This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52018DC0292
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL AND THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE Report on the implementation by Member States of Directive 2009/38/EC on the establishment of a European Works Council or a procedure in Community-scale undertakings and Community-scale groups of undertakings for the purposes of informing and consulting employees (Recast)
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI Direktyvos 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija) įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaita
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI Direktyvos 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija) įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaita
COM/2018/292 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 05 14
COM(2018) 292 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
Direktyvos 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija) įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaita
{SWD(2018) 187 final}
I.Įvadas
Šioje ataskaitoje apžvelgiama, kaip valstybės narės įgyvendino naujos redakcijos Direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo 1 (toliau – naujos redakcijos Direktyva), kaip reikalaujama šios direktyvos 15 straipsnyje. Joje išdėstyti tolesni veiksmai, kurių Komisija ketina imtis. Prie ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame Komisija išsamiau išdėstė savo vertinimo rezultatus 2 .
Pasikonsultavus su socialiniais partneriais Tarybos direktyva 94/45/EB 3 buvo išdėstyta nauja redakcija, ši direktyva įsigaliojo 2009 m. birželio 6 d. Perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaiga buvo po dvejų metų.
Atliekant vertinimą, kuriuo grindžiama ši ataskaita, daugiausia dėmesio skirta įgyvendinus naujos redakcijos Direktyvą atsiradusiems pokyčiams. Vertinimo tikslas – įvertinti, kaip valstybės narės perkėlė naujos redakcijos Direktyvą į nacionalinę teisę ir ją įgyvendino, ir nustatyti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo padarinius, susijusius su šiais klausimais:
·Europos darbų tarybų steigimu,
·darbuotojų tarpvalstybinio informavimo ir konsultavimosi su jais teisių veiksmingumu ir
·teisinės sistemos tobulinimu.
Taip pat vertinamas naujos redakcijos Direktyvos aktualumas, suderinamumas, veiksmingumas ir Europos pridėtinė vertė laikantis Geresnio reglamentavimo gairių 4 .
Šioje ataskaitoje išdėstomi naujos redakcijos Direktyvos tikslai, Komisijos pagrindinių vertinimų išvados ir atitinkamos politinio atsako priemonės.
II.Europos darbų tarybos ir tarptautinis socialinis dialogas
Socialinis dialogas yra vienas pagrindinių Europos socialinio modelio aspektų. Aktyvų socialinį dialogą plėtojančių šalių ekonomika yra konkurencingesnė ir socialiniu požiūriu atsparesnė. Socialinių partnerių dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant politiką yra itin svarbus siekiant didinti konkurencingumą ir užtikrinti sąžiningumą; be to, tai yra būtina Europos socialinės rinkos ekonomikos funkcionavimo sąlyga. Komisija yra įsipareigojusi visais lygmenimis stiprinti socialinį dialogą. Dėl to 2015 m. paskelbta „Naujo socialinio dialogo pradžia“ 5 .
Europos socialinių teisių ramsčio 6 8 principas numato, kad su socialiniais partneriais turi būti konsultuojamasi dėl ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo pagal nacionalinę praktiką. Laikantis socialinių partnerių autonomiškumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų, jie skatinami svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus.
Socialinis dialogas visais lygmenimis turi būti Europos atsako į procesus, kurie daro didelį poveikį darbo rinkai, pavyzdžiui, skaitmeninimą, globalizaciją ir demografinius pokyčius, pagrindinis elementas. Įrodyta, kad jei vykdant darbo rinkos reformas ir pertvarkant sektorius ar įmones dalyvauja socialiniai partneriai, pasiekiami teigiami rezultatai, nes dėl jų dalyvavimo užtikrinama atsakomybė už reformos procesus ir skatinamas pasitikėjimas ir partnerystė. Be to, nuolatinės socialinio dialogo priemonės gali padėti numatyti ir tenkinti poreikius ir lūkesčius, kylančius dėl uždavinių, susijusių su senėjančia darbo jėga, darbuotojų sveikata ir sauga arba įgūdžiais ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Be to, pagal Europos socialinių teisių ramsčio 8 principą darbuotojai arba jų atstovai turi teisę į tai, kad jiems svarbiais klausimais, visų pirma dėl perkėlimo, įmonių restruktūrizavimo ir susijungimo, taip pat dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo, su jais būtų laiku konsultuojamasi ir apie juos jie būtų laiku informuojami. Šiuo principu nustatoma ne tik teisė gauti informaciją, bet ir teisė, kad būtų konsultuojamasi dėl visų tokių įmonės veiksmų; o tai reiškia keitimąsi nuomonėmis ir nuoseklų dialogą su darbdaviu.
ES informavimo ir konsultavimosi nacionaliniu lygmeniu teisinė sistema buvo sukurta per kelis dešimtmečius. Direktyvoje 98/59/EB 7 nustatytos darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais prieš vykdant kolektyvinį darbuotojų atleidimą taisyklės. Direktyva 2002/14/EB 8 nacionaliniu lygmeniu nustatoma bendra darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistema. Direktyvoje 2001/23/EB 9 įtvirtintos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad įmonėse, kurios yra perduodamos naujam savininkui, dirbantys darbuotojai būtų informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi 10 .
Pasitelkdama Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtą Europos kokybės užtikrinimo sistemą 11 , Komisija įmonėms ir valdžios institucijoms nustatė principus ir gerąją patirtį, kurių reikia laikytis prieš įvykstant pokyčiams ir valdant restruktūrizavimo veiklą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo įsteigtas prieš 10 metų siekiant teikti paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių, susijusių su globalizacija arba pasauline finansų ir ekonomikos krize.
Europos darbų tarybos – svarbi tarptautinio socialinio dialogo vystymo tam tikro dydžio tarptautinėse įmonėse, priemonė. Šios tarybos yra įstaigos, kurios atstovauja Europos darbuotojams tarptautinėse įmonėse. Europos darbų tarybos sukuria bendrą platformą, skirtą darbuotojams ir darbdavių atstovams visose ES valstybėse narėse ir EEE šalyse keistis informacija tarpvalstybiniais klausimais. Pasitelkiant šias tarybas darbuotojai informuojami apie įmonės padarytą pažangą ir visus svarbius Europos lygmens sprendimus, kurie gali turėti įtakos jų užimtumo arba darbo sąlygoms, ir su jais šiais klausimais konsultuojasi įmonių vadovai.
Paaiškėjo, kad Europos darbų tarybos yra labai svarbios plėtojant tarptautinius darbo santykius. Tarptautinėse įmonėse sprendimus, kurie daro poveikį darbuotojams vienoje valstybėje narėje, dažnai priima už tos valstybės narės ribų esanti centrinė administracija. Europos darbų tarybos padeda stiprinti skirtingų valstybių narių darbuotojų solidarumą ir sąveiką, dalytis geriausia patirtimi ir formuoti, geriau suprasti ir įgyvendinti su tarpvalstybiniais klausimais, su kuriais susiduria daugiašalės įmonės, susijusius sprendimus.
Europos darbų tarybos sudaro sąlygas pagerinti darbuotojų ir centrinės administracijos komunikaciją. Darbdaviams gali būti naudingas didesnis darbuotojų pasitikėjimas ir dalyvavimas, jiems prisidedant savo žiniomis ir patirtimi. Bendras tarptautinių problemų, su kuriomis susiduria bendrovė, supratimas ir darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus dėl galimo problemų sprendimo taip pat gali padėti įgyvendinti tarptautinės įmonės centrinės administracijos priimtus strateginius sprendimus ir padidinti jų poveikį.
Europos darbų tarybos atlieka labai svarbų vaidmenį numatant ir valdant pokyčius, todėl sudaro sąlygas užkirsti kelią neigiamam restruktūrizavimo poveikiui užimtumui ir darbo sąlygoms arba jį sumažinti. Apskritai, Europos darbų tarybos turės atlikti vis svarbesnį vaidmenį įmonės lygmeniu rengiant sąžiningus ir darnius sprendimus, kuriais sprendžiamas tarpvalstybinis iššūkių, susijusių su skaitmeninimu, globalizacija ir demografiniais pokyčiais, poveikis. Jos gali spręsti įvairius klausimus, pavyzdžiui, naujų technologijų diegimo ir susijusių mokymo poreikių, bendrovės strateginės plėtros kintančioje rinkos aplinkoje arba geriausios patirties, susijusios su senėjančia darbo jėga. Kai kurios Europos darbų tarybos inicijavo ir rėmė derybas dėl tarptautinių įmonių susitarimų įvairiomis temomis, tokiomis kaip mokymai, užimtumas arba darnus vystymasis, ir pritarė tam, kad juos reikia sudaryti.
Kaip ir kitų įmonių lygmens socialinio dialogo forumų atveju, tinkamos teisinės sistemos sąlygos neužtikrina sėkmingų rezultatų. Tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovų motyvacija, įsitraukimas ir pajėgumai yra svarbus Europos darbų tarybų keitimosi informacija rezultatų ir kokybės veiksnys.
III.Naujos redakcijos Direktyvos tikslai
Naujos redakcijos Direktyva numatyta galimybė steigti Europos darbų tarybas, kurios teiktų informaciją apie tai, kaip tarptautinėse įmonėse, kuriose dirba ne mažiau kaip 1 000 darbuotojų iš EEE šalių ir bent po 150 darbuotojų iš ne mažiau kaip dviejų valstybių narių, sprendžiami tarpvalstybiniai klausimai, ir pateiktų dėl to nuomonę.
Europos darbų tarybos steigimo procesas pradedamas 100 darbuotojų iš dviejų valstybių narių pateikus prašymą arba darbdaviui priėmus atitinkamą sprendimą. Kiekvienos Europos darbų tarybos sudėtis ir veikimas yra pritaikomi prie konkrečios įmonės padėties vadovams ir darbuotojų atstovams iš skirtingų susijusių valstybių narių pasirašant susitarimą.
Tarptautinių įmonių centrinė administracija per savo Europos darbų tarybų atstovus informuoja Europos darbuotojus apie padarytą pažangą ir svarbius sprendimus ir su jais šiais klausimais konsultuojasi.
Naujos redakcijos Direktyva siekiama visų pirma šių tikslų 12 :
·užtikrinti, kad būtų veiksmingai paisoma darbuotojų tarpvalstybinio informavimo ir konsultavimosi su jais teisių;
·skatinti steigti naujas Europos darbų tarybas;
·spręsti praktines Direktyvos 94/45/EB taikymo problemas;
·pašalinti kai kurių jos nuostatų (pvz., informavimo ir konsultavimosi apibrėžčių) ar jų nebuvimo (pvz., tarptautiškumo apibrėžties) sukeltą teisinio tikrumo trūkumą;
·užtikrinti tinkamesnes sąsajas su kitais ES teisės aktais, susijusiais su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais.
Direktyvoje padaryti šie svarbūs dėstomosios dalies pakeitimai:
– nustatyti bendrieji darbuotojų tarpvalstybinio informavimo ir konsultavimosi su jais taisyklių principai ir tikslios informavimo ir konsultavimosi apibrėžtys;
– Europos darbų tarybų kompetencijai priskirti tik tarpvalstybiniai klausimai ir suderintas nacionalinio ir tarpvalstybinio lygmenų darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais;
– paaiškintas darbuotojų atstovų vaidmuo ir galimybė mokytis ir gauti nesumažintą darbo užmokestį;
– aiškiau apibrėžta pareiga teikti informaciją, kurią gavus galima pradėti derybas, aiškiau išdėstytos derybų dėl susitarimų steigti naujas Europos darbo tarybas taisyklės;
– pakeisti papildomi reikalavimai, kurie taikomi nesant susitarimo;
– nustatyta nuostata dėl pritaikymo, taikoma susitarimams, kuriais reglamentuojamos Europos darbų tarybos, jei pasikeičia įmonės ar įmonių grupės struktūra.
IV.Vertinimo išvados
Komisija išnagrinėjo, kaip naujos redakcijos Direktyva įgyvendinta visose valstybėse narėse ir EEE šalyse, ir remdamasi iš įvairių šaltinių, pvz., išorės tyrimo 13 , ES ir nacionalinių socialinių partnerių, Europos darbų tarybų specialistų, mokslinių tyrimų institutų ir darbo teisės ekspertų, surinktais duomenimis ir informacija atliko vertinimą. Laikantis Komisijos geresnio reglamentavimo strategijos reikalavimų, šioje ataskaitoje išdėstomos išvados dėl naujųjų Direktyvoje įtvirtintų nuostatų veiksmingumo, efektyvumo, suderinamumo, aktualumo ir Europos pridėtinės vertės. Daugiau informacijos apie šias išvadas pateikiama pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento IV ir V skirsniuose 14 .
A.Perkėlimas į nacionalinę teisę ir teisinis aiškumas
Didžioji dauguma valstybių narių tinkamai perkėlė ES teisės aktą į nacionalinę teisę. Dauguma nuostatų į nacionalinės teisės aktus perkeltos pažodžiui, tačiau kai kurios šalys įtvirtino išsamesnes nuostatas, kuriomis viršijami būtiniausi naujos redakcijos Direktyvos reikalavimai.
Daugelis suinteresuotųjų subjektų ir specialistų, su kuriais buvo konsultuojamasi, manė, jog dėl naujos redakcijos Direktyvos teisinė sistema tapo aiškesnė, o nemažai jų teigė, kad negali atsakyti į klausimą, nes neturi pakankamai patirties, susijusios su naujos redakcijos nuostatomis. Praktikoje lieka neišspręsta keletas problemų, su kuriomis susiduriama visų pirma tada, kai įmonių lygmeniu vedamos derybos arba taikomos susitarimo dėl Europos darbų tarybų nuostatos. Nacionaliniu lygmeniu bylinėjimosi mastas yra nedidelis ir jis nepasikeitė, palyginti su tendencija, susijusia su pirmine direktyva. ES lygmeniu neiškelta jokių bylų.
B.Veiksmingumas
Naujos redakcijos Direktyva paskatinta steigti Europos darbų tarybas ir iš naujo derėtis dėl galiojančių susitarimų dėl Europos darbų tarybų, tačiau nebuvo sustabdyta mažėjanti Europos darbų tarybų steigimo tendencija. Atlikus vertinimą nustatyta, kad per metus nuo naujos redakcijos Direktyvos įgyvendinimo įsteigta maždaug 20 Europos darbų tarybų, daugiausia įmonėse, kurių pagrindinė būstinė yra Prancūzijoje, Švedijoje ir JAV.
Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje dėl susijusių įmonių dydžio ir darbo santykių tose šalyse plėtotės yra daugiausia Europos darbų tarybų. Priėmus naujos redakcijos Direktyvą vidutinis Europos darbų tarybas steigiančių įmonių dydis yra mažesnis, palyginti su vidutiniu įmonių, steigusių šias tarybas pagal ankstesnį teisės aktą, dydžiu.
Dar yra ką tobulinti siekiant skatinti steigti tokias institucijas, nes nustatyta, kad pusė Europos darbų tarybas steigti turinčių teisę įmonių to dar nepadarė. Nors priėmus naujos redakcijos Direktyvą absoliutus Europos darbų tarybų skaičius padidėjo, vis dar būtų galima tikėtis, kad tokių institucijų bus steigiama daugiau. Tokios padėties priežastys yra sudėtingos ir jų yra daug, pvz.: nacionaliniams socialiniams partneriams trūksta žinių apie teisinius reikalavimus; dėl susijungimų ar įsigijimų keičiasi įmonių struktūra; nėra nustatyto įpareigojimo steigti Europos darbų tarybas; pagrindinės įmonių būstinės yra šalyse, kuriose socialinio dialogo tradicija yra menkesnė; laikas, kurį socialiniai partneriai gali skirti deryboms dėl susitarimo steigti Europos darbų tarybą.
Nors tarptautiškumo sąvoka naujos redakcijos Direktyvos nuostatomis yra geriau apibrėžta, Europos darbų tarybų specialistams dažnai yra sudėtinga ją aiškinti konkrečiais atvejais.
Kokybės ir taikymo srities požiūriu darbuotojų informavimas dėl naujos redakcijos Direktyvos pagerėjo, tačiau gerinant konsultavimąsi su darbuotojais ši direktyva buvo ne tokia veiksminga. Nors Europos darbų tarybų nariai turi teisę pareikšti nuomonę, atrodo, kad jų įtaka priimant sprendimus jų įmonėse yra nedidelė, visų pirma tais atvejais, kai įmonės yra pertvarkomos.
Darbdavių nuomone, Europos darbų tarybos yra naudingos priemonės, kuriomis visoms šalims įvairiais būdais teikiama naudos, pvz.: gerinant bendrą narių supratimą apie problemas; aiškinant sprendimus; inicijuojant strategines diskusijas; teikiant vertingų pasiūlymų dėl veiksmų, atsižvelgiant į svarstomus klausimus. Nors Europos darbų tarybos neturi jokių oficialių derybinių įgaliojimų, joms taip pat tenka tam tikras vaidmuo derantis dėl kai kurių daugiašalių įmonių tarptautinių kolektyvinių susitarimų 15 .
Kalbant apie nuostatų vykdymo užtikrinimą, iš vertinimo rezultatų matyti, kad valstybėse narėse yra įvairių aplinkybių, susijusių su Europos darbų tarybų pajėgumu veikti teisingumo srityje. Pusė valstybių narių taiko alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus. Apskritai atliekant vertinimą atkreiptas dėmesys į taikomų priemonių, leidžiančių Europos darbų taryboms užtikrinti savo teisių vykdymą, trūkumus ir didelius sankcijų rūšių ir dydžių skirtumus.
C.Efektyvumas
Dėl naujos redakcijos Direktyvos darbdaviai papildomų išlaidų nepatyrė, palyginti su 1994 m. Direktyva. Kiekybiniu požiūriu atrodo, jog steigiant Europos darbų tarybas išlaidos net sumažėjo, palyginti su 1994 m. Direktyva, tačiau toks įspūdis gali reikšti tiesiog tai, kad išdėsčius direktyvą nauja redakcija Europos darbų tarybas steigia mažesnės įmonės. Nauda, kurią gauna darbdaviai, daugeliu atvejų yra didesnė už jų patiriamas susijusias išlaidas. Teisė mokytis ir gauti nesumažintą darbo užmokestį yra iš esmės gerbiama ir yra svarbi priemonė, padedanti Europos darbų tarybų atstovams eiti pareigas daugiašalėse įmonėse. Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad naujos redakcijos Direktyvoje nenustatyta administracinių, finansinių ir teisinių įpareigojimų, dėl kurių įmonės patirtų nepagrįstą naštą.
D.Aktualumas
Visi suinteresuotieji subjektai mano, jog naujos redakcijos Direktyva yra aktuali, o socialiniai partneriai pripažįsta, kad reikia toliau plėtoti tarpvalstybinį dialogą. Kalbant apie geresnę darbuotojų apsaugą, nustatyta, kad naujos redakcijos Direktyva buvo labai svarbi siekiant įmonių lygmeniu užtikrinti tarptautinį socialinį dialogą. Europos darbų tarybos numato pakopomis pagrįstą verslo bendruomenės informavimo mechanizmą, ES ir vietos lygmenimis užtikrina sverto poveikį ir taip sudaro palankesnes sąlygas įgyvendinti strategines iniciatyvas, kurios padeda kokybiškai pagerinti strateginius įmonės sprendimus.
E.Derinimas su kitomis ES priemonėmis
Nustatyta, kad apskritai naujosios taisyklės yra suderintos tarpusavyje ir su kitais ES teisės aktais dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją. Neatitiktys yra pateisinamos konkrečiais atitinkamų teisinių priemonių tikslais, pvz., susijusiais su kolektyvinio atleidimo iš darbo arba įmonių nuosavybės perdavimo problemų sprendimu.
Nors Europos darbų tarybų informavimo ir konsultavimosi teisės taikomos nagrinėjant visus tarpvalstybinius klausimus, turinčius įtakos darbuotojų užimtumo sąlygoms, Europos darbų tarybos nėra derybų organas, todėl jų tikslas nėra vietos lygmeniu teikti informaciją ir konsultacijas (šiuo procesu siekiama pasiekti darbuotojų atstovų ir darbdavio susitarimą).
F.Europos pridėtinė vertė
Kalbant apie subsidiarumo principą, Europos darbų tarybos turi tikrą ES tarpvalstybinį aspektą. Tarptautinių įmonių darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarką galima reglamentuoti tik ES teisės aktu, perkeltu į nacionalinę teisę.
Kalbant apie proporcingumo principą, naujos redakcijos Direktyvoje valstybėms narėms suteikiama galimybė lanksčiai pritaikyti naujos redakcijos Direktyvos nuostatas, kad jos atitiktų nacionalinius darbo santykius ir teisines sistemas, visų pirma nustatant darbuotojų atstovų paskyrimo arba išrinkimo tvarką, teisinę jų apsaugą ir atitinkamas sankcijas už teisės aktų taikymo pažeidimus.
Naujos redakcijos Direktyva nustatoma ES lygmens teisinė sistema, kuria skatinamas įmonių tarpvalstybinio informavimo ir konsultavimosi organizavimas. Jei tokios sistemos nebūtų, informavimas ir konsultavimasis vyktų visiškai savanoriškai ir būtų susiduriama su teisiniu vakuumu.
V.ES lygmens politinio atsako priemonės
Pirmiau pateiktoje analizėje nurodytos toliau išvardytos problemos, kurioms spręsti reikia imtis ES lygmens veiksmų:
·nedaug naujų Europos darbų tarybų,
·konsultavimosi tvarkos veiksmingumas,
·reikia dalytis ir keistis gerosios patirties pavyzdžiais ir
·su kai kurių Direktyvos nuostatų įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu susiję trūkumai.
Todėl Komisija siūlo imtis toliau išvardytų priemonių:
·rengti Europos darbų tarybų specialistams skirtą praktinį vadovą ir jį platinti,
·teikti finansavimą socialiniams partneriams siekiant remti Europos darbų tarybų steigimą ir užtikrinti jų veiksmingumą ir
·užtikrinti, kad į valstybių narių nacionalinę teisę būtų perkeliamos visos pagrindinės naujos redakcijos Direktyvos nuostatos.
A.Europos darbų tarybų steigimo ir veikimo gerinimas pasitelkiant praktinį vadovą
Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti naujos redakcijos Direktyvą, Komisija numato paskelbti vadovą, kuriuo būtų siekiama:
-skatinti naudotis Europos darbų tarybų paslaugomis, visų pirma valstybėse narėse ir sektoriuose, kuriuose iki šiol įsteigta nedaug šių tarybų;
-dar labiau padidinti Europos darbų tarybų, visų pirma kaip priemonės, padedančios gerinti socialinius standartus visoje Europos Sąjungoje, veiksmingumą;
-skleisti gerąją patirtį sisteminant konkrečius metodų taikymo būdus, kurie pasiteisino praktikoje, ir jais dalijantis.
Šiame vadove būtų pateikta konkrečių patarimų ir rekomendacijų darbdaviams, Europos darbų tarybų nariams, profesinių sąjungų atstovams, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Be to, jis turėtų padėti darbdaviams ir įmonių atstovams vykdyti savo pareigas, kaip nustatyta naujos redakcijos Direktyvoje, ir padėti žmonėms steigti Europos darbų tarybas ir vykdyti jų veiklą.
Bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir padedama ekspertų ir specialistų, Komisija šį rekomendacinį dokumentą parengs 2018 m. Glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, Komisija galės rinkti gerosios patirties ir konkrečius daugiašalių įmonių sudarytų susitarimų pavyzdžius, kuriais būtų galima dalytis visoje Europos Sąjungoje.
Siekiant kuo plačiau išplatinti vadovą ir visais lygmenimis didinti specialistų ir socialinių partnerių informuotumą, numatytos įvairios informavimo priemonės. Tarp šių priemonių bus informacijos viešinimas pasitelkiant specialią svetainę, su socialiniais partneriais vykdomos veiklos organizavimas ir Komisijos remiami renginiai. Vadovas bus paskelbtas visomis oficialiosiomis ES kalbomis.
B.ES finansavimo priemonių telkimas siekiant remti Europos darbų tarybas
Komisija kasmet skelbia kvietimą teikti pasiūlymus 16 , siekdama finansuoti veiklą, kuria darbuotojai skatinami dalyvauti įmonių veikloje, t. y. bet kokią veiklą (įskaitant informavimą, konsultavimąsi ir dalyvavimą), kurią vykdant darbuotojų atstovai gali daryti įtaką būsimiems įmonės sprendimams. Konkretus su Europos darbų tarybomis susijęs prioritetas bus įtrauktas į pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus, šis kvietimas bus paskelbtas paskelbus vadovą. Pagal šį prioritetą socialiniams partneriams, rengiantiems projektus, kuriais siekiama paskelbti šį praktinį vadovą ir skatinti suinteresuotuosius subjektus juo naudotis, bus siūloma finansinė parama 17 . Pagal jį taip pat gali būti finansuojamos iniciatyvos, kuriomis remiamas galiojančių teisinių reikalavimų įgyvendinimas, didinamas informuotumas apie galimą Europos darbų tarybų naudą įmonėms ir darbuotojų atstovams ir gerinamas Europos darbų tarybų steigimas ir veikimas.
C.Naujos redakcijos Direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse užtikrinimas
Šioje ataskaitos santraukoje ir susijusiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente nustatytos pagrindinės būsimo bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis ir vykdymo užtikrinimo veiklos sritys.
Komisija ir toliau rems valstybių narių pastangas gerinti Direktyvos nuostatų įgyvendinimą ir sudarys valstybėms narėms palankesnes sąlygas keistis informacija, visų pirma dėl veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų, taikytinų tuo atveju, kai pažeidžiamos Direktyvos nuostatos, nustatymo 18 .
