Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016DC0744

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Direktyvos (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, taikymo

COM/2016/0744 final

Briuselis, 2016 11 29

COM(2016) 744 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Direktyvos (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, taikymo


Turinys

1.Įvadas

2.Pagrindiniai faktai

3.TIM direktyvos taikymo srities išplėtimo galimybė

4.TIM direktyvos poveikis kelių eismo saugumui

5.Automatinis kelių eismo taisyklių vykdymo užtikrinimas

6.Tolesnių procedūrų taikymas nesumokėjus piniginės nuobaudos

7.Kelių eismo taisyklių suderinimo galimybė

8.Transporto priemonių registracijos duomenų mainų vykdymas

9.Išvados

1.Įvadas

Pagal Direktyvos 2015/413/ES, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus 1 (toliau – Tarpvalstybinių informacijos mainų (TIM) direktyva), 11 straipsnį Komisija įpareigota vertinti konkrečius direktyvos taikymo valstybėse narėse aspektus ir iki 2016 m. lapkričio 7 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Šia išorės vertinimo tyrimu 2 paremta ataskaita vykdomas minėtas įpareigojimas.

Prie ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (vertinime) 3 papildomai vertinama, ar TIM direktyva:

veiksmingai ir efektyviai padeda siekti joje nustatytų tikslų – gerinti kelių eismo saugumą ir sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti tarpvalstybinį sankcijų už kelių eismo taisyklių pažeidimus vykdymą;

aktuali nustatytų reikmių požiūriu;

nuosekli ir dera su kitų sričių ES politika;

padeda ES lygmeniu kurti pridėtinę vertę;

daro tvarų poveikį.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis vertinimas atliktas praėjus mažiau kaip 18 mėn. nuo direktyvos taikymo daugumoje valstybių narių pradžios, – tiek laiko nepakanka, kad būtų galima surikti pakankamai duomenų ir kitų įrodymų siekiant išsamiai įvertinti visą direktyvos poveikį. Visgi iš esamų duomenų ir įrodymų jau galima nustatyti keletą naudingų pradinių rodiklių, susijusių su direktyvos taikymo ir jos poveikio aspektais.

2.Pagrindiniai faktai

Direktyva 2011/82/ES, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus 4 , priimta remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 87 straipsnio 2 dalimi, t. y. policijos bendradarbiavimo teisiniu pagrindu; juo remdamosi Jungtinė Karalystė (JK), Danija ir Airija nusprendė šios direktyvos netaikyti. 2014 m. gegužės 6 d. Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-43/12 5 Direktyva 2011/82/ES panaikinta remiantis tuo, kad ji negalėjo būti teisėtai priimta remiantis policijos bendradarbiavimo teisiniu pagrindu; direktyva turėjo būti priimta remiantis transporto teisiniu pagrindu (Europos bendrijos steigimo sutarties 71 straipsnio 1 dalies c punktu, dabar – SESV 91 straipsniu), kaip iš pradžių siūlė Komisija. Teisingumo Teismo sprendimu Direktyva 2011/82/ES palikta galioti ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Remiantis pakeistu teisiniu pagrindu, 2015 m. kovo mėn. priimta nauja Direktyva 2015/413/ES; panaikintos direktyvos turinys nepakeistas ir naująją direktyvą numatyta taikyti visoms valstybėms narėms.

TIM direktyva siekiama užtikrinti visų kelių eismo dalyvių aukšto lygio apsaugą – sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir taip sudarant palankesnes sąlygas užtikrinti sankcijų už pažeidimus, transporto priemone padarytus kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje ji registruota, vykdymą.

TIM direktyvoje numatyta, kad bus naudojamasi elektronine informacine sistema, kurią taikydamos ES valstybės narės galės atlikti automatinę transporto priemonių registracijos duomenų paiešką, kad galėtų nustatyti transporto priemonės, kuria padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, savininko (valdytojo) tapatybę. Direktyvoje reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė paskirtų nacionalinę ryšių palaikymo instituciją, atsakingą už leidimo atlikti paiešką informacinėje sistemoje pagal visą atitinkamos transporto priemonės registracijos numerį suteikimą kitų valstybių narių nacionalinėms ryšių palaikymo institucijoms (4 straipsnis). Visi asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal Direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7 straipsnis) 6 .

Nustačiusi transporto priemonės savininko (valdytojo) arba asmens, įtariamo padarius kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, tapatybę, valstybė narė, kurioje padarytas tas pažeidimas, sprendžia, ar pradėti tolesnę procedūrą. TIM direktyvoje konkrečiai nurodyta, kaip turi būti atitinkamam asmeniui pranešta apie pažeidimą, ir pateiktas (neprivalomas) rašto, kuris turi būti išsiųstas, šablonas. Šis raštas turi būti parašytas ta pačia kalba, kuria parengtas transporto priemonės registracijos dokumentas, arba viena iš valstybės narės, kurioje įregistruota transporto priemonė, valstybinių kalbų.

Tarpvalstybinio sankcijų už kelių eismo taisyklių pažeidimus vykdymo užtikrinimo procedūrą sudaro šie pagrindiniai etapai:

1)nustatytas pažeidimas;

2)nustatyti pažeidimo aspektai;

3)nustatyta transporto priemonės savininko, valdytojo arba vairuotojo tapatybė;

4)surinkti įrodymai;

5)jei valstybė narė, kurioje padarytas pažeidimas, nusprendžia pradėti tolesnę procedūrą, policija arba kita atitinkama institucija pateikia įtariamam pažeidėjui pranešimą apie nuobaudą ir (arba) informacinį raštą;

6)įtariamas pažeidėjas sumoka nuobaudą (arba nustato tikrojo pažeidėjo tapatybę ir tuomet kartojamas 5 etapas, arba jis pateikia skundą);

7)jei nuobauda nesumokama ir jei valstybė narė, kurioje padarytas pažeidimas, nusprendžia pradėti tolesnę procedūrą, tos valstybės narės administracinis teismas arba baudžiamasis teismas priima galutinį sprendimą;

8)valstybė narė, kuriai pranešta apie sprendimą, jį (galbūt) pripažįsta ir užtikrina sankcijos vykdymą.

TIM direktyvos vaidmuo nepaprastai svarbus tik 3 ir 5 etapuose. Tais atvejais, kai pažeidėjas atsisako sumokėti piniginę nuobaudą, gali būti taikomas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 .

3.TIM direktyvos taikymo srities išplėtimo galimybė

Gali būti laikoma, jog TIM direktyvos taikymo sritis yra tinkama, kadangi ji apima aštuonis svarbiausius kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Tokie pažeidimai, kaip antai leidžiamo greičio viršijimas, važiavimas neprisisegus saugos diržu, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir naudojimasis ryšių įrenginiais (jie atitraukia dėmesį), kelia didžiausią grėsmę kelių eismo saugumui ir dažnai juos padaro vairuotojai, kurie yra nenuolatiniai gyventojai. Elektroninės informacijos mainų sistemos poreikis mažiau akivaizdus, jei, siekiant nustatyti pažeidimą, transporto priemonę reikia sustabdyti – tuomet pažeidėjo tapatybė nustatoma vietoje 8 . Tai pasakytina apie vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir vairavimą apsvaigus nuo narkotikų – šiais atvejais vairuotojas privalo atlikti alkoholio arba narkotikų vartojimo testą. Tačiau, atsižvelgiant į konkretų tikslą didinti piliečių informuotumą apie kelių eismo taisykles ir sankcijų taikymą valstybėse narėse, manoma, kad šiems pažeidimams – vairavimui apsvaigus nuo alkoholio ir vairavimui apsvaigus nuo narkotikų – direktyvą ir toliau tikslinga taikyti.

Kai kurie suinteresuotieji subjektai, įskaitant valstybių narių institucijas, pritartų tam, kad į TIM direktyvos taikymo sritį būtų įtraukta kitų pažeidimų. Pavyzdžiui, tai būtų tokie pažeidimai, kaip: pakankamo atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės nesilaikymas; pavojingas lenkimas; transporto priemonės statymas draudžiamoje vietoje arba pavojingas jos statymas (teoriškai tai būtų galima nustatyti automatiškai, tačiau daugelyje valstybių narių to padaryti neįmanoma); rinkliavų mokėjimo tvarkos pažeidimai; įtraukus šiuos pažeidimus į direktyvos taikymo sritį, būtų lengviau užtikrinti tarpvalstybinį sankcijų už rinkliavos nesumokėjimą vykdymą, ypač jei yra įdiegtos laisvo srauto mikrobangų arba palydovinio ryšio sistemos 9 .

Kadangi vis daugiau naudojamasi automatine patikros įranga, galbūt vertėtų apsvarstyti galimybę į direktyvos taikymo sritį įtraukti tokius pažeidimus kaip pakankamo atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės nesilaikymas, pavojingas lenkimas ir pavojingas transporto priemonės statymas. Tačiau, kalbant apie rinkliavų mokėjimo tvarkos pažeidimų įtraukimą, kyla abejonių dėl direktyvos nuostatų derėjimo tarpusavyje ir su kitų teisės aktų nuostatomis, kadangi transporto teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi kelių mokesčiai ir rinkliavos, skiriasi nuo transporto teisinio pagrindo, kuriuo remiantis užtikrinamas kelių eismo saugumas, ir pagrindinis šių mokesčių ir rinkliavų nustatymo tikslas – valstybėse narėse panaikinti transporto įmonių konkurencijos iškraipymus. Tas pats pasakytina kalbant apie transporto priemonės statymą draudžiamoje vietoje, siejamą su savivaldybių nustatytų rinkliavų arba mokesčių nemokėjimu, ir apie kitokius su kelių eismo saugumu nesusijusios savivaldybių nustatytos tvarkos pažeidimus.

4.TIM direktyvos poveikis kelių eismo saugumui

Manoma, kad TIM direktyva padės užtikrinti geresnį valstybių narių institucijų gebėjimą nustatyti pažeidėjų, kurie yra nenuolatiniai gyventojai, tapatybę ir didinti kelių eismo dalyvių, kurie yra nenuolatiniai gyventojai, informuotumą apie kitose valstybėse narėse galiojančias kelių eismo taisykles. Tai turėtų padaryti atgrasomąjį poveikį kelių eismo dalyviams, kurie yra nenuolatiniai gyventojai, ir dėl to būtų geriau laikomasi taisyklių. Užtikrinus geresnį taisyklių laikymąsi, t. y. geresnę elgseną ir mažesnį skaičių pažeidimų, turėtų sumažėti žūstančiųjų keliuose ir eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonių, skaičius.

Informacijos apie tai, kiek kelių eismo dalyviai išmano kitose valstybėse narėse galiojančias kelių eismo taisykles, nėra surinkta. Per Komisijos surengtas atviras viešas konsultacijas gauta nedaug kelių eismo dalyvių atsakymų, taigi neįmanoma padaryti išvadų dėl informacijos apie galiojančias kelių eismo taisykles, kuri teikiama pagal TIM direktyvos 8 straipsnį. Be to, kadangi nėra nustatyta informuotumo didinimo priemonių poveikio kelių eismo dalyvių elgsenai teorinio vertinimo metodo, neįmanoma pateikti jokių pagrįstų išvadų dėl galimo TIM direktyvos poveikio piliečių informuotumui apie kitose valstybėse narėse galiojančias eismo taisykles. Nepaisant to, apskritai pripažįstama, kad, siekiant užtikrinti geresnį taisyklių laikymąsi, reikia didinti kelių eismo dalyvių informuotumą apie tas taisykles.

TIM direktyvos poveikis kelių eismo saugumui labai priklauso nuo gebėjimo užtikrinti, kad būtų geriau nustatoma pažeidėjų, kurie yra nenuolatiniai gyventojai, tapatybė. Kaip išsamiau aprašyta 8 dalyje, direktyvą įgyvendinančiose valstybėse narėse ištirtų nenuolatinių gyventojų padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius 2013–2015 m. padidėjo maždaug keturis kartus. Tačiau kelių eismo saugumui užtikrinti elektroninė informacijos mainų sistema gali būti naudojama aktyviau. Kaip paaiškinta 6 dalyje, atliekant vertinimą taip pat nustatyta problemų, dėl kurių mažėja už kelių eismo taisyklių pažeidimus taikomų sankcijų veiksmingumas (nepavyko sėkmingai užtikrinti maždaug pusės sankcijų vykdymo). Panašu, jog tai sutrukdė užtikrinti atgrasomąjį TIM direktyvos poveikį; tikėtasi, kad taikant šią direktyvą bus pasiekta, kad kelių eismo dalyviai, kurie yra nenuolatiniai gyventojai, geriau laikysis kelių eismo taisyklių.

Be to, esamą padėtį (t. y. kad nuo 2014 m. bendras žūstančiųjų keliuose skaičius iš esmės nesumažėjo) lemia ir bendrieji veiksniai, pvz., transporto priemonių techniniai gedimai; transporto priemonių saugos įranga; kelių infrastruktūra; reagavimo į nelaimes avarijos atvejais pajėgumai; ekonominė plėtra ir jos poveikis eismo apimčiai; oro sąlygos ir klimato kaita; didėjantis pažeidžiamų eismo dalyvių (pvz., dviratininkų) skaičius; vykdymo užtikrinimo praktika ir automatinės patikros įrangos skaičius; ryšio priemonių naudojimas; kelių eismo dalyvių elgsena ir kitų su kelių eismo saugumu susijusių ES teisės aktų poveikis 10 .

Atsižvelgiant į kelių eismo taisyklių pažeidimų tendencijas valstybėse narėse, galima teigti, kad iš 13 valstybių narių 11 pateiktų 2013–2014 m. duomenų apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai, nematyti aiškios sąsajos tarp TIM direktyvos ir to, kaip kelių eismo dalyviai, kurie yra nenuolatiniai gyventojai, laikosi kelių eismo taisyklių. Tas pats pasakytina ir kalbant apie tai, kokią viso žūstančiųjų keliuose ir eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonių, skaičiaus dalį sudaro keliuose žūstančių nenuolatinių gyventojų ir eismo įvykių, kuriuose žūsta nenuolatiniai gyventojai, skaičius 12 ; dėl to neįmanoma pateikti aiškių direktyvos poveikio šioje srityje įrodymų.

5.Automatinis kelių eismo taisyklių vykdymo užtikrinimas

Atliekant vertinimą nenustatyta tarpvalstybinių atvejų, kai automatinės patikros įrangos parengti įrodymai nepriimti arba nepripažinti dėl to, kad ta įranga nepatikima. Tačiau kadangi TIM direktyva toliau įgyvendinama, gali padidėti tikimybė, kad taip atsitiks. Tokiu atveju šios įrangos patikimumą būtų galima padidinti taikant suderintus ES lygmens standartus bei įrangos tipo patvirtinimo procedūras ir periodiškai atliekant automatinės patikros įrangos patikras (pvz., įrenginių kalibravimą) 13 .

Automatinis greičio viršijimo pažeidimų nustatymas valstybėse narėse atliekamas nevienodai (automatinio kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų nustatymo metodai faktiškai nesiskiria). Kai kuriose valstybėse narėse greičio viršijimo pažeidimai gali būti nustatomi matuojant ne tik momentinį greitį, bet ir vidutinį greitį tam tikroje kelio atkarpoje. Kitose valstybėse narėse greičio tam tikroje kelio atkarpoje matavimo įrenginių naudojimas yra problemiškas dėl teisinių ir praktinių kliūčių (pvz., didesnių sąnaudų). Kadangi nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pažeidimų nustatymo metodų suderinimas turėtų didelį poveikį kelių eismo saugumui arba tarpvalstybinio sankcijų vykdymo užtikrinimui, šiame etape toks suderinimas būtų laikomas nepagrįstu kišimusi į valstybių narių pasirinktos vykdymo užtikrinimo politikos įgyvendinimą.

Apskritai pripažįstama, kad keitimasis geriausia vykdymo užtikrinimo patirtimi ir jos taikymas, įskaitant automatinės patikros įrangos statymą 14 ir eksploatavimą, gali daryti teigiamą poveikį kelių eismo saugumui. Šios ataskaitos priede pateikiamas veiksmingo automatinio kelių eismo taisyklių vykdymo užtikrinimo praktikos pavyzdys; jis paremtas informacija, valstybių narių pateikta atliekant vertinimo tyrimą. Ši praktika susijusi su visais kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie gali būti nustatomi automatiniu būdu.

6.Tolesnių procedūrų taikymas nesumokėjus piniginės nuobaudos

Tolesnės procedūros, taikomos nesumokėjus piniginės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turėtų būti paremtos bendrais kriterijais. Šie kriterijai turėtų būti pagrįsti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintomis pagrindinėmis teisėmis ir principais, kurių laikomasi ir TIM direktyvoje, būtent: teise į asmens duomenų apsaugą, teise į sąžiningą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcijos principu ir teise į gynybą.

TIM direktyva gali būti labai naudinga kelių eismo saugumui didinti, ir šis jos potencialas dar gali būti didinamas. Šiuo metu maždaug 50 proc. ištirtų nenuolatinių gyventojų padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų kaltininkai lieka nenubausti dėl šių su vykdymo užtikrinimo grandine susijusių klausimų, kuriems Direktyva netaikoma:

apsikeitusios transporto priemonių registracijos duomenimis (kaip paaiškinta 8 dalyje), valstybės narės neteikia savitarpio pagalbos ir nebendradarbiauja tirdamos kelių eismo taisyklių pažeidimus;

dažnai Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR netaikomas valstybių narių priimamiems sprendimams dėl piniginės nuobaudos už šiuos pažeidimus nemokėjimo.

Be to, tarpusavyje pripažįstamų sprendimų, kurie patenka į pamatinio sprendimo taikymo sritį ir yra susiję su piniginėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, priimama labai nedaug. Sėkmingai užtikrinamas tik iki 1 proc. visų savanoriškai nesumokėtų piniginių nuobaudų vykdymas 15 . Tik Vokietija (Federalinė teisingumo ministerija) pateikė išsamią informaciją apie gaunamus ir išsiunčiamus prašymus pripažinti sprendimus, susijusius su piniginėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (pvz., 2011–2014 m. Vokietija priėmė 15 843 sprendimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, kuriuos padarė nenuolatiniai gyventojai; 43 proc. šių sprendimų neįvykdyti). Matyti, kad pamatiniame sprendime nustatytos procedūros yra nepritaikytos prie esamos padėties, kai reikia užtikrinti kelių milijonų piniginių nuobaudų už nustatytus kelių eismo taisyklių pažeidimus vykdymą, ir dėl to tos procedūros nėra tinkama informacijos mainų pagal TIM direktyvą gerinimo priemonė. Kol kas nematyti, kad dėl atgrasomojo sankcijų už nustatytus kelių eismo taisyklių pažeidimus poveikio būtų užtikrintas teigiamas direktyvos poveikis kelių eismo saugumui; net jei tas poveikis ir būtų pasiektas, jis gali būti netvarus, jei nebus užtikrintas sankcijų vykdymas.

Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR – tarpusavio pripažinimo priemonė, numatyta taikyti visų rūšių nusikalstamai veikai. Jo nenumatyta taikyti masiniams kelių eismo taisyklių pažeidimams, kurie paprastai yra (smulkūs) administraciniai pažeidimai. Atliekant išorės vertinimo tyrimą nustatyta, kad pagrindinė teisinė kliūtis, trukdanti sėkmingai taikyti pamatinį sprendimą, yra susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimų traktavimo (jų priskyrimo prie baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimų) valstybių narių norminiuose dokumentuose skirtumais ir to traktavimo poveikiu nacionalinėms procedūroms ir teisėms, kurios suteikiamos įtariamiems pažeidėjams. Šiuo metu valstybių narių sprendimai dėl piniginių nuobaudų gali būti pripažįstami tik jei kelių eismo taisyklių pažeidimai yra priskiriami prie baudžiamosios teisės pažeidimų arba jei jų peržiūra vykdoma taikant procedūrą, panašią į baudžiamojo proceso procedūras. Neatsižvelgiant į neseniai pateiktą Teisingumo Teismo aiškinimą 16 , visgi esama tam tikro teisinio netikrumo, dėl kurio valstybių narių administracinėms institucijoms sunku vertinti, ar sprendimus priimantys kitų valstybių narių teismai gali būti priskiriami prie teismų, kompetentingų priimti sprendimus baudžiamosiose bylose, ar prie (administracinių) teismų, kurie atlieka kelių eismo taisyklių pažeidimų peržiūrą taikydami į baudžiamojo proceso procedūras panašią procedūrą.

Dauguma Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR taikymo patirties turinčių suinteresuotųjų subjektų pabrėžė, kad tinkamiausias būdas užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį piniginių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus vykdymą, – vykdančiajai valstybei narei elektroniniu būdu siųsti su piniginėmis nuobaudomis susijusius sprendimus ir liudijimus.

Komisija 2008 m. 17 paskelbė pamatinio sprendimo vertinimo ataskaitą ir šiuo metu, siekdama palengvinti procedūros, kuria pagal pamatinį sprendimą užtikrinamas tarpvalstybinis piniginių nuobaudų vykdymas, taikymą, kartu su keleto valstybių narių ekspertais kuria standartizuotas formas.

7.Kelių eismo taisyklių suderinimo galimybė

Atliekant išorės vertinimo tyrimą vertinta, ar siekiant padidinti TIM direktyvos veiksmingumą ir užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį sankcijų vykdymą reikėtų suderinti kelių eismo taisykles.

Kai kurie suinteresuotieji subjektai teigė, kad toks suderinimas būtų reikalingas, tačiau analizė rodo, kad kelių eismo taisyklių suderinimas ES lygmeniu nėra nei būtina veiksmingo tarpvalstybinio kelių eismo taisyklių vykdymo sąlyga, nei būtinybė siekiant pagerinti TIM direktyvos veiksmingumą.

8.Transporto priemonių registracijos duomenų mainų vykdymas

TIM direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad „[v]alstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad informacija būtų keičiamasi sąveikiomis elektroninėmis priemonėmis ir nebūtų keičiamasi kitų duomenų bazių, kurios nėra naudojamos šios direktyvos tikslais, duomenimis. Valstybės narės užtikrina, kad toks keitimasis informacija būtų atliekamas ekonomiškai efektyviai ir saugiai. Valstybės narės užtikrina perduodamų duomenų saugumą ir apsaugą, kiek galima naudodamos esamas taikomąsias programas, pavyzdžiui, nurodytą Sprendimo 2008/616/TVR 18 15 straipsnyje, ir pakeistas tų taikomųjų programų versijas, laikantis šios direktyvos I priedo ir Sprendimo 2008/616/TVR priedo 3 skyriaus 2 ir 3 punktų. Naudojant pakeistas taikomųjų programų versijas sudaroma galimybė keistis internetu tiek duomenimis realiuoju laiku, tiek duomenų paketais, t. y. siunčiant vieną žinutę galima pasikeisti daugeliu prašymų ar atsakymų“.

Kaip nustatyta panaikintos Direktyvos 2011/82/ES 6 straipsnyje, valstybės narės turėjo iki 2014 m. lapkričio 7 d. nusiųsti Komisijai pirminę ataskaitą. Jos taip pat privalėjo iki 2016 m. gegužės 6 d. Komisijai nusiųsti, o paskui – kas dvejus metus jai siųsti išsamią ataskaitą (dėl transporto priemonių registracijos duomenų mainų vykdymo). Kadangi konkrečiai nenurodyta, koks turėtų būti pirminės ataskaitos turinys, Komisija paprašė valstybių narių pateikti į išsamią ataskaitą reikalingą įtraukti informaciją, visų pirma – valstybėje narėje, kurioje padarytas pažeidimas (t. y. ataskaitą teikiančioje valstybėje narėje), atliktų automatinių paieškos užklausų, pateiktų registracijos valstybės narės nacionalinei ryšių palaikymo institucijai (išsiųstų paieškos užklausų), skaičių. Be šio reikalavimo, Komisija taip pat paprašė valstybių narių pateikti turimus statistinius duomenis apie pažeidimus, kuriems taikoma TIM direktyva, įskaitant nenuolatinių gyventojų ir (arba) užsienyje registruotomis transporto priemonėmis padarytus pažeidimus. Iki 2014 m. pabaigos Komisija gavo tik Austrijos, Bulgarijos, Estijos, Suomijos ir Vengrijos pirmines ataskaitas. Visos kitos valstybės narės (išskyrus JK, Airiją ir Daniją) ataskaitas pateikė iki 2015 m. vasaros, Komisijai pradėjus joms taikyti procedūrą prieš pažeidimo nagrinėjimą. Apskritai, Komisijos vertinimu, pateikti duomenys buvo nepakankami ir gautai informacijai papildyti reikėjo atlikti nemažai tyrimų ir išnagrinėti daug dokumentų.

Naujos Direktyvos 2015/413/ES 6 straipsnyje palikta ta pati su išsamia ataskaita susijusi nuostata, kadangi, iki iš pradžių nustatyto direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę termino, t. y. 2013 m. lapkričio mėn., direktyva buvo dar nepanaikinta ir valstybės narės galėjo būti jau pradėjusios ją įgyvendinti. Iki 2016 m. birželio 1 d. Komisija gavo Austrijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos ir Slovėnijos ataskaitas.

Remiantis išorės vertinimo tyrimu, 2014 m. bendras ES nustatytų pažeidimų, kuriems taikoma TIM direktyva ir kurie buvo padaryti nenuolatinių gyventojų ir (arba) užsienyje registruotomis transporto priemonėmis, skaičius siekia apie 10 mln. (2014 m. duomenis pateikusios valstybės narės nustatė maždaug 5 mln. pažeidėjų, kurie yra nenuolatiniai gyventojai). Bendras 2014 m. nustatytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriems taikoma TIM direktyva ir kuriuos padarė nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai, skaičius galėtų siekti apie 200 mln. 

Vadovaudamosi TIM direktyvos 4 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės, keisdamosi transporto priemonių registracijos duomenimis, naudojasi elektronine informacine sistema EUCARIS 19 , t. y. Tarybos sprendimo 2008/616/TVR 15 straipsnyje nurodyta informacinės sistemos EUCARIS taikomąja programa. Iš duomenų, kuriuos pateikė sistema aktyviai besinaudojusios, t. y. paieškos užklausas siuntusios, valstybės narės (paieškos vykdytos po jų teritorijoje padarytų pažeidimų), matyti, kad 2015 m. išsiųsta maždaug 2 mln. paieškos užklausų. Taigi galima teigti, kad tiriant pusę visų pažeidimų, kuriuos padarė nenuolatiniai gyventojai, buvo atliekama paieška sistemoje. Manoma, kad tai mažai, nes sistemos teikiamos galimybės daug didesnės. Paprastai kiekvienas nustatytas pažeidimas turi būti tiriamas policijos ir turi būti siekiama imtis tolesnių veiksmų dėl visų automatiškai nustatytų pažeidimų (jei yra nustatyti visi pažeidimo aspektai). Atlikus išorės vertinimo tyrimą paaiškėjo, kad 2015 m. prie sistemos buvo prisijungusios 18 iš 28 valstybių narių. Tačiau 2016 m. lapkričio mėn. TIM direktyva dar nėra visiškai įgyvendinta – prie sistemos yra prisijungusios 23 iš 28 valstybių narių 20 .

Sistemos EUCARIS nauda užtikrinant veiksmingą tarpvalstybinio kelių eismo taisyklių vykdymą labai didelė, nors siunčiamos paieškos užklausos ne visada būna patenkintos. Atsižvelgiant į bendrą Belgijos, Prancūzijos, Kroatijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos (šios valstybės narės pateikė informaciją iki 2016 m. vasario mėn.) pateiktų, tačiau nepatenkintų paieškos užklausų skaičių 21 , 7,43 proc. visų 2013–2015 m. išsiųstų paieškos užklausų buvo nepatenkintos (tai nebūtinai susiję su sistemos EUCARIS veikimu). Manoma, kad ši procentinė dalis yra gana maža. Sistema EUCARIS taip pat atitinka TIM direktyvos 4 straipsnyje nustatytas saugumo nuostatas ir 7 straipsnyje nustatytas duomenų apsaugos nuostatas.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iki sistemos EUCARIS įgyvendinimo valstybės narės nenuolatinių gyventojų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus tyrė tik retkarčiais, remdamosi abipusiais susitarimais, pagal kuriuos transporto priemonių registracijos duomenų mainai paprastai vyko apsikeičiant popieriniais dokumentais. Per sistemą EUCARIS automatiškai internetu keičiantis transporto priemonių registracijos duomenimis, kai reikiama informacija pateikiama beveik iš karto, daromas teigiamas poveikis tarpvalstybinio sankcijų vykdymo užtikrinimui: ištirtų nenuolatinių gyventojų padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų (išsiųstų paieškos užklausų) skaičius 2013 22 –2015 m. padidėjo maždaug keturis kartus, nors tuo laikotarpiu tik kelios valstybės narės aktyviai įgyvendino TIM direktyvą.

9.Išvados

TIM direktyva – veiksminga priemonė, galinti labai padėti gerinti kelių eismo saugumą, suteikdama galimybę per elektroninę informacinę sistemą nustatyti pažeidėjų, kurie yra nenuolatiniai gyventojai, tapatybę ir padėdama didinti piliečių informuotumą apie kelių eismo taisykles bei sankcijų taikymą valstybėse narėse. Direktyva sudaromos sąlygos visose valstybėse narėse automatiškai internetu keistis transporto priemonių registracijos duomenimis – to nepadėjo užtikrinti galiojantys dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai.

Elektroninė informacinė sistema, kuria užtikrinami operatyvūs, saugūs ir konfidencialūs transporto priemonių registracijos duomenų mainai, yra veiksminga priemonė, nes ji padeda užtikrinti tarpvalstybinį sankcijų vykdymą: direktyvą įgyvendinančiose valstybėse narėse ištirtų nenuolatinių gyventojų padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius 2013–2015 m. padidėjo maždaug keturis kartus.

Tačiau neišnaudojamos visos šios sistemos teikiamos galimybės. 2016 m. lapkričio mėn. prie sistemos buvo prisijungusios 23 iš 28 valstybių narių. 2015 m. neištirta apie 50 proc. nustatytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuos padarė nenuolatiniai gyventojai. Akivaizdu, kad valstybės narės turi labiau išnaudoti sistemos teikiamas galimybes, aktyviau tirdamos nenuolatinių gyventojų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Be to, gali reikėti užtikrinti geresnį sankcijų už ištirtus nenuolatinių gyventojų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus vykdymą. Šiuo metu nepavyksta sėkmingai užtikrinti maždaug 50 proc. sankcijų vykdymo, nes kelių eismo taisyklių pažeidimus tiriančios valstybės narės, apsikeitusios transporto priemonių registracijos duomenimis, savitarpio pagalbos neteikia ir nebendradarbiauja arba valstybių narių teismų priimamiems sprendimams dėl piniginių nuobaudų už šiuos pažeidimus nemokėjimo Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dažnai netaikomas.

Kadangi vis daugiau naudojamasi automatine patikros įranga, galbūt vertėtų apsvarstyti galimybę į TIM direktyvos taikymo sritį įtraukti papildomus su kelių eismo saugumu susijusius pažeidimus, pvz., pakankamo atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės nesilaikymą, pavojingą lenkimą ir pavojingą transporto priemonės statymą.

Norint padidinti TIM direktyvos potencialą gerinti kelių eismo saugumą užtikrinant, kad kelių eismo dalyviai, kurie yra nenuolatiniai gyventojai, geriau laikytųsi galiojančių kelių eismo taisyklių, reikėtų taikyti kompleksinį požiūrį, pagal kurį būtų sukurta sąsaja su kitomis priemonėmis, visų pirma susijusiomis su valstybių narių savitarpio pagalba ir bendradarbiavimu tiriant kelių eismo taisyklių pažeidimus ir abipusiu finansinių nuobaudų pripažinimu.

(1) Direktyva (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (OL L 68, 2015 3 13, p. 9). http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A62012CJ0043 .
(2) Direktyvos 2011/82/ES, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, taikymo vertinimo tyrimas; Grimaldi (2016 m.), http://ec.europa.eu/transport/facts-fundings/evaluations/annual_en.htm, http://ec.europa.eu/transport/facts-fundings/evaluations/doc/2016-03-16-evaluation-study-application-cross-border-final-report.pdf.
(3) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl tarpvalstybinės informacijos apie kelių eismo taisyklių pažeidimus vertinimo (SWD(2016) 355).
(4) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/82/ES, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (OL L 288, 2011 11 5, p. 1).
(5) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A62012CJ0043.
(6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(7) OL L 76, 2005 3 22, p. 16.
(8) Kai kurie suinteresuotieji subjektai nurodė, kad keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis galėtų būti naudingas siekiant patikrinti ir (arba) ištaisyti registruose esančius duomenis. Tačiau tai TIM direktyvoje nenumatyta.
(9) Tai galėtų būti aktualu ir kalbant apie elektronines vinječių sistemas (Vengrijoje ir Slovakijoje jos taikomos lengviesiems automobiliams).
(10)  Kaip nurodyta 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių tarpiniame vertinime; žr. http://ec.europa.eu/transport/road_safety/events-archive/interim_eval_report_2011_2020_en.htm .
(11)  Informaciją apie kelių eismo taisyklių pažeidimus pateikė Austrija, Belgija, Estija, Prancūzija, Vengrija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Slovakija, Slovėnija ir Švedija. Tačiau tik Belgija, Estija, Prancūzija, Vengrija, Latvija, Nyderlandai, Lenkija ir Slovakija pateikė informaciją apie tai, kokią dalį visų kelių eismo taisyklių pažeidimų (pagal pažeidimo rūšis, įeinančias į TIM direktyvos taikymo sritį) sudaro pažeidimai, padaryti naudojant kitose valstybėse narėse registruotas transporto priemones.
(12)  Bendrijos kelių eismo įvykių duomenų bazė (CARE), http://ec.europa.eu/transport/road_safety/specialist/statistics/index_en.htm .
(13)  Italijoje priimta keletas teismo sprendimų (pvz., 2015 m. birželio 18 d. Konstitucinio teismo sprendimas Nr. 186), kuriais reikalaujama, kad pažeidimams nustatyti naudojama patikros įranga būtų tikrinama bent kartą per metus. Ispanijos Madrido administracinis teismas nustatė, kad nuobauda negalioja, jei prie jos nepridėtas dokumentas, kuriuo patvirtinamas pažeidimo nustatymo įrangos patikimumas ir jos atitiktis atitinkamoms Ispanijoje galiojančioms taisyklėms (Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no. 23 de Madrid, 2013 m. vasario mėn.). 2008 m. gruodžio mėn. Braitono magistratų teismas pareiškė, kad įrodymai, pateikti kartu su kvitu dėl greičio viršijimo, buvo nepatikimi, nes fotoaparatas buvo naudojamas ne pagal 1988 m. akto dėl kelių eismo pažeidimų 20 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir ypač dėl to, kad įrenginys buvo nepatvirtintas valstybės sekretoriaus. Nors kai kuriose valstybėse narėse (pvz., JK, Vokietijoje ir Lenkijoje) taikomos išsamios taisyklės dėl techninių parametrų ir greičio fiksavimo fotoaparatų naudojimo, kitose šalyse (pvz., Italijoje) tokių taikomų taisyklių rasti nepavyko.
(14)  Gali būti taikomi konkretūs su įrangos statymo praktika susiję principai, pvz., reikalavimas, kad vairuotojai apie patikros įrangą būtų informuojami kelio ženklais, kaip nurodyta Italijos teismų įsakymuose (2011 m. sausio 13 d. Aukščiausiojo teismo įsakymas Nr. 680).
(15)  Jei būtų ištiriama 100 proc. nustatytų pažeidimų, nenuolatinių gyventojų padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kuriuos skirtos nuobaudos savanoriškai nesumokamos, skaičius per metus siektų apie 5 mln. (žr. 8 dalį). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad neturima informacijos apie piniginių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių vykdymo užtikrinti neįmanoma dėl to, kad valstybės narės neteikia savitarpio pagalbos ir nebendradarbiauja, skaičių.
(16)  Plg. su sprendimu byloje Baláž (C-60/12), http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:62012CJ0060&from=LT.
(17)  2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos ataskaita COM(2008) 888 final grindžiama 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 20 straipsniu.
(18)  2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR įgyvendinimo, OL L 210, 2008 8 6, p. 12. Šių sprendimų tikslas – pagerinti institucijų, atsakingų už sunkios nusikalstamos veikos prevenciją ir tyrimą, informacijos mainus. Juose nustatytos nuostatos dėl: automatinės prieigos prie DNR analičių, pirštų atspaudų ir konkrečių transporto priemonių registracijos duomenų; duomenų apie svarbiausius įvykius teikimą; informacijos teikimo teroristinių nusikaltimų prevencijos tikslais; kitų tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo stiprinimo priemonių.
(19)  Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinė sistema.
(20)  JK, Airijai ir Danijai taikoma nukrypti leidžianti nuostata ir jos gali TIM direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę perkelti iki 2017 m. gegužės 6 d.
(21)  Paieška laikoma nesėkminga, kai nepavyksta gauti pageidaujamų duomenų bazės (-ių), kuria (-iomis) naudojamasi, duomenų ir dėl to valstybė narė negali nustatyti pažeidėjo, kuris yra nenuolatinis gyventojas, tapatybės.
(22)  Apytikriu vertinimu, iki 2013 m. pagal dvišalius ir daugiašalius susitarimus ES galėjo būti kasmet ištiriama maždaug 600 000 kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tačiau išsamios informacijos neturima. Tai reiškia, kad iki 2014 m. įgyvendinant TIM direktyvą ištirtų kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius galėjo būti daugiau nei dukart didesnis.
Top

Briuselis, 2016 11 29

COM(2016) 744 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Direktyvos (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, taikymo


Priedas.    Veiksmingo automatinio kelių eismo taisyklių vykdymo užtikrinimo praktikos pavyzdys

1.Bendrieji principai

1.Teisėtumas. Teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kokia automatinė patikros įranga gali būti naudojama kelių eismo taisyklių pažeidimams nustatyti ir kokiu mastu įrodymai, surinkti naudojantis šia įranga, gali būti kaip įrodymai naudojami teismo procese .

2.Patikimumas. Automatinės patikros įrangos tipo patvirtinimo procedūrų taikymo, periodinių ir neeilinių patikrų vykdymo arba tikrinimo procedūrų taikymo taisyklės yra skaidrios.

3.Naudingumas. Sukurta automatinės patikros įrangos naudojimo strategija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tokiems aspektams kaip įrangos statymo vietų nustatymas, įrangos, kuri bus montuojama, tipas ir pažeidimų nustatymo metodas, kuris bus taikomas. Šia strategija taip pat siekiama užtikrinti, kad, naudojantis įranga, būtų padarytas atgrasomasis poveikis.

4.Tikslumas. Teisės aktuose konkrečiai nustatyta leistina paklaida, kai automatinė patikros įranga naudojama normaliomis veikimo sąlygomis.

5.Atsekamumas. Automatinė patikros įranga gali būti identifikuota ir gali būti įrodytas jos patikimumas.

2.Veiksminga praktika

1.Teisės aktuose nustatytos konkrečios taisyklės, kuriose yra nurodyti konkretūs bendrieji tinkamumo reikalavimai, taikomi siekiant patvirtinti įrangos tipą, veikimo reikalavimai, projektavimo reikalavimai ir eksploatacijos reikalavimai, kuriuos turi atitikti automatinė patikros įranga, kad būtų galima patvirtinti jos tipą.

2.Be pradinio automatinės patikros įrangos patikrinimo, atliekamas jos kasmetinis tikrinimas, o po kiekvieno įvykio, po kurio gali reikėti remontuoti įrangą, atliekamos papildomos patikros arba tikrinimo procedūros.

3.Vietos, kuriose montuojama automatinė patikros įranga, visų pirma greičio fiksavimo fotoaparatai, atrenkamos atlikus specialų vertinimą – atsižvelgiama bent į duomenų apie eismo įvykius tam tikru laikotarpiu, kuris yra ne trumpesnis kaip treji metai ir ne ilgesnis kaip penkeri metai, analizę ir į nustatytų pažeidimų skaičių. Raudonos šviesos pažeidimo fotoaparatai montuojami šviesoforo reguliuojamose sankryžose, kuriose eismo įvykiai yra dažni dėl to, kad transporto priemonių vairuotojai nepaiso šviesoforo signalų. Atrenkant šias vietas konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais, dalyvaujančiais užtikrinant kelių eismo saugumą (t. y. vietos valdžios institucijomis, policija ir kelių valdytojais).

4.Automatinė patikros įranga gali atskirti skirtingų kategorijų transporto priemones, visų pirma sunkiąsias komercines transporto priemones, lengvuosius automobilius ir motociklus. Ši įranga gali nustatyti pažeidimus visose eismo juostose arba bent jau pavojingiausiose eismo juostose (pažeidimų nustatymas keliose eismo juostose).

5.Automatinė patikros įranga gali identifikuoti automobilio registracijos numerius tokiu tikslumu, kad yra įmanoma nustatyti valstybę narę, kurioje transporto priemonė registruota.

6.Atsižvelgiant į stebimos kelio atkarpos ypatybes ir į kiekvienu konkrečiu atveju atliekamą tos kelio atkarpos pavojingumo vertinimą, siekiant nustatyti greičio viršijimo pažeidimus, kartu su momentinio greičio fiksavimo įranga kiek įmanoma naudojama ir vidutinio greičio fiksavimo įranga.

7.Siekiant padidinti įrangos atgrasomąjį poveikį ir garantuoti sąžiningą vykdymo užtikrinimą, tam tikroje kelio atkarpoje apie sumontuotą automatinę patikros įrangą tinkamai įspėjama kelio ženklais arba pranešama kitaip.

8.Informaciniai ženklai, ypač susiję su greičio ribojimu, yra lengvai įskaitomi ir statomi netoli automatinės patikros įrangos, kad vairuotojas turėtų pakankamai laiko prireikus sumažinti greitį.

9.Įrodymai, surinkti naudojantis automatine patikros įranga (pvz., vairuotojo nuotrauka), naudojami ir kitiems pažeidimams nustatyti (pvz., važiavimas neprisisegus saugos diržu ir greičio viršijimas). Įrodymai pateikiami įtariamam pažeidėjui.

10.Kartą arba du kartus per metus atliekamas vykdymo užtikrinimo veiksmų vertinimas, visų pirma kiekvienoje stebimoje kelio atkarpoje sumontuotos automatinės patikros įrangos poveikio vertinimas, taip pat renkami duomenys apie susijusius kelių eismo taisyklių pažeidimų tipus ir eismo įvykius stebimose kelio atkarpose.

Top