EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 04 29

COM(2016) 235 final

2016/0124(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacija (EUROPÊCHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2016) 143 final}
{SWD(2016) 144 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Ši iniciatyva atitinka Komisijos prioritetą siekti integruotesnės ir teisingesnės bendrosios rinkos, visų pirma socialiniu aspektu. Ji dera su Komisijos pastangomis suformuoti sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką, kurioje darbuotojai turėtų tinkamą apsaugą ir tvarias darbo vietas 4 . Iniciatyva apima darbuotojų saugos, sveikatos apsaugos, darbo laiko ir socialinės apsaugos, taip pat su darbo sutartimi susijusių teisių klausimus.

ES teisės nuostatos, susijusios su žvejų gyvenimo ir darbo sąlygomis, nustatytos keliose teisinėse priemonėse, visų pirma ES darbo teisės direktyvose ir darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose. Į ES teisės aktus neįtrauktiems klausimams, tokiems kaip teisė į gydymą krante ir teisė į repatriaciją, taip pat susijusiems su medicinos pažyma, kuria patvirtinamas žvejų tinkamumas dirbti, ES valstybės narės taiko labai skirtingus standartus.

•Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šiuo metu vyksta ES darbuotojų saugos ir sveikatos srities acquis ex post vertinimas, todėl keli svarbūs klausimai, susiję su ES teisės aktų peržiūra, būtent su būsimos ES darbuotojų saugos ir sveikatos srities reguliavimo sistemos nuostatų nauja struktūra ir tiksliu turiniu, dar tebesprendžiami. Vykstant parengiamajam darbui suinteresuotieji subjektai nurodė, kad jūrų ir žuvininkystės sektoriui taikomas dabartines darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatas reikia suderinti su naujausiomis TDO konvencijomis, kaip antai 2007 m. TDO Konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje. Akivaizdu, kad Susitarimu papildomas ir su Konvencija suderinamas dabartinis ES darbuotojų saugos ir sveikatos srities acquis. Į Susitarimą reikės atsižvelgti ateityje peržiūrint ES darbuotojų saugos ir sveikatos srities sistemą.

Žvejų gyvenimo ir darbo sąlygas ES taip pat padeda gerinti įgyvendindama bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) 5 , kurios tikslas – užtikrinti, kad vykdant žuvininkystės ir akvakultūros veiklą būtų prisidedama prie ilgalaikio aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio tvarumo. Iš tiesų, sveiki žuvų ištekliai yra naudingi žvejams. Tvariai valdant išteklius padidės ES žuvininkystės sektoriaus konkurencingumas ir bus sukurta naujų darbo vietų.

BŽP tikslus skatinama įgyvendinti ir tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad ne ES vandenyse vykdoma ES žvejybos veikla būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal ES teisę, ir skatinant ES ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams sudaryti vienodas veiklos sąlygas. Tuo tikslu ES aktyviai stengiasi vadovauti regioninių ir tarptautinių žuvininkystės organizacijų veiklos rezultatų gerinimo procesui, kad jos galėtų geriau išsaugoti ir valdyti jų kompetencijai priklausančius gyvuosius jūrų išteklius ir, be kita ko, kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba 6 .

Žemi sveikatos ir saugos standartai ir prastos darbo sąlygos ir skatina NNN žvejybą, ir yra vieni iš jos padarinių. Viena vertus, veiklos vykdytojai gali nuspręsti imtis NNN žvejybos veiklos dėl mažesnių sąnaudų, susijusių su ribotais sveikatos ir saugos patikrinimais ir kita darbo sąlygų kontrole. Kita vertus, NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų darbuotojai gali būti labiau išnaudojami, nes nelegalią veiklą vykdančiuose laivuose nėra galimybių užtikrinti deramas darbo sąlygas. Tikimasi, kad pagerinus socialinę žvejų padėtį sumažės piktnaudžiavimo pavojus ir padidės vertimosi NNN žvejybos veikla sąnaudos, todėl tokia žvejyba taps mažiau patraukli. Todėl pasaulio mastu visapusiškai įgyvendinus TDO konvencijas pagerėtų žvejų darbo sąlygos ir sumažėtų NNN žvejybos atvejų. Socialinių partnerių susitarimą dėl TDO konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įtraukusi į ES teisės aktus, ES įgis tvirtesnę poziciją skatindama jo įgyvendinimą viso pasaulio šalyse partnerėse.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

SESV 155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Sąjungos lygmeniu sudaryti susitarimai yra įgyvendinami pagal administracijai ir darbuotojams bei valstybėms narėms būdingą ir nusistovėjusią tvarką arba dėl tų reikalų, kuriems taikomas 153 straipsnis, juos pasirašiusioms šalims bendrai paprašius remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu. Apie tai pranešama Europos Parlamentui“.

COGECA, ETF ir „Europêche“ sudaryto susitarimo tikslas, kaip numatyta SESV 153 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, yra gerinti jūrų žvejybos laivų darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas, susijusias su būtinaisiais darbui laivuose keliamais reikalavimais, paslaugų, apgyvendinimo ir maitinimo sąlygomis, darbuotojų sauga, sveikatos apsauga ir medicinine priežiūra. Todėl 155 straipsnio 2 dalis yra tinkamas Komisijos pasiūlymo teisinis pagrindas.

•Subsidiarumo principas

Poreikis imtis ES masto veiksmų pateisinamas tuo, kad jūrų žvejybos sektorius – tai tarpvalstybinis visame pasaulyje veiklą vykdantis sektorius. Žvejybos laivai plaukioja su skirtingų ES valstybių narių vėliavomis ir vykdo veiklą už atitinkamos ES valstybės narės teritorinių jūrų ribų, kitų valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse. ES tolimojo plaukiojimo žvejybos laivynas vykdo veiklą tarptautiniuose vandenyse (atviroje jūroje) ir pagal dvišalius susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis.

Taryba priėmė sprendimą įgalioti ES valstybes nares ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 188 7 , tačiau ratifikacijos procesas vyksta labai lėtai. Konvenciją ratifikavus tik kelioms valstybėms narėms, Europos Sąjungoje žvejams nebūtų užtikrintas panašus deramų gyvenimo ir darbo sąlygų lygis ir vienodos konkurencijos tarp ES valstybių narių sąlygos. Todėl skirtingi standartai ir toliau būtų taikomi, visų pirma tokiems į ES teisės aktus dar neįtrauktiems klausimams, kaip žvejų medicinos pažymos, teisė į repatriaciją ir gydymas krante. Žvejų darbo sąlygos Europos Sąjungoje ir toliau skirtųsi. Be to, Konvenciją ratifikavusios ir neratifikavusios valstybės narės atsidurtų skirtingoje konkurencinėje padėtyje. Siūloma direktyva, kurioje atsižvelgiama į konkrečias sektoriaus darbo sąlygas, grindžiama galiojančiais tarptautiniais ir ES standartais. Pagal ją visose ES valstybėse narėse vienodai perkėlus 2007 m. TDO Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje, į kurią direktyvoje daroma nuoroda, standartus ir jiems vienu metu įsigaliojus, užtikrinamas panašus deramų gyvenimo ir darbo sąlygų lygis ir vienodos konkurencijos tarp ES valstybių narių sąlygos. Direktyva padeda žvejų padėtį suderinti su kitų jūrinių profesijų atstovų padėtimi 8 .

•Proporcingumo principas

Siūloma direktyva atitinka proporcingumo reikalavimą, nes ja imamasi tolesnių veiksmų siekiant įgyvendinti nustatytus tikslus: pagerinti darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas ir nustatyti būtinuosius standartus apimančią nuoseklią teisinę sistemą. Ja griežtai tesiekiama į ES teisę perkelti 2007 m. TDO Konvencijoje dėl darbo žvejybos sektoriuje nustatytus atnaujintus standartus. Ši iniciatyva grindžiama sektoriaus darbdavių ir darbuotojų atstovų sudarytu Susitarimu.

Pagal ją ES valstybėms narėms paliekama galimybė rinktis darbuotojams taikyti siūlomus arba nustatyti palankesnius standartus ir lanksčiai atsižvelgti į konkrečius su jų nacionaline padėtimis susijusias ypatumus. Taigi, pasiūlymu leidžiama lanksčiai rinktis konkrečias įgyvendinimo priemones.

•Pasirinkta priemonė

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

SESV 155 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad socialiniai partneriai, jei nori, gali ES lygmeniu užmegzti sutartinius santykius, taip pat sudaryti susitarimus. SESV nereikalaujama, kad jie iš anksto konsultuotųsi su kitomis šalimis. Atsižvelgiant į proceso skaidrumą ir socialiniams partneriams SESV 155 straipsniu patikėtą vaidmenį, papildomų viešų konsultacijų nesurengta 9 .

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Proporcingas poveikio vertinimas

Kad Komisijos narių kolegija galėtų priimti pakankama informacija pagrįstą sprendimą, Komisijos tarnybos pagal Geresnio reglamentavimo gaires 11 parengė proporcingą poveikio vertinimą, kuriame, be kita ko, pateikiamas Susitarimą pasirašiusiųjų šalių reprezentatyvumo vertinimas ir Susitarimo nuostatų teisėtumas ES teisinės sistemos atžvilgiu.

ES socialinių partnerių reprezentatyvumas

Vertindama ES socialinių partnerių prašymą jų Susitarimą pagal SESV 155 straipsnį įtraukti į ES teisę, Komisija atsižvelgia į socialinių partnerių reprezentatyvumą ir įgaliojimus su Susitarimu susijusioje srityje. Taip užtikrinama, kad prašymas atitiktų SESV nuostatas, o Susitarimui plačiai pritartų tie, kuriems jis iš tiesų bus taikomas.

Pagal 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimo 98/500/EB 1 straipsnį Europos lygmens socialiniai partneriai turėtų atitikti šiuos kriterijus: „a) [būti susiję]su konkrečiais sektoriais ar kategorijoms bei [būti suburti] Europos lygiu;

b) [juos turi sudaryti] organizacijos, kurios pačios yra sudėtinė ir pripažinta valstybių narių socialinių partnerių struktūrų dalis, turinčios gebėjimų derėtis dėl susitarimų ir atstovaujančios kelioms valstybėms narėms; ir

c) [jie turi turėti] atitinkamas struktūras aktyviam jų dalyvavimui [(sektorių) dialogo] komitetų veikloje užtikrinti.“

Šios sąlygos turi būti tenkinamos tuo metu, kai pasirašomas Susitarimas. Tuo metu Kroatija dar nebuvo ES narė. Siekdamas įvertinti ES socialinių partnerių reprezentatyvumą, 2012 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas („Eurofound“) atliko tyrimą.

Susitarimas susijęs su darbo jūrų žvejybos sektoriuje sąlygomis ir atitinka su sektoriumi susijusius Jūrų žuvininkystės sektoriaus socialinio dialogo komiteto veiklos apribojimus. Todėl nurodoma, kad Komiteto veiklos sritis ir Susitarimo taikymo sritis yra tapačios. Komiteto darbe dalyvaujantys darbdavius atstovaujantys socialiniai partneriai yra „Europêche“ ir COGECA, o darbuotojus atstovaujantis socialinis partneris – ETF.

2012 m. „Eurofound“ reprezentatyvumo tyrime nurodyta, kad „Europêche“ narių yra 11 ES valstybių narių 12 . Dvi darbdavių organizacijos (veikiančios LV ir LT) turi stebėtojo statusą.

COGECA atstovauja bendriems ir konkretiems Europos žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir žemės ūkio maisto produktų kooperatyvų interesams. Jo narių, kurių veikla susijusi su jūrų žvejyba, yra 11 valstybių narių 13 . Atsižvelgiant į narystę abiejų socialinių partnerių – COGECA ir „Europêche“ – organizacijose, Komitete iš viso atstovaujama 16 valstybių narių darbdaviams.

Darbuotojus atstovaujančio ETF narių, kurių veikla susijusi su jūrų žvejyba, yra 11 valstybių narių 14 . Taigi neatstovaujama 11 valstybių narių 15 žvejams. Tačiau pagal sektoriaus įdarbinimo rodiklius daugelyje iš šių šalių darbuotojų skaičius svyruoja apie 1 000, o didžiojoje šių šalių dalyje įdarbinimo lygis yra gerokai mažesnis. Airijoje, Graikijoje, Rumunijoje ir Švedijoje yra daugiau kaip 1 000 žvejų, tačiau labai didelė jų dalis dirba savarankiškai.

Taigi, išskyrus Portugaliją ir Rumuniją (šios šalies jūrų žvejybos sektorius yra palyginti mažas), valstybių narių, kurių jūrų žvejybos sektoriuose veikiančioms darbdavių organizacijoms Europos lygmeniu nebūtų atstovaujama, nėra. Vykstant ES socialiniam dialogui, atstovaujama aštuonioms valstybėms narėms, kuriose bendras darbo vietų skaičius sudaro 84 proc. sektoriaus darbo vietų, o etato ekvivalentų skaičius – 87 proc. sektoriaus etato ekvivalentų. Todėl galima daryti išvadą, kad Susitarimą pasirašę socialiniai partneriai atstovauja sektoriui ir todėl gali prašyti Komisijos jį įgyvendinti pagal SESV 155 straipsnį.

Nuostatų teisėtumas

Komisija patikrino Susitarimo teisėtumą. Atidžiai išnagrinėjusi kiekvieną nuostatą, ji nenustatė, kad kuri nors iš jų prieštarautų ES teisei. Įpareigojimai valstybėms narėms būtų nustatomi ne tiesiogiai Socialinių partnerių susitarimu, o jį įgyvendinant Tarybos sprendimu, t. y. direktyva. Susitarimo taikymo sritis ir turinys atitinka SESV 153 straipsnio 1 dalyje išvardytas sritis. Išplečiant kai kurių Susitarimo nuostatų aprėptį, kad jos būtų taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims, 153 straipsnio 1 dalies a punktui neprieštaraujama, nes galutinis tikslas ir nuostatų aprėpties praplėtimo, į jas įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis, sąlyga yra apsaugoti tame pačiame laive dirbančių darbuotojų sveikatą ir saugą. Taip jau yra praplėsta šiam sektoriui taikomų ES darbuotojų apsaugos ir sveikatos srities acquis nuostatų aprėptis. Susitarimo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas bloginti sąlygas, todėl užtikrinamas esamas darbuotojų apsaugos lygis. Susitarimo 4 straipsnyje teigiama, kad jis neturi poveikio jokiam įstatymui, sprendimui ar papročiui arba jokiam žvejybos laivų savininkų ir žvejų susitarimui, kuriuo užtikrinamos palankesnės sąlygos nei nustatytosios Susitarime.

Politikos galimybės ir sąnaudų ir naudos vertinimas

Susitarimą pasirašiusių šalių prašymą Susitarimą įgyvendinti teisėkūros procedūra priimtu aktu Komisija gali tik priimti arba atmesti. Ji Susitarimo teksto keisti negali. Ji negali ES lygmens socialinių partnerių prašyti savo Susitarimą įgyvendinti savarankiškai, nes pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį tai yra socialinių partnerių prerogatyva.

Todėl Komisija gali apsvarstyti tik vieną politikos galimybę. Ši politikos galimybė (t. y. Susitarime nustatytos priemonės) įvertinta ir su bazinio lygio scenarijumi (t. y. galimybe nesiimti kitų ES lygmens veiksmų) palyginta atliekant proporcingą poveikio vertinimą; šis poveikio vertinimas pridedamas prie pasiūlymo.

Tyrimo rezultatai rodo, kad didelio sąnaudų padidėjimo apskritai nesitikima. Sąnaudos įvairiose valstybėse narėse skiriasi, priklausomai nuo to, kiek tų valstybių narių nacionalinės teisės aktai jau atitinka Susitarimo nuostatas. Kai kurios sąnaudos bus vienkartinės (pvz., susijusios su Susitarimo perkėlimu į nacionalinės teisės aktus), o kai kurios periodinės (pvz., sąnaudos, susijusios su medicinos pažymomis, kurias reikės periodiškai atnaujinti, repatriacijos išlaidos ir pan.).

Valstybių narių, kuriose daugelio Susitarimo nuostatų jau laikomasi, sąnaudos bus ribotos. Valstybių narių, kurios turės pakeisti kai kuriuos savo nacionalinės teisės aktų aspektus, susijusius su tokiais klausimais, kaip medicinos pažymos, teisė į repatriaciją ir rizikos vertinimas, sąnaudos, tenkančios vienam darbuotojui arba vienai įmonei, apskritai bus proporcingos siektinam tikslui. Apskaičiuota, kad bendros su repatriacija, medicinos pažymomis ir rizikos vertinimu susijusios sąnaudos sudarys nuo 1,3 iki 8 mln. EUR. Atsižvelgiant į metinę sektoriaus apyvartą, kuri yra 6,9 mlrd. EUR, sąnaudos sudarytų ne daugiau kaip 0,11 proc. bendros sektoriaus apyvartos.

Įgyvendinus Susitarimą jūrų žvejybos sektoriuje pagerės gyvenimo ir darbo sąlygos, susijusio su darbo laiku, būtinuoju įdarbinimo amžiumi, medicinos pažymomis, rizikos vertinimu, apgyvendinimu, maistu bei vandeniu ir gydymu laivuose. Be to, jame nustačius visai ES taikomus būtinuosius standartus, Sąjungoje sektoriui bus sudarytos vienodos veiklos sąlygos.

Sumažinus nelaimingų atsitikimų bei sužalojimų darbe ir profesinių ligų lygį, darbdaviams naudos teiks didesnis našumas, mažesnės išlaidos kompensacijoms ir mažesnė darbuotojų kaita. Darbuotojams Susitarimas bus naudingas tuo, kad sumažės nelaimingų atsitikimų ir (arba) ligų pavojus. Taip sumažės pavojus prarasti darbingumą. Be to, jie turės galimybę ilgiau pasilikti sektoriuje. Susitarimas padės į sektorių pritraukti daugiau jaunų ir kvalifikuotų darbuotojų.

Nacionalinėms valdžios institucijoms Susitarimas bus naudingas tuo, kad sumažės socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros išlaidos. Bendra darbuotojų, darbdavių ir nacionalinių valdžios institucijų per penkerių metų laikotarpį gausima nauda įvertinta nuo 1,2 iki 19,7 mln. EUR.

Palyginus politikos galimybes ir atlikus sąnaudų ir naudos analizę galima daryti išvadą, kad apskritai Susitarimas padeda racionaliomis sąnaudomis įgyvendinti nustatytus tikslus, o jo įgyvendinimas priimant direktyvą yra tinkamas.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

Šio pasiūlymo tikslai dera su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, visų pirma su teisėmis, kurios saugomos pagal 20 straipsnį (Lygybė prieš įstatymą), 31 straipsnį (Tinkamos ir teisingos darbo sąlygos) ir 32 straipsnį (Vaikų darbo uždraudimas ir jaunų žmonių apsauga darbe).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai

Europos ekonominė erdvė

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymo struktūra:

1 straipsnis

Šiuo straipsniu nustatoma, kad socialinių partnerių susitarimas yra privalomas, o toks ir yra pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį priimamo Tarybos sprendimo tikslas.

2 straipsnis

2 straipsnyje teigiama, kad direktyva nustatomi tik būtiniausi reikalavimai ir valstybės narės gali savo nuožiūra priimti atitinkamoje srityje darbuotojams palankesnes priemones. Taip siekiama aiškiai įtvirtinti iki tol galiojusį darbuotojų apsaugos lygį ir užtikrinti, kad būtų taikomi tik palankiausi darbuotojų apsaugos standartai.

3–6 straipsniai

3–6 straipsniuose išdėstytos įprastinės nuostatos dėl perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę, įskaitant įpareigojimą numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. 5 straipsnyje nustatyta prievolė teikti ataskaitas. 5 straipsnyje nustatytas tikslas – stebėti direktyvos įgyvendinimą ir taikymą, atsižvelgiant į gyvenimo ir darbo šiame sektoriuje sąlygas valstybėse narėse ir atlikti vertinimą. Vertinant bus nagrinėjami duomenys apie nelaimingus atsitikimus, profesines traumas ir sveikatos problemas šiame sektoriuje.

6 straipsnyje nurodyta Direktyvos įsigaliojimo data. 7 straipsnyje nurodyti adresatai.

Išsamus pasiūlymo priedo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnis (Apibrėžtys)

Pateikiamos šios Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys: a) žvejybos operacija, b) komercinė žvejyba, c) kompetentinga institucija, d) konsultacijos, e) žvejybos laivo savininkas arba savininkas, f) žvejys, g) žvejo darbo sutartis, h) žvejybos laivas arba laivas, i) ilgis, j) ilgis tarp statmenų, k) kapitonas, l) samdos ir įdarbinimo tarnybos ir m) privati įdarbinimo agentūra. 2 dalyje nustatomos visų šių Susitarime vartojamų terminų reikšmės.

2 straipsnis (Taikymo sritis)

2 straipsnyje nustatyta, kad Susitarimas taikomas visiems žvejams, dirbantiems žvejybos laive, kuriame vykdoma komercinės žvejybos operacijos ir kuris yra registruotas ES valstybėje narėje arba plaukioja su tokios valstybės vėliava. Siekiant užtikrinti bendrą tame pačiame laive esančių darbuotojų saugumą ir sveikatą, Susitarimas taip pat taikomas tame pačiame laive savarankiškai dirbantiems žvejams. Savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimas į taikymo sritį atitinka galiojančius ES teisės aktus. 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kilus abejonių, ar laive vykdoma komercinė žvejyba, šį klausimą po konsultacijų sprendžia kompetentinga institucija. 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pasikonsultavusios valstybės narės gali nuspręsti, kad mažesnio kaip 24 metrų ilgio laivuose dirbantiems žvejams taip pat visiškai ar iš dalies taikoma apsauga, šiuo susitarimu nustatyta žvejams, dirbantiems 24 metrų ir ilgesniuose laivuose.

3 straipsnis (Susitarimo taikymas)

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei taikant Susitarimą kyla rimtų problemų, susijusių su konkrečiomis žvejų tarnybos sąlygomis ar atitinkamomis žvejybos laivų operacijomis, valstybė narė, remdamasi objektyviais pagrindais, pasikonsultavusi gali nuspręsti netaikyti Susitarimo reikalavimų ar tam tikrų jo nuostatų konkrečių kategorijų žvejams ar žvejybos laivams. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei tam tikrų kategorijų žvejams arba žvejybos laivams daroma išimtis pagal 1 dalį, kompetentinga institucija turi palaipsniui imti taikyti šio susitarimo reikalavimus visų kategorijų žvejams ar žvejybos laivams ir užbaigti šį procesą ne vėliau kaip per 5 metus nuo Susitarimo įsigaliojimo. 3 dalyje nustatytas draudimas apsaugą silpninti.

4 straipsnis (Palankesnių sąlygų principas)

Šiame straipsnyje išdėstytas palankesnių nuostatų principas, pagal kurį Susitarimo nuostatos negali daryti poveikio jokiam įstatymui, sprendimui ar papročiui, arba jokiam žvejybos laivų savininkų ir žvejų susitarimui, kuriuo užtikrinamos palankesnės sąlygos nei Susitarime.

5 straipsnis (Žvejybos laivų savininkų, kapitonų ir žvejų atsakomybė)

5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis taikomas nepažeidžiant Direktyvos 93/103/EB 16 . 2 dalyje nustatyta, kad žvejybos laivo savininkui tenka atsakomybė užtikrinti, kad kapitonui būtų suteikta išteklių ir priemonių, reikalingų įsipareigojimams pagal Susitarimą vykdyti. 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos (neišsamiai) įvairios kapitono pareigos, kuris jis vykdo užtikrindamas laive esančių žvejų saugumą ir saugią laivo veiklą. 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žvejybos laivo savininkas neturi varžyti kapitono veiksmų priimant sprendimus, kurie reikalingi laive esančių žvejų saugumui ar laivo, navigacijos ir operacijos saugai užtikrinti. 5 straipsnio 5 dalis nustatyta žvejų prievolė vykdyti teisėtus kapitono įsakymus ir laikytis galiojančių saugos ir sveikatos reikalavimų.

6 straipsnis (Būtinasis amžius)

6 straipsnis taikomas nepažeidžiant Direktyvos 94/33/EB 17 . Pagal šio straipsnio 2 dalį būtinasis darbo žvejybos laive amžius yra 16 metų, jeigu pagal nacionalinės teisės aktus jaunuolis nebeturi lankyti privalomojo mokymo įstaigos. 15 metų jaunuoliai, kurie mokosi profesinėje žvejybos mokykloje, gali dirbti žvejybos laivuose tomis pačiomis sąlygomis.

6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kompetentinga institucija gali leisti asmenims nuo 15 metų atlikti lengvus darbus per mokyklos atostogas. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos pasikonsultavusios turi nuspręsti, kokius darbus jiems bus leista dirbti, ir nustato tokių darbų atlikimo sąlygas ir privalomus poilsio laikotarpius. 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad būtinasis amžius skiriant žvejybos laivuose tokius darbus, kurie dėl savo pobūdžio ar aplinkybių, kuriomis yra atliekami, gali kelti pavojų jaunuolių sveikatai, saugumui, fizinei, psichinei ar socialinei raidai, švietimui ar moralei, turi būti ne mažesnis nei 18 metų. 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šie darbai turi būti apibrėžti nacionaliniuose teisės aktuose arba juos pasikonsultavusios turi apibrėžti kompetentingos institucijos. 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo šio amžiaus jaunuoliai gali dirbti šiuos darbus, jei jų saugumas, fizinė, psichinė ir socialinė raida, švietimas ar moralė bus visiškai apsaugota ir jeigu jie išklausė konkretų mokymo ar profesinio rengimo kursą ir pasirengimo darbui jūroje saugos mokymo kursą.

6 straipsnio 7 dalyje apibrėžta nakties sąvoka. Joje uždraustas jaunesnių kaip18 metų asmenų darbas naktį. Kompetentingos institucijos gali padaryti išimtį, jei kitaip nukentėtų žvejų mokymo veiksmingumas arba dėl konkrečių darbų pobūdžio ar patvirtintos mokymo programos jaunesni kaip 18 metų žvejai turi vykdyti užduotis naktį. Kompetentinga institucija pasikonsultavusi turi nustatyti, kad darbas naktį neturės neigiamo poveikio jų sveikatai ar gerovei. 6 straipsnio 8 dalyje išdėstytas palankesnių nuostatų principas.

7–9 straipsniai (Sveikatos patikrinimas ir medicinos pažyma)

7 straipsnis

7 straipsnio 1 dalyje nustatyta žvejams prievolė turėti galiojančią medicinos pažymą, patvirtinančios jų tinkamumą atlikti savo pareigas laive. 2 dalyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į žvejų saugą ir sveikatą, laivo dydį, medicininės pagalbos ir evakuacijos prieinamumą, kelionės trukmę, teritoriją ir žvejybos operacijos rūšį, išimties tvarka gali būti leidžiama netaikyti 1 dalies. 3 dalyje nurodyta, kad tokia išimtis negali būti daroma žvejams, dirbantiems 24 metrų ilgio ir ilgesniuose laivuose arba laivuose, kurie paprastai jūroje praleidžia daugiau nei tris dienas. Neatidėliotinais atvejais kompetentinga institucija gali leisti žvejui dirbti tokiame laive ribotą konkrečiai nustatytą laiko tarpą, kol gaunama medicinos pažyma, bet tik jei žvejui taikomas reikalavimas turėti neseniai baigusią galioti medicinos pažymą.

8 straipsnis

8 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės turi priimti įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones, kuriose nustatomas sveikatos patikrinimų pobūdis pobūdį ir dažnumas bei medicinos pažymų forma, turinys ir galiojimas. Be to, jos privalo priimti įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones, kuriose įtvirtinama teisė dar kartą kreiptis dėl privalomojo sveikatos patikrinimo į nepriklausomą arbitru paskirtą gydytoją, jeigu atitinkamam asmeniui buvo atsisakyta išduoti pažymą, jeigu ji buvo išduota, nors asmuo nurodė, kad jaučiasi netinkantis darbui, arba jei buvo atsisakyta išduoti pažymą nors tokio atsisakymo medicininių priežasčių jau nebėra.

9 straipsnis

9 straipsnyje nustatyti papildomi būtinieji reikalavimai dėl medicinos pažymų žvejams, dirbantiems 24 metrų ir ilgesniuose žvejybos laivuose arba laivuose, kurie paprastai jūroje praleidžia daugiau nei tris dienas.

10 straipsnis (Personalo komplektavimas)

Pagal 10 straipsnį žvejybos laivų savininkai turi užtikrinti, kad jų laivų personalas būtų sukomplektuotas tinkamai ir saugiai, kad užtikrintų saugią laivo navigaciją ir veiklą vadovaujant kompetentingam kapitonui. Skaičiais išreikštų apribojimų nenustatoma. 2 dalyje nustatomi išsamesni reikalavimai 24 metrų ir ilgesniems laivams. 3 dalyje kompetentingai suteikiama galimybė nustatyti alternatyvius reikalavimai 24 metrų ir ilgesniems laivams. Jie turi padėti siekti bendrų tikslų, šiame straipsnyje ir 11 straipsnyje nustatytų tikslų, atitikti 2 dalies reikalavimus ir nekelti pavojaus žvejų profesinei saugai ir sveikatai.

11 straipsnis (Darbo ir poilsio laikas)

11 straipsnyje nustatytos jūros žvejų, kuriems taikomas šis susitarimas, darbo ir poilsio valandos: numatyta vidutiniškai 48 valandų darbo savaitė, skaičiuojant per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių atskaitos laikotarpį. Minėtiems žvejams netaikomi Direktyvos 2003/88/EB 18 3–6 (imtinai), 8 ir 21 straipsniai. Kitiems žvejams Direktyva 2003/88/EB toliau taikoma.

2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į būtinybę garantuoti žvejų saugą ir sveikatą bei siekį mažinti nuovargį, nepažeidžiant 3 ir 4 dalyse nustatytų ribų reikia nustatyti maksimalų darbo valandų skaičių ir minimalų poilsio valandų skaičius per tam tikrą laikotarpį. Jie gali būti nustatyti įstatymais ar kitais teisės aktais arba kolektyvine sutartimi. 3 dalyje nustatomas maksimalus darbo laikas per parą ir minimalus poilsio laikas per bet kurį septynių parų laikotarpį. 4 dalyje nustatyti poilsio laikotarpiams taikytini apribojimai.

5 dalyje numatyta, kad, dėl objektyvių ar techninių priežasčių ar su darbo organizavimu susijusių priežasčių, nustatant maksimalų atskaitos laikotarpį, maksimalų darbo valandų skaičių ir minimalų poilsio valandų skaičių gali būti daromos išimtys. Tokios išimtys turi kiek įmanoma atitikti nustatytus standartus ir suteikia teisę į ilgesnį kompensuojamąjį poilsio laiką. Jas taikant galima atsižvelgti į dažnesnius ar ilgesnius atostogų laikotarpius ar į kompensuojamąsias atostogas žvejams. 6 dalyje nustatyta, kad daranti nustatytų darbo ir poilsio valandų ribų išimtis, atitinkamiems žvejams, kai tik įmanoma, turi būti suteikiami kompensaciniai poilsio laikotarpiai.

7 dalyje nurodyta, kad avarinėse situacijose kapitonas gali reikalauti, kad darbuotojas dirbtų daugiau valandų, kai to reikia siekiant užtikrinti asmenų, laimikio ar paties laivo saugumą arba padėti jūroje nelaimės ištiktiems asmenims ar laivams, kol atkuriama įprasta padėtis. Kapitonas turi užtikrinti, kad visiems žvejams, dirbusiems numatytu poilsio laiku, atkūrus įprastą padėtį būtų suteiktas pakankamas kompensuojamasis poilsio laikas.

Pagal 8 dalį ES valstybės narės gali nustatyti, kad žvejai, dirbantys žvejybos laivuose, kuriems pagal teisės aktus neleidžiama vykdyti veiklos ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, per šį laikotarpį turėtų išeiti kasmetinių atostogų.

12 straipsnis (Įgulos sąrašas)

Šiame straipsnyje nurodyta, kad kiekviename žvejybos laive turi būti įgulos sąrašas. Įgulos sąrašas iki laivo išplaukimo arba nedelsiant po išplaukimo pateikiamas krante esantiems įgaliotiems asmenims. Kompetentinga institucija nusprendžia, kam ir kada tokia informacija turi būti teikiama ir kokiu tikslu ar tikslais.

Žvejo darbo sutartis (18–13 straipsniai)

13 straipsnis

13 straipsnyje nustatyta, kad 14–18 straipsnių nuostatos taikomos nepažeidžiant Direktyvos 91/553/EEB 19 .

14 straipsnis

Šiame straipsnyje nurodyta, kad kiekviena ES valstybė narė įstatymais, kitais teisės aktus ar priemonėmis turi reikalauti, kad kad žvejybos laivuose dirbantys žvejai turėtų rašytinę žvejo darbo sutartį, kuri būtų jiems suprantama. Žvejo darbo sutartis turi atitikti Susitarimo nuostatas, visų pirma jo I priede nustatytus būtinuosius žvejo darbo sutarties standartus.

15 straipsnis

ES valstybės narės turi priimti įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones, kuriomis nustatomos procedūros, užtikrinančios: a) žvejo galimybę peržiūrėti savo darbo sutartį ir pasitarti dėl jos sąlygų prieš ją sudarant; b) žvejų darbo pagal tokią sutartį registravimo, kai taikytina, ir c) su žvejo darbo sutartimi susijusių ginčų sprendimo priemones.

16 straipsnis

Šiuo straipsniu nustatyta, kad žvejys turi gauti žvejo darbo sutarties kopiją. Vadovaujantis nacionaline teise ir praktika sutarties kopija, paprašius, gali būti pateikta kitoms šalims. Žvejo darbo sutarties kopija turi būti laikoma laive, prieinama žvejams.

17 straipsnis

Šiame straipsnyje nurodyta, kad Susitarimo 14–16 straipsniai ir I priedas netaikomi žvejybos laivo savininkui, kuris pats yra ir laivo kapitonas.

18 straipsnis

Šiame straipsnyje nustatyta žvejybos laivo savininko atsakomybė užtikrinti, kad kiekvienas laive dirbantis žvejys turėtų rašytinę žvejo darbo sutartį. Ši darbo sutartis turi pasirašyta visų jos šalių, t. y. žvejo, darbdavio ir (arba) jo atstovų ar kitų susijusių šalių.

19 straipsnis (Repatriacija)

19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ES valstybės narės turi užtikrinti, kad su jų vėliava plaukiojančiuose arba pagal jų bendrą jurisdikciją registruotuose laivuose, kurie įplaukia į užsienio uostą, dirbantys žvejai turėtų teisę į repatriaciją, kai žvejo darbo sutartis yra nebegaliojanti arba dėl pagrįstų priežasčių nutraukta žvejo ar žvejybos laivo savininko, jei žvejys nebegali toliau vykdyti savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį arba negalima tikėtis, kad konkrečiomis aplinkybėmis (pvz., įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, susirgus ar susižeidus) jis juos vykdys. Repatriacijos teisė taip pat taikoma žvejams, kurie dėl pirmiau nurodytų priežasčių buvo perkelti iš laivo į užsienio uostą.

19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad repatriacijos išlaidas apmoka žvejybos laivo savininkas, nebent remiantis nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ar priemonėmis nustatoma, kad žvejys rimtai pažeidė savo žvejo darbo sutarties įsipareigojimus. Pagal 19 straipsnio 3 dalį ES valstybės narės turi nustatyti konkrečias aplinkybes, kada žvejys turi teisę į repatriaciją, kaip antai koks yra ilgiausias tarnybos laive laikotarpis ir į kokias vietas žvejai gali būti repatrijuoti.

19 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad žvejybos laivo savininkui neužtikrinus repatriacijos ją turi organizuoti valstybė narė. Valstybė narė turi teisę išieškoti išlaidas iš žvejybos laivo savininko. 19 straipsnio 5 dalyje žvejybos laivo savininkui suteikta galimybė susigrąžinti išlaidas pagal pagal sutartinius susitarimus su trečiosiomis šalimis.

20 straipsnis (Privačiojo sektoriaus darbo rinkos tarnybos)

20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Direktyvos 2008/104/EB 20 . 20 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad šiame straipsnyje privačios darbo rinkos tarnybos – tai samdos ir įdarbinimo tarnybos bei privačios įdarbinimo agentūros. 20 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės uždraustų privačioms įdarbinimo agentūroms naudoti būdus, mechanizmus ar sąrašus, kuriais siekiama sutrukdyti žvejams įsidarbinti. Už samdą ir įdarbinimą žvejys tiesiogiai ar netiesiogiai neturi mokėti jokio mokesčio ar įmokos – nei visos, nei dalinės. 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad TDO 2007 m. konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavusios valstybės narės gali perduoti tam tikrus įsipareigojimus pagal Konvenciją privačioms įdarbinimo agentūroms, jei tokia jų teisė numatyta. Turi būti atsižvelgiama į Konvencijoje nustatytus apribojimus.

Susitarimo 21–25 straipsniuose išdėstytos nuostatos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, ypač maisto ir gyvenimo sąlygų srityse.

21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad 21–25 straipsniai taikomi nepažeidžiant Direktyvos 93/103/EB. Nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis įgyvendinami 22–25 straipsniai, turi būti taikomos atsižvelgiant į higienos reikalavimus ir užtikrinant bendras saugias, sveikas ir patogias sąlygas.

Pagal 22 straipsnį valstybės narės turi priimti įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones dėl, inter alia, apgyvendinimo, maitinimo ir geriamojo vandens kiekybinių ir kokybinių kriterijų, taikytinų su jų vėliava plaukiojančiuose ar pagal jų bendrą jurisdikciją registruotuose laivuose. 23 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena ES valstybė narė turi priimti įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones, pagal kurias reikalaujama, kad gyvenamosios patalpos būtų pakankamo dydžio ir kokybės, įrengtos atsižvelgiant į tarnybos laive pobūdį ir žvejų buvimo laive laiką. Visų pirma reikia įvykdyti 23 straipsnyje išvardytus reikalavimus, kaip antai dėl gyvenamųjų patalpų žvejybos laivuose įrengimo ar rekonstravimo planų tvirtinimo; gyvenamųjų patalpų ir virtuvės priežiūros; vėdinimo, šildymo, vėsinimo ir apšvietimo; pernelyg didelio triukšmo ir vibracijos mažinimo; miegamųjų, kajutkompanijų ir kitų gyvenamųjų patalpų vietos, dydžio, statybinių medžiagų, baldų ir įrengimo; sanitarinių patalpų, įskaitant tualetus ir prausimosi patalpas, ir pakankamo karšto ir šalto vandens tiekimo; reagavimo į skundus dėl gyvenamųjų patalpų, kurios neatitinka Susitarimo reikalavimų, tvarkos.

24 straipsnyje nurodyta, kad ES valstybės narės privalo priimti įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones dėl maisto ir vandens laive. Visų pirma turi būti užtikrinta tinkama laive laikomo ir tiekiamo maisto maistinė vertė, kokybė ir kiekis. Geriamojo vandens kokybė ir kiekis turi būti tinkami. Maistą ir vandenį žvejybos laivo savininkas turi suteikti žvejams nemokamai. Tačiau vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais šias išlaidas galima susigrąžinti kaip veiklos išlaidas, jei tai nustatyta dalininkų sistemą reglamentuojančioje kolektyvinėje sutartyje arba žvejo darbo sutartyje. Nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ir priemonėmis, kurias ES valstybės narės turi priimti perkeldamos 22–24 straipsnių nuostatas, turi būti visiškai įgyvendinamas Susitarimo II priedas dėl apgyvendinimo žvejybos laive.

26–31 straipsniuose aptarta sveikatos apsauga ir medicininė priežiūra, taip pat apsauga su darbu susijusios ligos, traumos arba mirties atveju.

26 straipsnyje reikalaujama, kad ES valstybės narės priimtų nacionalinius įstatymus, reglamentus ir kitas priemones, skirtas užtikrinti, kad žvejai, laivai, plaukiojantys su jų vėliava arba įregistruotų pagal jų jurisdikciją turi teisę gydytis į krantą ir būti gabenami į krantą, sunkios ligos ar sužalojimo laiku. Žvejybos laivo savininkas turi užtikrinti žvejams sveikatos apsaugą ir medicininę priežiūrą jiems būnant laive arba išsilaipinus uoste ne toje šalyje, kuri teikia jiems socialinę apsaugą. Su darbu susijusios ligos ar traumos atveju žvejai turi toliau gauti tinkamą medicininę priežiūrą pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba praktiką. Pagal 27 straipsnį, 26 straipsnio b punkte nurodyta sveikatos apsauga ir medicininė priežiūra užtikrinama taikant Direktyvos 92/92/EEB 21 ir Susitarimo 28 straipsnio nuostatas. Taip pat ji turi apimti gydymą ir susijusią materialinę pagalbą ir paramą gydymo laikotarpiu (jei žvejys išsilaipinęs uoste ne toje šalyje, kuri teikia jam socialinę apsaugą).

Pagal Susitarimo 28 straipsnį ES valstybės narės privalo priimti nacionalinius įstatymus, teisės aktus ar kitas priemones, kuriomis nustatomi reikalavimai, papildantys Direktyvos 92/29/EEB nuostatas atsižvelgiant, inter alia, į veiklos vykdymo vietą, reiso trukmę ir žvejų skaičių laive. Be to, jame nustatyta, kad laivuose turi būti radijo ar palydovinio ryšio įranga medicininėms konsultacijoms ir kompetentingos institucijos priimtas ar patvirtintas medicinos vadovas arba naujausios redakcijos Tarptautinio medicinos vadovo laivams leidimas.

Pagal 29 straipsnį kiekviena ES valstybė narė turi priimti įstatymus ir kitus teisės aktus ar priemones, kuriomis reikalaujama, kad: a) 26 straipsnio b punkte ir 28 straipsnyje nurodyta medicininė priežiūra žvejams būtų teikiama nemokamai; b) kol žvejys nėra repatrijuotas, medicininės priežiūros išlaidas žvejybos laivo savininkas padengtų tiek, kiek jų pagal savo socialinio draudimo sistemą nepadengia už žvejo socialinę apsaugą atsakinga šalis.

30 straipsnyje nustatyta, kad nacionaliniais įstatymais ar kitais teisės aktais gali būti nustatyta išimtis netaikyti žvejybos laivo savininkui šios atsakomybės padengti medicininės priežiūros išlaidų, jei trauma įvyko ne atliekant tarnybą laive, jei liga ar negalavimas buvo nuslėpti įsidarbinant arba jei traumos ar ligos priežastis buvo sąmoningai netinkamas žvejo elgesys.

31 straipsnio 1 dalyje ES valstybės narės įpareigotos imtis priemonių, kad užtikrintų žvejams apsaugą su darbu susijusios ligos, traumos arba mirties atveju. 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad susižeidęs per nelaimingą atsitikimą darbe ar su darbu susijusios ligos atveju žvejys turi teisę gauti kompensaciją pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal 31 straipsnio 3 dalį, jei tokios apsaugos ir kompensacijos pagal savo socialinės apsaugos sistemą nesuteikia už žvejo socialinę apsaugą atsakinga šalis, už ją atsako žvejybos laivo savininkas. 32 straipsnyje nustatyta, kad 29 ir 31 straipsniuose nurodytus finansinius įsipareigojimus žvejybos laivo savininkas gali vykdyti pagal draudimo ar kitas sistemas.

33–36 straipsniuose kalbama apie darbo saugą, sveikatą ir nelaimingų atsitikimų prevenciją.

33 straipsnyje nurodyta, kad 34–36 straipsniai taikomi nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB 22 , Direktyvos 92/29/EEB 23 ir Direktyvos 93/103/EB 24 .

34 straipsnyje nustatyta ES valstybių narių prievolė priimti įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones dėl nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir nelaimių prevencijos, įskaitant rizikos vertinimą ir valdymą bei žvejų mokymą. Žvejų mokymas turi apimti mokymą dirbti su įvairių rūšių žvejybos įranga, kurią jie naudos, ir atlikti žvejybos operacijas, kurias turės atlikti. Be to, turi būti nustatyti žvejybos laivų savininkų, žvejų ir kitų asmenų įsipareigojimai tinkamai atsižvelgti į jaunesnių nei 18 metų žvejų darbo saugą ir sveikatą. Nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir priemonėse taip pat turi būti aptartas nelaimingų atsitikimų laive registravimas ir tyrimas, taip pat jungtinių profesinės saugos ir sveikatos komitetų arba (pasikonsultavus su nacionaliniais socialiniais partneriais) kitų atitinkamų organų sudarymas.

35 straipsnis taikomas visiems žvejybos laivams atsižvelgiant į laive esančių žvejų skaičių, veiklos vietą ir reiso trukmę. Jame nustatyta kompetentingų institucijų ir žvejybos laivo savininko atsakomybė už profesinių ligų, traumų ir nelaimingų atsitikimų laive prevenciją bei rizikos vertinimą ir valdymą. Be to, jame nustatyta jų atsakomybė suteikti žvejams informaciją ir mokymus apie įrangą, operacijas ir saugos pagrindus, taip pat prievolė suteikti atitinkamą asmeninę apsauginę aprangą ir įrangą.

36 straipsnyje nustatyta, kad atliekant žvejybos rizikos vertinimą turi dalyvauti žvejai ar jų atstovai.

37 straipsnis (Pakeitimai)

Šiame straipsnyje nurodyta, kad pakeitus kurią nors 2007 m. TDO konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje nuostatą ir vienai iš Susitarimo šalių paprašius, turi būti atliekama Susitarimo ir jo priedų taikymo peržiūra. Padarius kokį nors ES acquis pakeitimą, turintį poveikį Susitarimui, ir vienai Susitarimo šalių paprašius, turi būti atliekama Susitarimo taikymo peržiūra.

38 straipsnis (Baigiamosios nuostatos)

Šiame straipsnyje nurodyta, kad susitarimas įsigalios tą pačią dieną kaip 2007 m. TDO konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje konvencijoje.

I priede (Žvejo darbo sutartis) aptartas žvejo darbo sutarties turinys.

II priedas (Apgyvendinimas žvejybos laive) 

Šiame priede konkrečiai nurodoma jo taikymo sritis ir galimybės ją išplėsti (jei kompetentinga nacionalinė institucija nusprendžia, kad tai praktiškai įmanoma). Jame aptarti įvairūs klausimai, visų pirma susiję su apgyvendinimu laive, tačiau jame taip pat yra nuostatų, pavyzdžiui, dėl maisto ir geriamojo vandens ar dėl kapitono ar jo įgaliotinio atliekamų patikrinimų. Nustatytos tokių šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys: a) Susitarimas, b) naujas žvejybos laivas ir c) esamas laivas.

2016/0124 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacija (EUROPÊCHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 155 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)vadovai ir darbuotojai (toliau – socialiniai partneriai) gali, laikydamiesi SESV 155 straipsnio 2 dalies, kartu prašyti, kad Sąjungos lygmeniu jų sudaryti susitarimai būtų įgyvendinti remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;

(2)2007 m. birželio 14 d. Tarptautinė darbo organizacija priėmė 2007 m. konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje 25 , kuria siekiama sukurti bendrą suderintą priemonę, kuri papildytų šiame sektoriuje taikomus tarptautinius gyvenimo ir darbo sąlygų standartus, atsižvelgiant į naujausius standartus pagal galiojančias tarptautines konvencijas ir rekomendacijas žvejams, taip pat į pagrindinius principus, nustatytus kitose tarptautinėse konvencijose dėl darbo;

(3)Komisija pagal SESV 154 straipsnio 2 dalį pasikonsultavo su socialiniais partneriais, ar reikia Sąjungoje skatinti 2007 m. Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje nuostatų taikymą 26 ;

(4)2013 m. gegužės 8 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacija, Europos transporto darbuotojų federacija ir nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacija, norėdamos žengti pirmąjį žingsnį link jūrų žvejybos sektoriui taikomo ES socialinio acquis kodifikavimo ir padėti užtikrinti ES vienodas sąlygas žvejybos sektoriuje, sudarė Susitarimą dėl 2007 m. konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (toliau – Susitarimas). 2013 m. gegužės 10 d. šios organizacijos paprašė Komisijos pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį įgyvendinti šį susitarimą Tarybos sprendimu;

(5)taikant Sutarties 288 straipsnį, Susitarimui įgyvendinti tinkama priemonė yra direktyva;

(6)remdamasi savo 1998 m. gegužės 20 d. komunikatu dėl socialinio dialogo derinimo ir skatinimo Bendrijos lygiu 27 , Komisija parengė direktyvos pasiūlymą atsižvelgdama į Susitarimą pasirašiusių šalių kaip atstovių statusą ir į kiekvienos Susitarimo nuostatos teisėtumą;

(7)šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos nedarant poveikio jokioms esamoms Sąjungos nuostatoms, kurios yra konkretesnės arba kuriomis užtikrinamas aukštesnis visų žvejų apsaugos lygis;

(8)šia direktyva neturėtų būti naudojamasi siekiant pateisinti darbuotojų bendro apsaugos lygio sumažinimą srityse, kurioms taikomas Susitarimas;

(9)šioje direktyvoje ir jos priede pateiktame Susitarime nustatomi būtinieji standartai, o valstybės narės ir socialiniai partneriai gali toliau taikyti ar priimti palankesnes nuostatas;

(10)nepažeisdama Susitarimo nuostatų dėl socialinių partnerių tolesnių veiksmų ir jo peržiūros ES lygmeniu, Europos Komisija stebės šios direktyvos ir Susitarimo įgyvendinimą ir atliks vertinimą;

(11)Direktyva įsigalios kartu su 2007 m. Konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje, ir socialiniai partneriai pageidauja, kad nacionalinės šios direktyvos įgyvendinimo priemonės taip pat įsigaliotų ne anksčiau nei 2007 m. Konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje įsigaliojimo dieną;

(12)Susitarimas taikomas žvejams, pagal darbo sutartį arba darbo santykius dirbantiems bet kokiame žvejybos laive, kuriame vykdoma komercinė žvejyba ir kuris plaukioja su ES valstybės narės vėliava arba yra registruotas pagal valstybės narės bendrą jurisdikciją;

(13)siekiant užtikrinti pagal darbo sutartį arba darbo santykius dirbančių žvejų profesinę saugą ir apsaugoti jų sveikatą, Susitarimas gali būti taikomas ir visiems kitiems žvejams, esantiems tame žvejybos laive;

(14)valstybės narės gali pagal nacionalinę teisę ir praktiką apibrėžti bet kuriuos Susitarime vartojamus terminus, kurie nėra jame konkrečiai apibrėžti, kaip ir kitose socialinės politikos direktyvose vartojamus panašius terminus, jeigu tos apibrėžtys atitinka Susitarimo turinį;

(15)šioje direktyvoje ir pridedamame Susitarime turėtų būti atsižvelgta į nuostatas dėl žvejybos pajėgumų valdymą, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 28 ;

(16)valstybės narės gali pavesti socialiniams partneriams, jiems kartu paprašius, įgyvendinti šią direktyvą, jei jos imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad bet kuriuo metu galėtų garantuoti, jog bus pasiekti pagal šią direktyvą siektini rezultatai;

(17)pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį Komisija informavo Europos Parlamentą – nusiuntė savo parengto direktyvos pasiūlymo tekstą, į kurį įtrauktas Susitarimas;

(18)šioje direktyvoje laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 20, 31 ir 32 straipsniuose, pripažintų pagrindinių teisių ir principų;

(19)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. pagerinti jūrų žvejybos sektoriaus – tarpvalstybinio sektoriaus, kuriame veikla vykdoma pagal įvairių valstybių narių jurisdikciją – darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas ir apsaugoti jų sveikatą bei saugumą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto subsidiarumo principo Europos Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(20)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 29 valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šia direktyva įgyvendinamas 2013 m. gegužės 8 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos, Europos transporto darbuotojų federacijos ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos susitarimas dėl Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo.

Susitarimo tekstas yra pateikiamas šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1.Valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti darbuotojams palankesnes nuostatas, nei nustatytos šioje direktyvoje.

2.Šios direktyvos įgyvendinimas jokiu būdu nesuteikia pakankamo pagrindo srityse, kurioms taikoma ši direktyva, prastinti bendrą darbuotojų apsaugos lygį. Tai nedaro poveikio valstybių narių ir socialinių partnerių teisei keičiantis aplinkybėms nustatyti kitokias, nei galiojusios priimant šią direktyvą, teisėkūros, reguliavimo ar sutartines priemones, jeigu visada bus laikomasi šioje direktyvoje nustatytų būtinųjų reikalavimų.

3.Taikant ir aiškinant šią direktyvą nedaroma poveikio jokioms Sąjungos ar nacionalinėms nuostatoms, papročiams ar praktikai, pagal kuriuos atitinkamiems darbuotojams numatomos palankesnės sąlygos.

3 straipsnis

Valstybės narės nustato sankcijas, taikytinas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

4 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip [per dvejus metus nuo direktyvos įsigaliojimo] priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Komisija, Sąjungos lygmeniu pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, ne vėliau kaip po 5 metų nuo 6 straipsnyje nustatytos datos pateikia Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ir taikymo ataskaitą.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2007 m. TDO konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įsigaliojimo dieną.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1) http://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:0::NO::P12100_ILO_CODE:C188.

(2) Prancūzija Konvenciją ratifikavo 2015 m. spalio mėn. Europos ekonominės erdvės narė Norvegija Konvenciją ratifikavo 2016 m. sausio mėn.

(3) COM(2007) 591 galutinis.

(4) Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimas apie Sąjungos padėtį, padarytas Europos Parlamente 2015 m. rugsėjo 9 d.

(5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, OL L 354, 2013 12 28, p. 22–61.

(6) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999, OL L 286, 2008 10 29, p. 1–32.

(7) 2010 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (Konvenciją Nr. 188), OL L 145, 2010 6 11, p. 12–12.

(8) ES teisėje tokia teisinė sistema jau taikoma jūrininkams; ji nustatyta 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyvoje 2009/13/EB, įgyvendinančioje Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičiančioje Direktyvą 1999/63/EB, OL L124, 2009 5 20, p. 30–50.

(9) http://ec.europa.eu/smart-regulation/guidelines/tool_7_en.htm.

(10) Bendrovė „ICF International“, Study on Costs and Benefits of a Council Decision implementing the European sectoral social partners’ Agreement concerning the implementation of the Work in Fishing Convention, 2007 of the ILO („Tarybos sprendimo, kuriuo įgyvendinamas Europos sektoriaus Socialinių partnerių susitarimas dėl 2007 m. TDO Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo, sąnaudų ir naudos tyrimas“), 2015 m. gruodžio mėn.

(11) SWD(2015) 111 final.

(12) BE, DE, DK, ES, FR, EL, IT, NL, PL, SE ir UK.

(13) CY, DE, EE, ES, FR, EL, IE, IT, MT, NL ir SI.

(14) BE, BG, DE, DK, ES, FR, IT, NL, PL, PT ir UK.

(15) CY, EE, EL, IE, FI, LV, LT, MT, RO, SE, SI.

(16) 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/103/EB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose (tryliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 307, 1993 12 13, p. 1–17).

(17) 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos (OL L 216, 1994 8 20, p. 12–20).

(18) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003 11 18, p. 9–19).

(19) 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (OL L 288, 1991 10 18, p. 32–35).

(20) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9–14).

(21) 1992 m. kovo 31 d. Tarybos Direktyva 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose (OL L 113, 1992 4 30, p. 19–36).

(22) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1–8).

(23) 1992 m. kovo 31 d. Tarybos Direktyva 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose (OL L 113, 1992 4 30, p. 19–36).

(24) 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/103/EB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose (tryliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 307, 1993 12 13, p. 1–17).

(25) http://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:0::NO::P12100_ILO_CODE:C188.

(26) COM(2007) 591 galutinis.

(27) COM(1998) 322 galutinis.

(28) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28).

(29) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 04 29

COM(2016) 235 final

PRIEDAS

Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo

prie

pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos

kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo

{SWD(2016) 143 final}
{SWD(2016) 144 final}

PRIEDAS

Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo

ŽVEJYBOS JŪROJE SEKTORIAUS VADOVAI IR DARBUOTOJAI (TOLIAU –

ES SOCIALINIAI PARTNERIAI),

(1)Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacija (COGECA);

(2)Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) ir

(3)Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacija („Europêche“),

atsižvelgdami į:

(1)Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 153–155 straipsnius,

(2)2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (toliau – Konvencija Nr. 188 arba Konvencija),

(3)2007 m. TDO rekomendaciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (toliau – Rekomendacija Nr. 199),

(4)2006 m. TDO rekomendaciją dėl darbo santykių (toliau – Rekomendacija Nr. 198),

(5)Gaires uosto valstybės kontrolės pareigūnams, atliekantiems patikrinimus pagal 2007 m. Konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje Nr. 188, priimtas 309-ajame TDO valdybos posėdyje 2010 m. lapkričio 13–19 d. (toliau – UVK gairės),

(6)2010 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2010/321/ES, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (Konvenciją Nr. 188),

(7)2011 m. gegužės 31 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Direktyvos 2003/88/EB nuostatų, taikomų jūrų žvejybos laivuose dirbantiems darbuotojams, peržiūra“ (COM(2011) 306 galutinis),

kadangi:

(1)2007 m. birželio 14 d. Tarptautinės darbo sesijoje Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konferencijos 96-ojoje sesijoje priimta Konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje (toliau – Konvencija Nr. 188);

(2)Konvencija Nr. 188 priimta 437 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 22 susilaikius. Visi dalyvavę vyriausybių atstovai (53 balsai), visi dalyvavę darbuotojų atstovai (25 balsai) ir visi dalyvavę darbdavių atstovai (22 balsai) iš dalyvavusių 27 Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) balsavo už konvencijos priėmimą;

(3)globalizacija labai paveikė žvejybos sektorių, todėl žvejams būtina suteikti daugiau teisių ir jas ginti;

(4)Tarptautinė darbo organizacija (TDO) mano, kad palyginti su kitomis profesijomis žvejyba yra pavojinga;

(5)Konvencijos Nr. 188 tikslas yra užtikrinti žvejybos laivuose dirbantiems žvejams tinkamas darbo sąlygas, susijusias su būtinaisiais reikalavimais dirbant laive, tarnybos, apgyvendinimo ir maitinimo sąlygomis, darbo sauga ir sveikatos apsauga, medicinine priežiūra ir socialine apsauga;

(6)pagal Konvenciją Nr. 188 TDO narės privalo naudotis nacionaliniais teisės aktais joms suteikta jurisdikcija ir kontroliuoti su jų vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, o tam jos turi nustatyti sistemą, pagal kurią užtikrinamas Konvencijos reikalavimų laikymasis;

(7)SESV 155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos lygmeniu sudaryti susitarimai gali būti įgyvendinami ES socialiniams partneriams bendrai paprašius, remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu. Todėl socialiniai partneriai nusprendė pradėti derybas dėl susitarimo, kuriuo įgyvendinamos tam tikros Konvencijos Nr. 188 dalys, priėmimo atsižvelgiant į SESV 153 straipsnyje nustatytus apribojimus;

(8)ES socialinių partnerių nuomone, ši iniciatyva labai svarbi skatinant valstybes nares ratifikuoti šią konvenciją, kuri Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje nustatytų vienodas taisykles srityse, susijusiose su žvejų darbo bei gyvenimo sąlygomis žvejybos laivuose;

(9)ES socialiniai partneriai mano, kad šis susitarimas – pirmasis etapas siekiant kodifikuoti socialinį acquis žvejybos sektoriuje;

(10)šiuo metu tam tikri jūrų žvejybos laivų darbuotojų darbo laiko organizavimo aspektai reguliuojami Direktyvos 2003/88/EB 21 straipsnio nuostatomis. Nors pagal Konvencijos Nr. 188 13 ir 14 straipsnius žvejų apsauga apskritai yra žemesnio lygio nei pagal Direktyvą, kai kuriose Konvencijos 14 straipsnio nuostatose nustatytas aukštesnis apsaugos lygis. Todėl ES socialiniai partneriai susitarė sujungti minėtas nuostatas. Tai leis užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą. Šiose nuostatose numatyta: kompetentingos institucijos konsultacijos su ES socialiniais partneriais prieš nustatant būtiniausią apsaugos lygį; naujas tikslas – mažinti nuovargį; kompensuojamojo poilsio laikas, suteikiamas pritaikius minimalaus poilsio valandų arba maksimalaus darbo valandų skaičiaus išimtis; geresnė apsauga po nelaimių;

(11)turėtų būti laikoma, kad Konvencijos Nr. 188 nuostatos dėl medicininės priežiūros kokybės, apgyvendinimo sąlygų, maitinimo, gyvenimo sąlygų, kompensacijos pavojų ar ligų atvejais, taip pat nuostatos dėl socialinės apsaugos, atsižvelgiant į žvejų darbo žvejybos laivuose specifiką, pvz., geografinę atskirtį, nuovargį ir atliekamo darbo, pirmiausia fizinio, pobūdį, yra taikytinos žvejų saugumui ir sveikatai darbe;

(12)Konvencija Nr. 188 taikoma visiems žvejams, o žvejys jos 1 straipsnio e punkte apibrėžtas kaip „kiekvienas asmuo, dirbantis, einantis bet kokias pareigas ar dirbantis pagal profesiją bet kokiame žvejybos laive, įskaitant laive dirbančius asmenis, kuriems mokama pagal sugauto laimikio dalį, tačiau neįskaitant laivavedžių, karinio laivyno jūrininkų, kitų nuolat valstybės institucijose dirbančių asmenų, krante dirbančių asmenų, kurie atlieka tam tikrus darbus žvejybos laive, ir žvejybos stebėtojų“. Dėl SESV nustatytų apribojimų ES socialiniai partneriai nėra įgalioti susitarti dėl tekstų, kurie būtų įgyvendinami Tarybos sprendimu, o dėl to nukenčia žvejai, kurie nėra įdarbinti pagal darbo sutartį ar darbo santykius. Tačiau tai, kad tokiems žvejams būnant laive kartu su kitais žvejais, dirbančiais pagal darbo sutartį ar darbo santykius, jiems taikomi skirtingi standartai arba netaikomi jokie standartai, gali paveikti bendrą jų darbo saugą ir sveikatą, įskaitant gyvenimo ir darbo sąlygas. Todėl ES socialiniai partneriai, siekdami apsaugoti žvejus, kurie dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykius, mano, kad būtų pagrįsta taikyti šį susitarimą ne tik žvejams, kurie dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykius, bet ir visiems kitiems žvejams tame pačiame laive;

(13)tinkama šio susitarimo įgyvendinimo priemonė yra direktyva, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, privaloma valstybėms narėms rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo būdus,

ragina valstybes nares:

(1)atsižvelgiant į tai, kad priimant Konvenciją valstybės narės buvo vienbalsės ir kad Konvencijos ir šio susitarimo priėmimo taikymo sritis ir aprėptis gerokai skiriasi, ratifikuoti Konvenciją Nr. 188;

(2)parengti bendrą Konvencijos Nr. 188 41 straipsnyje nurodyto galiojančio dokumento formą, kuri būtų naudojama visoje Europos Sąjungoje;

(3)remiantis UVK gairėmis suformuoti suderintą uosto valstybės kontrolės politiką, taikytiną žvejybos laivams, patenkantiems į Konvencijos Nr. 188 taikymo sritį, kuri būtų įgyvendinama visoje Europos Sąjungoje,

kartu prašydami:

įgyvendinti šį susitarimą Tarybos direktyva,

SUSITARĖ:

1 DALIS

APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šiame susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)žvejybos operacija – žuvų arba kitų gyvųjų jūrų išteklių žvejyba arba žvejyba ir perdirbimas;

(b)komercinė žvejyba – visos žvejybos operacijos, išskyrus žvejybą pragyvenimui ir poilsinę žvejybą;

(c)kompetentinga institucija – ministras, vyriausybės padalinys ar kita valstybės narės paskirta institucija, įgaliota priimti ir įgyvendinti teisės aktus, įsakymus ar kitas įstatymo galią turinčias taisykles, susijusias su atitinkamos nuostatos turiniu;

(d)konsultacijos – kompetentingos institucijos konsultacijos su atitinkamų darbdavių ir darbuotojų atstovų organizacijomis, visų pirma organizacijomis, atstovaujančiomis žvejybos laivų savininkams ir žvejams, jei tokių esama;

(e)žvejybos laivo savininkas arba savininkas – žvejybos laivo savininkas ar kita organizacija arba kitas asmuo, pvz., valdytojas, agentas ar laivo be įgulos frachtuotojas, kuris iš savininko perėmė atsakomybę už laivo veiklą ir kuris, prisiimdamas tokią atsakomybę, sutiko prisiimti žvejybos laivo savininkui pagal šį susitarimą nustatytas pareigas ir įsipareigojimus, neatsižvelgiant į tai, ar bet kuri kita organizacija ar asmuo vykdo tam tikras pareigas ar įsipareigojimus žvejybos laivo savininko vardu;

(f)žvejys – kiekvienas asmuo, dirbantis, einantis bet kokias pareigas bet kokiame žvejybos laive, išskyrus laivavedžius ir krante dirbančius asmenis, kurie atlieka darbus žvejybos laive jam esant prieplaukoje;

(g)žvejo darbo sutartis – darbo sutartis ar kitas panašus susitarimas, arba bet kokia kita sutartis, kurioje nustatytos žvejo gyvenimo ir darbo žvejybos laive sąlygos;

(h)žvejybos laivas arba laivas – bet koks laivas ar valtis, plaukiojantys su valstybės narės vėliava arba registruoti pagal valstybės narės bendrą jurisdikciją, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, kurie naudojami arba ketinami naudoti komercinei žvejybai;

(i)ilgis (L) – 96 proc. laivo bendrojo ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio lygį, arba laivo ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei jis būtų didesnis; Laivuose, kurie suprojektuoti plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas su projektine vaterlinija lygiagrečioje vaterlinijoje;

(j)ilgis tarp statmenų (LBP) – atstumas tarp laivapriekio ir laivagalio statmenų; laivapriekio statmuo sutampa su forštvenio priekiu ties vaterlinija, kurioje matuojamas ilgis (L); laivagalio statmuo sutampa su vairo balerio ašimi toje vaterlinijoje;

(k)kapitonas – žvejybos laivą valdantis žvejys;

(l)samdos ir įdarbinimo tarnyba – bet koks viešajame ar privačiajame sektoriuje veikiantis asmuo, bendrovė, institucija, agentūra ar kita organizacija, kurie samdo žvejus žvejybos laivų savininkų vardu arba įdarbina žvejus žvejybos laivų savininkų laivuose;

(m)privatii įdarbinimo agentūra – bet kuris privačiajame sektoriuje veikiantis asmuo, bendrovė, įstaiga, agentūra ar kita organizacija, įdarbinantys ar samdantys žvejus žvejybos laivų savininkams, kurie nustatyto jų užduotis ir prižiūri, kaip jos vykdomos.

TAIKYMO SRITIS

2 straipsnis

1. Išskyrus atvejus, kai jame nurodyta kitaip, šis susitarimas taikomas:

(a)visiems žvejams, pagal darbo sutartį arba darbo santykius dirbantiems bet kokį darbą bet kokiame žvejybos laive, kuriame vykdoma komercinė žvejyba;

(b)siekiant užtikrinti bendrą saugumą ir sveikatą – visiems kitiems žvejams, esantiems tame pačiame laive kaip a punkte nurodyti žvejai.

2. Kilus abejonių, ar laive vykdoma komercinė žvejyba, šį klausimą pasikonsultavusi sprendžia kompetentinga institucija.

3. Bet kuri valstybė narė pasikonsultavusi gali nuspręsti, kad mažesnio kaip 24 metrų ilgio laivuose dirbantiems žvejams taip pat visiškai ar iš dalies taikoma apsauga, šiuo susitarimu nustatyta žvejams, dirbantiems 24 metrų ir ilgesniuose laivuose.

3 straipsnis

1. Jei taikant šį susitarimą kyla specifinių rimtų problemų, susijusių su konkrečiomis žvejų tarnybos sąlygomis ar atitinkamomis žvejybos laivų operacijomis, valstybė narė, remdamasi objektyviais pagrindais, pasikonsultavusi gali nuspręsti netaikyti šio susitarimo reikalavimų ar tam tikrų jo nuostatų konkrečių kategorijų žvejams ar žvejybos laivams.

2. Jei daroma pirmoje dalyje nustatyta išimtis, kompetentinga institucija, jei tai įmanoma, imasi priemonių šio susitarimo reikalavimus palaipsniui, ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo, pritaikyti visų atitinkamų kategorijų žvejams ar žvejybos laivams.

3. Šios straipsnio taikymas jokiais atvejais nesuteikia pagrindo pateisinti bendro darbuotojų apsaugos lygio sumažinimo srityse, kurioms šio susitarimo įsigaliojimo metu taikoma ES teisė.

4 straipsnis

Nė viena šio susitarimo nuostata neturi poveikio jokiam įstatymui, sprendimui ar papročiui, jokiam žvejybos laivų savininkų ir žvejų susitarimui, kuriuo užtikrinamos palankesnės sąlygos nei nustatytosios šiame susitarime.

2 DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI 

ŽVEJYBOS LAIVŲ SAVININKŲ, KAPITONŲ IR ŽVEJŲ ATSAKOMYBĖ

5 straipsnis

1. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Direktyvos 93/103/EB.

2. Žvejybos laivo savininkui tenka bendra atsakomybė užtikrinti, kad kapitonui būtų suteikta išteklių ir priemonių, reikalingų įsipareigojimams pagal šį susitarimą vykdyti.

3. Siekiant užtikrinti laive esančių žvejų saugumą ir saugią laivo veiklą, kapitono atsakomybei priskiriama (tačiau tuo neapsiribojama):

(a)vykdyti tokią priežiūrą, kuri leistų užtikrinti, kad žvejai dirbtų kuo saugesnėmis ir sveikatai palankesnėmis sąlygomis;

(b)vadovauti žvejams atsižvelgiant į saugos ir sveikatos reikalavimus, įskaitant nuovargio prevenciją;

(c)sudaryti sąlygas mokymui laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laive; ir

(d)užtikrinti navigacijos ir budėjimo saugos ir atitinkamų geros jūreivystės standartų laikymąsi.

4. Žvejybos laivo savininkas nevaržo kapitono veiksmų priimant sprendimus, kurie, profesine kapitono nuomone, reikalingi laive esančių žvejų saugumui ar laivo, navigacijos ir operacijos saugai užtikrinti.

5. Žvejai vykdo teisėtus kapitono įsakymus ir laikosi galiojančių saugos ir sveikatos reikalavimų.

3 DALIS

BŪTINIEJI DARBO ŽVEJYBOS LAIVUOSE REIKALAVIMAI

BŪTINASIS AMŽIUS

6 straipsnis

1. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Direktyvos 94/33/EB.

2. Būtinasis darbo žvejybos laive amžius yra 16 metų, jeigu pagal nacionalinės teisės aktus jaunuolis nebeturi lankyti privalomojo mokymo įstaigos. Tačiau kompetentinga institucija gali leisti 15 metų būtinąjį amžių asmenims, kurie jau nebelanko privalomojo mokymo įstaigos, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose, ir kurie mokosi profesinėje žvejybos mokykloje.

3. Kompetentinga institucija, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais ir praktika, gali leisti 15 metų asmenims atlikti lengvus darbus mokyklos atostogų metu. Tokiais atvejais ji pasikonsultavusi nusprendžia, kokius darbus jiems bus leista dirbti, ir nustato tokių darbų atlikimo sąlygas ir privalomus poilsio laikotarpius.

4. Būtinasis amžius skiriant žvejybos laivuose tokius darbus, kurie dėl savo pobūdžio ar aplinkybių, kuriomis yra atliekami, gali kelti pavojų jaunuolių sveikatai, saugumui, fizinei, psichinei ar socialinei raidai, švietimui ar moralei, yra ne mažiau kaip 18 metų.

5. Darbai, kuriems taikoma šio straipsnio 4 dalis, apibrėžiami nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba juos, atsižvelgdama į atitinkamus rizikos veiksnius ir galiojančius tarptautinius standartus, pasikonsultavusi apibrėžia kompetentinga institucija.

6. Atlikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus darbus nuo 16 metų, jeigu pagal nacionalinės teisės aktus jaunuolis nebeturi lankyti privalomojo mokymo įstaigos, gali būti leista pagal nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus arba, pasikonsultavus, kompetentingos institucijos sprendimu, jei atitinkamų jaunuolių sveikata, saugumas, fizinė, psichinė ir socialinė raida, švietimas ar moralė bus visiškai apsaugota ir jeigu jie išklausė tinkamą ir konkretų mokymo ar profesinio mokymo kursą ir pasirengimo darbui jūroje saugos mokymo pagrindų kursą. Laikomasi Direktyvos 94/33/EB 3 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

7. Jaunesniems nei 18 metų žvejams draudžiama dirbti naktį. Šiame straipsnyje nakties sąvoka apibrėžiama pagal nacionalinę teisę ir praktiką. Naktis apima bent devynių valandų laikotarpį, kuris prasideda ne vėliau kaip vidurnaktį ir baigiasi ne anksčiau kaip 5 val. ryto. Išimties tvarka kompetentingai institucijai leidžiama griežtai nesilaikyti naktinio darbo apribojimo, jeigu tenkinami Direktyvos 94/33/EB 9 straipsnio reikalavimai ir jeigu:

(a)dėl to nukentėtų atitinkamų žvejų mokymo pagal nustatytas programas ir tvarkaraščius veiksmingumas arba

(b)dėl konkrečių darbų pobūdžio ar patvirtintos mokymo programos reikia, kad žvejai, kuriems taikoma išimtis, atliktų darbus naktį, ir kompetentinga institucija pasikonsultavusi nusprendžia, kad darbas nepakenks jų sveikatai ar gerovei.

8. Nė viena šio straipsnio nuostata nedaro poveikio jokiems valstybės narės prisiimtiems įsipareigojimams, kylantiems iš bet kokios kitos ratifikuotos tarptautinės darbo srities konvencijos, kurioje šiame straipsnyje nurodytiems žvejams nustatytos geresnės apsaugos sąlygos.

SVEIKATOS PATIKRINIMAS

7 straipsnis

1. Žvejai negali dirbti žvejybos laive, neturėdami galiojančios medicinos pažymos, patvirtinančios jų tinkamumą atlikti savo pareigas.

2. Kompetentinga institucija pasikonsultavusi gali padaryti išimtį ir leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalies atsižvelgdama į žvejų saugą ir sveikatą, laivo dydį, medicininės pagalbos ir evakuacijos prieinamumą, kelionės trukmę, operacijos vietą ir žvejybos operacijos rūšį.

3. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis netaikoma žvejams, dirbantiems 24 metrų ir ilgesniuose laivuose arba laivuose, kurie paprastai jūroje praleidžia daugiau nei tris dienas. Neatidėliotinais atvejais kompetentinga institucija gali leisti žvejui dirbti tokiame laive ribotą ir konkrečiai nustatytą laiko tarpą, kol gaunama medicinos pažyma, bet tik jei žvejys turi neseniai baigusią galioti medicinos pažymą.

8 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones, kuriose nustatoma:

(a)sveikatos patikrinimų pobūdis;

(b)medicinos pažymų forma ir turinys;

(c)reikalavimas, kad medicinos pažymas išduotų tinkamos kvalifikacijos gydytojas arba, jei tai pažyma, kuria patvirtinamas tik regos tinkamumas, asmuo, kurį kompetentinga institucija laiko tinkamai kvalifikuotu tokiai pažymai išduoti; šie asmenys profesinius sprendimus priima visiškai nepriklausomai;

(d)sveikatos tikrinimo dažnumas ir medicinos pažymos galiojimo trukmė;

(e)teisė dar kartą kreiptis dėl privalomojo sveikatos patikrinimo į nepriklausomą gydytoją, valstybės narės paskirtą arbitru,

i) jei tam asmeniui buvo atsisakyta išduoti pažymą arba buvo nustatyta apribojimų dėl darbo, kurį tas asmuo gali atlikti;

ii) jei asmuo per patikrinimą nurodė, kad jaučiasi netinkantis atlikti savo pareigas žvejybos laive, tačiau patikrinimą atlikęs gydytojas vis dėlto išdavė medicinos pažymą, kurioje patvirtinama, kad asmens sveikata leidžia jam atlikti pareigas žvejybos laive;

iii) jei asmeniui buvo atsisakyta išduoti pažymą arba buvo nustatyta apribojimų dėl darbo, kurį tas asmuo gali atlikti, nors tokio atsisakymo medicininių priežasčių jau nebėra;

(f)kiti atitinkami reikalavimai.

9 straipsnis

Be 7 ir 8 straipsniuose nustatytų būtinųjų reikalavimų, 24 metrų ir ilgesniuose žvejybos laivuose arba laivuose, kurie paprastai jūroje praleidžia daugiau nei tris dienas:

(a)žvejų medicinos pažymose turi būti patvirtinta bent jau kad:

i) atitinkamas žvejys pagal savo klausą ir regą gali tinkamai atlikti savo pareigas laive, ir

žvejys neserga jokia liga, kurią darbas jūroje galėtų pasunkinti ir dėl kurios žvejys galėtų tapti netinkamas darbui jūroje arba kuri galėtų sukelti pavojų kitų laive esančių asmenų saugai ar sveikatai;

b)    ilgiausias medicinos pažymos galiojimo laikotarpis yra dveji metai, išskyrus kai žvejui yra mažiau nei 18 metų – tuomet ilgiausias pažymos galiojimo laikotarpis yra vieni metai;

c)    jei medicinos pažymos galiojimas baigiasi reisui nepasibaigus, pažyma lieka galioti iki to reiso pabaigos.

4 DALIS

TARNYBOS SĄLYGOS

PERSONALO KOMPLEKTAVIMAS

10 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė priima įstatymus, teisės aktus ar kitas priemones, kuriose su jos vėliava plaukiojančių ar pagal jos bendrą jurisdikciją registruotų žvejybos laivų savininkams nustatoma pareiga užtikrinti, kad jų laivų personalas būtų sukomplektuotas tinkamai ir saugiai, kad užtikrintų saugią laivo navigaciją ir veiklą vadovaujant kompetentingam kapitonui.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija nustato būtinąjį personalo narių skaičių 24 metrų ir ilgesniuose žvejybos laivuose, reikalingą saugiai laivo navigacijai užtikrinti, nurodydama žvejų skaičių ir reikiamą jų kvalifikaciją.

3. Kompetentinga institucija pasikonsultavusi gali nustatyti alternatyvius šio straipsnio 2 dalyje nurodytiesiems reikalavimus. Tačiau valstybė narė turi pati užtikrinti, kad tie alternatyvūs reikalavimai:

(a)leis visiškai pasiekti šiame straipsnyje ir 11 straipsnyje nustatytą bendrąjį tikslą ir uždavinius;

(b)atitiktų šio straipsnio 2 dalį ir

(c)nekeltų pavojaus žvejų saugai ir sveikatai.

DARBO IR POILSIO LAIKAS

11 straipsnis

1.a)    Žvejams, kuriems taikomas šis susitarimas, Direktyvos 2003/88/EB 3–6 straipsniai (imtinai), 8 ir 21 straipsniai netaikomi.

(b)Tačiau kiekviena valstybė narė priima įstatymus, kitus teisės aktus ir priemones, kuriose su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų savininkams nustatoma pareiga užtikrinti, kad žvejai turėtų teisę į pakankamą poilsį, o žvejų darbo laikas būtų ribojamas ne daugiau kaip vidutiniškai 48 valandomis per savaitę, skaičiuojant per ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių atskaitos laikotarpį.

2.a)    Nepažeisdama šio straipsnio 1 dalies b punkte ir jo 3–4 dalyse nustatytų apribojimų (ir atsižvelgdama į būtinybę garantuoti žvejų saugą ir sveikatą bei siekį mažinti nuovargį) kiekviena valstybė narė pasikonsultavusi imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų nustatytas:

i) maksimalus darbo valandų skaičius, kurio negalima viršyti per tam tikrą laikotarpį; arba

ii) minimalus poilsio valandų skaičius, kuris turi būti suteiktas per tam tikrą laikotarpį.

(b)    Maksimalus darbo valandų skaičius ir minimalus poilsio valandų skaičius nustatomas įstatymu ir kitais teisės aktais arba kolektyvine sutartimi ar darbdavių ir darbuotojų susitarimais.

3.Darbo ar poilsio valandų ribos yra tokios:

(a)maksimalus darbo valandų skaičius yra ne didesnis kaip:

i) 14 valandų per bet kurį 24 valandų laikotarpį ir

ii) 72 valandos per bet kurį septynių parų laikotarpį

arba

(b)būtinasis poilsio valandų skaičius yra ne mažesnis kaip:

i) 10 valandų per bet kurį 24 valandų laikotarpį ir

ii) 77 valandos per bet kurį septynių parų laikotarpį.

4.Poilsio valandas galima dalyti ne daugiau kaip į du etapus: vieno iš jų trukmė turi būti ne mažiau kaip 6 valandos, o tarpas tarp dviejų poilsio etapų negali būti ilgesnis kaip 14 valandų.

5.Laikydamosi bendrųjų darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos principų ir dėl objektyvių ar techninių priežasčių ar su darbo organizavimu susijusių priežasčių, valstybės narės gali leisti išimtis, įskaitant atskaitos laikotarpių nustatymą, neviršijant 1 dalies b punkte ir 3–4 dalyse nustatytų ribų. Tokios išimtys turi kuo labiau atitikti nustatytus standartus, o jas taikant žvejams turėtų būti suteikiamos dažnesnės ir ilgesnės atostogos ar kompensacinės atostogos.

Tokios išimtys nustatomos:

(a)įstatymais ir kitais teisės aktais, jei jie priimami konsultuojantis ir siekiant paskatinti įvairių formų socialinį dialogą, arba

(b)kolektyvinėmis sutartimis ar darbdavių ir darbuotojų susitarimais.

6.Jeigu leidžiama daryti 5 dalyje nurodytas išimtis laikantis 3 dalyje nustatytų ribų, atitinkamiems žvejams, kai tik įmanoma, suteikiami kompensaciniai poilsio laikotarpiai.

7.Laikoma, kad nė viena šio straipsnio nuostata nepanaikinama laivo kapitono teisė reikalauti, kad žvejys dirbtų tiek valandų, kiek reikia, kai būtina neatidėliojant užtikrinti laivo, laive esančių asmenų ar laimikio saugą arba padėti jūroje nelaimės ištiktiems kitiems laivams, valtims ar asmenims. Taigi kapitonas gali atidėti pagal tvarkaraštį priklausančias poilsio valandas ir reikalauti, kad žvejys dirbtų tiek valandų, kiek reikia įprastai padėčiai atkurti. Atkūrus įprastą padėtį, kai tik įmanoma, kapitonas užtikrina, kad visiems žvejams, kurie dirbo pagal tvarkaraštį jiems priklausančio poilsio metu, būtų suteiktas atitinkamas poilsio laikotarpis.

8.Kiekviena valstybė narė gali nustatyti, kad su jos vėliava plaukiojančiuose ar pagal jos bendrą jurisdikciją registruotuose žvejybos laivuose dirbantys žvejai, kuriems pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką konkrečiu kalendorinių metų laikotarpiu neleidžiama vykdyti veiklos ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, per šį laikotarpį išeitų kasmetinių atostogų pagal Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnį.

ĮGULOS SĄRAŠAS

12 straipsnis

Kiekviename žvejybos laive turi būti įgulos sąrašas, kurio kopija pateikiama krante esantiems įgaliotiems asmenims iki laivo išplaukimo arba nedelsiant po to, kai laivas išplaukia. Kompetentinga institucija nusprendžia, kam ir kada tokia informacija turi būti teikiama ir kokiu tikslu ar tikslais.

ŽVEJO DARBO SUTARTIS

13 straipsnis

14–18 straipsniai (imtinai) taikomi nepažeidžiant Direktyvos 91/533/EEB.

14 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus, teisės aktus ar kitas priemones, kuriose:

(a)reikalaujama, kad su jos vėliava plaukiojančiuose arba pagal jos bendrą jurisdikciją registruotuose laivuose dirbantys žvejai būtų apsaugoti žvejo darbo sutartimi, kuri yra jiems suprantama ir atitinka šio susitarimo nuostatas, ir

(b)nurodomi būtinieji rekvizitai, kuriuos reikia įtraukti į žvejo darbo sutartį vadovaujantis šio susitarimo I priedo nuostatomis.

15 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones dėl:

(a)procedūrų, kuriomis užtikrinama, kad žvejai turėtų galimybę peržiūrėti žvejo darbo sutartį ir pasitarti dėl jos sąlygų prieš ją sudarydami;

(b)kai reikalinga, žvejų darbo pagal tokią sutartį registravimo ir

(c)su žvejo darbo sutartimi susijusių ginčų sprendimo priemonių.

16 straipsnis

Žvejo darbo sutartis, kurios kopija pateikiama žvejui, laikoma laive, ir, paprašius, su ja gali susipažinti tiek žvejys, tiek, vadovaujantis nacionaline teise ir praktika, kitos sutarties šalys.

17 straipsnis

Šio susitarimo 14–16 straipsniai (imtinai) ir I priedas netaikomi žvejybos laivo savininkui, kuris pats yra ir laivo kapitonas.

18 straipsnis

Žvejybos laivo savininkui tenka atsakomybė užtikrinti, kad kiekvienas žvejys turėtų rašytinę žvejo darbo sutartį, pasirašytą visų sutarties šalių, kurioje nustatomos tinkamos darbo ir gyvenimo laive sąlygos, kaip reikalaujama pagal šį susitarimą.

REPATRIACIJA

19 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančiame arba pagal jos bendrą jurisdikciją registruotame laive, kuris įplaukia į užsienio uostą, dirbantys žvejai turėtų teisę į repatriaciją, kai žvejo darbo sutartis pasibaigė arba ją dėl pagrįstų priežasčių nutraukė žvejys ar žvejybos laivo savininkas, jei žvejys nebegali toliau vykdyti savo įsipareigojimų pagal žvejo darbo sutartį arba negalima tikėtis, kad konkrečiomis aplinkybėmis jis juos vykdys. Tai taikoma ir to laivo žvejams, kurie dėl tų pačių priežasčių yra perkeliami iš laivo į užsienio uostą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos repatriacijos išlaidas apmoka žvejybos laivo savininkas, nebent remiantis nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ar priemonėmis nustatoma, kad žvejys rimtai pažeidė savo žvejo darbo sutarties įsipareigojimus.

3. Valstybės narės įstatymais, kitais teisės aktais ar priemonėmis nustato konkrečias aplinkybes, kada žvejys, kuriam taikoma šio straipsnio 1 dalis, turi teisę į repatriaciją, koks yra ilgiausias tarnybos laive laikotarpis, kuriam pasibaigus žvejys įgyja teisę į repatriaciją, ir į kokias vietas žvejai gali būti repatrijuoti.

4. Jei žvejybos laivo savininkas neužtikrina šiame straipsnyje nurodytos repatriacijos, valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, organizuoja atitinkamo žvejo repatriaciją ir turi teisę atgauti repatriacijos išlaidas iš žvejybos laivo savininko.

5. Nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais nepažeidžiama žvejybos laivo savininko teisė atgauti repatriacijos išlaidas pagal sutartinius susitarimus su trečiosiomis šalimis.

PRIVAČIOS DARBO RINKOS TARNYBOS

20 straipsnis

1. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Direktyvos 2008/104/EB.

2. Šiame straipsnyje privačios darbo rinkos tarnybos – tai privačiajame sektoriuje veikiančios samdos ir įdarbinimo tarnybos ir privačios įdarbinimo agentūros.

3. Valstybės narės:

(a)draudžia samdos ir įdarbinimo tarnyboms naudoti būdus, mechanizmus ar sąrašus, kuriais siekiama sutrukdyti žvejams įsidarbinti, ir

(b)reikalauja, kad už samdą ir įdarbinimą žvejui tiesiogiai ar netiesiogiai nereikėtų mokėti jokio mokesčio ar įmokos – nei visos, nei dalinės.

4. Nė viena šio straipsnio nuostata nedraudžia bet kuriai Konvenciją Nr. 188 ratifikavusiai valstybei narei pasinaudoti galima savo teise tam tikrus įpareigojimus pagal Konvenciją Nr. 188 perduoti privačioms įdarbinimo agentūroms.

5 DALIS

DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

MAITINIMAS IR APGYVENDINIMAS

21 straipsnis

1. 22–25 straipsniai (imtinai) taikomi nepažeidžiant Direktyvos 93/103/EB.

2. Nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis įgyvendinami 22–25 straipsniai (imtinai), taikomos atsižvelgiant į higienos reikalavimus ir užtikrinant bendras saugias, sveikas ir patogias sąlygas.

22 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones, kuriomis nustatomos apgyvendinimo, maitinimo ir geriamojo vandens užtikrinimo sąlygos su jos vėliava plaukiojančiuose ar pagal jos bendrą jurisdikciją registruotuose žvejybos laivuose.

23 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones, pagal kurias reikalaujama, kad gyvenamosios patalpos su jos vėliava plaukiojančiuose ar pagal jos bendrą jurisdikciją registruotuose žvejybos laivuose būtų pakankamo dydžio ir kokybės, taip pat, atsižvelgiant į tarnybos laive pobūdį ir žvejų gyvenimo laive laikotarpį, tinkamai įrengtos. Visų pirma, šiomis priemonėmis prireikus gali būti aptarti tokie klausimai:

(a)gyvenamųjų patalpų žvejybos laivuose įrengimo ar rekonstravimo planų tvirtinimas;

(b)gyvenamųjų patalpų ir laivo virtuvės priežiūra;

(c)vėdinimas, šildymas, vėsinimas ir apšvietimas;

(d)pernelyg didelio triukšmo ir vibracijos mažinimas;

(e)miegamųjų, kajutkompanijų ir kitų gyvenamųjų patalpų vieta, dydis, statybinės medžiagos, baldai ir įrengimas;

(f)sanitarinės patalpos, įskaitant tualetus ir prausimosi patalpas, ir pakankamas karšto ir šalto vandens tiekimas ir

(g)reagavimo į skundus dėl gyvenamųjų patalpų, kurios neatitinka šio susitarimo reikalavimų, tvarka.

24 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus ar priemones, kuriomis reikalaujama, kad:

(a)būtų užtikrinama tinkama laive laikomo ir tiekiamo maisto maistinė vertė, kokybė ir kiekis;

(b)būtų užtikrinama tinkama geriamojo vandens kokybė ir kiekis ir

(c)maistą ir vandenį žvejybos laivo savininkas žvejams suteiktų nemokamai. Tačiau vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais šias išlaidas galima susigrąžinti kaip veiklos išlaidas, jei tai nustatyta dalininkų sistemą reglamentuojančioje kolektyvinėje sutartyje arba žvejo darbo sutartyje.

25 straipsnis

Įstatymais ar kitomis priemonėmis, kurias valstybė narė priima vadovaudamasi 22–24 (imtinai) straipsniais, visiškai įgyvendinamas šio susitarimo II priedas.

SVEIKATOS APSAUGA IR MEDICININĖ PRIEŽIŪRA;

APSAUGA SU DARBU SUSIJUSIOS LIGOS, TRAUMOS ARBA MIRTIES ATVEJU

26 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones, pagal kurias su jos vėliava plaukiojančiuose ar pagal jos bendrą jurisdikciją registruotuose žvejybos laivuose dirbantys žvejai:

(a)turi teisę į gydymą krante ir teisę būti laiku nugabenti į krantą gydymui, jei rimtai susižeidžia ar suserga;

(b)gauna žvejybos laivo savininko užtikrinamą sveikatos apsaugą ir medicininę priežiūrą jiems būnant:

i) laive arba

ii) išsilaipinus uoste ne toje šalyje, kuri teikia jiems socialinę apsaugą ir

(c)su darbu susijusios ligos ar traumos atveju toliau gauna tinkamą medicininę priežiūrą pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba praktiką.

27 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones, kuriomis reikalaujama, kad 26 straipsnio b punkte nurodyta sveikatos apsauga ir medicininė priežiūra:

(a)būtų užtikrinama laikantis taikytinų Direktyvos 92/29/EEB ir šio susitarimo 28 straipsnio nuostatų (jei žvejys yra laive) ir

(b)apimtų gydymą ir susijusią materialinę pagalbą ir paramą gydymo laikotarpiu (jei žvejys išsilaipinęs uoste ne toje šalyje, kuri teikia jam socialinę apsaugą).

28 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus ar priemones, kuriomis reikalaujama, kad:

(a)be Direktyvos 92/29/EEB 2 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų, privalomosios laivo medicinos priemonės bei medicininė įranga būtų nustatomi taip pat atsižvelgiant į veiklos vietą;

(b)be Direktyvos 92/29/EEB 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, rengiant specialius žvejų mokymus taip pat būtų atsižvelgiama į laive esančių žvejų skaičių ir reiso trukmę;

(c)Direktyvos 92/29/EEB 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų informacinių leidinių kalba ir forma būtų suprantama šio straipsnio b punkte nurodytiems specialiai parengtiems žvejams;

(d)Direktyvos 92/29/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas medicinines konsultacijas taip pat būtų galima rengti per palydovinį ryšį ir kad žvejybos laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava ar registruotuose pagal bendrą jos jurisdikciją, būtų tokioms konsultacijoms skirta radijo ar palydovinio ryšio įranga ir

(e)žvejybos laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava ar registruotuose pagal bendrą jos jurisdikciją, būtų kompetentingos institucijos priimtas ar patvirtintas medicinos vadovas arba naujausios redakcijos Tarptautinio medicinos vadovo laivams leidimas.

29 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones, kuriomis reikalaujama, kad:

(a)tiek, kiek tai atitinka valstybės narės nacionalinę teisę ir praktiką, 26 straipsnio b punkte ir 28 straipsnyje nurodyta medicininė priežiūra žvejams būtų teikiama nemokamai; taip pat,

(b)kol žvejys nėra repatrijuotas, medicininės priežiūros išlaidas, nuo kurių žvejys yra atleistas pagal šio straipsnio a punktą, žvejybos laivo savininkas padengtų tiek, kiek jų pagal savo socialinio draudimo sistemą nepadengia už žvejo socialinę apsaugą atsakinga šalis; taip pat

(c)žvejybos laivo savininkas teisiškai atsakytų už 26 straipsnio c punkte nurodytų išlaidų padengimą tiek, kiek tų išlaidų pagal savo socialinio draudimo sistemą nepadengia už žvejo socialinę apsaugą atsakinga šalis.

30 straipsnis

Nacionaliniais įstatymais ar kitais teisės aktais gali būti nustatyta išimtis netaikyti žvejybos laivo savininkui atsakomybės padengti 29 straipsnio b ir c punktuose nurodytų medicininės priežiūros išlaidų, jei trauma įvyko ne atliekant tarnybą laive, jei liga ar negalavimas buvo nuslėpti įsidarbinant arba jei traumos ar ligos priežastis buvo sąmoningai netinkamas žvejo elgesys.

31 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ar praktika, imasi priemonių, kad užtikrintų žvejams apsaugą su darbu susijusios ligos, traumos arba mirties atveju.

2. Susižeidęs per nelaimingą atsitikimą darbe ar su darbu susijusios ligos atveju žvejys turi galimybę gauti atitinkamą kompensaciją pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus.

3. Tiek, kiek šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos apsaugos pagal savo socialinės apsaugos sistemą nesuteikia už žvejo socialinę apsaugą atsakinga šalis, už ją atsako žvejybos laivo savininkas.

32 straipsnis

Atsižvelgiant į žvejybos sektoriaus ypatumus, 29 ir 31 straipsniuose nurodyta apsauga gali būti užtikrinama

taikant:

(a)sistemą, už kurią atsakingi žvejybos laivų savininkai, arba

(b)privalomojo draudimo, darbuotojų kompensavimo ar kitas programas.

DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PREVENCIJA

33 straipsnis

34–36 straipsniai (imtinai) taikomi nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB, Direktyvos 92/29/EEB ir Direktyvos 93/103/EB.

34 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus, kitus teisės aktus ar priemones dėl:

(a)nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir su darbu susijusių rizikos veiksnių prevencijos žvejybos laivuose, įskaitant rizikos vertinimą ir valdymą, žvejų mokymą ir jų instruktavimą laive;

(b)žvejų mokymo dirbti su įvairių rūšių žvejybos įranga, kurią jie naudos, ir atlikti žvejybos operacijas, kurioms jie yra samdomi;

(c)žvejybos laivų savininkų, žvejų ir kitų susijusių asmenų įsipareigojimų, tinkamai atsižvelgiant į jaunesnių nei 18 metų žvejų saugą ir sveikatą;

(d)ataskaitų dėl nelaimingų atsitikimų su jos vėliava plaukiojančiuose arba pagal jos bendrą jurisdikciją registruotuose žvejybos laivuose teikimo ir tų nelaimingų atsitikimų tyrimo ir

(e)jungtinių profesinės saugos ir sveikatos komitetų ar, pasikonsultavus, kitų atitinkamų organų sudarymo.

35 straipsnis

1. Šio straipsnio reikalavimai taikomi visiems žvejybos laivams atsižvelgiant į laive esančių žvejų skaičių, veiklos vietą ir reiso trukmę.

2. Kompetentinga institucija:

(a)pasikonsultavusi reikalauja, kad žvejybos laivo savininkas, vadovaudamasis nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais, kolektyvinėmis darbo sutartimis ir praktika, laivuose nustatytų nelaimingų atsitikimų ir traumų darbe, taip pat su darbu susijusių ligų prevencijos procedūras atsižvelgdamas į konkrečius pavojus ir rizikos veiksnius atitinkamame žvejybos laive, ir

(b)reikalauja, kad žvejybos laivų savininkams, kapitonams, žvejams ir kitiems atitinkamiems asmenims būtų pateiktos pakankamos ir tinkamos rekomendacijos, mokymo medžiaga ar kita atitinkama informacija apie tai, kaip vertinti ir valdyti žvejybos laivuose saugai ir sveikatai kylančią riziką.

3. Žvejybos laivų savininkai:

(a)užtikrina, kad kiekvienam laive esančiam žvejui būtų suteikta atitinkama asmeninė apsauginė apranga ir įranga;

(b)užtikrina, kad kiekvienas laive esantis žvejys būtų baigęs kompetentingos institucijos patvirtintus saugos pagrindų mokymo kursus, ir

(c)užtikrina, kad prieš naudodamiesi įranga ar dalyvaudami atitinkamose operacijose žvejai būtų pakankamai ir tinkamai supažindinti su įranga ir jos veikimo metodais, įskaitant atitinkamas saugos priemones.

36 straipsnis

Žvejybos rizikos vertinimas atliekamas dalyvaujant žvejams ar prireikus jų atstovams.

6 DALIS

PAKEITIMAI

37 straipsnis

1. Pakeitus kurią nors Konvencijos nuostatą ir vienai iš šio susitarimo šalių paprašius, atliekama šio susitarimo ir jo priedų taikymo peržiūra.

2. Padarius kokį nors Europos teisės aktų pakeitimą, kuris gali turėti poveikį šiam susitarimui, ir vienai iš šio susitarimo šalių paprašius, bet kuriuo metu gali būti atliktas šio susitarimo vertinimas ir peržiūra.

7 DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis

Susitarimo šalys šį susitarimą sudaro su sąlyga, kad jis įsigalios ne anksčiau kaip tą dieną, kai įsigalios Konvencija. Konvencija įsigalioja po dvylikos mėnesių nuo tada, kai dešimties Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) valstybių narių, iš kurių aštuonios yra pakrantės valstybės, ratifikavimo dokumentai deponuojami Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti asmenys pasirašė šį susitarimą.

PRIIMTA Geteborge, Švedija, du tūkstančiai dvyliktų metų gegužės dvidešimt pirmą dieną.

I PRIEDAS

ŽVEJO DARBO SUTARTIS

Žvejo darbo sutartyje, išskyrus atvejus, kai vieną ar daugiau rekvizitų pateikti nebūtina, atsižvelgiant į tai, kaip reglamentuojama atitinkamai nacionaliniuose įstatymuose ar teisės aktuose, ar kolektyvinėse sutartyse, pateikiami tokie rekvizitai:

(a)žvejo vardas, jei yra kiti vardai, ir pavardė, gimimo data ar amžius ir gimimo vieta;

(b)sutarties sudarymo data ir vieta;

(c)žvejybos laivo ar laivų pavadinimas (-ai) ir laivo ar laivų, kuriuose žvejys susitaria dirbti, registracijos numeris (-iai);

(d)darbdavio ar žvejybos laivo savininko arba kitos sutarties su žveju šalies atstovo vardas ir pavardė;

(e)reisas ar reisai, į kuriuos bus plaukiama, jei tai gali būti nustatyta sudarant sutartį;

(f)pareigos, į kurias žvejys bus paskirtas ar kurias atliks;

(g)jei įmanoma, data ir vieta, kur ir kada žvejys turi atvykti į darbą laive;

(h)atsargos, kuriomis turi būti aprūpintas žvejys, nebent nacionaliniuose įstatymuose ir teisės aktuose būtų nustatyta kokia nors kita sistema;

(i)darbo užmokesčio dydis arba dalies dydis ir šios dalies apskaičiavimo metodas, jei atlyginama pagal dalininkų sistemą, arba darbo užmokesčio ir dalies suma ir pastarosios apskaičiavimo metodas, jei atlyginama pagal mišrų principą, ir bet koks sutartas minimalus darbo užmokestis;

(j)sutarties nutraukimas ir su tuo susijusios sąlygos, t. y.:

jei sutartis buvo sudaryta apibrėžtam laikotarpiui, jos galiojimo pabaigos data;

jei sutartis buvo sudaryta konkrečiam reisui, paskirties uostas ir laikotarpis, nuo atvykimo į uostą iki tol, kol žvejys bus atleistas;

jei sutartis buvo sudaryta neapibrėžtam laikotarpiui, sąlygos, kuriomis bet kuriai šaliai suteikiama teisė ją nutraukti, taip pat pranešimo apie tokį nutraukimą laikotarpis, jei toks laikotarpis ne trumpesnis nei darbdaviui ar žvejybos laivo savininkui arba kitai sutarties su žveju šaliai nustatytas laikotarpis;

(k)kasmetinių mokamų atostogų kiekis arba atitinkamai atostogų apskaičiavimo formulė;

(l)sveikatos ir socialinis draudimas ir atitinkamai darbdavio, žvejybos laivo savininko ar kitos sutarties su žveju šalies ar šalių žvejui teikiamos lengvatos;

(m)žvejo teisė būti repatrijuotam;

(n)nuoroda į kolektyvinę sutartį, jei taikytina;

(o)minimali poilsio laikotarpių trukmė vadovaujantis nacionaline teise, teisės aktais ar kitais dokumentais ir

(p)bet kuri kita pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus būtina informacija.

II PRIEDAS

APGYVENDINIMAS ŽVEJYBOS LAIVE

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Šis priedas taikomas nepažeidžiant Direktyvos 92/29/EEB ir Direktyvos 93/103/EB.

2.Šiame priede:

(a)Susitarimas – 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo;

(b)naujas žvejybos laivas – laivas:

i) kurio statybos ar esminio techninio pertvarkymo sutartis pasirašyta Konvencijos įsigaliojimo atitinkamai valstybei narei dieną arba vėliau, arba

ii) kurio statybos ar esminio pertvarkymo sutartis pasirašyta iki Konvencijos įsigaliojimo atitinkamai valstybei narei ir kurio statyba buvo užbaigta per trejus ar daugiau metų nuo tos datos, arba

iii) kurio (jei Susitarimo įsigaliojimo atitinkamai valstybei narei dieną arba vėliau nebuvo pasirašyta statybos sutartis):

(a)kilis pastatytas ant stapelio arba

(b)pradėta konkretaus laivo statyba arba

(c)pradėti montavimo darbai, kuriems sunaudota bent 50 tonų arba 1 proc. visos apskaičiuotos konstrukcinių medžiagų masės, atsižvelgiant į tai, kuri vertė yra mažesnė;

(c)esamas laivas – nenaujas žvejybos laivas.

3.Toliau išdėstytos nuostatos taikomos visiems naujiems žvejybos laivams su deniais, atsižvelgiant į galimas Susitarimo 3 straipsnyje nustatytas išimtis. Pasikonsultavusi, kompetentinga institucija gali nuspręsti taikyti šio priedo reikalavimus ir esamiems laivams, kai ir tiek, kiek, jos manymu, tai pagrįsta ir įgyvendinama.

4.Pasikonsultavusi, kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo šio priedo nuostatų, susijusių su paprastai mažiau nei 24 valandas jūroje praleidžiančiais žvejybos laivais, jei žvejai negyvena laive, kai jis stovi uoste. Kompetentinga institucija užtikrina, kad tokiuose laivuose dirbantiems žvejams būtų sudarytos tinkamos poilsio, maitinimosi ir sanitarinės sąlygos.

5.24 metrų ir ilgesniems laivams taikomi reikalavimai gali būti taikomi laivams, kurių ilgis yra nuo 15 iki 24 metrų, jei kompetentinga institucija pasikonsultavusi nusprendžia, kad tai pagrįsta ir įgyvendinama.

6.Perkraunamuosiuose laivuose, kuriuose nėra tinkamų gyvenamųjų patalpų ir sanitarinių sąlygų, dirbantiems žvejams tokios gyvenamosios patalpos ir sąlygos turi būti užtikrinamos aptarnavimo laive.

7.Valstybės narės gali išplėsti šio priedo reikalavimų taikymo sritį įtraukdamos su vibracija, ventiliacija, šildymu ir oro kondicionavimu, taip pat su uždarų darbo patalpų ir sandėliavimo patalpų apšvietimu susijusius reikalavimus, jei pasikonsultavus nutariama, kad toks taikymo srities išplėtimas yra tinkamas ir neturės neigiamo poveikio darbo eigai, darbo sąlygoms arba sugaunamos žuvies kokybei.

PLANAVIMAS IR KONTROLĖ

8.Kompetentinga institucija pati patikrina, kad visi naujai pastatyti laivai ar laivai, kuriuose buvo rekonstruotos laivo įgulos gyvenamosios patalpos, atitiktų šio priedo reikalavimus. Kompetentinga institucija, kiek įmanoma, reikalauja atitikties šio priedo reikalavimams, jei laivo įgulos gyvenamosios patalpos iš esmės rekonstruojamos, o kai vėliava, su kuria laivas plaukia, pakeičiama valstybės narės vėliava – atitikties šio priedo reikalavimams, taikomiems vadovaujantis 3 dalimi.

9.8 dalyje nurodytais atvejais dėl 24 metrų ir ilgesnių laivų kompetentingai institucijai ar jos įgaliotam subjektui būtina pateikti tvirtinti detalius planus ir su apgyvendinimu susijusią informaciją.

10.Jei laivas 24 metrų ar ilgesnis, visada, kai žvejybos laivo įgulos gyvenamosios patalpos rekonstruojamos ar iš esmės keičiamos, kompetentinga institucija patikrina patalpų atitiktį Susitarimo reikalavimams, o kai vėliava, su kuria plaukia laivas, pakeičiama valstybės narės vėliava – atitiktį šio priedo reikalavimams, taikomiems vadovaujantis 3 dalimi. Kompetentinga institucija gali savo nuožiūra atlikti papildomus įgulos gyvenamųjų patalpų patikrinimus.

11.Kai vėliava, su kuria plaukioja laivas, pakeičiama valstybės narės vėliava arba laivas užregistruojamas pagal valstybės narės bendrą jurisdikciją, bet kurie kiti reikalavimai, kuriuos pagal Konvencijos Nr. 118 III priedo 15, 39, 47 ar 62 dalis galėjo nustatyti ne ES valstybės narės, su kurios vėliava anksčiau plaukiojo laivas, kompetentinga institucija, nustoja laivui galioti.

PROJEKTAS IR KONSTRUKCIJA

12.Visų gyvenamųjų patalpų aukštis turi būti pakankamas. Patalpų, kuriose žvejams gali tekti ilgai stovėti, mažiausią patalpų aukštį nustato kompetentinga institucija.

13.24 metrų ir ilgesniuose laivuose mažiausias leistinas aukštis visose gyvenamosiose patalpose, kuriose žvejams būtina visapusiškai ir laisvai judėti, turi būti ne mažesnis nei 200 cm.

Įėjimas į gyvenamąsias patalpas ir susisiekimas tarp jų

14.Neturi būti tiesioginių įėjimų į miegamuosius iš žuvies cechų ir variklių patalpų, išskyrus avarinius išėjimus. Jei tai pagrįsta ir įgyvendinama, įėjimai ir išėjimai neturėtų tiesiogiai jungti laivo virtuvės, saugyklų, džiovyklų ar bendrų sanitarinių patalpų, nebent būtų aiškiai nustatyta kitaip.

15.24 metrų ir ilgesniuose laivuose iš žuvies cechų ir variklių patalpų ar laivo virtuvės, saugyklų, džiovyklų ar bendrų sanitarinių patalpų neturi būti tiesioginių įėjimų į miegamuosius, išskyrus avarinius išėjimus; pertvaros dalis, atskirianti tokias patalpas nuo miegamųjų ir išorės pertvarų, turi būti įrengta naudojant tvirtas plieno ar kitos aprobuotos medžiagos konstrukcijas ir neturi praleisti vandens ar dujų. Šia nuostata neatmetama galimybė įrengti dviem kajutėms vieną sanitarinę patalpą. Šia nuostata nepanaikinama galimybė dviem kajutėms įrengti vieną sanitarinę patalpą.

Izoliacija

16.Gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai izoliuotos; vidaus pertvaroms, sienų plokštėms ir apkaloms, taip pat grindims ir jungtims naudojamos medžiagos turi atitikti paskirtį ir padėti užtikrinti sveiką aplinką. Visose gyvenamosiose patalpose turi būti užtikrinamas tinkamas vandens šalinimas.

17.Turi būti imtasi visų įmanomų priemonių siekiant apsaugoti žvejybos laivo įgulos gyvenamąsias patalpas nuo musių ir kitų vabzdžių, ypač, kai laivai plaukioja teritorijose, kuriuose labai daug uodų.

18.Turi būti numatyti reikiami avariniai išėjimai iš visų įgulos gyvenamųjų patalpų.

TRIUKŠMAS IR VIBRACIJA

19.20 dalis taikoma nepažeidžiant Direktyvos 2003/10/EEB ir Direktyvos 2002/44/EB.

20.Kompetentinga institucija patvirtina triukšmo ir vibracijos gyvenamosiose patalpose standartus taip užtikrindama tinkamą žvejų apsaugą nuo tokio triukšmo ir vibracijos poveikio, įskaitant triukšmo ir vibracijos sukelto nuovargio padarinius.

VENTILIACIJA

21.Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos atsižvelgiant į klimato sąlygas. Kai žvejai yra laive, visada turi būti užtikrinamas reikiamas oro tiekimas per ventiliacijos sistemą.

22.Ventiliacija turi būti įrengta taip (ar kitomis priemonėmis turi būti užtikrinama), kad nerūkantys asmenys būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.

23.24 metrų ir ilgesniuose laivuose turi būti įrengta patalpų ventiliacijos sistema, kuri kontroliuojama siekiant palaikyti tinkamą oro būklę ir užtikrinti pakankamą oro judėjimą bet kokiomis oro ir klimato sąlygomis. Ventiliacijos sistemos veikia visą laiką, kol laive yra žvejų.

ŠILDYMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS

24.Gyvenamosios patalpos, atsižvelgiant į klimato sąlygas, turi būti tinkamai šildomos.

25.24 metrų ir ilgesniuose laivuose turi būti tiekiama pakankamai šilumos per tinkamą šildymo sistemą, išskyrus žvejybos laivus, kurie plaukioja vien tik tropikų klimato sąlygomis. Naudojant šildymo sistemą šiluma prireikus turi būti užtikrinama bet kokiomis oro sąlygomis; ši sistema turi veikti, kai žvejai gyvena ar dirba laive ir tada, kai tai būtina pagal aplinkybes.

26.24 metrų ir ilgesniuose laivuose, išskyrus laivus, nuolat plaukiojančius teritorijose, kur tai nebūtina dėl vidutinio klimato juostos sąlygų, turi būti užtikrinamas oro kondicionavimas gyvenamosiose patalpose, kapitono tiltelyje, radijo ryšio patalpoje ir bet kurioje centralizuotos variklių kontrolės patalpoje.

APŠVIETIMAS

27.Visos gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai apšviestos.

28.Jei tik įmanoma, gyvenamosiose patalpose, be dirbtinio, turi būti ir natūralus apšvietimas. Jei į miegamąsias patalpas patenka dienos šviesa, užtikrinamos jos dengimo priemonės.

29.Be įprasto apšvietimo, miegamuosiuose prie kiekvieno gulto įrengiamas skaitymui tinkamas apšvietimas.

30.Miegamuosiuose įrengiamas avarinis apšvietimas.

31.Jei laive neįrengtas avarinis apšvietimas valgykloje, praėjimuose ir kitose patalpose, kurios yra evakuacijos keliai ar gali būti naudojamos kaip avariniai išėjimai, jose įrengiamas nuolatinis naktinis apšvietimas.

32.24 metrų ir ilgesniuose laivuose gyvenamųjų patalpų apšvietimas turi atitikti kompetentingos institucijos nustatytą standartą. Bet kurioje laisvai judėti skirtų gyvenamųjų patalpų dalyje nustatomas būtinasis apšvietimo standartas atitinka šviesą, kurioje giedrą dieną normalios regos asmuo gali įskaityti įprastą laikraščio šriftą.

MIEGAMIEJI

Bendrieji reikalavimai

33.Jei tai įmanoma atsižvelgiant į laivo sandarą, matmenis ar paskirtį, miegamosios patalpos išdėstomos taip, kad judėjimo ir greitėjimo poveikis būtų minimalus, tačiau jokiu būdu ne taraninės pertvaros priekyje.

Plotas

34.Vienai miegamajai patalpai tenkančių asmenų skaičius ir vienam asmeniui tenkantis plotas, išskyrus gultų ir spintelių užimamą plotą, turi būti toks, kad laive esantiems žvejams būtų užtikrinta tinkama erdvė ir patogumai, atsižvelgiant į laivo paskirtį.

35.24 metrų ir ilgesniuose laivuose vienam asmeniui tenkantis miegamosios patalpos plotas, be gultų ir spintelių užimamo ploto, negali būti mažesnis nei 1,5 kvadratinio metro.

36.45 metrų ir ilgesniuose laivuose vienam asmeniui tenkantis miegamosios patalpos plotas, be gultų ir spintelių užimamo ploto, negali būti mažesnis nei 2 kvadratiniai metrai.

Vienam asmeniui tenkantis miegamosios patalpos plotas

37.Jei aiškiai nenustatyta kitaip, leistinas asmenų skaičius kiekvienoje miegamojoje patalpoje turi būti ne didesnis nei šeši.

38.24 metrų ir ilgesniuose laivuose leistinas asmenų skaičius kiekvienoje miegamojoje patalpoje turi būti ne didesnis nei keturi. Tam tikrais atvejais kompetentinga institucija gali leisti taikyti šio reikalavimo išimtis, jei dėl laivo dydžio, tipo ar numatytos paskirties taikyti šį reikalavimą nepagrįsta ir neįmanoma.

39.Jei aiškiai nenustatyta kitaip ir jei įmanoma, vadovybei turi būti įrengta atskira miegamoji patalpa ar patalpos.

40.24 metrų ir ilgesniuose laivuose, jei įmanoma, vadovybei skirtos patalpos yra skirtos vienam asmeniui, o miegamojoje patalpoje jokiu būdu negali būti daugiau nei dviejų gultų. Tam tikrais atvejais kompetentinga institucija gali leisti taikyti šio reikalavimo išimtis, jei dėl laivo dydžio, tipo ar numatytos paskirties taikyti šį reikalavimą nepagrįsta ir neįmanoma.

Kitos nuostatos

41.Didžiausias bet kurioje miegamojoje patalpoje telpančių asmenų skaičius įskaitomai ir neištrinamai užrašomas toje patalpoje gerai matomoje vietoje.

42.Įrengiami tinkamų matmenų asmeniniai gultai. Čiužiniai turi būti pagaminti iš tinkamos medžiagos. Kiekviename gulte įrengiamas vietinis apšvietimas.

43.24 metrų ir ilgesniuose laivuose mažiausi vidiniai gultų matmenys turi būti ne mažesni nei 198 x 80 centimetrų.

44.Miegamosios patalpos suplanuojamos ir įrengiamos taip, kad būtų užtikrintas patogumas jose apgyvendintiems asmenims ir sudarytos sąlygos švarai palaikyti. Būtina įranga apima gultus ir asmeninio naudojimo spinteles, kuriose pakaktų vietos drabužiams ir kitiems asmeniniams daiktams, ir kurių paviršius būtų tinkamas rašymui.

45.24 metrų ir ilgesniuose laivuose įrengiamas rašymui tinkamas stalas su kėde.

46.Miegamosios patalpos, jei įmanoma, išdėstomos ar įrengiamos taip, kad vyrams ir moterims būtų užtikrintas deramas privatumas.

VALGYKLOS

47.Valgyklos įrengiamos kuo arčiau virtuvės, tačiau jokiu būdu ne taraninės pertvaros priekyje.

48.Laivuose įrengiama laivo paskirtį atitinkanti valgyklos įranga. Tiek, kiek aiškiai nenustatyta kitaip ir jei įmanoma, valgyklos įranga turi būti atskirta nuo miegamųjų patalpų.

49.24 metrų ir ilgesniuose laivuose valgyklos įranga turi būti atskirta nuo miegamųjų patalpų.

50.Kiekvienos valgyklos matmenys ir įranga turi būti pakankami, kad jomis vienu metu galėtų naudotis numatytas skaičius asmenų.

51.24 metrų ir ilgesniuose laivuose įrengiamas pakankamo galingumo šaldytuvas ir šaltų bei karštų gėrimų gamybos įranga, kurie visada prieinami žvejams.

VONIOS AR DUŠAI, TUALETAI IR KRIAUKLĖS

52.Visiems laive esantiems asmenims sudaroma galimybė naudotis sanitariniais patogumais, apimančiais, atsižvelgiant į laivo paskirtį, tualetus, kriaukles, vonias ar dušus. Šie patogumai turi atitikti bent būtinuosius sveikatos ir higienos, taip pat pagrįstus kokybės standartus.

53.Sanitarinės patalpos įrengiamos taip, kad, kiek įmanoma, būtų išvengta kitų patalpų užteršimo. Sanitarinėse patalpose užtikrinamas deramas privatumas.

54.Visiems laivo žvejams ir kitiems laive esantiems asmenims sudaroma galimybė naudotis pakankamu šalto gėlo ir karšto gėlo vandens kiekiu tinkamai asmens higienai palaikyti. Pasikonsultavusi, kompetentinga institucija gali nustatyti būtinąjį tiektino vandens kiekį.

55.Jei įrengiamos sanitarinės patalpos, jose turi būti su lauko oru susisiekianti ventiliacijos sistema, atskirta nuo bet kokios kitos gyvenamųjų patalpų dalies.

56.Visi sanitarinių įrengimų paviršiai turi būti lengvai ir veiksmingai valomi. Grindys padengiamos neslidžia danga.

57.24 metrų ir ilgesniuose laivuose visiems žvejams, kurie gyvena patalpose be sanitarinių patogumų, įrengiama bent viena vonia ar dušas arba ir viena, ir kita, vienas tualetas ir viena kriauklė, skirta keturiems ar mažiau asmenų.

SKALBYKLA

58.Prireikus, atsižvelgiant į laivo paskirtį ir tiek, kiek tai aiškiai nenustatyta kitaip, įrengiama drabužių skalbimo ir džiovinimo įranga.

59.24 metrų ir ilgesniuose laivuose įrengiama tinkama drabužių skalbimo, džiovinimo ir lyginimo įranga.

60.45 metrų ir ilgesniuose laivuose tinkama drabužių skalbimo, džiovinimo ir lyginimo įranga turi būti atskiroje patalpoje, atskirtoje nuo miegamųjų, valgyklų ir tualetų; ji turi būti tinkamai vėdinama, šildoma ir joje turi būti įtemptos virvės ar numatytos kitos priemonės drabužiams džiovinti.

PATOGUMAI SERGANTIEMS IR SUŽEISTIEMS ŽVEJAMS

61.Be Direktyva 92/29/EEB nustatytų reikalavimų, prireikus sergančiam ar sužeistam žvejui skiriama atskira kajutė.

62.Vietoj Direktyvos 92/29/EEB 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo taikoma ši nuostata: didesniuose nei 500 bruto registro tonų (BRT) laivuose (kuriuose yra ne mažiau kaip 15 žvejų, dirbančių ilgesniame nei trijų dienų reise) ir 45 metrų ar ilgesniuose laivuose (nesvarbu, kokio dydžio įgula ir kokio ilgio reisas) įrengiamas atskiras skyrius ligoniams, kuriame gali būti skiriamas gydymas. Ši patalpa tinkamai įrengiama ir užtikrinama jos švara.

KITI PATOGUMAI

63.Ne miegamuosiuose, bet patogiai prie jų, įrengiama vieta pasikabinti blogu oru dėvimai aprangai ir kitoms asmeninėms apsaugos priemonėms.

PATALYNĖ, VALGYKLOS ĮRANKIAI IR KITOS NUOSTATOS

64.Visi laive esantys žvejai aprūpinami tinkamais valgymo įrankiais ir patalyne bei kita namų tekstile. Tačiau namų tekstilės kaina gali būti susigrąžinama kaip veiklos sąnaudos, jei taip nustatyta kolektyvinėje ar žvejo darbo sutartyje.

POILSIO PRIEMONĖS

65.Visiems 24 metrų ir ilgesniuose laivuose esantiems žvejams suteikiamos tinkamos poilsio priemonės, patogumai ir paslaugos. Kai įmanoma, poilsio veiklai gali būti naudojamos valgyklos.

RYŠIO PRIEMONĖS

66.Visiems laive esantiems žvejams, kiek įmanoma, sudaroma pagrįsta galimybė naudotis ryšio įranga už pagrįstą mokestį, neviršijantį visos laivo savininko mokamos kainos.

VIRTUVĖ IR MAISTO SANDĖLIAI

67.Laive yra maisto ruošimo įranga. Jei aiškiai nenustatyta kitaip ir jei įmanoma, ši įranga sumontuojama atskiroje virtuvėje.

68.Virtuvė ar maisto ruošimo zona, jei atskira virtuvė neįrengta, turi būti tokio dydžio, kuris atitiktų jos paskirtį, gerai apšviesta, vėdinama ir tinkamai įrengta bei prižiūrima.

69.24 metrų ir ilgesniuose laivuose įrengiama atskira virtuvė.

70.Maistui ruošti virtuvėje naudojami butano ar propano dujų balionai laikomi atvirame denyje, įrengus priedangą nuo išorinių šilumos šaltinių ir išorės poveikio.

71.Įrengiama speciali tinkamos talpos vieta maisto atsargoms laikyti, kuri būtų sausa, vėsi ir gerai vėdinama, kad atsargos nesugestų ir, kai aiškiai nenustatyta kitaip ir kai įmanoma, naudojami šaldytuvai ar kita maisto laikymo žemoje temperatūroje įranga.

72.Laivuose, kurių ilgis tarp statmenų (LBP) 15 metrų arba daugiau, įrengiamas maisto atsargų sandėlis ir šaldytuvas ar kita maisto laikymo žemoje temperatūroje įranga.

MAISTAS IR GERIAMASIS VANDUO

73.Laive, atsižvelgiant į žvejų skaičių ir į reiso pobūdį bei trukmę, turi būti pakankamai maisto ir geriamojo vandens atsargų. Be to, jos turi būti tinkamos atsižvelgiant į jų maistinę vertę, kokybę, kiekį ir įvairovę, taip pat ir į žvejų religinius įsitikinimus ir su maistu susijusią kultūros tradiciją.

74.Kompetentinga institucija gali nustatyti reikalavimus dėl būtinųjų standartų ir laive laikomo maisto bei vandens kiekio.

ŠVARA IR TINKAMOS GYVENIMO SĄLYGOS

75.Gyvenamosiose patalpose palaikoma švara ir tinkamos gyvenimo sąlygos, jose neturi būti laikomi daiktai ir atsargos, kurie nėra jose gyvenančių žmonių asmeninė nuosavybė, ar nėra būtini jų saugumui užtikrinti ar jiems gelbėti.

76.Palaikoma virtuvės ir maisto sandėlių švara.

77.Šiukšlės laikomos uždaruose, sandariuose konteineriuose ir prireikus išnešamos iš maisto ruošimo zonų.

KAPITONO AR JO ĮGALIOTINIO ATLIEKAMI PATIKRINIMAI

78.(a) Kompetentinga institucija reikalauja, kad 24 metrų ir ilgesniuose laivuose kapitonas ar jo įgalioti asmenys dažnai rengtų patikrinimus, kuriais užtikrinama, kad:

i) gyvenamosios patalpos būtų švarios, tinkamos gyventi, saugios ir geros būklės;

ii) jose būtų pakankamai maisto ir vandens atsargų ir

iii) virtuvės ir maisto sandėlių patalpos ir jų įranga būtų švarios ir geros būklės.

(b)Apie tokių patikrinimų rezultatus ir veiksmus, kurių imamasi siekiant pašalinti nustatytus trūkumus, daromi įrašai, su kuriais galima susipažinti.

NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

79.Siekdama be diskriminacijos atsižvelgti į žvejų, kurių religinės ir socialinės tradicijos skirtingos ir savitos, interesus, kompetentinga institucija pasikonsultavusi gali leisti nukrypti nuo šio priedo reikalavimų, jei bendros sąlygos dėl tokio nukrypimo nėra mažiau palankios nei taikant šį priedą sukuriamos sąlygos.