Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Strategija „LeaderSHIP 2020“ – jūrų technologijų pramonės vizija: siekiant novatoriškos, tvarios ir konkurencingos jūrų pramonės 2020 m.“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2018/C 262/02)

Pranešėjas:	Marian KRZAKLEWSKI
Bendrapranešėjis:	Patrizio PESCI

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2017 6 1
Reglamentavimo pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2018 4 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 4 19
Plenarinė sesija Nr.	534
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	197/1/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK rekomenduoja visoms Komisijos tarnyboms dėti daugiau pastangų siekiant prisiimti atsakomybę už strategijos „LeaderSHIP“įgyvendinimą ir už kitos šiam sektoriui skirtos strategijos parengimą bei įgyvendinimą („LeaderSHIP 2030“) bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais.

1.2.

Kadangi ji buvo priimta 2013 m., strategijos „LeaderSHIP 2020“ išvadas ir rekomendacijas nulėmė 2008 m. ekonomikos krizė. Tačiau pastaraisiais metais daug kas pasikeitė, jūrų pramonei Europoje iškilo rimtų iššūkių ir naujų galimybių. Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai teikti didesnę paramą jūrų pramonei, kad ji galėtų atremti iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis.

1.3.

Paskelbus strategiją „LeaderSHIP 2020“, Komisija ir suinteresuotieji subjektai susitarė dėl 19 rekomendacijų, skirtų strategijai įgyvendinti praktikoje. Klausymo metu sektoriaus suinteresuotieji subjektai dalyvavo apklausoje, skirtoje įvertinti, kokiu mastu šios rekomendacijos buvo įgyvendintos. Apklausos rezultatai aptariami 3 skirsnyje.

1.3.1.

EESRK nurodo, kad praėjus ketveriems metams po strategijos paskelbimo, visų rekomendacijų įgyvendinimo srityje padaryta pažanga buvo netolygi – vidutinis įgyvendinimo lygis yra tik 25 proc. Su MTTP ramsčiu susijusios rekomendacijos įgyvendintos palyginti gerai. „Užimtumo ir įgūdžių“ ramsčio rekomendacijos, išskyrus savaiminį mokymąsi, įgyvendintos ne taip sėkmingai, tačiau vis dėlto veiksmingai. Toliau nurodomas priemonių, susijusių su patekimo į rinką gerinimu ir sąžiningos konkurencijos didinimu, įgyvendinimas. Pažanga šių priemonių srityje yra vertinama tik 20 proc. Ramstis, kurio įgyvendinimo lygis yra žemiausias (vidutiniškai 15 proc.) yra „galimybės gauti finansavimą“, išskyrus priemones EIB finansavimui skatinti. EESRK ragina Europos Komisiją ir suinteresuotuosius subjektus paspartinti strategijos įgyvendinimą ir įdiegti svarbias, neįgyvendintas suinteresuotųjų subjektų pasiūlytas rekomendacijas naujai šio sektoriaus strategijai („LeaderSHIP 2030“).

1.4.

Klausymo metu pabrėžta, kad nepaisant daugelio sunkumų, su kuriais teko susidurti šiam sektoriui, visų pirma po ekonomikos krizės, Europos jūrų technologijų sektorius yra svarbus strateginis sektorius ir jo padėtis yra palyginti gera. Priešingai, Azijos laivų statyklų padėtis yra labai sunki, be kita ko, dėl griežtos valstybės pagalbos politikos. Tačiau dėl savo dabartinių problemų Azijos konkurentai, ypač Kinija, didins spaudimą Europai. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai sukurti sistemą, kuri leistų Europos jūrų technologijų sektoriui vyldyti veiklą vienodomis sąlygomis pasaulio mastu.

1.5.

Kinijos vyriausybė ir bankai teiks visą finansinę pagalbą savo valstybinėms įmonėms, kad įgyvendintų neseniai paskelbtą strategiją perimti Europos lyderystę aukštos klasės laivų statybos, pavyzdžiui, kruizinių laivų, ir aukštųjų technologijų laivybos įrangos gamybos srityse. Atsižvelgdamas į tai, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai taikyti tvirtą pramonės ir gamybos politiką, pagrįstą abipusiškumo principu, kuri sudarytų sąlygas Europos jūrų technologijų pramonei atremti konkurenciją.

1.6.

Jūrų pramonė šiuo metu patiria reguliavimo ir socialinį spaudimą. Reguliavimo požiūriu šiam sektoriui daromas spaudimas gerinti savo ekologinį, saugos ir saugumo efektyvumą. Socialiniu požiūriu, skaitmeninimas, automatizavimas, kibernetinis saugumas arba daiktų internetas yra galimai proveržio technologijos, kurios gali iš esmės pakeisti jūrų sektoriaus ateitį. Tuo pačiu metu šie iššūkiai sukuria įdomių galimybių Europos jūrų technologijų sektoriui. Todėl siekiant patenkinti sektoriaus poreikius EESRK rekomenduoja Europos Komisijai skatinti Europos jūrų technologijų sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, pavyzdžiui, kuriant viešojo ir privataus sektorių partnerystes. MTTPI yra itin svarbūs Europos jūrų technologijų sektoriui norint išlikti pasaulinių konkurentų priešakyje.

1.7.

Europos jūrų technologijų sektorius yra vis labiau suinteresuotas tvariai išnaudoti jūrų ir vandenynų ekonominį potencialą. Jūros vėjo, vandenyno energija arba akvakultūra yra tik keletas pavyzdžių. Siekiant visiškai išnaudoti šį potencialą ir atverti naujų galimybių (pvz., energijos saugojimas jūroje), EESRK rekomenduoja Europos Komisijai remti Europos jūrų technologijų sektorių pasitelkiant mėlynąją viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

1.8.

Kitaip nei konkurentams iš Azijos, galimybės gauti finansavimą Europos laivų statykloms ir Europos laivybos įrangos gamintojams yra rimta problema. Dabartinės Europos finansinės priemonės yra arba nepakankamai žinomos, arba apskritai netinkamos tokiam kapitalui imliam sektoriui. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją parengti specialią finansinę priemonę, kuri sustiprintų investicijas į padidintos rizikos kapitalo sektorių, koks ir yra Europos jūrų technologijų pramonė.

1.9.

EESRK mano, kad laivyno pasektoris turi atlikti labai svarbų vaidmenį palaikant kritinę masę visame Europos laivų statybos sektoriuje; be to, jis yra mokslinių tyrimų ir inovacijų varomoji jėga jūrų technologijų ir kt. sektoriuose. Todėl EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad jūrų gynybos pramonė taptų vienu iš tolesnės veiklos, susijusios su strategija „LeaderSHIP“, ramsčių.

1.10.

Kad Europos jūrų technologijų sektorius išliktų konkurencingas ir inovatyvus, jam reikalingos naujos technologijos ir tinkamų įgūdžių turintys bei kvalifikuoti darbuotojai. EESRK rekomenduoja Komisijai teikti tvirtą paramą Europos laivų statybos sektoriaus socialiniams partneriams, kad jie galėtų tęsti darbą Europos įgūdžių taryboje, skirtoje jūrų technologijų sektoriui. EESRK atkreipia EK dėmesį į būtinybę viešinti šio pramonės sektoriaus iniciatyvas ir ekspertines žinias, susijusias su įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties problemų šiame sektoriuje sprendimu.

1.11.

EESRK atsižvelgė į pranešimo „Naujos laivų statybos ir jūrų tiekimo pramonės tendencijos“ (1) išvadas ir ragina Komisiją bendradarbiauti su „SEA Europe“ ir „IndustriAll“ ir visais kitais suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant šio pranešimo rekomendacijas.

2.   Nuomonės aplinkybės

Dabartinė Europos jūrų technologijų pramonės padėtis

2.1.

Europos jūrų technologijų pramonė apima visas įmones, kurios dalyvauja rengiant, statant, prižiūrint ir remontuojant laivus ir kitas jūrų struktūras, įskaitant visą sistemų, įrangos tiekimo ir paslaugų teikimo grandinę, remiamą mokslinių tyrimų ir švietimo institucijų. Europos įmonės yra inovacijų lyderės ir kasmet pagamina apie pusę viso pasaulio laivų įrengimų.

2.2.

Europos laivų statyklos sėkmingai stato, remontuoja, prižiūri ir keičia labai sudėtingus ir technologiniu požiūriu pažangius civilinius ir karinius laivus, pavyzdžiui, kruizinius laivus, keltus, atviros jūros laivus ir įrenginius, fregatas, povandeninius laivus ir kt. Jos taip pat kuria ir diegia technologijas, susijusias su „mėlynojo augimo“ plėtra (atviros jūros energija, akvakultūra, jūros dugno kasyba ir kt.) Jų metinė apyvarta apytiksliai yra 31 mlrd. eurų, jose tiesiogiai dirba daugiau nei 200 000 žmonių, o Europoje šiuo metu veikia apie 300 laivų statyklų (2).

2.3.

ES laivų įrengimų gamintojai ir tiekėjai pirmauja pasaulinėje rinkoje. Tai apie 22 000 didelių, mažų ir vidutinio dydžio įmonių, kurios tiekia įvairias medžiagas, sistemas, technologijas ir įrangą arba teikia inžinerijos ir konsultavimo paslaugas. Jų metinė apyvarta – apie 60 mlrd. eurų ir jie tiesiogiai įdarbina daugiau kaip 350 000 žmonių. Jiems priklausanti pasaulinės rinkos dalis sudaro apie 50 proc.

2.4.

Europos jūrų technologijų sektorius 9 proc. savo pelno iš pardavimų investuoja į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas – tai aukščiausias investicijų lygis Europoje.

2.5.

Pasaulinę laivų statybos pramonę yra ištikusi viena rimčiausių krizių per daugelį metų, o 2016 m. iki šiol buvo patys sudėtingiausi metai, tačiau numatoma, kad dar blogesnė padėtis bus artimiausius dvejus–trejus metus. Dėl sumažėjusios Azijos prekių vežimo paklausos drastiškai sumažėjo užsakymų portfelis. Europa yra unikali tuo, kad be finansinės paramos arba dotacijų ji sugebėjo pasiekti, kad nuo 2012 m. daugėtų naujų užsakymų. Tuo pat metu Europos laivybos įrangos gamintojai susiduria su neigiamomis drastiško užsakymų portfelio sumažėjimo Azijoje pasekmėmis.

2.6.

2016 m. Europos laivų statyklų nauji užsakymai buvo verti daugiau nei jau pristatyti vienetai. Europos sutarčių dėl naujų laivų vertė buvo 14,7 mlrd. JAV dolerių; tai sudaro 55 proc. naujų užsakymų vertės pasaulyje.

2.7.

Rytų Azijos šalių konkurencija yra didžiąja dalimi pagrįsta nacionaline protekcionistine politika, įskaitant dotacijas, kitą finansinę paramą, vietos turinio reikalavimus ir kt. Be to, kitaip nei Europa, naujus statinius šios šalys nuolat užsisako savo laivų statyklose. Europos laivų savininkai, priešingai, krovininius laivus ir atviros jūros pagalbinius laivus užsisako nebe Europos, o Azijos laivų statyklose. Todėl per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė Europos užsakymų portfelis; buvo pereita prie technologiškai pažangių laivų, turinčių didesnę pridėtinę vertę, laivų statybos. Įdomu yra tai, kad šie pokyčiai prasidėjo tuo metu, kai pati Europos laivybos pramonė pasinaudojo finansinės ar fiskalinės paramos programomis.

Strategijos „LeaderSHIP 2020“ kontekstas

2.8.

Strategijos „LeaderSHIP 2020“ (3) pirmtakė yra 2003 m. pradėta įgyvendinti iniciatyva „LeaderSHIP 2015“, kurios tikslas buvo užtikrinti suderintą atsaką į Europos laivų statybos sektoriaus iššūkius. Daugiausiai dėmesio buvo skiriama žiniomis pagrįstai veiklai ir geresnės investicijų į laivų statyklas grąžos poreikiui mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų požiūriu.

2.9.

2008 m. Europos laivų statybos sektorių palietė pasaulinė ekonomikos krizė. Šis sektorius vis dar jaučia jos poveikį. Todėl reikėjo tvirto atsako – naujos strategijos „LeaderSHIP 2020“.

2.10.

2013 m. dokumentą, kuriame išsamiai apibūdinama strategija „LeaderSHIP 2020“, parengė plati suinteresuotųjų subjektų grupė, kuriai vadovavo pramonės, Europos Komisijos, Parlamento ir socialinių partnerių („SEA Europe“ ir „IndustriALL“) atstovai.

2.11.

Strategijoje nurodomi šios pramonės ypatumai: inovatyvi, „žalia“, specializuojasi aukštųjų technologijų rinkose, efektyviai naudoja energiją ir gali plėstis į naujas rinkas.

2.12.

Strategiją „LeaderSHIP 2020“ pristatančioje ataskaitoje nurodomi keturi ramsčiai: — užimtumas ir įgūdžiai, — galimybių patekti į rinką gerinimas ir sąžiningos rinkos sąlygos, — galimybės gauti finansavimą, — Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos (MTTPI).

3.   Strategijos „LeaderSHIP“ rekomendacijų įgyvendinimo pažangos vertinimas

3.1.

Vertinimas, kokiu mastu įgyvendintos strategijos „LeaderSHIP 2020“ rekomendacijos, buvo atliktas remiantis šios strategijos įgyvendinime dalyvaujančių subjektų apklausa. Apklausos rezultatai pateikiami toliau.

3.2.

Strategijos „LeaderSHIP“ užimtumo ir įgūdžių ramsčio priemonių srityje padaryta nedidelė pažanga. Veiksmingiausiai įgyvendintos rekomendacijos buvo sukurti jūrų technologijų pogrupį ESCO sistemoje ir skatinti jūrų technologijų sektorių – jos įgyvendintos 30 proc. Planai atlikti tyrimą dėl savaiminio mokymosi buvo įvertinti prastai – 0. Likusios šios grupės rekomendacijos įgyvendintos 15–20 proc.

3.3.

Antrojo ramsčio rekomendacijų dėl patekimo į rinką gerinimo ir sąžiningos konkurencijos didinimo įgyvendinimas laikomas gana ribotu. Rengiamos trys priemonės: EBPO darbo grupė dėl laivų statybos; glaudesnis pramonės ir EK bendradarbiavimas klausimais, susijusiais su intelektinės nuosavybės apsauga ir atitiktimi TDO taisyklėms, ir naudojimasi įvairiomis prekybos politikos priemonėmis ir remiamos pastangos sudaryti laisvosios prekybos susitarimus. Apie 20 proc. šių priemonių laikomos įgyvendintomis. Kitų šios grupės priemonių įgyvendinimas yra nereikšmingas.

3.4.

Kalbant apie galimybių gauti finansavimą ramstį, suinteresuotieji subjektai pastebėjo pažangą tik vienoje srityje – išnagrinėti ir propaguoti EIB finansavimo galimybes ir galimybes išplėsti jo teikiamo skolinimo ribas; įgyvendinimas įvertintas 20–30 proc. Rekomendacijos išnagrinėti mėlynosios viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybę įgyvendinimas įvertintas 15 proc., o rekomendacija dėl Komisijos ilgalaikio finansavimo galimybių beveik nebuvo pritaikyta praktikoje (5 proc.).

3.5.

Rekomendacijos dėl MTTPI nenuteikia labai optimistiškai. Trijų rekomendacijų įgyvendinimas jau įpusėjo arba pažengė dar toliau. Šios rekomendacijų grupės įgyvendinimas vertinamas taip: — įvertinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų jūrų technologijų sektoriuje įgyvendinamumą – 50 proc., — Komisijos į ES reglamentus įtrauktos nuostatos dėl MTTPI atsižvelgiant į valstybės pagalbos laivų statybai sistemos galiojimo pabaigą – 60 proc., — išnagrinėti galimybę skirti struktūrinių fondų lėšų siekiant įvairinti jūrų technologijų sektorių, visų pirma atsižvelgiant į regionines pažangiosios specializacijos strategijas – 45 proc., — jūrų technologijų pramonės plėtojama nuosekli viešojo ir privataus sektorių partnerystė ES lygiu siekiant jūrų mokslinius tyrimus orientuoti į, be kita ko, netaršius ir efektyviai energiją naudojančius laivus – 30 proc.

4.   Bendrosios ir konkrečios pastabos dėl strategijos „LeaderSHIP 2020“ prioritetų įgyvendinimo

Užimtumas ir įgūdžiai

4.1.

Būtina pašalinti įgūdžių trūkumą, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir rengti reikiamus mokymus ir perkvalifikavimą siekiant išlaikyti kritinę ekspertinių žinių ir praktinės patirties masę Europos jūrų technologijų pramonės srityje. Todėl svarbu remti socialinių partnerių įgūdžių tarybos projekto (4) srityje pradėtą darbą ir jį tęsti. Be to, labai svarbu, kad Europos institucijos įtrauktų socialinius partnerius į politikos formavimo procesą ir su jais konsultuotųsi dėl su sektoriumi susijusių ES iniciatyvų ir kad profesinės organizacijos, atstovaujančios darbdaviams ir darbuotojams, toliau dalyvautų dialoge su Europos institucijomis, įskaitant socialinio dialogo kontekste.

4.2.

Darbuotojai privalo turėti tinkamą pasirengimą, kad galėtų susidoroti su Pramonė 4.0 iššūkiais ir būsimais technologiniais pokyčiais (pvz., skaitmeninimu). Būsimiems jūrų technologijų pramonės darbuotojams reikės įgūdžių, kad jie galėtų pasinaudoti mėlynosios ekonomikos galimybėmis ir atremti jos iššūkius.

4.3.

Reikia dėti daugiau pastangų didinant sektoriaus patrauklumą. Reikia įvardyti ir sutelkti karjeros galimybes šio sektoriaus darbuotojams ir didinti besimokančių asmenų judumą (pvz., programa „Erasmus“ jūrų technologijų sektoriui). Europos Komisija turėtų toliau visapusiškai remti „SEA Europe“ ir „IndustriALL“ veiklą Europos lygiu socialinio dialogo komiteto struktūroje.

Galimybių patekti į rinką gerinimas ir sąžiningos konkurencijos sąlygos

4.4.

Europos pramonė vis dar susiduria su nesąžininga trečiųjų šalių konkurencija, tiek laivų statybos pramonėje, tiek vis dažniau laivų įrangos sektoriuje. Krizė Azijoje, kilusi dėl perteklinių gamybos pajėgumų, susidariusių iš esmės dėl didelių valstybės subsidijų, reiškia, kad šių šalių valdžios institucijos ketina remti vietos laivų statyklas ir vietos laivų įrangos gamintojus, o tai reiškia augantį eksportą. Tai padidins konkurencinį spaudimą Europos laivų statykloms ir laivų įrangos gamintojams.

4.5.

Azijos laivų statyklos šiuo metu dėmesį sutelkia į sėkmingas Europos pažangesnių laivų tipų, pavyzdžiui, kruizinių ir keleivinių laivų, rinkas. Be to, neseniai paskelbtuose oficialiuose dokumentuose „Pagaminta Kinijoje 2025 m.“ ir „Kinijos gamyba 2025 m. Kinija paskelbė, kad ji siekia tapti pirmaujančia pasaulio aukštos klasės laivų gamintoja, įskaitant kruizinius laivus ir aukštųjų technologijų laivybos įrangą, vadinasi ji tiesiogiai konkuruos su sėkmingomis Europos rinkomis. Šią politiką visiškai remia vyriausybė teikdama valstybės pagalbą. Ji taip pat kelia grėsmę Europos jūrų technologijų pramonei.

4.6.

JAV rinka išlieka uždara dėl Jones įstatymo. Jei šis įstatymas būtų sušvelnintas ir JAV rinka atsivertų, Europos laivų statybos pramonei atsirastų įdomių galimybių. ES sieks šio tikslo nepaisydama fakto, kad dabartinis politinis klimatas Jungtinėse Amerikos Valstijose yra labiau palankus protekcionizmui.

4.7.

Kaip ir Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Pietų Korėjos, Europos ir valstybių narių sprendimus priimantys asmenys turėtų suvokti, kad Europos laivų statybos pramonė ir laivų įrangos gamybos sektorius yra strateginės svarbos sektoriai Europos ekonomikai, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį ir taikyti specialų požiūrį tiek prekybos, tiek laivybos tikslais.

4.8.

Europos Komisija turėtų siekti pasirašyti visuotinį EBPO susitarimą (įskaitant Kiniją), nustatantį subsidijų kontrolės taisykles ir, galbūt, kainodaros tvarką ir turėtų remti šioje srityje dedamas pastangas.

4.9.

Europos ir trečiųjų šalių abipusiškumas yra labai svarbus, todėl jis turėtų būti dvišalių ir daugiašalių prekybos derybų ir patekimo į rinką klausimų pagrindinis principas. Itin svarbu, kad Europos pramonė, įskaitant jūrų technologijų sektorių, taptų konkurencingesnė savo pasaulinių konkurentų atžvilgiu. Taigi, jei Europos įmonės trečiosiose šalyse susiduria su protekcionistinėmis priemonėmis, ES turėtų taikyti tokius pat veiksmus tų šalių įmonėms, pageidaujančiomis prekiauti su Europa. Tik tokiu būdu galima užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją Europos laivų statykloms ir Europos laivų įrangos pramonei.

Galimybės gauti finansavimą

4.10.

Komisija dažnai nurodo ESIF, J. C. Junckerio plane numatytą (finansinę) priemonę, kaip šiai pramonei skirtą finansinę priemonę, tačiau jos taikymo sritis ir nauda nėra žinomi iki galo (ji iš esmės yra orientuota į MVĮ). Reikėtų geriau paaiškinti ir viešinti šią priemonę ir jos naudą jūrų technologijų pramonei.

4.11.

Laivų statybos pramonei reikia didelio kiekio kapitalo, tačiau Europos laivų statykloms pastaruoju metu vis sudėtingiau gauti finansavimą. O užsienio laivų statyklos naudojasi didelėmis finansinėmis paskatomis, įskaitant valstybės pagalbą. Todėl Komisija turėtų apsvarstyti galimybę sukurti konkrečią sistemą, kad kapitalui imliai Europos laivų statybos pramonei būtų lengviau gauti finansavimą.

4.12.

Reikėtų naudotis finansinėmis paskatomis (pvz., laivų savininkams, siekiant skatinti juos investuoti į aplinkos neteršiančius laivus, įrangą ar technologijas, pagal tokias Europos finansavimo programas kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonė) su investicijų grąža Europoje.

4.13.

Reikėtų išnagrinėti galimybę sukurti specialią sektoriui skirtą režimą, kuris suteiktų paskatų, padidinsiančių Europos jūrų technologijų sektoriaus konkurencingumą pasaulio mastu, kartu išvengiant įtampą keliančių situacijų tarp ES valstybių narių. Šiuo požiūriu tam tikru mastu įkvėpimo šaltinis galėtų būti kitų sektorių, visų pirma laivybos sektoriaus, geriausios praktikos pavyzdžiai.

4.14.

Pasitelkdamos Europos laivų statybos pramonę ir laivų įrangos sektorių, ES kartu su Norvegija turėtų apsvarstyti galimybę sukurti konkrečią programą siekiant skatinti aplinkos neteršiančią ir efektyviai energiją naudojančią trumpųjų nuotolių laivybą. EESRK ragina pasinaudoti Komiteto tiriamąja nuomone „Laivybos ir jūrų turizmo įvairinimo strategijos“ (5), parengta ES Tarybai pirmininkavusios Maltos prašymu.

4.15.

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti finansavimo programą, kuri sudarytų sąlygas Europos laivų perdirbimo įmonėms perdirbti į metalo laužą didesnius laivus.

4.16.

Kalbant apie aukštųjų jūrų technologijų sektorių ES, finansinės priemonės laivyno viešiesiems pirkimams remti yra galinga varomoji jėga ir labai prisideda prie gamybos kritinės masės išsaugojimo visame ES laivų statybos sektoriuje kartu skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas sektoriuje ir su juo susijusiose srityse. Šiame kontekste EESRK palankiai vertina teigiamą neseniai Komisijos parengto Europos gynybos veiksmų plano vaidmenį.

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos

4.17.

Europos Komisija jūrų pramonei turėtų sukurti sutartimi pagrįstą viešojo ir privataus sektorių partnerystę, kad šis sektorius galėtų toliau investuoti į laivybos pramonės reguliavimo, socialinių uždavinių sprendimą ir mėlynojo augimo veiklos potencialo išnaudojimą. Europos inovacijas turėtų remti speciali (Europos) paramos inovacijoms programa.

4.18.

Europa turėtų teikti finansinę paramą Europos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Be to, reikėtų deramai apsaugoti Europos investicijas intelektinės nuosavybės teisių požiūriu. Europos patentų tarnyba turėtų veiksmingai stebėti Europos patentus, taip pat ir Europos jūrų technologijų sektoriuje, o pažeidimų atveju – taikyti sankcijas.

4.19.

Būsima (9-oji) bendroji programa turėtų teikti pakankamą (finansinę) paramą jūrų pramonei, kad ji galėtų atremti svarbiausius būsimus (tarptautinius ir europinius) reguliavimo arba socialinius iššūkius, pavyzdžiui, laivybos žalinimą (6), skaitmeninimą, pažangiąsias technologijas, susietuosius ar automatizuotus laivus.

4.20.

EESRK mano, kad į būsimąją 9-ąją bendrąją programą taip pat reikėtų įtraukti skyrių dėl finansinės paramos Europos pramonei, kad ji galėtų visiškai išnaudoti mėlynosios ekonomikos ekonominį potencialą Europoje.

---

(1)  „Naujos laivų statybos ir jūrų tiekimo pramonės tendencijos“.

(2)  Sea Europe – The Voice of Maritime Civil & Naval Industries in Europe, 2017 m. informacinis biuletenis.

(3)  http://ec.europa.eu/growth/sectors/maritime/shipbuilding/ec-support_en.

(4)  Įgūdžių sektoriaus taryba

(5)  Žr. EESRK nuomonę (OL C 209, 2017 6 30, p. 1).

(6)  Kaip pasauliniu lygiu konkuruojanti tarptautinė pramonė, laivybos ir jūrų technologijų pramonė laivų žalinimo srityje pirmenybę teikia tarptautiniams sprendimams pasinaudojant Tarptautine jūrų organizacija Londone.