EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 11 28

COM(2018) 767 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

FMT:Font=Microsoft Sans Serif BalticKapitalo rinkų sąjunga. Metas naujomis pastangomis užtikrinti investicijas, augimą ir svarbesnį euro vaidmenį

1.Įvadas

Savo 2018 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas J. C. Junckeris pabrėžė, kad „naujausi įvykiai parodė, kad būtina stiprinti mūsų ekonominę ir pinigų sąjungą ir plėtoti tvirtas bei likvidžias kapitalo rinkas. Komisija pateikė daug šitos srities pasiūlymų, kuriuos turi priimti šis Parlamentas ir Taryba.“

Kapitalo rinkų sąjunga 1 yra pagrindinis Europos Sąjungos prioritetas. Turint omenyje artėjantį gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir įtraukų euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą, dabar reikia skubiai užtikrinti visišką visų šalių įsipareigojimą ir veiksmus siekiant užbaigti kapitalo rinkų sąjungą.

Sąjungai reikia gerai išvystytų ir integruotų kapitalo rinkų, kurios sustiprintų ir paremtų ekonominę ir pinigų sąjungą bei tarptautinį euro vaidmenį. Veiksmingas kapitalo judumas, remdamas ekonominę konvergenciją, stiprina Sąjungos ekonomiką. Jis leidžia valstybėms narėms pasinaudoti papildomais investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą finansavimo šaltiniais. Visavertė kapitalo rinkų sąjunga didina rizikos pasidalijimą privačiajame sektoriuje ir padeda sušvelninti ekonominius sukrėtimus euro zonoje ir už jos ribų, sudarydama sąlygas investuotojams ir įmonėms iš nuosmukį patiriančios šalies pasinaudoti investavimo ir finansavimo galimybėmis nuosmukio nepaliestose šalyse.

Be to, rinka grindžiamu finansavimu gali būti užpildyta spraga, atsiradusi laikinai sumažėjus bankų skolinimui. Pavyzdžiui, per krizę smarkiai sumažėjo bendrovėms išduodamų paskolų, o finansavimas per akcijas ir obligacijas išliko stabilus. Sėkminga kapitalo rinkų sąjunga, veiksmingai ir nuosekliai prižiūrima, papildo bankų sąjungą ir prisideda prie finansų sistemos stabilumo. Šis komunikatas papildo šiandien taip pat priimtą Trečiąją pažangos ataskaitą dėl neveiksnių paskolų mažinimo ir tolesnio rizikos mažinimo bankų sąjungoje.

Sėkminga kapitalo rinkų sąjunga taip pat reikalinga siekiant vystyti vietos kapitalo rinkas ir didinti įmonių galimybes gauti finansavimą. Alternatyvūs rinka pagrįsti finansavimo šaltiniai yra ypač svarbūs inovacijoms, verslumui ir pradedančiosioms įmonėms – pagrindiniams darbo vietų kūrimo veiksniams – finansuoti. Sėkminga kapitalo rinkų sąjunga suteiks bendrovėms daugiau galimybių gauti finansavimą iš visos Sąjungos, pavyzdžiui, įtraukiant jas į vertybinių popierių biržos sąrašus kitoje valstybėje narėje.

Kapitalo rinkų sąjunga suteikia daugiau investavimo galimybių. Ji leidžia mažmeniniams investuotojams įsigyti patrauklių investicinių produktų, kurie padėtų jiems patenkinti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius finansinius poreikius, įskaitant taupymą pensijai. Pavyzdžiui, šiuo metu tik 27 % Sąjungos piliečių turi asmeninės pensijos produktų. Kapitalo rinkų sąjunga suteiks daugiau galimybių piliečiams pasirengti pensijai. Dėl reguliavimo kliūčių tik šiek tiek daugiau nei trečdalis mažmeninių investicinių fondų 2 savo produktais prekiauja daugiau kaip trijose valstybėse narėse. Todėl kapitalo rinkų sąjunga sudarys sąlygas piliečiams pigiau įsigyti kokybiškesnių investicinių produktų.

Stipriose ir likvidžiose kapitalo rinkose instituciniai investuotojai gali lengviau veikti visos Sąjungos mastu ir finansuoti inovacijas, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio, tausiau išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos ir investicijas į infrastruktūrą, o tai yra labai svarbu siekiant stiprinti Sąjungos konkurencingumą.

Kapitalo rinkų sąjunga taip pat sudarys sąlygas finansinių paslaugų teikėjams plėsti savo veiklą ir teikti paslaugas platesniam klientų ratui įvairiose valstybėse narėse. Finansinėms paslaugoms Sąjungoje teikti 13 484 finansų įstaigos jau naudojasi 359 953 pasais. Dėl kapitalo rinkų sąjungos finansų įstaigoms būtų lengviau siūlyti savo produktus ir paslaugas kitose valstybėse narėse, nemažinant investuotojų apsaugos. Nėra vienos priemonės kapitalo rinkų sąjungai sukurti – tam reikia esminių struktūrinių finansų sistemos pokyčių. Bendras Komisijos siūlomų priemonių poveikis bus didelis, tačiau prireiks laiko, kad būtų gauta apčiuopiama nauda. Galimybių augti yra (žr. diagramą toliau), o dabar metas imtis ryžtingų veiksmų.

Diagrama. Kai kurių regionų kapitalo rinkų dydis (2017 m. pabaigoje negrąžintos sumos kaip BVP procentinė dalis)

Šaltinis –    Europos kapitalo rinkų institutas ir pačios Komisijos skaičiavimai

Pastabos.    Nors ES ir JAV rinkos nėra tiesiogiai palyginamos, iš diagramos matyti, kad kapitalo rinkos 28 valstybių narių Sąjungoje sudaro apie 160 % Sąjungos BVP, o JAV jos sudaro 260 % BVP; šis skaičius apima akcijų rinkos kapitalizaciją ir finansų bei ne finansų bendrovių išleistas obligacijas; 5 didžiausių Europos Sąjungos rinkų vidurkis buvo apskaičiuotas kaip Nyderlandų, Švedijos, Danijos, Airijos ir Liuksemburgo (atitinkamai 40 %, 26 %, 16 %, 16 % ir 5 %) BVP svertinis vidurkis.

Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris 2018 m. pranešime apie Sąjungos padėtį priminė, kad „pradėdami darbą visi kolektyviai pasižadėjome įgyvendinti [...] kapitalo rinkų sąjungą“ Artėjant 2019 m. gegužės mėn. rinkimams į Europos Parlamentą, Komisija pabrėžia būtinybę teisėkūros institucijoms sparčiau tartis dėl pateiktų pasiūlymų ir parodyti reikalingą politinį užmojį, kad visi pasiūlymai būtų baigti iki kadencijos pabaigos. Dėl būsimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES šis poreikis siekti pažangos yra dar aktualesnis. Komisija yra pasirengusi padidinti savo paramą teisėkūros institucijoms užbaigiant pagrindines kapitalo rinkų sąjungos sudedamąsias dalis.

2.Ligšioliniai kapitalo rinkų sąjungos pasiekimai

2015 m. rugsėjo mėn. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane ir 2017 m. birželio mėn. laikotarpio vidurio peržiūroje buvo nustatyta išsami programa, kuria siekiama iki 2019 m. sukurti kapitalo rinkų sąjungos sudedamąsias dalis.

Į programą įtraukta 13 Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, skirtų pagrindinėms kapitalo rinkų sąjungos sudedamosioms dalims sukurti. Be to, Komisija pateikė tris pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad Sąjungos finansų sektorius galėtų padėti kurti ekologiškesnę ir švaresnę ekonomiką 3 . Tačiau Europos Parlamentas ir Taryba kol kas susitarė tik dėl trijų iš jų:

1.Prospekto reglamentu 4 , priimtu 2017 m. birželio mėn., mažinama biurokratinė našta įmonėms, ieškančioms finansavimo galimybių, nes prospektai tapo lengviau parengiami ir lengviau suprantami investuotojams.

2.2017 m. spalio mėn. priimtais Europos rizikos kapitalo ir socialinio verslumo fondų reglamentais 5 siekiama didinti investicijas į rizikos kapitalą ir socialinius projektus. Taip investuotojams lengviau investuoti į novatoriškas mažąsias ir vidutines įmones, nes reglamentas taikomas visų dydžių fondų valdytojams ir išplečiama įmonių, į kurias gali būti investuojama, įvairovė. Kartu su naujomis taisyklėmis Komisija įsteigė rizikos kapitalo fondų fondą, kuriuo remiamos novatoriškos investicijos, ir toliau rengs kitas priemones rizikos kapitalui remti.

3.Galiausiai, 2017 m. gruodžio mėn. priimtas Reglamentas dėl paprasto, skaidraus ir standartizuoto (PSS) pakeitimo vertybiniais popieriais 6 padeda didinti pasitikėjimą pakeitimo vertybiniais popieriais rinka ir atlaisvinti bankų balansus. Jei rinka sugrįžtų į prieš krizę buvusį vidutinį emisijos lygį, bankai privačiajam sektoriui galėtų papildomai suteikti 157 mlrd. EUR vertės kreditų 7 . Be reglamento dėl PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, Komisija iš dalies pakeitė „Mokumas II“ reglamentavimo sistemos įgyvendinimo taisykles 8 , kad sudarytų palankesnes sąlygas draudikams investuoti į PSS pakeitimą vertybiniais popieriais ir infrastruktūrą.

Panašiai kaip koregavimo, susijusio su PSS pakeitimu vertybiniais popieriais ir infrastruktūra, atveju, Komisija ketina siūlyti pakoreguoti sąlygas, kuriomis draudikai gali investuoti į nuosavą kapitalą ir neviešai platinamus skolos vertybinius popierius.

3.Kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvos, kurias reikia skubiai toliau įgyvendinti

Veiksmingam kapitalo rinkų sąjungos veikimui reikalingas stiprus politinis postūmis. Kad įmonės ir investuotojai galėtų pasinaudoti visa bendrosios rinkos teikiama nauda, reikia naujų galimybių plėsti veiklą Sąjungos mastu ir konkuruoti pasauliniu mastu, nustatyti aiškias ir proporcingas taisykles ir užtikrinti veiksmingą priežiūrą. Stiprios ir likvidžios kapitalo rinkos taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant Sąjungos lyderystę finansuojant būtiną perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio, tausiau išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos.

3.1.Optimali bendrosios rinkos nauda teikiant naujus Sąjungos masto produktus ir paslaugas

2017 m. birželio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto. Sąjungos masto asmeninės pensijos produktas suteiktų piliečiams daugiau galimybių taupyti pensijai, taip pat tarpvalstybiniu mastu. Be to, taip būtų sukurta masto ekonomija, kuri būtų naudinga taupantiesiems, nes jiems būtų suteikta galimybė mažesne kaina įsigyti geresnių produktų. Asmeninės pensijos gali padėti spręsti demografines senėjančios visuomenės problemas papildant valstybines ir profesines pensijas to pageidaujantiems piliečiams.

2018 m. kovo mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl padengtųjų obligacijų sistemos. Padengtųjų obligacijų rinkos yra vienos didžiausių privačiojo sektoriaus skolos rinkų Sąjungoje ir svarbi ilgesnio laikotarpio finansavimo priemonė. Jas pasitelkdamos kredito įstaigos gali veiksmingai nukreipti finansavimą nekilnojamojo turto rinkai ir priemonėms su valstybės garantija, įskaitant kai kurias paskolas mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

2018 m. kovo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl sutelktinio finansavimo sistemos, kuri yra „FinTech“ veiksmų plano dalis 9 . Sutelktinio finansavimo rinka Sąjungoje yra nepakankamai išvystyta, palyginti su kitomis stipriausios ekonomikos šalimis. Viena iš didžiausių kliūčių, su kuriomis susiduria sutelktinio finansavimo platformos, norinčios siūlyti savo paslaugas kitose valstybėse, yra visai Sąjungai bendrų taisyklių nebuvimas. Siūlomos taisyklės turėtų pagerinti prieigą prie šios naujoviškos finansavimo formos įmonėms, kurioms reikia finansavimo, ypač pradedančiosioms įmonėms, kartu užtikrinant, kad investuotojai pasinaudotų griežta apsauga ir garantijomis.

2018 m. kovo mėn. Komisija taip pat pateikė pasiūlymą sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo fondų investicinius vienetus ar akcijas. Tokios kliūtys kaip nacionaliniai rinkodaros reikalavimai ir reguliavimo mokesčiai kenkia tarpvalstybiniam fondų vienetų ar akcijų platinimui. Pasiūlymu siekiama, kad tarpvalstybinis platinimas būtų paprastesnis, greitesnis ir pigesnis. Didesnio masto tarpvalstybinis platinimas turėtų atverti daugiau galimybių investuoti į investicinius fondus, siekiančius socialinių ar aplinkosaugos tikslų. Siūlomomis taisyklėmis turėtų būti padidintas nacionalinių reikalavimų skaidrumas, panaikinti apsunkinantys reikalavimai ir suderintos skirtingos nacionalinės taisyklės.

3.2.Paprastesnės, aiškesnės ir proporcingesnės taisyklės įmonėms

2017 m. gegužės mėn. Komisija pateikė pasiūlymą supaprastinti taisykles ir sumažinti reguliavimo naštą ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviams. Visuotiniu Didžiojo dvidešimtuko (G 20) susitarimu pagrįstos iniciatyvos, skirtos sumažinti riziką, susijusią su išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama ne biržoje, sandoriais, labai padėjo padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkos stabilumą. Tačiau dabartinės taisyklės taikomos visiems rinkos dalyviams – nuo didelių bankų iki mažų finansų įmonių – tad jos ne visada yra visiškai proporcingos. Šiomis aplinkybėmis siūlomų taisyklių tikslas – sumažinti reguliavimo naštą rinkos dalyviams. Jei taisyklės būtų priimtos, jos leistų rinkos dalyviams nemažai sutaupyti nekenkiant finansiniam stabilumui.

2017 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl proporcingesnių ir veiksmingesnių investicinėms įmonėms taikomų taisyklių. Pasiūlymu siekiama nustatyti proporcingesnę investicinių įmonių rizikos ribojimo ir priežiūros sistemą, atsižvelgiant į jų dydį ir pobūdį. Naujosiomis taisyklėmis būtų užtikrintos vienodos sąlygos didelėms ir sisteminėms finansų įstaigoms, kartu nustatant paprastesnes rizikos ribojimo taisykles nesisteminėms investicinėms įmonėms.

2018 m. gegužės mėn. Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo mažesnėms įmonėms padedama lengviau gauti finansavimą kapitalo rinkose. Mažosios ir vidutinės įmonės dažnai susiduria su neproporcingomis reguliavimo kliūtimis, dėl kurių jos negali gauti rinka grindžiamo finansavimo. Pasiūlymu siekiama sumažinti biurokratines kliūtis mažosioms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms patekti į MVĮ augimo rinkas (t. y. nauja prekybos vietos kategorija, skirta mažiems emitentams). Siūlomomis taisyklėmis siekiama didesnio proporcingumo, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų būti įtraukiamos į biržos sąrašus, kartu užtikrinant investuotojų apsaugą ir rinkos vientisumą.

2016 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti. Siekiant užtikrinti dinamišką verslo aplinką ir skatinti inovacijas, labai svarbu suteikti galimybę sąžiningiems verslininkams po bankroto pradėti verslą iš naujo. Todėl šiuo pasiūlymu sąžiningiems verslininkams leidžiama nurašyti skolas ir taip suteikiama antra galimybė pradėti veiklą iš naujo bei skatinamas verslumas. Be to, šiuo pasiūlymu siekiama palengvinti efektyvų finansinių sunkumų patiriančių gyvybingų įmonių restruktūrizavimą, kad būtų išvengta nemokumo ir neprarasta veiklos tęstinumo vertė.

2018 m. kovo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisės, taikytinos nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims. Pasiūlymu būtų gerokai padidintas teisinis tikrumas nustatant, kuri nacionalinė teisė taikoma pasekmėms tretiesiems asmenims, kai reikalavimas perleidžiamas tarpvalstybiniu mastu.

2016 m. spalio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB). Pasiūlymu sprendžiama problema, susijusi su dabartiniu įsiskolinimui palankiu mokestiniu iškraipymu, dėl kurio iškreipiami finansavimo sprendimai, padidėja įmonių bankroto rizika ir mažėja visos ekonomikos stabilumas. Pasiūlymu siekiama didinti mokesčių teisingumą bendrojoje rinkoje ir užtikrinti vienodas sąlygas, taip pat didinti investicijas į augimą skatinančią veiklą, pvz., mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Be to, atsižvelgdama į sunkumus, kuriuos valstybės narės turi įveikti, kad Taryboje pasiektų vieningą sutarimą dėl pagrindinių mokesčių srities pasiūlymų, Komisija netrukus pateiks komunikatą, kuriame bus išnagrinėta galimybė balsuojant tam tikrais mokesčių klausimais sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma 10 .

3.3.Efektyvesnė kapitalo rinkų priežiūra

2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos priežiūros institucijų sistemos peržiūros. 2018 m. rugsėjo mėn. pasiūlymas buvo iš dalies pakeistas siekiant sustiprinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros sistemą. Didėjant finansinei integracijai reikia integruotesnės ir veiksmingesnės priežiūros. Pasiūlymais siekiama padidinti priežiūros konvergenciją ir sugriežtinti vykdymo užtikrinimą – taip skatinama nuosekli ir veiksmingesnė priežiūra. Todėl svarbu, kad dabartinės kadencijos metu būtų vienu metu priimta prasminga Europos priežiūros institucijų reforma ir sustiprintos Europos bankininkystės institucijos užduotys, kuriomis būtų prisidedama prie kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Siekiant pašalinti esamus trūkumus ir padidinti kovos su pinigų plovimu priežiūros veiksmingumą taip pat labai svarbu užtikrinti labiau nepriklausomą valdymą, tvirtus konvergencijos įgaliojimus ir tvarią finansavimo sistemą, kaip buvo pasiūlyta atliekant Europos priežiūros institucijų sistemos peržiūrą.

2017 m. birželio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą stiprinti pagrindinių sandorio šalių priežiūrą. Integruotose kapitalo rinkose pagrindinėms sandorio šalims tenka esminis vaidmuo mažinant riziką, susijusią su sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymu. Taip pagrindinės sandorio šalys koncentruoja riziką ir gali įgyti sisteminės svarbos finansų sistemai. Sisteminė pagrindinių sandorio šalių svarba ir toliau didės, nes laipsniškai įvedami reikalavimai rinkos dalyviams sandorių tarpuskaitą vykdyti per pagrindinę sandorio šalį ir dažniau taikoma savanoriška tarpuskaita. Siūlomomis taisyklėmis būtų užtikrinta, kad Sąjungos priežiūros sistema būtų pakankamai patikima, kad būtų galima numatyti ir sumažinti Sąjungos pagrindinių sandorio šalių ir trečiųjų šalių sisteminių pagrindinių sandorio šalių, aptarnaujančių Sąjungos klientus, keliamą riziką.

2016 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą baigti rengti pagrindinių sandorio šalių priežiūros tvarką įvedant suderintą gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. Jei šis pasiūlymas būtų priimtas, būtų užtikrinta, kad ir pagrindinės sandorio šalys, ir nacionalinės institucijos Sąjungoje turėtų reikiamų priemonių ryžtingai veikti susidarius ekstremalioms situacijoms, kai pagrindinės sandorio šalys patiria didelių sutrikimų. Siūlomomis taisyklėmis siekiama išsaugoti pagrindinių sandorio šalių ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, kartu palaikant finansinį stabilumą. Taigi pasiūlymu užtikrinamas tinkamas kapitalo rinkų veikimas, suteikiamas tikrumas rinkos dalyviams ir sumažinamos galimos mokesčių mokėtojų dengiamos sąnaudos, susijusios su pagrindinių sandorio šalių restruktūrizavimu ir pertvarkymu.

3.4.Tvarus finansavimas

Kapitalo rinkos turi keistis ir būti inovatyvios, kad būtų galima įtikinamai spręsti ateities uždavinius, įskaitant kovą su klimato kaita ir išteklių eikvojimu. Šiuo tikslu 2018 m. kovo mėn. Komisija priėmė Tvaraus finansavimo veiksmų planą 11 ir jau pateikė tris konkrečius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visų pirma dėl taksonomijos, informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir tvarumo rizika, atskleidimo ir anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų. Taip siekiama užtikrinti, kad Sąjungos finansų sektorius galėtų padėti kurti ekologiškesnę ir švaresnę ekonomiką. Pasiūlymai turėtų padėti nukreipti privačiojo kapitalo srautus į tvaresnes investicijas, kaip antai švarų transportą ir švarią energiją, ir padėti finansuoti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio, tausiau išteklius naudojančios ir žiedinės ekonomikos. Šiomis iniciatyvomis patvirtinama pasaulinė Sąjungos lyderystė kovojant su klimato kaita ir skatinant tvarumą pagal Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų 17 darnaus vystymosi tikslų.

4.Vietos kapitalo rinkų vystymas

Komisija taip pat rėmė kapitalo rinkų sąjungą, ne teisėkūros priemonėmis vystydama vietos kapitalo rinkas. Vietos kapitalo rinkos turi būti plėtojamos ir sujungiamos į finansinius centrus, kad kapitalo rinkų sąjungos privalumais galėtų pasinaudoti visos valstybės narės. Tam reikia tinkamai subalansuoti masto naudą ir buvimą vietoje, kad siekiant patenkinti vietos verslininkų finansavimo poreikius būtų kuo geriau panaudotos vidaus santaupos ir pritraukta tarptautinių investuotojų. Komisija imasi tolesnių veiksmų atsižvelgdama į Vienos iniciatyvos kapitalo rinkų sąjungos darbo grupės 12 veiklą. Kelios valstybės narės parengė kapitalo rinkų strategijas, sukūrė specialias schemas, kuriomis remiamas, be kita ko, pasinaudojant viešosiomis lėšomis, mažųjų ir vidutinių įmonių įtraukimas į biržos sąrašus, o kai kurios valstybės narės, visų pirma Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalys, nusprendė sustiprinti savo kapitalo rinkų priežiūros pajėgumus. Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba valstybių narių prašymu iki šiol teikė individualiai pritaikytą techninę ir finansinę paramą daugeliui su kapitalo rinkų sąjunga susijusių iniciatyvų. Tai svarbu siekiant įgyvendinti kapitalo rinkų reformas.

5.Išvada

Kapitalo rinkų sąjunga yra būtina, kad valstybių narių ekonomika ir ekonominė ir pinigų sąjunga taptų atsparesnės ir būtų skatinama konvergencija, užtikrintas finansinis stabilumas ir sustiprintas tarptautinis euro vaidmuo. Komisija ragina teisėkūros institucijas iki 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų imtis veiksmų, kad būtų suformuotos visos būtinos pagrindinės kapitalo rinkų sąjungos sudedamosios dalys.

Europos Vadovų Taryba raginama atnaujinti savo įsipareigojimus, susijusius su kapitalo rinkų sąjunga, ir pritarti šioms pastangoms, kurios būtinos ne tik ekonominei ir pinigų sąjungai bei bankų sąjungai, bet ir bendrajai rinkai.

Kartu su teisėkūros reformų darbotvarke Komisija taip pat yra įsipareigojusi įgyvendinti likusius ne teisėkūros veiksmus, apie kuriuos paskelbta atliekant kapitalo rinkų sąjungos laikotarpio vidurio peržiūrą. Šiais veiksmais labai prisidedama prie gilių ir likvidžių kapitalo rinkų kūrimo, nes sprendžiami tokie svarbūs klausimai kaip mažmeninių investicinių produktų platinimas, institucinės investicijos, verslininkų ir pradedančiųjų įmonių finansavimas ir geresnis finansinių technologijų panaudojimas.

Vykdydama atitinkamą komunikacinę veiklą Komisija toliau informuos Sąjungos piliečius, socialinius partnerius ir įmones apie kapitalo rinkų sąjungos svarbą.

Komisija negali viena pertvarkyti ES kapitalo rinkų. Visi nacionalinio ir Sąjungos lygmens suinteresuotieji subjektai taip pat turi dėti daugiau pastangų ir vykdyti savo įsipareigojimus. Komisija ir toliau rems šias pastangas.

(1)    Komunikatas „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ (COM(2015) 468), 2015 9 30. Komunikatas „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2017) 292 final), 2017 6 8.

(2)      Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai (KIPVPS).

(3)      Komisija taip pat pasiūlė keletą ne teisėkūros priemonių Sąjungos kapitalo rinkoms stiprinti ir jų atsparumui didinti.

(4)    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB, OL L 168, 2017 6 30.

(5)    2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1991 dėl Europos rizikos kapitalo fondų ir Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų, OL L 293, 2017 11 10.

(6)      2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, OL L 347, 2017 12 28.

(7)      Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimas, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros pakeitimo vertybiniais popieriais taisyklės ir sukuriama paprasto ir skaidraus pakeitimo vertybiniais popieriais Europos sistema [...]“, SWD/2015/0186 final, 2015/0226 (COD), 2015 9 30.

(8)      2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), OL L 12, 2015 1 17.

(9)      Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „„FinTech“ srities veiksmų planas: konkurencingesnis ir novatoriškesnis Europos finansų sektorius“, COM/2018/0109 final, 2018 3 8.

(10)      Taip pat žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendroji rinka kintančiame pasaulyje. Unikali vertybė, kuriai reikia atnaujintų politinių įsipareigojimų“, COM(2018) 772 final, 2018 11 22.

(11)      Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“, COM/2018/097 final, 2018 3 8.

(12)      2018 m. kovo mėn. Kapitalo rinkų sąjungos darbo grupė paskelbė savo ataskaitą, http://vienna-initiative.com/wp-content/uploads/2018/03/VI-CMU-Working-Group-Final-Report-March-2018.pdf.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 11 28

COM(2018) 767 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Kapitalo rinkų sąjunga. Metas naujomis pastangomis užtikrinti investicijas, augimą ir svarbesnį euro vaidmenį