Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Konvencijos, kuria įsteigiamas Daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas

[COM(2017) 493 final]

(2019/C 110/27)

Pranešėjas:	Philippe DE BUCK
Bendrapranešėjė:	Tanja BUZEK

Dokumentai	2017 12 13 (Europos Komisija)
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl ES veikimo 207 straipsnis
Atsakingas skyrius	REX
Priimta skyriuje	2018 11 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 12 12
Plenarinė sesija Nr.	539
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	206/3/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK visiškai pritaria, kad investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas (IVGS) prekybos ir investicijų sutarčių srityje sulaukia vis prieštaringesnio daugelio suinteresuotųjų subjektų vertinimo teisėtumo, nuoseklumo ir skaidrumo požiūriu. Ši kritika nukreipta į procedūrų ir materialinius klausimus, tačiau jais neapsiriboja.

1.2.

EESRK aktyviai dalyvavo diskusijoje dėl investicijų apsaugos reformos ir modernizavimo. Jis priėmė nuomones REX/464 ir REX/411 ir jose nurodė susirūpinimą keliančius klausimus bei pateikė rekomendacijų.

1.3.

Taigi EESRK palankiai vertina ES Komisijos pastangas vykdyti daugiašalę investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reformą remiant JT Tarptautinės prekybos teisės komisijai (UNICITRAL) ir mano, kad gyvybiškai svarbu, jog ES liktų atvira visiems su šia reforma susijusiems požiūriams ir kilusioms idėjoms.

1.4.

EESRK itin palankiai vertina ryžtingesnį įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą, kad nevyriausybinės organizacijos galėtų stebėti diskusijas ar net jose dalyvauti.

1.5.

EESRK manymu labai svarbu, kad UNCITRAL III darbo grupė palankiai vertintų visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų indėlį siekiant didinti įtraukumą, ir ragina gerinti bei geriau subalansuoti suinteresuotųjų subjektų kvietimą. Be to, EESRK ragina Komisiją dėti visas pastangas aktyviai įtraukti EESRK į III darbo grupės darbą.

1.6.

EESRK visada pripažino, kad TUI yra svarbus ekonomikos augimo veiksnys ir kad būtina užtikrinti užsienio investuotojų pasaulinę apsaugą nuo tiesioginės ekspropriacijos ir diskriminacijos ir suteikti jiems tokias pat teises, kokias turi vidaus investuotojai.

1.7.

Tačiau EESRK taip pat visada pabrėždavo, kad nederėtų nuvertinti valstybių teisės reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą.

1.8.

Daugiašalio investicinių ginčų teismo steigimo kontekste EESRK pabrėžia, kad reikia spręsti keletą pagrindinių klausimų: taikymo srities, viešojo intereso apsaugos, prieinamumo ir santykių su nacionaliniais teismais.

1.9.

Taikymo sritis. Nors EESRK mano, kad pirmenybę reikėtų teikti labiau holistiniam požiūriui, apimančiam investicijų apsaugos materialinius ir procedūrinius aspektus, EESRK nurodo, kad nurodyta taikymo sritis apsiriboja investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo procedūriniais aspektais.

1.10.

Viešasis interesas. EESRK mano, kad labai svarbu, jog Daugiašalis investicinių ginčų teismas jokiu būdu nedarytų įtakos ES ir valstybių narių gebėjimui vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinius aplinkos apsaugos, žmogaus teisių ir darbo susitarimus, taip pat vartotojų apsaugai ir turėtų procedūrinių apsaugos priemonių nuo ieškinių, nukreiptų į nacionalinę viešojo intereso teisėkūrą. Todėl EESRK mano, kad tai galima deramai pasiekti tik įtraukus nuostatą dėl hierarchijos ir išimtis dėl viešojo intereso.

1.11.

Trečiųjų šalių teisės ir priešieškiniai. Nors EESRK svarsto galimybę leisti teikti amicus curiae pareiškimus kaip pirmą žingsnį, kuriuo vis dėlto reikia iš esmės užtikrinti, kad teisėjai tinkamai juos svarstytų, jis palankiai vertina tai, kad į Daugiašalio investicinių ginčų teismo įgaliojimus įtraukta galimybė įsikišti trečiosioms šalims, ir rekomenduoja išnagrinėti trečiųjų šalių, kurios gali būti vietos gyventojai, darbuotojai, sąjungos, aplinkosaugos grupės ar vartotojai, vaidmenį.

1.12.

Santykiai su nacionaliniais teismais. EESRK mano, kad Daugiašalis investicinių ginčų teismas jokiomis aplinkybėmis negali daryti neigiamos įtakos ES teismų sistemai ir ES teisės autonomijai. Jis nurodo, kad skirtingi suinteresuotieji subjektai nacionalinių teismų ir Daugiašalio investicinių ginčų teismo santykį vertina skirtingai, tačiau skatina Komisiją toliau nagrinėti vietos teisių gynimo priemonių išnaudojimo klausimą ir tai, kaip tai būtų galima įgyvendinti kalbant apie Daugiašalį investicinių ginčų teismą.

1.13.

Teisėjų nepriklausomumas ir legitimumas. Nuolatinių teisėjų paskyrimas yra labai svarbus veiksnys pradedant kurti teismų praktiką ir didinant nuspėjamumą, tačiau jų kvalifikacija turėtų apimti akivaizdžią praktinę patirtį labai įvairiose teisės srityse. EESRK palankiai vertina įsipareigojimus nustatyti aiškius ir aukšto lygio kriterijus siekiant užtikrinti teisinę valstybę ir visuomenės pasitikėjimą ir ragina užtikrinti, kad atrankos procesas būtų skaidrus ir atitiktų viešosios kontrolės principus.

1.14.

Veiksminga sistema. Nors sekretoriatui turėtų būti pavesta veiksmingai administruoti Daugiašalį investicinių ginčų teismą, jo veikimui užtikrinti reikėtų skirti pakankamai išteklių, o administracines išlaidas turėtų padengti šalys remiantis teisingumo principu ir atsižvelgiant į skirtingus kriterijus. MVĮ turėtų būti užtikrintas toks pat apsaugos lygis ir galimybė naudotis ginčų sprendimu patenkinamomis sąlygomis ir išlaidomis, o visi Daugiašalio investicinių ginčų teismo sprendimai turėtų būti vykdomi ir skelbiami viešai.

1.15.

Aukštas apsaugos lygis ir galimas pereinamasis laikotarpis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nė vienas ES ar valstybės narės susitarimas automatiškai nepateks į Daugiašalio investicinių ginčų teismo jurisdikciją ir kad galimu pereinamuoju laikotarpiu sutartos ginčų sprendimo procedūros ir toliau bus taikomos siekiant užtikrinti aukštą investicijų apsaugos lygį, atsižvelgiant į Daugiašalio investicinių ginčų teismo konstitucingumą ir gyvybingumą pagal ES teisę.

2.   Bendra informacija

2.1.

Nuo aštuntojo dešimtmečio sudaryta daugiau nei 3 200 sutarčių, kuriomis kurta investicijų apsaugos sistema apima esmines nuostatas dėl investicijų apsaugos ir nuostatas dėl ginčų sprendimo procedūrų, kuriomis numatytas mechanizmas, pagal kurį užsienio investuotojai, laikydamiesi sutartyse numatytų teisinių nuostatų, gali pareikšti ieškinius priimančiosioms šalims (IVGS).

2.2.

EESRK atkreipia dėmesį į neseniai pagal EBPO Tarptautinių investicijų darbo dokumentus paskelbtą politikos analitiko Joachim Pohl leidinį „Tarptautinių investicijų susitarimų nauda visuomenei ir sąnaudos. Kritinė aspektų ir turimų empirinių įrodymų apžvalga“ (1).

2.3.

Pastaraisiais metais diskusijose dėl ES investicijų politikos labai daug dėmesio skirta investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) reformai, o investicijų apsaugos sistema susilaukia vis labiau prieštaringų įvairių suinteresuotųjų subjektų vertinimų teisėtumo, nuoseklumo ir skaidrumo požiūriu. Ši kritika apima procedūrinius ir materialinius klausimus, bet jais neapsiriboja.

2.4.

Toks susirūpinimas buvo išreikštas visų pirma per dvi Europos Komisijos surengtas viešas konsultacijas: pirmoji surengta 2014 m. vykdant derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP) (2), o antroji – 2017 m. įgyvendinant su investicinių ginčų sprendimu susijusius veiksmus daugiašalių reformų srityje (3).

2.5.

Europos Parlamentas savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliucijoje dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo paprašė Komisijos „pakeisti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) sistemą nauja sistema, kuri būtų skirta investuotojų ir valstybės ginčams spręsti, kuriai būtų taikomi demokratijos principai ir kontrolė, kuria remiantis galimas bylas skaidriai viešuose posėdžiuose nagrinėtų valstybės paskirti, nepriklausomi profesionalūs teisėjai, kuri apimtų apeliacijos mechanizmą ir pagal kurią būtų užtikrintas teismo sprendimų nuoseklumas, gerbiama ES bei valstybių narių teismų jurisdikcija ir pagal kurią privatūs interesai negalėtų kenkti viešosios politikos tikslams“ (4).

Pokyčiai ES lygmeniu

2.6.

Reaguodama į kritiką dėl esamos IVGS ir į pilietinės visuomenės raginimą ją reformuoti, Komisija pasiūlė investicinių teismų sistemą (ITS) – investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo sistemą, įtrauktą į ES ir Kanados Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) ir ES ir Singapūro bei ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimus.

2.7.

Šiuo atžvilgiu IEPS 8.29 straipsnyje numatyta konkreti nuostata, kuria šalys raginamos apsvarstyti galimybę ateityje sukurti Daugiašalį investicinių ginčų teismą: „šalys su kitais prekybos partneriais svarsto galimybes įsteigti daugiašalę investicinių ginčų sprendimo kolegiją ir nustatyti atitinkamų apeliacijų teikimo tvarką. Nustačius tokią daugiašalę tvarką, IEPS jungtinis komitetas priima sprendimą, kuriuo nurodoma, kad investiciniai ginčai pagal šį skirsnį bus sprendžiami taikant tą daugiašalę tvarką, ir parengia tinkamas pereinamojo laikotarpio nuostatas“.

2.8.

Tačiau kol kas nė vienas iš pirmiau minėtų susitarimų nėra ratifikuotas, o Europos Sąjungos Teisingumo Teisme taip pat yra nagrinėjama su investicinių teismų sistema susijusi į IEPS įtraukta byla (5). Sprendimas nebus priimtas keletą mėnesių.

2.9.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Japonija negalėjo pritarti ES pasiūlymui dėl investicinių teismų sistemos, todėl į ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą nebuvo įtrauktas skyrius dėl investicijų apsaugos.

EESRK dalyvavimas

2.10.

Šiame procese Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) aktyviai dalyvavo diskusijoje dėl investicijų apsaugos modernizavimo ir reformos ir ypač dėl IVGS sistemos, taip pat surengė du viešus klausymus: vieną – 2016 m. birželio mėn. (6), o paskutinį – 2018 m. vasario mėn. (7) Šiomis aplinkybėmis EESRK priėmė nuomonę REX/464 „EESRK pozicija svarbiausiais konkrečiais derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) klausimais“ (8) ir nuomonę REX/411 „Investuotojų apsauga ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas ES ir trečiųjų šalių prekybos ir investicijų susitarimuose“ (9).

2.11.

EESRK pripažino, kad (TUI) yra svarbus ekonomikos augimo veiksnys, todėl būtina užtikrinti užsienio investuotojų pasaulinę apsaugą nuo tiesioginės ekspropriacijos ir diskriminacijos ir suteikti jiems tokias pat teises, kokias turi vidaus investuotojai.

2.12.

Kartu EESRK pabrėžė, kad šalies teisė reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą yra itin svarbi ir ji neturėtų būti sumenkinama jokio tarptautinio investicijų susitarimo nuostatomis. Itin svarbi aiški nuostata, kuri horizontaliai patvirtintų šią teisę.

2.13.

Galiausiai EESRK manymu, Europos Komisijos pasiūlymas dėl investicijų teismų sistemos yra žingsnis tinkama linkme, tačiau sistemą kai kuriose srityse dar reikia tobulinti, kad ji veiktų kaip nepriklausoma tarptautinė teisminė institucija. Be to, EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai abejoja dėl poreikio tinkamai veikiančiose ir puikiai išplėtotose vidaus teisinėse sistemose sukurti atskirą investicijų arbitražo sistemą.

2.14.

Savo nuomonėje „Investuotojų apsauga ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas ES ir trečiųjų šalių prekybos ir investicijų susitarimuose“ (10) EESRK iškėlė keletą susirūpinimą keliančių klausimų, kurie yra konkrečiai susiję su IVGS. Šie klausimai susiję su: interesų konfliktu ir arbitrų šališkumu, nepagrįstais ieškiniais, arbitražo sektoriaus pobūdžiu, IVGS sistemos naudojimu nesiimant kitų teisių gynimo priemonių, nereikalingu IVGS sistemos naudojimu tarp šalių, kurių teismų sistemos išvystytos, galimo IVGS nesuderinamumo su ES teise ir procedūrų neskaidrumo.

Daugiašalis lygmuo

2.15.

Tuo pat metu daugiašaliu lygmeniu vyksta diskusijos dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reformos. 2017 m. liepos 10 d. po oficialaus daugelio narių, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares (11), prašymo JT Tarptautinės prekybos teisės komisija (UNCITRAL) nusprendė įsteigti III darbo grupę, kuriai vadovauja Vyriausybė, įgaliotą 1) nustatyti ir apsvarstyti su IVGS susijusias problemas, 2) apsvarstyti, ar, atsižvelgiant į visus nustatytus susirūpinimą keliančius klausimus, reforma buvo pageidautina, ir 3) darbo grupei padarius išvadą, kad reforma pageidautina, parengti tinkamų sprendimų, kuriuos ji galėtų rekomenduoti Komisijai (12).

2.16.

Laikantis platesnio požiūrio, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), pateikdama siūlymą išanalizuoti dabartinę tarptautinių investicijų susitarimų tvarką ir teikdama rekomendacijas modernizuoti tarptautinių investicijų susitarimus, taip pat prisideda prie dabartinių diskusijų dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo sistemos reformos. Rekomenduojama: skatinti bendrą sutarties nuostatų aiškinimą, iš dalies keisti arba pakeisti pasenusias sutartis, atsižvelgti į visuotinius standartus, įsipareigoti užtikrinti daugiašališkumą ir senų sutarčių nutraukimą ar jų atsisakymą (13).

2.17.

Remiantis UNCTAD statistiniais duomenimis, į kuriuos atkreiptas dėmesys 2018 m. vasario mėn. vykusiame viešame klausyme, pastaraisiais metais nutraukti ir nepakeisti 107 investicijų susitarimai, į kuriuos įtrauktas IVGS. Praėjusiais metais nutraukta daugiau investicijų susitarimų nei sudaryta (14). EESRK pažymi, kad kai kurios šalys ėmėsi persvarstyti savo požiūrį į IVGS.

2.18.

EESRK norėtų pabrėžti, kad prie perspektyvių sąlygų investicijoms galima prisidėti ne tik IVGS reforma, bet ir kitomis įvairiomis politikos priemonėmis, be kita ko: — stiprinant vietos teismines institucijas; — teikiant draudimą investuotojams, pavyzdžiui, per Pasaulio banko Daugiašalę investicijų garantijų agentūrą; — vykdant ginčų prevenciją; — taikant labiau taikinančius ginčų sprendimo būdus, pavyzdžiui, tarpininkavimą; — skatinant investicijas ir — valstybių tarpusavio ginčų sprendimą.

2.19.

Galiausiai, EESRK atsižvelgia į 2014 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 26/9, kurioje ji nusprendė „įsteigti neribotos sudėties tarpvyriausybinę tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių darbo grupę žmogaus teisių klausimams spręsti, kurios užduotis – parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą, kuriuo tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtų reglamentuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla“ (15). Šia vadinamąja privaloma JT sutartimi, dėl kurios šiuo metu diskutuoja JT valstybės narės, siekiama kodifikuoti tarptautinius žmogaus teisių srities įsipareigojimus, susijusius su tarptautinių korporacijų veikla. EESRK atkreipia dėmesį į galimą poveikį būsimoms sutartims dėl prekybos ir investicijų.

Komisijos įgaliojimai

2.20.

2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Komisija paskelbė rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Konvencijos, kuria įsteigiamas Daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas (16). Iš dalies valstybių narių pakeisti įgaliojimai Taryboje priimti 2018 m. kovo 20 d. (17)

2.21.

Priimtais derybiniais nurodymais siekiama įsteigti nuolatinį teismą su nepriklausomais teisėjais, kurie galėtų priimti tvarius, nuspėjamus ir nuoseklius sprendimus dėl investuotojų ir valstybių ginčų, pagrįstus dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais, kai abi (ar bent dvi) šių susitarimų šalys sutinka juos pateikti teismo jurisdikcijai. Taip pat numatyta įsteigti apeliacinį teismą. Iš esmės teismo veikla turi būti ekonomiškai efektyvi, skaidri ir veiksminga, taip pat ir paskiriant teisėjus. Teismas taip pat turi leisti įsikišti trečiosioms šalims (įskaitant, pvz., suinteresuotąsias aplinkos ar darbo organizacijas).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas siekiant įvykdyti daugiašalę investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reformą. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į platesnį IVGS reformos mastą, daugiašalius JT Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) veiksmus, taip pat įvairius nacionalinio lygmens veiksmus.

3.2.

EESRK mano, kad ES privalo likti atvira visoms IVGS reformos galimybėms, ypač atsižvelgiant į keletą kitų požiūrių ir idėjų, susijusių su IVGS reforma. Visų pirma UNCITRAL III darbo grupė turėtų svarstyti ir vertinti kitų šalių ir organizacijų parengtus pasiūlymus.

3.3.

Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos viešos konsultacijos dėl nuomonių dėl investicinių ginčų sprendimo daugiašalės reformos visų pirma sutelktos į techninius klausimus, susijusius su nuolatinio Daugiašalio investicinių ginčų teismo steigimu. EESRK norėtų atkreipti dėmesį į skirtingas suinteresuotųjų subjektų nuomones, ar Komisijos vertinime buvo atsižvelgta į kitokį požiūrį.

3.4.

Nors derybų dėl Daugiašalio investicinių ginčų teismo steigimo procesas dar nepradėtas ir manoma, kad šis procesas truks ilgai ir bus sudėtingas, EESRK palankiai vertina didesnį Europos Komisijos įsipareigojimą laikytis skaidrumo, visų pirma paskelbti derybų įgaliojimų projektą. EESRK pritaria tam, kad Taryba paskelbė galutinius įgaliojimus, kuriuos patvirtino valstybės narės. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad derybos vyktų skaidriai, atskaitingai ir įtraukiai.

3.5.

Diskusijos padedant UNCITRAL, visų pirma skaidrumo požiūriu, yra žingsnis teisinga kryptimi, nes taip nevyriausybinėms organizacijoms suteikiama galimybė stebėti diskusijas ir net jose dalyvauti. Tačiau EESRK nurodo, kad dar ne visi atitinkami suinteresuotieji subjektai galėjo pasinaudoti teismo procesu ir kad UNCITRAL turėtų pakviesti daugiau organizacijų, atstovaujančių įmonėms, profesinėms sąjungoms ir kitoms viešojo intereso organizacijoms, dalyvauti III darbo grupės veikloje. Sprendimų priėmimo procesas turėtų būti visiškai skaidrus ir grindžiamas bendru sutarimu.

3.6.

EESRK mano, kad gyvybiškai svarbu, jog darbo grupė palankiai vertintų visų suinteresuotųjų subjektų indėlį siekiant didinti įtraukumą ir kad suinteresuotųjų subjektų atrankos procesą reikėtų toliau tobulinti ir subalansuoti. Šiomis aplinkybėmis Komitetas ragina Europos Komisiją užtikrinti aktyvesnį EESRK dalyvavimą.

3.7.

Daugiašalio investicinių ginčų teismo įsteigimas – ilgalaikis projektas, kuriame turi dalyvauti didžioji tų valstybių, kurios pageidauja tapti teismo šalimis, dalis. Todėl ES turėtų dėti visas būtinas diplomatines pastangas, siekdama įtikinti trečiąsias šalis dalyvauti šiose derybose. EESRK manymu, itin svarbu, kad šis projektas taip pat būtų vykdomas ir remiamas besivystančiose šalyse.

3.8.

Bet kuris būsimas Daugiašalis investicinių ginčų teismas siektų supaprastinti ginčų sprendimo procedūrą tose bylose, kurias pradėjo investuotojai ir valstybės pagal tarptautinius investicijų susitarimus. Nepaisant tam tikro esminių investicijų apsaugos nuostatų ir skyrių dėl investicijų, įtrauktų į dvišales investicijų sutartis (DIS) ar laisvosios prekybos susitarimus (LPS), panašumo, visiškai suderinti sistemą, atrodo, sudėtinga.

3.9.

Tam prireiks platesnės reformos. Nors dar nėra įgyvendinta ir yra nagrinėjama Teisingumo Teismo, investicinių teismų sistema (ITS), kaip numatyta ES ir Kanados išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime (IEPS) (18), ES ir Singapūro (19), ES ir Vietnamo ir ES ir Meksikos laisvosios prekybos susitarimuose, kurių ateityje bus daugiau (20), galėtų suteikti patirties ir prisidėti prie Daugiašalio investicinių ginčų teismo taisyklių kūrimo.

3.10.

Europos Komisijos rekomendacijos tikslas – sukurti naują investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo sistemą. EESRK pripažįsta, kad naujoji sistema galėtų padėti spręsti tam tikrus pilietinės visuomenės išreikštus susirūpinimą keliančius klausimus. Tačiau daug esminių klausimų tebėra neišspręsta ir reikalingas tolesnis išaiškinimas.

Esminiai klausimai

3.11.

Pripažindami, kad IVGS daugiašalės reformos procesas vis dar yra pradiniame etape, suinteresuotieji subjektai iškėlė keletą esminių klausimų, susijusių su Daugiašalio investicinių ginčų teismo steigimu. Šie klausimai susiję su taikymo srities aspektais – ar reformuoti investicijų apsaugos esminius ar procedūrinius aspektus arba abu; su prieinamumu – ar tik investuotojai, ar ir trečiosios šalys galės pareikšti ieškinį Daugiašaliam investicinių ginčų teismui; ir su vietos teisių gynimo priemonių naudojimu – ar prieš tai, kai investuotojas galės pradėti bylą Daugiašaliame investicinių ginčų teisme, pirma turi būti išnaudotos vietos teisių gynimo priemonės. Šioje nuomonėje nagrinėjami šie klausimai.

3.12.

Nagrinėdamas šiuos klausimus EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad galimai įsteigus Daugiašalį investicinių ginčų teismą reikėtų atsižvelgti į subsidiarumo principą ir SESV 1 straipsnį, pagal kurį „sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio“ (21).

3.13.

EESRK atsižvelgia į susirūpinimą, kad Daugiašalis investicinių ginčų teismas gali lemti IVGS sistemos plėtrą pirma neišsprendus dabartinių klausimų dėl ITS, įskaitant jos suderinamumą su ES teise. EESRK mano, kad tarptautinių investicinių ginčų sprendimo teismas jokiomis aplinkybėmis neturėtų pakeisti vietos ginčų sprendimo šalyse, turinčiose tinkamas teismų sistemas.

3.14.

Keletas suinteresuotųjų subjektų išreiškė didelį susirūpinimą dėl procedūros reformavimo prieš tai neįvertinus materialinės teisės, kurią taikytų būsimas Daugiašalis investicinių ginčų teismas, ir nesuteikus institucinei daugiašalei įstaigai įgaliojimų aiškinti šias normas. Taip pat esama susirūpinimo, kad taip galėtų būti sukurtas naujas teisinės galios pagrindas. Kiti suinteresuotieji subjektai pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad materialinė teisė yra apibrėžta pagrindiniais susitarimais.

4.   Siūlomos reformos taikymo sritis, apimanti materialines nuostatas dėl investicijų apsaugos ir ginčų sprendimo procedūrą

4.1.

EESRK pažymi, kad siūlomos daugiašalės reformos taikymo sritis taikoma tik investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo procedūriniams aspektams.

4.2.

Nors EESRK mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama labiau holistiniam požiūriui, kuris apimtų investicijų apsaugos materialinius ir procedūrinius aspektus, taip pat pripažįsta tokio požiūrio sudėtingumą ir tai, kad reikia politinės paramos daugiašaliu lygmeniu.

4.3.

Atsižvelgiant į diskusijas, kurias surengti padėjo UNCITRAL, III darbo grupė nustatė keletą iššūkių. Jie apima ir klausimą, ar galima pereiti prie procedūrinės investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reformos prieš įvykdant materialinę reformą. UNCITRAL mano, kad tai sudėtinga, bet įmanoma užduotis. Šiuo atžvilgiu III darbo grupė išnagrinės klausimus, kurie gali būti siejami su procedūra, bet taip pat gali turėti didelį poveikį visos sistemos teisėtumui ir nuoseklumui, pavyzdžiui, arbitrų elgesio kodekso, trečiųjų šalių finansavimo ir lygiagrečių procesų klausimus.

4.4.

Materialinių investicijų apsauga paprastai užtikrinama laikantis keleto principų, įskaitant nacionalinį režimą, didžiausio palankumo režimą, teisingą ir nešališką režimą ir kapitalo pervedimų garantiją. Tačiau ieškiniams, kuriuos užsienio investuotojai gali pateikti ginčams spręsti, taikomi apribojimai. Pavyzdžiui, ieškiniai negali būti grindžiami vien tik prarastu pelnu arba tiesiog keičiantis nacionalinės teisės aktams.

4.5.

Valstybės šiuos klausimus sprendžia skirtingomis priemonėmis. Priemonės yra įvairios: nuo labiau holistinio požiūrio, pavyzdžiui, naujų susitarimų modelių, kuriais siekiama reformuoti materialinius ir procedūrinius investicijų apsaugos elementus, sukūrimo, iki tikslingesnio požiūrio, kuriuo didžiausias dėmesys skiriamas arba materialiniam, arba procedūriniam investicijų apsaugos komponentui. EESRK pažymi, kad ES jau ėmė skatinti taikyti labiau holistinį požiūrį, bent dvišaliu lygmeniu pasitelkdamos ITS.

4.6.

Komisija nustatė tikslą, kad įsteigus Daugiašalį investicinių ginčų teismą jis turėtų tapti standartiniu su investicijomis susijusių ginčų sprendimo modeliu visuose būsimuose ES susitarimuose, be to, jis taip pat galiausiai turėtų pakeisti dabartinius ES ir valstybių narių investicijų susitarimų procedūrinius mechanizmus.

4.7.

Šioje srityje, jeigu bus įsteigtas Daugiašalis investicinių ginčų teismas, reikėtų įvykdyti dabartinės IVGS sistemos reformą taip, kad, viena vertus, būtų užtikrinta veiksminga tiesioginių užsienio investicijų apsauga ir, kita vertus, būtų visiškai išspręsti suinteresuotiesiems subjektams kilę klausimai. Norėtume pažymėti, kad šiuo požiūriu pasiekta didelė pažanga, ypač kalbant apie naujausius modernius laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių susitarė ES.

5.   Viešasis interesas

5.1.

EESRK mano, kad labai svarbu, jog Daugiašalis investicinių ginčų teismas jokiu būdu nedarytų įtakos ES ir valstybių narių gebėjimui vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinius aplinkos apsaugos, žmogaus teisių ir darbo susitarimus, taip pat vartotojų apsaugai.

5.2.

Visų pirma, į susitarimą, įsteigiantį Daugiašalį investicinių ginčų teismą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl hierarchijos, kuria būtų užtikrinta, kad tarptautinio investicijų susitarimo ir bet kokio tarptautinio aplinkos apsaugos, socialinio ar žmogaus teisių susitarimo, kurių privalo laikytis viena ginčo šalis, neatitikties atveju tarptautiniu aplinkos apsaugos, socialinio ar žmogaus teisių susitarimu nustatyti įsipareigojimai yra viršesni siekiant, kad investuotojų susitarimai nebūtų laikomi viršesniais (22). Ši nuostata itin svarbi siekiant užtikrinti, kad Daugiašalio investicinių ginčų teismo šalys turėtų pakankamai laisvės pasiekti Paryžiaus susitarimo, kuriuo reikalaujama gerokai pakeisti reglamentavimą, kad energetikos pertvarka būtų sėkminga, tikslus.

5.3.

Reikia procedūrinių garantijų ieškiniams, nukreiptiems į vidaus viešojo intereso teisės aktus, siekiant užtikrinti šalies teisę atitinkamai reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą, o ne į investuotojo apsaugą. EESRK mano, kad tai galima deramai pasiekti tik įtraukus išimtis dėl viešojo intereso. Tačiau, tai turi būti neatsiejama nuo atitinkamų garantijų, kad nebus piktnaudžiaujama dėl protekcionistinių priežasčių. Šioje srityje teisė reguliuoti socialinės apsaugos poreikių srityje turėtų aiškiai apimti kolektyvinius susitarimus, įskaitant trišalius ir (arba) bendrus (erga omnes) susitarimus, kad jie negalėtų būti aiškinami kaip investuotojo teisėto lūkesčio pažeidimas (23).

5.4.

EESRK pažymi, kad IEPS 8.18 straipsnio 3 dalyje jau užtikrinama, kad investuotojas negalėtų pareikšti ieškinio, jeigu investicija įvykdyta pasitelkiant apgaulingą klaidinimą, slėpimą, korupciją ir elgesį, kuriuo piktnaudžiaujama šiuo procesu. Galimu būsimu susitarimu, įsteigiančiu Daugiašalį investicinių ginčų teismą, reikėtų užtikrinti, kad ši nuostata būtų įtraukta į taikomus teisės aktus dėl sukčiavimo, žmogaus teisių pažeidimų arba (tarptautinių) aplinkos apsaugos, socialinės ar vartotojų teisės pažeidimų.

5.5.

Griežti kriterijai, siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems ieškiniams ir užtikrinti, kad nepagrįsti ieškiniai būtų iš anksto atmetami, taip pat turėtų būti įtraukti į Daugiašalio investicinių ginčų teismo darbo tvarkos taisykles. Pagreitintos prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros, kuriomis atmetami nepagrįsti ieškiniai, yra svarbios, nes tai bus atsakas į kritiką dėl esamos sistemos, užtikrinant, kad ateityje ja nebūtų piktnaudžiaujama. Be to, tokia pagreitinta sprendimo priėmimo dėl teisiškai nepagrįstų ieškinių procedūra, padeda mažinti teismo veiklos sąnaudas.

5.6.

EESRK pažymi, kad vienas iš klausimų, iškeltų per jo viešą klausymą buvo galimybė trečiosioms šalims finansuoti ginčų sprendimą. Trečiųjų šalių finansavimas gali neatitikti pirminių investicijų susitarimų tikslų ir gali lemti ydingas paskatas. Todėl EESRK rekomenduoja išnagrinėti trečiųjų šalių finansavimo poveikį ir poreikį ir jo reglamentavimą Daugiašaliame investicinių ginčų teisme (24).

6.   Trečiųjų šalių teisės ir priešieškiniai

6.1.

EESRK svarsto galimybę leisti teikti amicus curiae pareiškimus (25), kuriuos jau galima teikti pagal daugybę IVGS procedūrų – tai palankiai vertinamas pirmas žingsnis siekiant užtikrinti suderintą ir sąžiningą sistemą. Vis dėlto, EESRK manymu, būtina užtikrinti, kad Konvencija, kuria įsteigiamas Daugiašalis investicinių ginčų teismas, ne tik būtų leidžiama priimti amicus curiae pareiškimus, bet ir skatinama reikalauti, kad teisėjai savo svarstymuose deramai į juos atsižvelgtų.

6.2.

Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad į Daugiašalio investicinių ginčų teismo įgaliojimus įtraukta galimybė įsikišti trečiosioms šalims. Tačiau EESRK rekomenduoja išnagrinėti trečiųjų šalių vaidmenį ne tik taikant UNCITRAL taisykles, kad būtų užtikrinta suderinta ir sąžininga sistema ir veiksmingos teisės nukentėjusioms trečiosioms šalims – vietos gyventojams, darbuotojams, sąjungoms, aplinkos apsaugos grupėms ar vartotojams.

6.3.

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas, susijusias su investicinio teismo pasiūlymu TPIP dėl galimybės trečiosioms šalims įsikišti ir įgaliojimų išaiškinimu, kad taip įsikišti galėtų visi suinteresuotieji subjektai, turintys su byla susijusių teisinių interesų. EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad kreipimosi į Daugiašalį investicinių ginčų teismą kriterijai nebūtų nepagrįstai ribojantys ir sudarytų sąžiningas galimybes naudotis teismo procesu, visapusiškai atsižvelgiant į ES įsipareigojimus pagal Orhuso konvenciją ir jų laikantis.

6.4.

Kai kurie suinteresuotieji subjektai pritaria požiūriui, kad Daugiašalis investicinių ginčų teismas taip pat turėtų turėti galimybę nagrinėti trečiųjų šalių pateiktus ieškinius ir valstybių priešieškinius investuotojams, atsižvelgiant į dabartinius senos IVGS sistemos pokyčius. Šioje srityje kyla daugybė teisinių ir praktinių klausimų, kuriuos reikia nuodugniai išnagrinėti. Pavyzdžiui, ši galimybė priklauso nuo taikomų teisės aktų, kitaip tariant – nuo esminių nuostatų, kurios įtrauktos į teismo jurisdikcijai perduotus susitarimus.

6.5.

EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad Daugiašalis investicinių ginčų teismas bent neužkirstų kelio nukentėjusioms trečiosioms šalims pareikšti ieškinių užsienio investuotojams. Šiuo atžvilgiu į Konvenciją, įsteigiančią Daugiašalį investicinių ginčų teismą, būtų galima įtraukti nuostatas, kuriomis būtų suteikta galimybė pareikšti tokius ieškinius, kai tarptautinio susitarimo šalys sutarė dėl tokių ginčų pateikimo Daugiašalio investicinių ginčų teismo jurisdikcijai.

7.   Santykiai su nacionaliniais teismais

7.1.

EESRK mano, kad Daugiašalis investicinių ginčų teismas jokiomis aplinkybėmis negali daryti neigiamos įtakos ES teismų sistemai ir ES teisės autonomijai. EESRK primena, kad nuomonėje REX/411 jis nurodė, jog esama nemažai su ES sutartimis ir konstitucine teise susijusių klausimų dėl IVGS ir ES teisinės sistemos santykio. Dėl to jis mano, kad „IVGS atitikties ES teisei klausimą pagal oficialią nuomonės pateikimo procedūrą būtinai turi išnagrinėti ESTT, prieš kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą ir prieš laikinai įsigaliojant bet kokiems TIS, dėl kurių derasi EK“.

7.2.

Šiomis aplinkybėmis EESRK norėtų atkreipti dėmesį į dvi Teisingumo Teismo nagrinėtas bylas, kurios buvo pagrįstos ankstesne IVGS arbitražo sistema ir yra susijusios su šia diskusija. Pirma, savo 2017 m. gegužės 16 d. nuomonėje 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad ES neturi išimtinės kompetencijos IVGS srityje, ir nustatė, kad dėl IVGS ginčams netaikoma valstybių narių teismų jurisdikcija. Antra, savo sprendime Slowakische Republik/Achmea BV (byla C-284/16) dėl ES vidaus investicijų susitarimų ETT nustatė, kad dėl IVGS ginčams netaikoma ES valstybių narių teismų jurisdikcija ir dėl to taip pat netaikoma ES teisės sistemos teisių gynimo priemonių sistema.

7.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad Belgijos Vyriausybė paprašė pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį parengti nuomonę dėl IEPS investicinių teismų sistemos suderinamumo su ES Sutartimis, kaip prašė EESRK savo nuomonėje dėl svarbiausių konkrečių derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) klausimų (26). EESRK reiškia viltį, kad Teisingumo Teismo nuomonė 1/17 ES institucijoms suteiks būtinas gaires svarbiais Europos konstitucinės teisės klausimais.

7.4.

EESRK pripažįsta, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai mano, jog veiksmingiausias būdas apsaugoti nacionalinių teismų įgaliojimus – į Daugiašalį investicinių ginčų teismą leisti kreiptis tik šalims ir tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, ES. Valstybių tarpusavio ginčų sprendimas, kuris taip pat yra pagal viešąją tarptautinę teisę numatytasis ginčų sprendimo mechanizmas, jau panaudotas keliuose investicijų susitarimuose, todėl jam reikėtų teikti pirmenybę investicijų teisės srityje. EESRK pažymi, kad kiti suinteresuotieji subjektai mano, jog investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas – veiksmingesnis pasirinkimas investicijų atveju, nes, jų nuomone, taip ginčai sprendžiami neutraliai, depolitizuotai ir ekonomiškai efektyviai. Nuo to laiko, kai prieš keletą dešimtmečių buvo sukurtas toks ginčų sprendimas, jis tebėra numatytoji investicinių ginčų sprendimo sistema.

7.5.

EESRK pažymi, kad įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūris į nacionalinių teismų ir Daugiašalio investicinių ginčų teismo santykį yra skirtingas. Kai kurie subjektai mano, kad Daugiašalis investicinių ginčų teismas turėtų būti paskutinė priemonė išnaudojus privalomąsias vietos taisomąsias priemones, o kiti pritaria dabar Komisijos taikomam „nekeisti krypties“ požiūriui ir mano, kad jis yra geras pagrindas Daugiašaliam investicinių ginčų teismui.

7.6.

Pagal požiūrį „nekeisti krypties“ investuotojas turi teisę kreiptis į vietos teismus arba tiesiogiai į ITS ir (arba) Daugiašalį investicinių ginčų teismą. Tačiau, išsprendus bylą viename forume, investuotojas negali jos pakartotinai pradėti kitame forume. Kai kurie suinteresuotieji subjektai mano, kad šiuo požiūriu sėkmingai sprendžiami klausimai, kylantys dėl to, kad investuotojai turi galimybę įvairiuose forumuose siekti taisomųjų priemonių dėl to paties tariamo pažeidimo. Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriuose tarptautiniuose investicijų susitarimuose laikomasi šio požiūrio (27). Remiantis UNCTAD pateikta analize (28), „[„nekeisti krypties“ požiūriu] siekiama užkirsti kelią galimybei investuotojui vienu metu pareikšti ieškinį dėl tariamų tarptautinio investicijų susitarimo pažeidimų ir investuotojo patronuojamajai įmonei pradėti nacionalinį teismo procesą dėl tariamų sutarties ar nacionalinės teisės pažeidimų“.

7.7.

Reikalavimas pirma pasinaudoti vietos teisių gynimo priemonėmis yra pagrindinis tarptautinės paprotinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės principas. Be to, ir ES valstybės narės yra sudariusios keletą investicijų susitarimų su trečiosiomis šalimis, kuriuose aiškiai reikalaujama, kad pareiškėjai išnaudotų nacionalines teisių gynimo priemones (29). Ši taisyklė grindžiama tuo, kad šaliai, kurioje įvykdytas pažeidimas, suteikiama galimybė ištaisyti padėtį savomis priemonėmis pagal savo nacionalinės teisės sistemą, ir ši taisyklė taikoma, kai tarptautinėmis ir nacionalinėmis procedūromis galima pasiekti vienodą rezultatą (30). Tarptautinis Teisingumo Teismas nustatė, kad tai taip svarbu, kad negalima laikyti, jog ši taisyklė tarptautiniu susitarimu netiesiogiai netaikoma (31). Dėl šių priežasčių kai kurie suinteresuotieji subjektai mano, kad svarbu į susitarimą, įsteigiantį Daugiašalį investicinių ginčų teismą, aiškiai įtraukti šią taisyklę.

7.8.

EESRK, atsižvelgdamas į tai, kad pirmiau išdėstyta, ragina Europos Komisiją toliau nagrinėti vietos teisių gynimo priemonių išnaudojimo klausimą ir tai, kaip tai būtų galima įgyvendinti kalbant apie Daugiašalį investicinių ginčų teismą.

8.

Teisėjų nepriklausomybė ir legitimumas

8.1.

Nepaisant Daugiašalio investicinių ginčų teismo institucinės struktūros (atskira tarptautinė organizacija ar susieta su esama institucija), reikėtų užtikrinti jo nepriklausomumą. Nuolatinių teisėjų paskyrimas yra pagrindinis veiksnys pradedant kurti teismų praktiką, taip didinant nuspėjamumą ir atsisakant investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo požiūrio, kuris dažnai laikomas ad hoc požiūriu.

8.2.

Jeigu bus įsteigtas Daugiašalis investicinių ginčų teismas, pagrindinis tikslas turėtų būti paskirti nuolatinius teisėjus. Pradiniais teismo steigimo etapais jis turėtų turėti galimybę organizuoti savo veiklą atsižvelgdamas į bylų, kurias nagrinės teismas, skaičių. Tai priklauso nuo pirminių Konvencijos, kuria įsteigiamas teismas, šalių skaičiaus ir nuo susitarimų, kurie bus teikiami teismo jurisdikcijai, skaičiaus.

8.3.

Nors Europos Komisijos pateiktose rekomendacijose dėl įgaliojimų teisėjų paskyrimo metodas nėra nurodytas, EESRK palankiai vertina įsipareigojimus nustatyti aiškius ir aukšto lygio kriterijus, tarp jų kandidatų kvalifikaciją ir elgesio kodekso, pavyzdžiui, teisėjų Magna Carta (32) laikymąsi, kuriuo bus užtikrinama, kad nebūtų interesų konflikto ir garantuojamas teisėjų nepriklausomumas. Tai būtina, siekiant užtikrinti teisinės valstybės principą ir visuomenės pasitikėjimą.

8.4.

Kalbant apie teisėjų kvalifikaciją, turėtų būti reikalaujama akivaizdžios praktinės patirties ne tik tarptautinės teisės, bet ir kitose srityse, pavyzdžiui, investicijų, vartotojų, aplinkos apsaugos, žmogaus teisių ir darbuotojų teisių bei ginčų sprendimo. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad teisėjai turėtų reikiamos patirties įvairioms byloms, susijusioms su įvairiais sektoriais ir investicijų rūšimis, ir kurios bus teikiamos teismo jurisdikcijai, spręsti ir galėtų visiškai suprasti ir deramai įvertinti susijusias teisines aplinkybes.

8.5.

Be to, EESRK pritaria teisėjų paskyrimo procedūrai, kuri būtų skaidri ir atitiktų kriterijus, kuriais bus užtikrinamas teisingas teismą įsteigiančios konvencijos šalių atstovavimas. Atrankos procesas turėtų būti skaidrus ir atitikti viešosios kontrolės principus.

8.6.

Skaidrumo, informacijos pririnamumo plačiajai visuomenei ir suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, taikant akreditavimą, užtikrinimas – tai dar vienas esminis elementas, siekiant padidinti sistemos patikimumą ir legitimumą. UNCITRAL taisyklės dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo ir Jungtinių Tautų konvencija dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo (Mauricijaus konvencija dėl skaidrumo) turėtų būti būsimo Daugiašalio investicinių ginčų teismo skaidrumo taisyklių pagrindas.

9.   Veiksminga sistema

9.1.

Sekretoriatui turėtų būti pavesta veiksmingai administruoti Daugiašalį investicinių ginčų teismą. Nors dabar nėra aišku, ar teismas bus naujai įsteigta organizacija, ar susieta su esama tarptautine organizacija, turi būti užtikrinta, kad sekretoriato veikimui būtų skiriama pakankamai lėšų.

9.2.

Įgaliojimų projekte siūloma, kad administracines sąnaudas, laikydamosi teisingumo principo, padengtų šalys, atsižvelgiant į skirtingus kriterijus, įskaitant šalių ekonominio išsivystymo lygį, šaliai tenkančių susitarimų skaičių ir kiekvienos šalies tarptautinių investicijų srautų ar atsargų apimtį.

9.3.

Apie sąnaudų, susijusių su bylų išnagrinėjimu (išskyrus teisėjų darbo užmokestį, kuris, kaip siūloma, turėtų būti fiksuoto dydžio), priskyrimą įgaliojimų projekte neužsimenama. EESRK prašo išaiškinti šį klausimą.

9.4.

Didelę tiesioginių užsienio investicijų dalį vykdo mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurioms pagrįstomis sąlygomis ir sąnaudomis reikia užtikrinti vienodo lygio apsaugą ir galimybę naudotis ginčų sprendimo sistema.

9.5.

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti taikinimo mechanizmą, kuriuo būtų siekiama padėti šalims išspręsti ginčą draugiškai.

9.6.

Visi Daugiašalio investicinių ginčų teismo sprendimai turėtų būti vykdomi ir skelbiami viešai.

10.   Aukšto lygio apsauga ir galimas pereinamasis laikotarpis

10.1.

Svarbu pažymėti, kad esminė susitarimo, kuris turi būti pateiktas teismo jurisdikcijai, sąlyga yra ta, kad abi susitarimo šalys turi duoti savo sutikimą. Iš esmės tai reiškia, kad nė vienas iš ES ar ES valstybių narių pasirašytų susitarimų automatiškai nebus perduodamas teismo jurisdikcijai, jei su tuo nesutinka ir trečioji šalis.

10.2.

Šiuo atžvilgiu, galimu pereinamuoju laikotarpiu nuo dabartinės IVGS sistemos prie ITS ir iki kol bus įsteigtas Daugiašalis investicinių ginčų teismas, toliau taikomos sutartos ginčų sprendimo procedūros, kad būtų užtikrinta investicijų aukšto lygio apsauga, atsižvelgiant į konstitucingumą ir pajėgumą pagal ES teisės aktus, kol neišspręsta ES Teisingumo Teismui Belgijos pateikta byla (33).

---

(1)  http://www.oecd-ilibrary.org/finance-and-investment/societal-benefits-and-costs-of-international-investment-agreements_e5f85c3d-en.

(2)  http://trade.ec.europa.eu/consultations/index.cfm?consul_id=179.

(3)  http://trade.ec.europa.eu/consultations/index.cfm?consul_id=233.

(4)  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2018-0075+0+DOC+XML+V0//LT&language=LT.

(5)  2017 m. rugsėjo 6 d. Belgija paprašė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikti nuomonę dėl investicinių teismų sistemos suderinamumo su 1) išimtine Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencija siekiant galutinai išaiškinti Europos Sąjungos teisę, 2) bendruoju lygybės principu ir Europos Sąjungos teisės praktinio poveikio reikalavimu, 3) teise kreiptis į teismą ir 4) teise į nepriklausomas ir nešališkas teismines institucijas. (https://diplomatie.belgium.be/sites/default/files/downloads/ceta_summary.pdf)

(6)  https://www.eesc.europa.eu/en/agenda/our-events/events/public-hearing-framework-eesc-own-initiative-opinion-position-eesc-specific-key-issues-ttip-negotiations.

(7)  https://www.eesc.europa.eu/en/agenda/our-events/events/multilateral-investment-court-hearing.

(8)  Žr. EESRK poziciją svarbiausiais konkrečiais derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) klausimais (OL C 487, 2016 12 28, p. 30).

(9)  Žr. EESRK nuomonę savo iniciatyva „Investuotojų apsauga ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas pagal ES prekybos ir investicinius susitarimus su trečiosiomis šalis“ (OL C 332, 2015 10 8, p. 45). Nuomonėje yra priedas, kuriame minima galima daugiašalė priemonė ginčams tarp investuotojų ir valstybių spręsti.

(10)  Žr. 9 išnašą.

(11)  ES nėra valstybė, todėl ji nėra narė, tačiau ji turi daugiau teisių turinčio stebėtojo statusą JT Tarptautinės prekybos teisės komisijoje (UNCITRAL).

(12)  http://daccess-ods.un.org/access.nsf/Get?OpenAgent&DS=A/CN.9/WG.III/WP.142&Lang=E.

(13)  http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/diaepcb2017d3_en.pdf.

(14)  UNCTAD tarptautinių investicijų susitarimo klausimų dokumentas „Naujausi tarptautinių investicijų tvarkos pokyčiai“ (2018 m. gegužės mėn.), kurį galima rasti: http://investmentpolicyhub.unctad.org/Publications/Details/1186.

(15)  http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/WGTransCorp/Pages/IGWGOnTNC.aspx.

(16)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2017:493:FIN.

(17)  http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12981-2017-ADD-1-DCL-1/lt/pdf.

(18)  https://www.eesc.europa.eu/en/agenda/our-events/events/multilateral-investment-court-hearing.

(19)  2017 m. gegužės 16 d. nuomonėje Nr. 2/15 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas suteikė aiškumo dėl ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo pobūdžio, nurodydamas, dėl kurių susitarimo dalių ES turi išimtinę kompetenciją, o dėl kurių taikoma vadinamoji pasidalijamoji kompetencija, ir kurias turi patvirtinti nacionaliniai parlamentai. (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2017-05/cp170052lt.pdf).

(20)  Pavyzdžiui, ES ir Čilės laisvosios prekybos susitarimas (šiuo metu atnaujinamas), ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (sudarytas 2017 m. ir jame nėra skyriaus dėl investicijų apsaugos, tačiau šalys susitarė, kad ateityje ši problema bus toliau svarstoma ir sprendžiama), taip pat būsimi laisvosios prekybos susitarimai su Australija ir Naująja Zelandija.

(21)  Be to, ši taisyklė taip pat įtraukta į tarptautines žmogaus teisių sutartis, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK).

(22)  Dėl kritinės buvusių IVGS teismo bylų analizės žr. Andreas Kulick „Visuotinis viešasis interesas tarptautinėje investicijų teisėje“ (Cambridge University Press 2012 m.), 225–306.

(23)  Žr. 8 išnašą.

(24)  http://ccsi.columbia.edu/work/projects/third-party-funding-in-investor-state-dispute-settlement/.

(25)  Amicus curiae: pažodžiui reiškia teismo draugas. Asmuo, kuris labai domisi arba turi tvirtą nuomonę dėl ieškinio dalyko, tačiau nėra ieškinio šalis, gali prašyti teismo leidimo pateikti raštą, tariamai šalies vardu, tačiau faktiškai, kad pasiūlytų savo nuomonę atitinkantį loginį pagrindą. Daugiau informacijos rasite: https://legal-dictionary.thefreedictionary.com/amicus+curiae.

(26)  Žr. 8 išnašą.

(27)  Į daugelį JAV ir Kanados sudarytų susitarimų neįtrauktos nuostatos dėl „nekeisti krypties“ požiūrio. Pavyzdžiui, Kanados ir Jordanijos DIS (2009 m.) 26 straipsnis dėl sąlygų prieš ieškinio pareiškimą arbitražo teismui.

(28)  UNCTAD dokumentai dėl II tarptautinių investicijų susitarimų ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo klausimų (UNCTAD, 2014 m.): http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/diaeia2013d2_en.pdf.

(29)  Žr., pvz., 1976 m. Vokietijos ir Izraelio DIS 6 straipsnį, 1978 m. Egipto ir Švedijos DIS 8 straipsnį, 1981 m. Rumunijos ir Šri Lankos DIS 7 straipsnį, 2007 m. Albanijos ir Lietuvos DIS 8 straipsnį, 1992 m. Urugvajaus ir Ispanijos DIS XI straipsnį, 1991 m. Urugvajaus ir Lenkijos DIS X straipsnį.

(30)  Interhandel (Šveicarija prieš JAV), preliminarūs prieštaravimo pareiškimai, 1959 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas, 6 ataskaita, 27 straipsnis (kovo 21 d.). Galite rasti http://www.icj-cij.org/docket/files/34/2299.pdf, 27 straipsnis.

(31)  Elettronica Sicula S.p.A. (ELSI) (Italija prieš JAV), sprendimas, 1989 TTT. Rep. 15, 28 I.L.M. 1109 (liepos 20 d.), dalis. 50.

(32)  https://rm.coe.int/16807482c6

(33)  Žr. 5 išnašą.