Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52017IP0494

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2017/2122(INI))

OL C 369, 2018 10 11, p. 56–72 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:
13/12/2017; Balsavimo data
Date of vote:
13/12/2017
Date of debate:
12/12/2017
Author:
Europos Parlamentas, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, Užsienio reikalų komitetas
Form:
Rezoliucija savo iniciatyva
Parliamentary term:
aštuntoji įstatymų leidžiamoji valdžia
Internal reference:
2017/2122(INI)
Session:
2017-2018

11.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/56

P8_TA(2017)0494

Metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2017/2122(INI))

(2018/C 369/07)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (1),

—

atsižvelgdamas į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) bendrąsias rekomendacijas Nr. 12, 19 ir 35 dėl smurto prieš moteris, rekomendaciją Nr. 26 dėl dirbančių migrančių ir rekomendaciją Nr. 32 dėl pabėgėlių statuso, prieglobsčio, pilietybės ir moterų be pilietybės su lytimi susijusių aspektų,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/167 (2) dėl visų migrantų, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir skatinimo,

—

atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos (3),

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325, 1820, 1888, 1889, 1960, 2106, 2122 ir 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo,

—

atsižvelgdamas į 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso, jos 1967 m. protokolą (4) ir TDO konvencijas Nr. 43 ir 97,

—

atsižvelgdamas į JT pagrindinius principus dėl verslo bendruomenės ir žmogaus teisių (5),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų (6),

—

atsižvelgdamas į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), kuriuos patvirtino Jungtinės Tautos, ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuria siekiama užtikrinti taiką ir gerovę tautoms ir planetai (7),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 12 d. Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (Stambulo konvencija), kurią ES pasirašė 2017 m. birželio 13 d. (8),

—

atsižvelgdamas į 1976 m. priimtas ir 2011 m. persvarstytas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms (9),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (10),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (11),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbinį dokumentą „ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.). Laikotarpio vidurio peržiūra (2017 m. birželio mėn.)“(SWD(2017)0254),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai priimtą bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pristatytą Europos Sąjungos visuotinę strategiją dėl užsienio ir saugumo politikos (12), taip pat pirmąją jos įgyvendinimo pažangos ataskaitą (Nuo bendros vizijos prie bendrų veiksmų: ES visuotinės strategijos įgyvendinimas“ (angl. From Shared Vision to Common Action: Implementing the EU Global Strategy), pristatytą 2017 m. (13),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP (14),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015)0240) ir 2016 m. birželio 7 d. komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016)0385),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. priimtas ir 2017 m. persvarstytas ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos (15),

—

atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje, Europos Parlamente ir Europos Komisijoje susitikusių vyriausybių atstovų bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ (16), kurį priėmė Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija 2017 m. birželio 7 d.,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime (17),

—

atsižvelgdamas į saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime apsaugą, kuri suteikiama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires (18),

—

atsižvelgdamas į tarptautinę religijos ar tikėjimo laisvės apsaugą, kuri suteikiama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, 1981 m. Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo, Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. Tarybos priimtas išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo (19),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES gaires dėl mirties bausmės (20),

—

atsižvelgdamas į ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires, kurios patvirtintos 2001 m. ir persvarstytos 2012 m. (21),

—

atsižvelgdamas į JT protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, stabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, kuriuo papildoma Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu (22) ir Europos Tarybos konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis veiksmų,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES gaires dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo (23),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. priimtas ir 2009 m. persvarstytas ES gaires dėl dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais (24),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. priimtas ir 2009 m. persvarstytas ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT) (25),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. priimtas ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija (26),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. priimtas ir 2008 m. persvarstytas ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų (27),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu (28),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. priimtas ir 2008 m. persvarstytas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų (29),

—

atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. (30),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“ (31),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (32), taip pat ankstesnes rezoliucijas šia tema,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse (33),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (34),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius (35),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2016 m. JT ŽTT sesijose (36),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene (37), kurioje Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė raginama pradėti iniciatyvą, kuria siekiama nustatyti Saudo Arabijai ES ginklų embargą,

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

—

atsižvelgdamas į Sacharovo premiją už minties laisvę, kuria 2016 m. apdovanotos Nadia Murad ir Lamiya Aji Bashar,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai (38) ir 2016 m. sausio 28 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos mažumų klausimais pranešimą dėl mažumų diskriminacijos ir diskriminacijos dėl priklausymo kastai, taip pat dėl panašių paveldėto statuso sistemų (39), taip pat atsižvelgdamas į JT gaires dėl diskriminacijos dėl kilmės,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus (40),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0365/2017),

A.

kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį ES įpareigojama plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) remiantis principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo, ir laikantis JT chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų; kadangi Sąjunga turi prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos;

B.

kadangi dėl šiandieninių visame pasaulyje vykdomų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą, būtina, kad visa tarptautinė bendruomenė dėtų ryžtingas pastangas;

C.

kadangi žmogaus teisių nedalomumo paisymas ir skatinimas bei žmogaus teisių visuotinumo apsauga yra BUSP kertiniai akmenys; kadangi vykdydamas BUSP kontrolę, Parlamentas turi teisę nuolat gauti informaciją apie pagrindinius BUSP aspektus ir pagrindinius pasirinkimus bei su Parlamentu turi būti konsultuojamasi šiais klausimais (ES sutarties 36 straipsnis);

D.

kadangi 2016 m. birželio mėn. Tarybos priimtoje visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje patvirtinama, kad būtina sistemingai integruoti žmogaus teises į visus politikos sektorius ir visas institucijas, įskaitant tarptautinę prekybą ir prekybos politiką;

E.

kadangi, norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat pačių ES išorės politikos krypčių darna; kadangi, užtikrinus didesnį nuoseklumą, ES galės greičiau reaguoti ankstyvais žmogaus teisių pažeidimo etapais ir tam tikrais atvejais iš anksto numatyti šiuos pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, taip pat ir tarptautinės prekybos bei prekybos politikos srityse;

F.

kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas – Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, sunkumais ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti;

G.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnyje numatyta, kad Sąjungos prekybos politika grindžiama Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais; kadangi prekyba ir žmogaus teisės trečiosiose šalyse gali veikti viena kitą ir kadangi, remiantis įmonių atsakomybės sistema, kaip šiuo metu skelbiama JT, verslo bendruomenė turi atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų paskatų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos ir įmonių socialinės atsakomybės rėmimu; kadangi geras valdymas ir valdžios institucijos, veikdamos bendrų interesų labui, yra svarbios norint pakeisti įmonių elgesį; kadangi ES prisideda prie pastangų parengti privalomą sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių;

H.

kadangi labiausiai pažeidžiamų grupių asmenų, pvz., tautinių, kalbinių ir religinių mažumų, neįgalių asmenų, LGBTI bendruomenės, moterų, vaikų, prieglobsčio prašytojų ir migrantų, žmogaus teisių apsaugai reikėtų skirti ypatingą dėmesį;

I.

kadangi moterys ir vaikai susiduria su grėsmėmis, diskriminacija ir smurtu, visų pirma karo zonose ir autoritarinių režimų valdomose teritorijose; kadangi lyčių lygybė apima esmines Europos vertybes ir yra įtvirtinta ES teisinėje ir politinėje sistemoje; kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminacija pastaraisiais metais išaugo;

J.

kadangi valstybės yra galiausiai atsakingos už visų žmogaus teisių apsaugą, įgyvendinant tarptautines žmogaus teisių sutartis ir konvencijas, stebint žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinant veiksmingas nukentėjusiųjų teisių gynimo priemones;

K.

kadangi vis daugiau žmogaus teisių pažeidimų, prilygstančių karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, įskaitant genocidą, įvykdo valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai;

L.

kadangi minties, sąžinės ir religijos laisvę, įskaitant laisvę tikėti arba netikėti, išpažinti pasirinktą religiją arba jos neišpažinti, pasirinkti religiją, jos atsižadėti arba ją pakeisti, būtina užtikrinti visame pasaulyje ir besąlygiškai stiprinti, pirmiausia plėtojant religijų ir kultūrų dialogą; kadangi šventvagystės įstatymai yra plačiai paplitę ir valstybės nustato bausmes – nuo laisvės atėmimo bausmės iki nuplakimo ar mirties bausmės;

M.

kadangi nuomonės ir saviraiškos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė ir periodinių, skaidrių ir tikrų rinkimų procesų rengimas yra esminiai demokratijos elementai; kadangi silpnose, konfliktus ar represijas patiriančiose visuomenėse rinkimai kartais gali sukelti plačiai plintantį smurtą;

N.

kadangi bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose, pavyzdžiui, vykstant dialogams žmogaus teisių klausimais, yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant spręsti žmogaus teisių problemas;

O.

kadangi siekiant geriau propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse reikia tam skirti pakankamai išteklių ir tuos išteklius kuo veiksmingiau panaudoti;

P.

kadangi galimybė gauti vandens ir gyventi sanitarinėmis sąlygomis – pagrindinė žmogaus teisė, ir šios galimybės ribojimas yra viena geopolitinės įtampos priežasčių tam tikruose regionuose;

Q.

kadangi kultūros paveldo vietovėse susiduriama su vis didesnėmis grėsmėmis dėl neteisėtų plėšimų ir vandalizmo, ypač Artimuosiuose Rytuose;

R.

kadangi švietimas atlieka lemiamą vaidmenį užkertant kelią žmogaus teisių pažeidimams ir konfliktams ir padeda stiprinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose demokratinėse sistemose; kadangi valstybės turėtų remti švietimo institucijas, kurios skatina žmogaus teises, pagarbą ir įvairovę; kadangi didėjantis ryšių kanalų skaičius yra svarbi priemonė, padedanti greitai sužinoti apie žmogaus teisių pažeidimus ir susisiekti su daugeliu nukentėjusių nuo žmogaus teisių pažeidimų ar galinčių juos patirti asmenų trečiosiose šalyse ir suteikti jiems informaciją bei pagalbą; kadangi išsamių išskaidytų duomenų rinkimas yra būtinas, siekiant apsaugoti žmogaus teises, visų pirma pažeidžiamiausių grupių, socialiai atskirtų grupių ir grupių, kurioms gresia socialinė atskirtis; kadangi tinkamų rodiklių naudojimas taip pat yra veiksmingas būdas pažangai, susijusiai su tuo, kaip valstybės vykdo įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, įvertinti;

Bendrosios aplinkybės

1.

 reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad priešinamasi demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui, ir jiems visame pasaulyje toliau gresia pavojai; primena, kad ES yra įsipareigojusi skatinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą bei propaguoti demokratinius principus, kuriuos reikia stiprinti visame pasaulyje;

2.

 pakartoja tvirtą įsitikinimą, kad ES ir jos valstybės narės privalo aktyviai laikytis žmogaus teisių ir demokratijos, kaip vienas kitą stiprinančių esminių principų, kuriais grindžiama ES, integravimo į visų sričių ES politiką principo, įskaitant išorės aspektus, pvz., vystymąsi, migraciją, saugumą, kovą su terorizmu, plėtrą ir prekybą; todėl pakartoja, kad ypač svarbu užtikrinti didesnę ES vidaus ir išorės politikos darną ir labiau derinti valstybių narių išorės politiką; pabrėžia, kad dėl vis sudėtingesnių pasaulyje vykstančių konfliktų reikia įtraukių, vieningų ir tvirtų tarptautinių priemonių ir bendradarbiavimo; primena, kad ES siekiant padidinti savo, kaip patikimos ir teisėtos tarptautinės veikėjos, tarptautinę įtaką, didelę įtaką turi jos gebėjimas ginti žmogaus teises ir demokratiją tiek savo viduje, tiek išorėje, laikantis savo įsipareigojimų, įtvirtintų steigimo sutartyse;

3.

 pabrėžia, koks svarbus tvirtesnis Komisijos, Tarybos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Parlamento ir ES delegacijų tarpusavio bendradarbiavimas siekiant skatinti ir užtikrinti nuoseklią ir vieningą poziciją ginant žmogaus teises ir demokratinius principus; be to, pabrėžia, kad svarbu tvirtai įsipareigoti skatinti šias vertybes daugiašaliuose forumuose, įskaitant laiku atliekamą derinimą ES lygmeniu ir aktyvų požiūrį derybų metu; todėl ragina ES inicijuoti ir bendrai remti rezoliucijas, taip pat aktyviau taikyti tarpregionines iniciatyvas visuose JT žmogaus teisių mechanizmuose;

4.

 palankiai vertina tai, kad 2016 m. teisinės valstybės, demokratijos principų ir žmogaus teisių pažeidimai buvo reguliariai aptariami Parlamento plenariniuose posėdžiuose, jiems skirtos įvairios Parlamento rezoliucijos, jų klausimai keliami komitetų ir tarpparlamentinių delegacijų posėdžiuose;

5.

 atkreipia dėmesį į savo Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) darbą, šis pakomitetis palaiko glaudžius darbo santykius su EIVT, kitomis ES institucijomis, pilietine visuomene, daugiašalėmis žmogaus teisių institucijomis ir ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais;

6.

 primena, kad 2016 m. DROI pakomitetis parengė tris pranešimus, o būtent dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse, dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse ir dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius; ragina Komisiją imtis konkrečių su šiais pranešimais savo iniciatyva susijusių veiksmų;

7.

 pažymi, kad 2016 m. įvairiose šalyse vyko daug Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) misijų, siekiant surinkti informaciją ir ja keistis su vietos vyriausybiniais ir nevyriausybiniais žmogaus teisių subjektais, pateikti Europos Parlamento poziciją ir skatinti didinti žmogaus teisių apsaugą ir pagarbą šioms teisėms;

Žmogaus teisių srities problemų sprendimas

8.

 reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad daugėja išpuolių prieš religines mažumas, šiuos išpuolius dažnai vykdo nevalstybiniai subjektai, pavyzdžiui, grupuotė ISIS („Da’esh“); apgailestauja dėl to, kad daugelis šalių yra priėmusios ir įgyvendina draudimo keisti religiją ir šventvagystės įstatymus, kuriais veiksmingai ribojama ir net atimama religinių mažumų ir ateistų religijos ar tikėjimo laisvė ir saviraiškos laisvė; reikalauja imtis priemonių siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius asmenis ir ateistus, nukentėjusius dėl šventvagystės įstatymų, ir ragina ES ir valstybes nares įsitraukti į politines diskusijas siekiant panaikinti tokius įstatymus; ragina ES ir jos valstybes nares palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis dėti daugiau pastangų siekiant, kad būtų labiau gerbiama minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė ir skatinamas kultūrų ir religijų dialogas; reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant veiksmingai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, be kita ko, užtikrinant sistemingą ir nuoseklų ES būstinių ir delegacijų darbuotojų mokymą; visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas dėl religijos ir tikėjimo laisvės JT žmogaus teisių taryboje (JT ŽTT) ir JT Generalinėje Asamblėjoje (JT GA); visapusiškai remia ES specialiojo pasiuntinio religijos ir tikėjimo laisvei už ES ribų skatinti Jáno Figelio darbą;

9.

 dar kartą patvirtina, kad saviraiškos laisvė internete ir realiame gyvenime yra neatsiejama bet kokios demokratinės visuomenės dalis, nes ji prisideda prie pliuralizmo kultūros kūrimo, o gyvendami tokioje kultūroje pilietinė visuomenė ir piliečiai įgyja teisę reikalauti valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų atsiskaityti, ji taip pat yra teisinės valstybės principo laikymosi ramstis; pabrėžia, kad bet koks saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ribojimas, pvz., internetinio turinio pašalinimas, turi būti vykdomas tik išimtinėmis aplinkybėmis, numatytas įstatyme ir pagrįstas teisėto tikslo siekimu; todėl pabrėžia, kad ES, vykdydama išorės politiką ir taikydama jos priemones, turėtų aktyviau skatinti saviraiškos laisvę; pakartoja savo prašymą ES ir jos valstybėms narėms atidžiau stebėti visus žodžio laisvės ir žiniasklaidos suvaržymus trečiosiose šalyse ir nedelsiant ir sistemingai tokius apribojimus pasmerkti bei taikyti visus turimus diplomatijos būdus ir priemones šiems apribojimams šalinti; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ES gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį; smerkia daugelio žurnalistų ir tinklaraštininkų nužudymą ir įkalinimą 2016 m. ir ragina ES veiksmingai juos saugoti; palankiai vertina naują Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), pradėtą įgyvendinti 2016 m., pagal kurią ypatingas dėmesys skiriamas ES delegacijų ir žiniasklaidos subjektų trečiosiose šalyse mokymams, kaip taikyti minėtas gaires; pabrėžia, kad svarbu demaskuoti ir pasmerkti neapykantą ir smurtą kurstančias kalbas, viešinamas internete ir kitur, nes jos kelia tiesioginę grėsmę teisinei valstybei ir žmogaus teisių vertybėms;

10.

 yra labai susirūpinęs dėl to, kad pilietinė visuomenė, įskaitant religines organizacijas, visame pasaulyje vis labiau puolama, be kita ko, priimant vis daugiau represinių įstatymų visame pasaulyje, kai kuriais atvejais naudojantis kova su terorizmu kaip pasiteisinimu; pabrėžia, kad mažėjančios pilietinės visuomenės reiškinys yra pasaulinio masto; primena, kad nepriklausomai pilietinei visuomenei tenka pirmaeilis vaidmuo ginant žmogaus teises bei skatinant jų pažangą ir užtikrinant demokratinių visuomenių funkcionavimą, visų pirma skatinant skaidrumą, atskaitomybę ir valdžių atskyrimą; ragina ES ir jos valstybes nares nuolat stebėti susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimo atvejus, įskaitant įvairius pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir jų veiklos draudimus ir apribojimus, pvz., įstatymus, kuriais siekiama sumažinti pilietinės visuomenės erdvę arba skatinti NVO, kurias remia autoritarinės vyriausybės (vyriausybės organizuojamos nevyriausybinės organizacijos, VONVO, angl. GONGO), ir apie juos informuoti; taip pat ragina ES, jos valstybes nares ir ES delegacijas naudoti visas turimas priemones, pavyzdžiui, dialogus žmogaus teisių klausimais, politinius dialogus ir viešąją diplomatiją siekiant sistemingai kelti klausimus dėl atskirų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, kuriems gresia pavojus, ypač atkreipiant dėmesį į asmenis, kurie savo noru ir (arba) dėl savo politinių įsitikinimų ar visuomeninės veiklos neteko laisvės arba yra įkalinti, ir nedviprasmiškai pasmerkti žmogaus teisių gynėjų, taip pat ir tų, kurie veikia aplinkos apsaugos srityje, represijas, bauginimą ir žudymus; ragina sukurti sistemą, kad būtų galima veiksmingai stebėti pilietinės visuomenės erdvę, nustatyti aiškius kriterijus ir rodiklius, kuriais būtų siekiama užtikrinti pilietinei visuomenei palankią teisinę aplinką;

11.

 ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatinius darbuotojus toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus, sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus aktyvistus ir prireikus skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų; pabrėžia tyliosios diplomatijos priemonių svarbą šioje srityje; palankiai vertina tai, kad 2016 m. ES kėlė žmogaus teisių gynėjų atvejų klausimus dialoguose ir konsultacijose ES lygmeniu su daugiau kaip 50 šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. EDŽTRP neatidėliotinos pagalbos fondo lėšomis ES lygmeniu paremta daugiau kaip 250 žmogaus teisių gynėjų, t. y. 30 proc. daugiau, palyginti su 2015 m.; teigiamai vertina ES žmogaus teisių gynėjų priemonės, kurią įgyvendina pilietinė visuomenė, ProtectDefenders.eu, įsteigimą ir sėkmingą jos veiklą, kurią vykdant suteikta svarbi parama daugeliui žmogaus teisių gynėjų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad programa būtų tęsiama po 2018 m. spalio mėn., ir didinti jos pajėgumus, kad visame pasaulyje būtų teikiama daugiau paramos žmogaus teisių gynėjams;

12.

 labai apgailestauja dėl to, kad ir toliau daugelyje šalių vykdomi kankinimai, taikomas nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir mirties bausmės, ir ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant juos panaikinti; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina ES teisės aktų dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamas mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui, peržiūrą; primygtinai ragina EIVT ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę aktyviau įsitraukti į kovą su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ar baudimu, įskaitant mirties bausmę, – dėti daugiau diplomatinių pastangų ir sistemingiau viešai skelbti savo poziciją; taigi pabrėžia, kad kai kuriuose kalėjimuose sąlygos kelia susirūpinimą, juose taip pat nesprendžiamos sveikatos problemos, ir rekomenduoja, kad EIVT, ES delegacijos ir valstybės narės išnaudotų visas esamų priemonių, pvz., ES gairių dėl kankinimo, teikiamas galimybes; palankiai vertina tai, kad 2016 m. gruodžio mėn. JT GA priėmė JT rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo, šią rezoliuciją parėmė 117 šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. visame pasaulyje įvykdytų mirties bausmių skaičius sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vis dėlto bendras įvykdytų mirties bausmių skaičius išlieka didesnis už praėjusį dešimtmetį užregistruotą vidurkį; pabrėžia, kad dažnai taikomasi į besipriešinančius visuomenės narius ir pažeidžiamas grupes; ragina valstybes, kurios vis dar laikosi šios praktikos, priimti moratoriumą ir panaikinti mirties bausmę;

13.

 pripažįsta, kokios svarbios gali būti šiuolaikinės informacinės ir ryšių technologijos žmogaus teisių skatinimo, gynimo ir žalos atlyginimo srityje pasaulyje, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares naudoti savo informacijos kanalus, kad pagal konkrečias savo sistemas ir kompetenciją reguliariai kartotų Parlamento poziciją dėl įvairių žmogaus teisių klausimų, kartu prisidedant prie ES bendrų pastangų veiksmingumo ir matomumo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dažniau naudojamos tam tikros kibernetinio stebėjimo dvejopo naudojimo technologijos, nukreiptos prieš politikus, aktyvistus ir žurnalistus; todėl palankiai vertina šiuo metu ES institucijų atliekamą darbą siekiant atnaujinti 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (41); griežtai smerkia tai, kad vis daugiau žmogaus teisių gynėjų susiduria su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant grasinimus sukelti pavojų duomenims, įrangos konfiskavimą, nuotolinį stebėjimą ir duomenų nutekėjimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad interneto platformos, stengdamosi pašalinti teroristinį turinį ir propagandą, ištrynė teisėtus vaizdinius įrodymus, susijusius su galimais karo nusikaltimais;

14.

 reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis labiau privatizuojamas teisinės valstybės principas internete, kai privačios bendrovės priima sprendimus dėl pagrindinių teisių, pvz., žodžio laisvės, ribojimo, atsižvelgdamos į savo paslaugos teikimo sąlygas, o ne į demokratiškai priimtus įstatymus;

15.

 ragina Komisiją priimti pranešimo ir veiksmų direktyvą, kuri padidintų pašalinimo procedūrų skaidrumą ir proporcingumą, kartu užtikrinant veiksmingas teisių gynimo priemones vartotojams, kurių turinys buvo nepagrįstai pašalintas;

16.

 smerkia seksualinio smurto prieš moteris ir mergaites kaip karo ginklų naudojimą, įskaitant masinį prievartavimą, seksualinę vergovę, prievartinę prostituciją ir įvairų persekiojimą lyties pagrindu, įskaitant prekybą žmonėmis, taip pat sekso turizmą bei visų kitų formų fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą; atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai, susiję su lytimi ir seksualiniu smurtu, Romos statute klasifikuojami kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui arba laikomi sudėtine genocido ar kankinimo dalimi; pabrėžia, kad svarbu ginti moterų teises, įskaitant jų lytines ir reprodukcines teises, per teisės aktus, švietimą ir remiant pilietinės visuomenės organizacijas; teigiamai vertina tai, kad priimtas 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planas, kuriame išdėstytas išsamus priemonių siekiant pagerinti moterų padėtį lygių teisių ir įgalėjimo srityje sąrašas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą jo įgyvendinimą; taip pat teigiamai vertina tai, kad priimtas dokumentas „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, kuriuo propaguojama lyčių lygybė ir moterų teisės visame pasaulyje; pabrėžia, jog svarbu, kad visos valstybės narės ratifikuotų ir veiksmingai įgyvendintų Stambulo konvenciją; pabrėžia, kad švietimas yra geriausias būdas kovoti su diskriminacija ir smurtu prieš moteris ir vaikus; prašo Komisijos, EIVT ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės dėti daugiau pastangų vykdant savo prievoles ir įsipareigojimus moterų teisių pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) srityje, ir skatina tai padaryti trečiąsias šalis; mano, kad ES turėtų ir toliau integruoti paramą moterims į bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijas, konfliktų prevencijos ir atstatymo po konfliktų veiklą; dar kartą patvirtina JT ST rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo svarbą; pabrėžia, kad svarbus sistemingas, lygiavertis, visapusiškas ir aktyvus moterų dalyvavimas konfliktų prevencijos ir sprendimo, žmogaus teisių ir demokratinių reformų skatinimo procesuose, taip pat taikos palaikymo operacijose, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konflikto bei demokratinio perėjimo procesuose, vedančiuose į ilgalaikius ir stabilius politinius sprendimus; primena, kad 2016 m. Sacharovo premijos laimėtojos buvo Nadia Murad ir Lamiya Aji Bashar, patyrusios grupuotės ISIS („Da’esh“) seksualinę vergovę;

17.

 pabrėžia, kad prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos ir visuotinis lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paisymas, šeimos planavimas, galimybės gauti tinkamus moterų higienos produktus, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas ir saugias nėštumo nutraukimo paslaugas yra svarbūs elementai siekiant gelbėti moterų gyvybes, padėti išvengti rizikingų gimdymų ir sumažinti kūdikių ir vaikų mirtingumą; mano, jog nepriimtina, kad moterų ir mergaičių kūnai, ypač jų lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės, vis dar yra ideologinio mūšio laukas; ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti neatimamas moterų ir mergaičių teises į kūno neliečiamybę ir savarankišką sprendimų priėmimą, ir smerkia dažnus moterų lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimus, taip pat atsisakymą leisti joms naudotis šeimos planavimo paslaugomis, kontraceptinėmis priemonėmis ir saugiomis bei teisėtomis aborto paslaugomis;

18.

 griežtai smerkia nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklės atnaujinimą ir jos taikymo srities išplėtimą ir to poveikį pasaulinei moterų bei mergaičių sveikatos priežiūrai ir teisėms; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares užpildyti JAV atvertą finansavimo spragą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, panaudojant nacionalines ir ES vystymuisi skirtas lėšas;

19.

 primena, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, o lyčių aspekto integravimas – Sutartyse įtvirtintas vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų; taigi ragina Komisiją integruoti lyčių aspektą į visus ES teisės aktus, gaires, veiksmus ir finansavimą kaip kertinį ES principą, ypatingą dėmesį skiriant ES išorės santykių politikai; pabrėžia, kad būtina stiprinti ES delegacijų ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vyriausiosios patarėjos lyčių klausimais vaidmenį, užtikrinant konkretų jos kompetencijos sričiai skirtą biudžetą;

20.

 ragina EIVT užtikrinti, kad Moterų padėties komisijos 61-osios sesijos išvados būtų įtrauktos į jos politiką ir būtų naujas stimulas skatinant moterų ekonominį įgalėjimą ir keliant klausimus, susijusius su lyčių nelygybe besikeičiančiame profesiniame pasaulyje;

21.

 atkreipia dėmesį į teigiamą moterų įgalėjimo indėlį siekiant įtraukios, teisingos ir taikios visuomenės bei darnaus vystymosi; pabrėžia, kad visuose darnaus vystymosi tiksluose lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui akivaizdžiai skiriamas didelis dėmesys ir kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant visapusiškai realizuoti moterų teises ir veiksmingai įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinamas ekonominis ir socialinis įgalėjimas bei moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas čiabuvių moterų įgalėjimui;

22.

 pažymi, kad moterys turėtų būti skatinamos jungtis į profesines sąjungas, ir jos neturėtų būti diskriminuojamos, kai siekia gauti finansavimą įmonėms;

23.

 ragina ES remti visas moterų asociacijas, kurios kasdien dirba, kad padėtų moterims humanitarinių krizių ir konfliktų situacijose;

24.

 dar kartą patvirtina, jog siekiant vaikams suteikti teisinę apsaugą būtina skubiai visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją (JT VTK) bei jos fakultatyvinius protokolus; pabrėžia, kad vaikai dažnai susiduria su specifine prievarta, pvz., vaikų santuokomis ar lytinių organų žalojimu, todėl jiems reikia didesnės apsaugos; pabrėžia, kad vaikų darbas, vaikų verbavimas ginkluotuose konfliktuose ir ankstyvos bei priverstinės santuokos tebėra esminės problemos kai kuriose šalyse; prašo, kad ES sistemingai konsultuotųsi su atitinkamomis vietos ir tarptautinėmis vaiko teisių organizacijomis ir palaikydama politinius dialogus ir dialogus žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis keltų valstybių, Vaiko teisių konvencijos šalių, prievolės įgyvendinti šią konvenciją klausimą; palankiai vertina Europos Tarybos vaiko teisių strategiją (2016–2021 m.); prašo, kad ES ir toliau propaguotų ES ir UNICEF vaiko teisių priemonių rinkinį, kuriuo siekiama integruoti vaiko teisių aspektą į vystomąjį bendradarbiavimą pasitelkus savo išorės delegacijas ir šioje srityje atitinkamai apmokyti ES delegacijų darbuotojus; pakartoja prašymą, kad Komisija pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą ES išorės politikoje, palankiai vertina tai, kad 2016 m. pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę buvo skirta išteklių remti JT agentūroms, vykdančioms priemones, kurių tikslas – vaiko teisės ir kuriomis siekiama suteikti kuo didesnę naudą vaikams, kuriems reikia pagalbos, ypač sveikatos sistemų, galimybių mokytis, gauti vandens ir sanitarinių sąlygų priežiūrą, srityse; ragina nedelsiant išspręsti pilietybės neturinčių vaikų, ypač gimusių ne tėvų gimtojoje šalyje, ir migrantų vaikų problemą;

25.

 griežčiausiai smerkia visų formų diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinių požymių, kalbos, kultūros, socialinės kilmės, kastos, gimimo aplinkybių, amžiaus, negalios ar bet kokios kitos padėties; pabrėžia, kad ES, vesdama dialogus žmogaus teisių klausimais ir politinius dialogus, taip pat pasinaudodama ES delegacijų ir viešosios diplomatijos veikla, turėtų dėti daugiau pastangų panaikinti visų rūšių diskriminaciją, rasizmą, ksenofobiją ir kitų formų netoleranciją; taip pat pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau skatinti ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas Jungtinių Tautų konvencijas, kuriomis siekiama šio tikslo;

26.

 pakartoja, kad prekyba žmonėmis reiškia asmenų verbavimą, gabenimą, perdavimą, slėpimą ar priėmimą grasinant arba panaudojant jėgą ar kitas prievartos priemones arba grobimo, sukčiavimo ar apgaulės būdu, piktnaudžiaujant valdžia ar pasinaudojant pažeidžiamumu arba sumokant ar gaunant mokestį arba naudą, kad būtų gautas kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimas, kai šios veiklos tikslas yra išnaudojimas; ragina ES ir valstybes nares išlaikyti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kurį taikant svarbiausia nukentėjusieji, ir imtis priemonių, kad būtų mažinama paklausa, skatinanti asmenų, ypač moterų ir vaikų, visų formų išnaudojimą, kuris lemia prekybą žmonėmis; pakartoja, kad visos valstybės narės turi įgyvendinti Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją ir Direktyvą 2011/36/ES (42) šiuo klausimu; reiškia didelį susirūpinimą dėl nepaprastai didelio migrantų ir pabėgėlių pažeidžiamumo, susijusio su išnaudojimu, neteisėtu gabenimu ir prekyba žmonėmis; pabrėžia, kad būtina ir toliau laikyti atskiromis prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų gabenimo sąvokas;

27.

 smerkia nuolat vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, įskaitant atsisakymą užtikrinti lygybę, galimybes naudotis teisės sistema ir gauti darbą, vykdomą nuolatinę segregaciją ir daromas su priklausymu kastai susijusias kliūtis užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir raidą; pakartoja savo raginimą plėtoti ES politiką diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimu ir raginimą ES pasinaudoti visomis galimybėmis išreikšti didelį susirūpinimą dėl tokių žmogaus teisių pažeidimų; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų ir remti atitinkamas iniciatyvas Jungtinių Tautų ir delegacijų lygmeniu – įgyvendinti ir stebėti darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., stebėti naujųjų Jungtinių Tautų gairių dėl diskriminacijos dėl kilmės įgyvendinimą ir teikti paramą valstybėms įgyvendinant Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų rekomendacijas diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimais;

28.

 reiškia didelį susirūpinimą, kad mažumoms vis dar kyla padidintas pavojus patirti diskriminaciją ir kad jos yra itin pažeidžiamos vykstant politiniams, ekonominiams, aplinkos ir darbo srities pokyčiams ir sutrikimams; pažymi, kad daugelis jų turi labai mažai galimybių būti politiškai atstovaujami arba visai šių galimybių neturi ir patiria labai didelį skurdą; pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti mažumų patiriamus žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad mažumų bendruomenės turi specialių poreikių ir kad reikėtų joms užtikrinti visas ir lygias galimybes visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

29.

 palankiai vertina tai, kad ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, ir dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad ją ratifikuotų ir veiksmingai įgyvendintų tiek valstybės narės, tiek ES institucijos; pabrėžia, kad neįgalumas neatima iš asmens žmogaus orumo ir tai reiškia valstybės pareigą apsaugoti neįgalius asmenis; pabrėžia, kad visų pirma būtina visuotinio prieinamumo principą ir neįgaliųjų teisių aspektą patikimai įtraukti į visas atitinkamas ES politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, sritis, ir pabrėžia šio klausimo privalomąjį pobūdį ir horizontalumą; ragina ES įtraukti kovą su diskriminacija dėl negalios į savo išorės veiksmus ir vystymosi pagalbos politiką; palankiai vertina tai, kad neįgalių asmenų teisės įtrauktos į naują Europos konsensusą dėl vystymosi;

30.

 dar kartą pabrėžia, jog pritaria tam, kad nuostatos dėl žmogaus teisių būtų sistemingai įtraukiamos į ES ir trečiųjų šalių tarptautinius susitarimus, įskaitant prekybos ir investicijų susitarimus; primena, kad turi būti laikoma, kad visos žmogaus teisės yra vienodos vertės, nedalomos, tarpusavyje priklausomos ir susijusios; ragina Komisiją vykdyti veiksmingą ir sistemingą šių nuostatų įgyvendinimo stebėseną ir teikti Parlamentui reguliarias ataskaitas apie tai, kaip šalys partnerės paiso žmogaus teisių; ragina Komisiją taikyti labiau struktūruotą ir strateginį požiūrį į žmogaus teisių dialogus, kai bus sudaromi būsimi susitarimai; palankiai vertina BLS + lengvatų sistemą kaip priemonę, kuria skatinama veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių ir darbo standartų; ragina iš tiesų užtikrinti, kad BLS+ nuostatų būtų laikomasi, ir tikisi, kad Komisija teiks ataskaitas Parlamentui ir Tarybai apie šių nuostatų ratifikavimą ir pagal jas padarytą pažangą; pakartoja, kaip svarbu tinkamai įgyvendinti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

31.

 dar kartą patvirtina, kad visos įmonės, įskaitant Europos įmones, vykdančios veiklą trečiosiose šalyse, turėtų visapusiškai laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, ir ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad taip ir būtų; be to, dar kartą patvirtina, kad svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujantį vaidmenį propaguojant tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus, ir pabrėžia, kad žmogaus teisių ir verslo organizacijų bendradarbiavimas įgalintų vietos subjektus ir skatintų pilietinę visuomenę; pripažįsta, kad pasaulinės vertės grandinės gali padėti stiprinti tarptautinius pagrindinius darbo, aplinkos ir socialinius standartus, suteikti galimybių ir sykiu kelti iššūkių tvariai pažangai ir žmogaus teisių puoselėjimui, ypač besivystančiose šalyse; ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens siekiant tinkamo, teisingo, skaidraus ir tvaraus pasaulinių vertės grandinių valdymo ir sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teisių pažeidimus; vis dėlto pabrėžia, kad su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų atveju reikėtų užtikrinti veiksmingą galimybę nukentėjusiems pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EIB remiami projektai atitiktų ES politiką ir įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; palankiai vertina vykstančias derybas dėl privalomos su žmogaus teisėmis susijusios sutarties dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių; ragina ES konstruktyviai dalyvauti šiose derybose;

32.

 ragina ES ir jos valstybes nares panaudoti visas savo politines galias, kad būtų išvengta bet kokių veiksmų, kurie gali būti laikomi genocidu, karo nusikaltimu ar nusikaltimu žmoniškumui, vykdymo, reaguoti veiksmingai ir koordinuotai tokių nusikaltimų atveju ir mobilizuoti visus reikiamus išteklius, kad būtų galima patraukti atsakomybėn visus atsakingus asmenis, be kita ko, taikant universaliosios jurisdikcijos principą, padėti nukentėjusiems ir remti stabilizavimo bei susitaikymo procesus; ragina tarptautinę bendruomenę įdiegti priemones, panašias į ES ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad būtų galima sumažinti reagavimo į perspėjimą laiką, siekiant neleisti smurtiniams konfliktams kilti, atsinaujinti ir stiprėti;

33.

 ragina ES teikti paramą organizacijoms (įskaitant NVO, viešųjų šaltinių tyrimo organizacijas ir pilietinę visuomenę), kurios renka, išsaugo ir apsaugo skaitmeninius ir kitokius įvykdytų nusikaltimų įrodymus, kad būtų palengvintas tarptautinis baudžiamasis persekiojimas;

34.

 reiškia didelį susirūpinimą dėl kultūros paveldo naikinimo Sirijoje, Irake, Jemene ir Libijoje; pažymi, kad iš 38 pasaulio kultūros paveldo objektų, kuriems gresia pavojus, 22 yra Artimuosiuose Rytuose; remia Kultūros paveldo iniciatyvos veiklą ir jos tiriamąją veiklą Sirijoje ir Irake, susijusią su archeologinio ir kultūros paveldo sunaikinimu;

35.

 palankiai vertina ES pastangas remti Jungtinių Tautų sukurtą tarptautinį, nešališką ir nepriklausomą mechanizmą (IIIM), kuris padeda tirti Sirijoje įvykdytus sunkius nusikaltimus; pabrėžia, kad reikia sukurti panašų nepriklausomą mechanizmą Irake; ragina ES ir ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, finansiškai prisidėti prie šio tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo;

36.

 griežtai smerkia baisius nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai; baisisi padarytais plataus masto nusikaltimais, įskaitant žudynes, kankinimus, žaginimą kaip karo ginklą, pavergimą ir seksualinę vergovę, vaikų verbavimą į kareivius, prievartinį religijos keitimą, sistemingą religinį valymą ir religinėms mažumoms priklausančių asmenų žudymą; primena, kad 2015 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, visų pirma susijusios su grupuote „Islamo valstybė“ (43), religinių mažumų padėtis ISIS („Da’esh“) valdomose teritorijose prilyginta genocidui; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų remti tokių nevalstybinių grupuočių kaip ISIS („Da’esh“) narių baudžiamąjį persekiojimą, t. y. paraginti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą suteikti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) jurisdikciją šiuo klausimu arba užtikrinti, kad teisingumas būtų pasiektas ad hoc tribunolo ar universaliosios jurisdikcijos priemonėmis;

37.

 pakartoja, kad visapusiškai remia TBT, Romos statutą, prokuratūrą, prokuratūros proprio motu įgaliojimus ir pažangą pradedant naujus tyrimus – tai esminės priemonės siekiant kovoti su nebaudžiamumu už žiaurius nusikaltimus; ragina visas valstybes nares ratifikuoti Kampalos pakeitimus dėl agresijos nusikaltimų ir įtraukti žiaurumo nusikaltimus į nusikaltimų, su kuriais ES kompetentinga kovoti, sąrašą; ryžtingai smerkia visus bandymus pakenkti jo teisėtumui ar nepriklausomumui ir ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai bendradarbiauti, kad būtų remiami TBT tyrimai ir sprendimai, siekiant panaikinti nebaudžiamumą už tarptautinius nusikaltimus, be kita ko, kai kalbama apie TBT ieškomų asmenų sulaikymą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai remti TBT atliekamus tikrinimus, tyrimus ir priimamus sprendimus, imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nebendradarbiavimo su TBT atvejams ir veiksmingai į juos reaguojama, ir teikti tinkamą finansavimą; teigiamai vertina 2016 m. liepos 6 d. Briuselyje įvykusį ES ir TBT atstovų susitikimą, surengtą ruošiantis 2-ajam ES ir TBT apskritojo stalo susitikimui, kad atitinkami TBT ir ES institucijų darbuotojai galėtų nustatyti bendras interesų sritis, keistis informacija apie atitinkamą veiklą ir užtikrinti geresnį abiejų šalių tarpusavio bendradarbiavimą; itin apgailestaudamas atkreipia dėmesį į pastarojo meto pranešimus apie pasitraukimą iš Romos statuto šalių, nes tai komplikuoja nukentėjusiųjų teisę kreiptis į teismą, ir mano, kad tokius veiksmus derėtų griežtai pasmerkti; mano, kad Komisija, EIVT ir valstybės narės turėtų toliau skatinti trečiąsias šalis ratifikuoti ir taikyti Romos statutą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę paskirti ES specialųjį įgaliotinį tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais ir įgalioti jį propaguoti, integruoti ir reprezentuoti ES įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu ir remti TBT visose ES užsienio politikos srityse; ragina ES ir jos valstybes nares remti Jungtinių Tautų atskaitomybės mechanizmus ir rezoliucijas, priimamas Jungtinių Tautų daugiašaliuose forumuose, įskaitant Žmogaus teisių tarybą;

38.

 primygtinai ragina ES daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis labiau remti teisinę valstybę ir teisminių institucijų nepriklausomumą, kaip esminį demokratijos įtvirtinimo principą; ragina ES remti tinkamą teisingumo vykdymą visame pasaulyje, padedant vykdyti teisėkūros ir institucinių reformų procesus trečiosiose šalyse; be to, ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas sistemingai stebėti teismo procesus, siekiant skatinti teisminių institucijų nepriklausomumą;

39.

 reiškia didelį susirūpinimą ir solidarumą su daugybe migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, tarp kurių vis daugiau moterų, kurie nukenčia nuo konfliktų, smurto, persekiojimo, valdžios neveikimo, skurdo, neteisėtos migracijos, prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo tinklų; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant iš tiesų pašalinti pagrindines migracijos srautų priežastis ir surasti ilgalaikius sprendimus, grindžiamus žmogaus teisėmis ir orumu, taigi, spręsti pabėgėlių krizės išorės aspekto klausimus, be kita ko, surasti, pvz., plėtojant bendradarbiavimą ir partnerystes su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, tvarius konfliktų mūsų kaimynystėje sprendimus, kurie atitiktų tarptautinę teisę ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms tose šalyse; reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto prieš vaikus migrantus, be kita ko, dėl dingusių, nelydimų vaikų migrantų, ir ragina vykdyti perkėlimo, šeimos susijungimo programas ir užtikrinti humanitarinius koridorius; yra labai susirūpinęs dėl šalies viduje priverstų migruotų žmonių skaičiaus didėjimo ir jų padėties ir ragina užtikrinti saugų jų grįžimą, perkėlimą arba integraciją į vietos bendruomenes; ragina ES ir jos valstybes nares teikti humanitarinę pagalbą švietimo, apgyvendinimo, sveikatos ir kitose humanitarinių veiksmų srityse, kad pabėgėliams būtų teikiama pagalba kuo arčiau jų gimtinės, ir tinkamai įgyvendinti grįžimo politikos priemones; pabrėžia, kad reikia visapusiško žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į migraciją, ir ragina ES toliau bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, regioninėmis organizacijomis, vyriausybėmis ir NVO; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos teisės aktų rinkinį ir bendros migracijos sistemos teisės aktus, visų pirma siekiant apsaugoti pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus; pabrėžia, kad saugios šalies ir saugios kilmės šalies sąvokos negali užkirsti kelio individualių prieglobsčio prašymų nagrinėjimui; įspėja dėl ES užsienio politikos naudojimo vadinamojo migracijos valdymo reikmėms; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti visapusišką lėšų, skiriamų trečiosioms šalims bendradarbiavimo migracijos srityje tikslais, skaidrumą ir užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas nebūtų naudingas struktūroms, susijusioms su žmogaus teisių pažeidimais, bet padėtų gerinti žmogaus teisių padėtį tose šalyse;

40.

 mano, kad vystomasis bendradarbiavimas ir žmogaus teisių ir demokratijos principų, įskaitant teisinės valstybės ir gero valdymo principus, propagavimas turėtų būti neatsiejami; atsižvelgdamas į tai, primena, kad Jungtinės Tautos tvirtina, jog negalima pasiekti visų vystymosi tikslų, jei nesilaikoma žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio; be to, primena, kad ES įsipareigojo remti šalis partneres atsižvelgdama į jų vystymosi padėtį ir jų daromą pažangą žmogaus teisių ir demokratijos srityse;

41.

 pažymi, kad moterų, kurioms gresia skurdas arba socialinė atskirtis, yra daugiau negu vyrų, ir prašo Komisijos, kai ji vykdo vystymosi politikos priemones, dėti daugiau pastangų įgyvendinti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemones;

42.

 primena, kad pagal Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP antrąjį kriterijų valstybės narės įpareigojamos išnagrinėti, kaip paskirties šalis laikosi žmogaus teisių, kiekvienos ginklų eksporto licencijos atveju; į tai atsižvelgdamas, primena į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje įtrauktą Komisijos įsipareigojimą, susijusį su saugumo pajėgomis ir ES žmogaus teisių politikos įgyvendinimu, įskaitant deramo patikrinimo politikos parengimą ir įgyvendinimą šioje srityje;

43.

 pakartoja savo raginimą priimti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje ypatinga reikšmė būtų teikiama žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės paisymui ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima smogti be žmogaus įsikišimo;

44.

 mano, kad ES turėtų ir toliau dėti pastangas, kad didintų pagarbą LGBTI asmenų žmogaus teisėms, vadovaujantis ES gairėmis šiuo klausimu; rekomenduoja visapusiškai įgyvendinti šias gaires, be kita ko, vykdant ES darbuotojų trečiosiose šalyse mokymus; smerkia tai, kad 72 šalyse homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, yra susirūpinęs, kad trylikoje iš jų už jį numatyta mirties bausmė, ir mano, kad smurto metodų ir veiksmų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, pvz., priverstinio lytinės tapatybės atskleidimo, neapykantos nusikaltimų, neapykantą kurstančių kalbų tiek internete, tiek realiame gyvenime ir grupinio išprievartavimo, vykdytojai neturėtų likti nenubausti; atkreipia dėmesį į tos pačios lyties asmenų santuokų ir civilinių sąjungų legalizavimą kai kuriose šalyse ir skatina jas pripažinti platesniu mastu; smerkia moterų ir mažumų grupių narių fizinės neliečiamybės pažeidimus; ragina valstybes uždrausti tokią praktiką, bausti jos vykdytojus ir padėti nukentėjusiems;

45.

 pabrėžia, kad itin svarbu kovoti su visomis korupcijos formomis, kad būtų galima užtikrinti teisinę valstybę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms; griežtai smerkia visus atvejus, kai į korupciją žiūrima pro pirštus;

46.

 primena, kad korupcija kelia grėsmę, nes trukdo užtikrinti lygias galimybes naudotis žmogaus teisėmis ir kenkia demokratiniams procesams, pavyzdžiui, trukdo įgyvendinti teisinės valstybės principą ir tinkamai vykdyti teisingumą; mano, kad visuose dialogo su trečiosiomis šalimis forumuose ES turėtų pabrėžti sąžiningumo, atskaitomybės ir tinkamo viešųjų reikalų, valstybės finansų ir nuosavybės valdymo svarbą, kaip nustatyta Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją; rekomenduoja ES pasinaudoti savo ekspertinėmis žiniomis ir nuosekliau bei sistemingiau remti trečiųjų šalių pastangas kovoti su korupcija, steigiant nepriklausomas ir veiksmingas kovos su korupcija institucijas ir jas stiprinant; visų pirma ragina Komisiją derėtis dėl kovos su korupcija nuostatų visuose būsimuose prekybos susitarimuose, dėl kurių ji derasi su trečiosiomis šalimis;

47.

 pabrėžia itin svarbią valstybių ir kitų atsakingų subjektų atsakomybę ir įsipareigojimus švelninti klimato kaitą, užkirsti kelią neigiamam jos poveikiui žmogaus teisėms ir skatinti politikos suderinamumą, siekiant užtikrinti, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmai būtų tinkami, pakankamai ryžtingi, nediskriminaciniai ir kitais atžvilgiais atitinkantys įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad, Jungtinių Tautų duomenimis, 2050 m. bus daug dėl klimato kaitos priverstų migruoti žmonių; pabrėžia, kad prekybos politika, aplinkos politika ir vystymosi politika labai susijusios ir kad šios politikos kryptys gali turėti didelį teigiamą arba neigiamą poveikį pagarbai žmogaus teisėms; palankiai vertina tarptautinį pasiryžimą skatinti integruoti aplinkos ir gamtinių nelaimių bei klimato kaitos klausimus į žmogaus teisių sritį;

48.

 pabrėžia, kad pastaraisiais metais besivystančiose šalyse labai išaugo žemės grobimo mastas; mano, kad kova su išteklių naudojimu ir grobimu turėtų būti prioritetas; smerkia tokią veiklą kaip žemės grobimas ir beatodairišką gamtos išteklių naudojimą; ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų ir reaguoti į daug Parlamento neseniai priimtų rezoliucijų šiuo klausimu;

49.

 pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad žmogaus teisės ir galimybės gauti tokias prekes ir paslaugas, kaip vanduo ir sanitarinės paslaugos, būtų įtrauktos į socialinę, švietimo, sveikatos ir saugumo politiką;

50.

 ragina tarptautines institucijas, nacionalines vyriausybes, NVO ir asmenis bendradarbiauti užtikrinant sąveiką, kad būtų įdiegta tinkama reglamentavimo sistema siekiant užtikrinti, kad visiems žmonėms pasaulyje būtų užtikrinta galimybė gauti būtiną vandens kiekį; pabrėžia, kad vanduo turėtų būti laikomas ne preke, o vystymosi ir darnumo aspektu, ir kad vandens sektoriaus privatizavimas neatleidžia šalių nuo jų įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; ragina šalis, kuriose vanduo yra viena iš įtampos ir konfliktų priežasčių, bendradarbiauti siekiant dalytis vandeniu, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas sprendimas, siekiant darnos ir taikaus vystymosi regione;

Paramos demokratijai problemų sprendimas ir veikla

51.

 pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau aktyviai remti demokratinių ir veiksmingų žmogaus teisių institucijų ir pilietinės visuomenės pastangas skatinti demokratizaciją; palankiai vertina neįkainojamą pagalbą, teikiamą viso pasaulio pilietinės visuomenės organizacijoms pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, kuri tebėra pagrindinė ES išorės žmogaus teisių politikos įgyvendinimo priemonė; be to, palankiai vertina nuoseklias Europos demokratijos fondo pastangas skatinti demokratiją ir pagrindinių teisių ir laisvių paisymą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse;

52.

 primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant paremti ir sutvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje;

53.

 todėl pakartoja savo raginimą Komisijai parengti ES paramos demokratijai gaires;

54.

 rekomenduoja ES dėti daugiau pastangų parengti labiau visapusišką požiūrį į demokratizacijos procesus, nes laisvi ir sąžiningi rinkimai yra tik vienas aspektas, siekiant naudingai prisidėti prie demokratinių institucijų stiprinimo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimų procesais didinimo visame pasaulyje;

55.

 palankiai vertina tai, kad 2016 m. ES į visą pasaulį išsiuntė aštuonias rinkimų stebėjimo misijas ir aštuonias rinkimų ekspertų misijas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. ES yra išsiuntusi 17 rinkimų stebėjimo misijų ir 23 rinkimų ekspertų misijas; dar kartą pabrėžia, kad palankiai vertina nuolatinę ES paramą rinkimų procesams ir pagalbą rengiant rinkimus, taip pat vietos stebėtojams teikiamą paramą; šiuo aspektu palankiai vertina ir visapusiškai remia Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės darbą;

56.

 primena, kokia svarbi tinkama su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusi tolesnė veikla, vykdoma siekiant padidinti jų poveikį ir gerinti ES paramą demokratiniams standartams atitinkamose šalyse;

57.

 palankiai vertina Komisijos, EIVT ir valstybių narių pagal dabar dabartinį veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje prisiimtą įsipareigojimą tvirčiau ir nuosekliau bendradarbiauti su rinkimų administravimo įstaigomis, parlamentinėmis institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis trečiosiose šalyse, siekiant, kad jos įgytų daugiau galių, ir taip padedant stiprinti demokratinius procesus;

58.

 pabrėžia, kad plėtros politika – viena iš tvirtų priemonių, kuriomis didinama pagarba demokratiniams principams ir žmogaus teisėms, atsižvelgiant į dabartinius politinius pokyčius šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse; ragina Komisiją labiau stengtis prisidėti prie tvirtesnės demokratinės politinės kultūros, pagarbos teisinės valstybės principui, žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybės ir kovos su korupcija tose šalyse; yra įsitikinęs, kad žmogaus teisių ir demokratinių principų apsauga, aktyvus propagavimas ir užtikrinimas ir toliau turi būti svarbiausi persvarstytos Europos kaimynystės politikos aspektai; pakartoja, kad žmogaus teisių ir demokratijos apsauga, aktyvus propagavimas ir užtikrinimas naudingi ir šalims partnerėms, ir ES; taip pat pabrėžia, kad ES turi vykdyti įsipareigojimą savo partnerėms, visų pirma kaimyninėms šalims, remti ekonomines, socialines ir politines reformas, ginti žmogaus teises ir padėti diegti teisinės valstybės principą – tai yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti tarptautinę tvarką ir užtikrinti stabilumą kaimyninėse šalyse; primena, kad Viduržemio jūros sąjunga gali ir turėtų formuoti politinį dialogą šioje srityje ir skatinti priimti tvirtą žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę regione; primena, kad bet kuri ES narystės siekianti šalis turi visapusiškai užtikrinti žmogaus teises ir griežtai atitikti Kopenhagos kriterijus ir kad dėl neatitikties gali būti sustabdytos derybos;

59.

 pabrėžia, kad taikos stiprinimas apima konfliktų prevencijos bei mažinimo ir politinių, socialinių ir ekonominių bei saugumo institucijų atsparumo stiprinimo pastangas, siekiant padėti pagrindą tvariai taikai ir vystymuisi ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių propagavimas yra būtinas siekiant tvarios taikos;

Visapusiško ir nuoseklaus paramos žmogaus teisėms ir demokratijai požiūrio užtikrinimas įgyvendinant ES politiką

60.

 atkreipia dėmesį į tai, kad priimta ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m.; mano, kad metinė ataskaita yra būtina ES žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje politikos patikrinimo, komunikacijos ir diskusijų dėl jos priemonė ir vertinga šios srities ES prioritetų, pastangų ir iššūkių išsamios apžvalgos priemonė, kurią galima panaudoti siekiant nustatyti tolesnius būdus, kaip tuos iššūkius veiksmingai spręsti;

61.

 dar kartą griežtai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dalyvauti diskusijoje su EP nariais dviejose plenarinėse sesijose per metus – vieną kartą, kai pristatoma metinė ataskaita, ir vieną kartą – atsakant į Parlamento parengtą pranešimą; pakartoja, koks svarbus nuolatinis tarpinstitucinis dialogas, visų pirma susijęs su tolesniais veiksmais dėl Parlamento skubių rezoliucijų žmogaus teisių klausimais; primena, kad atsakymai raštu taip pat yra svarbūs tarpinstituciniams santykiams, nes jie suteikia galimybę sistemingai ir nuodugniai reaguoti į visus Parlamento iškeltus klausimus ir taip prisidėti prie veiksmingo koordinavimo stiprinimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT išsamiai atsakyti į raštu pateiktus klausimus ir kelti žmogaus teisių klausimus aukščiausiu dialogo su atitinkamomis šalimis lygmeniu;

62.

 giria EIVT ir Komisiją už tai, kad jos pateikė išsamias ataskaitas apie veiklą, kurią ES vykdė žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2016 m.; vis dėlto mano, kad galima būtų gerinti dabartinę metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos formą suteikiant daugiau informacijos apie konkretų ES veiksmų poveikį žmogaus teisėms ir demokratijai trečiosiose šalyse;

63.

 primena savo nuomonę, kad ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2012 m. priėmimas buvo svarbus etapas ES siekiant, kad žmogaus teisės ir demokratija būtų laikomos svarbiausiu išorės santykių aspektu; palankiai vertina tai, kad 2015 m. liepos mėn. Taryba priėmė naują veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m. laikotarpiui, taip pat 2017 m. atliekamą šio plano laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, EIVT, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų dabartinio veiksmų plano įgyvendinimą, be kita ko, užtikrinant tikrą bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teikti ataskaitas apie tai, kaip jos įgyvendina minėtą planą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu didinti priemonių, naudojamų siekiant skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratiją visame pasaulyje, veiksmingumą ir didinti jų poveikį vietos lygmeniu;

64.

 primena savo požiūrį, kad norint nuosekliai ir darniai įgyvendinti žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę reikia tvirto valstybių narių ir ES institucijų sutarimo ir geresnio jų veiklos koordinavimo bei tikro vietos, nacionalinio ir tarptautinio lygmenų bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis; primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už veiksmų plano ir ES strateginės programos įgyvendinimą ir naudoti juos kaip gaires propaguojant žmogaus teises ir demokratiją dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose;

65.

 pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį atlieka ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais S. Lambrinidis, didindamas ES matomumą ir veiksmingumą ginant ir propaguojant žmogaus teises ir demokratinius principus visame pasaulyje, ir pabrėžia jo vaidmenį skatinant nuosekliai ir darniai įgyvendinti ES žmogaus teisių politiką; palankiai vertina tai, kad ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai pratęsti iki 2019 m. vasario 28 d., ir primena savo raginimą šiuos įgaliojimus padaryti nuolatiniais; todėl rekomenduoja suteikti ES specialiajam įgaliotiniui iniciatyvos teisę, didesnį matomumą visuomenėje, pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės; be to, rekomenduoja ES specialiajam įgaliotiniui padidinti savo veiklos, planų, pažangos ataskaitų ir apžvalgų skaidrumą;

66.

 atkreipia dėmesį į tai, kad su ES specialiojo įgaliotinio veikla ir jos poveikiu galima tik iš dalies susipažinti peržiūrint metinę žmogaus teisių ataskaitą, jo socialinio tinklo paskyrą ir prieinamas pasakytas kalbas;

67.

 visapusiškai remia konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas, pagal kurias ES veiksmai pritaikomi prie kiekvienos šalies padėties ir poreikių; pakartoja raginimą suteikti EP nariams prieigą prie strategijų turinio; primygtinai pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas visais politikos konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu formavimo lygmenimis; pakartoja, kad konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių srities strategijos turėtų derėti su ES veiksmais, kuriuos reikia įgyvendinti kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į konkrečią padėtį, ir kad šiose strategijose turėtų būti nurodyti išmatuojami pažangos rodikliai ir numatytos galimybės juos pakoreguoti, jei reikia;

68.

 palankiai vertina tai, kad visose ES delegacijose ir BSGP misijose paskirti kontaktiniai asmenys žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimais; primena savo rekomendaciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei ir EIVT parengti aiškias veiklos gaires dėl šių asmenų vaidmens delegacijose, kad jie galėtų tobulėti, veikti kaip tikri patarėjai žmogaus teisių klausimais ir veiksmingai atlikti savo darbą;

69.

 pripažįsta, kad dialogai su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais gali būti veiksminga dvišalio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo priemonė siekiant propaguoti žmogaus teises ir jas ginti; palankiai vertina tai, kad dialogai žmogaus teisių klausimais užmezgami su vis daugiau šalių; palankiai vertina ir toliau skatina pilietinės visuomenės dalyvavimą parengiamuosiuose dialoguose; pakartoja raginimą sukurti išsamų mechanizmą, skirtą dialogų žmogaus teisių klausimais funkcionavimo stebėjimui ir peržiūrai;

70.

 primena ES įsipareigojimą savo santykiuose su trečiosiomis šalimis itin daug dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos aspektams; todėl pabrėžia, kad pažanga žmogaus teisių ir demokratijos principų srityje, be kita ko, žmogaus teisių paisymo sąlygos tarptautiniuose susitarimuose, turi būti remiama įgyvendinant visas ES politikos kryptis, susijusias su išorės aspektu, pavyzdžiui, plėtros ir kaimynystės politiką, BSGP, taip pat aplinkos, vystymosi, saugumo, kovos su terorizmu, prekybos, teisingumo ir vidaus reikalų politiką;

71.

 primena, kad sankcijos yra pagrindinė BUSP priemonė; ragina Tarybą patvirtinti ES teisės aktuose numatytas sankcijas, kai to reikia norint pasiekti BUSP tikslus, visų pirma tam, kad būtų ginamos žmogaus teisės, įtvirtinama ir remiama demokratija, sykiu užtikrinant, kad tos sankcijos nedarytų poveikio civiliams gyventojams; prašo šias sankcijas skirti pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, kad jie būtų nubausti už įvykdytus nusikaltimus ir pažeidimus;

72.

 atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teisių nuostatas į teisėkūros ir ne teisėkūros aktų pasiūlymų, įgyvendinimo priemonių ir prekybos bei investicijų susitarimų poveikio vertinimus; primygtinai ragina Komisiją gerinti poveikio vertinimų kokybę, didinti jų išsamumą ir taip užtikrinti, kad į pasiūlymų dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamo akto tekstą būtų sistemingai įtraukiami žmogaus teisių klausimai;

73.

 dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia tvirtą ES įsipareigojimą skatinti žmogaus teisių ir demokratinių principų laikymosi pažangą bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų struktūromis ir Jungtinių Tautų specializuotomis agentūromis, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), regioninėmis organizacijomis, tokiomis kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija (SAARC), Afrikos Sąjunga, Arabų Valstybių Lyga, ir kitomis, atsižvelgiant į ES sutarties 21 ir 22 straipsnius;

74.

 pabrėžia, kad, siekdama naujame veiksmų plane užsibrėžtų plataus užmojo tikslų, ES turi skirti pakankamai išteklių ir ekspertų, kalbant tiek apie žmogiškuosius išteklius delegacijose ir būstinėse, tiek apie skiriamas lėšas;

75.

 be to, primena, jog itin svarbu, kad ES nuolat aktyviai dalyvautų visų Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų veikloje, visų pirma Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos trečiojo komiteto ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos veikloje; pripažįsta EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą Jungtinių Tautų lygmenyje; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant, kad jos balsas būtų išgirstas, be kita ko, skatinti vis geresnį tarpregioninių iniciatyvų įgyvendinimą, drauge remti rezoliucijas ir vadovauti jų rengimui; pabrėžia, jog reikia, kad ES prisiimtų vadovaujamą vaidmenį spartinant Jungtinių Tautų reformą, siekiant didinti taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos poveikį bei galią ir užtikrinti veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą ir pažangą tarptautinės teisės srityje;

o

o o

76.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, 70-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pirmininkui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1)  http://www.ohchr.org/Documents/ProfessionalInterest/cedaw.pdf

(2)  http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/167

(3)  https://treaties.un.org/doc/source/docs/A_RES_45_158-E.pdf

(4)  http://www.unhcr.org/3b66c2aa10

(5)  http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf

(6)  http://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalassembly/docs/ globalcompact/A_RES_71_1.pdf

(7)  https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld

(8)  https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/rms/090000168008482e

(9)  http://www.oecd.org/corporate/mne/oecdguidelinesformultinationalenterprises.htm

(10)  https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/ 131181.pdf

(11)  http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf

(12)  http://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/regions/files/eugs_review _web_0.pdf

(13)  http://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/full_brochure_year_1.pdf

(14)  OL L 76, 2011 3 22, p. 56.

(15)  https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_rights_of_child_0.pdf

(16)  https://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/european-consensus-on-development-final-20170626_en.pdf

(17)  https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_human_rights_guidelines_on_freedom_ of_expression_online_and_offline_en.pdf

(18)  https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/137585.pdf

(19)  http://www.ceceurope.org/wp-content/uploads/2015/08/CofEU_119404.pdf

(20)  https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/guidelines_death_penalty_st08416_en.pdf

(21)  https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/20120626_guidelines_en.pdf

(22)  https://www.osce.org/odihr/19223?download=true

(23)  https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/137584.pdf

(24)  https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_on_human_rights_dialogues _with_third_countries.pdf

(25)  OL C 303, 2009 12 15, p. 12.

(26)  https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/16173_08_en.pdf

(27)  https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/10019_08_en.pdf

(28)  OL L 130, 2017 5 19, p. 1.

(29)  https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_hrd_en.pdf

(30)  http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10255-2016-INIT/lt/pdf

(31)  Priimti tekstai, P8_TA(2017)0344.

(32)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.

(33)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0404.

(34)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.

(35)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0300.

(36)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0020.

(37)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0066.

(38)  OL C 181, 2016 5 19, p. 69.

(39)  http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session31/ Documents/A_HRC_31_56_en.doc

(40)  OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115.

(41)  OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

(42)  OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

(43)  OL C 310, 2016 8 25, p. 35.

Top