Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sauganti Europa: švarus oras visiems“

[COM(2018) 330 final]

(2019/C 110/21)

Pranešėjas:

Octavian Cătălin ALBU

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2018 6 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 6 19
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 11 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 12 12
Plenarinė sesija Nr.	539
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	129/0/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Per pastaruosius 30 metų oro kokybė Europos Sąjungoje (ES) pagerėjo, nes visoje Sąjungoje buvo vykdoma atitinkama politika. Vis dėlto dar reikia daug ką nuveikti, nes užregistruotos pagrindinių kategorijų oro teršalų vertės daugeliu atvejų viršijo leidžiamąsias ribines vertes. EESRK primygtinai ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti, nes ši problema yra itin svarbi europiečių sveikatai. EESRK mano, kad svarbu skelbti pavojų dėl oro kokybės ir aplinkos sąlygų.

1.2.

EESRK mano, kad būtina mažinti taršą prekybos, institucijų, namų ūkių ir transporto sektoriuose. Institucijos ir valstybės narės šiuo klausimu turi rodyti gerą pavyzdį, be to, turi būti rengiama daugiau paramos programų, kuriomis gyventojams būtų padedama pereiti prie netaršių, modernių ir energijos atžvilgiu veiksmingesnių šildymo būdų.

1.3.

Kadangi transportas yra vienas iš pagrindinių oro taršos šaltinių, EESRK palankiai vertina švaraus judumo dokumentų rinkinį, kuriuo įtraukiama keletas iniciatyvų, kurios mažins ne tik CO2 kiekį, bet ir vietinę ir regioninę taršą.

1.4.

Papildomos Europos Komisijos pasiūlytos teisėkūros priemonės tam tikroms problemoms, pavyzdžiui, susijusioms su skandalu „Dieselgate“, šalinti arba veiksmai, kurių imamasi prieš valstybes nares, kurios nesilaikė galiojančių taisyklių dėl oro taršos, yra žingsnis tinkama linkme, ir EESRK pritaria šiam požiūriui.

1.5.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad naujosios aplinkos apsaugos ir transporto taisyklės turi būti papildytos ekonominės paramos priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti naujoves ir kurti naujas švarias technologijas, pavyzdžiui, kuro elementus, elektromobilius ir alternatyvias šildymo ir ventiliacijos sistemas.

1.6.

EESRK yra susirūpinęs, kad nors žemės ūkio sektoriuje padaryta pažanga mažinant oro taršą, to nepakanka. EESRK rekomenduoja, kad ateityje bendra žemės ūkio politika ir kitos finansinės ir investicijų priemonės būtų labiau sutelktos į iniciatyvas, skirtas sumažinti poveikį aplinkai, ir turėtų būti nuoseklesnės ir labiau suderintos paramos ūkininkams teikimo srityje siekiant įgyvendinti programas, kuriomis siekiama šio tikslo. Šiuo atžvilgiu geras sumanymas yra kooperatyvai, kuriuose ūkininkai elektros energiją gali gaminti iš biodujų, gaunamų iš žemės ūkio veiklos atliekų.

1.7.

Tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus kovojant su tarša ir klimato kaita, ir EESRK palankiai vertina tai, jog valstybės narės iš esmės sutarė, kad reikia siekti Paryžiaus susitarimo tikslų. Keitimasis gerąja patirtimi šioje srityje ir Žaliosios diplomatijos tinklas yra labai svarbūs. Be to, reikalingos konkrečios priemonės mažinti teršalus valstybėse narėse siekiant susitarimo tikslų.

1.8.

EESRK primygtinai ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti, nes ši problema yra itin svarbi europiečių sveikatai. EESRK taip pat rekomenduoja valstybėms narėms ir Europos Komisijai kuo glaudžiau bendradarbiauti su pilietine visuomene, taip pat su vietos ir regioninių pilietinės visuomenės organizacijų atstovais siekiant parengti ir įgyvendinti aplinkos apsaugos programas ir visuomenės švietimo, informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas oro kokybės klausimais.

2.   Įžanga

2.1.

Per pastaruosius 20–30 metų oro kokybė Europos Sąjungoje gerokai pagerėjo, nes šioje srityje ES ir valstybės narės vykdė konkrečią politiką. Vykdant šią politiką buvo siekiama užtikrinti tam tikro lygio oro kokybę, kad oro tarša nekenktų arba nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Todėl, nors ES BVP išaugo, teršalų kiekis atmosferoje sumažėjo, pavyzdžiui, amoniako išskiriama 8 % mažiau, o sieros oksidų – 72 % mažiau (1)

2.2.

Oro kokybė yra labai svarbi visuomenės sveikatai. Didžiausi oro taršos šaltiniai yra kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5) ir pažemio ozonas, kuriam tiesioginės įtakos turi į atmosferą išskiriami azoto oksidai (NOx). Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, 8 % visų mirties nuo plaučių vėžio atvejų ir 3 % visų mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų priežastis yra oro tarša smulkiosiomis dalelėmis (2). Dėl šių priežasčių Europos Sąjungoje kasmet pirma laiko miršta daugiau kaip 400 000 žmonių (3).

2.3.

Atsižvelgdami į tai, ES piliečiai vis labiau baiminasi dėl oro taršos lygių (4). Todėl ES ir valstybės narės, pasitelkdamos teisės aktus, nustatė tikslą pasiekti tam tikro lygio oro kokybę, kad oro tarša nekenktų žmonių sveikatai ar aplinkai, ir laipsniškai mažina kenksmingų teršalų kiekį visapusiškai laikydamosi dabartinių ES teisės aktų dėl oro kokybės.

2.4.

Šios srities ES politika grindžiama trimis ramsčiais: — pirmasis ramstis apima aplinkos oro kokybės standartus, kurių visos valstybės narės turėjo laikytis nuo 2005 arba 2010 m. (atsižvelgiant į teršalą); — antrąjį ramstį sudaro nacionaliniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai, kurie neseniai buvo peržiūrėti ir kurie turi būti įgyvendinti iki 2020 ir 2030 m., be to, įtrauktas papildomas teršalas – smulkios kietosios dalelės (KD2,5); — trečiasis ramstis apima išmetamųjų teršalų normas pagrindiniams taršos šaltiniams: transporto priemonėms, laivams, pramonės ir energijos gamybos įrenginiams. Po 2015 m. įvykusio skandalo „Dieselgate“ buvo nustatytas Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio taisyklių rinkinys, ir Komisija pasiūlė naujas mažesnes išmetamo CO2 normas naujiems automobiliams ir furgonams, taip pat naujoms sunkiosioms transporto priemonėms.

2.5.

Pagal 2017 m. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą dėl oro kokybės Europoje, pagrindiniai oro taršos Europoje šaltiniai yra transportas (kelių ir kt.), kuro deginimas prekybinėms, institucinėms ir (arba) namų ūkių reikmėms, energijos gamyba, pramoniniai procesai, žemės ūkio sektorius ir atliekos (5).

2.5.1.

Kalbant apie indėlį į bendrą išmetamą teršalų kiekį, kelių transporto sektoriuje išmetama 39 % azoto oksidų (NOx), 29 % juodosios anglies, 20 % anglies monoksido (CO) ir 11 % kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5. Todėl, pagal Netaršaus judumo dokumentų rinkinį, Komisija siekia nustatyti naujas išmetamo CO2 normas 2025 ir 2030 m. Peržiūrint reglamentus (6) ir rengiant veiksmų planus (7) skatinamos naujos technologijos, pavyzdžiui, kuro elementai, alternatyvieji degalai ir jiems skirta infrastruktūra. Pagal naująją netaršaus judumo dokumentų rinkinio sistemą taip pat rekomenduojama įtraukti traukinių ir sunkvežimių naudojimą siekiant padidinti veiksmingumą (8), įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ir skatinama kurti tolimuosius tolimojo susisiekimo autobusų maršrutus siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir eismo spūstis (9).

2.5.2.

Kuro prekybinėms, institucinėms ir (arba) namų ūkių reikmėms deginimas sudaro didžiąją dalį taršos (42 ir 57 %) kietosiomis dalelėmis (KD2,5 ir KD10), anglies monoksidu (CO) ir juodosios anglies dalelėmis – tai svarbus teršalas, kurio išmetama nevisiškai sudegus iškastiniam kurui ir biomasei. Šiame sektoriuje 2000–2015 m. teršalų vertės buvo daugiau ar mažiau pastovios.

2.5.3.

Elektros ir šilumos energijos gamybos sektoriuose išmetamą teršalų (iš kurių SO2 sudaro 59 %, o NOx – 19 %) kiekį stengtasi mažinti plėtojant alternatyvius energijos išteklius, didinant jų įvairovę, kuriant kogeneracijos būdu gaminamos energijos sistemas, modernizuojant energijos gamybos įrenginius ir gerinant eksploatacines jų savybes, optimizuojant gamybos procesų energijos vartojimo efektyvumą, didinant pastatų energinį naudingumą, taip pat laipsniškai atsisakant deginti iškastinį kurą ir pakeičiant jį metano dujomis.

2.5.4.

Siekiant sumažinti pramonės įrenginių išmetamus teršalus (iš kurių nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) sudaro 50 %, o KD10–17 %), imtasi priemonių, kurios atitinka visoje Europoje galiojančias taisykles. Siekiant užkirsti kelią taršai ir ją stebėti, visi pramoniniai įrenginiai turi turėti leidimus, nustatančius ribines vertes ir numatančius būtinas aplinkos apsaugos priemones.

2.5.5.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio sektoriuje išskiriama 95 % amoniako (NH3) ir 52 % metano (CH4), labai svarbu sumažinti išmetamą šių teršalų kiekį. Priemonės, kuriomis siekiama tai padaryti, apima agronomines priemones (ūkiuose subalansuotai naudojamas azotas, dirbamoje žemėje skatinama augalinė danga ir daržovių pasėliai, kad dirvožemis būtų derlingesnis), gyvulininkystės priemones (mėšlas laikomas uždarose patalpose ir naudojamas biodujų įrenginiuose), energetikos priemones (šildymui naudojama biomasė, plėtojami fotovoltiniai įrenginiai, taip pat mažinamas įprasto kuro naudojimas ir elektros energijos vartojimas) ir agrarinės aplinkosaugos priemones (gerinami ūkininkų profesiniai įgūdžiai, be to, ūkininkai skatinami diegti metodus, kuriuos taikant būtų išmetama mažiau teršalų).

2.6.

EESRK pabrėžia savo susirūpinimą dėl aplinkos būklės. EESRK jau skelbė dėl to pavojų (10) ir pabrėžė, kad „reikia dėti daugiau pastangų siekiant visų pirma užkirsti kelią aplinkos būklės blogėjimui ir kad pirmenybė visuomet turėtų būti teikiama prevencijos strategijai, o ne taisomiesiems veiksmams“ (11).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina priemones, kurių imasi ES siekdama įgyvendinti tikslą pasiekti tam tikro lygio oro kokybę, kad oro tarša nekenktų žmonėms arba aplinkai, tačiau mano, jog šias pastangas ir ES, ir nacionaliniu lygmenimis reikia smarkiai padidinti, nes iki šiol pasiekti rezultatai nėra visiškai patenkinami. Nors mažinant išmetamą teršalų kiekį pažanga padaryta, prastos kokybės oras tebedaro poveikį visuomenės sveikatai (12).

3.2.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu didelėje ES dalyje kietųjų dalelių koncentracija atmosferoje viršija ribines vertes. Dienos ribinės vertės viršijamos 19 % KD10 stebėsenos stočių, o 6 % šių stočių taip pat nustatytos viršytos KD2,5 dienos ribinės vertės. Deja, 2015 m. KD10 ribinių verčių viršijimo poveikį patyrė 19 % ES miestų gyventojų (daugiau negu ankstesniais metais), o KD2,5 ribinių verčių viršijimo poveikį patyrė 7 % ES miestų gyventojų (mažiau negu ankstesniais metais).

3.3.

EESRK norėtų pažymėti, kad Vidurio ir Rytų Europoje milijonai privačių gyvenamųjų namų šildomi deginant medieną ir anglis. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, Vidurio ir Rytų Europoje dėl tokios praktikos dabar išmetama ir ateityje bus išmetama KD2,5 teršalų, kurių kiekis tebėra 2010–2015 m. lygio (13). Reikia daugiau paramos priemonių, kuriomis plačioji visuomenė būtų skatinama pereiti prie švaresnių šildymo būdų.

3.4.

EESRK taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad metinės azoto dioksido (NO2) koncentracijos vertės 22 valstybėse narėse ir 10 % stebėsenos stočių buvo gerokai viršytos, o tam tikrų miestų rajonuose užregistruotos vertės buvo daugiau nei du kartus didesnės už leidžiamąsias ribines vertes.

3.5.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį, kad oro kokybė yra itin svarbi ir žmonėms, ir verslui (14). Todėl Europos ir nacionaliniai sprendimus priimantys asmenys turi imtis praktinių žingsnių, kad šioje srityje būtų sukurta ir įgyvendinta teisinė sistema.

3.6.

EESRK pripažįsta, kad, siekiant sumažinti prekybos ir instituciniuose sektoriuose, taip pat namų ūkiuose išmetamą teršalų kiekį, valstybės narės, remiamos Komisijos, turi ryžtingai skatinti ir padėti gerinti pastatų energinį naudingumą, taip pat elektros energijos ir šilumos gamybos įrenginių eksploatavimą, išplėsti ir modernizuoti miestų centralizuoto šildymo tinklus ir remti alternatyvias oro kondicionavimo sistemas. Šiuo atžvilgiu minėtinas pavyzdys – Europos Centrinio Banko pagrindinė būstinė, kurioje naudojama naujoviška ir aplinkai nekenksminga šildymo ir ventiliacijos sistema.

3.7.

EESRK pažymi, kad būtina atsižvelgti į oro taršą patalpose. Oro, kuriuo kvėpuojame patalpose, kokybė yra itin svarbi mūsų, visų pirma pažeidžiamų žmonių, sveikatai. Rūkymas, virimas, drėgmė, ventiliacijos sistemos, žvakės, valymo medžiagos ploviklių pavidalu, vaškas arba lakas, įvairios statybinės medžiagos – visa tai gali tapti pagrindiniais oro taršos patalpose šaltiniais. Todėl reikia nuoseklios, sveikatai nekenksmingų pastatų politikos.

3.8.

EESRK mano, kad valstybės narės ir Komisija turėtų parengti ir įgyvendinti naują miestų plėtros koncepciją iš dalies dėmesį sutelkdamos į aplinką tausojančios transporto sistemos įgyvendinimą, taikyti paskatas naudotis elektros energija varomomis arba hibridinėmis transporto priemonėmis, naudotis informacinių technologijų taikomosiomis programomis siekiant įspėti gyventojus, kai viršijamos leistinos oro užterštumo ribos, ir remti žaliųjų zonų plėtrą miestuose siekiant iš esmės pagerinti oro kokybę.

3.9.

EESRK mano, kad galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir duomenimis apie oro kokybę yra svarbus veiksnys kovojant su oro tarša (15). Informavimo ir švietimo kampanijos didina visuomenės informuotumą apie oro taršos pavojų ir priemonių, kurių imasi pavieniai asmenys, poveikį. Reikia atkreipti dėmesį į motinų, susirūpinusių taršos poveikiu savo vaikų sveikatai, švaraus oro propagavimo veiksmus ir juos įvertinti. Jų nuomone, galimybių naudotis aplinka apribojimai varžo jų pilietines teises.

3.10.

EESRK palankiai vertina ir nevyriausybinių organizacijų ir pavienių asmenų, kurie ėmėsi teisinių veiksmų siekdami raginti nacionalines valdžios institucijas įgyvendinti papildomas priemones taršai mažinti, veiklą. Tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje, teismų priimti sprendimai buvo palankūs šiuos ieškinius pareiškusiems žmonėms (16).

3.11.

EESRK mano, kad siekiant daryti tikrą poveikį aplinkai, reikia rengti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijas ir nustatyti atsinaujinančiosios energijos tikslus, neslopinant valstybių narių ekonomikos vystymosi.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Komisija daug dėmesio skiria tam, kad būtų neviršijamos motorinių transporto priemonių teršalams nustatytos normos, visų pirma atsižvelgiant į skandalą „Dieselgate“, ir tikrina, kad būtų vykdomi atitinkami ES teisės aktuose nustatyti įpareigojimai.

4.2.

EESRK pritaria Komisijai, kuri paprašė valstybių narių išnagrinėti visus įmanomus pakeitimus ir patobulinimus siekiant, kad šių transporto priemonių išmetamas teršalų kiekis neviršytų galiojančiomis taisyklėmis nustatytų viršutinių ribų ir, jei jos neatitinka šių sąlygų, pasiūlyti su šiuo skandalu susijusias transporto priemones pašalinti iš rinkos privaloma ir (arba) savanoriška tvarka.

4.3.

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai pradėti įsipareigojimų, susijusių su KD10 teršalais, nesilaikymo procedūras prieš 16 valstybių narių ir įsipareigojimų, susijusių su azoto dioksidu (NO2), nesilaikymo procedūras prieš 13 valstybių narių ir rekomenduoja šioms valstybėms kuo greičiau priimti priemones, kuriomis būtų siekiama sutrumpinti arba pašalinti laikotarpius, kai viršijamos taršos ribinės vertės.

4.4.

Komitetas taip pat palankiai vertina Komisijos sprendimą kreiptis į Teisingumo Teismą dėl trijų valstybių narių (Vengrijos, Italijos ir Rumunijos), nes jos nesilaikė KD10 teršalų ribinių verčių, taip pat dėl kitų trijų valstybių narių (Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės), nes jos nesilaikė NO2 teršalų ribinių verčių. Šios šešios valstybės narės laiku nepasiūlė konkrečių ir veiksmingų priemonių, kurios padėtų sumažinti taršą iki leistino lygio.

4.5.

Atsižvelgdamas į didelę motorinių transporto priemonių sukeliamą taršą, EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlytas priemones, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir kurios išdėstytos judumo dokumentų rinkinyje, pavyzdžiui, Netaršių transporto priemonių direktyvoje, naujuose CO2 standartuose tiek automobiliams, tiek sunkiasvorėms transporto priemonėms, alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų plane ir baterijų iniciatyvoje. Šios priemonės taip pat akivaizdžiai sumažins šioje nuomonėje aptariamus išmetamuosius teršalus.

4.6.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlytas naująsias taisykles, kuriomis siekiama gerokai pagerinti su tipo patvirtinimu susijusių procedūrų kokybę ir padidinti jų nepriklausomumą, tikrinti transporto priemones prieš pateikiant jas rinkai ir veiksmingiau atlikti rinkoje jau esančių transporto priemonių patikras. Reglamentu, kuriame bus nustatytos šios taisyklės ir kuris turės įsigalioti 2020 m. rugsėjo mėn., pritariama draudimui naudoti išderinimo įtaisus, siekiama sumažinti transporto priemonių teršalų vertes ir nustatoma perėjimo prie mažataršių ir netaršių transporto priemonių sistema.

4.7.

Atsižvelgiant į didelę žemės ūkio sektoriaus sukeliamą taršą amoniaku (NH3) ir metanu (CH4) (17) reikia imtis aktyvių priemonių siekiant ją sumažinti. EESRK mano, kad, siekiant įgyvendinti programas, kurios gali padėti sumažinti išmetamą teršalų kiekį, ateityje įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką daugiau dėmesio reikia skirti pagalbai pavieniams ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams, kad jiems būtų lengviau sumažinti išmetamą teršalų kiekį, užtikrinant jiems geresnes sąlygas pasinaudoti Europos bankų teikiamu finansavimu. Be to, į būsimas BŽŪP kaimo plėtros programas turėtų būti įtrauktos agrarinės aplinkosaugos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti šių teršalų kiekį.

4.8.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad nors žemės ūkio sektoriuje buvo įgyvendinamos priemonės, nepaisant ūkininkų pastangų 2000–2015 m. išmetamas NH3 ir CH4 kiekis sumažėjo tik 7 % Dėl išaugusio ūkinių gyvūnų skaičiaus ES 6 % padidėjo išmetamas nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekis, visų pirma išsiskiriantis dėl mėšlo, tačiau išmetamas teršalų kiekis, tenkantis kilogramui mėsos sumažėjo.

4.9.

Atmosferos tarša yra tarpvalstybinė problema, todėl EESRK mano, jog būtina, kad valstybės narės veiktų koordinuotai siekdamos tikslų ir laikydamosi principų, dėl kurių susitarta visoje Europos Sąjungoje, taip pat laikytųsi subsidiarumo principo. Tam teiktina pirmenybė, todėl turime remti kuo daugiau tokių iniciatyvų.

4.10.

Komitetas mano, kad, siekiant geriau suderinti Europos ir nacionalinę politiką, Komisija ir valstybės narės turi glaudžiai bendradarbiauti su pilietine visuomene, kad galėtų informuoti visuomenę ir kurti vietos ir regionines programas.

4.11.

EESRK palankiai vertina tai, jog ES išreiškė platų konsensusą Paryžiaus klimato susitarimui, ir mano, kad ES turi stengtis išsaugoti šio konsensuso dvasią ir turi imtis veiksmų nustatytiems tikslams įgyvendinti, o tai taip pat pagerins oro kokybę.

4.12.

EESRK primygtinai ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, rengti strategijas, kuriomis būtų siekiama pašalinti anglis kaip energijos šaltinį. Septynios valstybės narės iš savo energijos rūšių derinio jau pašalino anglis, o dar devynios valstybės narės planuoja tai padaryti (18).

4.13.

EESRK mano, kad ES taip pat turi dalytis gerąja praktika su tarptautiniais partneriais. Negalime nepaisyti atmosferos taršos kitose pasaulio dalyse poveikio, nes tai mums turi ir tiesioginės, ir netiesioginės įtakos. Žaliosios diplomatijos tinklas ir vystymosi politikos nuoseklumas yra svarbesni nei bet kada anksčiau.

---

(1)  Oro kokybė Europoje. 2017 m. ataskaita.

(2)  9 iš 10 žmonių pasaulyje kvėpuoja užterštu oru, tačiau daugiau šalių imasi priemonių.

(3)  Oro kokybė Europoje. 2017 m. ataskaita.

(4)  Specialusis „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 468 „Europos piliečių požiūris į aplinką“.

(5)  Oro kokybė Europoje. 2017 m. ataskaita.

(6)  COM(2017) 0653 final – 2017/0291 (COD)

(7)  COM(2017) 0652 final

(8)  COM(2017) 0648 final – 2017/0290 (COD)

(9)  COM(2017) 0647 final – 2017/0288 (COD)

(10)  OL C 451, 2014 12 16, p. 134.

(11)  OL C 283, 2018 8 10, p. 83.

(12)  Europos Audito Rūmai, specialioji ataskaita Nr. 23/2018.

(13)  Pasaulio sveikatos organizacija „Gyvenamųjų namų šildymas mediena ir anglimis. Poveikis sveikatai ir politikos galimybės Europoje ir Šiaurės Amerikoje“ (angl. Residential heating with wood and coal: health impacts and policy options in Europe and North America).

(14)  Specialusis „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 468 „Europos piliečių požiūris į aplinką“

(15)  Oro kokybė Europoje. 2017 m. ataskaita.

(16)  Europos Audito Rūmai, specialioji ataskaita Nr. 23/2018.

(17)  Markus Amann „Oro taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo priemonės“ (angl. Measures to address air pollution from agricultural sources).

(18)  Apžvalga. Nacionaliniai pareiškimai dėl laipsniško anglių atsisakymo Europoje Anglių atsisakiusi Europa.