Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016DC0416

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI Ketvirtoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

COM/2016/0416 final

Briuselis, 2016 06 15

COM(2016) 416 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Ketvirtoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita


1Įvadas

Ketvirtojoje perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie padėtį nuo gegužės 15 d., kai buvo pateikta paskutinė ataskaita 1 , ir vertinami veiksmai, kurių, vykdydami rekomendacijas, kaip paspartinti perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą programų įgyvendinimą, nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki birželio 14 d. (per ataskaitinį laikotarpį) ėmėsi visi susiję suinteresuotieji subjektai.

Nuo 2016 m. gegužės 13 d. į Graikiją atvyko 876 žmonės 2 . Šis skaičius, regis, patvirtina, kad ėmus įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą žmonių atvyksta mažiau. Graikijoje iš viso yra daugiau kaip 57 000 migrantų: maždaug 8 450 asmenų salose ir apie 49 000 – žemyninėje Graikijos dalyje 3 . Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) vertinimu 4 , 65 proc. žemyninėje šalies dalyje esančių asmenų (t. y. maždaug 30 000 žmonių) yra atvykę iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus. Pagerėjus oro sąlygoms, atvykstančiųjų į Italiją, kaip ir tikėtasi, padaugėjo. Nuo gegužės 13 d. atvyko 14 852 žmonės 5 , t. y. maždaug tiek pat, kiek tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. Paskutinę gegužės savaitę atvykstančiųjų itin pagausėjo: Italijos krantus pasiekė per 14 000 žmonių, dėl to taip pat gerokai padaugėjo asmenų, kurie dėl savo pilietybės atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus (daugiausia eritrėjiečių – jie sudaro iki 35 proc. naujai atvykusių asmenų). Remiantis Vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija, Italijoje perkėlimo laukia 4 000 eritrėjiečių.

Palyginti su ankstesniu mėnesiu, per ataskaitinį laikotarpį Europos Sąjungoje perkelta daugiau žmonių. Europos Sąjungoje perkelta dar 780 asmenų, t. y. daugiau kaip du kartus daugiau nei ankstesniu laikotarpiu, ir šiuo metu iš viso yra perkelta 2 280 žmonių (1 503 asmenys iš Graikijos ir 777 iš Italijos). Nors padaryta pažanga, to anaiptol nepakanka, kad būtų pasiektas Komisijos siūlomas tikslas per mėnesį Europos Sąjungoje perkelti 6 000 žmonių. Be to, perkelti daugiau asmenų ir toliau stengiasi beveik vien tos pačios valstybės narės, kurios buvo nurodytos ankstesnėse ataskaitose. Atsižvelgiant į tai, kad į Italiją atvyksta vis daugiau potencialių perkėlimo prašytojų, iš Italijos vis dar perkeliama ir įsipareigojama priimti itin mažai žmonių. Taigi pažanga perkeliant asmenis Europos Sąjungoje tebėra nepakankama.

Kol kas į Europos Sąjungą daugiausia iš Turkijos, Jordanijos ir Libano perkelti 7 272 žmonės iš 22 504, dėl kurių buvo susitarta pagal 2015 m. liepos mėn. programą. Tik nuo balandžio 4 d. pradėjus taikyti ES ir Turkijos pareiškime nustatytas suderintas priemones 6 , pagal schemą „vienas už vieną“ iš Turkijos į ES perkelta 511 asmenų, iš kurių 330 – per laikotarpį nuo paskutinės ataskaitos pateikimo.

2Perkėlimas Europos Sąjungoje

2.1Valstybių narių, į kurias perkeliama, veiksmai

Nuo gegužės 13 d. iki birželio 14 d. Europos Sąjungoje perkelta dar 780 asmenų: 594 iš Graikijos (į Belgiją, Ispaniją, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją ir Suomiją) 7 ir 186 iš Italijos (į Belgiją, Ispaniją, Kiprą, Maltą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją, Slovėniją, Suomiją ir Šveicariją) 8 . Birželio 9 d. Prancūzija iš Graikijos perkėlė 139 žmones ir taip parodė, kad įmanoma vienu kartu Europos Sąjungoje perkelti didelį skaičių žmonių. Iš viso per ataskaitinį laikotarpį į Prancūziją perkelti 236 asmenys. Lygiai taip pat stengdamosi, kad perkėlimas Europos Sąjungoje vyktų sklandžiai, Portugalija per ataskaitinį laikotarpį perkėlė 168, Suomija – 70, Liuksemburgas – 41, o Malta – 15 asmenų ir toliau reguliariai kas mėnesį perkelia tam tikrą skaičių žmonių. Iki birželio mėn. pabaigos planuojama iš Graikijos perkelti dar 511 asmenų 9 , o iš Italijos 6 žmones 10 .

Nepaisant šios pažangos, valstybės narės anaiptol neperkėlė tiek asmenų, kiek joms buvo priskirta pagal Tarybos sprendimus. Artėjant Tarybos sprendimų galiojimo laikotarpio viduriui, Europos Sąjungoje perkelta vos 2 proc. perkeltinų asmenų. Penkios valstybės narės (Austrija, Kroatija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija) neperkėlė nė vieno prašytojo, septynios valstybės narės (Belgija, Bulgarija, Čekija, Ispanija, Lietuva, Rumunija ir Vokietija) perkėlė tik 1 proc. joms nustatyto perkeltinų asmenų skaičiaus ir tik keturios valstybės narės (Liuksemburgas, Malta, Portugalija ir Suomija) perkėlė daugiau kaip 10 proc. joms priskirto perkeltinų asmenų skaičiaus 11 .

Veiksmai, kuriais sprendžiama per mažo įsipareigojimų skaičiaus problema. 11 valstybių narių (Bulgarija, Ispanija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija (pirmą kartą), Suomija ir Vokietija) 12 ir viena asocijuotoji valstybė (Šveicarija) 13 nurodė pasirengusios (oficialiai įsipareigojusios) greitai perkelti 1 955 naujus tarptautinės apsaugos prašytojus. Dauguma oficialių įsipareigojimų prisiimta dėl perkėlimo iš Graikijos (1 605), o oficialių įsipareigojimų dėl perkėlimo iš Italijos yra itin mažai (350). Iš viso valstybės narės oficialiai įsipareigojo perkelti 7 731 asmenį (2 048 14 iš Italijos ir 5 683 15 iš Graikijos).

Austrija 16 ir Vengrija dar neprisiėmė jokio įsipareigojimo. Be to, Lenkija vis dar yra de facto sustabdžiusi perkėlimo procedūrą 17 . Apskritai daugumos valstybių narių įsipareigojimai kol kas neatitinka per visą sprendimų galiojimo laikotarpį joms nustatyto perkeltinų asmenų skaičiaus (pvz., Čekija, Kroatija, Lenkija, Slovakija ir Vokietija įsipareigojo perkelti vos 1–2 proc. joms priskirto asmenų skaičiaus).

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti reagavimą į perkėlimo prašymus. Paspartinti reagavimą į perkėlimo prašymus stengiasi tos pačios valstybės narės (Liuksemburgas, Malta, Prancūzija, Slovėnija ir Suomija) kaip ir per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, taip pat Šveicarija.

Valstybių narių, į kurias perkeliama, sistemingai atliekamos papildomos su saugumu susijusios apklausos yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio į prašymus reaguojama lėčiau nei per dvi savaites, nors yra nustatytas toks tikslas, ir net lėčiau nei per du mėnesius, nors Tarybos sprendimuose nustatyta, kad tai yra ilgiausias laikas visai perkėlimo procedūrai užbaigti. Valstybės narės turėtų padidinti savo pajėgumą tvarkyti perkėlimo prašymus ir užtikrinti, kad su saugumu susijusios apklausos būtų atliekamos taip, kad būtų pasiektas tikslas į prašymą sureaguoti per dvi savaites. Graikija ir Italija, padedamos FRONTEX ir Europolo, privalo atlikti saugumo patikras, taigi nesiunčia prašymų perkelti prašytojus, kurie kelia rūpesčių dėl saugumo. Vertindamos, ar reikia atlikti papildomą su saugumu susijusią apklausą, valstybės narės, į kurias perkeliama, turėtų laikytis proporcingumo principo ir atsižvelgti į jau atliktas patikras. Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) atlieka apklausas, kad registruojant prašymus būtų nustatytas galimas atmetimo pagrindas; prireikus šią procedūrą būtų galima išplėsti, kad ji apimtų papildomų elementų.

Per ataskaitinį laikotarpį kelios valstybės narės (Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Prancūzija ir Slovakija) atmetė perkėlimo prašymų nenurodžiusios pagrįstų priežasčių arba remdamosi Tarybos sprendimuose dėl perkėlimo Europos Sąjungoje nenurodytu pagrindu 18 . Perkėlimo prašymų atmetimas nepateikus pagrindimo prieštarauja Tarybos sprendimuose dėl perkėlimo išdėstytoms nuostatoms ir lojalaus bendradarbiavimo principui.

Veiksmai, kuriais sprendžiamos pažeidžiamų prašytojų, įskaitant nelydimus nepilnamečius, perkėlimo Europos Sąjungoje problemos. Gegužės 31 d. duomenimis, į Italiją jūra per 2016 m. buvo atvykę 7 152 nepilnamečiai, iš kurių 6 658 (93 proc.) nelydimi – tai sudaro 15 proc. visų atvykusiųjų ir yra 170 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. Iš šių nepilnamečių 1 021 yra eritrėjiečiai (didžioji jų dauguma nelydimi) ir 32 sirai. Gegužės 1–31 d. į Italiją atvyko 3 113 nelydimų nepilnamečių, iš jų 876 iš Eritrėjos ir 4 iš Irako. Nors neįmanoma nustatyti, kiek asmenų per tą patį laikotarpį atvyko į Graikiją, Nacionalinis socialinio solidarumo centras (EKKA) praneša, kad nuo 2016 m. pradžios į EKKA kreiptasi dėl 1 609 nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo; 585 iš jų apgyvendinti specialiose patalpose, o 625 laukia, kol bus apgyvendinti 19 .

Vis dėlto nelydimi nepilnamečiai Europos Sąjungoje tebėra perkeliami itin lėtai. Nuo gegužės 13 d. du nelydimi nepilnamečiai perkelti iš Graikijos į Liuksemburgą, ir šiuo metu iš viso yra perkelti 23 nelydimi nepilnamečiai. Dar tris asmenis planuojama iš Graikijos perkelti į Suomiją birželio 24 d. Tik kelios valstybės narės nori priimti perkeliamus nelydimus nepilnamečius, taigi visiems kriterijus atitinkantiems nelydimiems nepilnamečiams perkelti siūlomų vietų nepakaks. Daugiau valstybių narių, laikydamosi savo oficialių įsipareigojimų, turėtų skubiai įrengti nelydimiems nepilnamečiams skirtų vietų.

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti migrantų pasitikėjimą programa. Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) ir EASO, bendradarbiaudami su kai kuriomis valstybėmis narėmis, į kurias perkeliama (pvz., Latvija ir Rumunija), parengė informacinės medžiagos, daugiausia vaizdo įrašų, kuriuose sėkmingai perkelti prašytojai dalijasi savo patirtimi. Kitos valstybės narės, pvz., Portugalija, svarsto imtis panašių priemonių. Bendradarbiaudamas su Tarybos garso ir vaizdo tarnyba, EASO sukūrė vaizdo įrašą 20 , kuriame pasakojama apie sirų šeimos, kuri buvo perkelta į Prancūziją, patirtį. Italijoje kaip vieną iš kultūrinio supažindinimo prieš išvykimą priemonių TMO išbando galimybę perkeltiems ir perkeltiniems prašytojams bendrauti „Skype“ skambučiais.

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti EASO pajėgumą teikti paramą Italijai ir Graikijai. 2016 m. gegužės 28 d. paskelbtu naujausiu EASO kvietimu skirti ekspertų dirbti Italijoje prašyta skirti dar 35 ekspertus. Nuo birželio 6 d. gauta 15 pasiūlymų 21 , taip pat svarstomi kiti pasiūlymai. Italijoje iš viso dirba 29 ekspertai ir 27 kultūriniai tarpininkai, bet jų nepakanka atsižvelgiant į tai, kad, kaip numatoma, vasaros mėnesiais atvykstančiųjų daugės. Todėl ekspertų turi būti skubiai paskirta daugiau ir ilgesniam laikotarpiui.

Paskutiniu kvietimu skirti ekspertų 22 , kurie padėtų įgyvendinti perkėlimo Europos Sąjungoje programą Graikijoje, prašyta skirti 62 ekspertus. Iki šiol valstybės narės ir asocijuotosios valstybės 23 yra paskyrusios 58 ekspertus. Graikijoje iš viso dirba 39 ekspertai ir 29 vertėjai, bet jų nepakanka, nes baigus preliminarią bendrąją registraciją pateiktinų prašymų padaugės. Todėl EASO ketina prašyti skirti dar 50 ekspertų ir 50 kultūrinių tarpininkų.

2.2Graikijos ir Italijos veiksmai ir svarbiausi veiksmų gairių aspektai

Graikija

Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad migrantų antplūdžio valdymo centrai veiktų visu pajėgumu. Šiuo metu visi migrantų antplūdžio valdymo centrai veikia visu pajėgumu.

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti migrantų registraciją ir jų prašymų tvarkymą. Graikijos prieglobsčio tarnyba, glaudžiai bendradarbiaudama su UNHCR ir EASO, birželio 8 d. pradėjo preliminarią bendrąją registraciją, skirtą maždaug 49 000 žmonių, šiuo metu gyvenančių žemyninėje šalies dalyje esančiose apgyvendinimo vietose 24 . Registraciją numatoma baigti iki liepos mėn. pabaigos. Parengta informacinės medžiagos keliomis kalbomis (anglų, arabų, dari, farsi ir puštūnų). Dviejuose mobiliuosiuose registracijos punktuose (po vieną Pietų ir Šiaurės Graikijai), kuriuose dirbs po 60 žmonių, bus siekiama preliminariai užregistruoti 1 400 žmonių per dieną. Mobiliuosiuose registracijos punktuose dirbs mišrios Prieglobsčio tarnybos pareigūnų, paskirtųjų UNHCR ir TMO darbuotojų, EASO ekspertų (iš viso 16) ir NVO „MetACTION“ vertėjų grupės. Į šią veiklą iš viso bus įtraukta per 260 darbuotojų, dirbsiančių šešias dienas per savaitę. 

Tikimasi, kad dėl preliminarios bendrosios registracijos išsamius tarptautinės apsaugos prašymus bus galima pateikti lengviau ir greičiau. Registracija taip pat padės Graikijos prieglobsčio tarnybai žemyninėje šalies dalyje tiksliau nustatyti daugumos neteisėtų migrantų, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, tapatybę (įskaitant pilietybės, amžiaus ir pažeidžiamumo duomenis), kad juos būtų galima priskirti vienai iš keturių skirtingų procedūrų kategorijų: perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros, perdavimo pagal Dublino reglamentą, nacionalinės prieglobsčio suteikimo procedūros ir savanoriško grįžimo. Numanoma, kad iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, yra atvykę 60–65 proc. preliminariai užregistruosimų žmonių.

Veiksmai, kuriais siekiama didinti Graikijos prieglobsčio tarnybos registracijos pajėgumą. Per ataskaitinį laikotarpį sukurta daugiau mišrių Prieglobsčio tarnybos ir EASO registratorių grupių, kurių nariai, be Prieglobsčio tarnybos darbuotojų, yra 9 ekspertai Atėnuose, 7 ekspertai Salonikuose ir 3 ekspertai Aleksandrupolyje, be to, EASO ekspertai ir Dublino padalinio pareigūnai Atėnuose pradėjo dirbti dviem pamainomis. Siekdama išspręsti darbuotojų trūkumo problemą, Graikijos prieglobsčio tarnyba nuo birželio 6 d. pavedė 22 darbuotojams prižiūrėti preliminarios registracijos procesą. Jie sutelks 34 sutartininkų, kuriuos UNHCR yra delegavęs į Prieglobsčio tarnybą dirbti registratoriais, veiksmus ir sudarys jiems kuo palankesnes sąlygas dirbti. Vadinasi, vykstant preliminariai bendrajai registracijai Prieglobsčio tarnyba ir toliau bus tiek pat pajėgi per dieną sutvarkyti 150 asmenų perkėlimo prašymus ir šis pajėgumas nedidės atsižvelgiant į preliminarios registracijos rezultatus.

Vis dėlto numatoma, kad užbaigus preliminarią registraciją prašymų tvarkymo pajėgumas gerokai padidės. Darbuotojai, kuriems šiuo metu pavesta padėti vykdyti preliminarią registraciją, vėl imsis tvarkyti perkėlimo prašymus. Be to, dėl preliminarios registracijos paskesnė prašymų teikimo procedūra bus veiksmingesnė ir geriau suplanuota. Vykdant preliminarią registraciją, byla bus sukurta tiesiai Graikijos prieglobsčio duomenų bazėje, todėl mišrios Prieglobsčio tarnybos ir EASO registratorių grupės galės naudotis jau surinkta informacija. Dėl šios priežasties taip pat numatoma keisti šių mišrių grupių sudėtį. Šiuo metu sistemoje leidžiama vienam bylą tvarkančiam Graikijos prieglobsčio tarnybos pareigūnui dirbti tik su vienu EASO ekspertu ir vienu vertėju žodžiu. Tačiau dėl preliminarios registracijos padidėjus veiksmingumui numatoma galimybė vienam bylą tvarkančiam Graikijos prieglobsčio tarnybos pareigūnui dirbti su penkiais ar daugiau EASO ekspertų, o dėl to taptų įmanoma per dieną sutvarkyti gerokai daugiau prašymų. Todėl EASO pasiūlė Graikijos prieglobsčio tarnybai nedelsiant paskirti 50 registracijos ekspertų (ir 50 vertėjų žodžiu), kad po preliminarios registracijos būtų sklandžiai pereita prie išsamių prašymų teikimo.

Apskritai, kaip parodyta toliau pateiktoje diagramoje, Graikijos prieglobsčio sistemos pajėgumas tvarkyti ir teikti perkėlimo prašymus toliau didėjo. Kaip nurodyta ankstesnėje ataskaitoje, užregistruotų asmenų skaičių atitiko tiek pat padidėjęs įsipareigojimų skaičius. Tačiau pajėgumas teikti perkėlimo prašymus didėja gerokai sparčiau, negu valstybės narės, į kurias perkeliama, į tuos prašymus atsako. Per ataskaitinį laikotarpį šis atotrūkis iš tiesų padidėjo: Graikija iš viso išsiuntė 1 481 perkėlimo prašymą, o valstybės narės, į kurias perkeliama, pagal juos sutiko priimti tik 605 asmenis. Šis spartos skirtumas gali tapti reikšminga kliūtimi vykdant po preliminarios bendrosios registracijos numatytus veiksmus.

Apskritai vis dar reikia gerokai padidinti Graikijos prieglobsčio tarnybos registracijos pajėgumą tvarkyti su perkėlimu Europos Sąjungoje nesusijusius prieglobsčio prašymus, kaip nurodyta Komisijos rekomendacijoje Graikijos Respublikai dėl specialių skubių priemonių, kurių turi imtis Graikija, kad būtų atnaujintas perdavimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (C(2016) 3805).

Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti veiklos koordinavimą ir paspartinti reagavimą į perkėlimo prašymus. Perkėlimo Europos Sąjungoje protokolo patvirtinimas atidėtas iki liepos 8 d., kad būtų atsižvelgta į pirmuosius preliminarios bendrosios registracijos rezultatus. Iš pradžių registracijos dokumentai buvo pildomi graikų kalba, o perkėlimo prašymo formoje buvo pateikiama į anglų kalbą išversta esminė informacija. Dabar EASO valstybių narių ekspertai registracijos formas pildo anglų kalba ir jos valstybėms narėms, į kurias gali būti perkeliama, siunčiamos visos, kad toms valstybėms narėms peržiūrėti bylas būtų lengviau.

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti priėmimo pajėgumą Graikijoje. Birželio 10 d. duomenimis, Graikijoje iš viso buvo per 50 000 priėmimo vietų 25 laikinose patalpose ir nuolatinėse priėmimo vietose, skirtų ir neteisėtiems migrantams, ir asmenims, kuriems galbūt reikia tarptautinės apsaugos ir kurie nurodė ketinantys pateikti arba pateikė prieglobsčio prašymus. Tačiau šias patalpas reikia gerokai pagerinti, kad jos atitiktų reikiamus standartus 26 . Iš 20 000 vietų, 2015 m. gruodžio mėn. pagal UNHCR nuomos sistemą skirtų perkėlimo prašytojams, birželio 6 d. duomenimis, buvo laisvos 6 385 vietos, iš jų 1 833 vietos viešbučiuose arba atskiruose pastatuose, 3 351 vieta butuose, 908 vietos Langadikijų centre, 165 vietos priimančiosiose šeimose ir 128 vietos nelydimiems nepilnamečiams skirtose specialiose patalpose.

Be to, kad valstybės narės, į kurias perkeliama, lėtai reaguoja į prašymus, viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių perkėlimas iš Graikijos vyksta lėtai, yra ta, kad perkėlimo prašytojai yra pasklidę po visą šalį. Siekdama centralizuoti kai kuriuos perkėlimo proceso etapus (pvz., sveikatos patikrinimo, informavimo prieš išvykimą, papildomų patikrų ar net, jei įmanoma, pranešimų teikimo), Graikija įsipareigojo įkurti tris perkėlimo centrus (du šiaurinėje šalies dalyje ir didžiausią tranzito centrą Atikos regione), kuriuose būtų galima apgyvendinti 6 000 prašytojų. Atsižvelgdamas į tai, UNHCR sutiko 6 000 pagal nuomos sistemą parūpintų vietų skirti perkėlimo centrams, kad juose būtų galima apgyvendinti visus perkėlimo prašytojus, kurių registracija baigta 27 .

Vis dėlto, birželio 14 d. duomenimis, yra įkurtas tik vienas iš trijų perkėlimo centrų, kuriuos Graikijos valdžios institucijos buvo įsipareigojusios įkurti, – t. y. Langadikijų centras. Kitiems dviem centrams Graikijos valdžios institucijos dar nepaskyrė tinkamų sklypų. UNHCR ir Graikijos valdžios institucijos vis dar derasi, kad būtų skirta daugiau sklypų, kuriuose būtų pastatyti specialūs perkėlimo centrai, visų pirma Atikos regione 28 . Kuo greičiau įkurti šiuos perkėlimo centrus labai svarbu, kad būtų išvengta paskesnių kliūčių ir veiklos problemų, kai bus baigta preliminari bendroji registracija.

Italija

Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad migrantų antplūdžio valdymo centrai veiktų visu pajėgumu. Šiuo metu migrantų antplūdžio valdymo centrai veikia Pocale, Lampedūzoje, Trapanyje ir Tarante. Pocale vis dar būtina atlikti papildomų darbų, kad migrantų antplūdžio valdymo centras veiktų dar efektyviau ir pagerėtų darbo sąlygos. Tarante siekiant centre užtikrinti tvarkingą migrantų srautų valdymą, reikėtų paaukštinti centrą juosiančią tvorą ir įrengti oro kondicionavimo sistemą. Pastarosiomis dienomis gerokai pagausėjus atvykstančiųjų, paaiškėjo, kad veikiančių migrantų antplūdžio valdymo centrų turimo pajėgumo vasaros mėnesiais nepakaks. Todėl Italija turėtų sparčiau steigti papildomus migrantų antplūdžio valdymo centrus, apie kuriuos jau yra paskelbusi.

Kadangi daug žmonių išsilaipina ne esamų migrantų antplūdžio valdymo centrų teritorijose, Italijos valdžios institucijos kartu su ES agentūromis turėtų greičiau kurti mobiliuosius migrantų antplūdžio valdymo centrus, kad jie imtų veikti iki vasaros. 2016 m. birželio 7 d. Komisija Italijos vidaus reikalų ministerijai pateikė migrantų antplūdžio valdymo centrų tobulinimo pasiūlymų sąrašą, parengtą remiantis per ankstesnius apsilankymus surinkta informacija ir ES agentūrų pateiktomis pastabomis.

Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti veiklos koordinavimą. 2016 m. gegužės 17 d. priimtos ir atitinkamoms vietos valdžios institucijoms išsiųstos Italijos migrantų antplūdžio valdymo centrų standartinės veiklos procedūros 29 . Visuose migrantų antplūdžio valdymo centruose bus surengtos susijusiems suinteresuotiesiems subjektams skirtos informavimo apie šias procedūras sesijos (jas organizuos Italijos vidaus reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Komisija, FRONTEX, Europolu, EASO, UNHCR ir TMO).

Vis dėlto įvairių Italijos departamentų ir subjektų veikla perkėlimo srityje turi būti koordinuojama geriau, ypač perduodant informaciją iš vieno perkėlimo procedūros etapo į kitą. Todėl Komisija remia Italijos valdžios institucijų pastangas sukurti perkėlimo Europos Sąjungoje darbo srautą ir taip užtikrinti, kad perkėlimo procedūra būtų įgyvendinama sparčiai. Siekiant paspartinti perkėlimą, dokumente bus aprašytos kiekvieno subjekto užduotys ir konkrečiai nustatyta kiekvieno perkėlimo darbo srauto etapo trukmė, įskaitant laiką, per kurį valstybės narės, į kurias perkeliama, turi reaguoti į prašymus. Pirmąjį perkėlimo darbo srauto projektą numatoma svarstyti liepos mėn. viduryje vyksiančiame kitame ryšių palaikymo pareigūnų susitikime.

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti prašymų tvarkymo pajėgumą Italijoje. Italijos valdžios institucijų pajėgumą registruoti ir tvarkyti prašymus būtina didinti. EASO ataskaitų duomenimis, daug prašytojų laukia, kol jų prašymas bus užregistruotas ir (arba) pateiktas, o tai yra būtina, kad jie būtų perkelti. EASO Italijai teikia paramą, tačiau į Italiją atvykstant vis daugiau prašytojų iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, ekspertų reikės daugiau. Nuo 2016 m. gegužės mėn. Mineo ir Tarante ėmė veikti du nauji registracijos centrai. Be to, Italijoje veikia trys specialūs perkėlimo centrai (Vila Sikanijoje (Agridžente), Baryje ir Krotonėje). Perkėlimo centrų ir apskritai registracijos veiksmingumas galėtų padidėti, jeigu mobiliosios grupės (jei reikia, mišrios EASO ekspertų ir „Questura“ darbuotojų grupės) galėtų registruoti prašymus ir užtikrinti, kad jie būtų galutinai pateikti, perkėlimo centruose ir kitose vietose, ypač Romoje 30 .

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti reagavimą į perkėlimo prašymus. Italija laikosi itin griežtos politikos, pagal kurią valstybėms narėms, į kurias perkeliama, neleidžiama atlikti papildomų su saugumu susijusių apklausų. Todėl kai kurios valstybės narės apskritai atsisako perkelti prašytojus iš Italijos. Abi pusės turėtų elgtis lanksčiau: valstybės narės turi rasti su saugumu susijusių apklausų alternatyvų ir griežtai riboti tokius prašymus, kad jų būtų kuo mažiau (tik pavieniais ir tinkamai pagrįstais atvejais), o Italija turi leisti tokiais retais atvejais atlikti minėtąsias apklausas. Suteikus galimybę EASO ekspertams dalyvauti atliekant išsamesnes apklausas, o Italijos valdžios institucijoms siųsti tam tikrą saugumo formą, kurioje būtų išvardytos kiekvienu procedūros etapu atliktos įvairios asmens patikros ir nurodyti tų patikrų rezultatai, taip pat galėtų padidėti pasitikėjimas ir sumažėti valstybių narių, į kurias perkeliama, prašymų atlikti papildomą apklausą. Be to, procesas galbūt palengvėtų Italijai paskyrus saugumo korespondentą. Italija ir kitos valstybės narės taip pat raginamos skubiai parengti dvišalius bendradarbiavimo susitarimus arba pasinaudoti kitomis esamomis policijos bendradarbiavimo galimybėmis bei priemonėmis, kad teisėsaugos institucijos ir Europolas galėtų saugumo užtikrinimo ir baudžiamaisiais tikslais lyginti pirštų atspaudų duomenis ir jais keistis.

Veiksmai, kuriais sprendžiamos pažeidžiamų prašytojų ir nelydimų nepilnamečių perkėlimo Europos Sąjungoje problemos. Specialių procedūrų, kad perkelti nelydimus nepilnamečius būtų lengviau, dar neparengta. Tai tampa pagrindiniu prioritetu, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad jiems (ir kitoms pažeidžiamų asmenų grupėms) turėtų būti teikiamas pirmumas pagal Tarybos sprendimus dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, ir į tai, kad į Italiją atvyksta vis daugiau nelydimų nepilnamečių iš Eritrėjos.

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti migrantų pasitikėjimą programa ir išvengti atsisakymo vykdyti įsipareigojimus. Pradiniais perkėlimo proceso etapais kriterijus atitinkantys asmenys nenorėjo dalyvauti programoje iš dalies todėl, kad ja nepasitikėjo. Padėtis labai pasikeitė. Kaip teigiama EASO, UNHCR ir įvairiems C.A.R.A. (centro di accoglienza richiedenti asilo), migrantų antplūdžio valdymo centrams ir perkėlimo centrams vadovaujančių organizacijų ataskaitose, beveik visi perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkantys asmenys noriai dalyvauja programoje. Tačiau šis pasitikėjimas trapus ir dėl to, kad procedūra trunka ilgai ir gali kilti su priėmimo sąlygomis valstybėse narėse, į kurias perkeliama, susijusių problemų, programos patikimumas gali greitai sumenkti ir esama tendencija pasikeisti.

2.3Komisijos ir ES agentūrų veiksmai

Europos Komisija

Komisija ir toliau Italijai ir Graikijai teikė paramą vietoje. Komisija surengė specialių susitikimų, skirtų nelydimų nepilnamečių perkėlimo kliūtims šalinti, be to, jos atstovai neseniai kelis kartus apsilankė Italijoje ieškodami galimų sprendimų, kaip paspartinti perkėlimą ir pasiekti į Graikijos panašius rodiklius. Komisija su ES Tarybai pirmininkaujančiais Nyderlandais teberengia klausimyną, kad būtų įvardyti valstybėms narėms susirūpinimą keliantys saugumo klausimai ir rasta jų sprendimo būdų.

Komisija Graikijai skyrė nemažai lėšų, siekdama paremti jos pastangas užtikrinti, kad jos prieglobsčio valdymo sistema atitiktų ES standartus. Gegužės 20 d. iš vidaus reikalų fondų (Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF)) suteikta 56 mln. EUR skubios pagalbos lėšų atitinkamai Graikijos valdžios institucijoms (13 mln. EUR), TMO (13 mln. EUR) ir UNHCR (30 mln. EUR), kad būtų padidintas Graikijos valdžios institucijų pajėgumas registruoti naujai atvykusius migrantus ir tvarkyti jų prieglobsčio prašymus, o gegužės 24 d. Komisija suteikė 25 mln. EUR skubios pagalbos lėšų (iš PMIF) EASO, kad būtų padidintos jo galimybės toliau teikti paramą Graikijos valdžios institucijoms. Įskaitant pastarąsias lėšas, nuo 2015 m. pradžios Komisija Graikijai (tiesiogiai Graikijos valdžios institucijoms arba per Graikijoje veikiančias Sąjungos agentūras ir tarptautines organizacijas) iš vidaus reikalų fondų (PMIF ir VSF) iš viso yra suteikusi 262 mln. EUR skubios pagalbos 31 .

Galiausiai, stebėdama, kaip įgyvendinami Tarybos sprendimai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, Komisija reiškė ir toliau reikš susirūpinimą dėl tų valstybių narių, kurios iki šiol neįvykdė savo prievolių.

Europos prieglobsčio paramos biuras

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti perkėlimo Europos Sąjungoje procesą ir padidinti registracijos pajėgumą Graikijoje ir Italijoje. Per ataskaitinį laikotarpį EASO parama Graikijos prieglobsčio tarnybai padidėjo: vietoj 24 valstybių narių ekspertų dabar dirba 39. 19 ekspertų tiesiogiai padeda vykdyti registraciją bendrai tvarkydami prašymus. Vienas ekspertas padeda Dublino padaliniui, o 18 dirba informavimo srityje: prižiūri dvi karštąsias linijas ir stovyklose teikia informaciją apie registraciją, perkėlimą ir Dublino reglamente nustatytas procedūras. Planų papildomai padidinti darbuotojų skaičių, kad vykdyti registraciją padėtų dar 18 valstybių narių ekspertų, įgyvendinimą teko atidėti, nes nemažai Prieglobsčio tarnybos darbuotojų yra įsitraukę į preliminarios registracijos procesą. Kad registracijos srityje nesusikauptų neatliktų darbų, baigus preliminarią registraciją EASO tebeketina skirti daugiau paramos registracijai vykdyti. EASO atstovai lankėsi Graikijoje, kad įvertintų galimybes papildomai remti suderinimo procesą (kurio tikslas – perkelti prašytojus į jiems tinkamiausias valstybes nares), ir pateikė rekomendacijų, kaip jį sustiprinti.

Dirbti Italijoje EASO skiria 29 valstybių narių ir asocijuotųjų šalių ekspertus iš 61, kiek prašyta skirti: 6 ekspertai dirbs migrantų antplūdžio valdymo centruose, 5 – dviejose mobiliosiose grupėse (kurių bazės yra Romoje ir Katanijoje), 12 – perkėlimo centruose ir 6 – Dublino padalinyje Romoje. EASO taip pat skiria iki 48 kultūrinių tarpininkų (kalbančių arabų, tigrajų ir kurdų kalbomis), kurie padės vykdyti perkėlimą (birželio 6 d. duomenimis, vietoje dirbo 36 kultūriniai tarpininkai).

EASO prieglobsčio paramos grupės parengė ir su Italijos valdžios institucijomis suderino nenumatytų atvejų planą, kaip valdyti numatomus gausesnius atvykstančiųjų srautus; pagal jį numatyta įgyvendinti papildomų paramos priemonių, kad perkėlimo procesas ir toliau vyktų pakankamai sparčiai. Pagal šį planą papildomai reikėtų 74 EASO ekspertų. EASO taip pat toliau taiko lanksčius darbo metodus išnaudodamas sukurtas mobiliąsias grupes, tačiau perkėlimo prašytojų skaičiui didėjant, Katanijoje ir Romoje dirbančioms mobiliosioms grupėms reikia pastiprinimo. Pagal Italijos valdžios institucijų paskelbtus planus atidarius naujų migrantų antplūdžio valdymo centrų, taip pat reikės paskirti papildomų darbuotojų.

3Perkėlimas į Europos Sąjungą

Remiantis iš dalyvaujančių valstybių gauta informacija, pagal 2015 m. liepos 20 d. perkėlimo į ES programą iki 2016 m. birželio 10 d. į 19 perkėlimą vykdančių valstybių (Airiją, Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Islandiją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Lichtenšteiną, Lietuvą, Liuksemburgą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Šveicariją ir Vokietiją ) perkelti 7 272 asmenys. Dauguma programoje dalyvaujančių valstybių nurodė dedančios pastangas visų pirma (bet ne išimtinai) į ES perkelti Jordanijoje, Libane ir Turkijoje esančius sirus. Valstybės narės turėtų ateityje apsvarstyti galimybę į ES perkelti ir asmenų iš susitarimuose nurodytų prioritetinių šalių 32 .

Valstybėms narėms baigiant vertinti joms per UNHCR Turkijos perduotas bylas, iš Turkijos į ES ir toliau perkeliama vis daugiau žmonių. Nuo 2016 m. balandžio 4 d. pagal perkėlimui į ES skirtą schemos „vienas už vieną“ dalį iš Turkijos į ES perkelta 511 sirų 33 . Be to, programoje aktyviai dalyvauja daugiau valstybių narių. Nuo paskutinės pažangos ataskaitos pateikimo žmonių perkelta ne tik į Lietuvą, Nyderlandus, Suomiją, Švediją ir Vokietiją, bet ir į Italiją, Liuksemburgą ir Portugaliją.

Šiuo metu Taryboje, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, EASO, UNHCR ir TMO, rengiamos kartu su Turkija vykdomos savanoriškos humanitarinio priėmimo programos standartinės veiklos procedūros, kurios bus pradėtos taikyti, kai neteisėtas Turkijos ir ES sienos kirtimas liausis ar bent bus gerokai ir tvariai sumažintas. Birželio 7 d. tekstas perduotas Turkijai tikintis užbaigti derybas iki mėnesio pabaigos.

Taryba COREPER lygmeniu patvirtino 2016 m. kovo 21 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą, kuriuo, siekiant parūpinti daugiau vietų į ES perkelsimiems ar kitaip teisėtai iš Turkijos priimsimiems asmenims, iš dalies keičiamas 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1601 dėl tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos, tačiau Europos Parlamentas nuomonės dėl šio sprendimo dar nepareiškė. Gegužės 26 d. Europos Parlamento narė Ska Keller (pranešėja) nuomonės projektą pristatė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, o terminas pakeitimams atlikti nustatytas birželio 9 d. Kelios valstybės narės išreiškė lūkesčius, kad dėl pasiūlymo bus susitarta kuo greičiau.

4Tolesni veiksmai

Graikijoje vis dar yra humanitarinė krizė, todėl turi būti greitai ir iki galo įvykdyti Tarybos sprendimuose dėl perkėlimo Europos Sąjungoje valstybių narių prisiimti įsipareigojimai. Italijoje pagal numatomas sezonines migracijos tendencijas atvykstančiųjų gausėja staigiais šuoliais per trumpus laikotarpius, kai vienu metu keliose vietose išsilaipina didelis skaičius žmonių, o tai reiškia, kad perkėlimo prašytojų sparčiai daugėja.

Europos Vadovų Tarybos išvadose 34 pripažinta, kad padėtį būtina taisyti neatidėliojant, ir paraginta spartinti perkėlimą Europos Sąjungoje. Valstybių ar vyriausybių vadovų raginimus turi lydėti ryžtingi kompetentingų nacionalinių tarnybų veiksmai vietoje.

Komisija pripažįsta, kad padaryta pažanga ir dėta pastangų, – dėl to perkėlimas Europos Sąjungoje vyksta sparčiau. Vis dėlto pasiekti rezultatai kol kas neatitinka raginimų ir spęstinos problemos masto. Pirmojoje perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą ataskaitoje 35 Komisija nurodė, kad per mėnesį Europos Sąjungoje turėtų būti perkelta bent 6 000 žmonių.

Vykdant perkėlimą Europos Sąjungoje vasaros mėnesiai bus kritiniai. Siekdama greičiau nustatyti perkėlimo prašytojų tapatybę ir paspartinti išsamią jų registraciją, Graikija pradėjo sparčią preliminarią bendrąją registraciją.

Kad baigus preliminarią registraciją nesusidarytų kliūčių, turi būti toliau didinamas Graikijos pajėgumas tvarkyti prašymus, kad prašytojai savo išsamius prašymus galėtų pateikti kuo greičiau, taip pat steigiami papildomi perkėlimo centrai ir perkeliami nustatytus kriterijus atitinkantys asmenys.

Dėl sėkmingo informacijos teikimo ir dėl to, kad atvyko daugiau žmonių iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, Italijoje smarkiai padaugėjus perkėlimo prašytojų (turi būti perkelta 4 000 eritrėjiečių), Italijos valdžios institucijos turi greitai padidinti savo migrantų antplūdžio valdymo centrų ir prašymų tvarkymo pajėgumą. Be to, Italija turėtų nustatyti specialias nelydimų nepilnamečių perkėlimo procedūras ir pagerinti jų apgyvendinimo sąlygas.

Valstybės narės turėtų nedelsdamos tinkamai reaguoti ir įsipareigoti perkelti daugiau žmonių, kruopščiai suplanuoti, kaip bus vykdomas perkėlimas per ateinančius šešis mėnesius, ir užtikrinti, kad į prašymus būtų reaguojama greičiau (be kita ko, papildomas saugumo patikras leidžiant atlikti tik ypatingais ir tinkamai pagrįstais atvejais). Taip pat reikės, kad valstybės narės Graikijai ir Italijai suteiktų papildomos paramos ir skirtų EASO ekspertų registracijai paspartinti; ekspertai turėtų būti skiriami bent šešiems mėnesiams.

Komisija ragina valstybes nares vykdyti visas Tarybos sprendimais dėl perkėlimo Europos Sąjungoje joms nustatytas prievoles, taip pat skatina visas valstybes nares aktyviau vykdyti perkėlimą ir įsipareigoti priimti bei perkelti tiek žmonių, kiek joms priskirta. Jokių įsipareigojimų neprisiėmusios ir nė vieno asmens dar neperkėlusios valstybės narės tai turėtų padaryti nedelsdamos.

Komisija toliau atidžiai stebės, kaip įgyvendinami abu Tarybos sprendimai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, ir kas mėnesį teiks ataskaitas. Komisija pasilieka teisę imtis veiksmų prieš prievolių nevykdančias valstybes nares.

Kartu valstybės narės turėtų toliau vykdyti savo įsipareigojimus dėl perkėlimo į ES, be kita ko, įgyvendindamos ES ir Turkijos pareiškimą 36 .

(1)

COM(2016) 222 final.

(2)

Nuo gegužės 14 d. iki birželio 10 d. neteisėtai atvykę asmenys. FRONTEX duomenys, kuriuos pateikė Graikija, laikydamasi įsipareigojimo kasdien teikti ataskaitą apie Vakarų Balkanų maršrutą.

(3)

Graikijos valdžios institucijų ir UNHCR pateikti duomenys.

(4)

  http://data.unhcr.org/mediterranean/country.php?id=83 .

(5)

Nuo gegužės 14 d. iki birželio 10 d. per jūrų sienas į Italiją neteisėtai atvykusių asmenų skaičius, nurodytas naudojantis bendrų operacijų ataskaitų teikimo priemone JORA ir nustatytas vykdant 2016 m. bendrą operaciją „Triton“. Atlikus patikrinimą, duomenys gali būti pakeisti.

(6)

SN 38/16, 2016 3 18.

(7)

20 į Belgiją, 84 į Ispaniją, 41 į Liuksemburgą, 13 į Maltą, 58 į Nyderlandus, 148 į Portugaliją, 192 į Prancūziją, 38 į Suomiją.

(8)

5 į Belgiją, 22 į Ispaniją, 6 į Kiprą, 2 į Maltą, 25 į Nyderlandus, 20 į Portugaliją, 44 į Prancūziją, 6 į Slovėniją, 32 į Suomiją ir 24 į Šveicariją.

(9)

31 į Airiją, 8 į Estiją, 60 į Ispaniją, 29 į Kiprą, 18 į Latviją, 27 į Lietuvą, 42 į Nyderlandus, 61 į Portugaliją, 126 į Prancūziją, 52 į Rumuniją ir 57 į Suomiją.

(10)

6 į Kiprą.

(11)

Liuksemburgas 13 proc., Malta 31 proc., Portugalija 13 proc. ir Suomija 16 proc.

(12)

Bulgarija – 50 iš Italijos ir 50 iš Graikijos, Estija – 20 iš Graikijos, Ispanija – 200 iš Graikijos, Latvija – 55 iš Graikijos, Lietuva – 10 iš Italijos ir 80 iš Graikijos, Liuksemburgas – 20 iš Italijos ir 30 iš Graikijos, Nyderlandai – 50 iš Italijos ir 100 iš Graikijos, Portugalija – 400 iš Graikijos, Prancūzija – 50 iš Italijos ir 400 iš Graikijos, Rumunija – 70 iš Italijos ir 130 iš Graikijos, Slovakija – 10 iš Graikijos, Suomija – 100 iš Italijos ir Vokietija – 100 iš Graikijos.

(13)

30 iš Graikijos.

(14)

Atkreipiame dėmesį į tai, kad ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu neatsižvelgta į Rumunijos oficialų įsipareigojimą, tačiau į ataskaitą įtrauktas Liuksemburgo įsipareigojimas perkelti 30 žmonių, nors perkelti 20 žmonių oficialiai įsipareigota tik per šį ataskaitinį laikotarpį.

(15)

Atkreipiame dėmesį į tai, kad oficialus Kroatijos įsipareigojimas perkelti 20 žmonių (10 iš Graikijos ir 10 iš Italijos) įsigalios tik nuo liepos mėn.

(16)

Austrijai laikinai sustabdytos prievolės perkelti iki 30 proc. jai pagal Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601 priskirtų prašytojų. Austrijos prievolės perkelti 1 065 asmenis vykdymas atidėtas vieniems metams. Tačiau Austrijai tebegalioja bendrosios teisinės prievolės perkelti likusią jai priskirto asmenų skaičiaus dalį, todėl vis vien tikimasi, kad ji prisiims įsipareigojimų ir vykdys perkėlimą.

(17)

Balandžio mėn. pradžioje Lenkija sustabdė 73 perkėlimo prašymų, kuriuos Graikijos prieglobsčio tarnyba išsiuntė Lenkijai remdamasi 2015 m. gruodžio 16 d. prisiimtu Lenkijos įsipareigojimu, tvarkymą ir taip praėjus trims su puse mėnesio nuo įsipareigojimo prisiėmimo de facto įšaldė perkėlimo procedūrą. Tai buvo padaryta ir su perkėlimo iš Italijos prašymais.

(18)

Atkreipiame dėmesį į tai, kad Čekija ir Slovakija atmetė daugumą joms išsiųstų perkėlimo prašymų.

(19)

Kiti 399 asmenys tikriausiai išvyko iš Graikijos, kai buvo atidaryta šiaurinė siena.

(20)

Paskelbtas http://tvnewsroom.consilium.europa.eu/video/how-relocation-works-the-experience-of-a-syrian-family.  

(21)

Iš Čekijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Lenkijos, Maltos, Rumunijos ir Šveicarijos.

(22)

EASO penktasis kvietimas skirti ekspertų padėti Graikijoje vykdyti perkėlimą, paskelbtas balandžio 21 d. ir pirmą kartą įtrauktas į Trečiąją perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaitą.

(23)

Lietuva, Lenkija, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija ir Vokietija.

(24)

https://www.easo.europa.eu/news-events/joint-press-release-pre-registration-asylum-seekers-greek-mainland-starting-today.

(25)

  http://www.media.gov.gr/index.php ;

http://rrse-smi.maps.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html?appid=d5f377f7f6f2418b8ebadaae638df2e1

Šios laikinos skubaus priėmimo ir nuolatinės patalpos įrengtos migrantų antplūdžio valdymo centruose Egėjo jūros salose, taip pat žemyninėje šalies dalyje. 2016 m. birželio 2 d. duomenimis, buvo tik 1 108 nuolatinės apgyvendinimo vietos, skirtos išimtinai tarptautinės apsaugos prašytojams ir nelydimiems nepilnamečiams.

(26)

Komisijos rekomendacija Graikijos Respublikai dėl specialių skubių priemonių, kurių turi imtis Graikija, kad būtų atnaujintas perdavimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (C(2016) 3805).

(27)

Su UNHCR sudarytas įgaliojimo susitarimas dėl 20 000 vietų nuomos sistemos visų pirma naudingas perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkantiems prieglobsčio prašytojams, bet juo gali pasinaudoti ir kiti prašymus dėl šeimos susijungimo kitoje ES valstybėje narėje pateikę asmenys ir prieglobsčio Graikijoje prašantys žmonės, visų pirma pažeidžiami prašytojai. Numatoma, kad perkėlimo centrams skirsimos 6 000 vietų taps pagrindinėmis asmenų, kurių perkėlimo prašymai patenkinti, apgyvendinimo vietomis.

(28)

Perkėlimo centrai bus finansuojami iš ES lėšų, vykdant su UNHCR sudarytą įgaliojimo susitarimą dėl apgyvendinimo vietų nuomos sistemos.

(29)

Tekstas viešai paskelbtas http://www.libertaciviliimmigrazione.dlci.interno.gov.it/it/hotspot .

(30)

Kai kuriuose centruose tokia galimybė yra, tačiau tai neįmanoma Kastelnuovo di Porte, kuris nėra oficialiai įvardytas perkėlimo centru, bet į jį patenka nemažai perkėlimo prašytojų, prieš juos perkeliant į kitą valstybę narę.

(31)

 Ši skubi pagalba papildo 2014–2020 m. laikotarpiui Graikijai pagal jos nacionalines programas iš vidaus reikalų fondų (PMIF ir VSF) skirtus 509 mln. EUR, iš kurių nemažai lėšų gali būti naudojama ir prieglobsčio politikos įgyvendinimui remti.

(32)

Komunikatas dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016) 385 final), p. 8. Tai bus daroma visapusiškai laikantis atitinkamų Sutarčių protokolų, kurie yra taikomi tam tikroms valstybėms narėms.

(33)

Antroji pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaita (COM(2016) 349).

(34)

2016 m. kovo 7 d. Europos Vadovų Tarybos išvados. http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/07-eu-turkey-meeting-statement.

(35)

COM(2016) 165 final.

(36)

Antroji pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaita (COM(2016) 349).

Top

Briuselis, 2016 06 15

COM(2016) 416 final

PRIEDAS

prie


KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Ketvirtoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita


1 priedas. Perkėlimas iš Graikijos iki 2016 m. birželio 14 d.

Valstybė narė

Oficialiai įsipareigojo perkelti 1

Veiksmingai perkėlė

Tarybos sprendimuose teisiškai numatytas įsipareigojimas

Austrija 2

1 491

Belgija

200

20

2 415

Bulgarija

210

4

831

Kroatija

10

594

Kipras

65

6

181

Čekija

30

4

1 655

Estija

78

19

204

Suomija

440

149

1 299

Prancūzija

1 770

554

12 599

Vokietija

140

37

17 209

Vengrija

988

Islandija

Airija

80

10

240

Latvija

126

21

295

Lichtenšteinas

Lietuva

300

6

420

Liuksemburgas

100

71

309

Мalta

24

24

78

Nyderlandai

350

200

3 797

Norvegija

Lenkija

65

4 321

Portugalija

730

237

1 778

Rumunija

515

29

2 572

Slovakija

10

652

Slovėnija

60

28

349

Ispanija

350

84

6 647

Švedija 3

2 378

Šveicarija

30

IŠ VISO

5 683

1 503

63 302

(1)

Perduota per „DubliNet“ pagal Tarybos sprendimo 5 straipsnio 2 dalį.

(2)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(3)

     Komisijos pasiūlymą vieniems metams visiškai sustabdyti Švedijos prievolių pagal sprendimus dėl perkėlimo vykdymą (COM(2015)677 final) dar svarsto Taryba ir Parlamentas.

Top

Briuselis, 2016 06 15

COM(2016) 416 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Ketvirtoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita


2 priedas. Perkėlimas iš Italijos iki 2016 m. birželio 14 d.

Valstybė narė

Oficialiai įsipareigojo perkelti 1

Veiksmingai perkėlė

Tarybos sprendimuose teisiškai numatytas įsipareigojimas

Austrija 2

462

Belgija

30

29

1 397

Bulgarija

140

471

Kroatija

10

374

Kipras

15

6

139

Čekija

20

1 036

Estija

8

125

Suomija

280

180

779

Prancūzija

250

181

7 115

Vokietija

10

20

10 327

Vengrija

306

Islandija

Airija

20

360

Latvija

30

2

186

Lichtenšteinas

Lietuva

40

251

Liuksemburgas

20

248

Мalta

17

17

53

Nyderlandai

125

75

2 150

Norvegija

Lenkija

35

1 861

Portugalija

388

142

1 173

Rumunija

470

6

1 608

Slovakija

250

Slovėnija

10

6

218

Ispanija

50

40

2 676

Švedija 3

50

39

1 388

Šveicarija

30

34

IŠ VISO

2 048

777

34 953

(1)

Perduota per „DubliNet“ pagal Tarybos sprendimo 5 straipsnio 2 dalį.

(2)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(3)

     Komisijos pasiūlymą vieniems metams visiškai sustabdyti Švedijos prievolių pagal sprendimus dėl perkėlimo vykdymą (COM(2015)677 final) dar svarsto Taryba ir Parlamentas.

Top

Briuselis, 2016 06 15

COM(2016) 416 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Ketvirtoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita


3 priedas. Pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas ir Turkijai skirtą schemą „vienas už vieną“ (taikomą nuo 2016 m. balandžio 4 d.) vykdomo perkėlimo į ES padėtis 2016 m. birželio 10 d.

Valstybė narė arba
asocijuotoji valstybė

Įsipareigojimai pagal 2015 m. liepos 20 d. programą

Bendras pagal 2015 m. liepos 20 d. programą ir Turkijai skirtą schemą „vienas už vieną“ į ES perkeltų asmenų skaičius

Trečioji šalis, iš kurios asmenys perkelti į ES

Austrija

1 900

1 453 1

Libanas: 837; Jordanija: 442; Turkija: 173; Irakas: 1

Belgija

1 100

327

Libanas: 319; Jordanija: 4; Turkija: 4

Bulgarija

50

0

Kroatija

150

0

Kipras

69

0

Čekija

400

52

Libanas: 32; Jordanija: 20

Danija

1 000

481

Libanas, Uganda

Estija

20

0

Suomija

293 2

167 3

Libanas: 140; Egiptas: 24; Irakas: 3;
Turkija: 11 pagal schemą „vienas už vieną“, ne pagal liepos 20 d. programą

Prancūzija

2 375 4

221 5

Libanas: 156; Jordanija: 65

Vokietija

1 600

157

Turkija: 157 pagal schemą „vienas už vieną“

Graikija

354

0

Vengrija

0

0

Islandija

50

48

Libanas

Airija

520

273

Libanas

Italija

1 989

277

Libanas: 267; Turkija: 10 pagal schemą „vienas už vieną“

Latvija

50

0

Lichtenšteinas

20

20

Turkija

Lietuva

70

5

Turkija: 5 pagal schemą „vienas už vieną“

Liuksemburgas

30

0 6

Turkija: 27 pagal schemą „vienas už vieną“, ne pagal liepos 20 d. programą

Мalta

14

0

Nyderlandai

1 000

362

Libanas: 219; Jordanija: 7; Turkija: 57 (iš jų 52 pagal schemą „vienas už vieną“); Marokas: 1; Etiopija: 8; Kenija: 70

Norvegija

3 500

797

Libanas

Lenkija

900

0

Portugalija

191

7 7

Turkija: 7 pagal schemą „vienas už vieną“

Rumunija

80

0

Slovakija

100 8

0

Slovėnija

20

0

Ispanija

1 449

0

Švedija

491

242 9

Libanas: 1; Jordanija: 1; Turkija: 242 pagal schemą „vienas už vieną“

Šveicarija

519

519

Libanas: 431

Sirija: 88

Jungtinė Karalystė

2 200

1 864 10

Jordanija, Libanas, Turkija, Egiptas, Irakas ir kitos šalys, atsižvelgiant į humanitarinės pagalbos poreikį.

IŠ VISO

22 504

7 272

 

Pagal schemą „vienas už vieną“ iš Turkijos į ES iš viso perkelta 511 asmenų, iš jų 473 pagal 2015 m. liepos 20 d. programą

(1)

     Į šį skaičių įtraukti šeimos susijungimo ir perkėlimo į ES pagal Austrijos humanitarinio priėmimo programą atvejai.

(2)

  Šis skaičius yra dalis 2016 m. Suomijos nacionalinės kvotos, kurią sudaro 750 į ES perkeltinų asmenų. 

(3)

     Į šį skaičių neįtraukta 11 pagal schemą „vienas už vieną“ iš Turkijos perkeltų sirų; jie perkelti pagal Suomijos nacionalinę programą.

(4)

     Šis skaičius yra papildomas, jis nėra Prancūzijos nacionalinės kvotos ir ankstesnių įsipareigojimų dalis.

(5)

     Tiek asmenų perkelta be tų, kurie per tą patį laikotarpį perkelti pagal ankstesnes Prancūzijos nacionalines perkėlimo programas ir įsipareigojimus. Be to, 2016 m. balandžio mėn. Prancūzija pagal nacionalinę vizų ir prieglobsčio programą suteikė 81 vizą pažeidžiamiems Sirijos pabėgėliams iš Turkijos.

(6)

Pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas į Europos Sąjungą dar neperkelta nė vieno asmens, tačiau 2015 m. pagal nacionalinę perkėlimo programą į Liuksemburgą iš Turkijos buvo perkelti 46 sirai.

(7)

     2015 m. į Portugaliją pagal nacionalinę programą, o ne pagal 2015 m. liepos 20 d. programą iš Egipto perkelti 27 sirai.

(8)

     Ne pagal 2015 m. liepos 20 d. programą į Slovakiją perkelti 149 asirai.

(9)

     2015 m. į Švediją pagal nacionalinę programą, o ne pagal 2015 m. liepos 20 d. programą perkelta 1 900 asmenų.

(10)

     2015 m. pagal esamas JK nacionalines perkėlimo programas.

Top