52015PC0669

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2015 12 15

COM(2015) 669 final

2015/0308(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą

(Tekstas svarbus EEE)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Šiuo metu valstybėse narėse yra daugiau kaip 300 civilinių ir karinių institucijų, kurios vykdo pakrančių apsaugos funkcijas įvairiose srityse – saugios laivybos, saugumo, paieškos ir gelbėjimo, sienų kontrolės, žuvininkystės kontrolės, muitinės kontrolės, bendrosios teisėsaugos ir aplinkos apsaugos. Tas funkcijas vykdyti nacionalinėms institucijoms padeda kai kurios ES agentūros, visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA).

2014 m. Komisija užbaigė galimybių studiją, per kurią aiškinosi, ar reikia gerinti pakrančių apsaugos funkcijas vykdančių nacionalinių įstaigų ir agentūrų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Studijoje apibrėžti įvairūs klausimai, kuriais būtų galima artimiau bendradarbiauti, visų pirma operatyvinio stebėjimo ir dalijimosi duomenimis srityse, kurios yra visų minėtų funkcijų pamatas.

Po to būtinybė gerinti pakrančių apsaugos funkcijas vykdančių institucijų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą pripažinta ir Sąjungos jūrų transporto teisės aktuose, Europos Sąjungos jūrų saugumo strategijoje, kurios veiksmų planą Taryba priėmė 2014 m., ir 2015 m. Komisijos priimtoje Europos migracijos darbotvarkėje.

Šio teisės akto, kuriuo stiprinamas Europos lygmens bendradarbiavimas vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, pasiūlymo tikslas – pagerinti atitinkamų ES agentūrų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą siekiant padidinti atitinkamų jų paslaugų sinergiją, kad pakrančių funkcijas vykdančioms nacionalinėms institucijoms būtų teikiamos veiksmingesnės ir ekonomiškai efektyvesnės daugiatikslės paslaugos.

Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Komisijos pasiūlyto priemonių rinkinio, kuriuo siekiama stiprinti Europos išorės sienų apsaugą, taip pat ir Europos lygmens bendradarbiavimą vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, ir kurį dar sudaro pasiūlymas iš dalies keisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą, ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, pasiūlymas. Šiame pasiūlyme išdėstyti esminiai pakeitimai yra tapatūs siūlomiems reglamento, kuriuo įsteigiama EMSA, pakeitimams ir siūlomoms reglamento, kuriuo įsteigiama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, nuostatoms dėl Europos lygmens bendradarbiavimo pakrančių apsaugos srityje.

•Derėjimas su esamomis šios politikos srities nuostatomis

Šis pasiūlymas dera su žuvininkystės kontrolės politika, kuria siekiama skatinti įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką intensyvinant kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba ir užtikrinant veiksmingą Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos veikimą. Jis taip pat dera su Sąjungos integruotos jūrų politikos plėtra ir įgyvendinimu, papildančiais bendrą žuvininkystės politiką. Galiausiai, jis dera su EŽKA kompetencija, kuriai priklauso ES integruotos jūrų politikos įgyvendinimas ir kova su NNN žvejyba.

•Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šios iniciatyvos tikslas – pagerinti valstybių narių atitinkamų institucijų, ES agentūrų ir kitų įstaigų, vykdančių pakrančių apsaugos funkcijas, bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą siekiant plėtoti Europos pakrančių apsaugos pajėgumus ir (arba) sistemą. Pagrindinė problema yra ta, kad pakrančių apsaugos funkcijas – sienų kontrolę, paieškos ir gelbėjimo operacijas, žuvininkystės kontrolę, taršos kontrolę ir kt. – šiuo metu vykdo daugiau kaip 300 valstybių narių institucijų, kurių veikla ne visuomet pakankamai koordinuojama net nacionaliniu lygmeniu. Šis pasiūlymas, kuriuo skatindamas pakrančių apsaugos funkcijas vykdančių institucijų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, visiškai suderinamas su Sąjungos migracijos ir transporto bei judumo politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalimi dėl nuostatų, skirtų bendros žuvininkystės politikos tikslams pasiekti, nustatymo.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymu siekiama nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, o prireikus – tarptautiniu lygmeniu, remti nacionalines institucijas, kurios vykdo pakrančių apsaugos funkcijas. Todėl jis yra dalis kontrolės politikos, kuria siekiama įgyvendinti veiksmingą kontrolės sistemą, padėsiančią užtikrinti atitiktį visoms bendros žuvininkystės politikos, kuri yra išimtinė Sąjungos kompetencija, taisyklėms. Taigi subsidiarumo principas šiomis aplinkybėmis netaikomas.

•Proporcingumas

Pasiūlymu siekiama stiprinti ES pakrančių apsaugos pajėgumus reaguoti į grėsmę ir riziką jūrų srityje, be kita ko, gerinant visų atitinkamų civilinių ir karinių subjektų bendradarbiavimą. Tokiu būdu bus išvengta pastangų dubliavimosi drauge užtikrinant, kad pagrindiniai subjektai (visų pirma ES agentūros) veiktų nuosekliai bei veiksmingai ir drauge plėtotų sinergiją. Pasiūlyme atsižvelgiamą į poreikį didinti kontrolę jūrų srityje kartu mažinant nacionalinių ir ES institucijų darbo krūvį.

•Priemonės pasirinkimas

Kadangi pasiūlymu siekiama pakoreguoti Reglamentą, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą, būtina siūlyti reglamentą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Ex post vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros

Netaikoma (šia iniciatyva siekiama įgyvendinti Europos migracijos darbotvarkėje nustatytus įsipareigojimus dėl pakrančių apsaugos veiklos).

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Netaikoma.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Netaikoma.

•Poveikio vertinimas

Netaikoma. Specialiems pakrančių apsaugos veiksmams dar nėra taikytos jokios ES lygmens priemonės. Taigi politikos, kurią reikėtų vertinti nėra.

Tačiau 2014 m. atlikta Mobilumo ir transporto generalinio direktorato užsakyta galimybių studija 1 . Šioje studijoje nustatyta 316 civilinių ir karinių valstybių narių institucijų, atsakingų už pakrančių apsaugos funkcijų vykdymą ir bendradarbiaujančių 70-yje skirtingų struktūrų. Joje atskleisti pagrindiniai dabartinio bendradarbiavimo trūkumai, pvz., informacijos apie kitų institucijų kompetenciją, įgaliojimus ir gebėjimus stoka, ribotas operatyvinių išteklių kiekis, nepakankama sistemų, procesų ir išteklių sąveika, bendro planavimo ir bendrų veiksmų trūkumas.

•Reglamentavimo kokybė ir paprastinimas

Ši iniciatyva nėra darbotvarkės REFIT dalis, tačiau turėtų būti įgyvendinama remiantis pagrindiniais jos principais.

•Pagrindinės teisės

Netaikoma.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Dėl šios iniciatyvos ES įnašas į EŽKA veiklą bus padidintas maždaug 7,5 mln. EUR per metus (t. y. 2017–2020 m. – 30,148 mln.) ir bus įdarbinta 13 laikinųjų darbuotojų (žr. finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą).

5.KITI ASPEKTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėjimo, vertinimo ir ataskaitų teikimo taisyklės

Kadangi šią priemonę įgyvendins EŽKA, jos vertinimas bus įtrauktas į penkerių metų agentūros veiklos vertinimą, kurio išvadas ir rekomendacijas Komisija persiunčia Europos Parlamentui bei Tarybai ir paskelbia visuomenei.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

•Išsamus konkrečių šio pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

EŽKA šiuo metu atsakinga už kovą su NNN žvejyba. Jos patirtis kovojant su NNN žvejyba tarptautiniu lygmeniu yra naudinga stiprinant Europos pakrančių apsaugos pajėgumus ir sienų kontrolę, nes NNN žvejyba dažnai susijusi su kita nusikalstama veikla jūroje. EŽKA yra sukaupusi žinių apie rizikos valdymo strategijas, galimų NNN žvejybos interesų atpažinimą (analizuojant tūkstančius sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų), operatyvinį koordinavimą ir tikrinimą – taip pat ir tarptautiniu lygmeniu. Šioje srityje agentūra aktyviai gelbėja trečiosioms šalims vykdydama mokymų ir gebėjimų stiprinimo veiklą. Vykdydama savo tarptautinius įgaliojimus EŽKA jau įgijo patikimų įgūdžių kuriant bendro tikrinimo platformas ir palaiko išskirtinius ryšius su ES ir trečiosiomis šalimis. Neseniai EŽKA keitėsi Viduržemio jūroje dirbančiais inspektoriais su Turkija ir reguliariai rengia mokymų seminarus, kuriuose dalyvauja ES ir Albanijos, Turkijos, Libano, Izraelio, Egipto, Tuniso, Alžyro bei Maroko inspektoriai.

1.Į reglamentą įtrauktos nuostatos dėl dalijimosi informacija, gauta jungiant ir analizuojant ataskaitų apie laivus teikimo sistemų ir kitų informacinių sistemų, kurios priklauso arba yra prieinamos agentūroms, duomenis. Juo agentūros bus skatinamos dalytis žvalgybos informacija. Todėl EŽKA galės diegti agentūrų keitimosi informacija sistemas, imtis visų susijusių galimybių studijų, taip pat įdiegti nuolatinę naudojimosi duomenimis paslaugą ir įsteigti ES duomenų centrą. Remdamasi savo patirtimi, įgyta žuvininkystės srityje taikant stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones (pagal jungtinės veiklos planus ir pasitelkiant Sąjungos inspektorius), taip pat išplėsdama veiklos sritį ir organizuodama jungtines operacijas su inspektoriais, kurie turi įgaliojimų įvairiose politikos srityse – prekybos žmonėmis, neteisėto žmonių gabenimo, žvejybos, sienų apsaugos, aplinkos, prekybos narkotikais, neteisėtos prekybos ginklais, laivų saugos ir kt. – EŽKA galės geriau padėti keistis duomenimis, surinktais jai vykdant kontrolės ir tikrinimo veiklą, kuri, be kita ko, apima laivų stebėjimo sistemą (LSS) bei elektroninio duomenų perdavimo sistemas (ERS). LSS duomenys yra gaunami per palydovinio ryšio stebėsenos sistemas. Jos suteikia galimybę bet kuriuo metu sužinoti bet kurio laivo buvimo vietą realiuoju laiku ir jo ankstesnį judėjimą jūroje. Šie duomenys labai naudingi vykdant migracijos kontrolę, nes padeda kontroliuoti sienas ir vykdyti paieškos bei gelbėjimo operacijas. Jie gali padėti aptikti žvejybos laivą, užsukusį į uostą įlaipinti imigrantų. Kadangi šie duomenys apima ir laivo greitį, pagal juos galima nustatyti, pvz., kad laivas plaukia lėčiau, nes yra pilnas migrantų arba traukia kitą laivą. ERS naudoja žvejai elektroniniu būdu registruodami ir teikdami savo žvejybos veiklos duomenis. Taigi, šiuos duomenis lyginant su panašiais duomenimis, susijusiais su panašia veikla konkrečiame rajone, galima aptikti bet kokią neįprastą arba neteisėtą veiklą. Kadangi šie duomenys apima ir iškrovimo deklaracijas, iš jų galima sužinoti, kur laivas iškrovė žuvis ir galbūt įlaipino neteisėtus migrantus.

2.Į reglamentą įtrauktos nuostatos dėl stebėjimo ir ryšių paslaugų teikimo pasitelkiant naujausias technologijas, įskaitant palydovinę ir antžeminę infrastruktūrą ir ant bet kokios platformos įmontuotus jutiklius. Jomis remdamasi agentūra galės oficialiai įtvirtinti nacionalinių, europinių ir tarptautinių partnerių bendradarbiavimą. Taigi, agentūra galės sukurti stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veiklai taikomą aukšto lygio rizikos vertinimo sistemą, kuri atspindės esamas nacionalines ir regionines sistemas. Pagal šią sistemą visų pirma bus galima koordinuotai su kitomis agentūromis vykdyti veiksmus, kuriais siekiama aptikti bet kokią pažeidžiamąją veiklą. Pastaraisiais metais dalyvaudama atitinkamuose Septintosios bendrosios programos projektuose ir bendradarbiaudama su EMSA kuriant priemonę EFCA Marsurv (IMDatE), EŽKA įgijo nemažai jūrų informacijos koreliacijos, analizės ir interpretacijos patirties. Šiandien EŽKA garsėja gebėjimu vykdyti išsamią elgsenos stebėseną, kuris savo ruožtu padeda efektyviau panaudoti turimas patruliavimo priemones. Kaip būsima Copernicus saugumo paslaugų galutine gavėja EŽKA ketina toliau plėtoti minėtą gebėjimą ir juo bei jo pritaikymo rezultatais dalytis su kitomis agentūromis.

3.Siekiant paskatinti aktyviau keistis informacija ir bendradarbiauti vykdant pakrančių apsaugos funkcijas į reglamentą įtrauktos nuostatos dėl gebėjimų stiprinimo nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis rengiant gaires, rekomendacijas ir apibrėžiant geriausią patirtį, taip pat remiant darbuotojų mokymus ir mainus. Remdamasi tomis nuostatomis EŽKA galės didinti informuotumą apie saugią laivybą, saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų ir žuvininkystės kontrolę. Agentūra galės plėsti žinias sudarydama ir platindama mokomąją medžiagą ir vadovus. EŽKA taip pat gali teikti ekspertų rekomendacijas dėl veiksmingo kontrolės, priežiūros ir stebėsenos nuostatų vykdymo užtikrinimo metodų.

4.Reglamentas apima ir dalijimąsi pajėgumais, įskaitant daugiatikslių operacijų planavimą ir įgyvendinimą, taip pat sektorių ir valstybių dalijimąsi ištekliais ir kitokiais gebėjimais. Jis padės EŽKA išplėsti savo kontrolės ir tikrinimo veiklą ir vykdyti naujo tipo operacijas siekiant aptikti nusikalstamą veiklą, panaikinti kontrabandos kelius ir užtikrinti ES ir nacionalinės teisės aktų vykdymą. Frachtuojant patruliavimo laivus bus įmanoma veiksmingai patenkinti kelias reikmes – ne tik aptikti neteisėtą žvejybos veiklą ir kitą nusikalstamą veiklą, bet ir padėti apskritai efektyviau valdyti ES išorės sienas.

2015/0308 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės valdžios institucijos atsako už įvairias misijas, įskaitant, bet ne tik, saugios laivybos, saugumo, paieškos ir gelbėjimo, sienų kontrolės, žuvininkystės kontrolės, muitinio tikrinimo, bendrosios teisėsaugos ir aplinkos apsaugos;

(2)daugumą šių funkcijų vykdyti nacionalinėms institucijoms padeda Reglamentu XX/XX 2 įsteigta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 3 įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra;

(3)todėl siekdamos padidinti informuotumą apie padėtį jūrose ir padėti veikti nuosekliai ir ekonomiškai efektyviai tos agentūros turėtų sustiprinti bendradarbiavimą tarpusavyje ir su pakrančių apsaugos funkcijas vykdančiomis nacionalinėmis institucijomis;

(4)todėl Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 iš dalies keičiamas taip:

1) 3 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

„j) bendradarbiauti su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra siekiant remti nacionalines institucijas, vykdančias pakrančių apsaugos funkcijas – teikti joms paslaugas, informaciją, įrangą, rengti mokymus ir koordinuoti daugiatiksles operacijas.“;

2) Įterpiamas šis 7a straipsnis:

„7a straipsnis

Europos lygmens bendradarbiavimas vykdant pakrančių apsaugos funkcijas

1.Agentūra, bendradarbiaudama su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, o prireikus – tarptautiniu lygmeniu, remia nacionalines institucijas, vykdančias pakrančių apsaugos funkcijas:

a)dalijasi informacija, parengta sujungiant ir analizuojant duomenis, saugomus pranešimo apie laivus sistemose ir kitose informacinėse sistemose, kurias valdo arba kuriomis gali naudotis agentūros, pagal atitinkamus jų teisinius pagrindus ir nedarydama poveikio valstybių narių duomenų nuosavybės teisei;

b)teikia stebėjimo ir ryšių paslaugas, grindžiamas pažangiosiomis technologijomis, įskaitant palydovinę ir antžeminę infrastruktūrą ir ant bet kokių platformų sumontuotus jutiklius, pvz., nuotoliniu būdu valdomas orlaivių sistemas;

c)stiprina gebėjimus rengdama gaires, rekomendacijas ir nustatydama geriausią patirtį, taip pat remdama darbuotojų mokymą ir mainus, siekdama gerinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą pakrančių apsaugos funkcijų srityje;

d)dalijasi pajėgumais, įskaitant daugiatikslių operacijų planavimą ir įgyvendinimą, taip pat dalijimąsi ištekliais ir kitais pajėgumais įvairiuose sektoriuose ir tarpvalstybiniu mastu.

2. Europos žuvininkystės kontrolės agentūros bendradarbiavimo su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra pakrančių apsaugos funkcijų srityje tvarka nustatoma darbo susitarime pagal šioms agentūroms taikomas finansines taisykles.

3. Komisija kaip rekomendaciją gali parengti praktinį Europos bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas vadovą, kuriame būtų pateikiamos keitimosi informacija ir bendradarbiavimo nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis gairės, rekomendacijos ir nurodoma geriausia patirtis.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą, pasiūlymas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 4

MARE GD vykdoma 06 VGB veikla: užtikrinti tausią žuvininkystę ir patikimą jūros gerybių tiekimą, plėtoti jūrų ekonomiką ir užtikrinti pakrančių bendruomenių klestėjimą.

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

☑ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 5

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Komisija didina Sąjungos operatyvinius pajėgumus saugoti Europos sienas taikant naujas bendras Europos taisykles dėl prekiautojų žmonėmis baudimo ir ryžtingai užtikrinant jų laikymąsi.

Komisija inicijuoja bendrą ES lygmens būsimų veiksmų strategiją, kuria siekiama pagerinti valstybių narių atitinkamų institucijų, ES agentūrų ir kitų įstaigų, vykdančių pakrančių apsaugos funkcijas, bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą siekiant plėtoti Europos pakrančių apsaugos pajėgumus ir (arba) sistemą.

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra raginama bendradarbiaujant su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, o tam tikrais atvejais – ir tarptautiniu lygmeniu, teikti pagalbą nacionalinėms institucijoms, vykdančioms pakrančių apsaugos funkcijas.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

... konkretus tikslas

Pasinaudoti Europos žuvininkystės kontrolės agentūros patirtimi ir įgūdžiais, įgytais koordinuojant kontrolės politikos veiklą ir stiprinant gebėjimus (įskaitant susijusius su bendros žuvininkystės politikos tarptautiniu aspektu), norint nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, o tam tikrais atvejais – ir tarptautiniu lygmeniu, padėti nacionalinėms institucijoms, kurios vykdo pakrančių apsaugos funkcijas.

Atitinkama VGV / VGB veikla

11.06

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Užtikrinti veiksmingą informuotumą apie padėtį ir kaupti žvalgybos žinias sudarant bendrą ES pripažintos ekonominės veiklos vaizdą, kuriuo dalytųsi ES agentūros ir valstybės narės.

Užtikrinti didelę tikimybę aptikti, identifikuoti, klasifikuoti ir susekti prie ES vandenų artėjančius ir juose esančius laivus bei jų veiklą.

Užtikrinti operatyvinių pajėgumų, įskaitant nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, panaudojimo įvairiapusiškumą, reaktyvumą, veiksmingumą ir efektyvumą laikantis tarpsektoriškumo principo.

Sudaryti vienodas veiklos sąlygas užtikrinant, kad valstybėms narėms, ES agentūroms ir, atitinkamais atvejais, trečiosioms šalims vykdant pakrančių apsaugos funkcijas dalyvaujantys operatyviniai personalai padėtų siekti politikos tikslų, bendradarbiautų, keistųsi darbuotojais, informacija bei žiniomis ir taikytų bendrą metodiką pagal parengtas bendras gaires, geriausią patirtį, mokymus ir kitas gebėjimų stiprinimo priemones.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Efektyvus informuotumas apie padėtį. Pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių ES agentūrų ir valstybių narių įstaigų, kurios turi prieigą prie bendro ES pripažintos ekonominės veiklos vaizdo ir prisideda prie jo sudarymo, procentinė dalis.

Didelė aptikimo tikimybė. Atvejų, aptiktų taikant bendradarbiavimo sistemas, procentinė dalis, atsitiktine tvarka lyginant su ne bendradarbiavimo sistemomis.

Didelė aptikimo, identifikavimo, klasifikavimo ir susekimo tikimybė: kiekvieno iš šių elementų procentinė dalis, palyginti su aptiktų atvejų skaičiumi.

Operatyvinių pajėgumų panaudojimas. Operatyvinių pajėgumų panaudojimo atvejų procentinė dalis, palyginti su planuotu panaudojimu.

Vienodos veiklos sąlygos. Valstybėms narėms, ES agentūroms ir, atitinkamais atvejais, trečiosioms šalims vykdant pakrančių apsaugos funkcijas dalyvaujančio operatyvinio personalo, kuris išėjo sektorinius mokymus, procentinė dalis.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Europos žuvininkystės kontrolės agentūros bendradarbiavimo su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra padedant vykdyti pakrančių apsaugos funkcijas sąlygos nustatomos darbo tvarkos susitarime laikantis agentūroms taikomų finansinių taisyklių.

Komisija gali pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 110 straipsnį priimti įgyvendinimo taisykles.

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

ES dalyvavimas bus reikalingas, nes valstybių narių veiksmų politikos tikslams pasiekti nepakanka.

Atsakomybę už pakrančių apsaugos funkcijų vykdymą dalijasi 316 ES pakrantės valstybių narių valdžios institucijų.

Nors ES agentūros jau bendradarbiauja ir plėtoja sinergijas, jose dar užsilikę tam tikrų uždaro mąstymo padarinių.

Pakrančių apsaugos institucijoms ir ES agentūroms geriau dalijantis pajėgumais bus galima lengviau užtikrinti įvairiapusiškumą, reaktyvumą, veiksmingumą ir efektyvumą.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Valstybių narių, kurios bendroje žuvininkystės politikoje taiko jungtinės veiklos planais grindžiamą kontrolės sistemą, veiklos koordinavimas buvo aktualus, veiksmingas ir efektyvus, nes padėjo pagerinti tam tikrų žvejybos išteklių – paprastųjų tunų, atlantinių menkių ar kt. – tvarumą.

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Valstybės narės gali pasinaudoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) asignavimais.

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:

–◻ ◻pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻ ◻finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

☑ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2016 m. iki 2017 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 6

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻ ◻vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–☑ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Šiai priemonei taikomos EŽKA stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės (visų pirma dėl įtraukimo į EŽKA darbo programą ir jos metinę ataskaitą, kurios svarstomos administracinėje valdyboje).

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

Valstybių narių ir kitų ES agentūrų nenoras bendradarbiauti ir dalytis duomenimis.

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

Ši priemonė bus stebima pagal EŽKA vidaus kontrolės sistemą.

2.2.3.Numatomo klaidos rizikos laipsnio kontrolės ir vertinimo sąnaudų ir naudos apskaičiavimas

EŽKA taikoma reikšmingumo riba yra 4 500 EUR, o numatomas klaidos rizikos laipsnis jos nesiekia.

Išorės ex post kontrolės ir vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo išlaidos sudaro mažiau kaip 1 % dabartinio EŽKA biudžeto (jei neįskaitomos investicijos į veiklos tęstinumą ir darbuotojų atlyginimai).

Nauda įvaizdžio ir patikimumo požiūriu labai didelė.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Šiai veiklai bus taikomos EŽKA priemonės, užtikrinančios apsaugą nuo sukčiavimo ir pažeidimų. EŽKA veiklą tikrina Europos Audito Rūmai ir Vidaus audito tarnyba.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris
[Išlaidų kategorija………………………...……………]

DA / NDA 7 .

ELPA šalių 8

šalių kandidačių 9

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

11 06 64 straipsnis. Europos žuvininkystės kontrolės agentūra

NDA

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės: netaikoma

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris
[Išlaidų kategorija………………………...……………]

DA / NDA

ELPA šalių

šalių kandidačių

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

[XX.YY.YY.YY]

TAIP / NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Nr. 2

11 06 64 straipsnis. Europos žuvininkystės kontrolės agentūra

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra			2017	2018	2019	2020	IŠ VISO
			metai	metai	metai	metai
1 antraštinė dalis: Išlaidos darbuotojams	Įsipareigojimai	-1	1,800	1,550	1,450	1,464	6,264
	Mokėjimai	-2	1,800	1,550	1,450	1,464	6,264
2 antraštinė dalis: Pastatas ir kitos administracinės išlaidos	Įsipareigojimai	(1 a)	0,166	0,166	0,166	0,166	0,664
	Mokėjimai	(2a)	0,166	0,166	0,166	0,166	0,664
3 antraštinė dalis: Veiklos išlaidos	Įsipareigojimai	(3 a)	5,930	5,880	5,730	5,680	23,220
	Mokėjimai	(3b)	5,930	5,880	5,730	5,680	23,220
IŠ VISO asignavimų EŽKA	Įsipareigojimai	=1+1a +3a	7,896	7,596	7,346	7,310	30,148
	Mokėjimai	=2+2a	7,896	7,596	7,346	7,310	30,148
		+3b

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
Generalinis direktoratas: Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD
• Žmogiškieji ištekliai		0	0	0	0		0
• Kitos administracinės išlaidos.		0	0	0	0		0
IŠ VISO Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD	Asignavimai	0	0	0	0		0

IŠ VISO asignavimų pagal
daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	7,896	7,596	7,346	7,310		30,148
	Mokėjimai	7,896	7,596	7,346	7,310		30,148

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams (III ANTRAŠTINĖ DALIS)

–◻ ◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☑ ☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus			2017		2018		2019		2020		IŠ VISO
			metai		metai		metai		metai
	REZULTATAI
	[1] rūšis	Vidutinės sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Bendras skaičius	Iš viso sąnaudų
3 KONKRETUS TIKSLAS Skatinti įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką stiprinant kovą su NNN žvejyba, užtikrinant veiksmingą Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos veikimą ir įsteigiant atitinkamą dalijimosi duomenimis centrą.
Teikti stebėsenos ir ryšių paslaugas (įskaitomos personalo ir administracinės išlaidos) Galimybių studija Pagrindinio dalijimosi duomenimis centro sukūrimas	Keitimosi informacija tarp agentūrų sistemos (projektų skaičius)	0,025	2	0,050	2	0,050	2	0,050	2	0,050	8	0,200
	Galimybių studija	0,100	1	0,100							1	0,100
	ES dalijimosi duomenimis centras (projektų skaičius)	0,040	1	0,050	3	0,200	3	0,100	3	0,050	10	0,400
ES duomenų centras (įskaitomos personalo ir administracinės išlaidos) * Duomenų gavimas, dalijimasis jais ir jų analizė (CISE, MARSURV, kt.)	Prieiga prie Žemės stebėjimo duomenų ir palydovų duomenų (duomenų rinkinių skaičius)	0,100	5	0,500	5	0,500	5	0,500	5	0,500	20	2,000
	Nuolatinės keitimosi duomenimis ir jų analizės paslaugos teikimas suinteresuotiesiems subjektams	0,488	1	0,550	1	0,500	1	0,450	1	0,450	4	1,950
Bendras išteklių ir kitų pajėgumų naudojimas (įskaitomos personalo ir administracinės išlaidos) Tikrinimo platformų nuoma Dalijimasis kitais pajėgumais *Misijos ir susitikimai	Prieiga prie papildomų tikrinimo išteklių (nuomos dienų skaičius)	0,015	275	4,000	275	4,000	275	4,000	275	4,000	1100	16,000
	Padidintas tikrinimo pajėgumas (misijų skaičius)	0,008	15	0,120	15	0,120	15	0,120	15	0,120	60	0,480
	Duomenų bazių kūrimas (aparatinė įranga, programinė įranga, bendri pajėgumai, kt.)	0,063	1	0,100	1	0,050	1	0,050	1	0,050	4	0,250
Gebėjimų stiprinimo veiksmai (įskaitomos personalo ir administracinės išlaidos) Vadovas ir mokomoji medžiaga Darbuotojų mainai su kitomis agentūromis ir trečiosiomis šalimis	Pakrančių apsaugos suinteresuotiesiems subjektams skirtų gairių, vadovo ir rekomendacijų rengimas	0,100	1	0,100	1	0,100	1	0,100	1	0,100	4	0,400
	EŽKA, valstybių narių ir trečiųjų šalių darbuotojų mainai (misijų skaičius)	0,012	30	0,360	30	0,360	30	0,360	30	0,360	120	1,440
1 konkretaus tikslo tarpinė suma			332	5,930	333	5,880	333	5,730	333	5,680	1331	23,220
IŠ VISO SĄNAUDŲ			332	5,930	333	5,880	333	5,730	333	5,680	1331	23,220

3.2.3.Numatomas poveikis EŽKA žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.Santrauka

–◻ ◻Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑ ☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	2017	2018	2019	2020	IŠ VISO
	metai	metai	metai	metai
Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	1,260	1,085	1,015	1,025	4,385
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)	0,540	0,465	0,435	0,439	1,879
Sutartininkai					0
Laikinieji darbuotojai	1,800	1,550	1,450	1,464	6,264
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai					–
IŠ VISO	1,800	1,550	1,450	1,464	6,264

Nurodykite planuojamo įdarbinimo datą ir atitinkamai pakeiskite sumą (jeigu įdarbinama liepos mėn., atsižvelgiama tik į 50 proc. vidutinių sąnaudų); išsamesnį paaiškinimą pateikite priede.

Remdamasi šiuo metu jai prieinamais kandidatų rezervo sąrašais ir vertinimu, kiek ilgai užimtų surengti naujas įdarbinimo procedūras, EŽKA nustatė šias įdarbinimo datas:

• 12 laikinųjų darbuotojų (9 AD ir 3 AST) pradės dirbti 2017 m. sausio mėn.

1 laikinasis darbuotojas (AST) pradės dirbti 2018 m. sausio mėn.

2017 m. personalo išlaidos pakoreguotos atsižvelgiant į apskaičiuotas įsikūrimo išlaidas (persikraustymo, įsikūrimo pašalpa ir kt.).

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas dabartinio pasiūlymo poveikis visam agentūros etatų planui.

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Pagrindinis scenarijus pagal dokumentą COM(2013) 519	51	49	48	48	48
Papildomi etatai	–	12	13	13	13
Iš viso	51	61	61	61	61

3.2.3.2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

–☑ ☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–◻ ◻Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)		0	0	0	0
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)
XX 01 01 02 (Delegacijos)
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

•Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais) 10		0	0	0	0
XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)
XX 01 04 yy 11	– būstinėje 12
	– delegacijose
XX 01 05 02 (CA, SNE, INT– netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO		0	0	0	0

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
Išorės darbuotojai

Visos darbo dienos ekvivalento vieneto sąnaudų apskaičiavimo aprašymas turėtų būti įtrauktas į V priedo 3 skirsnį.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–X Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą 13 .

–◻ ◻Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

–◻ ◻Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai: netaikoma

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

–☑ ☑Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

–◻ ◻Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻ ◻nuosaviems ištekliams

–◻ ◻įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 14
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
......straipsnis

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1) http://ec.europa.eu/transport/modes/maritime/studies/doc/2014-06-icf-coastguard.pdf

(2) XX Europos parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. XX/XX.

(3) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

(4) VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(5) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(6) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

(7) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(8) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(9) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(10) CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

(11) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(12) Paprastai struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondo (EŽF) atveju.

(13) 11 06 64 straipsnio dabartinis finansinis programavimas. Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai skirtas biudžetas bet kuriuo atveju 2017–2020 m. bus padidintas iš viso 30,148 mln. EUR.

(14) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

Choose the experimental features you want to try