Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016PC0645

Pasiūlymas TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/884/EB, leidžiantis Jungtinei Karalystei toliau taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto, 168 ir 169 straipsnių

COM/2016/0645 final - 2016/0315 (NLE)

Briuselis, 2016 10 07

COM(2016) 645 final

2016/0315(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/884/EB, leidžiantis Jungtinei Karalystei toliau taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto, 168 ir 169 straipsnių


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 395 straipsnio 1 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo tos direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM rinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui.

Raštu, kurį Komisija užregistravo 2016 m. kovo 14 d., Jungtinė Karalystė paprašė leidimo toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę, susijusią su teise į PVM, taikomo automobilių, naudojamų ir asmeniniais tikslais, nuomai ar išperkamajai nuomai, atskaitą; paskutinį kartą šią priemonę leista taikyti Tarybos sprendimu 2013/681/EB 1 . Vadovaudamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, Komisija 2016 m. birželio 28 d. raštu informavo kitas valstybes nares apie Jungtinės Karalystės prašymą. 2016 m. birželio 28 d. raštu Komisija pranešė Jungtinei Karalystei, kad turi visą prašymui apsvarstyti būtiną informaciją.

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

PVM direktyvos 168 ir 168a straipsniuose nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę į PVM, mokėtino už savo apmokestinamiesiems sandoriams įsigytas prekes ir paslaugas, atskaitą. Be to, PVM direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad veiklai skirto turto dalį sudarančių prekių naudojimas asmeniniais tikslais laikytinas paslaugų teikimu už atlygį, jeigu PVM už šias prekes galėjo būti visiškai arba iš dalies įtrauktas į atskaitą. Todėl šia sistema užtikrinama, kad būtų apmokestinamas galutinis vartojimas, jeigu atitinkamas pirkimo PVM buvo iš pradžių atskaitytas.

Variklinių transporto priemonių atveju kartais sunku ir tampa našta apmokestinamiesiems asmenims nustatyti ir nurodyti naudojimo verslo ir asmeniniais tikslais skirtumą, o mokesčių administratoriams – patikrinti, ar iš tikrųjų yra naudojama skirtingai. Taip būtų, net jeigu Jungtinė Karalystė pasinaudotų PVM direktyvos 168a straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe apriboti išlaidų, susijusių su tarnybiniais automobiliais, atskaitą iki apmokestinamojo asmens faktinio naudojimo verslo reikmėms procentinės dalies. Be to, kadangi daug transporto priemonių naudojamos ir vienu, ir kitu tikslu, mokesčiai gali būti slepiami dideliu mastu.

Kad būtų supaprastintas PVM surinkimas ir kovojama su mokesčių slėpimu, Jungtinei Karalystei nuo 1995 m. 2 leidžiama (paskutinį kartą leidimas suteiktas 2013 m. 3 ) iki 50 % apriboti automobilių nuomininkų arba išperkamosios nuomos būdu automobilius įsigijusių asmenų teisę į pirkimo mokesčio, taikomo automobilių nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidoms, atskaitą, jeigu automobiliai naudojami ne vien verslo tikslais. Kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo, Jungtinei Karalystei taip pat leidžiama apmokestinamojo asmens išsinuomoto arba išperkamosios nuomos būdu įsigyto automobilio naudojimą asmeniniais tikslais laikyti paslaugų teikimu už atlygį.

Šia nukrypti leidžiančia nuostata panaikinama būtinybė nuomininkui arba išperkamosios nuomos būdu automobilį įsigijusiam asmeniui įtraukti į apskaitą tikslų kiekvienu iš tokių automobilių asmeniniais tikslais nuvažiuotą atstumą ir apskaičiuoti PVM, mokėtiną už automobilio naudojimą asmeniniais tikslais. PVM direktyvos 168a straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe nenumatoma taikyti dalinės fiksuoto dydžio atskaitos, taip pat ji galėtų būti taikoma tik automobilių, sudarančių apmokestinamojo asmens verslo turto dalį, pirkimo PVM; taigi nukrypti leidžianti nuostata – tinkama priemonė reikalingam supaprastinimui pasiekti.

Remdamasi Tarybos sprendimo 2007/884/EB 4 (su pakeitimais) 3 straipsniu, Jungtinė Karalystė pateikė ataskaitą, apimančią to sprendimo taikymą, į kurią įtraukta teisei į PVM, mokėtino už ne vien verslo tikslais naudojamų automobilių nuomą arba išperkamąją nuomą, atskaitą taikomo procentinio apribojimo peržiūra. Ataskaitoje nustatyta, kad pagal naudojamus duomenis apskaičiuotas faktinis automobilių naudojimo tarnybiniais ir asmeniniais tikslais santykis reikšmingai nenukrypsta nuo 50 %.

Paprastai nukrypti leidžiančios nuostatos nustatomos ribotam laikui, kad būtų galima įvertinti, ar speciali priemonė yra tinkama ir veiksminga. Jungtinės Karalystės pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad dabartinis 50 % dydžio pasidalijimas tarp naudojimo verslo tikslais ir asmeniniais tikslais (ar bet kokio kito naudojimo ne verslo tikslais, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 26 straipsnio 1 dalies a punkte) vis dar rodo bendras apmokestinamųjų asmenų išperkamosios nuomos būdu įsigytų arba išsinuomotų automobilių naudojimo verslo ir asmeniniais tikslais tendencijas Jungtinėje Karalystėje. Todėl tikslinga pratęsti nukrypti leidžiančios priemonės taikymo laikotarpį.

Tačiau pratęstas taikymo laikotarpis turėtų būti ribotas, kad būtų galima įvertinti, ar nepasikeitė aplinkybės, kuriomis pagrįsta nukrypti leidžianti nuostata. Todėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą siūloma pratęsti iki 2019 m. pabaigos ir paprašyti Jungtinės Karalystės pateikti naują ataskaitą, jeigu pasibaigus šiam terminui būtų numatoma pateikti naują prašymą dėl pratęsimo.

 Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Direktyvos 2006/112/EB 176 straipsnyje nustatyta, kad Taryba nustato išlaidas, už kurias PVM neatskaitomas. Kol tokios išlaidos nenustatytos, valstybėms narėms leidžiama ir toliau taikyti išimtis, galiojusias 1979 m. sausio 1 d. Todėl yra keletas esamos padėties nekeitimo nuostatų, kuriomis ribojama teisė į PVM, susijusio su variklinėmis transporto priemonėmis, atskaitą.

Nepaisant ankstesnių iniciatyvų nustatyti taisykles, kokių rūšių išlaidoms gali būti taikomas teisės atskaityti apribojimas 5 , tokia nukrypti leidžianti nuostata yra tinkama, kol laukiama, kol šios taisyklės bus suderintos ES lygmeniu.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

PVM direktyvos 395 straipsnis.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Atsižvelgiant į PVM direktyvos nuostatą, kuria grindžiamas pasiūlymas, subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Šis sprendimas yra susijęs su valstybei narei jos pačios prašymu suteiktu leidimu ir nėra įpareigojamojo pobūdžio.

Atsižvelgiant į ribotą šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, speciali priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad įmonės gali deklaruoti ne visą mokėtino mokesčio sumą, o nuvažiuoto atstumo duomenų tikrinimas apsunkina mokesčių administratorių darbą, taikant 50 % apribojimą būtų galima išvengti verslo tikslais nuvažiuoto atstumo didinimo, apsisaugoti nuo pajamų netekimo dėl klaidų ir mokesčių slėpimo bei supaprastinti PVM surinkimą atitinkamame sektoriuje.

Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – Tarybos įgyvendinimo sprendimas. Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl šios priežasties: pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnį nukrypti nuo bendrų PVM taisyklių galima tik tada, kai tai vieningai leidžia Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Tarybos įgyvendinimo sprendimas yra tinkamiausia priemonė, nes jis gali būti skirtas atskirai valstybei narei.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šis pasiūlymas yra pagrįstas Jungtinės Karalystės pateiktu prašymu ir skirtas tik šiai valstybei narei.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

Poveikio vertinimas

Sprendimu siekiama pratęsti supaprastinimo priemonės, kuri parengta siekiant kovoti su PVM slėpimu ir supaprastinti mokesčio surinkimo tvarką, galiojimo laikotarpį. 50 % pirkimo mokesčio apribojimas – faktinės mokesčio sumos, kurią reikia mokėti už atitinkamų automobilių naudojimą asmeniniais tikslais, pakaitalas. Taikant šį apribojimą panaikinama būtinybė automobilių nuomininkui arba išperkamosios nuomos būdu automobilius įsigijusiam asmeniui įtraukti į apskaitą tarnybiniais automobiliais asmeniniais tikslais nuvažiuotą atstumą ir apskaičiuoti mokestį už kiekvienu automobiliu asmeniniais tikslais nuvažiuotą atstumą, todėl reikšmingai sumažinama mokesčių mokėtojams ir mokesčių administratoriams tenkanti administracinė našta. Įmonės, kurių automobiliai naudojami verslo tikslais daugiau kaip 50 %, bet mažiau kaip 100 %, dengs papildomas išlaidas.

Be to, dėl siauros taikymo srities ir riboto taikymo laikotarpio poveikis bet kokiu atveju bus ribotas.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturės neigiamo poveikio ES biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

Pasiūlyme numatyta laikino galiojimo sąlyga. Nustatytas automatinis galiojimo terminas – 2019 m. gruodžio 31 d.

Jeigu Jungtinė Karalystė norėtų, kad šią nukrypti leidžiančią priemonę būtų leista taikyti po 2019 m., ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 1 d. ji turėtų pateikti Komisijai naują vertinimo ataskaitą ir prašymą leisti toliau taikyti šią priemonę.

2016/0315 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/884/EB, leidžiantis Jungtinei Karalystei toliau taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto, 168 ir 169 straipsnių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 6 , ypač į jos 395 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Tarybos sprendimu 2007/884/EB 7 , paskutinį kartą iš dalies pakeistu Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2013/681/ES 8 , Taryba leido Jungtinei Karalystei iki 50 % apriboti automobilių nuomininkų arba išperkamosios nuomos būdu automobilius įsigijusių asmenų teisę į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), taikomo automobilių nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidoms, atskaitą, jeigu automobiliai naudojami ne vien verslo tikslais. Jungtinei Karalystei taip pat leista apmokestinamojo asmens verslo tikslais išsinuomoto ar išperkamosios nuomos būdu įsigyto automobilio naudojimo asmeniniais tikslais nelaikyti paslaugų teikimu už atlygį. Ši supaprastinimo priemonė panaikino būtinybę automobilio nuomininkui ar išperkamosios nuomos būdu automobilį įsigijusiam asmeniui įtraukti į apskaitą tarnybiniais automobiliais asmeniniais tikslais nuvažiuotą atstumą ir apskaičiuoti mokestį, mokėtiną už asmeniniais tikslais kiekvienu automobiliu faktiškai nuvažiuotą atstumą;

(2)raštu, kurį Komisija užregistravo 2016 m. kovo 14 d., Jungtinė Karalystė paprašė leidimo pratęsti nukrypti leidžiančios priemonės taikymą, kad būtų ir toliau ribojama automobilių nuomininkų ar išperkamosios nuomos būdu automobilius įsigijusių asmenų teisė į PVM, taikomo automobilių nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidoms, atskaitą, jeigu automobiliai naudojami ne vien verslo tikslais.

(3)2016 m. birželio 28 d. raštu Komisija informavo kitas valstybes nares apie Jungtinės Karalystės pateiktą prašymą. 2016 m. birželio 28 d. raštu Komisija pranešė Jungtinei Karalystei, kad turi visą prašymui apsvarstyti būtiną informaciją;

(4)pagal Jungtinės Karalystės pateiktą ataskaitą apribojimas iki 50 % vis dar atitinka esamas aplinkybes, susijusias su automobilio nuomininko ar išperkamosios nuomos būdu automobilį įsigijusio asmens atitinkamų transporto priemonių naudojimu verslo ir ne verslo tikslais. Todėl tinkama Jungtinei Karalystei leisti taikyti priemonę iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

(5)remdamasi Tarybos sprendimo 2007/884/EB, su pakeitimais, 3 straipsniu, Jungtinė Karalystė Komisijai pateikė to sprendimo taikymo ataskaitą, kurioje peržiūrėtas procentinis apribojimas. Iš Jungtinės Karalystės pateiktos informacijos vis dar matyti, kad teisės į PVM atskaitą apribojimas iki 50 % atitinka esamas susijusių transporto priemonių naudojimo verslo ir ne verslo tikslais, aplinkybes. Todėl Jungtinei Karalystei turėtų būti leidžiama toliau ribotą laikotarpį (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) taikyti priemonę;

(6)jeigu Jungtinė Karalystė manytų, kad priemonės taikymą būtina pratęsti po 2019 m., ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 1 d. ji Komisijai turėtų pateikti ataskaitą, į kurią būtų įtraukta taikomos procentinės dalies peržiūra, ir prašymą dėl pratęsimo;

(7)nukrypti leidžianti nuostata turės tik nereikšmingą poveikį bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio ES nuosaviems ištekliams iš PVM,

(8)todėl Sprendimas 2007/884/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2007/884/EB 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Šis sprendimas nustoja galioti 2019 m. gruodžio 31 d.

Prie prašymo pratęsti šiame sprendime numatytų priemonių taikymą pridedama ataskaita, pateikiama Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 1 d., į kurią įtraukta teisei į PVM, mokėtino už ne vien verslo tikslais naudojamų automobilių nuomą arba išperkamąją nuomą, atskaitą taikomo procentinio apribojimo peržiūra.“

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1) 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013/681/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/884/EB, leidžiantis Jungtinei Karalystei toliau taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto, 168 ir 169 straipsnių (OL L 316, 2013 11 27, p. 41).
(2) 1995 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimas 95/252/EB, leidžiantis Jungtinei Karalystei taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Šeštosios Tarybos direktyvos (77/388/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo 6 ir 17 straipsnių (OL L 159, 1995 7 11, p. 19).
(3) 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2007/884/EB, leidžiantis Jungtinei Karalystei ir toliau taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto, 168 ir 169 straipsnių (OL L 346, 2007 12 29, p. 21), pratęstas 2011 m. sausio 18 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/37/ES (OL L 19, 2011 1 22, p. 11) iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2013/681/ES iki 2016 m. gruodžio 31 d. (OL L 316, 2013 11 27, p. 41).
(4) OL L 346, 2007 12 29, p. 21-22. 
(5) COM(2004) 728 galutinis. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies pakeičiančios Direktyvą 77/388/EEB, siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievolės vykdymą (OL C 24, 2005 1 29, p. 10), atsiimtas 2014 m. gegužės 21 d. (OL C 153, 2014 5 21, p. 3).
(6) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.
(7) 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2007/884/EB, leidžiantis Jungtinei Karalystei ir toliau taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto, 168 ir 169 straipsnių (OL L 346, 2007 12 29, p. 21).
(8) 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013/681/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/884/EB, leidžiantis Jungtinei Karalystei toliau taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto, 168 ir 169 straipsnių (OL L 316, 2013 11 27, p. 41).
Top