Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018IP0532

2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto svarstymų 2017 m. (2018/2104(INI))

OL C 388, 2020 11 13, pp. 169–176 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2020 11 13   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 388/169


P8_TA(2018)0532

Peticijų komiteto svarstymai 2017 m.

2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto svarstymų 2017 m. (2018/2104(INI))

(2020/C 388/19)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 10 ir 11 straipsnius,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 24 ir 227 straipsnius, kurie atspindi Sutartyje teikiamą svarbą ES piliečių ir gyventojų teisei kreiptis į Europos Parlamentą bet kokiu reikalu,

atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52, 215 ir 216 straipsnius,

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0404/2018),

A.

kadangi 2017 m. buvo gauta 1 271 peticija (palyginti su 2016 m., kai jų gauta 1 569), iš kurių 776 (60,2 proc.) paskelbtos priimtinomis;

B.

kadangi 2017 m. Europos Parlamento peticijų interneto portale 15 540 naudotojų parėmė vieną arba keletą peticijų (palyginti su 902 naudotojais 2015 m. ir 6 132 naudotojais 2016 m.); kadangi iš viso peticijas naudotojai parėmė 21 955 kartus (palyginti su 18 810 kartų 2016 m. ir 1 329 kartais 2015 m.); kadangi ši nauja visuomenės dalyvavimo teikiant peticijas forma tampa vis įprastesnė ir į ją reikia atsižvelgti;

C.

kadangi beveik 250 tapačių arba labai panašių 2017 m. trimis skirtingomis temomis pateiktų peticijų buvo svarstomos grupėmis pagal atitinkamą temą;

D.

kadangi iš 2017 m. pateiktų peticijų 67 kartu pasirašė vienas ar daugiau piliečių, 25 – daugiau kaip 100 piliečių, 10 – daugiau kaip 10 000 piliečių, ir dvi – daugiau kaip 100 000 piliečių;

E.

kadangi peticijų gauta mažai, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi; kadangi, atsižvelgiant į daugelį potencialių problemų ar lūkesčių įvairiose Sąjungos veiklos srityse, tai galėtų reikšti, kad didelė dalis ES piliečių ir gyventojų nesinaudoja teise pateikti peticijas dėl žinių stokos; taigi reikia labiau skatinti naudotis teise pateikti Europos Parlamentui peticiją;

F.

kadangi apie teisę pateikti peticiją žino tik nedaugelis ES piliečių ir gyventojų, ir tai patvirtina, kad reikia dėti daugiau pastangų ir imtis tinkamų priemonių siekiant didinti visuomenės informuotumą ir iš esmės pagerinti šios teisės įgyvendinimą;

G.

kadangi, remiantis peticijų priimtinumo kriterijais, nustatytais SESV 227 straipsnyje ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių 215 straipsnyje, peticijos privalo atitikti oficialias priimtinumo sąlygas, t. y. peticija turi būti susijusi su klausimu, priklausančiu ES veiklos sritims ir turinčiu poveikį peticijos pateikėjui, kuris turi būti ES pilietis arba joje gyventi; kadangi 495 peticijos buvo paskelbtos nepriimtinomis, nes jos neatitiko priimtinumo sąlygų;

H.

kadangi teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui suteikia ES piliečiams ir gyventojams galimybę oficialiai kreiptis į savo tiesiogiai išrinktus atstovus; kadangi teisė pateikti peticiją turėtų būti esminė aktyviam ES piliečių ir gyventojų dalyvavimui Europos Sąjungos veiklos srityse, todėl ji turėtų būti kuo labiau skatinama; kadangi visapusiškas naudojimasis teise pateikti peticiją yra susijęs su būtinybe ES institucijoms ir valstybėms narėms greitai ir veiksmingai spręsti peticijų pateikėjų iškeltus klausimus, užtikrinant visapusišką jų pagrindinių teisių apsaugą;

I.

kadangi Parlamentas jau ilgą laiką tarptautiniu mastu lyderiauja peticijų proceso tobulinimo srityje ir jo sistema yra pati atviriausia ir skaidriausia Europoje – ją taikant peticijų pateikėjai gali visapusiškai dalyvauti jo veikloje;

J.

kadangi aktyvus dalyvavimas yra įmanomas tik esant demokratiniam ir skaidriam procesui, kuris užtikrina, kad Parlamento ir Peticijų komiteto darbas būtų dirbamas atsižvelgiant į piliečius ir būtų jiems prasmingas; kadangi to siekiant reikia nuolat gerinti sąveiką su peticijų pateikėjais, stebėti, be kita ko, naujų technologijų plėtrą, ir ja pasinaudoti, taip pat per peticijų interneto portalą palaikant ryšius su kitais susijusiais piliečiais ir gyventojais, pavyzdžiui, peticijų rėmėjais;

K.

kadangi peticijos yra naudingos priemonės, kuriomis galima nustatyti ES teisės pažeidimus, taip pat trūkumus, neatitikimus ir galimas šios teisės spragas, kai reikia užtikrinti aukščiausius socialinio teisingumo ir visapusiškos visų piliečių pagrindinių teisių apsaugos standartus; kadangi peticijos sudaro sąlygas Parlamentui ir kitoms ES institucijoms įvertinti ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir taikymą, ir faktinį jos netinkamo įgyvendinimo poveikį ES piliečiams ir gyventojams; kadangi jos taip pat gali padėti suprasti, kad nėra reglamentavimo nuostatų tose srityse, kuriose ES galėtų priimti teisės aktus;

L.

kadangi peticijos suteikia papildomą garantiją ES piliečiams ir gyventojams, palyginti su skundais tiesiogiai Komisijai, nes šios peticijos į šį procesą įtraukia Parlamentą ir sudaro sąlygas geriau tikrinti, kaip Komisija vykdo savo tyrimo užduotis, taip pat užtikrinti skaidrias diskusijas šiuo klausimu, dalyvaujant peticijų pateikėjams, Europos Parlamento nariams ir Komisijai, taip pat prireikus kitoms susijusioms institucijoms;

M.

kadangi peticijose dažnai pateikiama kitiems Parlamento komitetams naudingos informacijos įvairiose ES politikos srityse, taip pat susijusios su šių komitetų teisėkūros veikla; kadangi už peticijoje keliamus klausimus atsakingi komitetai turi pateikti savo patirtį, kad būtų tinkamai išnagrinėta peticija, ir tai sudaro sąlygas pačiam Parlamentui į ją prasmingai reaguoti; kadangi Parlamentas, kaip visuma, tinkamai traktuojant peticijas privalo užtikrinti pagrindinę teisę pateikti peticiją;

N.

kadangi kiekviena peticija turėtų būti atidžiai įvertinama ir išnagrinėjama; kadangi peticijos pateikėjas turi teisę per pagrįstą laikotarpį gauti informaciją dėl Peticijų komiteto priimto sprendimo dėl priimtinumo ir kad peticijos klausimas būtų visiškai išspręstas;

O.

kadangi daug peticijų yra viešai svarstomos Peticijų komiteto posėdžiuose; kadangi peticijų pateikėjai turi teisę pristatyti savo peticijas ir dažnai visapusiškai dalyvauja diskusijose, taip aktyviai prisidėdami prie komiteto darbo; kadangi 2017 m. Peticijų komiteto posėdžiuose aptariant 248 peticijas dalyvavo 208 peticijų pateikėjai, o aktyviai dalyvavo ir pasisakė 59 peticijų pateikėjai;

P.

kadangi peticijose ir per komitetų posėdžius piliečių ir gyventojų pateikta informacija (papildyta Komisijos, valstybių narių ir kitų įstaigų dalykinėmis žiniomis) yra itin svarbi komiteto darbui; kadangi, siekiant išvengti bet kokios socialinės ir ekonominės diskriminacijos, peticijų pateikėjai, kurių peticiją ketinama svarstyti viešame komiteto posėdyje ir kurie nori dalyvauti diskusijoje, turėtų turėti teisę į susijusių išlaidų atlyginimą, neviršijant nustatytų ribų;

Q.

kadangi 2017 m. pateiktose peticijose išdėstyti susirūpinimą keliantys klausimai daugiausia buvo susiję su aplinkosauga (visų pirma su klausimais dėl vandens ir atliekų tvarkymo bei aplinkos išsaugojimo), pagrindinėmis teisėmis (visų pirma dėl balsavimo teisės ir vaiko teisių), pavogtų kūdikių problema, laisvu asmenų judėjimu, socialiniais reikalais (darbo sąlygomis), įvairiomis diskriminacijos formomis ir imigracija, taip pat su daugybe kitų veiklos sričių;

R.

kadangi peržiūrint Parlamento darbo tvarkos taisykles turėtų būti sukurta patobulinta peticijų procedūra ir kadangi atitinkamomis taisyklėmis turėtų būti optimizuojamas Peticijų komiteto gebėjimas nagrinėti piliečių susirūpinimą keliančius klausimus, taip užtikrinant visapusišką apsaugą ir veiksmingesnį naudojimąsi teise pateikti peticiją;

S.

kadangi 2017 m. per interneto portalą buvo pateikta 69,1 proc. gautų peticijų (878 peticijos), palyginti su 68 proc. (1 067 peticijomis) 2016 m.; kadangi dėl šio pateikimo būdo dominavimo ir numatomo jo didėjimo laikui bėgant šios peticijos galėtų būti nagrinėjamos greičiau;

T.

kadangi dabar peticijų suvestines į portalą galima įkelti greičiau – maždaug per savaitę nuo dienos, kai Peticijų komitetas priima sprendimą dėl priimtinumo; kadangi nuo 2017 m. pabaigos posėdžių darbotvarkės, protokolai ir su peticijomis susiję Komisijos atsakymai įkeliami automatiškai, todėl šie dokumentai yra viešai prieinami ir padidėjo Peticijų komiteto darbo skaidrumas; kadangi visa tai atspindi Parlamento įsipareigojimą siekti daugiau interaktyvesnės patirties ir realiuoju laiku bendrauti su peticijų pateikėjais; kadangi buvo peržiūrėti dažnai užduodami klausimai (DUK) ir pareiškimo dėl privatumo ypatybės, kad juose atsispindėtų Darbo tvarkos taisyklių konfidencialumo nuostatų pakeitimai; kadangi buvo atlikta ir techninių patobulinimų, įskaitant papildomai patobulintą paieškos funkciją ir naują puslapį „visų pirma perskaitykite“, kuris rodomas prieš pateikiant peticiją ir kuriame pateikiama informacija bei patarimai peticijų pateikėjams; kadangi pavyko sėkmingai patenkinti daug pavienių prašymų suteikti pagalbą;

U.

kadangi Peticijų komitetas mano, kad Europos piliečių iniciatyva yra svarbi tiesioginės ir dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria tinkamai naudojantis piliečiams turėtų būti suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti formuojant ES politikos kryptis ir rengiant teisės aktus;

V.

kadangi pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 216a straipsnį 2017 m. įvyko keturi apsilankymai informacijos rinkimo tikslu: vienas – Švedijoje dėl laikinai į Švediją persikeliančių gyventi ES piliečių patiriamų sunkumų bandant gauti identifikacinį numerį, kurio reikia norint gauti daugumą paslaugų; vienas – Ispanijoje dėl peticijų, susijusių su įtarimais dėl naujagimių, pavogtų iš ligoninių per F. Franko diktatūrą ir po jos; vienas – Tarante (Italija) dėl vietos plieno gamyklos ir naftos perdirbimo gamyklos poveikio aplinkai ir dėl tos gamyklos keliamos oro, žemės ir vandens taršos ir vienas – Larnakoje (Kipre) dėl mieste statomo naujo pramoninio uosto poveikio aplinkai ir sveikatai;

W.

kadangi pagal Darbo tvarkos taisykles Peticijų komitetas atsako už santykius su Europos ombudsmenu, kuris tiria skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose; kadangi 2017 m. gegužės 30 d. posėdyje dabartinė Europos ombudsmenė Emily O’Reilly pristatė Peticijų komitetui savo 2016 m. metinį pranešimą ir kadangi Peticijų komiteto metinė ataskaita savo ruožtu yra iš dalies grindžiama ombudsmenės metiniu pranešimu arba Parlamentui teikiamais specialiaisiais pranešimais, kurių pastarasis buvo dėl Tarybos sprendimų priėmimo skaidrumo;

X.

kadangi Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui, kurio nariai taip pat yra Europos ombudsmenas, nacionaliniai bei regioniniai ombudsmenai ir panašios ES valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių institucijos ir kurio tikslas – skatinti keitimąsi informacija apie ES teisę ir politiką ir dalytis geriausia patirtimi;

1.

atkreipia dėmesį į labai svarbų Peticijų komiteto vaidmenį, kai jis tarpininkauja ES piliečiams, gyventojams ir Europos institucijoms, taip sudarydamas sąlygas ES piliečiams ir gyventojams Parlamentui oficialiai pranešti apie netinkamo ES teisės taikymo atvejus ir išsakyti savo susirūpinimą ir idėjas jų išrinktiems atstovams, ir tai padeda laiku išnagrinėti ir, kai įmanoma, patenkinti piliečių prašymus; atkreipia dėmesį į tai, kad peticijose nurodytų problemų sprendimo būdas daro labai didelį poveikį piliečiams, susijusį su veiksmingu ES teisėje įtvirtintos jų teisės pateikti peticiją užtikrinimu, ir jų nuomonei apie ES institucijas; primena Komisijai, kad peticijos – unikali priemonė nustatyti atvejus, kai nesilaikoma ES teisės, ir juos tirti pasitelkiant Europos Parlamento politinės priežiūros priemones;

2.

pažymi, kad Parlamentui ir kitoms ES institucijoms peticijos suteikia ir galimybių, ir iššūkių, nes jos padeda užmegzti tiesioginį dialogą su ES piliečiais ir gyventojais, visų pirma, jeigu jiems poveikį daro ES teisės taikymas ir jeigu jie siekia veiksmingos ir efektyvios teisių gynimo sistemos; pabrėžia, kad ES institucijos ir valstybės narės turi dėti visas įmanomas pastangas jų kompetencijos srityse, kad galėtų greitai ir veiksmingai išspręsti peticijų pateikėjų iškeltas problemas;

3.

pabrėžia, kokios svarbios nuolatinės viešos diskusijos ir platesnė informacija apie tikrąsias ES kompetencijos sritis, jos veikimą ir poreikį ją ateityje tobulinti, siekiant užtikrinti, kad piliečiai ir gyventojai būtų gerai informuoti apie sprendimų priėmimo lygmenis, kad jie taip pat galėtų dalyvauti diskusijose apie galimas reformas ir neleisti tam tikroms neatsakingoms valstybėms narėms versti kaltės Briuseliui; mano, kad platesnė vieša diskusija apie ES, geresnė informacija ir švietimas ir tikslūs pranešimai žiniasklaidoje padėtų sumažinti nepriimtinų peticijų skaičių, nes piliečiai ir gyventojai daugiau žinotų apie ES kompetencijos sritis; pažymi, kad nepriimtinos peticijos turinys gali būti svarbus priimant politinius sprendimus, net jeigu jis ir nepatenka į komiteto veiklos sritį;

4.

pabrėžia, kad būtinas glaudesnis Komisijos ir kitų ES institucijų bendradarbiavimas su valstybių narių nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis užtikrinant ES nuostatų, kuriomis siekiama aukščiausių socialinio teisingumo standartų ir visapusiškos bei veiksmingos visų piliečių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių apsaugos, priėmimą ir įgyvendinimą; pabrėžia, kad būtina aktyviau bendradarbiauti su valstybių narių atstovais komitetų posėdžiuose ir greičiau imtis tolesnių veiksmų dėl komiteto atsiųstų prašymų; todėl ragina visas susijusias nacionalinio ir Europos lygmens valdžios institucijas tvirtai įsipareigoti prioriteto tvarka nagrinėti peticijas ir spręsti jose keliamus klausimus; dar kartą pažymi, kad į daugelį peticijų Komisija atsakė paviršutiniškai;

5.

ragina Komisiją deramai naudotis savo įgaliojimais, kurie jai suteikti kaip Sutarčių sergėtojai, kadangi šis jos vaidmuo yra itin svarbus užtikrinant ES veikimą piliečiams ir ES teisės aktų leidėjams; ragina laiku vykdyti pažeidimų nagrinėjimo procedūras siekiant nedelsiant nutraukti ES teisės nesilaikymo praktiką;

6.

primena, kad, siekiant visapusiškai išnagrinėti peticijas, itin svarbu bendradarbiauti su kitais Parlamento komitetais; pažymi, kad 2017 m. kitiems Parlamento komitetams nuomonei pateikti išsiųsta 18 peticijų, o susipažinti – 357 peticijos; palankiai vertina tai, kad iš Parlamento komitetų buvo gauta 21 nuomonė dėl peticijų; ragina skatinti įvairių Parlamento komitetų dialogą siekiant skirti deramą dėmesį ES piliečių iškeltoms problemoms;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. kovo 21 d. pradėjo veikti peticijų tinklas, kurį pristatant dalyvavo visų Parlamento komitetų nariai, buvo pristatytos šio tinklo gairės ir išdėstytas tikslas ir jo narių vaidmuo; yra įsitikinęs, kad deramai naudojamas peticijų tinklas yra naudinga priemonė siekiant imtis tinkamesnių tolesnių veiksmų dėl peticijų vykdant Parlamento ir teisėkūros darbą; pabrėžia tinklo svarbą didinant narių informuotumą apie piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus, iškeltus pateikiant peticiją, ir aptariant galimus procedūrinius patobulinimus ir keitimąsi geriausia patirtimi; pabrėžia, kad glaudesni komitetų ryšiai gali padidinti veiksmingumą planuojant klausymus ir Parlamento tyrimus panašiais klausimais; laukia, kol Parlamento C teminis skyrius paskelbs tyrimą apie tai, kaip veikia dabartinis įvairių komitetų bendradarbiavimas su Peticijų komitetu; pabrėžia, kad glaudžiau bendradarbiaujant su Parlamento komitetais įvairiais peticijų pateikėjų iškeltais klausimais Parlamentui turėtų būti sudarytos sąlygos imtis geresnių ir labiau pritaikytų su peticijomis susijusių tolesnių veiksmų ir skubiau ir veiksmingiau reaguoti į piliečiams susirūpinimą keliančius dalykus, todėl tai suteikia pridėtinės vertės ES piliečių gyvenime ir Parlamento bei visos Europos veikloje;

8.

pabrėžia svarbų prieš „Brexit’o“ derybas pateiktų susirūpinusių piliečių ir gyventojų peticijų indėlį; atkreipia dėmesį į 2017 m. gegužės 11 d. Peticijų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bendrą viešąjį klausymą dėl piliečių ir gyventojų teisių po „Brexit’o“, siekiant užtikrinti, kad Parlamento derybose dėl „Brexit’o“ piliečių teisės būtų vienas iš pagrindinių prioritetų;

9.

mano, kad siekiant užtikrinti visišką skirtingų peticijų nagrinėjimo nuoseklumą, Peticijų komitetui ir jo sekretoriatui turėtų būti skirta daugiau išteklių; pabrėžia, kad, 2016 m. sausio mėn. priėmus komiteto gaires, peticijų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimo procesas tapo skaidrus ir aiškus;

10.

primena, kad peticijos nagrinėjamos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnį, kuriame nustatyta, kad bet kuris ES pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra valstybės narės rezidentas arba turi registruotą buveinę, gali pateikti Europos Parlamentui peticiją klausimais, priklausančiais Europos Sąjungos veiklos sritims; primena, kad peticijų nagrinėjimo procedūra nustatyta Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse;

11.

pažymi, kad atsisakymas išsamiai ir greitai nagrinėti piliečių skundus, įskaitant individualius atvejus, atsižvelgiant į Komisijos požiūrį, išdėstytą jos 2016 m. komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (1), gali sutrukdyti greitai suprasti galimus rimtus sisteminius trūkumus, dėl kurių daugelis piliečių patiria daug teisių pažeidimų, todėl iš esmės nacionaliniams teismams tenka didžioji atsakomybė už galimų ES teisės aktų pažeidimų, išskyrus sisteminius pažeidimus, stebėseną; mano, kad ši sąvoka aiškinama pernelyg dviprasmiškai, ir ypač mano, kad toks požiūris į aplinkos apsaugos teisės aktų sritį yra žalingas; mano, kad tai žingsnis atgal nuo ankstesnio požiūrio į ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą ir bendras jos einamų Sutarčių sergėtojos pareigų menkinimas;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad peticijų dėl mažų garantijų darbo sąlygų nagrinėjimas parodė, kad kai kuriose valstybėse narėse daugelis darbuotojų nukenčia dėl nepriimtinų ir diskriminacinių veiksmų, o tai rodo, kad daugeliu atvejų trūksta veiksmingų prevencinių mechanizmų ir sankcijų; apgailestauja dėl to, kad Komisija sukaupė daug neišnagrinėtų bylų, susijusių su kai kurių valstybių narių ES darbo teisės pažeidimais, ir dėl to daugelį metų ir toliau pažeidinėjamos darbuotojų teisės;

13.

pakartoja savo raginimą Komisijai sistemingai informuoti Peticijų komitetą apie vykdomas ES bandomąsias programas ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, susijusias su peticijomis, ir leisti susipažinti su dokumentais, kuriais keičiamasi vykdant procedūras, kai jos baigiamos nagrinėti taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudenciją, ypač kai jos buvo visiškai ar iš dalies pradėtos remiantis peticijomis; palankiai vertina 2014 m. Komisijos sukurtą centralizuotą platformą, kurioje skelbiami sprendimai dėl pažeidimų;

14.

tikisi, kad per viešas diskusijas Peticijų komitete visada bus tinkamai atstovaujama Komisijai, t. y. tai darys aukšto rango pareigūnai, kurie gali suteikti papildomos informacijos ir reaguoti į peticijos pateikėjų ir Europos Parlamento narių prašymus, nepatenkančius į anksčiau pateikto rašytinio atsakymo taikymo sritį, jei to reikia;

15.

palankiai vertina tai, kad Peticijų komitetas vis dažniau kelia klausimus plenariniame posėdyje, pateikdamas žodinius klausimus, priimdamas rezoliucijas arba trumpus pasiūlymus dėl rezoliucijų pagal Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 2 dalį; atkreipia dėmesį į savo rezoliucijas, kurios buvo priimtos paskelbus metinę ataskaitą dėl Peticijų komiteto veiklos 2016 m. (2), metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2016 m. veiklą (3) ir 2017 m. ES pilietybės ataskaitą (4); nurodo savo 2017 m. kovo 15 d. priimtą rezoliuciją dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje (5);

16.

atkreipia dėmesį į Peticijos komiteto 2017 m. surengtus klausymus įvairiomis temomis (jie buvo rengiami atskirai arba kartu su kitais komitetais), ypač į gegužės 4 d. klausymą tema „Kova su diskriminacija ir mažumų apsauga“, gegužės 11 d. po „Brexit’o“ kartu su LIBE ir EMPL komitetais surengtą klausymą tema „ES piliečių padėtis ir teisės Jungtinėje Karalystėje“, birželio 22 d. klausymą tema „Atkurti piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą Europos projektu“, birželio 29 d. kartu su LIBE komitetu surengtą klausymą tema „Bepilietybė“, lapkričio 20 d. klausymą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ ir lapkričio 22 d. klausymą tema „Laikiną arba mažų garantijų darbą dirbančių darbuotojų teisių apsauga“; taip pat palankiai vertina tai, kad 2017 m. spalio 12 d. komiteto posėdyje surengtas praktinis seminaras Neįgaliųjų teisių apsauga;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komitetas išsakė savo nuomonę įvairiais peticijose keliamais klausimais kelis kartus prisidėdamas prie Parlamento ataskaitų, pvz., dėl Europos prieinamumo akto (6), dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros aiškinimo (7) ir įgyvendinimo, dėl Reglamento „Briuselis IIa“ (8), dėl Marakešo sutarties (9), dėl ES teisės taikymo stebėjimo (2015 m.) (10), dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo (11), dėl Europos strategijos dėl negalios (12), dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m. (13) ir dėl Reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos peržiūros (14);

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. peticijos pateikėjams daugiausia susirūpinimo kėlė aplinkosaugos problemos; pažymi 2017 m. lapkričio mėn. paskelbtą specialiąją Eurobarometro ataskaitą Nr. 468 (15), kurioje matyti, kad Europos piliečiams aplinka yra vienas iš labiausiai rūpimų dalykų; pabrėžia, kad svarbu patenkinti ES piliečių ir gyventojų lūkesčius dėl tinkamų aplinkos teisės aktų ir dėl priimtų taisyklių ir politikos įgyvendinimo; apgailestauja, kad, kaip rašoma peticijose, valstybėse narėse aplinkosaugos taisyklės ne visada yra įgyvendinamos tinkamai; primygtinai ragina Komisiją, kaip Sutarčių saugotoją, ir valstybes nares užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą;

19.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų nuodugniai išanalizuojama valstybių narių atliekamų poveikio aplinkai vertinimų atitiktis ES teisei ryšium su leidimais, suteiktais infrastruktūros projektams, kurių atžvilgiu peticijų pateikėjai atkreipė dėmesį į pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai;

20.

labai apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse peticijos pateikėjų iškeltos oro kokybės problemos gilinamos dėl taršos iš 43 mln. dyzelinių transporto priemonių, kurios neatitinka ES taisyklių dėl keleivinių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir išmetamųjų teršalų;

21.

atkreipia dėmesį į komiteto darbą su peticijomis, susijusiomis su negalia; pažymi, kad 2017 m. pateikta mažiau peticijų dėl negalios; pabrėžia, kad transporto ir pastatų prieinamumas, taip pat diskriminacija, visų pirma darbo srityje, yra pagrindiniai sunkumai, kuriuos patiria neįgalieji; pažymi, kad peticijų dėl negalios, pvz., dėl paramos neįgaliaisiais besirūpinantiems šeimos nariams arba dėl skubaus Marakešo sutarties ratifikavimo, įgyvendinimo ir taikymo, aptarimui buvo skirtas ypatingas dėmesys;

22.

pabrėžia Peticijų komiteto apsauginį vaidmenį ES sistemoje dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos; nurodo 2017 m. spalio 12 d. komiteto posėdyje vykusį praktinį seminarą dėl neįgaliųjų teisių apsaugos, kuriame buvo pristatytas įtraukiojo švietimo tyrimas; ragina ES institucijas rodyti pavyzdį šiuo klausimu ir užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos nedelsdamos teisingai įgyvendintų šioje srityje priimtus teisės aktus;

23.

atkreipia dėmesį į savo 2017 m. kovo 15 d. priimtą rezoliuciją dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje; primena savo raginimą Europos Komisijai išaiškinti, atnaujinti ir papildyti savo gaires geresniam Direktyvos 2004/38/EB perkėlimui į nacionalinę teisę ir taikymui užtikrinti, visų pirma į jas įtraukiant naujausius ES Teisingumo Teismo sprendimus (bylos C-456-12 ir 457-12); rekomenduoja naudoti perkėlimo ir įgyvendinimo planus, kad būtų užtikrintas visiškas ir tinkamas teisės nuostatų taikymas; primygtinai ragina valstybes nares laikytis Direktyvos 2004/38/EB ir nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su laisvu asmenų judėjimu, nes tai, kad jos nesilaikoma, yra tiesioginis pagrindinės Sąjungos piliečių teisės pažeidimas;

24.

pripažįsta Peticijų komiteto Darbo grupės vaikų gerovės klausimais atliktą darbą ir atkreipia dėmesį į jos 2017 m. gegužės 3 d. priimtą galutinę ataskaitą ir rekomendacijas; yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija, Taryba ir valstybės narės turėtų nuosekliai ir veiksmingai atsižvelgti į darbo grupės galutinės ataskaitos rekomendacijas; ragina ES institucijas ir valstybes nares laikytis Europos teisės aktų ir veiksmingai remti ir gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą šeimos klausimais, teikiant mokymus teisėjams ir specialistams, informaciją apie teisinę pagalbą ir dvikalbius teisininkus;

25.

pakartoja savo nuomonę, kad pernelyg siauras ar nenuoseklus Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas atitolina piliečius nuo ES; prašo Komisijos pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų užtikrintas darnus ir platus 51 straipsnio aprėpties taikymas;

26.

ragina Komisiją primygtinai paraginti valstybes nares rasti sprendimų, kad laisvai Europos Sąjungoje judantys ir gyvenantys ES piliečiai ir ilgalaikiai gyventojai neprarastų balsavimo ir pilietinių teisių; reiškia nusivylimą tuo, kad Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimo dėl išstojimo projekte nėra kalbama apie piliečių politines teises;

27.

pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva turėtų būti skaidri ir veiksminga, kad veiktų kaip svarbi priemonė aktyviam pilietiškumui ir visuomenės dalyvavimui; apgailestauja, kad praeityje tai nebuvo užtikrinta ir kad nebuvo jokių apčiuopiamų anksčiau sėkmingų iniciatyvų teisėkūros rezultatų; atkreipia dėmesį į 2017 m. rugsėjo 13 d. paskelbtą Komisijos pasiūlymą peržiūrėti Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl Europos piliečių iniciatyvos (16); pažymi naujausią sėkmingą piliečių iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“; atkreipia dėmesį į šios iniciatyvos viešąjį klausymą Parlamente 2017 m. lapkričio 20 d.; tikisi, kad Komisija atitinkamai reaguos į jos turinį; patvirtina Peticijų komiteto įsipareigojimą aktyviai dalyvauti rengiant viešuosius klausymus dėl sėkmingų iniciatyvų; įsipareigoja instituciniu lygmeniu teikti pirmenybę šio dalyvaujamojo proceso veiksmingumui ir atitinkamų tolesnių teisėkūros veiksmų užtikrinimui;

28.

pabrėžia, kad vykstant viešajam klausymui dėl Europos piliečių iniciatyvos „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ ir nagrinėjant peticijas ta pačia tema paaiškėjo, kad ES leidimų išdavimo procedūroms, susijusioms su tokiomis medžiagomis kaip glifosatas, genetiškai modifikuoti organizmai ir pesticidai, kyla pavojus dėl nepakankamo nepriklausomumo, nepakankamo skaidrumo ir netikslumų, susijusių su mokslinių įrodymų rinkimu ir vertinimu;

29.

pažymi, kad buvo gauta daug peticijų dėl gyvūnų gerovės; atkreipia dėmesį į tyrimą „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje“ ir jo pristatymą 2017 m. kovo 23 d. komiteto posėdyje, po kurio buvo aptartos kelios peticijos šiuo klausimu; mano, jog itin svarbu ES lygmeniu pradėti įgyvendinti naują strategiją, kuria būtų siekiama pašalinti visas esamas spragas, suderinti teisės aktus ir užtikrinti visapusišką ir veiksmingą gyvūnų gerovės apsaugą, įskaitant gyvūnų vežimą, taikant aiškią ir išsamią teisinę sistemą, kuri visapusiškai atitiktų SESV 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

30.

pabrėžia svarbų Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) vaidmenį, nes jis suteikia galimybę piliečiams ir įmonėms spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl galimų valdžios institucijų įvykdytų ES teisės pažeidimų kitose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir pačias valstybes nares propaguoti SOLVIT tinklą, kad jis taptų dar naudingesnis ir matomesnis piliečiams; šiuo požiūriu palankiai vertina SOLVIT tinklo stiprinimo veiksmų planą, kurį Komisija paskelbė 2017 m. gegužės mėn.; prašo Komisiją teikti Europos Parlamentui pasiekimų įgyvendinant šį veiksmų planą ataskaitas;

31.

pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti peticijų portalą ir kad būtina paversti jį lengvai prieinamu interaktyviu abipusio ryšio kanalu, suteikiant visų ES valstybių narių piliečiams prieigą prie visos pagrindinės informacijos, susijusios su peticijomis ir jų nagrinėjimu, atveriant komunikacijos kanalus ir kuriant temines bendruomenes siekiant keistis dokumentais ir geriausia praktika; pabrėžia, kad reikia toliau mažinti peticijų tvarkymo administracinę naštą; pabrėžia, kad portalas taip pat atlieka viešojo peticijų registro funkciją; pakartoja, kad portalo techninės galimybės turi būti didinamos siekiant užtikrinti sklandų peticijų procesą; pabrėžia, kad būtina gerinti bendravimą su peticijų pateikėjais, jų kalba siunčiant jiems pranešimus apie jų peticijos svarstymo eigą; mano, kad asmenys, kurie pritarė peticijai arba išreiškė susidomėjimą ja, turi teisę gauti tokius pat atsiliepimus ir informaciją, kaip ir peticijos pateikėjas, ypač kai kalbama apie diskusijas Parlamente arba Komisijos; pakartoja, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad peticijų pateikėjai dalyvautų nagrinėjant jų peticijas komitete;

32.

ragina užtikrinti, kad spaudos ir ryšių tarnyba veiktų tikslingiau ir aktyviau ir kad aktyviau dalyvautų socialinės žiniasklaidos atstovai, tokiu būdu užtikrinant, kad komitetas geriau reaguotų į visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1)  OL C 18, 2017 1 19, p. 10.

(2)  OL C 369, 2018 10 11, p. 105.

(3)  OL C 356, 2018 10 4, p. 77.

(4)  OL C 369, 2018 10 11, p. 11.

(5)  OL C 263, 2018 7 25, p. 98.

(6)  Nuomonė priimta 2017 m. sausio 24 d.

(7)  Nuomonė priimta 2017 m. sausio 24 d.

(8)  Nuomonė priimta 2017 m. balandžio 25 d.

(9)  Nuomonės priimtos 2017 m. sausio 24 d.

(10)  Nuomonė priimta 2017 m. kovo 22 d.

(11)  Nuomonė priimta 2017 m. rugsėjo 7 d.

(12)  Nuomonė priimta 2017 m. rugsėjo 7 d.

(13)  Nuomonė priimta 2017 m. lapkričio 22 d.

(14)  Nuomonė priimta 2017 m. rugsėjo 7 d.

(15)  Specialusis Eurobarometro pranešimas Nr. 468. Europos piliečių požiūris į aplinką, 2017 m. lapkričio mėn.:

http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/instruments/SPECIAL/surveyKy/2156

(16)  OL L 65, 2011 3 11, p. 1.


Top