EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 23

COM(2017) 618 final

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo
pagal Suomijos paraišką „EGF/2017/005 FI/Retail“

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) finansinės paramos taisyklės nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 1 (toliau – EGF reglamentas).

2.2017 m. birželio 12 d. Suomija pateikė paraišką „EGF/2017/005 FI/Retail“ dėl finansinės paramos iš EGF atleidus darbuotojus 2 ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 47 skyriui (Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą) NUTS 2 lygmens Vakarų Suomijos (FI19, Länsi-Suomi), Helsinkio-Ūsimos (FI1B, Helsinki-Uusimaa), Pietų Suomijos (FI1C, Etelä-Suomi) ir Šiaurės ir Rytų Suomijos (FI1D, Pohjois- ja Itä-Suomi) regionuose.

3.Įvertinusi šią paraišką Komisija, laikydamasi visų EGF reglamento taikytinų nuostatų, padarė išvadą, kad finansinės paramos suteikimo iš EGF sąlygos yra įvykdytos.

PARAIŠKOS SANTRAUKA

PARAIŠKOS VERTINIMAS

Procedūra

4.Suomija paraišką „EGF/2017/005 FI/Retail“ pateikė 2017 m. birželio 12 d., t. y. per 12 savaičių nuo tos dienos, kurią buvo įgyvendinti EGF reglamento 4 straipsnyje nustatyti intervencijos kriterijai. Tą pačią dieną Komisija patvirtino gavusi paraišką ir 2017 m. birželio 19 d. Suomijos paprašė pateikti papildomos informacijos. Papildoma informacija pateikta per šešias savaites nuo prašymo gavimo. 12 savaičių terminas, iki kurio, gavusi tinkamai užpildytą paraišką, Komisija turėtų baigti paraiškos atitikties EGF finansinės paramos suteikimo sąlygoms vertinimą, baigiasi 2017 m. spalio 23 d.

Paraiškos tinkamumas

Susijusios įmonės ir paramos gavėjai

5.Paraiška susijusi su 1 660 darbuotojų, atleistų iš darbo ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 47 skyriui (Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą). Darbuotojai atleisti NUTS 2 lygio regionuose – Vakarų Suomijos (FI19), Helsinkio-Ūsimos (FI1B), Pietų Suomijos (FI1C) ir Šiaurės ir Rytų Suomijos (FI1D) regionuose.

Intervencijos kriterijai

6.Suomija pateikė paraišką laikydamasi EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš įmonių, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename valstybės narės NUTS 2 lygio regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų. Vien tik Helsinkio-Ūsimos regione (FI1B) atleisti 835 darbuotojai.

7.Šios paraiškos ataskaitinis devynių mėnesių laikotarpis – 2016 m. rugpjūčio 3 d. – 2017 m. gegužės 3 d.

Atleistų darbuotojų ir darbo veiklą nutraukusių asmenų skaičiaus apskaičiavimas

8.Apskaičiuotas ataskaitiniu laikotarpiu atleistų darbuotojų skaičius:

–1 660 – nuo darbdavio individualaus įspėjimo apie darbuotojo atleidimą arba apie darbo sutarties nutraukimą dienos.

Reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai

9.Bendras reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų skaičius – 1 660.

Darbuotojų atleidimo sąsaja su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos

10.Siekdama įrodyti darbuotojų atleidimo sąsają su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos, Suomija teigia, kad dėl globalizacijos (internetinės prekybos) mažmeninei prekybai dabar yra didelių pokyčių metas. Pokyčiams įtakos taip pat turi kintantys vartotojų įpročiai, skaitmeninimas ir ekonomikos krizė.

11.Pardavimo internetu mastas didėja jau daugybę metų. Manoma, kad iki 2019 m. 13 proc. visos pasaulio mažmeninės prekybos vyks internete. 2014 m. ši dalis buvo tik 6,3 proc. 7 . Vartotojai pirmenybę ėmė teikti internetinėms parduotuvėms. Pastaruoju metu jie pradėjo dažniau pirkti iš tarptautinių internetinių parduotuvių, įsikūrusių už ES ribų.

12.Pirkimas internetu daro didelį poveikį tradicinių prekybos centrų pardavimo mastui. Didžiausios internetinės parduotuvės yra įsikūrusios Kinijoje, Indijoje ir JAV.

13.Suomijoje 2010–2015 m. mažmeninių produktų pardavimas internetu padidėjo 34 proc. Suomiai, labiau nei kitų Skandinavijos šalių gyventojai, dažniau linkę apsipirkti užsienio internetinėse parduotuvėse 8 . Dėl to Suomijos prekybos centrų pardavimo mastas sumažėjo. Palyginti su 2013 m., 2014 m. prekybos centrų pardavimo mastas sumažėjo 4,3 proc., o 2016 m., palyginti su 2015 m., jis sumažėjo 2,8 proc. 9 .

14.Taip pat labai keičiasi su mažmenine prekyba susijusios darbo vietos. Sistemiškai mažėja visos darbo dienos darbo vietų, nauji darbo pasiūlymai yra darbui ne visą darbo dieną ir šioms darbo vietoms reikia naujų gebėjimų, pvz., IT, prognozavimo, duomenų analizės, komunikacijos, vartotojų informavimo gebėjimų ir logistikos žinių 10 . 43 proc. mažmeninės prekybos darbuotojų yra vyresni nei 45 m. ir neturi pirmiau nurodytų gebėjimų.

15.Iki šio meto pateiktos 8 EGF paraiškos pagal NACE 2 red. 47 skyrių (Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą) 11 .

Darbuotojų atleidimą ir darbo veiklos nutraukimą lemiantys įvykiai

16.Mažmeninės prekybos sektoriuje Suomijoje dirba 7 proc. visų šalies darbuotojų, tačiau šis sektorius atviras jauniems, ne visą darbo dieną dirbantiems ir naujų gebėjimų turintiems darbuotojams. Pirkimo iš ES nepriklausančiose šalyse įsikūrusių internetinių parduotuvių mastas padidėjo nuo 6 proc. (2008 m.) iki 19 proc. (2016 m.) nuo viso pardavimo masto. 32 proc. pirkimo internetu atvejų apsiperkama ES valstybėse narėse įsikūrusiuose internetinėse parduotuvėse, 16 proc. – parduotuvėse, įsikūrusiose už ES ribų. 23 proc. Suomijos tarptautinės internetinės prekybos sudaro prekyba su Kinija 12 .

17.Panaši tendencija reiškiasi kitose ES šalyse; pirkimo internetu iš ES nepriklausančių šalių mastas 2012–2016 m. laikotarpiu padidėjo nuo 13 proc. iki 20 proc., skaičiuojant nuo visų tarptautinių pirkimo internetu atvejų kartu paėmus (šaltinis – Eurostatas).

18.„Anttila Oy“ buvo mažmeninės prekybos įmonė, įsteigta 1952 m. kaip užsakomosios prekybos paštu įmonė. Ji daugiausia prekiavo buitiniais elektronikos prietaisais, drabužiais ir namų apyvokos reikmenimis. „Anttila “ prekybos centrų buvo 23 vietovėse.

19.„Anttila “ jau nemažai metų veikė nuostolingai, visų pirma dėl bendro prekybos centrų verslo modelio nuosmukio. Įmonė dėjo pastangas savo pelningumui atkurti. Ji buvo rekapitalizuota, taip pat pasikeitė savininkas. „Anttila“ taip pat sumažino darbuotojų skaičių (2015 m.) 13 .

20.Nors buvo dėtos visos pastangos, įmonės pinigų srautas ir pelningumas toliau mažėjo, visų pirma dėl tarptautinės internetinės prekybos. Įmonė ieškojo išorinių finansinių išteklių, tačiau nesėkmingai 14 .

21.Klientų skaičius „Anttila“ prekybos centruose kasmet sumažėdavo 10–20 proc. Dėl skaitmeninimo ir internetinės prekybos „Anttila“ prekybos centruose visiškai smuko prekyba muzika, filmais, žaidimais ir namų apyvokos reikmenimis 15 .

22.2016 m. ji buvo priversta skelbti bankrotą. Įspėjimai apie atleidimą iš darbo buvo įteikti visiems 1 222 darbuotojams. 2017 m. „Anttila“ buvo visiškai uždaryta. Darbo taip pat neteko „Anttila“ patronuojamosios įmonės „Oy Vallila“ darbuotojai.

23.„Anttila“ pardavimo mastui įtakos taip pat turėjo ekonomikos nuosmukis Suomijoje 16 . „Anttila“ darbuotojai dirbdavo 30–35 valandas per savaitę. Dabar siūlomos laisvos 12 valandų per savaitę darbo vietos.

24.„Stockmann“ yra Suomijos tradicinis prekybos centrų tinklas, žinomas kaip aukštos kokybės produktų prekybos vieta. „Stockmann“ susidūrė su panašaus pobūdžio problemomis kaip „Anttila“, tačiau mažesniu mastu 17 .

25.„Stockmann“ savo finansinę padėtį ir padėtį rinkoje pradėjo gerinti 2015 m. 2017 m. buvo uždaryta parduotuvė Oulu mieste. Šiuo metu tinklas turi tik šešis prekybos centrus. „Stockmann“ problemos iš dalies yra susijusios su e. prekyba, kintančiais apsipirkimo įpročiais ir menku vartotojų pasitikėjimu ekonomika 18 .

26.2012–2016 m. „Stockmann“ klientų skaičius sumažėjo daugiau kaip 40 proc. Per tą patį laikotarpį pardavimo apyvarta sumažėjo 38 proc. Veiklos marža tapo neigiama 19 .

Tikėtinas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regiono ar šalies ekonomikai ir užimtumui

27.Poveikį patyrė visi keturi NUTS 2 lygio Suomijos regionai. Labiausiai paveiktas yra Helsinkio-Ūsimos regionas (prarastos 835 darbo vietos). 2017 m. kovo mėn. Suomijoje buvo 317 251 darbo ieškančių bedarbių. Tai 10,3 proc. darbingo amžiaus žmonių. 38 proc. iš jų buvo vyresni nei 50 metų 20 . Kiekvienai laisvai darbo vietai teko 6 bedarbiai. 4 proc. visų bedarbių anksčiau dirbo prekybos sektoriuje 21 .

Vakarų Suomija

28.Pirkanmos srityje 22 mažmeninė ir didmeninė prekyba sudaro didelę visų sektorių apyvartos dalį (apie 30 proc). Regiono ekonomika pamažu atsigauna dėl eksporto pramonės ir statybų sektoriaus plėtros.

29.2017 m. kovo mėn. Pirkanmos ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centre užsiregistravusių bedarbių skaičius siekė 31 577. Tai 12,9 proc. darbingo amžiaus žmonių – skaičius, didesnis už šalies vidurkį 23 .

30.„Anttila“ prekybos centrų tinklas buvo svarbus regiono darbdavys. Sunkiausia naują darbą susirasti vyresniems nei 50 metų asmenims.

Helsinkis-Ūsima

31.2017 m. kovo pabaigoje Ūsimos regione buvo 86 659 darbo ieškantys bedarbiai ir tai sudarė 10,3 proc. darbingo amžiaus žmonių.

32.2017 m. kovo mėn. buvo 34 942 ilgalaikiai bedarbiai. Vyresni nei 50 metų asmenys sudarė 36 proc. visų darbo ieškančių bedarbių 24 .

Pietų Suomija

33.„Anttila“ buvo vienas didžiausių mažmeninės prekybos sektoriaus darbdavių Turku mieste. Užsidarius „Anttila“ tinklo parduotuvėms prarasta nemažai darbo vietų.

34.Šio regiono nedarbo lygis siekia 11,6 proc. Įmonės įdarbina jaunus darbuotojus į darbo ne visą darbo dieną vietas. Daug bedarbių yra vyresni nei 50 metų 25 .

35.2017 m. pavasario pabaigoje regiono pietvakarinėje srityje buvo maždaug 26 224 bedarbiai. Tai 11,6 proc. darbingo amžiaus žmonių. Be to, dar 10 600 žmonių naudojosi užimtumo skatinimo paslaugomis 26 .

Šiaurės ir Rytų Suomija

36.„Stockmann“ ir „Anttila“ buvo svarbūs mažmeninės prekybos sektoriaus darbdaviai Oulu srityje. Šiems tinklams nutraukus veiklą mieste atleista daug darbuotojų, daug jų priklausė vyresnio amžiaus grupėms.

37.Nedarbo lygis Oulu srityje tebėra aukštas. 2017 m. kovo mėn. buvo 25 928 bedarbiai. Be to, Užimtumo ir ekonominės plėtros tarnybos (toliau – TE tarnybos) maždaug 9 650 žmonių teikė užimtumo skatinimo paslaugas 27 .

Tiksliniai paramos gavėjai ir siūlomi veiksmai

Tiksliniai paramos gavėjai

38.Apskaičiuota, kad priemonėmis pasinaudos 1 500 atleistų darbuotojų. Šių darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį, pilietybę ir amžiaus grupę:

Siūlomų veiksmų tinkamumas

39.Prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, kurios bus teikiamos atleistiems darbuotojams, apima toliau išvardytus veiksmus.

–Konsultuojamojo ugdymo priemonės ir kitos parengiamosios priemonės. Jos apima darbo paieškos mokymus pasitikėjimui savimi stiprinti ir darbo paieškos gebėjimams atnaujinti. Į tai taip pat įeina individualus konsultuojamasis ugdymas darbe.

–Užimtumas ir kitos su verslu susijusios priemonės. Šios priemonės tikslas – teikti informaciją, ekspertų paslaugas ir konsultuoti planuojant iš naujo įdarbinti naudos gavėjus, taikant internetines paslaugas, orientuojant profesijos ir darbo paieškos klausimais, teikiant darbo pasiūlymus, nustatant kompetenciją, vertinant darbo gebėjimus, suteikiant galimybę pabandyti darbą.

–Kursai. Šios priemonės tikslas – teikti profesinio, tęstinio, prisitaikymo prie pokyčių mokymo ir profesinio perkvalifikavimo kursus. Ji apima ir verslumo paramos kursus. Šie kursai bus pritaikyti tikslinėms grupėms.

–Veiklos pradžios dotacijos. Šios dotacijos tikslas – paskatinti pradėti verslo veiklą ir didinti atskirų asmenų užimtumą. Veiklos pradžios dotacija padeda laipsniškai pradėti ir sukurti visos darbo dienos etatą atitinkantį verslą. Ji teikiama ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Su dotacijomis taip pat siejamos mokymo ir konsultuojamojo ugdymo paslaugos.

–Bandomieji konsultuojamojo ugdymo projektai. Vykdant vyresniems nei 50 metų paramos gavėjams skirtą bandomąjį projektą bus nagrinėjamos fizinės, psichinės ir kitos priežastys, kurios gali kliudyti iš naujo įsidarbinti. Be to, kai kuriems naudos gavėjams gali reikėti intensyvaus orientavimo paslaugų.

–Darbo užmokesčio subsidija. Ši subsidija bus skiriama įsidarbinimui naujoje darbo vietoje remti, sumažinant darbo užmokesčio sąnaudas. Darbo užmokesčio subsidija padengs 30–50 proc. darbo užmokesčio sąnaudų ir bus mokama darbdaviui. Subsidija bus mokama 6–18 mėn., priklausomai nuo nedarbo laikotarpio trukmės.

–Išmoka kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms. Ji gali būti skiriama darbo ieškančiam asmeniui kelionės ir apgyvendinimo išlaidomoms, patirtoms ieškant darbo ar užimtumo skatinimo mokymo metu, padengti.

40.Čia aprašyti siūlomi veiksmai yra aktyvios darbo rinkos priemonės, priskiriamos prie tinkamų finansuoti veiksmų, apibrėžtų EGF reglamento 7 straipsnyje. Šie veiksmai neatstoja pasyvių socialinės apsaugos priemonių.

41.Suomija pateikė prašomą informaciją apie veiksmus, kurių susijusi įmonė privalo imtis pagal nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis. Ji patvirtino, kad tokie veiksmai negali būti pakeisti EGF finansine parama.

Biudžeto sąmata

42.Numatomos bendros išlaidos sudaro 4 165 600 EUR, iš kurių prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms skiriama 3 906 600 EUR, o išlaidų parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai – 259 000 EUR.

43.Bendra iš EGF prašomos finansinės paramos suma yra 2 499 360 EUR (60 proc. visų išlaidų).

44.Lentelėje nurodytiems veiksmams, kaip ir veiksmams pagal EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą, skirtos išlaidos neviršija 35 proc. bendrų išlaidų, skirtų suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui. Suomija patvirtino, kad šie veiksmai taikomi tik tuo atveju, jeigu tiksliniai paramos gavėjai patys aktyviai dalyvauja ieškant darbo ar mokymo veikloje.

45.Suomija patvirtino, kad investicijų, skirtų savarankišką veiklą ar verslą pradedantiems asmenims ir įmonę perimantiems darbuotojams, sąnaudos neviršys 15 000 EUR vienam paramos gavėjui.

Išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis

46.2016 m. rugpjūčio 3 d. Suomija tiksliniams paramos gavėjams pradėjo teikti individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas. Todėl šių veiksmų išlaidos bus laikomos tinkamomis finansuoti EGF lėšomis nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. birželio 12 d.

47.2016 m. rugpjūčio 3 d. Suomija patyrė pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF paramos įgyvendinimu. Todėl parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EGF finansinės paramos lėšomis nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.

Nacionalinių ar Sąjungos fondų finansuojamų veiksmų papildomumas

48.Nacionalinio išankstinio finansavimo ar bendro finansavimo dalis skiriama pagal Ekonomikos ir užimtumo ministerijos administracinio padalinio valstybinių užimtumo tarnybų biudžeto eilutę. Kai kurios paslaugos taip pat bus finansuojamos kaip ekonominės plėtros centrų (toliau – ELY centrai) ir TE tarnybų veiklos išlaidos. Techninės paramos užduotys bus finansuojamos kaip Ekonomikos ir užimtumo ministerijos ir ELY centrų veiklos išlaidos. Bus stengiamasi visų veiksmų ir užduočių įgyvendinimui suteikti nacionalinį išankstinį finansavimą.

49.Suomija patvirtino, kad pirmiau aprašytoms priemonėms, kurioms skiriama finansinė parama iš EGF, nebus skiriama finansinė parama pagal kitas Sąjungos finansines priemones.

Tvarka, pagal kurią buvo konsultuotasi su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis

50.Suomija nurodė, kad suderintas individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su Ūsimos, Pirkanmos, Šiaurės Pohjanmos ir Pietvakarių Suomijos ELY centrų bei Ūsimos TE tarnybos atstovais. Taip pat buvo įtraukti „Anttila“ ir profesinių sąjungų atstovai (PAM, Paslaugų sektoriaus profesinių sąjungų asociacija).

51.Ekonomikos ir užimtumo ministerija įsteigė darbo grupę, kurią sudaro visų pirmiau nurodytų vietos ir regionų valdžios institucijų, „Anttila“ ir PAM atstovai. Ši darbo grupė sprendžia iš prekybos sektoriaus atleistų darbuotojų klausimą; ji dalyvavo rengiant EGF paraišką.

Valdymo ir kontrolės sistemos

52.Paraiškoje pateiktas valdymo ir kontrolės sistemos aprašas, kuriame nurodyta susijusių įstaigų atsakomybė.

–Suomija Komisijai pranešė, kad finansinę paramą administruos Ekonomikos ir užimtumo ministerija, kuri veikia kaip EGF vadovaujančioji ir tvirtinančioji institucija ir EGF lėšas paskirstanti tarpinė institucija. EGF valdymo funkcijos priskirtos Užimtumo ir verslumo departamentui.

–Tvirtinimo funkcijos priskirtos Žmogiškųjų išteklių ir administracijos skyriui. Išmokos paramos gavėjams skiriamos per ELY centrus ir TE tarnybas.

–Nepriklausomas vidaus audito padalinys yra atsakingas už auditą, jis veikia prie Ekonomikos ir užimtumo ministerijos nuolatinio sekretoriato.

Susijusios valstybės narės prisiimti įsipareigojimai

53.Suomija suteikė visas būtinas garantijas, kad:

–suteikiant galimybę naudotis siūlomais veiksmais ir juos įgyvendinant bus laikomasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo;

–buvo laikytasi nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytų su kolektyviniu atleidimu susijusių reikalavimų;

–darbuotojus atleidusios įmonės, tęsusios veiklą po atleidimo, patenkino visus teisinius reikalavimus, susijusius su atleidimais, ir tinkamai parėmė tuos darbuotojus;

–siūlomi veiksmai nebus finansiškai remiami iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones ir bus išvengta bet kokio dvigubo finansavimo;

–siūlomi veiksmai papildys struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus;

–finansinė parama EGF lėšomis atitiks procedūrines ir materialines Sąjungos taikomas valstybės pagalbos taisykles.

POVEIKIS BIUDŽETUI

Biudžeto pasiūlymas

54.EGF lėšų didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa 28 , 12 straipsnyje.

55.Išnagrinėjusi paraišką pagal taikytinas EGF reglamento 13 straipsnio 1 dalies sąlygas ir atsižvelgusi į tikslinių paramos gavėjų skaičių, siūlomus veiksmus ir numatytas išlaidas, Komisija siūlo iš EGF mobilizuoti 2 499 360 EUR sumą, atitinkančią 60 proc. siūlomų veiksmų bendrų išlaidų, kad būtų suteikta finansinė parama pagal pateiktą paraišką.

56.Siūlomą sprendimą mobilizuoti EGF lėšas bendrai priims Europos Parlamentas ir Taryba, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 29 13 punkte.

Susiję teisės aktai

57.Komisija, pateikdama šį pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas, Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat pateikia pasiūlymą pervesti 2 499 360 EUR sumą į atitinkamą biudžeto eilutę.

58.Kartu su šiuo pasiūlymu dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas Komisija kaip įgyvendinimo aktą priims sprendimą dėl finansinės paramos, kuris įsigalios tą dieną, kurią Europos Parlamentas ir Taryba priims siūlomą sprendimą mobilizuoti EGF lėšas.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo
pagal Suomijos paraišką „EGF/2017/005 FI/Retail“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 30 , ypač į jo 15 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 31 , ypač į jo 13 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) tikslas – teikti paramą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, nutraukusiems darbo veiklą dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, atsiradusių dėl tebesitęsiančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės arba dėl naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)EGF lėšų didžiausia metinė suma neturi viršyti 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 32 12 straipsnyje;

(3)2017 m. birželio 12 d. Suomija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl atleistų darbuotojų ekonomikos sektoriuje, kuris pagal Europos bendrijos statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (NACE) priskiriamas 2 red. 47 skyriui (Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą) teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) 33 2 lygmens Vakarų Suomijos (FI19, Länsi-Suomi), Helsinkio-Ūsimos (FI1B, Helsinki-Uusimaa), Pietų Suomijos (FI1C, Etelä-Suomi) ir Šiaurės ir Rytų Suomijos (FI1D, Pohjois- ja Itä-Suomi) regionuose. Paraiška buvo papildyta papildoma informacija pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 8 straipsnio 3 dalį. Paraiška atitinka EGF finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 13 straipsnyje;

(4)todėl finansinei paramai pagal Suomijos pateiktą paraišką suteikti iš EGF turėtų būti mobilizuota 2 499 360 EUR suma;

(5)siekiant kuo greičiau mobilizuoti EGF lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2017 finansinių metų Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 2 499 360 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.  

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Jis taikomas nuo [the date of its adoption]*.

Priimta Briuselyje

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(2) Pagal EGF reglamento 3 straipsnį.

(3) 2012 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1046/2012, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nuostatos dėl naujojo regionų suskirstymo laiko eilučių perdavimo (OL L 310, 2012 11 9, p. 34).

(4) OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(5) Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 7 straipsnio ketvirtos pastraipos nuostatų.

(6) Darbuotojai atleisti iš dviejų didelių prekybos centrų tinklų („Anttila“ ir „Stockman“) ir iš vienos patronuojamosios įmonės („Vallila“). „Anttila“ ir „Vallila“ visiškai nutraukė veiklą.

(7) http://www.emarketer.com/public_media/docs/....2016_Worldwide_ECommerce_Report.pdf

(8) http://kauppa.fi/eng/press_releases/e_commerce_of_goods_increasing_despite_recession_24804 http://www.postnord.fi/globalassets/suomi/tutkimukset/e-commerce-in-nordics-2017_eng_low.pdf ,

(9) http://tilastokeskus.fi/til/klv/2016/12/klv_2016_12_2017-02-15_tie_002_en.html http://tilastokeskus.fi/til/klv/2014/12/klv_2014_12_2015-02-12_tie_002_en.html ,

(10)

    http://www.stat.fi/til/tyti/2016/13/tyti_2016_13_2017-04-12_kat_002_en.html

(11) „EGF/2010/010 CZ/Unilever“, „EGF/2010/016_ES/Aragon retail“, „EGF/2011/004 EL/ALDI Hellas“, „EGF/2014/009 EL/Sprider Stores“, „EGF/2014/013 EL/Odyssefs Fokas“, „EGF/2015/011 GR/Supermarket Larissa“, „EGF/2016/005 NL/Drenthe Overijssel Retail“, „EGF/2017/003 GR/Attica retail“.

(12) http://www.postnord.com/en/media/publications/

(13)

    http://www.helsinkitimes.fi/business/14110-anttila-declares-bankruptcy.html

(14)

    https://www.statista.com/statistics/243872/number-of-employees-in-the-e-commerce-segment-in-china

(15)

    http://www.ifpi.org/downloads/GMR2016.pdf

(16)

    http://www.reuters.com/article/stockmann-seppala-idUSL6N0VC0NQ20150202

(17)

    https://ek.fi/wp-content/uploads/Luottamusindikaattori1412eng.pdf

(18)

    http://tilastokeskus.fi/til/kbar/2016/07/kbar_2016_07_2016-07-27_tie_001_en.html

(19)

    https://fashionunited.uk/news/retail/a-challenging-turnaround-ahead-for-the-owner-of-lindex/2015062216813

(20)

    https://julkaisut.valtioneuvosto.fi/handle/10024/79319

https://julkaisut.valtioneuvosto.fi/handle/10024/79798

(21)

    https://www.ammattibarometri.fi

(22) 28–30 ir 33–38 straipsniuose „sritys“ reiškia NUTS 3 lygio regionus.

(23)

    https://julkaisut.valtioneuvosto.fi/handle/10024/79319

(24)

    https://julkaisut.valtioneuvosto.fi/handle/10024/79798

(25)

    https://www.ammattibarometri.fi

(26)

    https://julkaisut.valtioneuvosto.fi/handle/10024/79319

(27)

    https://julkaisut.valtioneuvosto.fi/handle/10024/79319

(28) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(29) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(30) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(31) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(32) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(33) 2012 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1046/2012, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nuostatos dėl naujojo regionų suskirstymo laiko eilučių perdavimo (OL L 310, 2012 11 9, p. 34).