1.   

palankiai vertina tai, kad, Audito Rūmų teigimu, bendras DFP 5 išlaidų kategorijos (Administravimas), įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) biudžetą, klaidų lygis ir toliau išlieka palyginti mažas (apytikriai 0,5 proc. 2017 m.);

2.   

pažymi, kad EIVT metinėje veiklos ataskaitoje Audito Rūmai nenustatė reikšmingo klaidų lygio;

3.   

taip pat pažymi, kad, priešingai nei ankstesniais metais, Audito Rūmai pranešė apie visas konkrečias su EIVT susijusias problemas;

4.   

su pasitenkinimu pažymi, kad daugeliu aspektų įgyvendintos ankstesnės rekomendacijos dėl stebėsenos sistemos, skirtos informacijai apie darbuotojų asmeninę padėtį ir jų duomenims laiku atnaujinti (tai gali turėti įtakos išmokų šeimai apskaičiavimui), tobulinimo; vis dėlto mano, kad išmokų šeimai administravimo nuoseklumo patikrinimui reikalingas nuolatinis dėmesys;

5.   

palankiai vertina EIVT pastangas gerinti viešųjų pirkimų procedūras delegacijose, įskaitant tai, kad įdiegta viešųjų pirkimų valdymo priemonė, sudarytas viešųjų pirkimų planas mažos ir vidutinės vertės sutartims ir sukurti pirkimo dokumentų šablonai bei mokymų metmenys; mano, kad ankstesniems trūkumams, nustatytiems vykdant viešuosius pirkimus ir saugumo tarnybų valdymą, vis dar reikia nuolatinio dėmesio ir stebėsenos;

6.   

prašo EIVT nuolat informuoti Parlamentą apie pasiektus rezultatus dedant pirmiau minėtas pastangas pagerinti delegacijų viešųjų pirkimų procedūras, visų pirma taikant viešųjų pirkimų valdymo priemonės sistemą ir e. viešojo pirkimo bei e. konkursų procedūras;

7.   

pažymi, kad atliekant ex ante patikras nustatytos klaidų priežastys tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų srityje yra tokio paties pobūdžio, t. y., kaip ir ankstesniais metais, trūksta patvirtinamųjų dokumentų; pažymi, kad EIVT ex post kontrolė pirmą kartą apėmė metų pabaigos išlaidas (2016 m. lapkričio–gruodžio mėn.);

8.   

su pasitenkinimu pažymi tai, kad 2017 m. bendros visų delegacijų biurų pridėtinės išlaidos (nuomos, apsaugos, valymo ir kitos pridėtinės išlaidos), įskaitant Europos plėtros fondo (EPF) delegacijas, antrus metus iš eilės buvo finansuojamos vien tik pagal EIVT biudžeto eilutes;

9.   

pažymi, kad 2017 m. padaugėjo asignavimų perkėlimų į kitą laikotarpį ir jie sudarė 85 911 000 EUR (palyginti su 77 450 000 EUR 2016 m.); primena, kad perkėlimo į kitus metus operacijos išimties tvarka gali būti atliekamos laikantis griežtų sąlygų;

10.   

pažymi, kad bendras 2017 m. EIVT biudžetas siekė 660 mln. EUR, t. y. padidėjo 3,75 proc., palyginti su 2016 m.;

11.   

pažymi, kad iš EPF ir patikos fondų taip pat buvo gautas 54,9 mln. EUR įnašas; dėl papildomų perkėlimų į kitą laikotarpį ir iš panaikinimų gautų asignavimų visa suma sudarė 59,7 mln. EUR (įskaitant ir finansinių metų asignuotąsias pajamas); pažymi, kad 2017 m. pabaigoje įsipareigojimų vykdymo lygis siekė 52,6 mln. EUR (88,1 proc.), o mokėjimų panaudojimo lygis – 46,5 mln. EUR (78,0 proc.); pažymi, kad neįsipareigoti EPF asignavimai perkeliami į kitus metus kaip išorės asignuotosios pajamos ir kad asignavimų neprarandama;

12.   

pastebi, kad centrinės būstinės biudžetas siekė 236,7 mln. EUR, iš kurių 153,8 mln. EUR (arba 64,6 proc.) buvo susiję su darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimu pagal Tarnybos nuostatus įdarbintiems ir išorės darbuotojams, 32,2 mln. EUR (arba 14 proc.) – su pastatais ir susijusiomis išlaidomis, o 33 mln. EUR (t. y. 14 proc.) – su IT kompiuterinėmis sistemomis, įranga ir baldais;

13.   

prašo prie metinės veiklos ataskaitos pridėti dokumentą dėl EIVT pastatų politikos, ypač atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad šios išlaidos būtų tinkamai racionalizuotos ir nebūtų pernelyg didelės; primygtinai ragina EIVT pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai 2017 m. sudarytų sutarčių dėl pastatų sąrašą, įskaitant informaciją apie sutartis, šalį, kurioje jos sudarytos, ir jų trukmę, kaip tai padaryta jos 2011 m. metinėje veiklos ataskaitoje; prašo EIVT savo 2018 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateikti tokią pačią informaciją apie sutartis dėl pastatų;

14.   

pažymi, kad 423,3 mln. EUR delegacijų biudžetas buvo paskirstytas taip: 116,1 mln. EUR (t. y. 27,4 proc.) skirta pagal Tarnybos nuostatus įdarbintų darbuotojų darbo užmokesčiui, 165,6 mln. EUR (39,1 proc.) – pastatams ir susijusioms išlaidoms, 68,5 mln. EUR (arba 16,2 proc.) – išorės darbuotojams ir išorės paslaugoms, 27,9 mln. EUR (6,6 proc.) – kitoms su darbuotojais susijusioms išlaidoms ir 45 mln. EUR (10,6 proc.) – kitoms administracinėms išlaidoms; taip pat pažymi, kad iš Komisijos gauta 196,4 mln. EUR (palyginti su 185,6 mln. EUR 2016 m. ir 204,7 mln. EUR 2015 m.) į Sąjungos delegacijas komandiruotų Komisijos darbuotojų administracinėms išlaidoms padengti, iš kurių 49,6 mln. EUR numatyta Komisijos V išlaidų kategorijai, 91,8 mln. EUR įrašyta į veiklos programų administracines eilutes ir 55 mln. EUR skirta EPF bei patikos fondams (2016 m. – 45,4 mln. EUR); pažymi, kad 2017 m. patikos fondai pirmą kartą prisidėjo prie šių administracinių išlaidų;

15.   

pripažįsta, kad dėl biudžeto eilučių, pagal kurias finansuojamos su Komisijos darbuotojais delegacijose susijusios operacijos, skaičiaus (34 skirtingos biudžeto eilutės, susijusios su įvairiomis Komisijos biudžeto išlaidų kategorijomis, taip pat EPF) biudžeto valdymas tampa sudėtingesnis; prisimena, kad šis klausimas buvo nagrinėjamas jo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje (1) dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir atkreipia dėmesį į tai, kad sudėtinga atlikti supaprastinimą mažinant biudžeto eilutes; todėl ragina EIVT toliau bendradarbiauti su Komisija siekiant, jei galima, supaprastinti biudžeto eilutes, kad būtų sumažintas biudžeto valdymo sudėtingumas;

16.   

pažymi, kad 2017 m. delegacijų vadovai pateikė patikinimo pareiškimą; nurodo, kad visi delegacijų vadovai, išskyrus delegacijos Sirijoje vadovą, pateikė deklaraciją be išlygų; pripažįsta, kad delegacija Sirijoje šiuo metu evakuota ir kad delegacija nurodė veiksmų planą, skirtą vykdant veiklą karo zonoje kylančioms problemoms sumažinti; pažymi, kad ši išlyga laikoma nereikšminga atsižvelgiant į viso EIVT biudžeto sumas;

17.   

pažymi, kad galutinis 2017 m. EIVT biudžetas, kuris sudarė 660 mln. EUR, metų pabaigoje buvo įvykdytas 99,7 proc. įsipareigojimų (kaip ir 2016 m.) ir 87,5 proc. mokėjimų (87,5 proc. 2016 m.) srityje;

18.   

pažymi, kad visų EIVT administraciniame biudžete atliktų perkėlimų vertė siekė 14,4 mln. EUR, iš kurių didžiausia suma buvo susijusi su išankstine sutartimi dėl Afganistano saugumo; taip pat pažymi, kad dėl perkėlimų EIVT būstinės biudžetas sumažėjo 5,1 mln. EUR, o delegacijų biudžetas atitinkamai padidėjo šia suma;

19.   

atkreipia dėmesį į tai, kad 1,3 proc. padidėjusio biudžeto lėšų 2017 m. buvo skirta investicijoms į saugumą įgyvendinant saugumo dokumentų rinkinį, kuris apėmė regioninių apsaugos pareigūnų tinklo stiprinimą ir šarvuotų transporto priemonių įsigijimą, atsižvelgiant į EIVT pareigą rūpintis ir vietos saugumą, kibernetinio saugumo strategiją ir nuolatinį darbuotojų saugumo srities mokymą reaguojant į galimas grėsmes ir krizių atvejus delegacijose bei būstinėse; palankiai vertina iki šiol pasiektą pažangą, tačiau ragina EIVT visų pirma spręsti įvairius likusius uždavinius, pvz., tai, kad reikia atnaujinti IT saugumo priemones; be to, ragina EIVT bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant parengti bendrą požiūrį ir pagerinti saugumo sistemų sujungimą su kitų institucijų bei valstybių narių sistemomis;

20.   

palankiai vertina tai, kad sukurtas metinės peržiūros mechanizmas, skirtas EIVT išteklių analizei atlikti ir veiksmingam jų panaudojimui užtikrinti, jei ateityje numatomas darbuotojų perskirstymas, kurio reikia dėl naujų veiklos ar politinių prioritetų arba kitų papildomų iššūkių;

21.   

pažymi, kad 2017 m. atlikus metinį vidaus kontrolės sistemos įsivertinimą EIVT vadovybei pateiktas pagrįstas patikinimas dėl atitikties daugumai vidaus kontrolės priemonių lygio; tačiau pažymi, kad šie trys vidaus kontrolės standartai: „Darbuotojų skyrimas ir judumas“, „Veiklos tęstinumas“ ir „Dokumentų valdymas“ ir toliau yra silpniausia EIVT vidaus kontrolės sistemos dalis; susirūpinęs pažymi, kad veiklos tęstinumas jau kelerius metus kelia problemų tiek atitikties, tiek veiksmingumo požiūriu ir yra ypač svarbus delegacijose;

22.   

palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į 2016 m. Audito Rūmų rekomendaciją, delegacijų, kurių didžiausias plotas vienam asmeniui viršija 35 m2, skaičius sumažėjo nuo 83 delegacijų 2016 m. iki 73 delegacijų 2017 m.; palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti nekilnojamojo turto valdymo priemonė „IMMOGEST“ ir naudojamasi vidaus bei išorės patirtimi siekiant remti pastatų valdymą, ypač delegacijose; ragina EIVT toliau įgyvendinti, kai galima, yra pagrįsta ir efektyvu Sąjungos biudžeto požiūriu, Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl EIVT pastatų, esančių visame pasaulyje, valdymo (2) pateiktas rekomendacijas ir toliau informuoti Parlamentą apie pažangą;

23.   

palankiai vertina tai, kad EIVT su 6 skirtingomis valstybėmis narėmis parengė 7 naujus projektus dėl paslaugų teikimo bendroje vietoje ir atkreipia dėmesį į tai, kad vis labiau domimasi paslaugų teikimo bendroje vietoje planais ir bendrai pasirašyta 14 naujų susitarimų ne tik su valstybėmis narėmis, bet ir su Frontex arba EASO; pažymi, kad paslaugų teikimo bendroje vietoje tvarka padėjo sumažinti vidutinišką pastatų plotą, siekiant priartėti prie nustatyto 35 m2 vienam asmeniui skiriamo ploto rodiklio; mano, kad paslaugų teikimas bendroje vietoje yra ekonomiškai efektyvi priemonė ir palankiai vertina tai, kad taip prisidedama prie bendro Sąjungos ir jos valstybių narių atstovavimo trečiosiose šalyse; ragina EIVT, vykdant išlaidų stebėseną, sudaryti tokius susitarimo memorandumus su kitais Sąjungos subjektais, pvz., BSGP misijomis; ragina EIVT sukurti veiksmingą išlaidų susigrąžinimo administravimą paslaugų teikimo bendroje vietoje atveju;

24.   

pripažįsta, kad EIVT savo delegacijoms teikia pirmenybę pirkti, o ne nuomotis pastatus; prašo EIVT informuoti apie išsamią visų Sąjungos delegacijų analizę siekiant nustatyti, kuriose šalyse delegacijoms būtų ekonomiškiau pirkti biurų ar rezidencijų pastatus, o ne juos nuomotis; pažymi, kad 2017 m. nuosavybės teise priklausančių pastatų dalis sudarė 18 proc.;

25.   

primena, kaip svarbu teikti į rezultatus orientuotą paramą delegacijoms visose srityse, ir prašo EIVT pateikti ataskaitą apie Europos regioninio centro patirtį ir apie atliktą galimybių išplėsti šią sistemą įtraukiant kitas geografines vietoves vertinimą; palankiai vertina didesnes pastangas remti delegacijas, ypač pasitelkiant naująjį horizontalųjį koordinavimo skyrių, kuris padeda didinti bendrą delegacijų atliekamų užduočių, ypač susijusių su didelės vertės viešaisiais pirkimais, patikinimo lygį;

26.   

mano, kad laikotarpiu iki paskyrimo eiti pareigas, per ad hoc seminarus arba per kasmetinę ambasadorių konferenciją itin svarbu delegacijų vadovams nuolat priminti apie esminį jų vaidmenį ne tik vykdant jų politines pareigas, bet ir konsoliduojant EIVT patikinimo grandinę ir apie jų bendrą atsakomybę ir atskaitomybę už administracinių išlaidų ir projektų portfelių valdymą; mano, kad atrenkant delegacijų vadovus patirtis Sąjungos institucijoje turėtų būti laikoma privalumu;

27.   

palankiai vertina 2017 m. pradėtą taikyti naują patikrinimų metodą, pagal kurį sukurta perspektyvi paramos delegacijų valdymui teikimo, taip pat delegacijų veiklos didesnio nuoseklumo skatinimo ir supaprastinimo koncepcija;

28.   

pripažįsta, kad, atsižvelgiant į tris įdarbinimo EIVT šaltinius ir delegacijų etatų administravimą, sudėtinga valdyti ir paskirstyti žmogiškuosius išteklius; be to, pažymi, kad pagal tarpinstitucinį susitarimą 2013–2017 m. laikotarpiu EIVT sumažino savo darbuotojų skaičių 5 proc. – 2017 m. būstinėse panaikino 16 etatų, o per pastaruosius penkerius metus iš viso panaikinti 84 etatai; yra susirūpinęs dėl to, kad didėjantis vidutinis darbo krūvis ir nepakankamo darbuotojų skaičiaus klausimai galėtų turėti žalingo poveikio darbuotojų sveikatai ir gyvenimo kokybei, taip pat ilgalaikiam institucijos organizaciniam vystymuisi;

29.   

su pasitenkinimu pažymi, kad, atsižvelgiant į bendrą užimtų etatų skaičių, beveik pasiekta lyčių pusiausvyra, t. y. 49,6 proc. darbuotojų yra moterys; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad tiek padalinių vadovų, tiek delegacijų vadovų atveju vadovaujamas pareigas einančių moterų skaičius išliko nepakankamas, t. y. 57 iš 219 vadovų pareigas (26 proc.) arba tik 9 iš 50 aukščiausiosios grandies vadovų pareigas (18 proc.) eina moterys; atkreipia dėmesį į panašų pusiausvyros nebuvimą einant administratoriaus pareigas, t. y. 33 proc. administratorių buvo moterys, ir einant deleguotųjų nacionalinių ekspertų (DNE) pareigas – 23 proc. jų buvo moterys;

30.   

ragina EIVT, bendradarbiaujant su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, toliau kuo labiau gerinti aukščiausiosios ir vidurinės grandies vadovybės lyčių pusiausvyrą; atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant pastarąją rotacijos procedūrą tik 18,28 proc. pretendentų užimti vadovaujamas pareigas buvo moterys; pažymi, kad, kalbant apie kitus EIVT paskelbtus laisvus etatus, moterų pretendenčių procentinė dalis taip pat sumažėjo nuo 39 proc. 2016 m. iki 31,7 proc. 2017 m.;

31.   

laikosi nuomonės, kad šioje srityje būtina siekti pažangos ir todėl ragina EIVT nustatyti bei apsvarstyti šio pusiausvyros nebuvimo priežastis ir vėliau galbūt patikslinti sąlygas ir įdarbinimo politiką, kad eiti vadovų pareigas būtų galima vienodai pritraukti visų lyčių atstovus; ragina EIVT bendradarbiauti su nacionaliniais diplomatinės karjeros studijas organizuojančiais universitetais, siekiant ankstyvuoju etapu propaguoti Europos diplomatinę tarnybą;

32.   

ragina įsteigti institutą, skirtą būsimiesiems Europos diplomatams ugdyti, ir siūlo atitinkamoms institucijoms išnagrinėti galimybę panaudoti Europos Parlamento patalpas Strasbūre šiam diplomatiniam institutui įkurti;

33.   

palankiai vertina tai, kad sukurtos darbo grupės karjeros raidos, lyčių ir lygių galimybių klausimais, taip pat patvirtinta mokymosi ir vystymosi programa (angl. LEAD) ir sukurtas tinklas „Moterys ir EIVT“ bei parengta moterų vadovių kuravimo programa – tai yra svarbūs žingsniai gerinant lygias galimybes EIVT; atkreipia dėmesį į įgyvendinimo veiksmų planą, kuris buvo priimtas paskelbus galutines dviejų darbo grupių ataskaitas, ir prašo nuolat teikti informaciją apie įgyvendinimo pažangą;

34.   

pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos 32,83 proc. EIVT AD kategorijos darbuotojų atvyko iš valstybių narių ir EIVT laikosi Tarybos sprendime, kuriuo įsteigiama EIVT, išdėstytos personalo formulės, t. y. vienas trečdalis darbuotojų yra iš valstybių narių, o likę darbuotojai – iš Sąjungos institucijų;

35.   

pažymi, kad valstybių narių diplomatai sudarė 32,83 proc. visų AD kategorijos EIVT darbuotojų (t. y. 307 asmenys), palyginti su 33,8 proc. 2014 m.; pabrėžia, kad valstybių narių diplomatų, paskirtų delegacijų vadovais, skaičius sumažėjo nuo 46 proc. iki 43,8 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad delegacijų vadovų moterų dalis šiek tiek padidėjo ir sudaro 21,9 proc.; pažymi, kad tik 10 delegacijų vadovų iš valstybių narių iš 60 jau ėjo pareigas Briuselyje;

36.   

pakartoja, kad geografinė pusiausvyra turėtų būti atidžiai stebima, ypač kai tai susiję su nepakankamu atstovavimu, siekiant užtikrinti, kad darbuotojų skaičius būtų proporcingas kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiui; pažymi, kad aštuoniais atvejais, kai darbuotojų dalis buvo mažesnė nei jų šalies gyventojų dalis atsižvelgiant į bendrą Sąjungos gyventojų skaičių, penki atvejai susiję su 2004 m. į Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis;

37.   

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. šiek tiek padidėjo DNE iš valstybių narių skaičius ir jis pasiekė 449 asmenis (387 – būstinėje ir 62 – delegacijose); pažymi, kad 55 proc. šios kategorijos darbuotojų, įsikūrusių Briuselyje (214 asmenų), atlyginimą mokėjo nacionalinės administracijos; pripažįsta, kad reikalingi įvairių konkrečių sričių, susijusių su gynybos ir saugumo klausimais, taip pat su strategine komunikacija, DNE; tačiau ragina EIVT, atsižvelgiant į savo DNE strategiją arba pasitelkiant naujai sukurtą metinį peržiūros mechanizmą, pateikti išsamesnę numatomų poreikių ir susijusių reikalingų įgūdžių prognozę, kad būtų galima nuspėti ir geriau valdyti galimus interesų konfliktus, išvengti nuolatinio tokių sutarčių skaičiaus didėjimo ir stiprinti nuosavas ekspertines žinias; laikosi nuomonės, kad, siekiant išlaikyti tvirtą ir tvarią vieningumo dvasią, DNE skaičius neturėtų viršyti tam tikros bendro EIVT darbuotojų skaičiaus dalies ir prašo EIVT nustatyti tokią ribą;

38.   

palankiai vertina tai, kad buvo rengiamos apmokamos stažuotės delegacijose – tai buvo teigiami tolesni veiksmai, susiję su 2016 m. rezoliucija dėl EIVT biudžeto įvykdymo patvirtinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad EIVT kaip privalomojo mokymo dalį ir toliau organizuos stažuotes pagal įvairias programas, pvz., susijusias su privalomomis studentų arba bandomajam laikotarpiui priimtų valstybės tarnautojų praktikomis; pažymi, kad vidutinė finansinė išorės parama skirtingų programų stažuotojams sudarė 885 EUR, o tai yra daug mažiau nei pagal EIVT programą skiriama mėnesinė 1 200 EUR išmoka; ragina EIVT užtikrinti, kad visiems EIVT stažuotojams būtų skiriama tinkama išmoka, siekiant užtikrinti pakankamą atlyginimą už stažuotojų pastangas ir išvengti diskriminacijos dėl ekonominių priežasčių;

39.   

atkreipia dėmesį į tarpžinybines konsultacijas su Komisija ir konsultacijas su profesinėmis sąjungomis, siekiant atnaujinti ir patobulinti bendrąsias taisykles bei susijusias vietinių darbuotojų socialinės apsaugos sistemas; ragina EIVT atliekant peržiūros procesą užtikrinti tinkamą sveikatos draudimą išėjus į pensiją, visų pirma neįgalumo atveju; primygtinai ragina EIVT užtikrinti, kad nustatytos reformos priemonės įsigaliotų 2018 m., ir pagerinti vietos darbuotojų dalyvavimą ir jų kompetenciją;

40.   

su susirūpinimu pažymi, kad 2017 m. buvo užregistruoti 171 tarpininkavimo atvejai (t. y. 16 proc. daugiau nei 2016 m.), iš kurių 60 proc. buvo užregistruota delegacijose, ir kad 32 iš šių atvejų metų pabaigoje dar nebuvo baigti nagrinėti; taip pat susirūpinęs pažymi, kad per darbuotojų pasitenkinimo darbo vieta apklausą tik 10,2 proc. darbuotojų nesutiko ir 6,21 proc. darbuotojų šiek tiek nesutiko su teiginiu „Aš nepatyriau priekabiavimo EIVT“; vis dėlto pripažįsta, kad panašu, jog nuolatinis atvejų, apie kuriuos pranešama, skaičiaus didėjimas atspindi didesnį norą kalbėti, o ne tai, kad darbe daugėja konfliktų; pabrėžia, kad svarbu skatinti visiško priekabiavimo netoleravimo kultūrą ir imtis tinkamų tolesnių veiksmų atvejais, apie kuriuos pranešama;

41.   

palankiai vertina tai, kad 2017 m. išplėstas konfidencialių patarėjų tinklas ir jį dabar sudaro 13 mokymuose dalyvavusių savanorių; yra susirūpinęs dėl to, kad į 140 delegacijų buvo komandiruoti tik penki iš trylikos patarėjų; ragina EIVT toliau didinti konfidencialių patarėjų delegacijose skaičių ir toliau didinti informuotumą apie priekabiavimą bei psichosocialinę riziką, taip pat apie būdus, kaip sušvelninti jų padarinius ir į juos reaguoti;

42.   

pažymi, kad 2017 m. EIVT atnaujino savo administracinį susitarimą su OLAF ir sustiprino sukčiavimo srities bendradarbiavimą su už užsienio reikalų sritį atsakingais generaliniais direktoratais, pavyzdžiui su Užsienio politikos priemonių tarnyba (FPI), Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD (NEAR) ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD (DEVCO); pažymi, kad OLAF atlieka tris tyrimus, susijusius su galimu interesų konfliktu EIVT, ir prašo informuoti apie šių tyrimų eigą;

43.   

palankiai vertina tai, kad paskelbti su Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komandiruočių išlaidomis susiję duomenys, kurie šiuo metu yra visiškai prieinami jos puslapyje Komisijos interneto svetainėje ir kas du mėnesius atnaujinami, atsižvelgiant į atnaujintą elgesio kodeksą, kuris buvo priimtas 2018 m. sausio 31 d.;

44.   

pažymi, kad 2017 m. EIVT skirta 1,1 mln. EUR suma, kad ji parengtų veiksmus „Strateginė komunikacija plius“, siekiant kovoti su dezinformacija ir pranešti apie teigiamą Sąjungos politikos poveikį; taip pat pabrėžia, kad svarbu informuoti piliečius apie EIVT veiklą ir prašo EIVT kitoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikti daugiau informacijos apie savo šios srities veiklą;

45.   

mano, kad EIVT yra labai svarbi institucija bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu taikos, saugumo ir žmogaus socialinės raidos klausimais; todėl pabrėžia, kad svarbu protingai naudoti turimus ribotus išteklius ir nuolat didinti Sąjunga išorės ir vidaus veiksmų nuoseklumą ir suderinamumą, taip pat poreikį siekti bendros pozicijos ir suderinto atsako, kad Sąjunga šį vaidmenį atliktų veiksmingai; pabrėžia viešosios diplomatijos ir strateginės komunikacijos, kaip neatsiejamo Sąjungos išorės santykių aspekto, ne tik kaip priemonės pranešti apie savo vertybes ir interesus ir didinti Sąjungos matomumą, bet taip pat kaip priemonės kovoti su užsienio įtaka Vakarų Balkanuose ir mūsų kaimyninėse šalyse ir prieš Sąjungą ir jos valstybes nares nukreipta strategine propaganda, svarbą; pabrėžia, kad, siekiant kovoti su prieš Sąjungą nukreipta propaganda, nuolat ir vis labiau reikia atskleisti dezinformaciją ir mobilizuoti konkrečioms aplinkybėms pritaikytus tyrimus; tvirtai tiki, kad Sąjunga turėtų stiprinti savo pastangas kuriant veiksmingas viešosios diplomatijos strategijas; ragina EIVT toliau stengtis modernizuoti savo metodus ir investuoti į naujus įgūdžius ir pajėgumus; mano, kad EIVT strateginės komunikacijos darbo grupės darbas yra reikalingas ir vertingas ir ragina skirti jai atitinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių;

46.   

pažymi, kad EIVT atliko Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos poveikio žmogiškiesiems ištekliams (t. y. dėl 122 nacionalinių darbuotojų iš Didžiosios Britanijos) vertinimą ir reikiamą centrinės būstinės ir delegacijų veiklos koregavimą; palankiai vertina EIVT ketinimą, siekiant priimti sprendimą dėl Jungtinės Karalystės laikinųjų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų darbo sutarčių pratęsimo, kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai; ragina EIVT skubiai parengti nuoseklią strategiją, kad atitinkamiems asmenims būtų užtikrintas apibrėžtumas;

47.   

atkreipia dėmesį į tai, kad, pradiniu vertinimu, devynių mėnesių laikotarpio administracinės išlaidos personalui ir infrastruktūros išlaidos, susijusios su delegacijos Londone atidarymu atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi, siektų 6,7 mln. EUR;

48.   

prašo EIVT, rengiantis 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, pagal Finansinio reglamento 262 straipsnį pateikti ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu.