bent 30 proc. saugomų sausumos ir jūrų zonų ir atkurti bent 30 proc. nualintų ekosistemų Sąjungoje;

11.

 mano, kad šioje naujoje strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ekosistemų, buveinių ir rūšių atkūrimui, visų pirma pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant visuose sektoriuose skatinti gamtos ekonomiką, kas yra pagrindinė priemonė biologinės įvairovės tikslams pasiekti;

12.

 ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti per 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 15) priimti nuostatas dėl perspektyvų vertinimo, technologijų vertinimo ir naujų technologinių pokyčių, įskaitant atsiradusius dėl sintetinės biologijos, stebėsenos;

13.

 ragina Komisiją ir valstybes nares per 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 15) paraginti paskelbti visuotinį moratoriumą dėl organizmų, sukurtų naudojant genų skatinimo technologiją, išleidimo į aplinką, įskaitant lauko tyrimus, siekiant užkirsti kelią šių naujų technologijų pirmalaikiam įdiegimui ir laikytis atsargumo principo, įtvirtinto Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Biologinės įvairovės konvencijoje;

14.

 pabrėžia, kad pasaulio biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas yra esminiai uždaviniai ir strateginis ES interesas, kuriam turėtų būti skiriamas didžiausias politinis dėmesys; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma pasinaudojant turimomis išorės veiksmų priemonėmis, tokiomis kaip Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, siekiant skatinti biologinės įvairovės apsaugos, išsaugojimo ir atkūrimo priemones ir valdymą ir nustatyti su tuo susijusius tikslus, ypač visuose daugiašaliuose ir prekybos susitarimuose ir priemonėse, taikomose nesilaikymo atvejais; todėl reikalauja Komisijos į visus būsimus prekybos susitarimus įtraukti privalomus ir vykdytinus Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius;

15.

 pakartoja savo poziciją dėl to, kad 45 proc. Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės lėšų turėtų būti skiriama investicijoms, kuriomis prisidedama prie klimato politikos tikslų įgyvendinimo, aplinkosaugos vadybos ir apsaugos, biologinės įvairovės ir kovos su dykumėjimu;

16.

 pabrėžia, kad būtina sukurti visapusišką įvairių lygių valdymo metodą, kurį taikant būtų užtikrinta biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų apsauga, išsaugojimas, atkūrimas ir tausus naudojimas; ragina ES ir valstybes nares nemažinti tvirtų įsipareigojimų toliau stiprinti Biologinės įvairovės konvenciją, imtis vadovaujamo vaidmens rengiant programą laikotarpiui po 2020 m., visų pirma rengiantis penkioliktajai šalių konferencijai, įsipareigoti siekti Paryžiaus klimato kaitos susitarime nustatytam 1,5 C temperatūros tikslui lygiaverčio biologinės įvairovės tikslo ir skaidriai nustatyti savo viziją ir prioritetus, susijusius su pasaulio biologinės įvairovės programa po 2020 m.;

17.

 primena, kad biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas yra iš prigimties sinergetinis ir esminis dalykas norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus; pabrėžia, kad reikia veiksmingai integruoti gamtos apsaugos ir biologinės įvairovės aspektą su biologinės įvairovės tikslais į visus sektorius, pakeisti ekonominį modelį, padarant jį tvaresniu, atsižvelgiant į ES pėdsaką ir padidinti visų sričių ES vidaus ir išorės politikos derėjimą su aplinkos politika, įskaitant žemės ūkyje, žuvininkystės sektoriuje, atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, transporto ir prekybos srityse bei 2021–2027 m. DFP, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tai padaryti; mano, kad, siekiant geriau integruoti biologinės įvairovės apsaugą, išsaugojimą ir atkūrimą, reikia labiau bendradarbiauti visuose sektoriuose; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prekių gyvavimo ciklui nuo koncepcijos iki vartojimo, siekiant apsaugoti gamtos išteklius ir biologinę įvairovę bei atsižvelgti į bendrą poveikį, įskaitant transportą;

18.

 mano, kad, laikantis ilgalaikio strateginio požiūrio, itin svarbu išnagrinėti pagrindinius biologinės įvairovės nykimo veiksnius ir nedelsiant nustatyti bei apsaugoti ypatingos svarbos strateginės reikšmės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų taškus bei didelio integralumo ekosistemas remiantis tuo, ar zona pažeidžiama, ar esama nykstančių rūšių, žinių spragų ir (arba) veiksmingo valdymo, ar yra įprastų rūšių, turinčių esminę svarbą ekologiniams procesams, ir apriboti biologinės įvairovės nykimą ir neigiamą poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenių teritorijoms ir pragyvenimo šaltiniams;

19.

 ragina Komisiją ir valstybes nares siekti, kad 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) būtų užtikrinta, kad būtų prašomas ir gaunamas laisvas, išankstinis ir informacija pagrįstas čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių sutikimas prieš įdiegiant bet kokias technologijas, kurios gali turėti įtakos jų tradicinėms žinioms, inovacijoms, praktikai, pragyvenimo šaltiniams ir žemės, išteklių bei vandens naudojimui; pabrėžia, kad tai turi būti daroma taikant dalyvavimu grindžiamą metodą – prieš bet kokį diegimą įtraukti visas bendruomenes, kurioms jis gali turėti poveikio;

20.

 dar kartą teigia, kad, nepaisant atkūrimo svarbos, šis klausimas įgyvendinant Bonos susitarimo uždavinį ir toliau lieka ES valstybių narių praktiškai ignoruojamas;

21.

 pabrėžia, kad kritinė padėtis klimato srityje ir masinio biologinės įvairovės nykimo pasekmės kelia rimtą grėsmę žmogaus teisėms; primena, kad pagrindinėms žmogaus teisėms į gyvybę, sveikatą, maistą ir saugų vandenį, neturint sveikos aplinkos, kyla pavojus; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) parengti ES strategiją, kuria būtų siekiama apsaugoti teisę į sveiką aplinką, glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Vyriausiuoju žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), kuris neseniai pradėjo įgyvendinti bendrą strategiją su JT aplinkos programa (UNEP);

Konvencijos ir 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano įgyvendinimas

22.

 palankiai vertina Egipte vykusioje 14-oje šalių konferencijoje (COP 14) priimtą sprendimą, pagal kurį Konvencijos šalys primygtinai raginamos, be kita ko, gerokai paspartinti pastangas įgyvendinti 2011–2020 m. strateginį biologinės įvairovės išsaugojimo planą ir apsvarstyti galimybę atlikti nacionalinius biologinės įvairovės ir ekosisteminių funkcijų bei paslaugų vertinimus; mano, kad nepaprastai svarbu dėti daugiau pastangų įgyvendinant 2011–2020 m. biologinės įvairovės išsaugojimo strateginį planą, sutelkti dėmesį į Aičio biologinės įvairovės tikslų ir Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo įgyvendinimą ir rengti plataus užmojo strateginį planą laikotarpiui po 2020 m. bei įgyvendinimo mechanizmą, kuriame būtų oficialiai įtraukiamos vietos ir regiono lygmens valdžios institucijos, taip pat, turint mintyje 2050 m. scenarijų, atsižvelgti į naujus biologinės įvairovės srities uždavinius laikantis Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės iki 2030 m.;

23.

 susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, jog saugotinų rūšių ir buveinių tipų išsaugojimo būklės vertinimai (7) rodo, kad Europos Sąjungoje tik 7 proc. jūrų gyvūnų rūšių ir 9 proc. jūros buveinių tipų yra palankios apsaugos būklės, o 27 proc. rūšių ir 66 proc. buveinių tipų vertinimų nurodoma, kad jų išsaugojimo būklė nepalanki; be to, pabrėžia, kad, remiantis tais pačiais vertinimais, 48 proc. jūrų gyvūnų ir augalų rūšių, kurių populiacijos pokyčiai buvo žinomi, per pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo, todėl didėjo stebimų rūšių išnykimo rizika;

Pasaulio biologinės įvairovės programa po 2020 m.

24.

 palankiai vertina per 14-ąją šalių konferenciją (COP 14) padarytą pažangą, susijusią su visapusišku įtraukiu procesu siekiant parengti pasaulio biologinės įvairovės programą po 2020 m.; remia Didžiojo septyneto (G 7) priimtą Meco biologinės įvairovės chartiją;

25.

 pabrėžia, kad būtina didinti pasaulio biologinės įvairovės programos po 2020 m. užmojus, įtraukumą ir priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimo mechanizmus ir aktyviai siekti, kad būtų parengti plataus užmojo teisiškai privalomi tikslai, detalūs terminai, aiškūs veiklos rezultatų rodikliai, sekimo priemonės ir tarpusavio vertinimo ir (arba) ataskaitų teikimo mechanizmai, grindžiami bendraisiais standartais – geriausia bendradarbiaujant su subnacionalinio lygmens valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti visapusišką Konvencijos šalių skaidrumą ir atskaitomybę ir bendrą būsimo biologinės įvairovės strategijos plano veiksmingumą;

26.

 pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti pasaulio biologinę įvairovę, sustabdyti jos dabartinį nykimą ir atkurti visus jos aspektus, reikalingas tarptautinis aktas, kurio forma būtų visuotinis teisiškai privalomas susitarimas; mano, kad toks aktas privalo būti grindžiamas konkrečiais, išmatuojamais, kiekybiškais, didelio užmojo, aktualiais, sektoriniais ir per nustatytą laiką įvykdytinais tikslais ir tvirtais įsipareigojimais, apimančiais sustiprintas nacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus, taip pat kitas tinkamas priemones, pvz., subnacionalinio lygmens veiksmų planus, finansinius įsipareigojimus ir geresnes pajėgumų didinimo garantijas, taip pat kas penkerius metus vykdomo stebėjimo ir peržiūros mechanizmą, ypatingą dėmesį skiriant užmojų didinimui; pabrėžia, kad Konvencijos šalys privalo reguliariai teikti ataskaitas bei suderintai rinkti ir tvarkyti palyginamus ir nuoseklius duomenis ir rodiklius siekdamos užtikrinti, kad stebėjimo procesas būtų tinkamas;

27.

 ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti, kad pasaulio biologinės įvairovės programoje po 2020 m. kaip pagrindiniai ramsčiai būtų įtvirtinti atsargumo principas, teisėmis grindžiamas požiūris ir perspektyvų vertinimas, technologijų vertinimas ir stebėsena, susiję su naujų technologijų diegimu;

28.

 ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti apibrėžti naują pasaulinį tikslą, kad iki 2030 m. pasaulio biologinės įvairovės nykimo kreivė pakryptų į priešingą pusę, kad gamtai būtų sudarytos sąlygos atsinaujinti visų naudai ir kad būtų prisidedama prie biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kovos su dykumėjimu ir žemės nualinimu ir apsirūpinimo maistu saugumo didinimo; ragina ES derybų metu siekti platesnių užmojų ir potencialiai raginti iki 2050 m. apsaugoti pusę planetos; mano, kad programoje po 2020 m. turėtų būti numatytas aiškus pasaulinio masto tikslas iki 2030 m. išsaugoti bent 30 proc. gamtinių zonų ir tikslas atkurti bent 30 proc. nualintų ekosistemų ir kad ES savo viduje turėtų nustatyti panašius tikslus;

29.

 pabrėžia, kad tarptautinės pastangos ir susitarimai bus pasiekti tik tuo atveju, jei aktyviai dalyvaus visi suinteresuotieji subjektai; ragina sukurti suinteresuotųjų subjektų ir iš privačiojo, ir iš viešojo sektorių koaliciją, kad būtų parengta pasaulinė biologinės įvairovės programa po 2020 m.; atkreipia dėmesį į „sprendimų darbotvarkės“, sukurtos pagal Paryžiaus susitarimą, naudingumą rengiant konstruktyvią visų su Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija susijusių suinteresuotųjų subjektų darbotvarkę ir ragina į programą po 2020 m. įtraukti panašius veiksmus;

30.

 pabrėžia, kad svarbu kuo labiau sutrumpinti laikotarpį, kuris gali praeiti nuo pasaulinės biologinės įvairovės programos po 2020 m. priėmimo iki jos perkėlimo į nacionalinius biologinės įvairovės tikslus bei subnacionalinius veiksmų planus, kad nebūtų vėluojama imtis konkrečių veiksmų siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m.

31.

 primygtinai ragina Komisiją parengti strategiją, kurioje būtų nagrinėjami pagrindiniai biologinės įvairovės nykimo veiksniai, tiek ES viduje, tiek visame pasaulyje;

32.

 ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti „nuo lauko iki stalo“ strategijos ir nulinės taršos tikslo derėjimą su bendrąja žemės ūkio politika po 2020 m., visų pirma siekiant sumažinti pesticidų naudojimo mastą;

33.

 ragina Komisiją ir Europos investicijų banką (EIB) į savo finansines priemones įtraukti palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo elementus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio biologinei įvairovei; ragina EIB atnaujinti savo aplinkosaugos ir socialinius standartus pagal ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. nuostatas;

34.

 ragina nustatyti ES masto teisiškai privalomą tikslą atkurti nualintas buveines iki 2030 m., atkuriant natūralius miškus, durpynus, salpas, šlapynes, biologine įvairove pasižyminčias pievas, pakrančių zonas ir jūrų teritorijas; apgailestauja, kad ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. nepavyko pasiekti tikslo atkurti 15 proc. nualintų ekosistemų;

35.

 primygtinai ragina Komisiją ir EIB į savo išorės veiksmus, ypač į išorės finansines priemones, įtraukti palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo aspektą, siekiant užtikrinti, kad nė vienas ES fondas ar finansavimo sistema neprisidėtų prie grynojo biologinės įvairovės praradimo;

36.

 laikosi nuomonės, kad ES pasaulinio masto užmojai turės atitikti jos vidaus veiksmus pagal ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m.;

37.

 ragina Komisiją į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. kaip svarbų elementą įtraukti ES pasaulinio ekologinio pėdsako mažinimą, siekiant išvengti vidaus ir tarptautinių veiksmų nenuoseklumo;

Ekonominiai aspektai ir finansavimas

38.

 palankiai vertina per 14-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 14) 196 vyriausybių pasiektą susitarimą iki 2020 m. ir vėliau didinti investicijas, skirtas gamtai ir žmonėms; pabrėžia, kad ekonomikos augimas gali palengvinti darnų vystymąsi tik tuo atveju, jei jis yra visiškai atsietas nuo biologinės įvairovės nykimo ir gamtos pajėgumo prisidėti prie žmonių gerovės;

39.

 pabrėžia, kad biologinei įvairovei būtina skirti tinkamą ir pakankamą finansavimą; ragina į kitą DFP įtraukti biologinės įvairovės didinimo ir palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo priemones, o biologinės įvairovės aspektą daugiau integruoti į visų sričių politiką, kuo būtų padaryta didelė ir teigiama pažanga įgyvendinant 2050 m. viziją; ragina Komisiją ir Tarybą numatyti DFP aiškų tikslą, kad bent 10 proc. išlaidų būtų skiriama biologinės įvairovės aspekto integravimui, papildant tikslą skirti išlaidų klimato kaitos aspekto integravimui; taip pat pabrėžia, kad reikia sukurti skaidresnę, visapusiškesnę ir griežtesnę su biologine įvairove ir klimatu susijusių išlaidų stebėjimo metodiką; dar kartą ragina bent jau padvigubinti dabartinį programos LIFE finansavimą; be to, ragina palaipsniui panaikinti žalingas subsidijas ir užtikrinti visų ES fondų ir programų darną, kad jokios išlaidos pagal ES biudžetą negalėtų prisidėti prie biologinės įvairovės praradimo;

40.

 pabrėžia, kad biologinės įvairovės aspekto integravimas turi būti vykdomas kartu su duomenų rinkimu; susirūpinęs pažymi, kad pagrindiniams moksliniams tyrimams, įskaitant taksonomiją, kuri šiam tikslui yra itin svarbi, skiriama gerokai per mažai išteklių ir jie nepakankamai remiami politikos ir mokslinių tyrimų finansavimo lygmeniu; ragina pagal programą „Europos horizontas“ skirti pakankamai lėšų pagrindiniams mokslinių tyrimų projektams ir gebėjimų stiprinimui, taip pat šiam tikslui panaudojant kitų ES fondų techninės pagalbos krypties lėšas;

41.

 ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti papildomus tarptautinius biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo finansinius mechanizmus, susietus su Biologinės įvairovės konvencija, tuo pat metu dedant visas pastangas integruoti biologinę įvairovę į jau egzistuojančius fondus; mano, kad ekonominė veikla gali būti svarbus pasaulio biologinės įvairovės mažėjimo ir gamtos turtų praradimo veiksnys; todėl ragina įmones ir finansų įstaigas prisiimti su biologine įvairove susijusius tvirtus įsipareigojimus ir jais dalytis, taip pat prisidėti atitinkamu indėliu, be kita ko, įtvirtinant palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo aspektą savo veikloje, ir pabrėžia, kad šiuo klausimu svarbu telkti privačiojo finansavimo iniciatyvas; apgailestauja, kad iš nacionalinių ir tarptautinių viešųjų ir privačiųjų šaltinių gaunamų duomenų apie finansinius su biologine įvairove susijusius srautus rinkinys nenuoseklus, todėl kyla rizika sekimo ir ataskaitų teikimo sistemoms ir daromas neigiamas poveikis galimoms reformoms; todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir EIB parengti suderintus su biologine įvairove susijusių finansinių srautų duomenų rinkinių standartus; pabrėžia, kad būsimame tvaraus finansavimo plane turės būti padedama finansų rinkų dalyviams suprasti su biologinės įvairovės praradimu susijusią riziką, įtraukiant biologinę įvairovę į finansinių duomenų atskleidimo reikalavimus;

42.

 pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti, įskaitant gamta pagrįstus sprendimus ir atitinkamas iniciatyvas, kurios duotų papildomos naudos biologinei įvairovei ir veiksmams klimato kaitos srityje, o tai savo ruožtu sumažintų klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei; be to, pabrėžia, kad tuo pat metu būtina palaipsniui naikinti aplinkai žalingas investicijas; primena, kad didžioji investicijų pagal Paryžiaus susitarimą dalis turi būti naudojama biologinės įvairovės išsaugojimui ir atkūrimui; apgailestauja, kad nepaisant natūralių klimato kaitos sprendimų potencialo, dioksido sekvestracijai dirvožemyje skiriama tik apie 2,5 proc. pasaulinio kovos su klimato kaitos sušvelninimu biudžeto lėšų; ragina didinti ES ir tarptautinės bendruomenės finansavimą, skirtą kovai su klimato kaita, siekiant apsaugoti ir atkurti natūralias ekosistemas, užtikrinant abipusę biologinės įvairovės ir siekio sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos naudą;

43.

 palankiai vertina EIB grupės sprendimą suderinti visą savo finansavimo veiklą su Paryžiaus susitarimo tikslais ir bent 50 proc. EIB lėšų skirti klimato politikos veiksmams; ragina EIB savo finansiniame pakete ir toliau plėsti biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo priemones; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir finansų sektoriumi siekiant suderinti jų veiksmus su Paryžiaus susitarimu ir užtikrinti palankumo klimatui ir biologinei įvairovei užtikrinimo aspektą vykdant finansinius sandorius ir investicijas ES ir už jos ribų;

44.

 atkreipia dėmesį į tai, kad tokios tarptautinės organizacijos kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), JT aplinkos programa (UNEP) ir EBPO sutinka, kad aplinkos mokesčiai yra esminė priemonė sprendžiant aplinkos problemas, pvz., biologinės įvairovės praradimą; palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip UNEP ir TVF žaliosios fiskalinės politikos tinklas, siekiant palengvinti keitimąsi žiniomis ir dialogą dėl žaliosios fiskalinės reformos; atkreipia dėmesį į Aičio tikslą Nr. 3 ir į tai, kad norint saugoti ir tausiai naudoti biologinę įvairovę, reikia sukurti teigiamas paskatas; taip pat, nurodydamas darnaus vystymosi tikslą Nr. 15, atkreipia dėmesį į tai, siekiant išsaugoti ir tvariai naudoti biologinę įvairovę bei ekosistemas, būtina sutelkti ir gerokai padidinti finansinius išteklius iš visų šaltinių; todėl atkreipia dėmesį į sąžiningų aplinkos mokesčių, kurie atitinka principą „teršėjas moka“, potencialą kaip būdą sumažinti žalą aplinkai ir gauti finansinių išteklių gamtos apsaugai; ragina ES ir jos valstybes nares pertvarkyti mokesčių sistemas siekiant aktyviau naudoti aplinkos mokesčius;

45.

 susirūpinęs pažymi, kad vėl tik 8,3 proc. visų finansinių įsipareigojimų yra susiję su biologinės įvairovės nykimo stabdymo veiksmais, o tai yra žemiausia procentinė dalis nuo 2015 m., nepaisant precedento neturinčio ir vis spartėjančio rūšių nykimo; ragina Komisiją skirti daugiau išteklių siekiant užtikrinti ilgalaikę ir nuoseklią biologinės įvairovės apsaugą visoje ES; primygtinai tvirtina, kad kita DFP turėtų būti grindžiama patikimais metodais, siekiant stebėti biologinės įvairovės raidą ir išvengti rizikos pervertinti veiksmus biologinės įvairovės srityje;

Miškininkystė, žemės ūkis, žuvininkystė ir dirvožemis

46.

 pabrėžia, kad žemės ūkio ir žuvininkystės veikla, geros būklės dirvožemiai ir biologinės įvairovės išsaugojimas yra glaudžiai susiję; atkreipia dėmesį į neigiamą netvarios žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos poveikį biologinei įvairovei; vis dėlto pabrėžia, kad tvari žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikla gali sumažinti neigiamą poveikį rūšimis, buveinėms ir ekosistemoms bei neigiamus klimato kaitos padarinius;

47.

 todėl ragina ES ir Konvencijos šalis prisiimti tvirtus įsipareigojimus dėl tvarių maisto sistemų, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, įskaitant tausaus augalų apsaugos produktų ir maistinių medžiagų naudojimo reikalavimus ir strategijas, pesticidų naudojimo masto sumažinimą ir dirvožemio, buveinių ir rūšių, susijusių su pagrindinėmis ekosisteminėmis paslaugomis, pvz., apdulkinimu, apsaugą bei selektyvumo padidinimą, siekiant sumažinti kumuliacinį poveikį jūrų ir pakrančių ekosistemoms bei prisidėti prie žuvų išteklių atkūrimo pažeidžiamose ir peržvejotų išteklių zonose; ragina Komisiją atliekant būsimą ES direktyvos dėl tausiojo pesticidų naudojimo (2009/128/EB) peržiūrą įtraukti ES masto privalomus mažinimo tikslus ir ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei skiriamą paramą panaudoti tvariai praktikai ir ekologinėms sistemoms remti;

48.

 ragina Komisiją ir valstybes nares finansiškai remti ūkininkavimo ir miškininkystės veiklą, kuri atitinka su biologine įvairove susijusius tikslus, pvz., integruotą kenkėjų ir maisto medžiagų valdymą, ekologinį žemės ūkį, ekologinę žemės ūkio praktiką, dirvožemio ir vandens išsaugojimo praktiką, išteklių išsaugojimą žemės ūkyje, agrarinę miškininkystę, miškinę gyvulininkystę, drėkinimo valdymo sistemas, nedidelio masto arba parceliavimu grindžiamas sistemas ir praktiką, kuria siekiama pagerinti gyvūnų gerovę;

49.

 primena, kad pagal Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ miškai yra būtini gyvybės mūsų planetoje palaikymo sistemoms, jie užima 30 proc. Žemės sausumos ploto ir apima 80 proc. planetos biologinės įvairovės; pabrėžia, kad miškų naikinimas yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis, o dėl miškų naikinimo išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kiek tai susiję su žemės naudojimu, žemės naudojimo keitimu ir miškininkyste, yra svarbi klimato kaitos priežastis; reiškia susirūpinimą dėl ES vartojimo poveikio miškų naikinimui, nes ES yra galutinis 10 proc. gaminių, susijusių su miškų naikinimu, vartotoja; ragina Komisiją priimti vieną bendrą apibrėžtį, ką reiškia sąvoka „neturintis įtakos miškų naikinimui“;

50.

 ragina Komisiją pasiūlyti išsamų priemonių (įskaitant teisės aktus) rinkinį, kuriuo būtų mažinamas ES vartojimo poveikis žemei, remiantis išsamaus patikrinimo principu, kad tiekiant produktus į ES rinką būtų užtikrinamos tvarios ir su miškų naikinimu nesusietos tiekimo grandinės, taip pat ES veiksmų planą dėl alyvpalmių aliejaus; laikosi nuomonės, kad vykdant ES kovos su miškų naikinimu veiksmus reikėtų susitelkti ties pagrindiniais šį reiškinį skatinančiais veiksniais, t. y. alyvpalmių aliejumi, soja, jautiena ir kakava; prašo Komisijos kuo greičiau palaipsniui atsisakyti ES naudojamo biokuro, kuris gali būti labai tikėtina netiesioginio žemės naudojimo keitimo priežastis;

51.

 pabrėžia, kad miškų politika turi būti nuosekli, ja turi būti siekiama kovoti su tiek su biologinės įvairovės nykimu, tiek su klimato kaitos poveikiu, taip pat didinti natūraliuosius absorbentus ES, kartu apsaugant, išsaugant ir didinant biologinę įvairovę;

52.

 pabrėžia, kad sengirių ir neliestų miškų, kurie yra pripažinti nepakeičiamais (8), praradimo negalima kompensuoti jokiais miško produktais, ir šie miškai turėtų būti saugomi teisinėmis bei skatinamosiomis priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad jos būtų kompleksinės, sujungiamos ir atstovaujamosios;

53.

 atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis 2019 m. birželio mėn. paskelbta pasaulio gyventojų skaičiaus prognoze, numatoma, jog per ateinančius 30 metų pasaulio gyventojų pagausės 2 mlrd., taigi padidės žemės ir jūrų naudojimo poveikis biologinei įvairovei ir anglies dioksido sekvestracijai; pastebi, kad didėjantis biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę aprūpinimo maistu saugumui ir mitybai; ragina Konvencijos šalis skatinti tvariai naudoti biologinę įvairovę vykdant programas, kuriomis prisidedama prie aprūpinimo maistu saugumo ir geresnės mitybos, kartu padedant siekti DVT, ypatingą dėmesį skiriant DVT Nr. 2 (bado panaikinimui);

Miesto vietovės

54.

 atkreipia dėmesį į tai, kad tarša, miestų plėtra, dirvožemio sandarinimas ir buveinių naikinimas yra kitos pagrindinės biologinės įvairovės nykimo priežastys; primena, kad iš IPBES visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitos matyti, jog nuo 1992 m. miesto vietovių plotas išaugo dvigubai, o 2 iš 3 ES piliečių gyvena miestų teritorijose; ragina geriau įvertinti miestų vietovių ir miestų vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę ir labiau įtraukti miestus ir vietos valdžios institucijas apibrėžiant biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų apsaugos ir išsaugojimo politiką, o taip pat stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą;

55.

 tvirtina, kad miestų potencialas padėti apsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas yra nepakankamai įvertintas; primena, kad miestuose ir priemiesčiuose geriau pasinaudojant biologinės įvairovės, ekosisteminių paslaugų ir miesto žaliosios infrastruktūros teikiama nauda gerinama žmonių sveikata; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant miestų projektavimą, planavimą ir su miestais susijusią politiką skatinti įtraukti biologinės įvairovės bei ekosistemines paslaugas ir labiau jas integruoti, kartu mažinant išmetamą anglies dioksido kiekį ir gerinant prisitaikymą prie klimato kaitos;

56.

 pastebi, kad miestų teritorijos gali atlikti permainas lemiantį vaidmenį ES, kiek tai susiję su biologine įvairove; pabrėžia, kad tarša plastiku ir vandens tarša yra svarbūs biologinės įvairovės nykimo veiksniai; mano, kad stipri žiedinė ekonomika, atsižvelgiant į naująjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą, galėtų prisidėti prie ES pastangų siekiant biologinės įvairovės atkūrimo;

57.

 apgailestauja dėl to, kad plastikas ir tarša, susijusi su, pvz., vandens valymo įrenginiais, farmakologiniais produktais bei netvaria žemės ūkio praktika, pvz., intensyviu maistinių medžiagų naudojimu, daro didelį poveikį vandenynų ekosistemų būklei;

ES saugomos teritorijos

58.

 ragina atlikti išsamią visų ES saugomų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, analizę ir tobulinti, geriau sujungti ir išplėsti šias teritorijas; pabrėžia, kad reikia nustatyti standartizuotą saugomų teritorijų apskaičiavimo metodą ir aiškiai apibrėžti, kokia teritorija ES yra „saugoma teritorija“; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į naujausią IPCC atskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui, reikalingas išsamus ES saugomų pakrantės ir jūrų teritorijų vertinimas, ženklus jų išplėtimas ir stebėsena; ragina išplėsti ES saugomų jūrų teritorijų sąrašą, kad į ją būtų įtraukta daugiau atvirųjų jūrų ploto; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui būtinas ne tik saugomų teritorijų kiekis, bet ir jų kokybė, todėl reikia daugiau dėmesio skirti jų geram ir tvariam valdymui;

59.

 ragina Komisiją ir toliau imtis teisinių veiksmų, kai ji nustato, kad nesilaikoma ES gamtos apsaugos teisės aktų; atkreipia dėmesį į tai, kad procedūros aplinkos apsaugos pažeidimų srityje turi būti veiksmingesnės, atsižvelgiant į nepataisomos žalos aplinkai riziką; pabrėžia, kad būtina skubiai užtikrinti tinkamą Gamtos direktyvų įgyvendinimą ir skaidriai nagrinėti skundus dėl teisės aktų pažeidimų;

60.

 atkreipia dėmesį į tai, kad gamtos apsaugos sistema, jei įgyvendinimas bus nepakankamas, gali sukurti aktyvistams ir gamtosaugininkams priešišką aplinką, o tai galėtų sukelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų jų gyvybei; pabrėžia, kad ES turėtų aktyviai pasmerkti aplinkos apsaugos aktyvistų ir gamtosaugininkų nužudymus;

61.

 pabrėžia, kad žalioji infrastruktūra padeda užtikrinti ekosistemines paslaugas, kuriomis remiama biologinė įvairovė, pvz., miesto aplinkoje didinant ekologinių koridorių kiekį;

Inovacijos, moksliniai tyrimai ir švietimas

62.

 primena inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros svarbą siekiant 2050 m. vizijos tikslų; pabrėžia, kad svarbu remti mokslinius tyrimus ir dalyvaujamuosius mokslo projektus siekiant sustiprinti žinias, visų pirma susijusias su vandenynais, kurių daugelis dar neištirta; ragina Komisiją ir Tarybą kitoje DFP padidinti programos „Europos horizontas“ biudžeto asignavimus iki 120 mlrd. EUR, visų pirma tam, kad jais pasinaudotų veiksmų grupė „Gamtos ištekliai“, įtraukiant tiek bazinius, tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, pvz., taksonomijos srityje, ir pradėti pagal programą „Europos horizontas“ vykdyti misiją siekiant apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę; ragina Konvencijos šalis dėmesį visų pirma skirti biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudos žmonių sveikatai bei ekonominės gerovės sąsajoms ir koordinuoti duomenų rinkimo priemones;

63.

 ragina Komisiją remti tolesnius žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo, įskaitant miškų naikinimą ir bioenergijos gamybą, poveikio išmetamam ŠESD kiekiui mokslinius tyrimus ir atsižvelgti į jų rezultatus formuojant politiką ateityje;

64.

 pažymi, kad remiantis 2018 m. sausio 16 d. priimta Europine plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija, 150 mln. tonų plastiko, kuris susikaupė pasaulio vandenynuose, kiekis iki 2030 m. gali padvigubėti, o tai kelia grėsmę daugiau nei 660 rūšių ir kenkia mūsų aplinkai; ragina Komisiją įgyvendinti pavyzdines kovos su plastiko tarša ir jos poveikiu biologinei įvairovei iniciatyvas; pabrėžia, kad mikroplastiko atvejis yra ypatingas, nes jis sudaro daugiau kaip 80 proc. iš jūrų surinktų šiukšlių ir kelian grėsmę jūrų biologinei įvairovei; todėl pritaria Ursulos von der Leyen įsipareigojimui imtis naujų kovos su plastiko atliekomis priemonių sprendžiant mikroplastiko problemą; pabrėžia, kad reikia taikyti žiedinės ekonomikos metodą, pagal kurį daugiausia dėmesio būtų skiriama į tvarius produktus orientuotiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

65.

 pabrėžia švietimo svarbą siekiant didinti informuotumą apie biologinę įvairovę ir aplinkos apsaugą; pažymi, kad švietimo tikslais naudojamos saugomos teritorijos yra tinkama ir veiksminga priemonė siekiant didinti visuomenės informuotumą ir stiprinti jų išsaugojimą;

Pajėgumų didinimas, visuomenės informuotumas ir visų subjektų įtraukimas

66.

 pabrėžia, kad pajėgumų ir informuotumo didinimas yra svarbiausi sėkmingo įgyvendinimo ir didesnio informuotumo apie biologinę įvairovę užtikrinimo veiksniai; todėl palankiai vertina COP 14 sprendimą paraginti Konvencijos šalis, kitas vyriausybes ir paramos teikėjus pagal galimybes skirti finansinių išteklių pajėgumų didinimui, techninei paramai ir technologijų perdavimui;

67.

 pabrėžia, jog svarbu teikti išsamesnę informaciją ir siekti aktyvesnio pilietinės visuomenės ir skirtingoms amžiaus grupėms bei socialiniams sluoksniams priklausančių visuomenės narių dalyvavimo, kad būtų pasiekti ES ir pasauliniai tikslai;

68.

 ragina Konvencijos šalis skatinti visuomenės informavimą ir įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą siekiant drauge su vietos bendruomenėmis ir vietos gyventojais priimti konkretiems poreikiams pritaikytus sprendimus, kuriais būtų skatinamas tvarus žemės naudojimas siekiant didesnės biologinės įvairovės, kad tokiu būdu būtų visapusiškai atsižvelgiama į regioninius kraštovaizdžio ir buveinių skirtumus;

69.

 palankiai vertina ketinimą aktyviai taikyti daugiasubjektį požiūrį, kuris yra labai svarbus siekiant vertinti, apsaugoti, išsaugoti, tausiai naudoti ir atkurti biologinę įvairovę, ir pabrėžia, kad daugiau bendraujant su įvairiais valdymo lygmenimis ir sektoriais bei privačiais subjektais ir bendradarbiaujant jiems tarpusavyje bus sudarytos galimybės biologinės įvairovės politikos tikslus integruoti į kitų sričių politiką; mano, kad labai svarbu įtraukti verslo ir finansų įstaigas, todėl palankiai vertina Komisijos pastangas įtraukti privatųjį sektorių į biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmus, visų pirma naudojantis ES verslo ir biologinės įvairovės platforma; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina privačiojo sektoriaus iniciatyvas, pvz., Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato politikos klausimais sukurtą koaliciją „Vieningos planetos verslas vardan biologinės įvairovės“;

70.

 ragina Komisiją apsvarstyti suderintą metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojamas ES įmonių ekologinis pėdsakas, taip pat jų poveikis biologinei įvairovei;

71.

 mano, kad siekiant spręsti klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo problemas yra būtini pokyčiai visuomenėje; pabrėžia, kad svarbu laikytis tinkamo perėjimo principo užtikrinant, kad procesas būtų įtraukus ir teisingas;

72.

 pažymi, kad visuomenės informuotumas ir galimybė gauti išsamią ir lengvai suprantamą informaciją suteikia vartotojams galimybę priimti informacija pagrįstus pirkimo sprendimus ir skatinti tvarų vartojimą, todėl primygtinai reikalauja, kad šie aspektai būtų įtraukti į išsamų priemonių rinkinį, ypač dėl produktų, dėl kurių naikinami miškai ir ekosistemos bei pažeidžiamos žmogaus teisės; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti produktų atsekamumą ir kontrolę visoje vertės ir tiekimo grandinėje ir taip užtikrinti visišką skaidrumą vartotojams;

73.

 pabrėžia, kad reikia geriau plėtoti ekologinį ženklinimą ir kovos su miškų naikinimu sertifikavimą;

74.

 palankiai vertina 2020 m. Marselyje vyksiantį Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos susitikimą; ragina Komisiją šiame forume akivaizdžiai parodyti savo paramą, atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus biologinės įvairovės srityje;

o

o o

75.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)  OL C 35, 2018 1 31, p. 2.

(2)  OL C 356, 2018 10 4, p. 38.

(3)  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0431.

(4)  OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(5)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(6)  Biologinės įvairovės konvencija, Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu ir Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija.

(7)  Europos ir Vidurinės Azijos biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų regioninio vertinimo ataskaita https://ipbes.net/sites/default/files/2018_eca_full_report_book_v5_pages_0.pdf

(8)  2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352).

Top