52017PC0487

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 09 13

COM(2017) 487 final

2017/0224(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema

{SWD(2017) 297 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Kadangi tiesioginės užsienio investicijos yra svarbus augimo, darbo vietų ir inovacijų šaltinis, jos visada buvo svarbios Europos Sąjungos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Jos davė daug naudos Sąjungai ir jos piliečiams, nes jos remia Komisijos Investicijų plano Europai tikslus ir prisideda prie kitų Sąjungos projektų ir programų. Todėl ES palaiko investicijoms atvirą aplinką ir yra palanki užsienio investicijoms.

Naujausiame 2017 m. gegužės 10 d. paskelbtame diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Komisija patvirtino, kad „atvirumas užsienio investicijoms tebėra vienas svarbiausių ES principų ir kartu tai svarbus ekonomikos augimo šaltinis“, bet kartu ji pripažįsta, kad esama susirūpinimo, kad „užsienio investuotojai, tiksliau valstybinės įmonės, strateginiais sumetimais perima svarbių technologijų turinčias Europos bendroves“ ir „dažnai ES investuotojai neturi tokių pačių teisių investuoti šalyje, iš kurios ateina šios investicijos“. Komisija patvirtino, kad „tokius klausimus reikia atidžiai išnagrinėti ir imtis atitinkamų veiksmų“.

Sąjungos atvirumas tiesioginėms užsienio investicijoms nesikeis, bet jį turi lydėti tvirta ir veiksminga politika, kad, viena vertus, atsivertų kitų šalių ekonomika ir būtų užtikrinta, jog visi vadovautųsi vienodomis taisyklėmis, ir, kita vertus, nuo investicijų, galėsiančių pakenkti teisėtiems Sąjungos arba jos valstybių narių interesams, būtų apsaugotas svarbiausias Europos turtas. Prie šio pasiūlymo pridedamame Komisijos komunikate pateikiama plati atsakomųjų politikos priemonių, skirtų globalizacijos uždaviniams spręsti tiesioginių užsienio investicijų srityje, apžvalga. Šiuo pasiūlymu teikiamos atsakomosios politikos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti teisėtus interesus, kiek tai susiję su tiesioginėmis užsienio investicijoms, keliančiomis susirūpinimą dėl Sąjungos arba jos valstybių narių saugumui ar viešajai tvarkai.

Reglamento projektu siekiama valstybėms narėms ir tam tikrais atvejais Komisijai sukurti tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistemą ir kartu sudaryti sąlygas valstybėms narėms atsižvelgti į savo individualią padėtį ir nacionalines aplinkybes.

Siūlomu reglamentu tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmą 1 taikančioms arba ketinančioms taikyti valstybėms narėms suteikiamas teisinis tikrumas, atsižvelgiant į Sąjungos išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje, kuri apima tiesiogines užsienio investicijas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies e punktą ir 207 straipsnio 1 dalį.

Siūlomoje įgalinančioje sistemoje atsižvelgiama į įvairią valstybių narių praktiką, susijusią su tiesioginių užsienio investicijų tikrinimu. Šiuo metu beveik pusė valstybių narių turi nustačiusios tikrinimo mechanizmus, o likusi dalis jų neturi. Be to, skiriasi galiojančių tikrinimo mechanizmų taikymo sritis ir procedūros: ex ante arba ex post; savanoriškas arba privalomas pranešimas; bendra arba sektorinė aprėptis; bendrovės arba turtas; taikoma kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių arba tik trečiųjų šalių investicijoms ir t. t. 2

Siūlomu reglamentu nereikalaujama, kad valstybės narės priimtų arba paliktų galioti tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmą. Juo siekiama sukurti valstybes nares, kurios jau turi arba ketina nustatyti tikrinimo mechanizmą, įgalinančią sistemą ir užtikrinti, kad visi tokie tikrinimo mechanizmai atitiktų tam tikrus bazinius reikalavimus, pvz., teisminio teisių gynimo galimybė sprendimų atveju, įvairių trečiųjų šalių nediskriminavimas ir skaidrumas.

Toliau siekiama sukurti valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo mechanizmą, kad jos informuotų vienos kitas apie tiesiogines užsienio investicijas, kurios gali kelti grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai, ir tarpusavyje keistųsi susijusia informacija. Taikant šį bendradarbiavimo mechanizmą taip pat turėtų būti sudarytos galimybės rengti išsamias valstybių narių ir Komisijos diskusijas ir geriau koordinuoti visus valstybės narės arba valstybių narių priimamus sprendimus dėl tikrinimo. Be to, dėl bendradarbiavimo mechanizmo pagerėtų valstybių narių ir Komisijos informuotumas apie planuojamas arba padarytas tiesiogines užsienio investicijas, kurios gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai.

Siūlomame reglamente taip pat nustatyta, kad Komisija gali atlikti tikrinimą saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais, jeigu tiesioginės užsienio investicijos gali daryti poveikį projektams ar programoms, susijusiems su Sąjungos interesais. Todėl, be galiojančių sektorinių Sąjungos teisės aktų, siūlomame reglamente nustatyta papildoma tokių projektų ir programų apsaugos priemonė.

Siekiant numatyto valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo ir siekiant sudaryti sąlygas tiksliniam tikrinimui, kurį atliktų kita susijusi valstybė narė arba Komisija tais atvejais, kai gali būti daromas poveikis Sąjungos svarbos projektams ar programoms, pagal siūlomą reglamentą valstybės narės turi informuoti kitas valstybes nares ir Komisiją apie visas pagal jų nacionalinę tikrinimo mechanizmo sistemą tuo metu tikrinamas tiesiogines užsienio investicijas. Siūlomu bendradarbiavimo mechanizmu valstybėms narėms bus sudarytos sąlygos pareikšti susirūpinimą dėl tiesioginių užsienio investicijų į kitą valstybę narę ir pateikti pastabų. Komisija taip pat gali pateikti neprivalomą nuomonę apie tokias tiesiogines užsienio investicijas. Galiausiai siūloma, kad valstybės narės ir Komisija galėtų konkrečiais atvejais prašyti tam tikros pagrindinės informacijos, susijusios su konkrečiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, kad galėtų tiksliau įvertinti, ar tokios investicijos daro poveikį saugumui ar viešajai tvarkai arba kelia tokio poveikio grėsmę.

Šis pasiūlymas neturėtų būti laikomas iniciatyva pagal Reglamentavimo kokybės programą.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymo tikslas – remti bendrus Sąjungos politikos tikslus, nustatytus Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, visų pirma, susijusius su santykiais su plačiuoju pasauliu siekiant skatinti Sąjungos vertybes ir interesus ir prisidėti prie jos piliečių, taikos, saugumo ir laisvos bei sąžiningos prekybos apsaugos.

Pasiūlymas visiškai atitinka 2015 m. Komunikatą „Prekyba visiems“ 3 , kuriuo siekiama sukurti taisyklėmis pagrįstą režimą, skirtą, inter alia, investicijoms, ir 2017 m. gegužės 10 d. paskelbtą Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo.

Siūlomu reglamentu siekiama tinkamos pusiausvyros tarp, viena vertus, teisėto susirūpinimo dėl tam tikrų tiesioginių užsienio investicijų ir, kita vertus, poreikio išsaugoti atvirą ir palankų tokių investicijų į Sąjungą režimą, kuris kartu būtų visiškai suderintas su ES teise ir tarptautiniais įsipareigojimais. Prie šio pasiūlymo pridedamas komunikatas, kuriame išdėstytas platesnis šio pasiūlymo kontekstas.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūlomas reglamentas papildys kitas Sąjungos politikos sritis ir iniciatyvas, yra su jomis suderintas, bet poveikio joms nedaro. Pirmiausia tai bus susiję su toliau nurodytomis politikos sritimis ir iniciatyvomis:

Laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė

Tiesioginės užsienio investicijos yra kapitalo judėjimas pagal SESV 63 straipsnį. SESV 63 straipsniu draudžiami bet kurie kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Investicijų tikrinimo mechanizmai gal būti laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kurį prireikus ir, jei jis proporcingas Sutartyje nustatytiems tikslams, galima pateisinti ir viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo požiūriu (SESV 65 straipsnis), arba privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, kuriuos privalomaisiais pripažįsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Kaip išaiškinta Teisingumo Teismo praktikoje, nepaisant to, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinius poreikius, gali savo nuožiūra nustatyti su viešąja tvarka ir visuomenės saugumu susijusius reikalavimus 4 , jos negali tų viešųjų interesų apibrėžti vienašališkai, be jokios ES institucijų kontrolės, ir turi juos griežtai apibrėžti: jais remtis galima tik tuomet, kai pagrindiniams visuomenės interesams kyla tikras ir pakankamai didelis pavojus 5 . Pagrindinių laisvių apribojimai turi būti taikomi tinkamai, jais nepiktnaudžiaujama ginant vien ekonominius interesus. Be to, investicijų tikrinimo mechanizmai turėtų atitikti ES teisės bendruosius principus, visų pirma, proporcingumo ir teisinio tikrumo principus. Vadovaujantis šiais principais, turi būti nustatyta nediskriminuojanti ir pakankamai tiksli investicijų tikrinimo procedūra ir kriterijai. Galimi investuotojai turi iš anksto žinoti, kad tokių mechanizmų esama, ir turėti galimybę imtis teisminių teisių gynimo priemonių.

Siūlomas reglamentas šiuos reikalavimus atitinka. Juo patvirtinama, kad valstybės narės saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais gali tikrinti tiesiogines užsienio investicijas, ir nustatomi valstybių narių tikrinimo mechanizmams keliami pagrindiniai procedūriniai reikalavimai, tokie kaip skaidrumas, skirtingų trečiųjų šalių nediskriminavimas ir teisminės teisių gynimo priemonės.

Tiesioginėmis užsienio investicijomis trečiosios šalies investuotojui gali būti sudaryta galimybė įsisteigti ES, pvz., kai investavus įsigyjamas ES įsikūrusio ūkio subjekto kontrolinis akcijų paketas. SESV 49 straipsniu draudžiami visi vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai. Nors SESV 63 straipsnis taip pat taikomas kapitalo iš trečiųjų šalių judėjimui, SESV 49 straipsnis nėra taikomas trečiosios šalies nacionalinių subjektų įsisteigimui ES. Todėl siūlomas reglamentas neturi poveikio Sutarties nuostatoms dėl įsisteigimo laisvės.

ES Susijungimų reglamentas

Tiesioginės užsienio investicijos gali tapti susijungimu, įsigijimu ar bendrosios įmonės įsteigimu, lemiančiu koncentraciją, kuriai taikomas ES Susijungimų reglamentas 6 . Tokių koncentracijų atveju pagal ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalį valstybėms narėms leidžiama imtis atitinkamų priemonių teisėtiems, su Sąjungos teisės bendraisiais principais ir kitomis nuostatomis suderinamiems interesams apsaugoti. 21 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje visuomenės saugumas, žiniasklaidos pliuralizmas ir prudencinės taisyklės aiškiai nurodomi kaip teisėti interesai. Jei, siekiant apsaugoti šiuos interesus, pagal siūlomą reglamentą priimti tikrinimo sprendimai suderinami su Sąjungos teisės bendraisiais principais ir kitomis nuostatomis, apie juos pranešti Komisijai pagal ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą nereikia. Tačiau, jei valstybė narė taikydama siūlomą reglamentą ketins priimti tikrinimo sprendimą, siekdama apsaugoti kitus viešuosius interesus, apie sprendimą ji turės pranešti Komisijai pagal ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, jei atvejis bus susijęs su koncentracija, kuriai taikomas ES Susijungimų reglamentas. Komisija užtikrins siūlomo reglamento ir ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalies nuoseklų taikymą 7 . Jei atitinkama abiejų reglamentų taikymo sritis iš dalies sutampa, siūlomo reglamento 1 straipsnyje nustatytos tikrinimo priežastys ir ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodyti teisėti interesai turėtų būti aiškinami nuosekliai, nedarant poveikio nacionalinių priemonių, skirtų šiems interesams apsaugoti, atitikties Sąjungos teisės bendriesiems principams arba kitoms nuostatoms vertinimui.

Energetika

Per daugelį metų Sąjunga priėmė teisės aktų, kuriais tobulinamas Sąjungos ir jos valstybių narių energetikos srities tiekimo saugumas. Pagal Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų direktyvą 8 valstybės narės turi nustatyti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir parengti saugumo planus. Elektros energijos ir Dujų direktyvose, įeinančiose į vadinamąjį trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį (Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 9 ; Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 10 ), yra nuostatų, kuriomis nurodoma įvertinti, kokie būtų padariniai tiekimo saugumui atitinkamoje valstybėje narėje ir visoje ES, jei valstybės narės gamtinių dujų ar elektros energijos perdavimo sistemą kontroliuotų trečiosios šalies operatorius. Be to, Reglamente dėl dujų tiekimo saugumo 11 ypatingas dėmesys skiriamas tiekimo saugumo problemoms ir valstybėms narėms nurodyta rizikos vertinimą atlikti nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, įvertinant visus galimus gamtinių dujų sistemos, įskaitant su infrastruktūros objektų kontrole, susijusius rizikos dėl trečiosios šalies subjektų vykdomo tiekimo saugumo veiksnius, ir parengti išsamius prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kuriuose būtų numatytos šios rizikos mažinimo priemonės. Be to, elektros energijos sektoriuje panašios nuostatos įtrauktos į pasiūlymą dėl pasirengimo valdyti riziką 12 . Taip pat elektros energijos įmonės aiškiai įtrauktos į Direktyvą dėl tinklų infrastruktūros saugumo 13 kaip esminių paslaugų teikėjos.

Žaliavos

Spręsdama vis labiau opesnį vertingų žaliavų užtikrinimo Sąjungos ekonomikai klausimą, Komisija 2008 m. parengė Europos žaliavų iniciatyvą. Šioje integruotoje strategijoje nustatomos tikslinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti ir pagerinti ES prieigą prie žaliavų. Vienas iš iniciatyvos prioritetinių veiksmų buvo sudaryti ES svarbiausių žaliavų sąrašą. Į šį sąrašą įtrauktos žaliavos, kurių ekonominė reikšmė ir tiekimo rizika pasiekė arba viršijo slenkstinę vertę. Pirmąjį sąrašą Komisija parengė 2011 m. ir vėliau įvykdė įsipareigojimą jį atnaujinti ne rečiau kaip kas trejus metus, siekiant atsižvelgti į rinkos, gamybos ir technologijų raidą 14 . Antrasis sąrašas paskelbtas 2014 m., o naujausias sąrašas skelbiamas tuo pačiu metu kaip šis reglamentas.

Svarbiausių žaliavų sąrašas turėtų padėti paskatinti svarbiausias žaliavas gaminti Europoje ir palengvinti naujos gavybos ir perdirbimo veiklos radimąsi. Pastaraisiais metais į svarbiausių žaliavų sąrašą Komisija atsižvelgė imdamasi įvairiausių veiksmų prekybos, tarptautinių santykių, mokslinių tyrimų ir inovacijų, žinių bazės ir žiedinės ekonomikos srityse. ES remia papildomas politikos iniciatyvas, kurių imasi valstybės narės, be kita ko, dalyvaujančios rengiant svarbiausių žaliavų sąrašą.

Kibernetinis saugumas ir elektroniniai ryšiai

Siūlomu reglamentu bus papildytos tokios ES politikos sritys: elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, kibernetinių produktų ir paslaugų pramonės konkurencingumo. Komisijos ir ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrame komunikate dėl Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategijos pristatyta atviros, saugios ir patikimos kibernetinės erdvės vizija 15 . Vėliau priimtas Reglamentas Nr. 283/2014 16 , kuriame nustatyti bendro intereso projektai transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje. Be to, Direktyva 2016/1148 valstybėms narėms nustatyta kibernetinio saugumo parengties prievolė, o esminių paslaugų ir skaitmeninių paslaugų teikėjams nustatyti parengties ir pranešimo reikalavimai. 17 . 2016 m. liepos mėn. Komisija paskelbė apie naują viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę dėl kibernetinio saugumo ir papildomas į rinką orientuotas politikos priemones, skirtas Europos pramoniniams pajėgumams sustiprinti 18 . Siekiant nurodytų tikslų, taip pat naudojamos ES lėšos pagal programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę 19 . 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija taip pat paskelbė Komunikatą, kuriame nuodugniai išdėstytas ES požiūris į kibernetinį saugumą, taip pat pasauliniu mastu; ji taip pat pateikė pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo nustatoma ES informacinių ir ryšių technologijų saugumo sertifikavimo sistema, siekiant išvengti rinkos susiskaidymo ir pagerinti naudotojų galimybes sužinoti, ar IRT gaminiai ir paslaugos, įskaitant prie interneto prijungtus daiktus, yra kibernetiniu požiūriu saugūs.

Oro transportas

Siūlomas reglamentas nedaro poveikio Reglamentui (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 20 , nes jame nenustatytas investicijų tikrinimo mechanizmas. Reglamente (EB) Nr. 1008/2008 kaip viena iš veiklos licencijų išdavimo įmonei, kuriai leidžiama oro transportu už atlygį arba samdos pagrindais vežti keleivius, paštą arba krovinius, sąlygų yra ta, kad valstybėms narėms arba jų nacionaliniams subjektams turi priklausyti daugiau kaip 50 proc. įmonės ir jie ją turi veiksmingai kontroliuoti (4 straipsnis).

Įsigijimų finansų sektoriuje prudencinis vertinimas

Finansų sektoriaus ES teisės aktais nustatyta kompetentingų institucijų teisė atlikti akcijų paketų įsigijimo ir didinimo finansų institucijose (t. y. kredito institucijose, investicinėse įmonėse ir draudimo bei perdraudimo įmonėse) prudencinį vertinimą. Juose nustatyti pranešimo apie tokį vertinimą reikalavimai, procedūrinės taisyklės ir vertinimo kriterijai. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti patikimą ir apdairų finansų institucijų valdymą. Šios taisyklės nustatytos Direktyvoje 2007/44/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje, Direktyvoje 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, Direktyvoje 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) ir Direktyvoje 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų 21 .

Siūlomas reglamentas neturi poveikio ES taisyklėms dėl kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimo finansų sektoriuje prudencinei peržiūrai, kuri lieka atskira, siekiant konkretaus tikslo atliekama procedūra.

Dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė

Siūlomas reglamentas neturės poveikio dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolei, kurią reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 22 . Prekyba dvejopo naudojimo prekėmis kontroliuojama siekiant išvengti pavojaus, kurį tos prekės gali kelti tarptautiniam saugumui. Kontrolė atliekama vykdant tarptautines prievoles ir atitinka daugiašaliuose eksporto kontrolės režimuose prisiimtus įsipareigojimus. ES eksporto kontrolės režimas reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 428/2009, nustatančiu Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, kuriame nustatytos bendros kontrolės taisyklės, bendras dvejopo naudojimo prekių sąrašas ir koordinavimo bei bendradarbiavimo veikla, vykdoma siekiant visoje Sąjungoje reglamentą įgyvendinti ir vykdyti nuosekliai. Reglamentas yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visoje ES.

Europos kosmoso politika

Komisijos komunikate dėl Europos kosmoso strategijos, Komisija pabrėžė, kaip svarbu spręsti Europos tiekimo grandinių pažeidžiamumo problemą. Prie šio tikslo įgyvendinimo prisidedama nustatant tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemą.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pagal SESV 207 straipsnio 1 dalį tiesioginės užsienio investicijos įtrauktos į klausimų, patenkančių į bendros prekybos politikos sritį, sąrašą. Pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje. Todėl tik Sąjunga gali leisti ir priimti tos srities teisiškai privalomus aktus.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Netaikoma. Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją tiesioginių užsienio investicijų atžvilgiu; pagal SESV 207 straipsnio 1 dalį jos patenka į bendros prekybos politikos klausimų sąrašą.

•Proporcingumo principas

Šio pasiūlymo nuostatomis neviršijama to, kas būtina šio reglamento tikslams pasiekti, taigi jos atitinka proporcingumo principus.

Pasiūlymu sukuriama valstybėms narėms skirta sistema, įgalinanti tikrinti tiesiogines užsienio investicijas saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais. Siūlomu reglamentu nereikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmą, taip pat išsamiai nenustatomi tikrinimo mechanizmų materialiniai ar procesiniai aspektai. Juo nustatomi tik pagrindiniai reikalavimai, keliami visiems valstybių narių tikrinimo mechanizmams.

Pasiūlymu sukuriamas valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmas, kad jos dalytųsi informacija apie vienos arba kelių valstybių narių teritorijoje planuojamas arba padarytas tiesiogines užsienio investicijas. Juo taip pat suteikiama galimybė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pateikti pastabų dėl tokių investicijų, bet teisė priimti galutinį sprendimą dėl tinkamų atsakomųjų veiksmų paliekama valstybėms narėms, kuriose investicijos planuojamos arba padarytos.

Be to, pasiūlyme Komisijai suteikiama galimybė saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais tikrinti tiesiogines užsienio investicijas, kurios gali turėti įtakos Sąjungos svarbos projektams ar programoms. Visų pirma, tai būtų tie projektai ir programos, kuriems skiriamas didelis ES finansavimas arba kurie nustatyti Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, technologijomis ar ištekliais. Siekiant didesnio skaidrumo ir teisinio tikrumo, reglamento priede pateikiamas Sąjungos svarbos projektų ar programų orientacinis sąrašas. Tikrinimo apimtis lieka ribota ir apima galimas grėsmes saugumui ir viešajai tvarkai. Komisija galės pateikti nuomonę toms valstybėms narėms, kuriose investicijos planuojamos arba padarytos, ir kartu patikėti galutinio sprendimo dėl tinkamų atsakomųjų veiksmų teisę toms valstybėms narėms.

Galiausiai, nors ES ir valstybių narių lygmenimis jau yra tam tikrų reikalavimų dėl kontrolinių akcijų paketų atskleidimo 23 , šie reikalavimai iš esmės yra susiję su biržinėmis bendrovėmis ir juose nenumatyta pareigos teikti informaciją, būtiną planuojamų arba padarytų tiesioginių užsienio investicijų visapusiškam vertinimui atlikti. Todėl siūlomu reglamentu nustatomos valstybėms narėms ir Komisijai skirtos priemonės prašyti informacijos, reikalingos siūlomam reglamentui įgyvendinti, ir kartu mažinama valstybėms narėms, investuotojams ir ES bendrovėms tenkanti našta, nes jie neturi šios informacijos pateikti iš anksto.

•Priemonės pasirinkimas

SESV 207 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Siūlomas reglamentas yra nauja politikos iniciatyva, susijusi su Sąjungos Lisabonos sutartimi suteikta išimtine kompetencija tiesioginių užsienio investicijų srityje, kuri yra bendros prekybos politikos dalis. Iki šiol nebuvo priimta teisės aktų dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo ES lygmeniu.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymo dėl reglamento materialinę taikymo sritį, visų pirma į jo tikslą, be kita ko, užtikrinti tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais koordinavimą ES lygmeniu, Komisija konsultavosi su valstybėmis narėmis, kurios aktyviai siekė ES veiksmų šioje politikos srityje, ir taip pat su kai kuriomis kitomis valstybėmis narėmis, nepriklausomai nuo to, ar jos turi nacionalinį investicijų tikrinimo mechanizmą.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengdama reglamento pasiūlymą Komisija visų pirma naudojosi valstybių narių, turinčių investicijų tikrinimo mechanizmus ir juos naudojančių, ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi. Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į trečiųjų šalių patirtį tikrinant tiesiogines užsienio investicijas. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi informacija, kurią jos didžiausi prekybos partneriai pateikė per neoficialias konsultacijas arba kurią ji gavo per prekybos derybas, taip pat viešai prieinama informacija.

Rengdama pasiūlymą Komisija užtikrino, kad jis atitiktų geriausią EBPO praktiką, įtvirtintą gairėse, skirtose lėšas gaunančių šalių investicijų politikai, susijusiai su nacionaliniu saugumu.

•Poveikio vertinimas

Sąjungos ekonomika yra viena atviriausių į ją nukreiptoms tiesioginėms užsienio investicijoms. Investicijų į ES srautas nuolat auga. Vis dažniau investuojama į tam tikrus sektorius, didesnes nei vidutines įmones ir vis dažniau jų šaltinis yra valstybinės įmonės arba investuotojai, turintys glaudžių ryšių su vyriausybėmis. Priešingai nuo 2016 m. visame pasaulyje auga tiesioginių užsienio investicijų apribojimai.

Pastaruoju metu kelios Europos bendrovės buvo perimtos stiprių ryšių su savo šalių vyriausybėmis turinčių užsienio investuotojų, kurie strategiškai siekia įsigyti Europos bendroves, vystančias technologijas arba prižiūrinčias infrastruktūros objektus, būtinus ypatingos svarbos funkcijoms atlikti visuomenėje ir ekonomikoje. Didžiausias pavojus yra tas, kad tokios investicijos gali pakenkti Sąjungos arba jos valstybių narių saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl taip susiklosčiusių įvykių susirūpino Europos piliečiai, bendrovės ir valstybės narės. Šiuos susirūpinimą keliančius klausimus reikia atidžiai išnagrinėti ir išspręsti; apie tai buvo pranešta 2017 m. gegužės 10 d. paskelbtame Komisijos diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo.

Dėl greitai kintančios ekonominės realybės, augančio piliečių ir valstybių narių susirūpinimo šis pasiūlymas išimties tvarka teikiamas be pridedamo poveikio vertinimo. Pasiūlymu proporcingai sprendžiami pagrindiniai šiame etape nustatyti klausimai. Kiti elementai bus toliau vertinami tyrime, apie kurį Komisija paskelbė komunikate, pridedamame prie šio reglamento. Tuo tarpu prie Komisijos pasiūlymo dėl reglamento pridedamas tarnybų darbinis dokumentas, kuriame, remiantis turimais duomenimis, faktiškai išdėstomi užsienio investuotojų vykdomi perėmimai ES ir pateikiama trumpa svarstomo klausimo analizė.

Komisijos komunikate, pridedamame prie pasiūlymo dėl reglamento, skelbiama, kad bus atlikta išsami į ES nukreiptų investicijų srautų analizė; visų pirma bus analizuojami strateginiai sektoriai arba turtas, kurie gali kelti susirūpinimą dėl saugumo ar viešosios tvarkos. Analizuojant bus renkami duomenys, nagrinėjamos tendencijos ir vertinamas poveikis, be kita ko, naudojant atvejų tyrimus. Į analizės rezultatus bus atsižvelgta priimant sprendimus.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Siūlomu reglamentu nustatoma valstybėms narėms ir Komisijai skirta priemonė – prašyti informacijos siekiant tikrinti tiesiogines užsienio investicijas, keliančias susirūpinimą dėl saugumo arba viešosios tvarkos. Prievolės teikti informaciją nustatytos taip, kad valstybėms narėms, investuotojams ir ES bendrovėms tenkanti našta būtų kuo mažesnė, t. y. iš jų nereikalaujama pateikti informacijos iš anksto, o tik konkrečiai paprašius. Tais atvejais, kai reglamente numatyta galimybė valstybėms narėms teikti pastabas arba Komisijai teikti nuomonę, taikomi labai griežti terminai, kad sumažėtų našta, tenkanti valstybėms narėms, naudojančioms tikrinimo mechanizmus, ir galiausiai investuotojams, kurie yra tikrinami.

•Pagrindinės teisės

Siūlomas reglamentas neturės poveikio pagrindinių teisių apsaugai.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Be administracinių išlaidų, kito poveikio biudžetui nebus daroma (žr. prie šio pasiūlymo pridedamą Finansinę pažymą).

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Įgyvendinimo stebėsena bus vykdoma bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos veiksmingai ir nuosekliai įgyvendintų siūlomo reglamento reikalavimus. Šiuo tikslu pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų ryšių palaikymo punktus, o pridedamame komunikate paminėta, kad reikia sukurti koordinavimo grupę, į kurią įeitų valstybių narių atstovai, reguliariai susitiksiantys, inter alia, apsvarstyti visus su reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.

Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo reglamento įsigaliojimo Komisija atliks jo vertinimą, kad įvertintų faktinį poveikį ir jo veiksmingumą bei efektyvumą, taip pat tai, kiek rezultatai atitinka tikslus. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys (1 ir 2 straipsniai)

Šiuo reglamentu siekiama sukurti išsamią tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimą įgalinančią sistemą. 1 straipsnyje patvirtinama, kad valstybės narės ir Komisija gali tikrinti tiesiogines užsienio investicijas saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais. Investicijų tikrinimo pagrindai nustatyti pagal atitinkamus ribojamųjų priemonių taikymo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais reikalavimus, nustatytus PPO susitarime (visų pirma GATS XIV straipsnio a punkte ir XIVa straipsnyje) ir kituose prekybos ir investicijų susitarimuose ar sutartyse, kurių šalis yra Sąjunga arba jos valstybės narės.

Šio reglamento tikslais 2 straipsnyje pateiktos kelios taikytinos apibrėžtys. Pirmiausia paaiškinama, kad tiesioginės užsienio investicijos apima platų spektrą investicijų, kuriomis užmezgamas arba palaikomas ilgalaikis tiesioginis ryšys tarp trečiųjų šalių investuotojų ir ūkio subjektų, vykdančių ekonominę veiklą valstybėse narėse. Jis netaikomas portfelinėms investicijoms.

Investicijų tikrinimo Sąjungos sistema (3 ir 4 straipsniai)

Kelios valstybės narės yra nustačiusios nacionalinius mechanizmus, kuriais viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo sumetimais gali būti ribojamas kapitalo judėjimas, inter alia, taip valstybių narių ir trečiųjų šalių. Tiesioginės užsienio investicijos taip pat patenka į bendros prekybos politikos sritį, o pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą 3 straipsnio 1 dalyje patvirtinama, kad valstybės narės gali toliau taikyti ir keisti galiojančias priemones arba priimti naujas investicijų tikrinimo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais priemones, atsižvelgdamos į savo nacionalines aplinkybes ir laikydamosi siūlomo reglamento.

Be to, Komisijai reikėtų suteikti galimybę saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais tikrinti tiesiogines užsienio investicijas, galinčias turėti įtakos Sąjungos svarbos projektams ar programoms, kaip nustatyta 3 straipsnio 2 dalyje. Sąjungos svarbos projektai ir programos yra naudingi visai Sąjungai ir yra svarbi ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir Sąjungos ekonomikos ir pramonės konkurencingumo užtikrinimo dalis. Sąjungos svarbos projektai ir programos yra tie, kuriems gali būti skiriamas didelis ES finansavimas arba kurie pradėti priėmus Sąjungos teisės aktus dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, technologijų arba išteklių. Siekiant užtikrinti skaidumą, orientacinis Sąjungos svarbos projektų ir programų sąrašas pateiktas 1 priede.

Siekiant pateikti valstybėms narėms ir Komisijai reglamento taikymo nurodymų, 4 straipsnyje pateikiamas negalutinis veiksnių, į kuriuos galima atsižvelgti tikrinant tiesiogines užsienio investicijas saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais, sąrašas. Šiuo veiksnių sąrašu taip pat siekiama pateikti aiškią informaciją investuotojams, ketinantiems daryti tiesiogines užsienio investicijas į Sąjungą arba jau jų padariusiems. Nustatydamos, ar tiesioginės užsienio investicijos gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija turėtų apsvarstyti visus susijusius veiksnius, įskaitant poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, technologijoms, įskaitant bazines didelio poveikio technologijas, ir ištekliams, kurie yra būtini saugumui arba viešosios tvarkos palaikymui. Šiuo klausimu valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tai, ar užsienio investuotoją tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiosios šalies vyriausybė, pavyzdžiui, ar jis yra jos svariai finansiškai remiamas.

Vengimo prevencija (5 straipsnis)

Siekiant užtikrinti tikrinimo mechanizmų ir sprendimų veiksmingumą, valstybės narės turėtų galėti toliau taikyti, keisti arba priimti reikiamas jų vengimo prevencijos priemones. Tokios priemonės gali būti – vadovaujantis ES teise tikrinti tiesiogines investicijas, padarytas pagal valstybės narės teisės aktus įsteigtos įmonės, kuri priklauso užsienio investuotojui ar yra jo kontroliuojama, kai investicijos daromos naudojant ES sudarytus dirbtinius susitarimus, neatitinkančius ekonominės realybės, ir kuriais išvengiama tikrinimo mechanizmų. Tačiau jos neturėtų daryti poveikio SESV nustatytoms pagrindinėms teisėms.

Valstybių narių atliekamo tikrinimo procedūrinė sistema (6 straipsnis)

6 straipsnyje nustatyti valstybių narių atliekamo tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo esminiai procedūrinės sistemos elementai. Ši procedūrinė sistema sudarys sąlygas investuotojams, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms geriau suprasti, kaip gali būti tikrinamos investicijos ir užtikrinti, kad šios investicijos būtų tikrinamos skaidriai, o skirtingos trečiosios šalys nebūtų diskriminuojamos. Šie elementai pirmiausia apima tikrinimo terminus; juos nustatant turi būti atsižvelgta į tikrinimo ES lygmeniu terminus. Valstybių narių tikrinimo mechanizmų procedūrinė sistema taip pat turėtų sudaryti sąlygas investuotojams siekti teisminio teisių gynimo dėl tikrinimo sprendimų.

Bendradarbiavimo mechanizmas (8 straipsnis)

Reglamente nustatomas mechanizmas, kuriuo naudodamosi valstybės narės gali bendradarbiauti ir padėti viena kitai tais atvejais, kad tiesioginės užsienio investicijos gali paveikti jų saugumą ar viešąją tvarką. Valstybės narės, kurioms gali būti daromas poveikis, turėtų turėti galimybę teikti pastabas valstybėms narėms, kuriose planuojamos arba padarytos investicijos, nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš atitinkamų valstybių narių turi tikrinimo mechanizmą arba atlieka investicijų tikrinimą. Šis bendradarbiavimas turėtų leisti valstybėms narėms keistis informacija ir, jeigu įmanoma konkrečiais atvejais, koordinuoti savo veiksmus tiesioginių užsienio investicijų atžvilgiu.

Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimą atliekančios valstybės narės turėtų informuoti kitas valstybes nares apie vykdomą tikrinimą. Tai turėtų leisti toms valstybėms narėms anksti gauti pastabų iš kitų valstybių narių ir pasinaudoti jomis vykstant tikrinimo procesui. Be to, tai leis kitoms valstybėms narėms apsvarstyti, ar nevertėtų atlikti susijusių planuojamų ar padarytų tiesioginių užsienio investicijų jų teritorijoje tikrinimo pagal jų pačių tikrinimo mechanizmo nuostatas.

Tikrinančioji valstybė narė turėtų leisti kitoms valstybėms narėms pateikti pastabų per tinkamą dvidešimt penkių darbo dienų laikotarpį. Tikrinančiosios valstybės narės pagal savo tikrinimo mechanizmo nuostatas turėtų skirti pakankamai laiko kitų valstybių narių pastaboms deramai apsvarstyti, bet pasilieka teisę priimti galutinį sprendimą dėl tikrinamų tiesioginių užsienio investicijų.

Komisija taip pat turėtų būti informuojama apie tiesiogines užsienio investicijas tikrinamas pagal valstybės narės tikrinimo mechanizmo nuostatas saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais. Komisijai taip pat turėtų būti sudaryta galimybė per pagrįstos trukmės laikotarpį pateikti pastabų (nuomonės pavidalu) valstybei narei, kurioje vyksta tikrinimas arba kurioje investicija planuojama arba padaryta. Kad Komisija galėtų atsižvelgti į valstybių narių pastabas, jai turėtų būti suteiktas papildomas 25 darbo dienų laikotarpis nuspręsti, ar reikia teikti tokią nuomonę valstybėms narėms, kuriose investicija planuojama arba padaryta.

Susijusios valstybės narės ir Komisija gali pateikti pastabų valstybei narei, kurioje tiesioginė užsienio investicija planuojama arba padaryta, net jeigu ta valstybė narė neturi tikrinimo mechanizmo arba netikrina tos investicijos. Tokiu atveju ta valstybė narė gali apsvarstyti šias pastabas ir nuomonę formuodama politiką platesniu mastu.

Komisijos atliekamas Sąjungos svarbos projektų ar programų tikrinimas (3 ir 9 straipsniai)

Siūlomo reglamento 3 straipsnio 2 dalyje Komisijai suteikiama galimybė saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais tikrinti tiesiogines užsienio investicijas, kurios gali turėti įtakos Sąjungos svarbos projektams ar programoms. Siekiant investuotojams ir valstybėms narėms užtikrinti didesnį skaidrumą, siūlomo reglamento priede nustatytas tokių Sąjungos svarbos projektų ar programų orientacinis sąrašas

Tais konkrečiais atvejais Komisija gali pateikti nuomonę valstybėms narėms, kuriose investicija planuojama arba padaryta, jeigu ji mano, kad tikėtina, jog investicija gali kelti grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai. Tikrinimo pagrindai visada yra saugumas ir viešoji tvarka, o Komisija visada turėtų turėti galimybę apsvarstyti kelis veiksnius, be kita ko, išvardytuosius 4 straipsnyje. Tikrindama Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į konkrečius galiojančius ES lygmens teisės aktus 24 .

Atitinkamos valstybės narės turėtų kuo labiau atsižvelgti į Komisijos nuomonę ir pateikti Komisijai paaiškinimą, jeigu nuomonės nesilaiko. Valstybės narės, kurioms teikiama nuomonė ir kurios pagal savo tikrinimo mechanizmo nuostatas atlieka tiesioginių užsienio investicijų tikrinimą, į savo tikrinimo procesą įtraukia Komisijos nuomonę. Valstybės narės, kurioms skirta nuomonė ir kurios neatlieka tikrinimo, turėtų apsvarstyti galimybę atsižvelgti į ją pagal savo tikrinimo mechanizmo nuostatas arba, jei tokio tikrinimo mechanizmo nėra, formuodamos politiką platesniu mastu.

Pranešimo ir informacijos teikimo reikalavimai (7 ir 10 straipsniai)

Pagal 7 straipsnį per tam tikrą laikotarpį valstybės narės turi informuoti Komisiją apie savo tikrinimo mechanizmus ir tokių mechanizmų pakeitimus. Be to, valstybės narės teiks Komisijai savo tikrinimo mechanizmų taikymo metines ataskaitas, kuriose mažiausia turi būti: informacija apie tikrinamas investicijas, įskaitant sektorių, tikrinamų investicijų kilmę ir vertę, taip pat informacija apie tikrinimo sprendimus, kuriais investuoti draudžiama arba nustatomos tokių investicijų sąlygos. Tikrinimo mechanizmo neturinčios valstybės narės taip pat turėtų teikti tiesioginių užsienio investicijų jų teritorijoje ataskaitas, parengtas remiantis turima informacija.

Siekiant supaprastinti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisijos atliekamą tiesioginių užsienio investicijų tikrinimą, 10 straipsnyje visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar jos turi tikrinimo mechanizmą, nustatoma pareiga užtikrinti būtiniausią informaciją apie tiesiogines užsienio investicijas, patenkančias į šio reglamento taikymo sritį. Tokią būtiniausią informaciją apie tiesiogines užsienio investicijas valstybė narė turėtų pateikti kitos valstybės narės arba Komisijos prašymu. Teikiama informacija apie tokius aspektus, kaip užsienio investuotojo nuosavybės struktūra, planuojamos arba padarytos investicijos finansavimas, taip pat, kai žinoma, informacija apie trečiųjų šalių suteiktas subsidijas.

Konfidencialumas (11 straipsnis)

11 straipsniu užtikrinama, kad taikant šį reglamentą gauta informacija būtų naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašoma, o visa konfidenciali informacija yra saugoma.

Ryšių palaikymo punktai (12 straipsnis)

Siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą reglamento įgyvendinimą, visų pirma aktyvesnius valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei Komisijos ryšius ir bendradarbiavimą, 12 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės savo administracijose įsteigtų ryšių palaikymo punktus tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo klausimais, į kuriuos būtų galima kreiptis visais klausimais, susijusiais su šio reglamento įgyvendinimu.

Be to, kaip nurodyta prie pasiūlymo pridedamame Komisijos komunikate, Komisija įsteigs tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo koordinavimo grupę, į kurią įeis valstybių narių ir Komisijos atstovai. Grupė posėdžiaus reguliariai ir svarstys klausimus, susijusius su tiesioginėmis užsienio investicijomis į Europos Sąjungą, įskaitant įgyvendinant šį reglamentą kylančius klausimus. Grupė galėtų būti valstybių narių forumas, kuriame būtų keičiamasi informacija apie, inter alia, tiesioginių užsienio investicijų srautus bei tendencijas ir tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo geriausia patirtimi.

2017/0224 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)tiesioginės užsienio investicijos prisideda prie Sąjungos ekonomikos augimo, nes jomis skatinamas jos konkurencingumas, kuriamos darbo vietos ir užtikrinama masto ekonomija, pritraukiama kapitalo, technologijų, inovacijų, patirties ir atveriamos naujos rinkos Sąjungos eksportui. Jomis remiamas Komisijos Investicijų planas Europai ir prisidedama prie kitų Sąjungos projektų bei programų;

(2)Sąjungos ir valstybių narių investicijų aplinka yra atvira – tai įtvirtinta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir įtraukta į Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus dėl tiesioginių užsienio investicijų;

(3)laikydamosi tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų Pasaulio prekybos organizacijoje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir pagal prekybos bei investicijų susitarimus, sudarytus su trečiosiomis šalimis, Sąjunga ir valstybės narės laikydamosi tam tikrų reikalavimų saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais gali priimti su tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusias ribojamąsias priemones;

(4)kelios valstybės narės yra nustačiusios priemones, kuriomis viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo sumetimais gali būti ribojamas kapitalo judėjimas tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių. Šios priemonės atitinka su tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusius valstybių narių tikslus ir susirūpinimą, todėl esama daug skirtingų – pagal jų taikymo sritį ir tvarką – priemonių. Kitos valstybės narės neturi tokių mechanizmų;

(5)šiuo metu nėra išsamios ES lygmens sistemos, skirtos tiesioginėms užsienio investicijoms tikrinti saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais;

(6)tiesioginės užsienio investicijos patenka į bendros prekybos politikos sritį. Pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje;

(7)svarbu užtikrinti teisinį tikrumą, koordinavimą ir bendradarbiavimą visos ES mastu sukuriant tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais sistemą. Tai nedaro poveikio valstybių narių išskirtinei atsakomybei už nacionalinio saugumo užtikrinimą;

(8)tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistema turėtų sudaryti valstybėms narėms ir Komisijai sąlygas visapusiškai spręsti pavojaus saugumui ar viešajai tvarkai klausimus, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių ir kartu išsaugoti valstybėms narėms būtiną lankstumą tikrinti tiesiogines užsienio investicijas saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais atsižvelgiant į jų individualią padėtį ir nacionalines aplinkybes;

(9)turėtų būti tikrinamas platus spektras investicijų, kuriomis užmezgamas arba palaikomas ilgalaikis tiesioginis ryšys tarp trečiųjų šalių investuotojų ir ūkio subjektų, vykdančių ekonominę veiklą valstybėje narėje;

(10)valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės aktų, turėtų galėti imtis būtinų priemonių, kad užtikrindamos saugumą ar viešąją tvarką neleistų išvengti tikrinimo mechanizmų ir sprendimų. Jos turėtų būti taikomos investicijoms Sąjungoje, kurioms naudojami dirbtiniai ekonominės realybės neatitinkantys susitarimai, kuriais vengiama tikrinimo mechanizmų ir tikrinimo sprendimų, tai atvejais, kai trečiosios šalies fizinis asmuo arba įmonė yra investuotojo faktinis savininkas arba jie investuotoją faktiškai kontroliuoja. Tai prieštarauja SESV įtvirtintoms įsisteigimo laisvei ir kapitalo judėjimo laisvei;

(11)siekiant suteikti valstybėms narėms ir Komisijai reglamento taikymo nurodymų, reikia nustatyti veiksnių, į kuriuos galima atsižvelgti tikrinant tiesiogines užsienio investicijas saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais, sąrašą. Dėl šio veiksnių sąrašo tikrinimo procesas bus skaidresnis investuotojams, ketinantiems daryti tiesiogines užsienio investicijas Sąjungoje arba jau jų padariusiems. Veiksnių, galinčių daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, sąrašas turėtų būti nebaigtinis;

(12)nustatydamos, ar tiesioginės užsienio investicijos gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija turėtų galėti apsvarstyti visus susijusius veiksnius, įskaitant poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, technologijoms, įskaitant bazines didelio poveikio technologijas, ir ištekliams, kurie yra būtini saugumui arba viešosios tvarkos palaikymui ir kurių sutrikdymas, praradimas arba sunaikinimas padarytų didelį poveikį valstybei narei ar Sąjungai. Šiuo klausimu valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tai, ar užsienio investuotoją tiesiogiai arba netiesiogiai (pvz., teikiant didelį finansavimą, įskaitant subsidijas) kontroliuoja trečiosios šalies vyriausybė;

(13)būtina nustatyti valstybių narių atliekamo tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo procedūrinės sistemos būtiniausius elementus, kad investuotojai, Komisija ir kitos valstybės narės galėtų suprasti, kaip tokios investicijos gali būti tikrinamos, ir užtikrinti, kad tokios investicijos būtų tikrinamos skaidriai ir nediskriminuojant trečiųjų šalių. Šie elementai turi bent apimti tikrinimo terminų nustatymą ir galimybę užsienio investuotojams siekti teisminio teisių gynimo dėl tikrinimo sprendimų;

(14)turėtų būti nustatytas mechanizmas, kuriuo valstybėms narėms sudaromos sąlygos bendradarbiauti ir padėti viena kitai tais atvejais, kai tiesioginės užsienio investicijos vienoje valstybėje narėje gali daryti poveikį kitos valstybės narės saugumui ar viešajai tvarkai. valstybės narės turėtų galėti pateikti pastabas valstybei narei, kurioje investicija planuojama arba padaryta, nepriklausomai nuo to, ar pastabas teikiančios valstybės narės ar valstybės narės, kuriose investicijos planuojamos ar padarytos, turi tikrinimo mechanizmą ir ar jos tikrina investicijas. Valstybių narių pastabos taip pat turėtų būti persiųstos Komisijai. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę prireikus teikti nuomonę valstybei narei, kurioje investicija planuojama arba padaryta, nepriklausomai nuo to, ar ta valstybė narė turi tikrinimo mechanizmą ir ar ji tikrina investiciją ir nepriklausomai nuo to, ar kita valstybė narė pateikė pastabų;

(15)be to, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais tikrinti tiesiogines užsienio investicijas, galinčias daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ir programoms. Tokiu būdu Komisija turėtų priemonę visai Sąjungai naudingiems projektams ir programoms, kuriais svariai prisidedama siekiant jos ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo, apsaugoti. Visų pirma, tai būtų tie projektai ir programos, kuriems skiriamas didelis ES finansavimas arba kurie nustatyti Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, technologijomis ar ištekliais. Siekiant didesnio aiškumo, priede turėtų būti pateiktas orientacinis sąrašas ir jame išvardyti Sąjungos svarbos projektai ar programos, kuriems skirtas tiesiogines užsienio investicijas Komisija gali patikrinti;

(16)jei Komisija manys, kad tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo ar viešosios tvarkos priežasčių, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė per pagrįstos trukmės terminą pateikti nuomonę toms valstybėms narėms, kuriose tokia investicija planuojama arba padaryta. Valstybės narės turėtų kuo labiau atsižvelgti į Komisijos nuomonę, o jei ja nesivadovauja, pateikti paaiškinimą, laikydamosi ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nustatytos lojalaus bendradarbiavimo pareigos. Be to, Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė iš tų valstybių narių prašyti tokiai investicijai patikrinti reikalingos informacijos;

(17)siekiant palengvinti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisijos atliekamą tiesioginių užsienio investicijų tikrinimą, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie savo tikrinimo mechanizmus ir kiekvieną jų pakeitimą ir jai teikti reguliarias ataskaitas apie tikrinimo mechanizmų taikymą. Tuo pačiu tikslu tikrinimo mechanizmo neturinčios valstybės narės taip pat turėtų teikti jų teritorijoje padarytų tiesioginių užsienio investicijų ataskaitas, parengtas remiantis turima informacija;

(18)todėl ne mažiau svarbu užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų renkama būtiniausia informacija apie tiesiogines užsienio investicijas, kurioms taikomas šis reglamentas, ir atliekami būtiniausi jų koordinavimo veiksmai. Tokią informaciją, valstybėms narėms arba Komisijai paprašius, turėtų pateikti valstybės narės, kuriose tiesioginės užsienio investicijos planuojamos arba padarytos. Teikiama informacija apie tokius investicijos aspektus, kaip užsienio investuotojo nuosavybės struktūra, planuojamos arba padarytos investicijos finansavimas, taip pat, kai žinoma, informacija apie trečiųjų šalių suteiktas subsidijas;

(19)valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu reikėtų sustiprinti komunikaciją ir bendradarbiavimą, kiekvienoje valstybėje narėje įsteigiant asmens ryšiams dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo pareigybę;

(20)valstybės narės ir Komisija turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų konfidencialią ir kitokią neskelbtiną informaciją;

(21)ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti šio reglamento taikymo ataskaitą. Jei ataskaitoje bus siūloma iš dalies pakeisti šio reglamento nuostatas, prie jos prireikus gali būti pridėtas teisės akto pasiūlymas;

(22)įgyvendindamos šį reglamentą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų laikytis atitinkamų ribojamųjų priemonių taikymo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais reikalavimų, nustatytų ES teisėje, Europos ekonominės erdvės susitarime (EEE Susitarime), PPO susitarime (visų pirma GATS XIV straipsnio a punkte ir XIVa straipsnyje) ir kituose prekybos ir investicijų susitarimuose ar sutartyse, kurių šalis yra Sąjunga arba valstybės narės;

(23)jei tiesioginė užsienio investicija yra koncentracija, kuriai taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 25 , šio reglamento įgyvendinimas neturėtų daryti poveikio Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies taikymui. Šis reglamentas ir Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalis turėtų būti taikomi nuosekliai. Jei abiejų reglamentų atitinkama taikymo sritis iš dalies sutampa, šio reglamento 1 straipsnyje nustatytos tikrinimo priežastys ir Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje apibrėžta teisėtų interesų sąvoka turėtų būti aiškinami nuosekliai, nedarant poveikio šiems interesams apsaugoti skirtų nacionalinių priemonių atitikties Sąjungos teisės bendriesiems principams ir kitoms nuostatoms vertinimui;

(24)šis reglamentas taikomas darniai su kitomis pranešimo ir tikrinimo procedūromis, nustatytomis Sąjungos sektorių teisėje, ir nedaro jiems poveikio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatoma valstybių narių ir Komisijos atliekamo tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais sistema.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.tiesioginės užsienio investicijos – bet kokios rūšies investicijos, kuriomis užsienio investuotojas siekia užmegzti arba palaikyti ilgalaikį tiesioginį ryšį tarp užsienio investuotojo ir verslininko arba ūkio subjekto, kuriam teikiamas kapitalas ekonominei veiklai valstybėje narėje vykdyti, įskaitant investicijas, leidžiančias veiksmingai dalyvauti valdant arba kontroliuojant ekonominę veiklą vykdančią įmonę;

2.užsienio investuotojas – trečiosios šalies fizinis asmuo arba trečiosios šalies ūkio subjektas, kuris ketina padaryti arba padarė tiesioginę užsienio investiciją;

3.tikrinimas – procedūra, pagal kurią tiesioginę užsienio investiciją galima vertinti, tirti, leisti, nustatyti jai sąlygas, drausti arba atšaukti;

4.tikrinimo mechanizmas – bendrai taikoma priemonė, pavyzdžiui, įstatymas arba kitas teisės aktas, ir su ja susiję administraciniai reikalavimai, įgyvendinimo taisyklės ar gairės, kuriais nustatomos tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais nuostatos, sąlygos ir procedūros;

5.tikrinimo sprendimas – taikant tikrinimo mechanizmą priimta priemonė;

6.trečiosios šalies ūkio subjektas – pagal trečiosios šalies įstatymus sukurtas arba kitaip organizuotas ūkio subjektas.

3 straipsnis

Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimas

1.Laikydamosi šio reglamento nuostatų ir sąlygų, valstybės narės gali toliau taikyti, keisti arba priimti tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais mechanizmus.

2.Komisija saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais gali tikrinti tiesiogines užsienio investicijas, kurios gali daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ar programoms.

3.Sąjungos svarbos projektai ar programos visų pirma yra tie projektai ir programos, kuriems skiriamas didelis ES finansavimas arba didelė jo dalis arba kuriems taikomi Sąjungos teisės aktai, susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, technologijomis ar ištekliais. Orientacinis Sąjungos svarbos projektų ar programų sąrašas pateiktas 1 priede.

4 straipsnis

Veiksniai, į kuriuos gali būti atsižvelgta atliekant tikrinimą

Saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais tikrindamos tiesiogines užsienio investicijas, valstybės narės ir Komisija gali nagrinėti jų galimą poveikį, inter alia:

–ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, įskaitant energetiką, transportą, ryšius, duomenų saugojimą, kosmoso ar finansų infrastruktūros objektus, taip pat didesnės rizikos objektus;

–ypatingos svarbos technologijoms, įskaitant dirbtinį intelektą, robotiką, puslaidininkius ir technologijas su galimomis dvejopo naudojimo prietaikomis, kibernetinį saugumą, kosmoso ar branduolinę technologijas;

–ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumui arba

–galimybei susipažinti su neskelbtina informacija arba gebėjimui kontroliuoti neskelbtiną informaciją.

Siekdamos nustatyti, ar tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija gali atsižvelgti į tai, ar užsienio investuotoją kontroliuoja trečiosios šalies vyriausybė, pvz., ar jis yra jos svariai finansiškai remiamas.

5 straipsnis

Vengimo prevencija

Valstybės narės gali toliau taikyti, keisti arba priimti reikiamas tikrinimo mechanizmo ir tikrinimo sprendimų vengimo prevencijos priemones.

6 straipsnis

Valstybių narių atliekamo tikrinimo sistema

1.Valstybių narių tikrinimo mechanizmai taikomi skaidriai ir nediskriminuojant trečiųjų šalių. Pirmiausia valstybės narės nustato aplinkybes, kurioms susiklosčius pradedamas tikrinimas, tikrinimo priežastis ir taikytinas išsamias procedūrines taisykles.

2.Valstybės narės nustato tikrinimo sprendimų priėmimo terminus. Terminų trukmė turi būti pakankama, kad jos spėtų atsižvelgti į 8 straipsnyje nurodytas valstybių narių pastabas ir 8 ir 9 straipsniuose nurodytą Komisijos nuomonę.

3.Konfidenciali informacija, įskaitant neskelbtiną komercinę informaciją, kurią pateikia užsienio investuotojai ir susiję ūkio subjektai, yra saugoma.

4.Užsienio investuotojams ir susijusiems ūkio subjektams sudaroma galimybė imtis teisminių teisių gynimo priemonių dėl nacionalinių valdžios institucijų priimtų tikrinimo sprendimų.

7 straipsnis

Valstybių narių pranešimai apie tikrinimo mechanizmus ir metinės ataskaitos

1.Ne vėliau kaip iki [...] (30 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos) valstybės narės praneša Komisijai apie galiojančius tikrinimo mechanizmus. Ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tikrinimo mechanizmo arba jo pakeitimo įsigaliojimo dienos valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną galiojančio tikrinimo mechanizmo pakeitimą arba kiekvieną naują priimtą tikrinimo mechanizmą.

2.Tikrinimo mechanizmus toliau taikančios valstybės narės teikia Komisijai metinę savo tikrinimo mechanizmų taikymo ataskaitą. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio ataskaitoje pirmiausia pateikiama tokia informacija:

(a)patikrintos ir tikrinamos tiesioginės užsienio investicijos;

(b)tikrinimo sprendimai, kuriais uždraustos tiesioginės užsienio investicijos;

(c)tikrinimo sprendimai, kuriais tiesioginėms užsienio investicijoms nustatytos sąlygos arba priimtos jų poveikį silpninančios priemonės;

(d)patikrintų ir tikrinamų tiesioginių užsienio investicijų sektoriai, kilmės šalis / šaltinis ir vertė.

3.Tikrinimo mechanizmų netaikančios valstybės narės pateikia Komisijai metinę tiesioginių užsienio investicijų savo teritorijoje ataskaitą, parengtą remiantis turima informacija.

8 straipsnis

Bendradarbiavimo mechanizmas

1.Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie kiekvieną tiesioginę užsienio investiciją, kuri tikrinama taikant tikrinimo mechanizmą, per penkias darbo dienas nuo tikrinimo pradžios. Tikrinimą atliekančios valstybės narės kartu su kita informacija, kai tinkama, stengiasi nurodyti, ar, jų nuomone, tikrinamai tiesioginei užsienio investicijai gali būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004.

2.Jeigu valstybė narė mano, kad kitoje valstybėje narėje planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį jos saugumui ar viešajai tvarkai, ji tai valstybei narei, kurioje planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, gali pateikti pastabas. Pastabos tuo pačiu metu persiunčiamos Komisijai.

3.Jeigu Komisija mano, kad tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį vienos ar daugiau valstybių narių saugumui ar viešajai tvarkai, ji tai valstybei narei, kurioje planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, gali pateikti nuomonę. Nuomonę Komisija gali pateikti neatsižvelgdama į tai, ar kitos valstybės narės pateikė pastabų.

4.Komisija ar valstybė narė, kuri turi pagrindo manyti, kad tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį jos saugumui ar viešajai tvarkai, gali tos valstybės narės, kurioje planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, prašyti pateikti bet kokią informaciją, reikalingą 2 dalyje nurodytoms pastaboms arba 3 dalyje nurodytai nuomonei parengti.

5.2 dalyje nurodytos pastabos arba 3 dalyje nurodyta nuomonė valstybei narei, kurioje planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, teikiamos per pagrįstos trukmės laikotarpį ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo 1 arba 4 dalyse nurodytos informacijos gavimo. Tais atvejais, kai Komisijos nuomonė teikiama po kitų valstybių narių pastabų, nuomonei pateikti Komisijai suteikiamos dvidešimt penkios papildomos darbo dienos.

6.Valstybės narės, kuriose planuojamos arba padarytos tiesioginės užsienio investicijos, deramai atsižvelgia į 2 dalyje nurodytas kitų valstybių narių pastabas ir 3 dalyje nurodytą Komisijos nuomonę.

7.Taikydamos šį straipsnį, valstybės narės bendradarbiauja pasitelkdamos 12 straipsnyje nurodytus asmenis ryšiams.

9 straipsnis

Komisijos atliekamo tikrinimo sistema

1.Jeigu Komisija mano, kad tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo ar viešosios tvarkos priežasčių, Komisija gali pateikti nuomonę, skirtą tai valstybei narei, kurioje tiesioginė užsienio investicija planuojama arba padaryta.

2.Komisija gali tos valstybės narės, kurioje tiesioginė užsienio investicija planuojama arba padaryta, prašyti pateikti bet kokią informaciją, reikalingą 1 dalyje nurodytai nuomonei parengti.

3.Komisija savo nuomonę atitinkamai valstybei narei pateikia per pagrįstos trukmės laikotarpį ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per dvidešimt penkias darbo dienas nuo pagal 2 dalį Komisijos prašytos informacijos gavimo. Jei valstybė narė turi tikrinimo mechanizmą, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje, ir Komisija gavo informaciją apie tikrinamą tiesioginę užsienio investiciją, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, nuomonė pateikiama ne vėliau kaip per dvidešimt penkias darbo dienas nuo tos informacijos gavimo. Jei nuomonei parengti reikia papildomos informacijos, dvidešimt penkių dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo papildomos informacijos gavimo dienos.

4.Komisijos nuomonė perduodama kitoms valstybėms narėms.

5.Valstybės narės, kuriose planuojamos arba padarytos tiesioginės užsienio investicijos, kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę, o jei ja nesivadovauja, pateikia Komisijai paaiškinimą.

10 straipsnis

Reikalinga informacija

1.Valstybės narės užtikrina, kad Komisijos ir kitų valstybių narių pagal 8 straipsnio 4 dalį ir 9 straipsnio 2 dalį prašoma informacija Komisijai ir jos prašančioms valstybėms narėms būtų pateikta nepagrįstai nedelsiant.

2.Pirmiausia teikiama tokia šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija:

(a)užsienio investuotojo ir ūkio subjekto, į kurį planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, nuosavybės struktūra, taip pat informacija apie galutinį kontroliuojantįjį akcininką arba akcininkus;

(b)tiesioginių užsienio investicijų vertė;

(c)užsienio investuotojo ir ūkio subjekto, į kurį planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, gaminiai, paslaugos ir ūkinė veikla;

(d)valstybės narės, kuriose užsienio investuotojas ir ūkio subjektas, į kurį planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, vykdo ūkinę veiklą;

(e)investicijos finansavimo būdas, remiantis valstybės narės turima informacija.

11 straipsnis

Konfidencialumas

1.Taikant šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašyta.

2.Valstybės narės ir Komisija užtikrina taikant šį reglamentą gautos konfidencialios informacijos apsaugą.

12 straipsnis

Ryšių palaikymo punktai

Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo tikslais kiekviena valstybė narė įsteigia ryšių dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo palaikymo punktą (ryšių dėl TUI tikrinimo palaikymo punktas). Komisija ir kitos valstybės narės įtraukia šiuos ryšių dėl TUI tikrinimo palaikymo punktus nagrinėdamos bet kokį su šio reglamento įgyvendinimu susijusį klausimą.

13 straipsnis

Vertinimas

1.Komisija įvertina ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo įsigaliojimo. Valstybės narės įtraukiamos į šią veiklą ir teikia Komisijai ataskaitai parengti būtiną informaciją.

2.Jei ataskaitoje bus siūloma pakeisti šio reglamento nuostatas, prie jos gali būti pridėtas atitinkamas teisės akto pasiūlymas.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

Bendra prekybos politika, SESV 207 straipsnis

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 26

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Netaikoma

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir Konkretus tikslas Nr. [ ]

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Netaikoma

Konkretus tikslas Nr.

Netaikoma

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymu siekiama remti didžiuosius Sąjungos politikos tikslus, nustatytus Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, visų pirma, palaikant santykius su platesniu pasauliu, išsaugoti ir skatinti savo vertybes ir savo interesus bei prisidėti prie savo piliečių apsaugos, taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo ir laisvos bei sąžiningos prekybos. Pasiūlymas visiškai atitinka 2015 m. komunikatą „Prekyba visiems“, kuriuo siekiama sukurti taisyklėmis pagrįstą prekybos ir investavimo tvarką. Reglamento pasiūlymas pateikiamas po 2017 m. gegužės 10 d. paskelbto diskusijoms skirto Komisijos dokumento dėl globalizacijos suvaldymo, kuriame pabrėžiami globalizacijos privalumai ir uždaviniai. Tame dokumente buvo pažymėtas tvirtas Europos Sąjungos įsipareigojimas vykdant tarptautinį bendradarbiavimą kurti atvirą, tvarią, sąžiningą ir taisyklėmis grindžiamą tvarką. Visi šie principai taikomi ir tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), kurios yra ES bendros prekybos politikos dalis, žr. SESV 207 straipsnio 1 dalį. TUI yra svarbus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų šaltinis. Jos suteikė daug naudos tiek ES, tiek visam likusiam pasauliui. Todėl ES nori išsaugoti investicijoms atvirą aplinką. Tačiau dokumente taip pat nurodyta, kad ES nedvejodama imtųsi veiksmų, jei užsienio šalys ar bendrovės užsiimtų nesąžininga veikla arba sukeltų susirūpinimą saugumu ir viešąja tvarka. Diskusijoms skirtame dokumente pripažįstama, kad vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad užsienio investuotojai strateginiais sumetimais įsigyja svarbų Europos turtą. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad tinkama nustatyti valstybių narių ir, tam tikrais atvejais, Komisijos atliekamo tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistemą.

Be to, siūlomu reglamentu valstybėms narėms, kurios turi TUI tikrinimo mechanizmą arba kurios tokį mechanizmą nori priimti, suteikiamas teisinis tikrumas, nes pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą ir 207 straipsnio 1 dalį išimtinė kompetencija veikti bendros prekybos politikos srityje, įskaitant TUI, priklauso Sąjungai.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Siūlomame reglamente numatyta, kad Europos Parlamentui ir Tarybai teikiama reglamento taikymo ataskaita, kurią Komisija parengia ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo įsigaliojimo. Jei Komisija mano, kad reglamentu nepakankamai prisidedama siekiant nustatytų tikslų, ji prie ataskaitos gali pridėti pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentą.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Siekdamos valdyti galimą tarptautinio tarpvalstybinio įmonių perėmimo poveikį saugumui ir viešajai tvarkai, trylika ES valstybių narių šiuo metu taiko TUI tikrinimo mechanizmus ir pasilieka teisę riboti užsienio investicijas, kurios kelia grėsmę gyvybiškai svarbiems jų interesams. Remiantis SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktu ir 207 straipsniu, Sąjunga turi išimtinę kompetenciją veikti bendros prekybos politikos srityje. TUI yra neatsiejama bendros prekybos politikos dalis. Todėl Sąjungai tinkama nustatyti sistemą, pagal kurią valstybės narės gali toliau taikyti tikrinimo mechanizmą arba jį priimti.

Be to, siūlomu reglamentu siekiama valstybėms narėms ir, kai tinkama, Komisijai nustatyti tam tikrų TUI į ES tikrinimo saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos sumetimais sistemą.

Siūlomu reglamentu nustatomas sisteminis valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo TUI klausimais mechanizmas, naudojant ryšių dėl TUI tikrinimo palaikymo punktus.

1.5.2.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda“ – tai dalyvaujant Sąjungai užtikrinama nauda, papildanti naudą, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Europos lygmens veiksmų pagrindas (ex ante):

Didžioji dalis valstybių narių turi TUI tikrinimo mechanizmus, likusi dalis tokių mechanizmų neturi. Remiantis SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktu ir 207 straipsniu, Sąjunga turi išimtinę kompetenciją veikti bendros prekybos politikos srityje. TUI yra neatsiejama bendros prekybos politikos dalis. Todėl Sąjungai tinkama nustatyti sistemą, pagal kurią valstybės narės gali toliau taikyti tikrinimo mechanizmą arba jį priimti.

Be to, Komisija turėtų galėti pateikti patariamąją nuomonę atitinkamoms valstybėms narėms, jei manys, kad TUI gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai dėl to, kad investuojama į tokius Sąjungos svarbos projektus ar programas, kaip GALILEO, „Horizontas 2020“, TEN-T arba TEN-E. Be to, Komisija turėtų galėti pateikti patariamąją nuomonę, kai manys, kad TUI į vieną valstybę narę daro poveikį kitos valstybės narės saugumui ar viešajai tvarkai.

Tikėtina papildoma ES nauda (ex post)

Kol kas valstybės narės ir Komisija neturi šių klausimų koordinavimo ar bendradarbiavimo struktūros. Siūlomu reglamentu ir pridedamu Komisijos komunikatu siekiama įsteigti ryšių palaikymo punktus ir paskelbti apie buriamą bendradarbiavimo grupę, siekiant geresnio koordinavimo ir glaudesnio bendradarbiavimo, veiksmingesnių informacijos ir gerosios patirties mainų. Siūlomu reglamentu valstybėms narėms nustatoma aiški prievolė dalytis informacija vienai su kita ir su Komisija, naudojant ryšių palaikymo punktų tinklą. Tikimasi, kad taip pagerės koordinavimas vertinant saugumui ir viešajai tvarkai kylantį pavojų ir visos valstybės narės turės daugiau informacijos šiais opiais klausimais, bet nebus nustatoma pareiga steigti TUI tikrinimo sistemą.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Ši iniciatyva yra nauja; ankstesnės patirties nėra. Reikiamą patirtį Komisija turės sukaupti.

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė

Tiesioginės užsienio investicijos yra kapitalo judėjimas, kaip nustatyta SESV 63 straipsnyje. SESV 63 straipsniu draudžiamas bet koks kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimas. Investicijų tikrinimo mechanizmas gali būti laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kurį prireikus ir, jei jis proporcingas Sutartyje nustatytiems tikslams, galima pateisinti ir viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo požiūriu (SESV 65 straipsnis), arba privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, kuriuos privalomaisiais pripažįsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Kaip išaiškinta Teisingumo Teismo praktikoje, nepaisant to, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinius poreikius, gali savo nuožiūra nustatyti su viešąja tvarka ir visuomenės saugumu susijusius reikalavimus, jos negali tų viešųjų interesų apibrėžti vienašališkai, be jokios ES institucijų kontrolės, ir turi juos griežtai apibrėžti: jais remtis galima tik tuomet, kai pagrindiniams visuomenės interesams kyla tikras ir pakankamai didelis pavojus. Pagrindinių laisvių apribojimai turi būti taikomi tinkamai, jais nepiktnaudžiaujama ginant vien ekonominius interesus. Be to, investicijų tikrinimo mechanizmai turėtų atitikti ES teisės bendruosius principus, visų pirma, proporcingumo ir teisinio tikrumo principus. Vadovaujantis šiais principais, turi būti nustatyta nediskriminuojanti ir pakankamai tiksli investicijų tikrinimo procedūra ir kriterijai. Galimi investuotojai turi iš anksto žinoti, kad tokių mechanizmų esama, ir turėti galimybę imtis teisminių teisių gynimo priemonių

Nors SESV 63 straipsnis taip pat taikomas kapitalo iš trečiųjų šalių judėjimui, SESV 49 straipsnis nėra taikomas trečiosios šalies nacionalinių subjektų įsisteigimui ES. Todėl siūlomas reglamentas neturi poveikio Sutarties nuostatoms dėl įsisteigimo laisvės.

ES Susijungimų reglamentas

Tiesioginės užsienio investicijos gali tapti susijungimu, įsigijimu ar bendrosios įmonės įsteigimu, lemiančiu koncentraciją, kuriai taikomas ES Susijungimų reglamentas. Tokių koncentracijų atveju pagal ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalį valstybėms narėms leidžiama imtis atitinkamų priemonių teisėtiems, su Sąjungos teisės bendraisiais principais ir kitomis nuostatomis suderinamiems interesams apsaugoti. 21 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje visuomenės saugumas, žiniasklaidos pliuralizmas ir prudencinės taisyklės aiškiai nurodomi kaip teisėti interesai. Jei, siekiant apsaugoti šiuos interesus, pagal siūlomą reglamentą priimti tikrinimo sprendimai suderinami su Sąjungos teisės bendraisiais principais ir kitomis nuostatomis, apie juos pranešti Komisijai pagal ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą nereikia. Tačiau, jei valstybė narė taikydama siūlomą reglamentą ketins priimti tikrinimo sprendimą, siekdama apsaugoti kitus viešuosius interesus, apie sprendimą ji turės pranešti Komisijai pagal ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, jei atvejis bus susijęs su koncentracija, kuriai taikomas ES Susijungimų reglamentas. Komisija užtikrins siūlomo reglamento ir ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalies nuoseklų taikymą. Jei atitinkama abiejų reglamentų taikymo sritis iš dalies sutampa, siūlomo reglamento 1 straipsnyje nustatytos tikrinimo priežastys ir ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodyti teisėti interesai turėtų būti aiškinami nuosekliai, nedarant poveikio nacionalinių priemonių, skirtų šiems interesams apsaugoti, atitikties Sąjungos teisės bendriesiems principams arba kitoms nuostatoms vertinimui.

Energetika

Per daugelį metų Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais tobulinamas Sąjungos ir jos valstybių narių energijos tiekimo saugumas. Direktyvoje dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų (Tarybos direktyva 2008/114/EB) valstybių narių prašoma nurodyti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir parengti saugumo planus. Elektros energijos ir dujų direktyvose iš vadinamojo trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio (Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių; Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių) yra nuostatų, kuriomis nurodoma įvertinti, kokie būtų padariniai tiekimo saugumui atitinkamoje valstybėje narėje ir visoje ES, jei valstybės narės gamtinių dujų ar elektros energijos perdavimo sistemą kontroliuotų trečiosios šalies operatorius. Be to, Reglamente dėl dujų tiekimo saugumo ypatingas dėmesys skiriamas tiekimo saugumo problemoms ir valstybėms narėms nurodyta rizikos vertinimą atlikti nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, įvertinant visus galimus gamtinių dujų sistemos, įskaitant su infrastruktūros objektų kontrole, susijusius rizikos dėl trečiosios šalies subjektų vykdomo tiekimo saugumo veiksnius, ir parengti išsamius prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kuriuose būtų numatytos šios rizikos mažinimo priemonės. Elektros energijos sektoriuje panašios nuostatos įtrauktos į pasiūlymą dėl pasirengimo valdyti riziką. Energetikos srities subjektai TIS direktyvoje (Direktyva 2016/1148 dėl tinklų infrastruktūros saugumo) taip pat aiškiai nurodomi kaip esminių paslaugų teikėjai.

Žaliavos

Spręsdama vis opesnį vertingų žaliavų užtikrinimo Sąjungos ekonomikai klausimą, Komisija 2008 m. parengė Europos žaliavų iniciatyvą. Šioje integruotoje strategijoje nustatomos tikslinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti ir pagerinti ES prieigą prie žaliavų. Vienas iš iniciatyvos prioritetinių veiksmų buvo sudaryti ES svarbiausių žaliavų sąrašą. Į šį sąrašą įtrauktos žaliavos, kurių ekonominė reikšmė ir tiekimo rizika pasiekė arba viršijo slenkstinę vertę. Pirmąjį sąrašą Komisija parengė 2011 m. ir vėliau įvykdė įsipareigojimą jį atnaujinti ne rečiau kaip kas trejus metus, siekiant atsižvelgti į rinkos, gamybos ir technologijų raidą. Antrasis sąrašas paskelbtas 2014 m., o naujausias sąrašas skelbiamas tuo pačiu metu kaip šis reglamentas.

Kibernetinis saugumas ir elektroniniai ryšiai

Siūlomu reglamentu bus papildytos tokios ES politikos sritys: elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, kibernetinių produktų ir paslaugų pramonės konkurencingumo. Komisijos ir ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrame komunikate dėl Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategijos pristatyta atviros, saugios ir patikimos kibernetinės erdvės vizija. Vėliau priimtas Reglamentas Nr. 283/2014, kuriame nustatyti bendro intereso projektai transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje. Be to, Direktyva 2016/1148 valstybėms narėms nustatyta kibernetinio saugumo parengties prievolė, o esminių paslaugų ir skaitmeninių paslaugų teikėjams nustatyti parengties ir pranešimo reikalavimai. 2016 m. liepos mėn. Komisija paskelbė apie naują viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę dėl kibernetinio saugumo ir apie papildomas į rinką orientuotas politikos priemones, skirtas Europos pramoniniams pajėgumams sustiprinti. Siekiant nurodytų tikslų, taip pat naudojamos ES lėšos pagal programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę. 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija taip pat paskelbė Komunikatą, kuriame nuodugniai išdėstytas ES požiūris į kibernetinį saugumą, taip pat pasauliniu mastu; ji taip pat pateikė pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo nustatoma ES informacinių ir ryšių technologijų saugumo sertifikavimo sistema, siekiant išvengti rinkos susiskaidymo ir pagerinti naudotojų galimybes sužinoti, ar IRT gaminiai ir paslaugos, įskaitant prie interneto prijungtus daiktus, yra kibernetiniu požiūriu saugūs.

Oro transportas

Siūlomas reglamentas nedaro poveikio Reglamentui (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių, nes jame nenustatytas investicijų tikrinimo mechanizmas. Reglamente (EB) Nr. 1008/2008 viena iš veiklos licencijų išdavimo įmonei, kuriai leidžiama oro transportu už atlygį ir (arba) samdos pagrindais vežti keleivius, paštą ir (arba) krovinius, sąlygų yra ta, kad valstybėms narėms ir (arba) jų nacionaliniams subjektams turi priklausyti daugiau kaip 50 proc. įmonės ir jie ją turi veiksmingai kontroliuoti (4 straipsnis).

Įsigijimų finansų sektoriuje prudencinis vertinimas

Finansų sektoriaus ES teisės aktuose nustatyta kompetentingųjų institucijų teisė atlikti akcijų paketų įsigijimo ir didinimo finansų institucijose (t. y. kredito institucijose, investicinėse įmonėse ir draudimo bei perdraudimo įmonėse) prudencinį vertinimą. Juose nustatyti pranešimo apie tokį vertinimą reikalavimai, procedūrinės taisyklės ir vertinimo kriterijai. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti patikimą ir apdairų finansų institucijų valdymą. Šios taisyklės nustatytos Direktyvoje 2007/44/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje, Direktyvoje 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, Direktyvoje 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) ir Direktyvoje 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų.

Siūlomu reglamentu valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti arba priimti tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais mechanizmą. Jis neturi poveikio ES taisyklėms dėl kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimo finansų sektoriuje prudencinės peržiūros, kuri lieka atskira, siekiant konkretaus tikslo atliekama procedūra.

Dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė

Siūlomas reglamentas neturi poveikio dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolei, kurią reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 428/2009. Prekyba dvejopo naudojimo prekėmis kontroliuojama siekiant išvengti pavojaus, kurį tos prekės gali kelti tarptautiniam saugumui. Kontrolė atliekama vykdant tarptautines prievoles ir atitinka daugiašaliuose eksporto kontrolės režimuose prisiimtus įsipareigojimus. ES eksporto kontrolės režimas reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 428/2009, nustatančiu Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, kuriame nustatytos bendros kontrolės taisyklės, bendras dvejopo naudojimo prekių sąrašas ir koordinavimo ir bendradarbiavimo veikla, vykdoma siekiant visoje Sąjungoje reglamentą įgyvendinti ir vykdyti nuosekliai. Reglamentas yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visoje ES.

Europos kosmoso politika

Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:

–◻ pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻ finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 27

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻ vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Netaikoma

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

Netaikoma

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

Netaikoma

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

Netaikoma

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris
[Išlaidų kategorija…...…]

DA / NDA 28

ELPA šalių 29

šalių kandidačių 30

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

[XX.YY.YY.YY]

DA / NDA

TAIP / NE

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris
[Išlaidų kategorija…...…]

DA / NDA

ELPA šalių

šalių kandidačių

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

[XX.YY.YY.YY]

TAIP / NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

[Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų apskaičiavimo lentelę (antrąjį šios finansinės pažymos priedo dokumentą), įkeltą į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.]

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Numeris

[Išlaidų kategorija……………...……………………………………………………………….]

<….> GD			N 31 metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
•Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutės numeris	Įsipareigojimai	(1)
	Mokėjimai	(2)
Biudžeto eilutės numeris	Įsipareigojimai	(1a)
	Mokėjimai	(2a)
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 32
Biudžeto eilutės numeris		(3)
IŠ VISO asignavimų <….> GD	Įsipareigojimai	=1+1a +3
	Mokėjimai	=2+2a +3

•IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)
	Mokėjimai	(5)
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	=4+ 6
	Mokėjimai	=5+ 6

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

•IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)
	Mokėjimai	(5)
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma)	Įsipareigojimai	=4+ 6
	Mokėjimai	=5+ 6

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
PREKYBOS GD
•Žmogiškieji ištekliai		0,828	0,828	0,828	0,828		0,828
•Kitos administracinės išlaidos		0,088	0,088	0,088	0,088		0,088
IŠ VISO PREKYBOS GD	Asignavimai	0,916	0,916	0,916	0,916		0,916
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
KONKURENCIJOS GD
•Žmogiškieji ištekliai		0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
•Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO KONKURENCIJOS GD	Asignavimai	0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
CNCT DG
•Žmogiškieji ištekliai		0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
•Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO CNECT GD	Asignavimai	0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
ENER GD
•Žmogiškieji ištekliai		0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
•Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO ENER GD	Asignavimai	0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
FISMA DG
•Žmogiškieji ištekliai		0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
•Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO FISMA GD	Asignavimai	0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
GROW GD
•Žmogiškieji ištekliai		0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
•Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO GROW GD	Asignavimai	0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
MOVE GD
•Žmogiškieji ištekliai		0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
•Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO MOVE GD	Asignavimai	0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
RTD GD
•Žmogiškieji ištekliai		0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
•Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO RTD GD	Asignavimai	0,276	0,276	0,276	0,276		0,276
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
TRADE-DEL GD
•Žmogiškieji ištekliai		0,238	0,238	0,238	0,238		0,238
•Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO TRADE-DEL GD	Asignavimai	0,238	0,238	0,238	0,238		0,238
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
Teisės tarnyba
•Žmogiškieji ištekliai		0,138	0138	0,138	0,138		0,138
•Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO Teisės tarnyba	Asignavimai	0,138	0,138	0,138	0,138		0,138

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

3,224

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		N 33 metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	3,224	3,224	3,224	3,224		3,224
	Mokėjimai	3,224	3,224	3,224	3,224		3,224

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus

⇩

N
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis 34

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 35 ...

- Rezultatas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

- Rezultatas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO SĄNAUDŲ

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N 36
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	3,136	3,136	3,136	3,136	3,224
Kitos administracinės išlaidos	0,088	0,088	0,088	0,088	0,088
Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	3,224	3,224	3,224	3,224	3,362

neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 37
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Tarpinė suma neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

3,224

3,362

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
02 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		2	2	2	2
03 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		2	2	2	2
06 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		2	2	2	2
08 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		2	2	2	2
09 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		2	2	2	2
12 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		2	2	2	2
20 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		6	6	6	6
25 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		1	1	1	1
32 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		2	2	2	2
20 01 01 02 (Delegacijos)		1	1	1	1
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
•Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 38
XX 01 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
XX 01 02 02 (AC, AL, END, INT ir JED delegacijose)
XX 01 04 yy 39	- būstinėje
	- delegacijose
XX 01 05 02 (AC, END, INT– netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 02 (AC, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO		22	22	22	22

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Pareigūnai turi:

- vykdyti ryšių palaikymo punkto užduotis ir tvarkyti iš valstybių narių pagal 8 straipsnį siunčiamus pranešimus, rengti asmenų ryšiams susitikimus, ir užtikrinti Komisijos patariamųjų nuomonių nuoseklumą;

- tikrinti tiesiogines užsienio investicijas, vadovaujantis Sąjungos svarbos projektų ir programų saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais; ši patirtis turi būti sukaupta

- užtikrinti nuoseklumą su kitomis ES politikos sritimis, visų pirma ES acquis dėl laisvo kapitalo judėjimo, Susijungimų reglamentu ir ES energetikos acquis.

Išorės darbuotojai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–x Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–◻ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

–◻ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–X Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

–X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻ nuosaviems ištekliams

–◻ įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 40
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
......... straipsnis

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1) Mechanizmas, kuriuo valstybei sudaromos sąlygos stebėti užsienio investicijas į strateginės svarbos bendroves ir (arba) sektorius ir tam tikromis aplinkybėmis neleisti jų vykdyti.

(2) Šios nuostatos nedaro poveikio visų tikrinimo mechanizmų visiškam suderinamumui su ES teise.

(3) COM(2015) 497, 2015 10 14.

(4) Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-265/95, 33 punktas.

(5) Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-463/00, 34 punktas. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, C-212/09 83, punktas ir Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-244/11, 67 punktas.

(6) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(7) Siekiant užtikrinti sklandų tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmo veikimą nacionaliniu lygmeniu ir ES Susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros taikymą, galėtų būti naudinga, kad valstybės narės, pagal siūlomo reglamento 8 straipsnio 1 dalį informuodamos Komisiją ir kitas valstybes nares apie pradėtą tikrinimo procedūrą, nurodytų, ar sandoris gali patekti į ES Susijungimų reglamento taikymo sritį.

(8) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (OL L 345, 2008 12 23, p. 75).

(9) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).

(10) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

(11) Dabar vyksta naujojo reglamento, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 994/2010, priėmimo procesas; planuojama, kad jis įsigalios 2017 m. rudenį.

(12) COM (2016) 318, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB.

(13) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, OL L 194, 2016 7 19, p. 1.

(14) Komisijos komunikatas „Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“, COM(2011) 25.

(15) JOIN(2013) 1 final, 2013 2 7.

(16) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB, OL L 86, 2014 3 21, p. 14.

(17) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.

(18) Komisijos komunikatas COM(2016) 410 „Europos kibernetinio atsparumo sistemos stiprinimas ir kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumo ir novatoriškumo skatinimas“.

(19) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB.

(20) OL L 293, 2008 10 31, p. 3.

(21) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL L 247, 2007 9 21, p. 1–16), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338–436), 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1–155), 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349–496).

(22) 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

(23) Visų pirma žr. 2004 m. gruodžio 15 d. Direktyvą 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičiančią Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38); Direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12).

(24) Žr., pvz., Reglamentą 2008/114 dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo, Direktyvą 2009/73 dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir Direktyvą 2009/72 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, Reglamentą 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, Direktyvą 2016/1148 dėl tinklų infrastruktūros saugumo, naująjį Reglamentą dėl dujų tiekimo saugumo, kuriuo panaikinamas Reglamentas 994/2010.

(25) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(26) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(27) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx

(28) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(29) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(30) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(31) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(32) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(33) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(34) Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(35) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(36) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(37) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(38) AC = sutartininkai („Contract Staff“); AL – vietinis darbuotojas („Local Staff“); END = deleguotieji nacionaliniai ekspertai („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(39) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(40) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 09 13

COM(2017) 487 final

PRIEDAS

prie

PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema

{SWD(2017) 297 final}

PRIEDAS

3 straipsnio 3 dalyje nurodytas Sąjungos svarbos projektų ar programų sąrašas

–Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) programos (GALILEO ir EGNOS):

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008.

–Programa „Copernicus“:

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“, OL L 122, 2014 4 24, p. 44.

–Programa „Horizontas 2020“:

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB, įskaitant joje numatytus veiksmus, susijusius su bazinėmis didelio poveikio technologijomis, kaip antai dirbtinis intelektas, robotika, puslaidininkiai ir kibernetinis saugumas.

–Transeuropinis transporto tinklas (TEN-T):

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, OL L 348, 2013 12 20, p. 1–128.

–Transeuropinis energetikos tinklas (TEN-E):

2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

–Transeuropinis telekomunikacijų tinklas:

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB.

Top

Choose the experimental features you want to try