(1)

energijos poreikio mažinimas – vienas iš penkių 2015 m. vasario 25 d. priimtos energetikos sąjungos strategijos aspektų. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas bus naudingas aplinkai, padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidės prie energetinio saugumo, nes būsime mažiau priklausomi nuo energijos importo iš trečiųjų šalių, padės sumažinti namų ūkių ir įmonių energijos išlaidas, kovoti su energijos nepritekliumi, sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins visą ekonominę veiklą. Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kurdama savo energetikos sąjungą ir prisijungdama prie pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, kurią Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys nustatė 2015 m . gruodžio mėn. priimdamos Paryžiaus susitarimą ;

(1)

energijos poreikio mažinimas – vienas iš penkių 2015 m. vasario 25 d. priimtos energetikos sąjungos strategijos aspektų. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas per visą energijos tiekimo grandinę, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, skirstymą ir galutinį vartojimą, bus naudingas aplinkai , pagerins oro kokybę ir visuomenės sveikatą , padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidės prie energetinio saugumo, nes būsime mažiau priklausomi nuo energijos importo iš trečiųjų šalių, padės sumažinti namų ūkių ir įmonių energijos išlaidas, kovoti su energijos nepritekliumi ir didinti konkurencingumą , sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins visą ekonominę veiklą , tokiu būdu pagerins piliečių gyvenimo kokybę . Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kurdama savo energetikos sąjungą ir prisijungdama prie pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, kuri buvo nustatyta per 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje surengtą Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP21) (Paryžiaus susitarimas), įsipareigojant paremti vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą gerokai mažiau nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas siekiant apriboti temperatūros kilimą iki 1,5  oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu ;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (9) – žingsnis kuriant energetikos sąjungą, kurioje energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras energijos tiekimo šaltinis. Į principą, kad energija visų pirma turi būti taupoma, turi būti atsižvelgta ne tik nustatant naujas tiekimo taisykles, bet ir kitose politikos srityse. Komisija turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas ir paklausos valdymas galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti su generavimo pajėgumais . Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai rengiami su energetikos sistema susiję planai ar priimami finansavimo sprendimai . Patobulinimai , didinantys energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinami kaskart, kai tik tai įmanoma padaryti mažesnėmis sąnaudomis nei imantis atitinkamų su pasiūla susijusių veiksmų. Tai turėtų padėti visapusiškai išnaudoti energijos vartojimo efektyvumą Europos visuomenės, ypač piliečių ir įmonių , naudai ;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (9) – žingsnis kuriant energetikos sąjungą, kurioje energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras energijos tiekimo šaltinis. Į principą, kad energija visų pirma turi būti taupoma, turi būti atsižvelgta ne tik nustatant naujas tiekimo taisykles, bet ir kitose politikos srityse. Komisija turėtų teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir paklausos valdymui, o ne generavimo pajėgumų didinimui . Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai rengiami su energetikos sistema susiję planai ir priimami sprendimai dėl finansavimo . Investicijos , kuriomis siekiama padidinti galutinio energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinamos kaskart, kai tai įmanoma padaryti mažesnėmis sąnaudomis nei imantis atitinkamų su pasiūla susijusių veiksmų. Tai turėtų padėti visapusiškai išnaudoti didesnį energijos vartojimo efektyvumą visais energijos grandinės etapais ir tokiu būdu prisidėti didinant Europos visuomenės gerovę. Siekdamos visapusiškai pasinaudoti ta nauda ir leisti sėkmingai įgyvendinti numatytas politikos priemones , Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, miestais, verslo įmonėmis ir piliečiais visoje Sąjungoje ir užtikrinti , kad energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas dėl technologinių, elgesio ir ekonominių pokyčių būtų susietas su padidėjusiu ekonomikos augimu ;

(2a)

vertinant visas pirminės energijos (neatsinaujinančiosios ir atsinaujinančiosios) formas reikėtų atsižvelgti į papildomas sąnaudas energijos srityje, reikalingas tai energijai gauti, elektros energijos gamybos įrenginiams sukurti ir naudoti bei jiems išardyti, taip pat su ja susijusioms grėsmėms aplinkai panaikinti;

(2b)

valstybių narių priemonės turėtų būti lydimos gerai parengtų ir veiksmingų Sąjungos finansinių priemonių, kaip antai, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos strateginių investicijų fondo ir Europos investicijų banko, kurie turėtų remti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą visais energijos grandinės etapais ir taikyti išsamią sąnaudų ir naudos analizę taikant diferencijuotų diskonto normų modelį. Finansinė parama daugiausia turėtų būti sutelkta į ekonomiškai efektyvius energijos vartojimo efektyvumo didinimo metodus, kurie leistų sumažinti energijos suvartojimą. Plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslui pasiekti reikia pašalinti kliūtis, kaip antai, pastarojo meto iš Eurostato gautą paaiškinimą, kaip registruoti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo nacionalinėse sąskaitose, kad būtų lengviau investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;

(3)

2014 m. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tikslo iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 27 %, ketindama iki 2020 m. šį tikslą peržiūrėti „turint omenyje 30 % efektyvumo lygį Sąjungoje“. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas paragino Komisiją įvertinti, ar būtų įmanoma iki to paties termino pasiekti 40 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Todėl derėtų direktyvą peržiūrėti ir atitinkamai ją pritaikyti prie 2030 m. perspektyvos;

(3)

2014 m. Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 27 %, ketindama iki 2020 m. šį tikslą peržiūrėti „turint omenyje 30 % efektyvumo lygį Sąjungoje“. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas paragino Komisiją įvertinti, ar būtų įmanoma iki to paties termino pasiekti 40 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Todėl derėtų direktyvą peržiūrėti ir atitinkamai ją pritaikyti prie 2030 m. perspektyvos;

(4)

privalomų nacionalinių 2030 m. tikslų nustatyti nenustatoma. Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygmeniu, išreikštus suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip privalomas 30 % tikslas. Toks aiškus tikslo nustatymas Sąjungos lygmeniu neturėtų riboti valstybių narių laisvės nusistatyti, koks bus jų nacionalinis indėlis, grindžiamas jų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės arba galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Savo nacionalinius orientacinius indėlius į energijos vartojimo efektyvumą valstybės narės turėtų nusistatyti atsižvelgdamos į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321  mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Tai reiškia, kad Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turėtų būti sumažintas 23 %, o galutinės – 17 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslo, ir tai bus numatyta teisės akto dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme.

(4)

privalomų nacionalinių 2030 m. tikslų nustatyti nenustatoma. Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygmeniu, išreikštus suvartojamu pirminės arba galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip orientacinis 30 % tikslas. Toks aiškus tikslo nustatymas Sąjungos lygmeniu neturėtų riboti valstybių narių laisvės nusistatyti, koks bus jų nacionalinis indėlis, grindžiamas jų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės arba galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Savo nacionalinius orientacinius indėlius į energijos vartojimo efektyvumą valstybės narės turėtų nusistatyti atsižvelgdamos į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321  mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Tai reiškia, kad Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turėtų būti sumažintas 23 %, o galutinės – 17 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslo, ir tai bus numatyta teisės akto dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme.

(4a)

nustatant nacionalinius tikslus energijos vartojimo efektyvumo srityje, reikėtų vadovautis valstybių narių sąžiningumo principu. Energija yra būtina prekė, todėl neišvengiamai nustatomi mažiausi energijos suvartojimo lygiai, o į tai reikėtų tinkamai atsižvelgti nustatant nacionalinius tikslus. Apskritai valstybėms, kuriose vieno gyventojo suvartojamos energijos kiekis yra mažesnis už Sąjungos vidurkį, turėtų būti suteikta daugiau lankstumo nustatant savo tikslus;

(4b)

energijos sistemų veikimo efektyvumui bet kuriuo metu daro poveikį galimybė sklandžiai ir lanksčiai tiekti į tinklą elektros energiją, gautą iš įvairių šaltinių su skirtingais inercijos laipsniais ir veikimo pradžios intervalais; padidinus tą energijos vartojimo efektyvumą bus sudarytos sąlygos geriau panaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kaip antai vėjo energiją bus galima derinti su dujų turbinomis, siekiant išvengti per didelės tinklų, kuriuos aptarnauja įprastinės didelės jėgainės su įrengtais energijos blokais, kurie pasižymi didele šilumine inercija, apkrovos;

(4c)

Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad energijos būtų suvartojama mažiau ne dėl makroekonominių aplinkybių, o dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo;

(4d)

valstybės narės turėtų nustatyti ekonomiškai naudingo energijos vartojimo efektyvumo potencialą atskirai atlikdamos kiekvieno sektoriaus skaičiavimus pagal principą „iš apačios į viršų“, nes tą potencialą lemia energijos rūšių derinys, ekonomikos struktūra ir ekonominės plėtros tempas;

(5)

iš Direktyvos 2012/27/ES turėtų būti pašalintas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti ilgalaikes investicijų telkimo į savo šalies pastatų renovaciją strategijas ir jas pateikti Komisijai – jis turėtų būti perkeltas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES (10), kur jis dera su ilgalaikiais planais dėl beveik nulinės energijos pastatų statybos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastatų sektoriuje;

(5)

iš Direktyvos 2012/27/ES turėtų būti pašalintas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti ilgalaikes strategijas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas savo šalies pastatų renovacijai, ir jas pateikti Komisijai – jis turėtų būti perkeltas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES (10), kur jis dera su ilgalaikiais planais dėl beveik nulinės energijos pastatų statybos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastatų sektoriuje;

(6)

atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energetikos strategiją, energijos taupymo įpareigojimas taip pat turėtų būti pratęstas laikotarpiui po 2020 m. Įpareigojimų laikotarpio pratęsimas po 2020 m. suteiktų daugiau stabilumo investuotojams ir paskatins ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, pastatų renovaciją;

(6)

atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energetikos strategiją, energijos taupymo įpareigojimas taip pat turėtų būti pratęstas laikotarpiui po 2020 m. Įpareigojimų laikotarpio pratęsimas po 2020 m. suteiktų daugiau stabilumo investuotojams ir taip paskatintų ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, esminę pastatų renovaciją , kad būtų galima pasiekti ilgalaikį tikslą – beveik nulinės energijos pastatų fondą. Energijos taupymo pareiga buvo labai svarbi vietos lygmeniu užtikrinant augimą ir kuriant darbo vietas, todėl ją reikėtų pratęsti, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga savo energetikos ir klimato sričių tikslus galėtų pasiekti suteikdama papildomų galimybių ir mažinti energijos suvartojimo priklausomybę nuo augimo. Norint įvertinti, kokiomis sąlygomis būtų galima paskatinti privatųjį sektorių investuoti į energijos vartojimo efektyvumo projektus, taip pat sukurti naujus pajamų modelius energijos vartojimo efektyvumo srities inovacijoms finansuoti, svarbu bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi;

(6a)

energijos vartojimo efektyvumo didinimas taip pat daro teigiamą poveikį oro kokybei, nes efektyviau energiją vartojantiems pastatams šildyti reikia mažiau kuro, ypač – kietojo kuro. Vadinasi, energijos vartojimo efektyvumo priemonės prisideda prie oro kokybės lauke ir viduje gerinimo ir padeda ekonomiškai efektyviu būdu siekti Sąjungos oro kokybės politikos tikslų, nustatytų visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284  (1a) . Pastatų suvartojamos energijos mažinimą apskritai ir ypač valstybėse narėse, kuriose sudėtinga laikytis Sąjungos nustatytų išmetamų oro teršalų apribojimų, reikėtų laikyti oro kokybės politikos aspektu, o energijos vartojimo efektyvumas galėtų padėti pasiekti tuos tikslus;

(7)

valstybės narės turės per visą įpareigojimo laikotarpį bendrą galutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti tiek, kiek susidarytų, jei jos kasmet sutaupytų po 1,5  % metinio parduodamos energijos kiekio . Šis reikalavimas gali būti įgyvendintas naujomis politikos priemonėmis , priimtomis naujuoju įpareigojimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. arba naujais atskirais veiksmais, kurie yra prieš ankstesnį laikotarpį arba jo metu priimtų politikos priemonių rezultatas, tačiau tokie atskiri energijos taupymą skatinantys veiksmai realiai turi būti pradėti naujuoju laikotarpiu;

(7)

valstybės narės turės per visą įpareigojimo laikotarpį bendrą galutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti tiek, kiek susidarytų, jei jos kasmet sutaupytų bent 1,5  %. Šis reikalavimas gali būti įgyvendintas turint sutaupytą energijos kiekį , kurį lemia politikos priemonės, jeigu galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų ir dėl jų sutaupomas patikrinamas energijos kiekis po 2020 m. Kiekvienu laikotarpiu sumažintas suvartojamos energijos kiekis turėtų būti priskaičiuojamas prie ankstesniu (-iais) laikotarpiu (-iais) turėto pasiekti suvartojamos energijos kiekio mažinimo.

(9)

naujai sutaupomas energijos kiekis – tai papildomas kiekis tam, kuris ir taip jau būtų sutaupytas, taigi to energijos kiekio, kuris būtų ir taip sutaupytas, į tikslą įskaičiuoti negalima. Siekiant apskaičiuoti priemonių poveikį, gali būti skaičiuojamas tik grynasis sutaupytas energijos kiekis, išmatuojamas kaip energijos suvartojimo pokytis, kurį galima tiesiogiai susieti su konkrečia energijos vartojimo efektyvumo priemone. Kad galėtų apskaičiuoti grynąjį sutaupomą energijos kiekį, valstybės narės turėtų sumodeliuoti bazinį scenarijų, kaip situacija vystytųsi, jei atitinkama politikos priemonė nebūtų įgyvendinta. Politikos priemonės poveikis turėtų būti vertinamas lyginant su šiuo baziniu scenarijumi. Valstybės narės turi atsižvelgt į tai, kad per tą patį laikotarpį gali būti taikomos ir kitos politikos priemonės, kurios taip pat daro poveikį energijos taupymui, taigi ne visi pokyčiai, nustatyti nuo politikos priemonės taikymo pradžios, gali būti priskiriami tai vienai politikos priemonei. Įpareigotosios, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalies veiksmai turėtų faktiškai prisidėti prie energijos sutaupymo, kuris, jų teigimu, atitinka reikšmingumo reikalavimą;

(9)

naujai sutaupomas energijos kiekis – tai papildomas kiekis tam, kuris ir taip jau būtų sutaupytas, taigi to energijos kiekio, kuris būtų ir taip sutaupytas, į tikslą įskaičiuoti negalima. Siekiant apskaičiuoti priemonių poveikį, gali būti skaičiuojamas tik grynasis sutaupytas energijos kiekis, išmatuojamas kaip energijos suvartojimo pokytis, kurį galima tiesiogiai susieti su konkrečia energijos vartojimo efektyvumo priemone. Kad galėtų apskaičiuoti grynąjį sutaupomą energijos kiekį, valstybės narės turėtų sumodeliuoti bazinį scenarijų, kaip situacija vystytųsi, jei atitinkama politikos priemonė nebūtų įgyvendinta. Politikos priemonės poveikis turėtų būti vertinamas lyginant su šiuo baziniu scenarijumi. Valstybės narės turi atsižvelgti į tai, kad per tą patį laikotarpį gali būti taikomos ir kitos politikos priemonės, kurios taip pat daro poveikį energijos taupymui, taigi ne visi pokyčiai, nustatyti nuo politikos priemonės taikymo pradžios, gali būti priskiriami tai vienai politikos priemonei. Įpareigotosios, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalies veiksmai turėtų faktiškai prisidėti prie energijos sutaupymo, kuris, jų teigimu, atitinka reikšmingumo reikalavimą;

(9a)

siekiant didinti energijos taupymo potencialą elektros energijos perdavimo ir paskirstymo etapuose, svarbu į sutaupyto energijos kiekio apskaičiavimą įtraukti visus energijos tiekimo grandinės etapus;

(10)

dėl Sąjungos teisės aktų taikymo sutaupomas energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas, nebent šį sutaupymą lėmusi priemonė viršija atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalaujamą minimumą tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nacionaliniu lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Pripažįstant tai, kad pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis energijos taupymo elementas, būtina paaiškinti, kad bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik jei jis yra papildomas tam kiekiui, kuris ir taip būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir jei valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie energijos sutaupymo, siejamo su konkrečia priemone;

(10)

dėl Sąjungos teisės aktų taikymo sutaupomas energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas, nebent šį sutaupymą lėmusi priemonė viršija atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalaujamą minimumą tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nacionaliniu lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Pastatų sektoriuje esama didelių galimybių dar labiau padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis energijos taupymo elementas, susijęs su masto ekonomija. Taigi būtina paaiškinti, kad bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik jei jis yra papildomas tam kiekiui, kuris ir taip būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir jei valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie energijos sutaupymo, siejamo su konkrečia priemone;

(10a)

veiksmingas vandens išteklių valdymas gali labai padėti taupyti energiją. Sąjungoje vandens ir nuotekų sektoriuje suvartojama 3,5  % visos elektros energijos  (1a) . Be to, tikėtina, kad ne vėliau kaip 2040 m. vandens poreikis turėtų padidėti 25 % (daugiausia miesto teritorijose). Tuo pat metu vandens nuotėkiai sudaro 24 % viso Sąjungoje suvartojamo vandens, taigi švaistomi energijos ir vandens ištekliai. Todėl visos priemonės, kuriomis siekiama veiksmingiau valdyti vandens išteklius ir mažinti suvartojamo vandens kiekį, gali labai padėti pasiekti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslą  (1b) ;

(10b)

į šią peržiūrą įtrauktos nuostatos dėl energijos vartojimo efektyvumo laikymo infrastruktūros prioritetu pripažįstant, kad jis atitinka TVF ir kitų ekonominių institucijų vartojamą infrastruktūros apibrėžtį, ir atsižvelgiant į jį kaip į esminį veiksnį priimant sprendimus dėl būsimų investicijų į Europos energetikos infrastruktūrą  (1a) ;

(10c)

energetikos sektorius – didžiausias vandens išteklių vartotojas Sąjungoje; jame suvartojama 44 proc. visų vandens išteklių  (1a) . Naudojantis pažangiomis efektyvaus vandens išteklių valdymo technologijomis ir procedūromis galima sutaupyti daug energijos ir kartu padidinti įmonių konkurencingumą;

(10d)

vandens ir nuotekų sektorius taip pat gali padėti gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir mažinti iš iškastinių išteklių išgaunamos energijos pasiūlą. Pavyzdžiui, išgaunant energiją iš dumblo, susidarančio valant nuotekas, energiją galima gaminti vietoje;

(12)

energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis visų pirma turėtų galėti pasinaudoti energijos nepriteklių patiriantys vartotojai . Valstybės narės jau ir dabar gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi , o nuo šiol ši galimybė turėtų būti taikoma ir alternatyvioms priemonėms , be to, tai taps privaloma , tačiau valstybės narės pačios galės spręsti dėl tokių priemonių dydžio, apimties ir turinio. Remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti įtrauki, taigi ir turi būti užtikrinta, kad energijos nepriteklių patiriantys vartotojai galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis;

(12)

energijos vartojimo pastatuose efektyvumo didinimo priemonės turėtų būti naudingos visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, įskaitant patiriančius energijos nepriteklių . Kiekviena valstybė narė gali pagal konkrečias savo vidaus sąlygas apibrėžti, kas yra energijos nepriteklius ir kokie namų ūkiai yra gaunantys mažas pajamas . Valstybės narės jau ir dabar gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi. Nuo šiol ši galimybė turėtų būti taikoma ir alternatyvioms priemonėms ir paversta prievole , tačiau valstybės narės pačios turėtų spręsti dėl tokių priemonių dydžio, apimties ir turinio. Remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti įtrauki, taigi ja turi būti užtikrinta, kad energijos nepriteklių patiriantys mažas pajamas gaunantys vartotojai galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis.

(12a)

reagavimas į elektros energijos paklausą dienos ir nakties metu yra svarbi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, nes padeda gerokai padidinti vartotojų energijos taupymo galimybes, sudarant jiems galimybes priimti sprendimus remiantis informacija, kuri nurodo galimybę optimizuoti energijos vartojimą, kai yra energijos paklausa, įskaitant piko valandomis, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti perdavimo tinklais ir gamybos ištekliais;

(12b)

nedidelės sąskaitos už suvartotą energiją turėtų būti užtikrinamos padedant vartotojams vartoti mažiau energijos: mažinant pastatų energijos poreikius, didinant prietaisų energijos vartojimo efektyvumą ir suteikiant galimybių naudotis į viešojo transporto sistemą integruotomis mažai energijos vartojančio transporto priemonėmis bei dviračiais. Siekiant gerinti mažas pajamas gaunančių visuomenės grupių sveikatos būklę, svarbiausia yra izoliuoti išorines pastatų sienas ir mažinti energijos poreikius bei suvartojimą;

(12c)

labai svarbu didinti visų Sąjungos piliečių informuotumą ir jiems teikti tikslią informaciją apie didesnio energijos vartojimo efektyvumo teikiamą naudą ir galimybes įgyvendinti šios srities priemones. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas, užtikrinamas mažinant Sąjungos priklausomybę nuo iš trečiųjų valstybių importuojamo kuro, taip pat labai svarbus Sąjungos geopolitinei padėčiai ir saugumui;

(12d)

Sąjungoje apie 50 mln. namų ūkių patiria energijos nepriteklių. Todėl energijos vartojimo efektyvumo priemonės turi būti labai svarbi bet kokios ekonomiškai efektyvios kovos su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu strategijos dalis ir papildyti valstybių narių lygmeniu įgyvendinamą socialinės apsaugos politiką. Siekiant užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis būtų tolygiai mažinamas nuomininkų patiriamas energijos nepriteklius, reikėtų atsižvelgti į tokių priemonių ekonominį efektyvumą, taip pat jų prieinamumą pastatų savininkams ir nuomininkams, o valstybių narių lygmeniu tokioms priemonėms turėtų būti užtikrinama tinkama finansinė parama. Atsižvelgiant į Paryžiaus klimato susitarimo tikslus, Sąjungos pastatai ilgainiui turės tapti beveik nulinės energijos pastatais. Dabartinis pastatų renovacijos tempas nėra pakankamas, o pastatus, kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys piliečiai, patiriantys energijos nepriteklių, sunkiausia renovuoti. Todėl šiame reglamente nustatytos priemonės dėl energijos taupymo pareigos, energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų ir alternatyvių politikos priemonių yra ypač svarbios.

(12e)

vartotojams turėtų būti užtikrinamas visiškas visų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, kurių buvo imtasi, sąnaudų ir naudos, įskaitant grąžos laikotarpius, skaidrumas;

(13)

energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iškastinio kuro poreikį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai dvi svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030-iesiems nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai ir 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje surengtoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21) prisiimti įsipareigojimai pasaulio mastu. Todėl valstybės narės turi turėti galimybę tam tikrą ant pastatų arba juose montuojamais įrenginiais iš atsinaujinančiųjų išteklių savo reikmėms pasigamintos energijos kiekį įskaityti į energijos taupymo reikalavimų įgyvendinimą. Tuo tikslu valstybėms narėms reikėtų leisti naudoti Direktyva 2010/31/ES nustatytas skaičiavimo metodikas;

(13)

energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iškastinio kuro poreikį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai dvi svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030-iesiems nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai ir Paryžiaus susitarime prisiimti įsipareigojimai pasaulio mastu.

(13a)

energijos balansą valstybių narių verslo įmonėse ir pramonės šakose galima pagerinti remiantis žiedinės ekonomikos principais, tinkamai naudojant pramonines atliekas kaip antrines žaliavas, su sąlyga, kad jų energetikos potencialas bus didesnis už alternatyvių pirminių žaliavų potencialą;

(13b)

valstybės narės, pasinaudodamos naujais verslo modeliais ir technologijomis, turėtų stengtis skatinti naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, be kita ko, stambiems ir smulkiems klientams teikiant naujoviškas energijos taupymo paslaugas, ir sudaryti palankesnes sąlygas šiems procesams;

(13c)

valstybės narės turėtų vadovautis labai lanksčiu požiūriu, planuodamos ir taikydamos alternatyvias savo šalies prioritetų nustatymo priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu, įtraukdamos energijos vartojimo požiūriu efektyvius produktus ir technologinius gamybos procesus. Reikėtų palaikyti veiksmus, kuriais siekiama tikslų, susijusių su efektyviu gamtos išteklių naudojimu ir būtinybe diegti žiedinę ekonomiką;

(14)

kuriant energetikos sąjungą ir įgyvendinant šildymo ir vėsinimo strategiją turi būti sustiprintos minimalios vartotojų teisės laiku gauti aiškią informaciją apie jų energijos suvartojimą – tai yra ir viena iš Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ nurodytų priemonių. Direktyvos 2012/27/ES 9–11 straipsniai ir VII priedas turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų numatytas dažnesnis išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimas. Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstyta, kad su sąskaitų pateikimu ir sąskaitose nurodoma informacija susijusias teises turi vartotojai, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties. Todėl taikant šias nuostatas sąvoka „galutinis naudotojas“ turėtų apimti galutinius vartotojus , perkančius šilumą, vėsumą ar karštą vandenį savo asmeninėms reikmėms, ir daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojus, į kurių butus (vienetus) šiluma, vėsuma ar karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio. Sąvoka „atskirų skaitiklių duomenys“ turėtų reikšti suvartojimo tokių pastatų pavieniuose butuose (vienetuose) duomenis. Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti įdiegti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojamą kiekį teikimas. Naują 9a straipsnį numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir karštam vandeniui;

(14)

kuriant energetikos sąjungą ir įgyvendinant šildymo ir vėsinimo strategiją turi būti sustiprintos minimalios vartotojų teisės laiku gauti tikslią, patikimą ir aiškią informaciją apie jų energijos suvartojimą – tai yra ir viena iš Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ nurodytų priemonių. Nors individualus matavimas ir toliau turėtų likti privalomas tais atvejais, kai tai techniškai įmanoma, ekonomiškai efektyvu ir proporcinga, atsižvelgiant į potencialų sutaupytos energijos kiekį, Direktyvos 2012/27/ES 9–11 straipsniai ir VII priedas turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų numatytas dažnesnis išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimas , atsižvelgiant į galimybes naudotis matavimo prietaisais ir jų pajėgumus, siekiant optimizuoti energijos naudojimą. Valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad norint sėkmingai įgyvendinti naujas technologijas, skirtas energijos suvartojimui matuoti, reikia didinti investicijas į vartotojų ir energijos tiekėjų švietimą ir jų įgūdžių ugdymą . Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstyta, kad su sąskaitų pateikimu ir sąskaitose nurodoma informacija ar suvartojimo informacija susijusias teises turi vartotojai, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties. Todėl taikant šias nuostatas sąvoka „galutinis naudotojas“ , be galutinių vartotojų , perkančių šilumą, vėsumą ar karštą vandenį savo asmeninėms galutinėms reikmėms, turėtų taip pat apimti daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojus, į kurių pavienius butus (vienetus) šiluma, vėsuma ar karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio , kai tie gyventojai su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės ar individualios sutarties . Sąvoka „atskirų skaitiklių duomenys“ turėtų reikšti suvartojimo tokių pastatų pavieniuose butuose (vienetuose) duomenis. Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti įdiegti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojamą kiekį teikimas. Naują 9a straipsnį numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir karštam vandeniui;

(14a)

sąskaitose pateikiama informacija ir metinės ataskaitos yra svarbios vartotojų informavimo priemonės. Duomenys apie suvartojimą ir išlaidas taip pat gali būti kitos informacijos, kuri padeda vartotojams palyginti jų sudarytą susitarimą su kitais pasiūlymais, taip pat pasinaudoti skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo mechanizmais, šaltinis. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai labai dažnai skundžiasi dėl ginčijamų sąskaitų, o tai yra veiksnys, prisidedantis prie nuolat žemo vartotojų pasitenkinimo ir jų aktyvumo energetikos sektoriuje lygio, būtina teikti paprastesnes, aiškesnes ir suprantamesnes sąskaitas ir kartu užtikrinti, kad atskiromis priemonėmis, pavyzdžiui, sąskaitose pateikiama informacija, informavimo priemonėmis ir metinėmis ataskaitomis, būtų teikiama visa būtina informacija, kad vartotojai galėtų reguliuoti savo energijos suvartojimą, palyginti pasiūlymus ir keisti tiekėjus;

(15b)

didesnį energijos vartojimo efektyvumą tiesiogiai lemia šie energijos gamybos ir konversijos procesų etapai: efektyvi pirminės energijos konversija į galutinę energiją, efektyvus šios energijos, kaip elektros energijos, šilumos arba kuro, perdavimas vartotojams ir taupus galutinių vartotojų šios energijos vartojimas; taupymo poveikis vartotojų rinkai neturėtų būti laikomas vieninteliu tokio efektyvumo tikslu, nes jį gali sukelti nepalankios energijos kainos;

(16)

atsižvelgiant į technologijų pažangą ir didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį elektros energijos gamybos sektoriuje, elektros energijos taupymo nustatytasis koeficientas, išreikštas kWh, turėtų būti peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į elektros pirminės energijos koeficiento (PEK) pokyčius . Elektros PEK apskaičiuojamas pagal metines vidutines vertes. Fizinės energijos turinio apskaičiavimo metodas naudojamas branduolinės elektros energijos ir šilumos gamybai, o techninės konversijos našumo metodas – elektros ir šilumos gamybai iš iškastinio kuro ir biomasės. Ne degimo būdu pagamintai atsinaujinančiųjų išteklių energijai taikomas metodas – tiesioginis ekvivalentas, grindžiamas bendru pirminės energijos kiekiu. Siekiant apskaičiuoti, kokią pirminės energijos dalį bendroje šilumos ir elektros energijos gamyboje (kogeneracijoje) sudaro elektros energija, naudojamas Direktyvos 2012/27/ES II priede pateiktas metodas. Naudojama vidutinė, o ne ribinė rinkos pozicija. Laikoma, kad ne degimo būdu iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos konversijos našumas yra 100 %, geoterminių jėgainių pagamintos energijos – 10 %, o branduolinių elektrinių –33 %. Bendras kogeneracijos našumas apskaičiuojamas remiantis naujausiais Eurostato duomenimis. Kalbant apie sistemos ribas, visų energijos šaltinių PEK yra 1. Skaičiavimai grindžiami naujausia PRIMES pagrindinio scenarijaus versija. PEK vertė grindžiama 2020 m. prognoze. Analizė apima ES valstybes nares ir Norvegiją. Norvegijos duomenų rinkinys yra grindžiamas ENTSO-E duomenimis;

(16)

vien šios direktyvos taikymo tikslais ir atsižvelgiant į technologijų pažangą ir didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį elektros energijos gamybos sektoriuje, elektros energijos taupymo nustatytasis koeficientas, išreikštas kWh, turėtų būti atidžiai analizuojamas ir galbūt peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į elektros pirminės energijos koeficiento (PEK) pokyčius, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės energijos rūšių derinį , taikant palyginamą ir skaidrią metodiką .

(16a)

atsižvelgiant į tai, kad Europos Vadovų Taryba 2011 m. birželio 10 d. išvadose dėl efektyvaus energijos vartojimo plano pabrėžė, kad pastatams sunaudojama 40 proc. viso ES suvartojamos pirminės energijos kiekio, o tai sudaro 50 proc. galutinės suvartojamos energijos kiekio, ir siekiant sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir paskatinti užimtumą sektoriuose, kuriems reikia specialios kvalifikacijos, būtent statybos sektoriuje ir statybos produktų gamybos sektoriuje bei tokiose profesinės veiklos srityse, kaip antai architektūra, miesto planavimas ir konsultavimas šildymo ir vėsinimo technologijų klausimais, valstybės narės turėtų tose srityse parengti ilgalaikę strategiją ateičiai po 2020 m.;

(16b)

pirminės energijos koeficientu (PEK) reikėtų naudotis kaip priemone iškastinio kuro vartojimui ir priklausomybei nuo jo mažinti ir energijos vartojimo efektyvumui didinti, taip pat siekiant plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Atsižvelgiant į tai, elektros energijos taupymo nustatytąjį koeficientą, išreikštą kWh, reikėtų atitinkamai pritaikyti tais atvejais, kai dėl technologinių, ekonominių ar socialinių pokyčių reikia nustatytąjį koeficientą sumažinti. Komisija turėtų išnagrinėti aplinkybes ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nustatytojo PEK pakeitimo ne vėliau kaip 2024 m.;

(17)

siekiant užtikrinti, kad būtų galima atnaujinti direktyvos priedus ir 14 straipsnio 10 dalyje nurodytas suderintąsias naudingumo atskaitos vertes, būtina išplėsti Komisijai suteiktus įgaliojimus.

(18)

siekiant, kad būtų galima įvertinti Direktyvos 2012/27/ES veiksmingumą, reikėtų įvesti reikalavimą atlikti bendrą direktyvos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2024 m. vasario 28 d.;

(18)

siekiant, kad būtų galima įvertinti Direktyvos 2012/27/ES veiksmingumą, reikėtų įvesti reikalavimą atlikti bendrą tos direktyvos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2024 m. vasario 28 d. Ši data bus vėlesnė nei UNFCCC visuotinis padėties įvertinimas 2023 m., siekiant atlikti būtinus su tuo procesu susijusius suderinimus, be kita ko, atsižvelgiant į ekonomikos ir inovacijų pokyčius;

(19a)

valstybės narės, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP yra mažesnis nei vidutinis Sąjungos BVP vienam gyventojui, turėtų galėti padidinti pirminės energijos vartojimą su sąlyga, kad jos konversija į galutinę energiją, jos tolesnis perdavimas ir paskirstymas, taip pat naudingai sutaupomi kiekiai vartotojų rinkoje atitiktų reikšmingo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimo tikslą visais technologinio proceso, kurį sudaro atlaisvintos pirminės energijos srautas, etapais;

(19b)

vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį plėtojant, rengiant, įgyvendinant ir vertinant direktyvoje nustatytas priemones, kad būtų tinkamai sprendžiami klausimai, susiję su jų klimato, kultūros ir visuomenės ypatumais;

a)

tai, kad 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 483  mln. tne , o galutinės – ne didesnis kaip 1 086  mln. tne;

a)

tai, kad 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 483  mln. tne arba galutinės energijos  – ne didesnis kaip 1 086  mln. tne;

b)

tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų priemonių;

b)

tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų priemonių;

c)

priemones, priimtas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslus, nustatytus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį; ir

c)

priemones, priimtas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslus, nustatytus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį; ir

d)

kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.

d)

kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.

a)

likusį ekonomiškai efektyvų energijos taupymo potencialą;

a)

likusį ekonomiškai efektyvų energijos taupymo potencialą;

b)

BVP pokyčius ir prognozes;

b)

BVP pokyčius ir prognozes;

c)

energijos importo ir eksporto pokyčius;

c)

energijos importo ir eksporto pokyčius;

d)

visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą; ir

d)

visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą; ir

e)

ankstyvuosius veiksmus.

e)

ankstyvuosius veiksmus.

a)

susumuoja valstybių narių praneštus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

a)

susumuoja valstybių narių praneštus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

b)

įvertina, ar tų tikslų suma gali būti laikoma patikimu orientyru, rodančiu, kad Sąjunga sėkmingai siekia savo tikslų, kartu atsižvelgdama į pirmos metinės ataskaitos, pateiktos pagal 24 straipsnio 1 dalį, vertinimą ir į nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, pateiktų pagal 24 straipsnio 2 dalį, vertinimą;

b)

įvertina, ar tų tikslų suma gali būti laikoma patikimu orientyru, rodančiu, kad Sąjunga sėkmingai siekia savo tikslų, kartu atsižvelgdama į pirmos metinės ataskaitos, pateiktos pagal 24 straipsnio 1 dalį, vertinimą ir į nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, pateiktų pagal 24 straipsnio 2 dalį, vertinimą;

c)

atsižvelgia į papildomą analizę, grindžiamą:

c)

atsižvelgia į papildomą analizę, grindžiamą:

d)

palygina a–c punktų rezultatus su energijos suvartojimu, kurio reikia norint pasiekti, kad pirminės energijos suvartojimas 2020 m. būtų ne didesnis kaip 1 483  mln. tne , o galutinės – ne didesnis kaip 1 086  mln. tne.

d)

palygina a–c punktų rezultatus su energijos suvartojimu, kurio reikia norint pasiekti, kad pirminės energijos suvartojimas 2020 m. būtų ne didesnis kaip 1 483  mln. tne ir (arba) galutinės energijos suvartojimas  – ne didesnis kaip 1 086  mln. tne.

a)

nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5  % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;

a)

nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5  % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;

b)

nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5  % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.

b)

nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų bent 1,5  % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.

a)

apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes; 2016 m. ir 2017 m. – 1,25  % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5  % vertes;

a)

apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes; 2016 m. ir 2017 m. – 1,25  % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5  % vertes;

b)

į skaičiavimą neįtraukti dalies ar viso parduotos energijos kiekio, panaudoto Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai pramoninei veiklai;

b)

į skaičiavimą neįtraukti dalies ar viso parduotos energijos kiekio, panaudoto Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai pramoninei veiklai;

c)

leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį ;

c)

leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalies a ir b punktus ; ir

d)

dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir daro poveikį 2020 m.  ir vėliau ir kurie gali būti išmatuoti bei patikrinti , sutaupytą energiją įskaičiuoti į energijos, kuri turi būti sutaupyta pagal 1 dalį , kiekį ; taip pat

d)

dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir tebedaro poveikį 2020 m. , kuris gali būti išmatuotas bei patikrintas , sutaupytą energiją įskaičiuoti į energijos, kuri turi būti sutaupyta pagal 1 dalies a punktą , kiekį.

e)

į 1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį neįskaičiuoti patikrinamo energijos kiekio, kuris savoms reikmėms pasigaminamas ant pastatų arba juose sumontuotais įrenginiais, kurie įdiegti dėl politikos priemonių, skatinančių naujai diegti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas.

a)

energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies a, b, c ir d punktais;

a)

energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies a, b, c ir d punktais;

b)

energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies b, c, d ir e punktais, su sąlyga, kad d punkte apibrėžti atskiri veiksmai ir po 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikrinamą ir išmatuojamą poveikį.

b)

energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies b, c, d ir e punktais, su sąlyga, kad d punkte apibrėžti atskiri veiksmai ir po 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikrinamą ir išmatuojamą poveikį.

b)

leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas organizacijas arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios arba nesusijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad būtų įdiegtas aiškus, skaidrus ir visiems rinkos dalyviams atviras patvirtinimo procesas, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;

b)

leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas organizacijas arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios arba nesusijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad būtų įdiegtas aiškus, skaidrus , įtraukus ir visiems rinkos dalyviams atviras akredituotas patvirtinimo procesas, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;

ca)

leisti energijos kiekį, papildomai sutaupytą miestų centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemose taikant tvaresnes technologijas (dėl kurių sumažėja tiek teršalų, tiek kietųjų dalelių kiekis), įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;

cb)

skatinti priimti priemones, kuriomis šildymo ir vėsinimo potencialas būtų išnaudojamas energijos taupymo tikslais, galimai vėliau papildomai atsilyginant už intervencines priemones, kurias taikant sumažėja tarša;

cc)

sukurti priemones, kuriomis būtų patvirtinama energijos kiekis, sutaupytas dėl energijos vartojimo audito arba lygiaverčių energijos naudojimo vadybos sistemų, nurodytų 8 straipsnyje, siekiant šį sutaupytą kiekį įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;

cd)

leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti galutinės energijos kiekį, kuris buvo sutaupytas efektyvioje šildymo ir vėsinimo infrastruktūroje;

cf)

įvertinti tokių sistemų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų poveikį tarptautinę konkurenciją patiriančių energijai imlių sektorių konkurencingumui ir imtis priemonių kuo labiau jį sumažinti.

4a)

d)

3 dalis išbraukiama;

d)

3 dalis pakeičiama taip:

a)

buitinį karštą vandenį;

a)

buitinį karštą vandenį;

b)

šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai siekiant apšildyti bendro naudojimo patalpas (jei laiptinėse ir koridoriuose įrengti radiatoriai);

b)

šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai siekiant apšildyti bendro naudojimo patalpas (jei laiptinėse ir koridoriuose įrengti radiatoriai);

c)

butų šildymą arba vėsinimą.

c)

butų šildymą arba vėsinimą.

a)

reikalauja, kad, jeigu turima informacija apie galutinių naudotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą, galutinio naudotojo prašymu ji būtų pateikta galutinio naudotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;

a)

reikalauja, kad, jeigu turima informacija apie galutinių naudotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą arba šilumos daliklių rodmenis , galutinio naudotojo prašymu ji būtų pateikta galutinio naudotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;

b)

užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų sudaryta galimybė elektroniniu būdu gauti sąskaitose pateikiamą informaciją ir elektronines sąskaitas ir kad, ypač tais atvejais, kai sąskaitos nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu, vartotojai, to paprašę, gautų aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kaip sudaromos jų sąskaitos ;

b)

užtikrina, kad galutiniai klientai turėtų galimybę pasirinkti elektroniniu būdu pateikiamą informaciją apie sąskaitas ir elektronines sąskaitas ;

c)

užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams pagal VII priedo 3 punktą kartu su sąskaita , grindžiama faktiniu suvartojimu, būtų pateikiama atitinkama informacija;

c)

užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams pagal VIIa priedo 3 punktą kartu su sąskaita būtų pateikiama aiški ir suprantama informacija;

d)

gali nustatyti, kad galutinio vartotojo prašymu šiose sąskaitose esanti informacija nebūtų laikoma mokėjimo prašymu. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais būtų pasiūlyta lanksti faktinio mokėjimo tvarka.

d)

gali nustatyti, kad galutinio vartotojo prašymu šiose sąskaitose esanti informacija nebūtų laikoma mokėjimo prašymu. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais būtų pasiūlyta lanksti faktinio mokėjimo tvarka.

da)

puoselėja kibernetinį saugumą ir užtikrina, kad galutinių naudotojų privatumas ir duomenų apsauga atitiktų atitinkamus Sąjungos teisės aktus.

-a)

„Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais, nustato bendrą metodiką, skirtą paskatinti tinklo operatorius mažinti nuostolius, vykdyti investicijų į sąnaudų ir energijos vartojimo atžvilgiu efektyvią infrastruktūrą programą bei tinkamai į apskaitą įtraukti energijos vartojimo efektyvumą ir tinklo lankstumą. Komisija ne vėliau kaip … [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima deleguotąjį aktą pagal 23 straipsnį, kuriuo papildoma ši direktyva nustatant tą metodiką.“

11a)

12a)

12b)

13a)

a)

IV priedo 3 išnaša pakeičiama taip: „(3) Taikytina, jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija, taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagrįstą galutiniu energijos suvartojimu. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti nustatytąjį koeficientą 2 , 0 . Valstybės narės gali taikyti kitokį koeficientą, jei jos gali jį pagrįsti.“.

a)

IV priedo 3 išnaša pakeičiama taip: „3) Taikytina tik šios direktyvos tikslais ir tuo atveju , jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija, taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagrįstą galutiniu energijos suvartojimu. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės taiko koeficientą, nustatytą pagal skaidrų metodą, palyginamą visose valstybėse narėse, ir paremtą nacionalinėmis aplinkybėmis, turinčiomis poveikio pirminės energijos suvartojimui. Tos aplinkybės turi būti tinkamai pagrįstos, išmatuojamos, patikrinamos ir paremtos objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti nustatytąjį koeficientą 2,3 arba kitokį koeficientą, jei jos gali jį pagrįsti.“ Tai darydamos valstybės narės atsižvelgia į savo elektros energijos derinį, nurodytą jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, pateikiamuose Komisijai pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 3 straipsnį. Nustatytasis koeficientas peržiūrimas kas penkerius metus, atsižvelgiant į faktinius stebėjimų duomenis.

a)

turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas papildomu, valstybės narės turi nustatyti bazinį scenarijų, rodantį, kokia būtų energijos suvartojimo raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės. Bazinis scenarijus rengiamas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų ES arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;

a)

turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas papildomu, valstybės narės turi nustatyti bazinį scenarijų, rodantį, kokia būtų energijos suvartojimo raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės ir pagal ją numatomų naujų atskirų veiksmų . Bazinis scenarijus rengiamas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;

b)

dėl privalomų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų, todėl jis negali būti įskaičiuotas 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, išskyrus sutaupytą kiekį, susijusį su esamų pastatų renovacija , su sąlyga, kad užtikrintas 3 dalies h punkte nurodytas reikšmingumo lygis;

b)

dėl privalomų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų, todėl jis negali būti įskaičiuotas 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, išskyrus sutaupytą kiekį, susijusį su esamų pastatų renovaciją skatinančiomis priemonėmis , su sąlyga, kad užtikrintas 3 dalies h punkte nurodytas reikšmingumo lygis;

h)

apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę . Tai gali būti daroma apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitus metodus valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant šiuos kitus metodus, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį nuo šio veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal energetikos sąjungos valdymo teisės aktus , valstybės narės išsamiai apibūdina šiuos kitus naudotus metodus ir tai, kaip jos užtikrino, kad būtų laikomasi šio privalomo apskaičiavimo reikalavimo.

h)

apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę ir kokiu tempu taupymo poveikis laikui bėgant mažėja. Šis skaičiavimas atliekamas apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitus metodus valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant šiuos kitus metodus, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį nuo šio veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal Energetikos sąjungos valdymo reglamentą , valstybės narės išsamiai apibūdina šiuos kitus naudotus metodus ir tai, kaip jos užtikrino, kad būtų laikomasi šio privalomo apskaičiavimo reikalavimo.

d)

energijos kiekis, kuris turi būti arba bus sutaupytas taikant politikos priemonę, išreiškiamas suvartotos galutinės arba pirminės energijos kiekiu, naudojant IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus;

d)

energijos kiekis, kuris turi būti arba bus sutaupytas taikant politikos priemonę, išreiškiamas suvartotos galutinės ir pirminės energijos kiekiu, naudojant IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus;

1.

Faktiniu suvartojimu grindžiamas sąskaitų išrašymas

1.

Faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamas sąskaitų išrašymas

2.

Minimalus sąskaitų išrašymo arba suvartojimo informacijos pateikimo dažnumas

2.

Minimalus sąskaitų išrašymo arba suvartojimo informacijos pateikimo dažnumas

3.

Faktiniu suvartojimo grindžiamoje sąskaitoje pateikiama būtinoji informacija

3.

Būtiniausia sąskaitoje nurodoma informacija

a)

galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis;

a)

galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis arba bendra šilumos kaina ir šilumos daliklių rodmenys ;

b)

informacija apie naudojamą kuro rūšių derinį, įskaitant kurą, naudojamą galutiniams naudotojams centralizuotai tiekiamai šilumai arba vėsumai gaminti;

b)

informacija apie naudojamą kuro rūšių derinį ir susijusį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį , įskaitant kurą, naudojamą galutiniams naudotojams centralizuotai tiekiamai šilumai arba vėsumai gaminti , ir paaiškinimas apie įvairius taikomus mokesčius, rinkliavas ir tarifus ;

c)

galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;

c)

galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;

d)

galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriose galima gauti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją naudojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas.

d)

galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriose galima gauti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją naudojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas.

da)

informacija apie atitinkamas skundų nagrinėjimo procedūras, ombudsmenų tarnybas ar alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus;

db)

palyginimai su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu naudotoju.

2a.

g )

Ekonominė analizė. Poveikio aprašas

„g )

Ekonominė analizė. Poveikio aprašas

i)

Nauda

i)

Nauda

ii)

Kaštai

ii)

Kaštai

2b)

„a)

parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys ir tinklo sustiprinimas , geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl nediskriminacinio tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą, įgyvendinimo;“

„a)

parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys , tinklo sustiprinimas ir naujų tinklų įdiegimas , geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl nediskriminacinio tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą ir kitus pasklidžiuosius šaltinius , įgyvendinimo;“