52018DC0408

(3)2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Ispanijos ataskaita 5 . Joje įvertinta Ispanijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Ispanijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2018 m. kovo 7 d. 6 . Atlikusi analizę Komisija daro išvadą, kad Ispanijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma didelės išorės ir vidaus (viešojo ir privačiojo sektorių) skolos esant dideliam nedarbo lygiui toliau lemia pažeidžiamumą, turintį tarpvalstybinių pasekmių. Dėl einamosios sąskaitos pertekliaus, kuris laikosi nuo 2013 m., ir struktūrinio prekybos rezultatų pagerėjimo sėkmingai vykdomas išorės perbalansavimas. Tačiau grynieji išorės įsipareigojimai tebėra dideli. Privačiojo sektoriaus skola taip pat mažėja esant augimui palankioms sąlygoms, tačiau dar reikia mažinti įsiskolinimus. Stipresnis finansų sektorius remia ekonominę veiklą. Nepaisant didelio nominaliojo BVP augimo, valdžios sektoriaus skola, palyginti su BVP, tik iš lėto mažėja. Nedarbo lygis toliau sparčiai mažėjo, tačiau tebėra labai didelis, o didelė darbo rinkos segmentacija trukdo greičiau augti darbo našumui. Po spartaus reformų vykdymo tempo 2012–2015 m., įgyvendinant rekomendacijas padaryta pažanga nebe tokia didelė. Dabartinė ekonominė padėtis suteikia galimybę rengti reikalingiausias reformas, kad Ispanijos ekonomika taptų atsparesnė, o našumo augimas paspartėtų;

(4)šiuo metu Ispanijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis. Pagal savo 2018 m. stabilumo programą Ispanija perviršinį deficitą planuoja panaikinti ne vėliau kaip 2018 m., atsižvelgdama į 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendimą, kuriuo Ispanija įspėjama, kad imtųsi deficito mažinimo priemonių, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti 7 . Planuojama, kad valdžios sektoriaus balansas toliau gerės ir 2021 m. pasieks 0,1 % BVP perteklių. Į 2018 m. stabilumo programą įtrauktos visos priemonės, kurios biudžeto įstatymo projekte balandžio 3 d. buvo pateiktos Parlamentui, ir papildomos priemonės, apie kurias buvo paskelbta iki balandžio mėn. pabaigos. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo – struktūrinio biudžeto balanso – per 2018 m. stabilumo programos laikotarpį pasiekti neplanuojama. 2018 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos su BVP santykis sumažės iki 97,0 % 2018 m., 95,2 % 2019 m. ir 89,1 % 2021 m. Programoje pateiktos makroekonominės prielaidos yra tikėtinos. Apskritai, planuojamas nominalaus deficito tikslų įgyvendinimas vis dar priklauso nuo tvirtos ekonominės perspektyvos ir nuo to, ar valdžios sektoriaus išlaidos augs mažiau nei nominalusis BVP. Fiskalinių tikslų įgyvendinimui kylanti rizika yra susijusi tiek su didesniu pajamų augimu ir saikingesniu, nei nurodyta Komisijos prognozėje, išlaidų didėjimu, tiek su galimu papildomų neapibrėžtųjų įsipareigojimų padengimu;

(5)2016 m. rugpjūčio 8 d. Taryba nurodė Ispanijai ne vėliau kaip 2018 m. ištaisyti perviršinio deficito padėtį ir, konkrečiai, valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 4,6 % BVP 2016 m., 3,1 % BVP 2017 m. ir 2,2 % BVP 2018 m. Remiantis atnaujinta Komisijos 2016 m. pavasario prognoze, šis valdžios sektoriaus balanso pagerėjimas laikytas atitinkančiu struktūrinio balanso pablogėjimą 0,4 % BVP 2016 m. ir 0,5 % BVP pagerėjimą tiek 2017 m., tiek 2018 m. 2017 m. Ispanijos nominalus deficitas pasiekė 3,1 % BVP, kaip reikalaujama 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendime. Komisijos 2018 m. pavasario prognozėje numatoma, kad nominalus deficitas sumažės iki 2,6 % BVP 2018 m., t. y. 0,4 % BVP viršys nominalaus deficito tikslą, nustatytą 2018 m. stabilumo programoje ir nurodytą Tarybos. Palyginti su 2018 m. stabilumo programa, Komisija prognozuoja mažesnį valdžios sektoriaus pajamų augimą ir kiek didesnes išlaidas. Komisijos 2018 m. pavasario prognozėje prognozuojama, kad atsižvelgiant į deficitą didinančias priemones, įtrauktas į 2018 m. biudžeto įstatymo projektą, kuris Parlamentui pateiktas balandžio 3 d., 2018 m. struktūrinis balansas pablogės 0,3 % BVP, o 2019 m. pagerės tik nežymiai. Todėl nesitikima, kad 2018 m. ir bendras 2016–2018 m. fiskalinių pastangų tikslas bus pasiektas. Nors ekonominė plėtra padeda mažinti deficitą, ja nepasinaudojama siekiant struktūriniu požiūriu sustiprinti viešuosius finansus. Todėl savo nuomonėje dėl atnaujinto Ispanijos biudžeto plano projekto Komisija daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, nes Komisijos 2018 m. prognozėje numatoma, kad perviršinio deficito padėtis bus ištaisyta laiku, tačiau deficitas linkęs didėti;

(6)jei perviršinis deficitas būtų laiku ir tvariai panaikintas, 2019 m. Ispanijai būtų taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. Atsižvelgiant į 60 % BVP viršijantį Ispanijos valdžios sektoriaus skolos santykį ir prognozuojamą teigiamą 2,3 % BVP gamybos apimties atotrūkį, 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas 8 turėtų sumažėti bent 0,3 %, o tai atitinka 1,0 % BVP struktūrinį koregavimą pagal Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų matricą. Taip pat esama ženklų, kad nepanaudoti ekonomikos pajėgumai yra nuvertinami. Numatoma, kad 2019 m. nedarbo lygis Ispanijoje vis dar bus vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, ir tai leis suvaldyti darbo užmokesčio spaudimą, ypač privačiajame sektoriuje, o infliacija toliau liks gerokai mažesnė už 2 %. Tai rodo besitęsiantį darbo rinkos vangumą. Be to, nors Komisijos gamybos apimties atotrūkio tikėtinumo vertinime nenurodyta, kad pagal bendrai sutartą metodiką nustatyti gamybos apimties atotrūkio įverčiai yra mažai tikėtini, jame nurodyta, kad tikėtini Ispanijos gamybos apimties atotrūkio įverčiai yra gana įvairūs. Tuo remiantis 0,65 % BVP metinis struktūrinis koregavimas, atitinkantis didžiausią grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų augimą, sudarantį 0,6 % BVP, yra tinkamas. Remiantis Komisijos pavasario prognoze, jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2019 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo fiskalinio koregavimo. Be to, prognozuojama, kad 2019 m. Ispanija pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės nesilaikys. Apskritai Taryba mano, kad Ispanija turi būti pasirengusi imtis papildomų priemonių, kad užtikrintų, jog 2018 m. būtų laikomasi reikalavimų, o nuo 2019 m. reikėtų imtis priemonių, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Būtų apdairu bet kokias nenumatytas pajamas naudoti tolesniam valdžios sektoriaus skolos santykio mažinimui;

(7)be to, 2016 m. rugpjūčio mėn. Taryba taip pat paprašė Ispanijos imtis fiskalinės sistemos gerinimo priemonių, kad būtų automatiškiau taikomi mechanizmai, kuriais užkertamas kelias nukrypimui nuo fiskalinių tikslų ir tas nukrypimas ištaisomas, ir padidintas Stabilumo įstatyme nustatytos išlaidų taisyklės indėlis į fiskalinį konsolidavimą. Tačiau 2018 m. stabilumo programoje nepranešama apie planus griežtinti vidaus išlaidų taisyklę. Joje taip pat nepranešama apie priemones įstatymuose numatyti daugiau atvejų, kai korekciniai ir prevenciniai mechanizmai būtų taikomi automatiškai. Be to, Taryba paprašė Ispanijos imtis priemonių viešųjų pirkimų politikos sistemai gerinti. Ispanija padarė pažangą 2017 m. lapkričio mėn. priėmusi naują įstatymą dėl viešojo sektoriaus sutarčių. Tačiau naujas teisės aktas viešųjų pirkimų veiksmingumą ir skaidrumą gali padidinti tik jei jis sparčiai ir su dideliu užmoju bus įgyvendintas nustatant naują valdymo struktūrą ir visais valdžios lygmenimis sustiprinant viešųjų pirkimų procedūrų kontrolės mechanizmus. Visų pirma būsimojoje nacionalinėje viešųjų pirkimų strategijoje turėtų būti nustatyti ex ante ir ex post kontrolės veiksmai, kuriuos naujosios struktūros turi atlikti. 2017 m. birželio mėn. Vyriausybė pavedė nepriklausomai fiskalinei institucijai atlikti tam tikrų viešojo sektoriaus subsidijų išlaidų peržiūrą. Komisija stebi peržiūros, kurią tikimasi užbaigti 2019 m. pradžioje, vykdymą;

(8)2018 m. balandžio 27 d. Ispanija pateikė 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(9)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse 10 ;

(10)užimtumas Ispanijoje toliau sparčiai augo, o tai lėmė ankstesnių darbo rinkos reformų ir darbo užmokesčio augimo ribojimo poveikis. Nedarbo lygis toliau mažėja, tačiau išlieka gerokai aukštesnis už šalyje iki krizės buvusį lygį ir yra vienas didžiausių visoje ES. Tai reiškia, kad neišnaudojamas didelis gebėjimų potencialas, ypač darbo neturinčio jaunimo. Bedarbių, kurie darbo neturėjo daugiau nei metus, dalis mažėja, tačiau jie vis tiek sudaro beveik pusę visų bedarbių. Ispanija priėmė politikos iniciatyvų rinkinį, pagal kurį ilgalaikiams bedarbiams būtų teikiama individuali parama, o jaunimui būtų padedama patekti į darbo rinką ir pagerinti jų įsidarbinimo galimybes, visų pirma padidinant paramos gavėjų pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą skaičių. Šių priemonių veiksmingumas priklauso ir nuo regioninių viešųjų užimtumo ir socialinių tarnybų pajėgumų darbo ieškantiems asmenims teikti individualią paramą, o šie pajėgumai didėja labai lėtai. Taip pat galima stiprinti bendradarbiavimą su darbdaviais, visų pirma didinant užimtumo tarnybų tvarkomų laisvų darbo vietų dalį ir atrenkant labiau darbdavių poreikius atitinkančius darbo ieškančius asmenis. Be to, reikėtų toliau stengtis geriau koordinuoti užimtumo ir socialinių tarnybų darbą; šioje srityje 2017 m. buvo padaryta tam tikra pažanga;

(11)pagal terminuotąsias darbo sutartis dirbančių darbuotojų dalis yra viena didžiausių visoje ES ir ją sudaro daugiausia jaunimas ir žemos kvalifikacijos darbuotojai. Terminuotosios darbo sutartys dažnai yra trumpalaikės ir retai pakeičiamos į neterminuotąsias. Jų platus naudojimas net sektoriuose, kuriems sezoninė ar cikliška veikla turi ne tokią didelę įtaką, gali trukdyti našumui greičiau augti ir yra dažnai siejamas su mažesnėmis socialinėmis išmokomis ir didesne skurdo rizika. Nors per pastaruosius dvejus metus išaugo neterminuotųjų darbo sutarčių svarba grynojo užimtumo augimo procentinėje dalyje, reikalingi tolesni veiksmai siekiant paskatinti pereiti nuo terminuotųjų darbo sutarčių prie neterminuotųjų. Įdarbinimo paskatų sistema tebėra padrika ir nėra veiksmingai orientuota į įdarbinimo pagal neterminuotąsias sutartis skatinimą. Ispanija priėmė planą, kaip sumažinti priklausomybę nuo įdarbinimo pagal terminuotąsias sutartis viešajame sektoriuje, tačiau jis dar tik pradedamas įgyvendinti ir įgyvendinimą reikia paspartinti, norint pasiekti 2019 m. nustatytą 8 % tikslą. Dėl didesnio darbo inspekcijų pajėgumo ir veiksmingumo kovojant su piktnaudžiavimu terminuotosiomis darbo sutartimis, išaugo sutarčių, kurios buvo pakeistos į neterminuotąsias darbo sutartis, skaičius, tačiau neatrodo, kad tai atgrasytų darbdavius toliau jas plačiai naudoti. 2017 m. pradžioje pradėta trišalė apskritojo stalo diskusija dėl užimtumo kokybės, tačiau konkrečių pasiūlymų dar nepateikta. Pastaruoju metu socialiniai partneriai aktyviau dalyvauja formuojant politiką, tačiau dar yra ką tobulinti;

(12)ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas padeda mažinti asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalį, kuri vis tiek tebeviršija ES vidurkį, ir pajamų nelygybę. Dirbančiųjų skurdas yra problema, su kuria ypač susiduria namų ūkiai, kurių nariai dirba pagal laikinąsias ar darbo ne visą darbo laiką sutartis. Nors ir mažėja, vaikų skurdo lygis išlieka labai didelis. Kitų nei pensijos socialinių pervedimų poveikis skurdo mažinimui nesiekia ES vidurkio ir toliau silpnėja. Skirtinguose regionuose labai skiriasi pajamų garantavimo schemų taikymo sąlygos, be to, šios schemos suskaidytos į įvairias nacionalines skirtingų įstaigų administruojamas schemas, skirtas darbo ieškantiems įvairių kategorijų asmenims. Todėl yra žmonių, kuriems pagalbos reikia, tačiau jie jos negauna. Po neseniai atlikto tyrimo, kurio metu buvo vertinamas nacionalinių ir regioninių pajamų garantavimo schemų veiksmingumas, vis dar neparengtas joks veiksmų planas. Pradėjus taikyti socialinės kortelės sistemą, socialinių išmokų skyrimas turėtų tapti skaidresnis ir sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti susijusiose aktyvumo skatinimo priemonėse, tačiau taip nebus tiesiogiai šalinami galiojančių schemų trūkumai. Išmokų šeimai efektyvumas taip pat mažas, o aprėptis netolygi. Ispanijos pensijų sistema padeda išlaikyti gyvenimo kokybę vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gresia gerokai mažesnis skurdas nei jaunesnių kartų atstovams. Palyginti su darbo užmokesčiu, dabartinės pensijos yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Remiantis netrukus paskelbsimos 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaitos ir Pensijų adekvatumo ataskaitos 11 prognozėmis, 2011 ir 2013 m. reformos padės užtikrinti ilgalaikį pensijų tvarumą ir santykinį adekvatumą. Tačiau pensijų didinimas ir tvarumo veiksnio taikymo atidėjimas, pasiūlytas priimant 2018 m. biudžeto projektą, kelia abejonių dėl įsipareigojimo vykdyti šias reformas. Be to, nesprendžiama svarbiausia būsimų pensininkų pajamų adekvatumo problema, kuri veikiau yra susijusi su aukštu nedarbo lygiu ir didele darbo rinkos segmentacija;

(13)pašalinus Ispanijos įmonių inovacinio pajėgumo trūkumus, galėtų išaugti jų našumas. Inovacijų veiklos rezultatams ir našumo augimui trukdo nuolat mažėjantis investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą lygis, todėl labai mažai tikėtina, kad bus pasiektas 2 % nacionalinis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros intensyvumo tikslas pagal strategiją „Europa 2020“. Ši tendencija stiprėja dėl mažo ir vis mažėjančio moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirto valstybės biudžeto vykdymo lygio. Nors nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos valdymas dabar yra paprastinamas ir tai iš dalies atlieka naujoji Valstybinė mokslinių tyrimų agentūra, koordinavimas nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu kuriant, įgyvendinant ir vertinant politiką tebėra silpnas. Vertinimo kultūros puoselėjimas siekiant sistemingai vertinti paramos programų ir politikos veiksmingumą, leistų mokytis, kaip formuoti politiką, ir sukurti sinergijas įvairiuose valdžios lygmenyse;

(14)ribotą Ispanijos įmonių inovacinį pajėgumą galima paaiškinti ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktimi, kuri turi neigiamą poveikį ilgalaikiam našumo augimo potencialui. Ispanijoje dažnai pasitaiko, kad darbuotojų kvalifikacija yra per žema arba per aukšta, nei reikia dirbamam darbui. Nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį mokyklos nebaigusių asmenų skaičius labai sumažėjo, tačiau jis dar gerokai viršija ES vidurkį. Kaip ir mokyklinio ugdymo rezultatai, skirtinguose regionuose jie labai skiriasi ir gali trukdyti užtikrinti lygias galimybes. Iki šiol šiems trūkumams šalinti skirtų programų poveikis buvo labai nedidelis. Šalies socialinis ir politinis švietimo paktas, kuriuo siekiama vykdyti visapusišką švietimo sistemos reformą, tebėra svarstomas. Tuo tarpu mokytojų profesinį tobulėjimą reikės remti mažinant laikinųjų darbo sutarčių skaičių ir skiriant daugiau išteklių jų mokymui. Be to, darbo rinkoje ieškodami tinkamo ir stabilaus darbo, sunkumų visų pirma patiria aukštojo mokslo įstaigų absolventai. Glaudesnis švietimo institucijų ir įmonių bendradarbiavimas galėtų pagerinti galimybes jauniems absolventams patekti į darbo rinką ir kartu suteikti įmonėms įgūdžių, reikalingų norint padidinti inovacinį pajėgumą. Atsižvelgiant į tai, naujosios skaitmeninės strategijos pasiūlyme pripažįstama, kad reikia gerinti skaitmeninius įgūdžius. Sunkumų kyla dėl to, kad yra mažai informacinių ir ryšių technologijų specialistų ir kad reikia didinti švietimo sistemos vaidmenį gerinant skaitmeninius įgūdžius. Darbuotojų perkvalifikavimas, kad šie įgytų skaitmeninių įgūdžių, taip pat leistų Ispanijos įmonėms išlikti konkurencingoms vis labiau skaitmeninėje ekonomikoje;

(15)prie to, kad našumo augimas tebėra ribotas, taip pat prisideda reglamentavimo skirtumai verslo aplinkoje. Dabartinėmis aplinkybėmis dėl reglamentavimo skirtumų ir apribojimų verslo aplinkoje antkainiai išlieka dideli, įmonių ir darbuotojų geografinis judumas nedidelis, o našumo augimas ribotas. Įstatymas dėl rinkos bendrumo, kuriuo buvo siekiama išspręsti šią problemą, įgyvendintas tik iš dalies. Reikia pagerinti šio įstatymo įgyvendinimo stebėjimą regionų ir vietos lygmenimis ir sustiprinti tarpsektorinių konferencijų vaidmenį. Įstatyme nustatytas principas, kad jei įmonės laikosi tam tikrų reikalavimų kažkurioje teritorijos dalyje, tai jos galėtų veikti visoje teritorijoje. Keliuose 2017 m. paskelbtuose sprendimuose Konstitucinis Teismas nustatė, kad šis principas negalioja, jei nėra bendrų arba lygiaverčių minimaliųjų ekonominės veiklos pradėjimo arba užsiėmimo ja standartų. Atsižvelgiant į šiuos sprendimus, visoje teritorijoje nustačius nuoseklius bendrus arba lygiaverčius standartus, būtų galima pasiekti įstatyme nustatytus tikslus. Be to, norint veiksmingiau mažinti neigiamą fragmentacijos poveikį įmonėms, reikėtų pagerinti skirtingų valdžios lygmenų bendradarbiavimą visais įgyvendinimo etapais. Turėtų būti paspartintas ir užbaigtas Geresnio reglamentavimo komiteto, įsteigto siekiant užtikrinti, kad teisės aktai būtų suderinti su ES paslaugų srities acquis, darbas. Apribojimai, kurie turi įtakos tam tikroms reglamentuojamosioms profesijoms, pavyzdžiui, statybos inžinierių ir architektų, buvo nurodyti ir 2017 m. sausio mėn. priimtame paslaugų dokumentų rinkinyje, tačiau iki šiol nesiimta jokių konkrečių priemonių šiai problemai spręsti 12 ;

(16)apskritai, pagerinus institucijų darbo kokybę, būtų galima padidinti pasitikėjimą Ispanijos ekonomika ir naudą iš priemonių, priimtų siekiant spartinti našumo augimą. Pažanga padaryta partijų finansavimo skaidrumo, turto deklaravimo ir interesų konfliktų srityse. Verslo aplinkai taip pat buvo naudinga pažanga, padaryta kovojant su korupcija, tačiau šioje srityje vis dar lieka susirūpinimą keliančių klausimų. Pagerėjo piliečių ir įmonių nuomonė apie teisingumo sistemos nepriklausomumą. Dabar dedamos ir turėtų būti toliau dedamos pastangos dar labiau padidinti teisingumo sistemos efektyvumą. Nors šioje plačioje srityje padaryta tam tikra pažanga, uždavinys skatinti pasitikėjimą institucijomis visuose valdžios lygmenyse dar nėra atliktas;

(17)dar labiau pagerinus transporto, energetikos ir vandens infrastruktūrą, būtų skatinama teritorinė sanglauda, geresnė integracija į bendrąją rinką ir našumo augimas. Tarpvalstybinėms transporto ir energijos jungtims ir vandens infrastruktūrai trūksta investicijų. Būtų galima geriau naudotis keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais infrastruktūromis. Nors neseniai užbaigtos naujos atkarpos, kuriose buvo nutiesta pasaulyje dominuojantį standartą atitinkančio pločio vėžė, Ispanijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje veikiančios skirtingų matmenų vėžės yra pagrindinė kliūtis geresniam susisiekimui geležinkeliais. Esama ir krovinių vežimo geležinkeliais jungčių trūkumų: tarp pagrindinių Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros uostų ir šalies viduje esančių pramoninių teritorijų. Nepakankamos sujungiamumo galimybės taip pat trukdo glaudesnei integracijai į ES elektros energijos ir dujų rinkas. Norint pagerinti vandentvarką, pvz., nuotekų valymą, nuotėkių tinkluose mažinimą ir vandens tiekimo gerinimą, reikalingos tolesnės investicijos į infrastruktūrą. Tai Ispanijai duotų naudos aplinkai ir ekonominės bei socialinės naudos;

(18)per 2018 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Ispanijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. stabilumo programą ir 2018 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Ispanija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Ispanijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą būtina stiprinti Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(19)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. stabilumo programą, o jos nuomonė 13 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(20)atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos Ispanijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Ispanijai 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

Choose the experimental features you want to try