EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 12 15

COM(2016) 797 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems Sąjungos regionams, įgyvendinimo

1.Įvadas

Dėl savo geografinės padėties (atokumo, izoliuotumo, mažumo, sudėtingos topografijos ir klimato) atokiausiems regionams kyla tik jiems būdingų socialinių ir ekonominių problemų, susijusių su maisto ir vartoti arba žemės ūkio produkcijai naudoti būtinų žemės ūkio produktų tiekimu.

Atokiausių regionų padėtis pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Įgyvendinant įvairią politiką nustatytos kelios konkrečios priemonės, kuriomis siekiama mažinti esamas kliūtis, remti ekonominę ir socialinę plėtrą ir padėti naudotis bendrosios rinkos teikiamu pranašumu. Atsižvelgiant į tai, pagal programą POSEI (Specialių priemonių tolimiems ir izoliuotiems regionams programa) įgyvendinamos konkrečios žemės ūkio priemonės.

2.POSEI. Atsiradimas, raida ir dabartinė padėtis

Programa POSEI 1989 m. buvo parengta Prancūzijos užjūrio departamentams (Gvadelupai, Martinikai, Prancūzijos Gvianai, Reunjonui, o nuo 2014 m. ir Majotui); 1991 m. programa pradėta įgyvendinti ir Kanarų salose, Azorų salose bei Madeiroje.

2006 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 247/2006, priimtu 2006 m. sausio 30 d. 1 , sistema buvo gerokai pakeista, kad, taikant programavimo metodą, būtų galima optimizuoti maisto tiekimą ir vietos žemės ūkio produktų gamybą. Vėliau 2006 m. suinteresuotosios valstybės narės Komisijai tvirtinti pateikė išsamias programas.

Šis reglamentas kelis kartus keistas siekiant atsižvelgti į 2006 m. bendro cukraus ir bananų rinkų organizavimo (BRO) peržiūrą 2 , 2009 m. BŽŪP reformos patikrinimą ir kitus tiesioginės pagalbos perkėlimo 2007 ir 2008 m. atvejus 3 .

Kelios programos POSEI nuostatos 2013 m. buvo persvarstytos ir suderintos su Lisabonos sutartimi. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013 buvo priimtas 2013 m. kovo 13 d., deleguotasis ir įgyvendinimo aktai – Komisijos reglamentai (ES) Nr. 179/2014 ir 180/2014 – buvo atitinkamai priimti 2013 m. lapkričio 6 d. ir 2014 m. vasario 20 d. 4 .

Programą POSEI finansuoja Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF). Reglamentu (ES) Nr. 228/2013 kiekvienai valstybei narei nustatoma metinė viršutinė riba, kaip antai Prancūzijos užjūrio departamentams – 278,41 mln. EUR, Kanarų saloms – 268,42 mln. EUR ir Azorų saloms bei Madeirai – 106,21 mln. EUR. 2013 m. bananų sektoriui buvo išskirtinai suteikta vienkartinė papildoma 40 mln. EUR suma.

Atokiausiuose regionuose programa POSEI pakeistos BŽŪP pirmojo ramsčio priemonės, išskyrus tas, kurioms taikoma bendro vaisių bei daržovių, vyno ir bitininkystės produktų rinkų organizavimo tvarka.

Priede pateiktoje 1 diagramoje nurodyti 2006–2014 m. finansiniai valstybių narių asignavimai.

3.Ataskaitos teisinis pagrindas

Reglamento (ES) Nr. 228/2013 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2015 m. birželio 30 d. turi pateikti bendrąją priemonių, kurių buvo imtasi taikant tą programą, poveikio ataskaitą. Taikydama 35 straipsnį 5 Komisija 2013 m. paskelbė viešas konsultacijas; po konsultacijų buvo nuspręsta pradėti 2006–2014 m. programos POSEI išorės vertinimą pagal programą REFIT, kad būtų lengviau rengti įgyvendinimo ataskaitą, kurios reikalaujama 32 straipsnio 2 dalyje, ir kad būtų galima nustatyti, ar sistemos nereikia keisti.

Išorės vertintojas (ADE: Analysis for Economic Decision) šį darbą vykdė nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. Priimant šią Komisijos įgyvendinimo ataskaitą atsižvelgta į šio pagal REFIT atlikto vertinimo (jis bus oficialiai užbaigtas Komisijos tarnyboms parengtus Komisijos tarnybų darbinį dokumentą) rezultatus.

Ši įgyvendinimo ataskaita aprėpia programos taikymą 2006–2014 m.

4.Tikslai, programa ir programavimas

Programa POSEI siekiama padėti pasiekti šiuos Reglamento (ES) Nr. 228/2013 2 straipsnyje išdėstytus tikslus:

·užtikrinti būtiniausių žemės ūkio produktų tiekimą atokiausiems regionams,

·užtikrinti sektorių, skirtų gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijai įvairinti, plėtrą ir

·išsaugoti tradicinės žemės ūkio veiklos plėtrą ir didinti jos konkurencingumą.

Pagal programas buvo įgyvendinamos dviejų kategorijų priemonės – taikoma speciali tiekimo tvarka ir teikiama parama vietos produktams.

Šios priemonės turi atitikti ES teisę ir neprieštarauti bendrai žemės ūkio politikai, taip pat kitų sričių ES politikai.

4.1.Speciali tiekimo tvarka

Numatyta dviejų rūšių parama, kad būtų užtikrintas būtiniausių žmonėms vartoti, perdirbti arba naudoti žemės ūkyje skirtų produktų tiekimas, sumažinant dėl šiems regionams būdingų kliūčių atsirandančias papildomas išlaidas:

·importas iš trečiųjų šalių – tiesiogiai importuojamiems atrinktiems žemės ūkio produktams gali būti netaikomas importo muitas.

·Sąjungos produktų tiekimas – gali būti remiamas Sąjungos produktų tiekimas į atokiausius regionus.

Reglamente (ES) Nr. 228/2013 nustatyta viršutinė specialiai tiekimo tvarkai taikoma riba, kaip antai 72,7 mln. EUR Kanarų saloms, 26,9 mln. EUR Prancūzijos užjūrio departamentams ir 21,2 mln. EUR Azorų saloms bei Madeirai. Produktų, kuriuos galima remti taikant specialią tiekimo tvarką, kiekis nustatomas kasmet, jį nustatant remiamasi konkrečios valstybės narės parengtomis prognozėmis. Specialia tiekimo tvarka negali būti kenkiama vietos gamybai ir jos augimui.

4.2.Parama vietos produkcijai

Vietos produktų rėmimo priemonėmis remiama vietos žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimas ir prekyba jais.

Į POSEI įtrauktos dviejų rūšių vietos produktų rėmimo priemonės:

·priemonės, kuriomis palaikoma tradicinė produkcija, būdinga istoriniams eksporto sektoriams (pvz., bananai Vest Indijoje ir Kanarų salose).

·Priemonės, kuriomis palaikoma produktų, kuriais siekiama įvairinimo, gamyba. Paprastai tie produktai būna skirti vietiniam vartojimui (vaisiai, daržovės ir gyvūninė produkcija).

Išmokoms ūkininkams pagal BŽŪP taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, taigi šios išmokos priklauso nuo to, kaip ūkininkas laikosi ES teisės aktais nustatytų aplinkos apsaugos, viešosios, gyvūnų ir augalų sveikatos taisyklių.

4.3.Valstybių narių atliekamas programavimas

Taikant POSEI, tiek speciali tiekimo tvarka, tiek vietos produktų rėmimo priemonės išsamiai apibrėžiamos individualiose programose. Todėl kiekviena nacionalinė programa yra gana specifinė ir atitinka nacionalinėms institucijoms glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis nustatytus žemės ūkio sektoriaus prioritetus. Šiuos prioritetus galima kasmet koreguoti, kad jie atitiktų pareikštus poreikius, tereikia padaryti programos pakeitimus (Reglamento (ES) Nr. 180/2014 40 straipsnis).

Kasmet iki rugsėjo 30 d. valstybės narės teikia metinę savo ankstesnių metų programos įgyvendinimo ataskaitą (39 straipsnio 1 dalis).

4.3.1.Prancūzijos programa POSEI

Speciali tiekimo tvarka dažniausiai taikoma žemės ūkio prekėms ir vietos gyvūnų pašarų perdirbimo įmonėms bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms (26,9 mln. EUR 2014 m., 10 proc. EŽŪGF POSEI skirtų lėšų). Speciali tiekimo tvarka plačiausiai taikoma Reunjone, po jo eina Gvadelupa ir Martinika.

Vietos gamybos rėmimo priemonės – tai grupė priemonių, kuriomis remiamos įvairios vertės grandinės dalys: parama teikiama i) bananams (129,1 mln. EUR 2014 m.), ii) cukrui, cukranendrėms, romui (74,86 mln. EUR), iii) pasėlių įvairinimo produktams (14 mln. EUR), iv) gyvulininkystės produkcijai (31,55 mln. EUR) ir v) techninei pagalbai (2 mln. EUR). 81,2 proc. EŽŪGF POSEI specialioms tiekimo priemonėms skirto biudžeto teko tradicinei produkcijai (51,3 proc. bananams ir 30 proc. cukranendrėms, cukrui ir romui).

Nuo 2009 m. Prancūzija teikia papildomą nacionalinį finansavimą (40 mln. EUR), tačiau jis teikiamas tik įvairinimo priemonėms, susijusioms su vietos produktų rėmimo priemonėmis.

4.3.2.Ispanijos programa POSEI

Speciali tiekimo tvarka dažniausiai taikoma žemės ūkio produktams, skirtiems perdirbti ir žmonėms vartoti (2014 m. skirta 66,9 mln. EUR, 25 proc. EŽŪGF POSEI skirtų lėšų, tai didžiausias specialios tiekimo tvarkos ir vietos produktų rėmimo priemonių santykis atokiausiuose regionuose). Vertinant pagal specialios tiekimo tvarkos tikslus ir valdymą, ši tvarka iš esmės nesusijusi su vietos produktų rėmimo priemonėmis.

Vietos produktų rėmimo priemones sudaro trys priemonių grupės: parama i) vaisiams ir daržovėms (35,7 mln. EUR), ii) bananams (141,1 mln. EUR) ir iii) gyvūninei produkcijai (24,7 mln. EUR). 72 proc. EŽŪGF POSEI vietos produktų rėmimo priemonėms skirto biudžeto teko tradicinei produkcijai (71 proc. bananams ir 1 proc. eksportuojamiems pomidorams).

Ispanija teikia papildomą nacionalinį finansavimą (vietos produktų rėmimo priemonėms), tačiau jis nuo 46,5 mln. EUR 2009 m. sumažėjo iki 17,3 mln. EUR 2014 m. 6 .

4.3.3.Portugalijos programa POSEI

Portugalijos programą sudaro dvi gana skirtingos paprogramės, viena skirta Azorų saloms (76,7 mln. EUR 2014 m.), kita – Madeirai (29,5 mln. EUR) 7 .

Azorų salose speciali tiekimo tvarka dažniausiai taikoma grūdams ir kitiems šalutiniams produktams, skirtiems salų gyvūnų pašarų pramonei ir gyvulininkystės sektoriui; Madeiroje speciali tiekimo tvarka taip pat daugiausiai taikoma gyvūnų pašarams skirtiems produktams, bet taikymo mastas mažesnis, be to, ji taikoma ir žmonėms vartoti skirtiems produktams. Bendra 2014 m. specialiai tiekimo tvarkai skirta suma buvo 16,32 mln. EUR (15,5 proc. EŽŪGF POSEI skirtų lėšų).

Azorų salų vietos produktų rėmimo priemones sudaro penkios priemonės: parama i) gyvūninei produkcijai (57,04 mln. EUR), ii) vietos kultūriniams augalams (10,71mln. EUR), iii) perdirbimo pramonei (1,18 mln. EUR), iv) prekybai (1,35 mln. EUR) ir v) techninei pagalbai (0,5 mln. EUR). 81,1 proc. EŽŪGF POSEI vietos produktų rėmimo priemonėms skirto biudžeto teko tradicinei produkcijai (pienui ir mėsai).

Madeiros vietos produktų rėmimo priemones sudaro trys priemonės: i) bazinė parama ūkininkams (6,5 mln. EUR), parama ii) žemės ūkio ir gyvulininkystės produkcijos vertės grandinėms (11 mln. EUR) ir iii) prekybai vietos produktais (1,6 mln. EUR). 57 proc. viso EŽŪGF POSEI vietos produktų rėmimo priemonėms skirto biudžeto teko tradicinei produkcijai (bananams ir vynui).

4.3.4.Programų apibendrinimas

Valstybių narių strateginiai sprendimai dėl specialios tiekimo tvarkos ir vietos produktų rėmimo priemonių dalies gana skiriasi, kaip galima matyti iš priede pateiktos 2 diagramos, skirtos specialiai tiekimo tvarkai, ir 3 diagramos, skirtos vietos produktų rėmimo priemonėms.

Azorų salos ir Prancūzijos atokiausi regionai specialią tiekimo tvarką dažniausiai taiko grūdams ir kitiems šalutiniams produktams, skirtiems gyvūnų pašarų sektoriui. Kanarų salos, didžiausią svarbą teikiančios specialiai tiekimo tvarkai (25 proc. POSEI skirtų lėšų), ir Madeira šią tvarką taip pat dažniausiai taiko tiesiogiai žmonėms vartoti skirtiems produktams ir perdirbimo rėmimui.

Visuose atokiausiuose regionuose, taikant vietos produktų rėmimo priemones, didžiausia parama teikiama tradiciniams eksporto sektoriams: 2006–2014 m. ji sudarė 75 proc. bendro vietos produktų rėmimo priemonėms skirto biudžeto. Tuo, kad visą laikotarpį šiems sektoriams skirta didelė paramos dalis, patvirtinama, jog valstybės narės šių sektorių išlaikymui teikia pirmumą. Beveik visai tradicinei produkcijai skiriama parama visą laikotarpį nekito, išskyrus pieną Azorų salose – jam skirta parama padidinta 10 proc. Bendras produktams, kuriais siekiama įvairinimo, skirtas biudžetas daugumoje atokiausių regionų nuo 2014 m. padidėjo 34 proc., išskyrus Kanarų salas (jų biudžetas nekito) ir Madeirą (jos biudžetas sumažėjo).

5.Finansinis įgyvendinimas

Bendras įgyvendinimo lygis – aukštas, kaip matyti iš valstybių narių teikiamų metinių įgyvendinimo ataskaitų: Ispanijoje įgyvendinimo lygis nuo 72 proc. 2006 m. padidėjo iki 99 proc. 2014 m., Prancūzijoje – nuo 86 iki 98 proc., Portugalijoje – nuo 96 proc. 2007 m. iki 98 proc. 2014 m.

Išsamūs 2006–2014 m. finansinio asignavimo lėšų panaudojimo duomenys pateikti priedo 1 lentelėje.

6.Sistemos vertinimas

6.1.Žemės ūkio produktų tiekimo užtikrinimas

POSEI programomis buvo užtikrintas atokiausių regionų specialiai atrinktų produktų tiekimas, neviršijant specialiai tiekimo tvarkai skirto biudžeto ribų, ir sumažintos papildomos sąnaudos. Per apžvelgiamą laikotarpį valstybių narių parengtas prognozuojamas tiekimo, taikant specialią tiekimo tvarką, balansas buvo beveik visas panaudotas produktams, tiekiamiems iš Sąjungos, o ne iš trečiųjų šalių, išskyrus Kanarų salas ir, kiek mažesniu mastu, Madeirą. Iš atlikto grūdų ir pieno miltelių atvejo tyrimo matyti, kad dėl paramos, teikiamos taikant specialią tiekimo tvarką, papildomos sąnaudos, patiriamos dėl itin didelio atokumo, sumažėja 45–80 proc.

6.2.Specialios tiekimo tvarkos ir vietos produktų rėmimo priemonių derėjimas

Apskritai speciali tiekimo tvarka ir vietos produktų rėmimo priemonės taikytos darniai. Beveik visais atvejais produktai, kuriems taikyta speciali tiekimo tvarka, skyrėsi nuo produktų, kuriems taikytos vietos produktų rėmimo priemonės. Taigi, jie tarpusavyje nekonkuruoja. Keliais atvejais konkurencijos galbūt būta (tai pasakytina apie mėsą Kanarų salose) – vietos produktams, kuriems taikytos vietos produktų rėmimo priemonės, teikta didesnė parama nei produktams, kuriems taikyta speciali tiekimo tvarka.

6.3.Žemės ūkio veiklos išlaikymas

Dėl POSEI paramos beveik visuose sektoriuose buvo lengviau išlaikyti žemės ūkio gamybos veiklą, t. y. jos mastą, plotus ir, kiek mažiau, ūkininkų skaičių, ir užtikrinti apytikriai 140 000 asmenų užimtumą bei 123 000 MDV 8 visoje visų atokiausių regionų vertės grandinėje. Taip pat teikta didelė pajamų parama.

Programomis veiksmingai patenkinti beveik visi (o gal ir visi) konkretūs viso laikotarpio poreikiai, net jeigu tos priemonės, atsižvelgiant į poreikių rūšį ir gamybos veiklai skirtą biudžeto dalį, vieniems regionams pritaikytos geriau nei kitiems. Pagal POSEI teikiama parama jos gavėjams buvo paskirstyta labai nevienodai, tačiau tai galima paaiškinti seniai susiklosčiusia tradicine žemės ūkio struktūra.

Atrodo, kad pagal POSEI teikiamos paramos poveikis konkurencingumo didinimui yra ribotas, nes parama pirmiausia siekiama mažinti veiklos sąnaudas. Tačiau kitomis paramos priemonėmis, visų pirma Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) priemonėmis, remiami veiksmais, kuriais siekiama didinti susijusių žemės ūkio sektorių konkurencingumą.

6.3.1.Tradicinė produkcija

Taikant POSEI padėta išlaikyti keturių atokiausių regionų bananų sektoriaus produkciją. Ši sritis išliko stabili Martinikoje ir Madeiroje, o Gvadelupoje didėjo 3,2 proc. per metus. Produkcijos kiekis buvo stabilus Kanarų salose ir Madeiroje, o Martinikoje ir Gvadelupoje per metus didėjo atitinkamai 4,3 ir 8,6 proc. Buvo stengiamasi mažinti gamybos sąnaudas ir skatinti laikytis kokybės standartų, vykdyti rinkodaros strategiją ir naudoti ženklinimą (pvz. „Plátano de Canarias“, „banane française“). Be to, buvo stengiamasi mažinti naudojamą pesticidų kiekį, pvz., Vest Indijoje įgyvendinant tvariai auginamų bananų planą (angl. Plan for Sustainable Bananas). Šiam sektoriui aktualios dabar vykstančios ir ateityje vyksiančios derybos su trečiosiomis šalimis, daugiausia su Lotynų Amerika, dėl galimybės patekti į Sąjungos rinkas ir tiekti regionuose, kuriuose darbo jėga ne tokia brangi, auginamus bananus, kuriems būtų taikomi lengvatiniai muitų tarifai.

Cukraus sektoriuje pagal POSEI teikiama parama padėta išlaikyti gamybą ir dirbamosios žemės plotus. Per apžvelgiamą laikotarpį gamintojų skaičius sumažėjo, tačiau vidutinis ūkių dydis išaugo. Pagal programą POSEI paprastai remiamos gamintojams mokamos cukranendrių kainos, o kaimo plėtros programomis ir mokslinių tyrimų veikla sprendžiami su konkurencingumu susiję klausimai (pvz., susiję su atsodinimu, naujų rūšių plėtojimu ir ūkininkavimo patirtimi). Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad, tuose ūkiuose plėtojant papildomą žemės ūkio veiklą, be galo svarbu išlaikyti cukranendres, atsižvelgiant į šios produkcijos socialinį ir ekonominį poveikį, ypač Gvadelupoje ir Reunjone. Sektoriuje nerimaujama dėl to, kad 2017 m. bus baigtos taikyti cukraus kvotos, taip pat dėl dabar vykstančių derybų su trečiosiomis šalimis dėl tam tikrų rūšių cukraus, gaminamo ir atokiausiuose regionuose, patekimo į Sąjungos rinką.

Kanarų salose labai sumažėjo eksportuojamų pomidorų auginimo vietų plotas, t. y. nuo 2 478 ha 2006 m. iki 787 ha 2014 m., nepaisant to, kad 2009 m. pradėtas įgyvendinti restruktūrizavimo planas. Dėl konkurencijos, kurią kelia produkcija iš Maroko, žemyninės Ispanijos ir nauja produkcija iš Šiaurės bei Vidurio Europos, šis sektorius neteko savo pagrindinio santykinio pranašumo, turėto žiemos mėnesiais daug eksportuojant į Europos rinkas. Aiškiai matyti, kad rinkos dalis sumažėjo. Neseniai, 2016 m., buvo pradėtas įgyvendinti naujas planas, kuriuo siekiama išlaikyti esamus plotus ir gamybą.

Taikant POSEI Azorų salose padėta išlaikyti pieno gamybą. Nors bendras ūkių, kurių specializacija – pieno gamyba, skaičius mažėja (-3 proc. per metus), tas mažėjimas ne toks didelis kaip Europos Sąjungoje (-5 proc.). Nepaisant to, kad pieno ūkių mažėja, gamyba išaugo, pirmiausia dėl to, kad ūkiuose padidėjo vidutinis karvių skaičius. Vietos šviežio pieno kaina, nustatyta vyriausybės priemonėmis, gana maža, ją būtų galima didinti pranašumu laikant pieno kokybę ar regiono įvaizdį. Sektoriuje labai nerimaujama dėl padarinių 2015 m. nustojus taikyti pieno kvotas.

Taikant POSEI taip pat padėta Azorų salose išlaikyti mėsos sektorių, o šis tradiciškai labai susijęs su pieno gaminių gamyba; per pastaruosius kelerius šio laikotarpio metus gamybos apimtis išaugo. Nuo 1999 m. jautienos gamybai skirti plotai padidėjo daugiau nei dvigubai, gyvūnų skaičius jautienos sektoriuje taip pat didėja.

Per apžvelgiamą laikotarpį Madeiros vyno sektoriaus padėtis beveik nekito – tiek vertinant pagal pagaminamą kiekį, tiek pagal dirbamos žemės plotą (-1,1 proc.).

6.3.2.Produkcijos įvairinimas

Per apžvelgiamą laikotarpį remiamos produkcijos, kuria siekiama įvairinti gyvulininkystės ir augalininkystės produktus, lygis stabilizavosi (pagal mastą), tačiau buvo kelios išimtys – paukštiena Gvadelupoje, vaisiai ir daržovės Martinikoje, kiauliena ir jautiena Madeiroje, taip pat vyno sektorius.

Vietos produkcija, kuria siekiama įvairinimo, sudarė 20–40 proc. (maksimalus dydis) mėsos ir pieno produktų (bet 70–100 proc., vertinant tik pagal šviežius produktus) ir apie 40 proc. vaisių ir daržovių (bet beveik 80 proc. Reunjone ir per 90 proc. Gvianoje) poreikio. Apskritai, vietos produkcijos, kuria siekiama įvairinimo, lygis per apžvelgiamą laikotarpį išliko nepakitęs vertinant pagal beveik visus produktus.

Įvairios paramos priemonės, visų pirma perdirbimo ir prekybos, taikytos visoje vertės grandinėje. Prancūzijos atokiausiuose regionuose ir Madeiroje priemonių, kuriomis remiamas perdirbimas ir vietos prekyba, dalis gerokai didesnė už paramos produkcijai dalį. Kanarų ir Azorų salose daugiau paramos skirta produkcijai. Atrodo, kad vietos produkcijai tam tikras spaudimas buvo daromas dėl pigaus importo, ypač gyvulininkystės produkcijai dėl šaldytos mėsos importo arba vaisių ir daržovių auginimui Martinikoje, Gvadelupoje ir Kanarų salose. Visuose atokiausiuose regionuose buvo sudėtinga pasiekti, kad gamintojų organizacijos būtų veiklios ir kad būtų taikomos perdirbimo priemonės, taip pat buvo sunku užtikrinti, kad būtų nustatyta prekybos vieta vietos produkcijai vietos rinkoje parduoti, nes buvo juntama stipri pigesnių importuojamų produktų konkurencija.

6.4.Indėlis siekiant BŽŪP tikslų

POSEI programomis padėta siekti bendrų BŽŪP tikslų. Dėl pagal POSEI teikiamos paramos beveik visuose sektoriuose buvo lengviau išlaikyti produkcijos lygį, taigi buvo stabiliai ir nemenkai remiamos ūkininkų pajamos, taigi ir perspektyvi maisto gamyba. Keliuose atokiausiuose regionuose tvarus valdymas iš esmės užtikrinamas taikant kompleksinės paramos reikalavimus, o tai lemia tvarią ūkininkavimo patirtį. Pagal programas POSEI visų pirma remiama gamybos veikla atokesnėse vietovėse ir padedama užtikrinti subalansuotą teritorinę plėtrą.

POSEI programos ir kaimo plėtros programos yra glaudžiai ir darniai susijusios. Tai labai svarbu siekiant BŽŪP tikslų, nes abiejų rūšių parama labai priklauso viena nuo kitos. Nustatyta keletas POSEI ir kaimo plėtros programų sinergijos atvejų (pagal kaimo plėtros programas remiamas mokymas, jaunų ūkininkų įsikūrimas ir investicijos, pagal POSEI remiama produkcija). POSEI taip pat labai suderinta su nacionaline parama, kitomis BŽŪP priemonėmis (vyno, vaisių ir daržovių) bei Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) programomis. Tačiau būtų galima geriau papildyti veiksmus, vykdomus taikant bendro vaisių ir daržovių rinkų organizavimo tvarką.

6.5.Programos POSEI aktualumas

Buvo atlikta analizė, kuria siekta įvertinti, kiek dabar taikomomis BŽŪP priemonėmis (2013 m. BŽŪP reforma nustatyta bazinės išmokos sistema) pajėgiama patenkinti konkrečius atokiausių regionų poreikius. Iš analizės matyti, kad dabar taikomomis BŽŪP priemonėmis būtų patenkinti ne visi atokiausių regionų poreikiai. Kyla rizika, kad, netaikant specialios programos POSEI, būtų atsisakyta tam tikros produkcijos ir tai galbūt turėtų neigiamą poveikį tam tikrų konkrečių poreikių, pvz., susijusių su užimtumu, aplinkos apsaugos klausimais ar atokiausių regionų teritoriniais aspektais, tenkinimui.

6.6.ES pridėtinė vertė

Kaip minėta 6.5 skirsnyje, dabar taikomos BŽŪP priemonės ne visiškai pritaikytos atokiausiems regionams, o programa POSEI parengta taip, kad būtų galima įveikti Sutarties 349 straipsnyje nurodytus sunkumus, visų pirma taikant programavimo principą, nes jį taikant problemas galima spręsti skubiai, pagalbą pritaikant konkrečioms aplinkybėms.

Politikos lygmeniu ES pridėtinė vertė iš esmės vertinama teigiamai, t. y. ES lygmeniu pripažįstama, kad atokiausiems regionams kyla didžiulių jiems visiems būdingų kliūčių ir dėl to reikia konkrečių priemonių, kaip nustatyta Sutarties 349 straipsnyje. POSEI taip pat vertinga tuo, kad reikalaujama vykdyti su kokybe ir aplinka susijusius reikalavimus. Vertinant programų rengimo ir įgyvendinimo lygmeniu, taip pat įrodyta, kad rezultatai teigiami – valstybėms narėms suteikta galimybių pačioms lanksčiai apibrėžti savo programas pagal savo specifinius poreikius, kartu padedant siekti bendrų visuotinių tikslų ir užtikrinti įvairių programų darną. Šia programa taip pat padedama puoselėti labiau rezultatais grindžiamo valdymo kultūrą.

6.7.Programos administravimas ir valdymas

POSEI programų administravimas ir valdymas laikui bėgant pagerėjo, visų pirma šį pagerėjimą lėmė tai, kad Reglamentu (ES) Nr. 180/2014 buvo supaprastintas priemonių keitimas. Metinės įgyvendinimo ataskaitos, kuriose pateikiami ir su reguliavimo tikslais susiję rodikliai, taip pat geriau rengiamos, ypač pastaruosius kelerius metus, net jei dar esama skirtumų tarp tam tikrų atokiausių regionų (skiriasi forma, laiko eilutė, produktų grupės ir pan.). Išplėtojus elektroninę valdymo sistemą, sumažėjo administracinė našta, visų pirma tai pasakytina apie specialią tiekimo tvarką.

Tačiau programoje turėtų būti išsamiau nurodyta kiekvienam produkcijos sektoriui taikoma strategija, atitinkanti visas kiekvienam atokiausiam regionui būdingas aplinkybes, taip pat labiau išplėtoti konkretūs metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateiktini rodikliai. Taip pat reikėtų aiškiau nurodyti, kokia informacija turėtų būti pateikiama metinėje įgyvendinimo ataskaitoje, kaip nurodyta šio reglamento 39 straipsnio 1 dalyje, ir ši veikla turėtų būti supaprastinta, kad būtų lengviau rengti ataskaitą.

6.8.Bendras veiksmingumas

Taikant POSEI programas tiesiogiai šalinami visi Sutarties 349 straipsnyje apibrėžti atokiausiems regionams kylantys sunkumai, nes labai remiamos ūkininkų pajamos.

Dėl atokumo ir izoliuotumo patiriamos didesnės transporto sąnaudos tiesiogiai mažinamos teikiant paramą, t. y. taikant specialią tiekimo tvarką. Be to, ir pačiuose atokiausiose regionuose yra atokių vietų ar salų, ir joms labai svarbu, kad būtų taikomos vietos produktų rėmimo priemonės, nes taip tos vietos ir salos gali išlaikyti žemės ūkio veiklą ir viso sektoriaus gyvybingumą.

Dėl sudėtingos topografijos ne visą žemę galima naudoti žemės ūkio tikslais, tai reiškia, kad žemės ūkio valdos būna mažesnės, o gamybos sąnaudos didesnės, todėl masto ekonomiją pasiekti sunkiau. Teritorijos yra mažos, todėl trūksta ariamosios žemės. Kai kuriems atokiausiems regionams būdingi pavojingi meteorologiniai reiškiniai, darantys neigiamą poveikį žemės ūkio produkcijai. POSEI itin pritaikyta šalinti tris pastaruosius sunkumus, nes pagal programą pirmiausia teikiama susietoji parama vietos gamintojams, taip pat tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis stiprinama visa vertės grandinė. Be to, programą galima greitai iš dalies pakeisti, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės.

Šių programų poveikį sustiprina ir sinergija bei papildomumas, visų pirma tai pasakytina apie kaimo plėtros programas ir nacionalinę paramą.

7.Rekomendacijos

7.1.Siūlomi ES reglamento pakeitimai

Atsižvelgiant į 6 dalyje aprašytą programos vertinimą, nemanoma, kad reikėtų keisti pagrindinį reglamentą, t. y. Reglamentą (ES) Nr. 228/2013.

Kaip nurodyta 6.7 punkte, reikėtų iš dalies keisti įgyvendinimo reglamentą, t. y. Reglamentą (ES) Nr. 180/2014, ir aiškiau išdėstyti bei supaprastinti 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacijos, pateiktinos metinėje ataskaitoje, sąrašą, taip supaprastinant ataskaitos rengimą.

7.2.Rekomendacijos valstybėms narėms

Valstybės narės turėtų savo programoje pateikti aiškesnę strategiją, pabrėžti bendruosius tikslus ir, pasirinkusios tinkamus rodiklius, skaičiais nurodyti konkrečius tikslus. Šioje strategijoje turėtų būti i) pabrėžtas kiekvieno atokiausio regiono žemės ūkio ir ūkių struktūros specifiškumas, ii) nurodytas indėlis siekiant BŽŪP tikslų, visų pirma, užtikrinant tvarią produkciją, ir iii) paaiškintas specialios tiekimo tvarkos ir vietos produktų rėmimo priemonių, taip pat POSEI, nacionalinės pagalbos ir BRO (ypač vaisių ir daržovių rinkų) tarpusavio papildomumas.

Dar labiau padidinus derėjimą su kaimo plėtros programomis, taip pat turėtų būti skatinamas konkurencingumas.

Valstybės narės turėtų itin rūpestingai skirstyti paramą kelių atokiausių regionų įvairių rūšių ūkiams ar sektoriams, kad būtų mažinami paramos gavėjų ir sektorių pajamų skirtumai ir kuo geriau tenkinami specifiniai poreikiai.

Valstybės narės turėtų dar labiau plėtoti tvaraus ūkininkavimo patirtį, taip pat ir didindamos ne kaina grindžiamą konkurencingumą 9 ; tai apima labai įvairius dalykus – produktų kokybę (ekologiška produkcija ar kitoks ženklinimas ir sertifikavimas), atitinkamos technologinės pažangos taikymą, aplinkos reikalavimų laikymąsi ir pan. Galėtų būti labiau išplėtotas produktų (rudojo cukraus, tvariai auginamų bananų, šviežio pieno, saugomą kilmės vietos nuorodą turinčio vyno ir kt.) diferencijavimas, sudarant galimybes konkuruoti ne kaina. Būtų galima aktyviau su kitais atokiausiais regionais keistis gerosios patirties pavyzdžiais.

Reikėtų teikti geriau parengtas ataskaitas, visų pirma reikėtų geriau vertinti tikslų laikymąsi, įskaitant specialią tiekimo tvarką, ir geriau aprašyti žemės ūkio sektoriaus padėtį bei jos pokyčius, įskaitant kainų stebėseną ir konkurencinę vietos gamintojų padėtį importo atžvilgiu. Turėtų būti geriau nurodomi veiklos rodikliai.

Valstybės narės turėtų pateikti daugiau informacijos apie nacionalinę paramą, suteiktą pagal Reglamento (ES) Nr. 228/2013 23 straipsnį. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti faktinį papildomos nacionalinės paramos (23 straipsnio 2 dalis) išmokėjimą, visų pirma tais atvejais, kai šiai paramai tenka didelė procentinė viso finansavimo dalis.

8.Išvados

Apskritai POSEI programos 2006–2014 m. įgyvendintos gana veiksmingai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jomis pavyko pašalinti konkrečius žemės ūkio sektoriuje kylančius sunkumus, susijusius su specifine geografine atokiausio regiono vietove, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje: taikant specialią tiekimo tvarką, atokiausiuose regionuose buvo sumažintas remiamų produktų kainų skirtumas, palyginti su žemynine dalimi, o dėl vietos produktų rėmimo priemonių buvo lengviau išlaikyti su žemės ūkio produkcija susijusią veiklą. Programa POSEI labai svarbi tuose regionuose siekiant išlaikyti tradicinę produkciją ir produkciją, kuria siekiama įvairinimo, ir užtikrinti pakankamą žemės ūkio produktų tiekimą.

POSEI atitinka naujuosius BŽŪP tikslus, tačiau jos nereikėtų pakeisti naujomis 2013 m. BŽŪP taisyklėmis (dėl tiesioginių išmokų). Apskritai, rizika, kad bus atsisakyta gamybos, gali turėti neigiamą poveikį atokiausių regionų užimtumui, aplinkos klausimams ir (arba) teritoriniam aspektui.

Todėl rekomenduojama, kad toliau galiotų dabar galiojantis pagrindinis reglamentas. Įgyvendinimo reglamentas turėtų būti iš dalies keičiamas, kad būtų aiškiau išdėstyti ir supaprastinti programos ataskaitų teikimo reikalavimai. Be to, valstybės narės turėtų atsižvelgti į šios ataskaitos rezultatus ir rekomendacijas, ir savo programas pakeisti taip, kad priemonės būtų taikomos dar veiksmingiau, programos rengiamos geriau ir būtų geriau papildoma kita BŽŪP parama, visų pirma skirta vietos produkcijos konkurencingumui didinti.

Priedas. Finansinio asignavimo paskirstymas ir specialios tiekimo tvarkos išskirstymas pagal galutinio naudojimo rūšį.

(1) OL L 49, 2006 2 21.

(2) Dėl to finansiniams asignavimams taikyta ne bendro cukraus ir bananų rinkų organizavimo tvarka, bet Reglamentas (ES) Nr. 247/2006.

(3) – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 318/2006 (OL L 58, 2006 2 28, p. 1–31) (cukraus sektoriaus reforma), – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2013/2006 (OL L 384, 2006 12 29, p. 13–19) (bananų sektoriaus reforma), – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1276/2007 (OL L 284, 2007 10 30, p. 11–13) (2007 m. viršutinė biudžeto riba), – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 674/2008 (OL L 189, 2008 7 17, p. 5–13) (2008 m. viršutinė biudžeto riba),  – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16–99) (reformos patikrinimas).

(4) OL L 78, 2013 3 20; deleguotais ir įgyvendinimo aktas: OL L 63, 2014 3 4.

(5) Jame reikalaujama, kad jo tvarka, atsižvelgiant į bendrą tos tvarkos veiksmingumą ir naują BŽŪP politikos sistemą, būtų peržiūrėta.

(6) Atrodo, kad šį sumažėjimas paveikė kelis sektorius (eksportuojamų pomidorų, gyvulininkystės produkcijos), kuriems skiriama didelė procentinė nacionalinės paramos pagal POSEI dalis.

(7) 106,21 mln. EUR sumą abiem paprogramėms paskirstė nacionalinės institucijos.

(8) MDV – metinis darbo vienetas.

(9)

Ne kaina grindžiamas arba struktūrinis konkurencingumas – tai gebėjimas produktus ir (arba) paslaugas išskirti ne pagal kainą, bet pagal kitokį konkurencinį pranašumą. Tokių rūšių konkurencinis pranašumas formuojamas vartotojams padedant geriau suvokti, kas tiekiama.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 12 15

COM(2016) 797 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR
TARYBAI

dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems Sąjungos regionams, įgyvendinimo

PRIEDAS

1 lentelė. Finansinis asignavimas ir įgyvendinimas valstybėse narėse 2006–2014 m. (šaltinis – ADE duomenys, paremti metine įgyvendinimo ataskaita; nedidelius atitinkamų biudžeto eilučių finansinių įvykdymo duomenų skirtumus būtų galima paaiškinti įvairiomis priežastimis, pavyzdžiui, tuo, kad galbūt buvo susigrąžintos nedidelės sumos, vėluotos išmokos, taikyta finansinė drausmė, atlikta užskaita, buvo nagrinėjami ginčai, taikytos papildomos kontrolės priemonės ir kt.).

* 2006 m. nevykdyta

mln. EUR

□ Ispanijos POSEI □ Prancūzijos POSEI □ Portugalijos POSEI

1 diagrama. Finansiniai asignavimai įvairioms paramos programoms, mln. EUR (šaltinis – ADE duomenys, paremti metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis)

Madeira Azorų salos Kanarų salos Iš viso 4 Prancūzijos atokiausiems regionams

□ naudoti žemės ūkyje skirti produktai □ maisto perdirbimui □ žmonėms vartoti

2 diagrama. Skirtas kiekis tonomis, taikant specialią tiekimo tvarką, ir pasiskirstymas pagal atokiausius regionus ir pagal galutinio panaudojimo rūšį. Laikotarpio pradžios ir pabaigos duomenų palyginimas (kt) (šaltinis – ADE duomenys, paremti metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis)

mln. EUR

        Prancūzija     Ispanija         Portugalija

□ Tradiciniams sektoriams taikomos vietos žemės ūkio produktų rėmimo priemonės □ Sektoriai, kuriais siekiama įvairinimo □ Speciali tiekimo tvarka □ Bazinė parama ūkininkams

3 diagrama. 2014 m. pagal programą POSEI skirtų finansinių asignavimų pasiskirstymas valstybių narių lygmeniu pagal tikslą, mln. EUR (šaltinis – ADE duomenys, paremti metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis)