EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 08 26

COM(2016) 534 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, įgyvendinimo

{SWD(2016) 278 final}

1.Ataskaitos tikslas

Pagal Direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius 1 (toliau – Direktyva) 11 straipsnį ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 16 d. Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai Direktyvos įgyvendinimo ataskaitą ir atitinkamus pasiūlymus. Kadangi Pavėluotų mokėjimų direktyva buvo priimta įgyvendinant iniciatyvą pagal Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) 2 , šis vertinimas taip pat atliekamas pagal REFIT. Jo tikslas – stebėti Direktyvos įgyvendinimo pažangą ir užtikrinti, kad einama teisingu keliu siekiant numatytų rezultatų.

Ši ataskaita teikiama vykdant Direktyvoje nustatytą reikalavimą.

2.Veiksmingumo, efektyvumo, suderinamumo, tinkamumo ir ES pridėtinės vertės įvertinimas

Direktyva priimta 2011 m. vasario 16 d., o jos perkėlimo į visų valstybių narių nacionalinę teisę terminas buvo 2013 m. kovo 16 d.

Konkretūs Direktyvos tikslai:

kreditoriams užtikrinti, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, ir suteikti priemones, leidžiančias jiems veiksmingai pasinaudoti visomis savo teisėmis, kai sumokėti vėluojama;

skolininkams pritaikyti griežtas priemones, kurios atgrasytų nuo vėlavimo mokėti arba sutartyse nustatyti pernelyg ilgus mokėjimo terminus.

Direktyva taip pat siekiama šių bendrų tikslų:

palengvinti vidaus rinkos veikimą visoje ES suderinant mokėjimo praktiką;

siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, sukurti teisines bei verslo sąlygas, skatinančias laiku atlikti mokėjimus pagal komercinius sandorius.

Šioje ataskaitoje vertinama, ar įgyvendinant Direktyvą daroma pažanga siekiant numatytų tikslų, ir pateikiama rekomendacijų, kaip pagerinti jos įgyvendinimą. Galutinį ex post vertinimą apsunkina trys pagrindiniai veiksniai: Direktyva įsigaliojo neseniai; sunku nustatyti, kiek įvykusius pokyčius nulėmė Direktyva; išorinės aplinkybės, kaip antai finansų krizė ir ekonominė padėtis tam tikrose valstybėse narėse.

Šį vertinimą Komisija atliko remdamasi

(1)2015 m. išoriniu tyrimu 3 , kurį atliekant:

išnagrinėti nacionaliniai Direktyvos perkėlimo teisės aktai ir susijusios neprivalomosios priemonės, įvairių šalių privačiojo sektoriaus organizacijų surinkti ir kiti viešai prieinami duomenys apie vidutinius mokėjimo laikotarpius (pvz., mokslinės publikacijos ir nacionaliniai šaltiniai);

atlikta internetinė apklausa ir viešos konsultacijos, per kurias iš viso gauta 2 950 išsamių atsakymų;

visoje ES surengti 135 pokalbiai su suinteresuotaisiais subjektais valdžios institucijose ir įmonėse, o 31 atveju dar atlikti patikslinamieji pokalbiai.

(2)2015 m. lapkričio 24 d. Pavėluoto mokėjimo klausimų ekspertų grupės 4 posėdyje surengtomis konsultacijomis su nacionaliniais ekspertais ir ES lygmens verslo organizacijomis;

(3)suinteresuotųjų subjektų skundais, atsiliepimais ir užklausomis;

(4)viešai prieinama informacija – ataskaitomis, apklausomis, tyrimais ir pan.

Direktyvos įgyvendinimas įvertintas pagal penkis kriterijus: veiksmingumo, efektyvumo, suderinamumo, tinkamumo ir ES pridėtinės vertės. Padaryta išvada, kad

(1)priėmus Direktyvą geriau suvokta pavėluoto mokėjimo problema, todėl politinėje darbotvarkėje šiam klausimui imta skirti kur kas daugiau dėmesio. Dėl griežtesnių priemonių, visų pirma naujų reikalavimų valdžios institucijoms, Direktyvos įgyvendinimo klausimai sukėlė didelį valstybių narių susidomėjimą. Todėl kai kurių valstybių narių valdžios institucijose priimamos Direktyvos nuostatas atitinkančios struktūrinės ir savanoriškos priemonės, turinčios padėti įgyvendinti perkėlimo teisės aktus ir spręsti konkrečias nacionalines problemas šioje srityje. Dėl to įmonės vis geriau išmano teisės nuostatas dėl pavėluoto mokėjimo ir atitinkamas savo teises.

(2)Tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose vidutinis mokėjimo laikotarpis Europos Sąjungoje po truputį mažėja. Vis dėlto atliekant išorinį ex post vertinimą paaiškėjo, kad daugiau kaip pusėje valstybių narių viešieji subjektai vis dar nesilaiko teisės aktuose nustatyto 30 dienų termino. Kai kur imamasi dar daugiau priemonių ir bendra padėtis jau pradeda gerėti. Išskyrus keletą valstybių narių, kurių duomenys šioje srityje prasti, privačiajame sektoriuje Direktyvoje nustatytų mokėjimo laikotarpių daugeliu atvejų laikomasi.

(3)Bijodami pakenkti komerciniams santykiams maždaug pusė visų kreditorių nepasinaudoja savo teise pareikalauti Direktyvoje numatytų delspinigių už pavėluotą mokėjimą bei išieškojimo išlaidų kompensacijos. Išorinis vertinimas atskleidė, kad dėl tos pačios priežasties nemažai MVĮ vis dar sutinka su didesnių įmonių joms nustatomais ilgais mokėjimo terminais. Taip yra dėl nusistovėjusios verslo kultūros, nulemtos skirtingų įmonių pozicijų tiekimo grandinėje, jų dydžio ir tarpusavio priklausomybės, taip pat kitų veiksnių, pavyzdžiui, konkretaus rinkos sektoriaus specifikos.

(4)Kol kas yra nedaug įrodymų, kad Direktyva turėjo apčiuopiamos įtakos įmonių likvidumui ir palengvino tarpvalstybinę prekybą. Kadangi kol kas Direktyva neturėjo apčiuopiamos įtakos mokėjimo praktikai, bendriems tikslams pasiekti greičiausiai dar prireiks daugiau laiko. Be to, dėl įvairiopų pavėluoto mokėjimo priežasčių, ir toliau bus sudėtinga nustatyti, ar stebimas permainas vietoje lemia vien Direktyva, ar ir kiti veiksniai, kaip antai apskritai pagerėjusios ekonominės sąlygos.

(5)Kita vertus, veiksmingai taikyti Direktyvą padėjo keli veiksniai. Tai nacionaliniu lygmeniu priimtos priemonės (pvz., mokėjimo laiku kodeksai), labai padėjusios siekti Direktyvos tikslų. Naudingi buvo ir forumai, kuriuose valstybės narės gali keistis geriausia patirtimi pavėluoto mokėjimo problemų sprendimo srityje, pvz., Pavėluoto mokėjimo klausimų ekspertų grupė. Galiausiai, naudos davė toliau taikytos informuotumo didinimo priemonės ir Komisijos bei nacionalinių ekspertų keitimasis patirtimi.

(6)Vis dėlto pažymėta, kad tam tikros kliūtys gali trukdyti veiksmingai taikyti Direktyvą:

valdžios institucijoms sunkumų laikantis Direktyvos nuostatų kyla tose valstybėse narėse, kuriose vykdomos koregavimo programos ir turi būti daromas einamųjų sąskaitų faktūrų ir susikaupusios grąžintinos skolos balansas,

o įmonių sunkumai kyla dėl to, kad Direktyvoje paliekama tam tikro lankstumo įmonių tarpusavio sandorių srityje, ir didesnės įmonės neretai pasinaudoja stipresne savo padėtimi rinkoje, primesdamos smulkesniems tiekėjams dažnai nesąžiningas sutarčių sąlygas. Be to, kaip paaiškinta pirmiau, pavėluoto mokėjimo atveju mažesnės įmonės nepasinaudoja savo teisėmis bijodamos pakenkti komerciniams santykiams. Vien teisėkūros veiksmais šio natūralaus rinkos disbalanso visiškai panaikinti neįmanoma, tam reikia sistemingiau taikyti neprivalomąsias priemones ir neteisminio ginčų sprendimo procedūras, kaip antai taikinamąjį tarpininkavimą ir alternatyvius ginčų sprendimo būdus.

Vertinimas parodė, kad suinteresuotiesiems subjektams reikėtų geriau išaiškinti tam tikras pagrindines Direktyvoje vartojamas sąvokas, kaip antai „labai nesąžininga“, „aiškiai“ ir „objektyviai pagrįsta atsižvelgiant į konkretų sutarties pobūdį ar ypatumus“. Nustatyta, kad neaiškumų kyla ir dėl mokėjimo laikotarpio apskaičiavimo išeitinio taško.

Kadangi nėra privalomos ir bendros stebėjimo sistemos, labai sunku įvertinti, ar taikant Direktyvą padaryta pažanga.

(7)Nustatyta, kad Direktyva yra veiksminga priemonė ta prasme, kad tiesioginė reglamentavimo našta dėl jos taikymo įmonėms ir valdžios institucijoms yra nedidelė. Reglamentavimo naštą, be kita ko, sudaro ataskaitų teikimas bei administracinė našta, Direktyvos perkėlimas ir įgyvendinimas bei savanoriškos priemonės, padedančios ją įgyvendinti. Tačiau, jei laikantis Direktyvoje nustatytų apribojimų reikia sutrumpinti mokėjimo terminus, jos taikymas gali sukelti ir didesnių išlaidų, ypač įmonėms. Tam reikėtų pervesti stambesnę pradinę sumą, o tai, tikėtina, turėtų įtakos įmonės likvidumui. Tačiau numatoma nauda galiausiai turėtų atsverti išlaidas. Atlikus išorinį vertinimą nustatyta, kad sumažinus mokėjimų vėlavimą, Europos įmonės kasdien sutaupytų apytikriai 158 mln. EUR finansavimo išlaidų 5 .

(8)Direktyva dera su kitomis ES politikos priemonėmis, kurių tikslas yra sudaryti įmonėms vienodas sąlygas ir padidintų jų konkurencingumą. Šį teisės aktą papildo įvairūs su skolų išieškojimu susiję ES reglamentai. Su Direktyvos nuostatomis visiškai derančios iniciatyvos, kaip antai Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra 6 , Europos mokėjimo įsakymas 7 ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimas 8 , leidžia skolininkams supaprastinta tvarka susigrąžinti skolas.

(9)Pavėluotas mokėjimas tebėra labai opi ir svarbi problema visoms ES įmonėms. Atlikus išorinį vertinimą nustatyta, kad nuo tada, kai Pavėluotų mokėjimų direktyva buvo perkelta į valstybių narių teisės sistemas, keturios iš penkių įmonių vis dar patiria problemų dėl laiku negautų mokėjimų. Nors Direktyva yra svarbi kovos su pavėluotu mokėjimu priemonė, reikalingos ir švelnesnės priemonės, kuriomis būtų sprendžiami verslo kultūros klausimai, pavyzdžiui, rinkos disbalanso problemos, be kita ko, susijusios su skirtingu įmonių dydžiu.

(10)Bendrai sutariama, kad Direktyva turi didelę pridėtinę vertę ES. Visoje Europoje supaprastinta mokėjimo praktika, panaikintas netikrumas, o dėl to turėtų laipsniškai didėti tarpvalstybinės prekybos apimtis. Šių tikslų nebūtų galima pasiekti valstybėms narėms veikiant atskirai.

3.Išvados ir rekomendacijos

Direktyva yra ankstyvojoje įgyvendinimo stadijoje. Kol kas trumpinant vidutinį mokėjimo laikotarpį pasiekta nedaug. Nors įmonės gerai žino Direktyvoje įtvirtintas savo teises, naudojasi jomis dar nedažnai. Veiksmingai taikyti Direktyvą trukdo keli veiksniai, kaip antai bendros stebėjimo sistemos nebuvimas, nepakankamas tam tikrų pagrindinių Direktyvos sąvokų aiškumas ir nevienoda didžiųjų ir mažesnių įmonių padėtis rinkoje. Vis dėlto padaryta išvada, kad Direktyva dera su kitais ES teisės aktais ir politikos priemonėmis, yra tinkama ir kuria ES pridėtinę vertę.

Atsižvelgiant į tai rekomenduojama palikti Direktyvą nepakeistą ir duoti daugiau laiko visam jos poveikiui pajusti. Siekiant sustiprinti teigiamą poveikį, kurį Direktyva jau padarė, toliau nurodyta, kokių veiksmų siūloma imtis valstybėms narėms ir kokių imsis Komisija.

Valstybėms narėms:

sukurti sistemą ar procedūrą, pagal kurią būtų stebima pažanga, teikiamos ataskaitos ir skelbiama informacija apie vidutinius mokėjimo laikotarpius viešajame ir privačiajame sektoriuose. Komisija pateiks gaires, kaip nustatyti bendrą mokėjimo laikotarpių apskaičiavimo metodą, ir du kartus per metus rengiamuose ekspertų grupės posėdžiuose sudarys sąlygas keistis geriausia patirtimi ataskaitų teikimo metodikos srityje;

politinėje darbotvarkėje toliau kelti pavėluoto mokėjimo klausimą ir nuolat didinti informuotumą nacionaliniu lygmeniu;

skatinti rengti ir įgyvendinti remiant tokias pagalbines iniciatyvas kaip mokėjimo laiku kodeksus, tarpininkavimo priemones, mokėjimo laiku paskatas (viešas teigiamų ir neigiamų pavyzdžių pateikimas) ir pan.

Komisijai:

valstybėse narėse atlikti tikslinius tyrimus, kuriais būtų nustatyta geriausia patirtis įvairiuose sektoriuose, padėsianti veiksmingiau įgyvendinti Direktyvą, įvertinti jau pasiektus rezultatus ir įvairiais kanalais skleisti informaciją;

toliau teikti suinteresuotiesiems subjektams gaires ir įvairiais būdais keistis gerąja patirtimi (ekspertų grupių posėdžiuose, teikiant aiškinamąsias pastabas);

apsvarstyti galimybę rinkti palyginamus duomenis apie nacionalinių teisingumo sistemų darbą įgyvendinant skubaus išieškojimo procedūrą neginčijamų reikalavimų atveju, kurie būtų apibendrinami ES teisingumo rezultatų suvestinėje;

reguliariai vertinti Direktyvos poveikį pažangą siekiant joje nustatytų tikslų, atsižvelgiant į tai, kad tam tikram poveikiui visapusiškai pajusti gali prireikti daugiau laiko.

(1)  OL L 48, 2011 2 23, p. 1–10, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX%3A32011L0007 . 

(2)   http://ec.europa.eu/smart-regulation/refit/index_lt.htm .

(3)   http://bookshop.europa.eu/en/ex-post-evaluation-of-late-payment-directive-pbET0415875/ .

(4) http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetail&groupID=2710  .

(5) http://bookshop.europa.eu/en/ex-post-evaluation-of-late-payment-directive-pbET0415875/  , p. 59.

(6) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=URISERV%3Al16028 Reglamentas (EB) Nr.°861/2007, .

(7) https://e-justice.europa.eu/content_order_for_payment_procedures-41-lt.do  REGLAMENTAS (EB) Nr.°1896/2006, . 

(8) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=URISERV%3Al33190  Reglamentas (EB) Nr.°805/2004, .