52018BP1328

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018BP1328 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018BP1328

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija (ES) 2018/1328, su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba, dalį

OL L 248, 2018 10 3, p. 128–132 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/res/2018/1328/oj

Date of document:: 18/04/2018; Balsavimo data
Date of vote:: 18/04/2018

Author:: Europos Parlamentas
Form:: Rezoliucija
Parliamentary term:: aštuntoji įstatymų leidžiamoji valdžia

Treaty:

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Link

Select all documents mentioning this document

Instruments cited:

Link

Related document(s):

32018B1327 Relation

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Biudžetas

Directory code:

01.60.20.00 Bendrieji, finansų ir instituciniai klausimai / Finansų ir biudžeto nuostatos / Biudžetas

HTML

PDF

Official Journal

3.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 248/128

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2018/1328

2018 m. balandžio 18 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0128/2018),

pažymi, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) toliau vykdė savo administracinį biudžetą nedarydama didelių klaidų ir kad bendras klaidų lygis išlaidų, susijusių su administraciniu biudžetu, srityje, Audito Rūmų vertinimu, sudarė 0,2 %;

apgailestauja dėl to, kad, kaip ir 2015 m., Audito Rūmai vėl nustatė Sąjungos delegacijų organizuotų viešųjų pirkimų procedūrų trūkumų atvejais, kai sutarčių vertė buvo mažesnė nei 60 000 EUR;

pripažįsta, kad EIVT ėmėsi įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama sumažinti viešųjų pirkimų procedūrų klaidų skaičių gerinant už viešuosius pirkimus atsakingiems delegacijų darbuotojams teikiamus mokymus, paramą ir patarimus; vis dėlto prašo, kad EIVT toliau dėtų pastangas ir aktyviai remtų ir stebėtų viešųjų pirkimų taisyklių ir procedūrų įgyvendinimą delegacijose, kad būtų padidinta bendra jų pirkimo procedūrų ir sutarčių valdymo atitiktis ir veiksmingumas; ragina EIVT apsvarstyti galimybę pradėti vykdyti pasaulines arba regionines viešųjų pirkimų procedūras, kurios apimtų kelias Sąjungos delegacijas, siekiant pakeisti atskiras mažos vertės sutartis; prašo EIVT įvertinti, kiek viešųjų pirkimų procedūrų trūkumų toks susitarimas galėtų padėti pašalinti, ir apie šios analizės rezultatus pranešti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui;

atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliu atžvilgių buvo įgyvendintos ankstesnės rekomendacijos dėl su darbuotojų asmenine padėtimi susijusios informacijos atnaujinimo ir atitinkamų patvirtinamųjų dokumentų, taip pat jų išmokų šeimai valdymo;

pažymi, kad 15 iš 20 Audito Rūmų tikrintų įsipareigojimų buvo parengti prieš metų pabaigą ir susijusios paslaugos, prekės bei atitinkami mokėjimai turėjo būti iš dalies ar visiškai suteikti 2017 m.; primena, kad ši perkėlimo į kitą laikotarpį praktika neatitinka biudžeto metinio periodiškumo principo ir turėtų būti išimtis, o ne būdas metų pabaigoje kuo labiau padidinti asignavimų panaudojimo procentinę dalį;

atkreipia dėmesį į didelį nukrypimų, nustatytų vykdant finansinių sandorių ex ante patikrą, lygį, tuo pačiu metu atkreipia dėmesį į klaidų ir pažeidimų (pvz., patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas arba išlaidų netinkamumas finansuoti) pobūdį; palankiai vertina ekstensyviąją EIVT vidaus ataskaitų teikimo sistemą, kurią taikant sudaromos galimybės numatyti galimas klaidas, ir todėl ji prisideda prie to, kad Audito Rūmų nustatytas klaidų lygis yra žemas; ragina EIVT imtis priemonių siekiant sumažinti šį aukštą nukrypimų lygį; vis dėlto pabrėžia, jog vykdant ex ante patikrą nustatytų nukrypimų mažinimas neturėtų būti vykdomas taip, kad kenktų siekiui išlaikyti žemą klaidų lygį;

apgailestauja dėl to, kad jau daugelį metų nuolat nustatomi tie patys trūkumai, susiję su vidaus kontrolės „veiklos tęstinumo“ ir „dokumentų tvarkymo“ standartais, ir dėl jų kyla grėsmė, kad bus pakenkta svarbiausios valdymo informacijos, kuri naudojama siekiant stebėti delegacijų veiklą ir projektus ir teikti ataskaitas dėl jų, prieinamumui ir patikimumui; primena, kad dokumentų skaidrumas būtų naudingas ne tik siekiant pagerinti stebėsenos ir kontrolės kokybę, bet ir kaip efektyvi priemonė siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir korupcijai;

pažymi, kad tik viena delegacija, kuri priklauso Europos regioninio centro kompetencijai, patikinimo pareiškime paskelbė ir atnaujino išlygą, susijusią su viešųjų pirkimų valdymu; ragina EIVT atkreipti dėmesį į ir apsvarstyti suderinamumą tarp veiksmingo arba tik formalaus vidaus kontrolės standartų įgyvendinimo ir Sąjungos delegacijų valdymo patikinimo;

pareiškia, jog pritaria tam, kad būtų analizuojamas ir gerinamas ex post kontrolės išlaidų veiksmingumas, lyginant ex post kontrolės veiklos išlaidas su aptiktų klaidų verte; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. klaidų aptikimo vieneto kaina (išlaidos už eurą) buvo 23 centai; pripažįsta, kad ši vieneto kaina yra susijusi su žemu klaidų lygiu, taigi ji būtų mažesnė, jeigu klaidų paveikta suma būtų didesnė;

10.

teigiamai vertina tai, kad paskelbtos naujos gairės dėl patikrinimų ciklo 2016 m., įskaitant šiuos kriterijus, pagal kuriuos prioritetas teikiamas delegacijų patikrinimams: pvz., pirmą kartą pareigas einantis Sąjungos ambasadorius, su ypatingais sunkumais susiduriančios delegacijos, pasibaigęs ankstesnio patikrinimo laikotarpis ir delegacijų dydis, kai didesnės delegacijos turi būti tikrinamos kas penkerius metus; ragina EIVT savo patikrinimų ciklus ir toliau siekti nustatyti remiantis tokiomis rizika pagrįstomis priežastimis ir ragina EIVT informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie savo patirtį ir rezultatus naudojant naująsias gaires;

11.

pažymi, kad pradinis 2016 m. biudžetas buvo 633,6 mln. EUR, t. y. 5,1 % didesnis nei ankstesniais finansiniais metais, įskaitant 18,9 mln. EUR sumą, skirtą euro vertės sumažėjimui kompensuoti, ir asignavimus, skirtus delegacijos Irane įsteigimui, Somalio delegacijos perkėlimui iš Nairobio į Mogadišą ir atlyginimų koregavimui metų pabaigoje; pažymi, kad buvo patvirtinta 2,5 mln. EUR papildomų asignavimų suma, skirta saugumo paketui įgyvendinti Sąjungos delegacijų tinkle, visų pirma regioniniams saugumo pareigūnams įdarbinti, saugumo darbams atlikti arba tiksliniams mokymams teikti EIVT personalui, todėl galutinė EIVT biudžeto suma siekė 636,1 mln. EUR;

12.

pažymi, kad, atsižvelgiant į galutinį 2016 m. EIVT biudžetą – 636,1 mln. EUR, metų pabaigoje buvo įvykdyta 99,7 % įsipareigojimų ir 87,5 % mokėjimų;

13.

atkreipia dėmesį į dabartinį biudžeto paskirstymą, t. y. 222,7 mln. EUR skiriama EIVT būstinei ir 413,4 mln. EUR skiriama delegacijoms;

14.

pažymi, kad EIVT būstinėje 65,1 % biudžeto, arba 144,2 mln. EUR, buvo skirta atlyginimams ir kitoms pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus įdarbintų ir išorės darbuotojų teisėms į išmokas sumokėti, 13 %, arba 30 mln. EUR, buvo skirta pastatų valdymui ir susijusioms išlaidoms, o 14 %, arba 30,8 mln. EUR – IT sistemoms (įskaitant įslaptintos informacijos sistemas) ir įrangai;

15.

pažymi, kad Sąjungos delegacijų biudžetas (413,4 mln. EUR suma) buvo paskirstytas taip: 109,1 mln. EUR (26,4 %) skirta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus įdarbintų darbuotojų atlyginimams ir teisėms į išmokas apmokėti, 64,3 mln. EUR (15,6 %) – išorės darbuotojams ir išorės paslaugoms, 25,2 mln. EUR (6,1 %) – kitoms su darbuotojais susijusioms išlaidoms, 169 mln. EUR (40,9 %) – pastatams ir susijusioms išlaidoms, o 45,7 mln. EUR (11,1 %) – kitoms administracinėms išlaidoms; pažymi, jog tam, kad padengtų Komisijos delegacijose dirbančių darbuotojų administracines išlaidas, EIVT iš Komisijos gavo 185,6 mln. EUR įnašą (išskyrus asignuotąsias pajamas), kuris padalintas ir skirtas Komisijos V išlaidų kategorijai (50,4 mln. EUR), veiksmų programų administracinėms eilutėms (89,9 mln. EUR) ir Europos plėtros fondui (EPF) (45,4 mln. EUR); pažymi, kad 2016 m. EPF pirmą kartą mokėjo standartinę sumą asmeniui, skirtą delegacijų pridėtinėms išlaidoms, susijusioms su Komisijos darbuotojais, kurie finansuojami EPF lėšomis, padengti;

16.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrią ir veiksmingą EIVT biudžeto apžvalgą; apgailestauja, kad dėl jos priemonių susiskaidymo sudėtinga susipažinti su informacija; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikti galimybes susipažinti su duomenimis apie jos komandiruočių išlaidas;

17.

pabrėžia, kad EIVT administracinio biudžeto, ypač delegacijų biudžeto, vykdymas turėtų būti efektyvesnis, nes kai kurios delegacijos gavo atskirus Komisijos įnašus pagal 33 skirtingas biudžeto eilutes, susijusias su Komisijos delegacijų darbuotojų administracinėmis išlaidomis; ragina Komisiją dirbti bendradarbiaujant su Taryba ir Parlamentu siekiant supaprastinti biudžetą, kad būtų pagerintas biudžeto valdymas ir Sąjungos piliečiams būtų užtikrinta skaidri išlaidų apžvalga;

18.

primena EIVT, kad riba tarp ekonominės diplomatijos ir lobizmo yra plona, todėl ragina EIVT nustatyti lobizmo taisykles, siekiant atskirti pirmiau minėtas dvi veiklos rūšis, ir užtikrinti lobizmo, vykdomo būstinėje ir delegacijose, skaidrumą;

19.

palankiai vertinanti tai, kad nuo 2016 m. visų delegacijų, įskaitant EPF delegacijas, biurų bendrosios pridėtinės išlaidos (nuoma, saugumas ir kitos pridėtinės išlaidos) buvo finansuojamos vien tik pagal EIVT biudžeto eilutes, o tai yra didelis žingsnis į priekį siekiant biudžeto racionalizavimo; ragina EIVT toliau daryti pažangą siekiant tokio biudžeto šaltinių ir tvarkos supaprastinimo;

20.

pritaria EIVT per pastaruosius dvejus metus nuolat dedamoms pastangoms siekiant supaprastinti ir racionalizuoti bendrą organizacinę struktūrą ir valdymo tvarką, ieškant būdų, kaip padidinti paslaugų integraciją ir išplėsti ataskaitų teikimo bei komunikacijos srautus; mano, kad stiprinant EIVT paslaugų kultūrą būtų užtikrinti geresni EIVT veiklos rezultatai; pažymi, kad dėl per praėjusius dvejus metus dėtų pastangų siekiant sumažinti didelį organizacijoje vadovų pareigas einančių darbuotojų skaičių 2016 m. vadovų pareigas užimantys darbuotojai sudarė 6,4 % visų darbuotojų, o ne 7,5 %, kaip 2014 m.;

21.

teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT nustatytus prioritetus, atitinkančius Visuotinę Sąjungos strategiją, skirtą pasaulinėms problemoms spręsti, taip pat dėmesį, skiriamą migracijos klausimams ir neteisėtai prekybai narkotikais ir žmonėmis, taip pat žmogaus teisių diplomatijos įgyvendinimą siekiant geriau atremti naujus tarptautinius iššūkius ir suderinus reagavimą įgyvendinti politinius prioritetus; be to, atkreipia dėmesį į vis svarbesnį EIVT vaidmenį vykdant tarptautinį bendradarbiavimą taikos, saugumo ir vystymosi srityje kaip matyti, be kita ko, iš jos tarpininkavimo ir atstovavimo vaidmens tokiose tarptautinėse organizacijose kaip JT, derybų dėl susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos ir šio susitarimo išsaugojimo, tarpininkavimo vaidmens Izraelio ir Palestinos konflikte ar Briuselio proceso Sirijai;

22.

pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. proporcingas santykis tarp konkrečios pilietybės darbuotojų ir atitinkamos valstybės narės dydžio, privalo išlikti vienu pagrindinių išteklių valdymo principų, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. ar vėliau; taip pat primena, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Parlamentui įsipareigojo spręsti su pernelyg dideliu delegacijų vadovų postus užimančių nacionalinių diplomatų skaičiumi susijusią problemą;

23.

apgailestauja dėl to, kad tik 21 delegacijos vadovas iš 136 yra iš tų 13 valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą po 2004 m.; ragina EIVT atlikti išsamų savo įdarbinimo politikos vertinimą, kad būtų galima geriau įgyvendinti EIVT vykdomą geografinės pusiausvyros politiką;

24.

išlieka susirūpinęs dėl toliau egzistuojančio EIVT personalo paskirstymo disbalanso pilietybės požiūriu; pažymi, kad 2016 m. pabaigoje 31,7 % EIVT personalo sudarė iš valstybių narių atvykę darbuotojai, palyginti su 32,9 % 2015 m. (25,3 % būstinėje ir 40,8 % delegacijose); ragina užtikrinti geresnę darbuotojų paskirstymo pusiausvyrą, atsižvelgiant į Tarybos sprendimą 2010/427/ES (1); džiaugiasi, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Parlamentui įsipareigojo spręsti problemą, susijusią su pernelyg dideliu delegacijų vadovų postus užimančių nacionalinių diplomatų skaičiumi;

25.

pažymi, kad 13 valstybių narių, įstojusių į Sąjungą nuo 2004 m., atstovai sudaro 19,6 % visų AD kategorijos EIVT darbuotojų ir kad šis rodiklis beveik atitinka jų Sąjungos gyventojų dalį (20,6 %); vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad jų atstovai užima tik 13,28 % vadovų pareigybių, ir pabrėžia, kad, laikantis nuopelnais grindžiamos įdarbinimo politikos, būsimų įdarbinimo procedūrų metu galėtų būti labiau atsižvelgiama į šį disbalansą; susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad ypač atitinkamoms valstybėms narėms per mažai atstovaujama aukščiausiais administravimo lygmenimis, ir pažymi, kad rekomenduojama daryti pažangą šiuo klausimu;

26.

prašo EIVT iki 2018 m. birželio 30 d. pateikti išsamesnės informacijos apie didėjantį deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičių, kuris 2016 m. siekė 445 (85 % jų dirba Briuselyje), palyginti su 434 2015 m. ir 407 2014 m.;

27.

pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl EIVT darbuotojų pasiskirstymo lyčių aspektu netolygumo aukštesniuose administracijos lygmenyse; atkreipia dėmesį į tai, kad vadovų pareigas einančių moterų skaičius šiek tiek išaugo, ir pabrėžia, kad dar yra galimybių gerinti padėtį siekiant padidinti dabartinį lygį (22,7 %, iš kurių 14 % eina vyresniosios vadovybės pareigas, t. y. 6 etatai iš visų 44, ir 25 % eina vidurinės grandies vadovų pareigas, t. y. 53 etatai iš 215); ragina valstybes nares aktyviau skatinti kandidates moteris dalyvauti konkursuose į EIVT vadovybės lygmens pareigas;

28.

atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad sukurtos darbo grupės kilimo tarnyboje ir lyčių bei lygių galimybių klausimais, mokymo ir tobulinimo programos klausimais, taip pat sukurtas tinklas „Moterys ir EIVT“, ir tai yra svarbus žingsnis siekiant gerinti EIVT veikimą; laikosi nuomonės, kad šios iniciatyvos apibrėžia patrauklesnes karjeros galimybes, supaprastina įdarbinimą ir užtikrina, kad bus paskirti kompetentingi asmenys, užtikrina kompetencijos atitiktį ir lyčių lygybę bei lygias galimybes atsižvelgiant į lytį ir etninę kilmę; ragina valstybes nares stengtis labiau skatinti kvalifikuotų kandidačių moterų skyrimą į vadovaujamąsias pareigas, kad būtų sumažinta lyčių nelygybė; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ketinimą užtikrinti, kad dažna darbuotojų kaita nepakenktų konkrečių žinių ir gebėjimų tęstinumui ir EIVT būstinėje, ir delegacijose;

29.

apgailestauja dėl to, kad 2016 m. EIVT tarpininkavimo tarnybai buvo pranešta apie 75 konfliktų, priekabiavimo arba prastos darbo aplinkos atvejus ir kad metų pabaigoje dar buvo nebaigti nagrinėti 23 atvejai; atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. pabaigoje dar buvo nebaigti nagrinėti 36 atvejai iš 65, taigi santykinis nebaigtų nagrinėti atvejų skaičius 2016 m. pabaigoje sumažėjo; teigiamai vertina EIVT nustatytą įspėjimo sistemą, kuri sudaro galimybes sistemingai stebėti skundus, ir su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių imtasi siekiant kovoti su šiuo reiškiniu kuriant tokias paramos paslaugas kaip mediatoriaus, konfidencialaus patarėjo, medicininės ir psichologinės paramos, informuotumo didinimo ir tinkamų drausminių priemonių; ragina EIVT toliau gerinti savo politiką šioje srityje, siekiant užkirsti kelią bet kokios formos psichologiniam ir seksualiniam priekabiavimui, taip pat konfliktų atvejams, ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pasiektą pažangą;

30.

tvirtina, kad reikia sukurti nepriklausomą faktų atskleidimo, patariamąjį ir konsultacinį organą, kuriam būtų skirta pakankamai biudžeto išteklių, siekiant padėti informatoriams naudotis tinkamais kanalais savo turimai informacijai apie galimus pažeidimus, kurie daro poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atskleisti, kartu apsaugant informatorių konfidencialumą ir teikiant jiems reikiamą paramą ir patarimus;

31.

pažymi, kad iki šiol EIVT laikėsi tarpinstitucinio susitarimo, pagal kurį numatyta per penkerių metų laikotarpį sumažinti darbuotojų skaičių 5 %, ir 2016 m. buvo panaikinta septyniolika etatų, taigi iki šiol pritaikytas etatų sumažinimas yra 68, dar 16 etatų numatyta sumažinti 2017 m., kad būtų pasiektas bendras EIVT tikslas – per penkerių metų laikotarpį iki 2017 m. panaikinti 84 etatus; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos veiksmų vietoje efektyvumas neturėtų sumažėti dėl didžiulio darbuotojų darbo krūvio, visų pirma, mažose delegacijose arba delegacijose, atsakingose už daugiau nei vieną šalį; ragina biudžeto valdymo institucijas planuojant būsimą finansinių išteklių paskirstymą personalui atsižvelgti į ilgalaikį poveikį mažinant darbuotojų skaičių;

32.

primena ombudsmeno rekomendaciją, susijusią su EIVT praktika siūlyti nemokamas stažuotes Sąjungos delegacijose, ir pabrėžia, kad svarbu mokėti tinkamą išmoką visiems EIVT stažuotojams siekiant teikti tinkamą kompensaciją už stažuotojo pastangas ir nedidinti diskriminacijos dėl ekonominių priežasčių; todėl palankiai vertina priemones, kurių imasi EIVT siekdama pertvarkyti savo stažuotės programą, be kita ko, pasiūlant stažuočių Sąjungos delegacijose stipendijas; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad 2016 m. suteiktų stipendijų skaičius yra gerokai mažesnis už pasiūlytų stažuočių delegacijose skaičių; ragina EIVT rasti kitų būdų siūlyti mokamas stažuotes siekiant užtikrinti lygias galimybes, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su universitetais ar kitomis viešosiomis institucijomis;

33.

yra susirūpinęs tuo, kad viešųjų pirkimų procedūrų Sąjungos delegacijose trūkumai (kvietimai pateikti pasiūlymus, pasiūlymai ir kt.) 2015 ir 2016 m. turėjo įtakos 87 projektams, kurių bendra vertė – 873 197 910 EUR; mano, jog būtina užtikrinti, kad delegacijų vadovams būtų ir toliau nuolat teikiami mokymai ir jiems būtų nuolat primenama informacinių susitikimų prieš jiems pradedant eiti pareigas metu, per ad hoc seminarus ir metines ambasadorių konferencijas apie pagrindinį jų vaidmenį ne tik vykdant jų politines pareigas, bet ir stiprinant EIVT patikinimo grandinę ir jų bendrą atskaitomybę, tiek valdant administracines išlaidas ir projektų rinkinius, kuriuos reikia tinkamai įvertinti, tiek apsvarstant įvairius elementus, dėl kurių gali būti pateikta išlyga;

34.

pabrėžia, kad pagrindinės problemos, dariusios poveikį 293 projektams, kurių bendra suma – 2 574 730 715 EUR, apie kurias 2015 ir 2016 m. pranešė delegacijų vadovai, buvo dideli intervencijos logikos, prielaidų ar rizikos vertinimo trūkumai; ragina Komisiją ir EIVT atlikti išsamią analizę siekiant pagerinti projektų valdymą, be kita ko, tinkamai įvertinti riziką, geografinius prioritetus, Sąjungos delegacijų gebėjimą susidoroti su darbo krūviu ir toliau daugiausia dėmesio skirti paramos sritims siekiant padidinti pagalbos poveikį;

35.

pažymi, kad metinis biudžetas, skiriamas EIVT 185 biurų pastatams ir 144 oficialioms rezidencijoms, sudaro apie 160 mln. EUR, o tai yra 20 % EIVT biudžeto; pripažįsta pastangas, kurių ėmėsi EIVT nuo pastarosios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekdama pritaikyti ir ištaisyti įvairius jos pastatų politikos elementus; vis dėlto dar kartą patvirtina, kad turi būti stiprinama visų išlaidų stebėsena bei susigrąžinimas ir atrankos procedūra; pabrėžia, kad svarbu rasti saugumo klausimų, aplinkos politikos ir neįgaliųjų prieigos pusiausvyrą ir būtina užtikrinti, kad būtų sutaupyta daugiau lėšų pastatų srityje; pabrėžia, kad svarbu derėtis dėl sutarčių siekiant sutaupyti lėšų ir užtikrinti tęstinumą pastatų politikos srityje; siūlo EIVT atlikti išsamią visų Sąjungos delegacijų analizę siekiant nustatyti, kuriose šalyse delegacijoms būtų ekonomiškiau pirkti biurų ar rezidencijų pastatus, o ne juos nuomotis;

36.

palankiai vertina pastangas didinti koordinuotą paramą Sąjungos delegacijoms, susijusią su būstinės vykdomu pastatų valdymu, įskaitant, be kita ko, atnaujintos pastatų valdymo IT priemonės (IMMOGEST) versijos įdiegimą arba specialių EIVT būstinėje pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičiaus padidinimą; ragina EIVT toliau įgyvendinti Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl EIVT pastatų, esančių visame pasaulyje, valdymo (2) pateiktas rekomendacijas; prašo EIVT atlikti naujų priemonių peržiūrą ir nuolat informuoti Parlamentą apie rezultatus;

37.

mano, kad siekiant garantuoti darbuotojų saugumą svarbu sukurti nuoseklų regioninių saugumo pareigūnų tinklą;

38.

mano, kad turi būti užtikrintas biuro pastatų ir rezidencijų nuomos sąlygų arba įsigijimo galimybių išsamus tikrinimas bet kokiuose naujuose pastatų dokumentuose arba sandoriuose, dėl kurių susitariama EIVT būstinėje; pripažįsta, kad nuo 2016 m. EIVT, vykdydama išorės finansų vertinimą ir techninį auditą, kurį atlieka pripažinti ekspertai, patobulino nekilnojamojo turto pirkimo patikrinimo sistemą, ir ragina EIVT pateikti šių veiksmų rezultatus; ragina EIVT toliau vykdyti biuro patalpų stebėseną siekiant atitikti numatytus kriterijus; teigiamai vertina tai, kad 2016 m. šiek tiek sumažintas vidutinis delegacijų pastatų dydis, tačiau apgailestauja dėl to, kad EIVT viršijus 35 m2 asmeniui viršutinę ribą, taikomą biurų pastatams, susidarė papildoma 7,4 mln. EUR išlaidų suma; pripažįsta ribotą delegacijų pajėgumą sumažinti savo pastatų dydį kai, pavyzdžiui, jos privalo laikytis galiojančių nuomos sutarčių;

39.

taip pat ragina EIVT nustatyti geriausią praktiką valstybių narių nekilnojamojo turto valdymo srityje, kuri galėtų padėti sustiprinti jos pastatų politiką ekonomiškai efektyviu būdu; pažymi, kad 2016 m. EIVT pasirašė sutartį su paslaugų teikėju siekdama sistemingai stebėti rinkos informaciją ir apskaičiuoti investicijų grąžą, palyginti su esamomis nuomos galimybėmis;

40.

teigiamai vertina kartu su valstybėmis narėmis sukurtą darbo grupę, kuri skirta labai svarbiam politiniam klausimui (bendros diplomatinės patalpos ir galimas jų išplėtimas) spręsti; pažymi, kad 2016 m. susitarta dėl 11 naujų bendrų diplomatinių patalpų ir dabar tokia tvarka taikoma iš viso 91 atveju;

41.

teigiamai vertina tarpinstitucinius susitarimus su Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD (ECHO) ir susitarimą su Europos investicijų banku (EIB), kurie rengiami siekiant naudotis tais pačiais pastatais ir mažinti išlaidas; ragina EIVT, vykdant išlaidų stebėseną, sudaryti tokius susitarimo memorandumus su kitais Sąjungos subjektais.

42.

pabrėžia poreikį atskleisti dezinformaciją, ypač rytinėse kaimyninėse šalyse, Vakarų Balkanuose ir pietų šalyse, ir atkreipia dėmesį į Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės veiklą šioje srityje;

43.

teigiamai vertina tai, kad sukurta misijų paramos platforma siekiant užtikrinti centralizuotą administracinę paramą bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu spręsti platformos finansavimo klausimą numatant aiškią ir skaidrią lėšų paskirstymo ir naudojimo sistemą, kad būtų kuo veiksmingiau panaudojamos jau numatyto dydžio lėšos ir taip užtikrinamas didelis ir pastebimas poveikis tais atvejais, kai ja naudojamasi;

44.

ragina Tarybą ir EIVT vykdyti savo teisinę pareigą nedelsiant ir neprašant siųsti Parlamentui visus svarbius dokumentus, susijusius su derybomis dėl tarptautinių susitarimų, įskaitant derybinius nurodymus, sutartus tekstus ir kiekvieno derybų raundo protokolus, pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį, kurioje nurodyta, kad „Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais“; primena Tarybai ir EIVT, kad dėl to, jog buvo pažeistos 218 straipsnio 10 dalies nuostatos, praeityje Europos Teisingumo Teismas yra panaikinęs keletą Tarybos sprendimų dėl susitarimų pasirašymo ir sudarymo, ir pabrėžia, kad Parlamentas gali ateityje taip pat nepritarti naujiems susitarimams, pavyzdžiui, ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimui, kol Taryba ir EIVT nevykdys savo teisinių įsipareigojimų;

45.

pažymi, kad EIVT kol kas neįgyvendinimo Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 14/2013 (3) pateiktos rekomendacijos, kuria raginama parengti išsamų veiksmų planą, siekiant padidinti ES paramos Palestinai veiksmingumą; ragina EIVT, bendradarbiaujant su Komisija, visapusiškai įgyvendinti šią rekomendaciją;

46.

pažymi, kad pagal dabartinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą EIVT birželio mėnesį pateikia metines veiklos ataskaitas Audito Rūmams, Audito Rūmai spalio mėnesį pateikia savo ataskaitą Parlamentui, o gegužės mėnesį Parlamento plenariniame posėdyje balsuojama dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; pažymi, kad nuo metinių finansinių sąskaitų uždarymo iki biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos, jei patvirtinimas neatidedamas, praeina ne mažiau kaip 17 mėnesių; atkreipia dėmesį į tai, kad privačiajame sektoriuje auditas taiko kur kas trumpesnius terminus; pabrėžia, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą reikia supaprastinti ir paspartinti; prašo, kad EIVT ir Audito Rūmai vadovautųsi privačiojo sektoriaus gerąja praktika; atsižvelgdamas į tai, siūlo metinių veiklos ataskaitų pateikimo terminą nustatyti po finansinių metų einančių kitų metų kovo 31 d., Audito Rūmų ataskaitos pateikimo terminą – liepos 1 d., taip pat siūlo persvarstyti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarkaraštį, kaip nustatyta pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių IV priedo 5 straipsnį, kad balsavimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo galėtų vykti Parlamento lapkričio mėnesio plenarinėje sesijoje, tuomet biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra būtų užbaigta per vienus metus po atitinkamų ataskaitinių metų.

(1) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

(2) Audito Rūmai. Specialioji ataskaita Nr. 7/2016 „Europos išorės veiksmų tarnybos pastatų, esančių visame pasaulyje, valdymas“.

(3) Specialioji ataskaita Nr. 14/2013 „Europos Sąjungos tiesioginė finansinė parama Palestinos Administracijai“.

Top

All

Choose the experimental features you want to try