(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB (3) nustatomi reikalavimai dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis, kurias akcijos su balsavimo teise suteikia bendrovių, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijos įtrauktos į prekybą valstybėje narėje esančioje arba veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, visuotiniuose susirinkimuose;

(2)

nors akcininkams nepriklauso bendrovės, kurios yra atskiri teisės subjektai ir kurių jie negali visapusiškai kontroliuoti, jiems tenka svarbus vaidmuo tas bendroves valdant. Finansų krizė atskleidė, jog akcininkai daugeliu atvejų pritarė, kad vadovybė prisiimtų pernelyg didelę trumpalaikę riziką. Be to, ▌esamas ▌institucinių investuotojų bei turto valdytojų „stebėjimo“ ir dalyvavimo lygis bendrovėse, į kurias investuojama, dažnai yra netinkamas ir pernelyg orientuotas į trumpalaikį pelną , todėl biržinių bendrovių valdymas ir veiklos rezultatai yra nepakankami;

(2a)

aktyvesnis akcininkų dalyvavimas bendrovių valdyme yra vienas iš svertų, galinčių padėti pagerinti finansinius ir nefinansinius jų veiklos rezultatus. Kadangi akcininkų teisės nėra vienintelis ilgalaikis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti valdant bendrovę, šias teises reikėtų papildyti priemonėmis, kurios užtikrintų aktyvesnį visų subjektų, ypač darbuotojų, vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą;

(3)

Europos bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų plane Komisija paskelbė įvairius įmonių valdymo srities veiksmus, visų pirma tuos, kuriais skatinamas ilgalaikis akcininkų dalyvavimas ir bendrovių bei investuotojų tarpusavio skaidrumas;

(4)

siekiant sudaryti dar palankesnes sąlygas akcininkų naudojimuisi savo teisėmis bei biržinių bendrovių ir akcininkų tarpusavio bendradarbiavimui , biržinėms bendrovėms reikėtų suteikti teisę identifikuoti savo akcininkus ir tiesiogiai su jais bendrauti. Todėl , siekiant didinti skaidrumą ir gerinti dialogą, šia direktyva turėtų būti numatyta sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad akcininkus būtų galima identifikuoti; [29 pakeit.]

(5)

veiksmingas naudojimasis akcininkų teisėmis daug priklauso nuo tarpininkų, laikančių vertybinių popierių sąskaitas akcininkams, ypač tarpvalstybinėmis aplinkybėmis, grandinės veiksmingumo. Šia direktyva siekiama pagerinti tarpininkų informacijos teikimą per akcinio kapitalo grandinę, kad akcininkams būtų paprasčiau naudotis savo teisėmis;

(6)

atsižvelgiant į svarbų tarpininkų vaidmenį, juos reikėtų įpareigoti sudaryti geresnes sąlygas akcininkams naudotis savo teisėmis, kai akcininkai norėtų šiomis teisėmis naudotis patys arba šiam tikslui paskirti trečiąjį asmenį. Jeigu akcininkai nenori patys naudotis savo teisėmis ir tam paskyrė trečiąjį asmenį, pastarasis turėtų būti įpareigotas šias teises įgyvendinti esant aiškiam akcininkų leidimui ir nurodymui bei jų naudai;

(7)

siekiant skatinti investicijas į akcinį kapitalą visoje Sąjungoje ir naudotis su akcijomis susijusiomis teisėmis, šia direktyva reikėtų užtikrinti didelį sąnaudų, patiriamų tarpininkams teikiant paslaugas, skaidrumą. Siekiant užkirsti kelią tarpvalstybinių akcijų paketų, palyginti su vien nacionaliniais, kainų diskriminacijai , bet kokie nustatytų sąnaudų, patiriamų nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu naudojantis teisėmis, skirtumai turėtų būti tinkamai pagrįsti ir atspindėti tarpininkams teikiant paslaugas patiriamų faktinių sąnaudų pokytį. Sąjungoje filialą įsteigusiems trečiųjų šalių tarpininkams turėtų būti taikomos taisyklės dėl akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo, geresnių sąlygų akcininkams naudotis teisėmis sudarymo ir sąnaudų skaidrumo, siekiant užtikrinti veiksmingą nuostatų dėl per tokius tarpininkus turimų akcijų taikymą;

(8)

veiksmingas ir tvarus akcininkų dalyvavimas yra svarbus biržinių bendrovių valdymo modelio aspektas , kuris priklauso nuo įvairių organų ir suinteresuotųjų subjektų stabdžių ir atsvarų sistemos . Tinkamas suinteresuotųjų subjektų, ypač darbuotojų, dalyvavimas turėtų būti laikomas svarbiausiu aspektu kuriant subalansuotą Europos įmonių valdymo sistemą ;

(9)

instituciniai investuotojai ir turto valdytojai dažnai yra svarbūs Sąjungos biržinių bendrovių akcininkai, todėl gali atlikti reikšmingą vaidmenį ne tik valdant šias bendroves, bet ir apskritai šių bendrovių strategijos ir ilgalaikių rezultatų srityje. Tačiau pastarųjų metų patirtis parodė, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai dažnai tinkamai nedalyvauja bendrovėse, kuriose turi akcijų, ir kapitalo rinkos dažnai daro spaudimą bendrovėms per trumpą laiką pasiekti rezultatų, o tai neigiamai veikia ilgalaikius bendrovių finansinės ir nefinansinės veiklos rezultatus ir, be kitų neigiamų pasekmių, nulemia nepakankamą investicijų, pvz., į mokslinius tyrimus ir plėtrą, lygį, taip pakenkiant ilgalaikiams bendrovių ▌veiklos rezultatams;

(10)

instituciniai investuotojai ir turto valdytojai dažnai nepateikia skaidrios informacijos apie investavimo strategiją ir dalyvavimo politiką , jų įgyvendinimą ir rezultatus . Viešas tokios informacijos atskleidimas ▌teigiamai paveiktų investuotojų informuotumą, galutiniams naudos gavėjams, pvz., būsimiems pensininkams, suteiktų galimybę gerinti investavimo sprendimus, palengvintų bendrovių ir jų akcininkų tarpusavio dialogą, užtikrintų didesnį akcininkų dalyvavimą ir didintų bendrovių atskaitingumą suinteresuotiesiems subjektams ir pilietinei visuomenei;

(11)

todėl instituciniai investuotojai ir turto valdytojai turėtų sukurti akcininkų dalyvavimo politiką, kuria, be kitų dalykų, būtų nustatyta, kaip jie įtraukia akcininkų dalyvavimą į savo investavimo strategiją, stebi bendroves, į kurias investuoja, taip pat jų riziką su aplinka ir socialine sritimi susijusiais klausimais, veda dialogą su bendrovėmis, į kurias investuoja, ir jų suinteresuotaisiais subjektais ir įgyvendina balsavimo teises. Tokia dalyvavimo politika turėtų apimti faktinių ar galimų interesų konfliktų valdymo politiką tais atvejais, kai, pavyzdžiui, institucinis investuotojas ar turto valdytojas arba su jais susijusios bendrovės teikia finansines paslaugas bendrovėms, į kurias investuoja. Todėl ši politika, jos įgyvendinimas ir rezultatai turėtų būti kasmet viešai atskleidžiami ir nusiunčiami institucinių investuotojų klientams . Jeigu instituciniai investuotojai arba turto valdytojai nusprendžia nerengti dalyvavimo politikos ir (arba) neatskleisti jos įgyvendinimo ir rezultatų, jie aiškiai ir pagrįstai paaiškina, kodėl jie taip nusprendė;

(12)

instituciniai investuotojai turėtų kasmet atskleisti visuomenei, kaip jų investavimo ▌strategija atitinka jų įsipareigojimų pobūdį ir trukmę ir kaip ja prisidedama prie jų turto vidutinės trukmės ir ilgalaikių rezultatų. Jeigu jie, suteikdami diskrecinius įgaliojimus, apimančius turto valdymą individualiai, arba per sukauptas lėšas, pasitelkia turto valdytojus, jie turėtų visuomenei atskleisti svarbiausius jų susitarimo su turto valdytoju aspektus, susijusius su keliais aspektais, pvz., ar turto valdytojas juo skatinamas suderinti savo investavimo strategiją ir sprendimus su institucinio investuotojo įsipareigojimų pobūdžiu ir trukme, ar juo turto valdytojas skatinamas investavimo sprendimus priimti remiantis bendrovės vidutinės trukmės ar ilgalaikiais rezultatais ir dalyvauti bendrovėse, kaip juo vertinami turto valdytojų veiklos rezultatai, atlygio už turto valdymo paslaugas struktūra ir tikslinė portfelio apyvarta. Taip būtų lengviau tinkamai suderinti institucinių investuotojų galutinių naudos gavėjų, turto valdytojų ir įmonių, į kurias investuojama, interesus ir galbūt būtų galima parengti ilgesnio laikotarpio investavimo strategiją ir išplėtoti santykius su bendrovėmis, į kurias investuojama, kartu dalyvaujant akcininkams;

(13)

turėtų būti reikalaujama, kad turto valdytojai viešai atskleistų informaciją apie tai, kaip jų investavimo strategija ir jos įgyvendinimas atitinka turto valdymo susitarimą ir kaip jų investavimo strategija ir sprendimais prisidedama prie institucinio investuotojo turto vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiklos rezultatų. Be to, turto valdytojai turėtų viešai atskleisti informaciją apie portfelio apyvartą , tai, ar jie priima investavimo sprendimus remdamiesi sprendimais dėl bendrovės, į kurią investuojama, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiklos rezultatų, ▌ir ar jie naudojasi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis savo dalyvavimo veiklos tikslams. Kitą informaciją turto valdytojai turėtų atskleisti tiesiogiai instituciniams investuotojams, įskaitant informaciją apie portfelio sudėtį, portfelio apyvartos sąnaudas, kilusius interesų konfliktus ir tai, kaip jie buvo išspręsti. Ši informacija leistų instituciniams investuotojams geriau stebėti turto valdytojus ir užtikrinti paskatas tinkamai suderinti interesus bei dalyvauti akcininkams;

(14)

kad pagerintų investavimo į akcinį kapitalą grandinės informaciją, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įgaliotieji konsultantai priimtų ir įgyvendintų tinkamas priemones, kuriomis užtikrinama, pasitelkiant visus jų pajėgumus, kad jų balsavimo rekomendacijos būtų tikslios ir patikimos, grindžiamos išsamia visos jiems prieinamos informacijos analize ir kad jų nepaveiktų esamas ar galimas interesų konfliktas ar verslo santykis. Įgaliotieji konsultantai turėtų priimti elgesio kodeksą ir juo vadovautis. Nukrypimai nuo šio kodekso turėtų būti deklaruojami ir paaiškinami, kartu nurodant visus priimtus alternatyvius sprendimus. Įgaliotieji konsultantai kasmet turėtų pateikti savo elgesio kodekso taikymo ataskaitą. Jie turėtų atskleisti tam tikrą svarbiausią informaciją, susijusią su jų balsavimo rekomendacijų parengimu ir visais esamais ar galimais interesų konfliktais ar verslo santykiais, kurie galėtų paveikti balsavimo rekomendacijų parengimą;

(15)

kadangi atlygis yra viena iš bendrovių turimų svarbiausių priemonių jų ir jų direktorių interesams suderinti ir atsižvelgiant į esminį direktorių vaidmenį bendrovėse, svarbu, kad bendrovių atlyginimų politika būtų nustatoma tinkamai, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (4) nuostatoms dėl atlygio ir atsižvelgiant į bendrovių valdybų struktūrų skirtumus įvairiose valstybėse narėse. Direktorių veiklos rezultatai turėtų būti vertinami naudojant tiek finansinius, tiek nefinansinius veiklos rezultatų kriterijus, įskaitant aplinkos apsaugos, socialinius ir valdymo aspektus ;

(15a)

bendrovių direktorių atlyginimų politika taip pat turėtų padėti užtikrinti ilgalaikį bendrovės augimą, taigi, ši politika turėtų atitikti veiksmingesnę bendrovės valdymo praktiką ir nebūtų visiškai ar didele dalimi susieta su trumpalaikio investavimo tikslais;

(16)

siekiant užtikrinti, kad akcininkai galėtų veiksmingai pareikšti nuomonę dėl atlyginimų politikos, jiems turėtų būti suteikta teisė balsuoti dėl atlyginimų politikos , remiantis aiškia, suprantama ir išsamia bendrovės atlyginimų politikos apžvalga, suderinant šią politiką su bendrovės verslo strategija, tikslais, vertybėmis ir ilgalaikiais interesais ir įtraukiant į ją interesų konfliktų vengimo priemones. Bendrovės turėtų mokėti atlyginimą direktoriams tik pagal ▌atlyginimų politiką , dėl kurios balsavo akcininkai . Atlyginimų politika , dėl kurios balsuota, turėtų būti nedelsiant paskelbta viešai; [30 pakeit.]

(17)

siekiant užtikrinti, kad atlyginimų politikos įgyvendinimas atitiktų patvirtintą politiką, akcininkams turėtų būti suteikta patariamojo pobūdžio teisė balsuoti dėl bendrovės atlyginimų ataskaitos. Siekiant užtikrinti direktorių atskaitingumą, atlyginimų ataskaita turėtų būti aiški ir suprantama ir joje turėtų būti išsamiai apžvelgti per pastaruosius finansinius metus atskiriems direktoriams skirti atlyginimai. Jeigu akcininkai balsuoja prieš atlyginimų ataskaitą, bendrovė, jei reikia, turėtų pradėti dialogą su akcininkais, kad nustatytų atmetimo priežastis. Bendrovė kitoje atlyginimų ataskaitoje turėtų paaiškinti, kaip atsižvelgta į akcininkų balsavimą; [31 pakeit.]

(17a)

siekiant užtikrinti akcininkų ir kitų Sąjungos piliečių pasitikėjimą bendrovėmis ir sudaryti geresnes sąlygas jiems jose dalyvauti, labai svarbu padidinti skaidrumą, susijusį su didžiųjų bendrovių veikla ir visų pirma gautu pelnu, sumokėtais pelno mokesčiais ir gautomis subsidijomis. Todėl privalomą ataskaitų teikimą šioje srityje galima laikyti svarbiu bendrovių atsakomybės suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei aspektu;

(18)

kad suinteresuotieji subjektai, akcininkai ir pilietinė visuomenė galėtų lengvai gauti visą reikšmingą įmonės valdymo informaciją, atlyginimų ataskaita turėtų būti įtraukta į įmonės valdymo pareiškimą, kurį biržinės bendrovės turėtų skelbti pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (5) 20 straipsnį;

(18a)

direktorių atlyginimų nustatymo procedūras reikia atskirti nuo darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo sistemų. Taigi, nuostatos dėl atlyginimų neturėtų daryti poveikio visapusiškai naudojantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 153 straipsnio 5 dalimi užtikrintomis pagrindinėmis teisėmis, bendraisiais nacionalinės sutarčių ir darbo teisės principais ir, taikytinais atvejais, socialinių partnerių teisėmis sudaryti kolektyvines sutartis ir užtikrinti jų vykdymą laikantis nacionalinės teisės aktų ir papročių;

(18b)

atitinkamais atvejais nuostatos dėl atlyginimų taip pat neturėtų daryti poveikio nuostatoms dėl atstovavimo darbuotojams administraciniuose, valdymo ar priežiūros organuose, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose;

(19)

sandoriai su susijusiomis šalimis gali pakenkti bendrovėms ▌, nes jais susijusiai šaliai gali būti suteikta galimybė įgyti bendrovei priklausančią atitinkamą vertę. Taigi, tinkamos bendrovių interesų apsaugos garantijos yra svarbios. Dėl šios priežasties valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis patvirtintų akcininkai arba bendrovės administracinis ar priežiūros organas, laikantis tvarkos, pagal kurią būtų užkertamas kelias susijusiai šaliai pasinaudoti savo padėtimi ir tinkamai apsaugomi bendrovės ir akcininkų, visų pirma smulkiųjų akcininkų, kurie nėra susijusios šalys, interesai. Apie reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis ▌bendrovės turėtų viešai skelbti vėliausiai sandorio sudarymo metu ir prie skelbimo pridėti nepriklausomo trečiojo asmens ataskaitą, kurioje įvertinama, ar sandoris vykdomas rinkos sąlygomis, ir patvirtinama, kad bendrovės , įskaitant smulkiuosius akcininkus, požiūriu sandoris yra sąžiningas ir pagrįstas. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalavimo netaikyti sandoriams tarp bendrovės ir bendrųjų įmonių bei vienos ar daugiau jos grupės narių, jei visos tų grupės narių ar bendrųjų įmonių nuosavybės teisės priklauso bendrovei arba jei nė viena kita bendrovės susijusi šalis neturi tų grupės narių ar bendrųjų įmonių akcijų, o sandoriai sudaromi vykdant įprastinę veiklą ir įprastomis rinkos sąlygomis ;

(20)

atsižvelgiant į 1995 m. spalio 24 d.6 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (6), reikia užtikrinti paprastesnio akcininkų teisių įgyvendinimo ir teisės į privatumą bei asmens duomenų apsaugą pusiausvyrą. Akcininkų identifikacinė informacija turėtų apimti tik atitinkamo akcininko pavadinimą (vardą, pavardę) ir kontaktinius duomenis , įskaitant pilną adresą, telefono numerį ir, jei būtina, elektroninio pašto adresą, taip pat turimų akcijų skaičių ir balsavimo teises . Ši informacija turėtų būti tiksli ir naujausia, o tarpininkai ir bendrovės turėtų leisti ištaisyti ar ištrinti visus neteisingus ar neišsamius duomenis. Ši identifikacinė informacija apie akcininkus neturėtų būti naudojama jokiam kitam tikslui, išskyrus tam, kad būtų paprasčiau naudotis akcininkų teisėmis , užtikrinti akcininkų dalyvavimą ir palengvinti bendrovės ir akcininko dialogą ;

(21)

siekiant užtikrinti , kad būtų vienodai taikomi akcininkų identifikavimą , informacijos perdavimą , palankesnių sąlygų naudotis akcininkų teisėmis sudarymą ir atlyginimų ataskaitas reglamentuojantys straipsniai , pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl specialiųjų reikalavimų, taikomų informacijos apie akcininkų tapatybę perdavimui, bendrovių ir akcininkų tarpusavio informacijos perdavimui, tarpininko užtikrinamam paprastesniam akcininkų teisių įgyvendinimui ir standartizuotam atlyginimų ataskaitos pateikimui, nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai ;

(22)

siekiant užtikrinti, kad šios direktyvos reikalavimai ar jos įgyvendinimo priemonės būtų taikomi praktiškai, už bet kokį šių reikalavimų pažeidimą reikėtų taikyti sankcijas. Dėl to sankcijos turėtų būti pakankamai atgrasios ir proporcingos;

(23)

kadangi, atsižvelgiant į tarptautinį Sąjungos akcinio kapitalo rinkos pobūdį, šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir vien valstybių narių veiksmais būtų nustatytos skirtingos taisyklės, galinčios pakenkti vidaus rinkos veikimui ar sudaryti jam naujas kliūtis, ir kadangi dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(24)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą (7) dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškintos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

2 straipsnis papildomas d– jc punktais:

(8)   2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1). "

(9)  2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10)."

(10)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (nauja redakcija) (OL L 173, 2014 6 12, p. 349). "

(11)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1)."

(12)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32)."

(13)  2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1)."

2a)

2 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Valstybės narės į 1 dalies l punkte nurodytą direktoriaus apibrėžtį šios direktyvos tikslais gali įtraukti kitus panašias pareigas užimančius asmenis.“

2b)

Po 2 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

Duomenų apsauga

Valstybės narės užtikrina, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą būtų atliekamas laikantis nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliama Direktyva 95/46/EB.“

3)

Po 3 straipsnio įterpiami tokie skyriai Ia ir 1b:

„IA SKYRIUS

AKCININKŲ IDENTIFIKAVIMAS, INFORMACIJOS PERDAVIMAS IR PAPRASTESNIS AKCININKŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS

3a straipsnis

Akcininkų identifikavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės turėtų teisę identifikuoti savo akcininkus, atsižvelgiant į jau taikomas nacionalines sistemas .

2.   Valstybės narės užtikrina, kad bendrovei paprašius tarpininkas pernelyg nedelsdamas pateiktų bendrovei informaciją apie akcininko tapatybę . Jeigu akcijų paketo grandinėje yra daugiau negu vienas tarpininkas, bendrovės prašymas ▌pernelyg nedelsiant perduodamas tarp tarpininkų . Tarpininkas, turintis informaciją apie akcininko tapatybę, perduoda ją tiesiogiai bendrovei.

Valstybės narės gali nustatyti, kad už informacijos apie akcininko tapatybę rinkimą ir jos perdavimą tiesiogiai bendrovei, kaip vieni iš tarpininkų, atsako centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (CVPD).

3.   Tarpininkas turi tinkamai pranešti akcininkams, kad informacija apie jų tapatybę gali būti tvarkoma pagal šį straipsnį ir, prireikus, kad ši informacija iš tiesų perduota bendrovei . Ši informacija gali būti naudojama tik siekiant palengvinti akcininko teisių įgyvendinimą , bendrovės ir akcininko tarpusavio bendradarbiavimą ir dialogą su bendrove susijusiais klausimais . Bendrovėms visais atvejais leidžiama tretiesiems asmenims pateikti bendrovės akcininkų struktūros apžvalgą nurodant skirtingas akcininkų kategorijas. Bendrovė ir tarpininkas užtikrina, kad fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų ištaisyti arba ištrinti visus neišsamius arba netikslius duomenis . Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės ir tarpininkai pagal šį straipsnį jiems perduotos informacijos, susijusios su akcininko tapatybe , nelaikytų ilgiau negu reikia ir, bet kokiu atveju, nelaikytų ilgiau negu 24 mėnesius nuo to laiko, kai bendrovė ar tarpininkai sužinojo, kad atitinkamas asmuo nustojo būti akcininku .

4.   Valstybės narės užtikrina, kad tarpininkas, pagal 2 dalį pranešantis bendrovei informaciją apie akcininko tapatybę , nebūtų laikomas pažeidusiu kokį nors pagal sutartį arba įstatymo ar kito teisės akto nuostatą nustatytą informacijos atskleidimo apribojimą

5.    Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ji patikslina 2 ir 3 dalyse nustatytus būtinuosius reikalavimus perduoti informaciją, kiek tai susiję su perduotinos informacijos forma , prašymo forma , įskaitant saugias naudotinas formas, bei terminais, kurių reikia laikytis. [24 pakeit.]

3b straipsnis

Informacijos perdavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad bendrovei ▌tiesiogiai nebendraujant su savo akcininkais, tarpininkas pernelyg nedelsdamas visais toliau nurodytais atvejais bendrovės interneto svetainėje jiems arba pagal akcininko nurodymus trečiajam asmeniui pateiktų ir perduotų su jų akcijomis susijusią informaciją:

2.   Valstybės narės reikalauja, kad bendrovės standartizuotai ir laiku tarpininkui pateiktų ir pristatytų informaciją, susijusią su akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimu pagal 1 dalį.

3.   Valstybės narės įpareigoja tarpininką pagal iš akcininkų gautus nurodymus pernelyg nedelsiant bendrovei perduoti iš akcininkų gautą informaciją, susijusią su jų akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimu.

4.   Jeigu akcijų paketo grandinėje yra daugiau negu vienas tarpininkas, 1 ir 3 dalyse nurodyta informacija pernelyg nedelsiant perduodama tarpininkams.

5.    Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ji patikslina 1–4 dalyse nustatytus būtinuosius reikalavimus perduoti informaciją, kiek tai susiję su perduotinos informacijos turiniu, terminais, kurių reikia laikytis, ir perduotinos informacijos rūšimis ir forma , įskaitant saugias naudotinas formas .

3c straipsnis

Paprastesnis akcininkų teisių įgyvendinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tarpininkai palengvintų akcininkų teisių įgyvendinimą, įskaitant teisę dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose ir juose balsuoti. Toks palengvinimas apima bent vieną iš toliau nurodytų dalykų:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės savo interneto svetainėse viešai skelbtų visuotinių susirinkimų protokolus ir balsavimų rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės patvirtintų visuotiniuose susirinkimuose akcininkų ar jų vardu atiduotus balsus , kai balsavimas vyksta elektroninėmis priemonėmis . Jeigu tarpininkas balsuoja, jis balsavimo patvirtinimą perduoda akcininkui. Jeigu akcijų paketo grandinėje yra daugiau negu vienas tarpininkas, patvirtinimas pernelyg nedelsiant perduodamas tarp tarpininkų.

3.    Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų patikslinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų akcininkų teisių paprastesnio įgyvendinimo būtinieji reikalavimai, kiek tai susiję su paprastesnio įgyvendinimo rūšimis, balsavimo patvirtinimo forma ▌ir terminais, kurių reikia laikytis.

3d straipsnis

Sąnaudų skaidrumas

1.   Valstybės narės gali leisti tarpininkams bendrovių prašyti atlyginti pagal šį skyrių teiktinos paslaugos sąnaudas . Tarpininkai viešai atskleidžia informaciją apie kainas, įkainius ir visus kitus mokėjimus, taikomus kiekvienai šiame skyriuje nurodytai paslaugai.

2.    Tais atvejais, kai tarpininkams leidžiama prašyti atlyginti sąnaudas pagal 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad tarpininkai viešai atskleistų informaciją apie kiekvienos atskiros šiame skyriuje nurodytos paslaugos sąnaudas.

Valstybės narės užtikrina, kad visos sąnaudos , kurias tarpininkas gali prašyti akcininkų, bendrovių ar kitų tarpininkų atlyginti, būtų nediskriminacinės, pagrįstos ir proporcingos . Leidžiama nustatyti skirtingus vidaus ir tarpvalstybiniam teisių įgyvendinimui nustatytus įkainius tik tinkamai juos pagrindžiant, jie turi atspindėti paslaugoms suteikti patirtų faktinių sąnaudų pokytį .

3e straipsnis

Trečiųjų šalių tarpininkai

Šio skyriaus nuostatos taikomos trečiosios šalies tarpininkui, įsteigusiam filialą Sąjungoje.“

IB SKYRIUS

INSTITUCINIŲ INVESTUOTOJŲ, TURTO VALDYTOJŲ IR ĮGALIOTŲJŲ KONSULTANTŲ SKAIDRUMAS

3f straipsnis

Dalyvavimo politika

1.    Nedarant poveikio 3f straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai parengtų akcininkų dalyvavimo politiką (toliau – dalyvavimo politika). Šia dalyvavimo politika nustatoma, kaip instituciniai investuotojai ir turto valdytojai atlieka visus toliau nurodytus veiksmus:

2.    Nedarant poveikio 3f straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad į dalyvavimo politiką būtų įtraukta esamų ar galimų su akcininkų dalyvavimu susijusių interesų konfliktų valdymo politika. Tokia politika visų pirma rengiama visiems toliau nurodytiems atvejams:

3.   Valstybės narės užtikrina, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai kasmet viešai skelbtų savo dalyvavimo politiką, kaip ji buvo įgyvendinama ir kokie jos rezultatai. Pirmame sakinyje nurodyta informacija turi būti nemokamai prieinama bent bendrovės interneto svetainėje. Instituciniai investuotojai tą informaciją kartą per metus pateikia savo klientams.

Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai kiekvienos bendrovės, kurios akcijų turi, atveju viešai skelbia informaciją apie tai, ar balsuoja jos visuotiniuose susirinkimuose, o jeigu balsuoja, tai kaip, ir paaiškina savo balsavimą. Jeigu turto valdytojas balsuoja institucinio investuotojo vardu, institucinis investuotojas nurodo, ar turto valdytojas paskelbė tokią balsavimo informaciją. Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti nemokamai prieinama bent bendrovės interneto svetainėje .

4.   Jeigu instituciniai investuotojai arba turto valdytojai nusprendžia nerengti dalyvavimo politikos arba neatskleisti jos įgyvendinimo ir rezultatų, jie aiškiai ir pagrįstai paaiškina, kodėl jie taip nusprendė. [25 pakeit.]

3 g straipsnis

Institucinių investuotojų investavimo strategija ir susitarimai su turto valdytojais

1.   Valstybės narės užtikrina, kad instituciniai investuotojai visuomenei atskleistų informaciją apie tai , kaip jų investavimo ▌strategija (toliau – investavimo strategija) yra suderinta su jų įsipareigojimų pobūdžiu ir trukme ir kaip ji padeda siekti vidutinės trukmės ir ilgalaikių jų turto veiklos rezultatų. ▌Pirmajame sakinyje nurodyta informacija turi būti nemokamai prieinama bent bendrovės interneto svetainėje tol, kol ji yra taikytina , ir turi būti kasmet siunčiama bendrovės klientams kartu su informacija apie jų dalyvavimo politiką .

2.   Jeigu turto valdytojas institucinio investuotojo vardu investuoja savo nuožiūra, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų klientą, arba per kolektyvinio investavimo subjektą, institucinis investuotojas kasmet atskleidžia visuomenei informaciją apie svarbiausius susitarimo su turto valdytoju elementus tokiais aspektais:

Jeigu į susitarimą su turto valdytoju neįtraukti vienas ar daugiau a–f punktuose nurodytų elementų, institucinis investuotojas pateikia aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl taip yra. [26 pakeit.]

3h straipsnis

Turto valdytojų skaidrumas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad turto valdytojai atskleistų , kaip nurodyta 2 ir 2a dalyse, informaciją apie tai, kaip jų investavimo strategija ir jos įgyvendinimas atitinka 3 g straipsnio 2 dalyje nurodytą susitarimą ▌.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad turto valdytojai visuomenei kasmet atskleistų visą toliau nurodytą informaciją:

2a.     Valstybės narės užtikrina, kad turto valdytojai instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarę 3 g straipsnio 2 dalyje nurodytą susitarimą, kasmet atskleistų visą toliau nurodytą informaciją:

3.   Pagal 2 dalį atskleista informacija turi būti nemokamai prieinama bent turto valdytojo interneto svetainėje. Pagal 2a dalį atskleista informacija teikiama nemokamai, o jeigu turto valdytojas valdo turtą ne savo nuožiūra, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų klientą, paprašius informacija turi būti teikiama ir kitiems investuotojams.

3a.     Valstybės narės gali numatyti, kad išimtiniais atvejais turto valdytojui gali būti leidžiama, jei tam pritaria kompetentinga institucija, neatskleisti tam tikros informacijos, kuri turi būti atskleista pagal šį straipsnį, dalies, jeigu ta dalis susijusi su būsimais įvykiais ar reikalais, dėl kurių vyksta derybos, ir jos atskleidimas padarytų labai didelį poveikį turto valdytojo komercinei pozicijai.

3i straipsnis

Įgaliotųjų konsultantų skaidrumas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įgaliotieji konsultantai priimtų ir įgyvendintų tinkamas priemones siekdami pagal visas savo išgales užtikrinti, kad jų tyrimo ir balsavimo rekomendacijos būtų tikslios ir patikimos, paremtos išsamia visos jiems prieinamos informacijos analize , ir būtų rengiamos vadovaujantis tik jų klientų interesais .

1a.     Valstybės narės užtikrina, kad įgaliotieji konsultantai nurodytų elgesio kodeksą, kurį jie taiko. Jeigu jie nesilaiko kurios nors to elgesio kodekso rekomendacijos, jie tai deklaruoja, paaiškina tokio sprendimo priežastis ir nurodo visas alternatyvias priemones, kokios buvo priimtos. Ši informacija skelbiama įgaliotojo konsultanto interneto svetainėje, kartu nurodant elgesio kodeksą, kurį jie taiko.

Įgaliotieji konsultantai kasmet pateikia ataskaitą apie to elgesio kodekso taikymą. Metinės ataskaitos skelbiamos įgaliotojo konsultanto interneto svetainėje ir yra nemokamai prieinamos bent trejus metus nuo paskelbimo dienos.

2.    Valstybės narės užtikrina, kad įgaliotieji konsultantai kasmet atskleistų visą toliau nurodytą informaciją, susijusią su tyrimo ir balsavimo rekomendacijų parengimu:

Ši informacija skelbiama įgaliotųjų konsultantų interneto svetainėje ir turi būti nemokamai prieinama bent trejus metus nuo paskelbimo dienos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įgaliotieji konsultantai identifikuotų ir pernelyg nedelsdami atskleistų savo klientams ▌informaciją apie visą esamą ar galimą interesų konfliktą ar verslo santykius, galinčius paveikti tyrimo ir balsavimo rekomendacijų rengimą, ir veiksmus, kurių jie ėmėsi esamam ar galimam interesų konfliktui pašalinti ar sušvelninti.“

4)

Įterpiami šie straipsniai:

„9a straipsnis

Teisė balsuoti dėl atlyginimų politikos

1.    Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės parengtų direktorių atlyginimų politiką ir pateiktų ją balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, o balsavimo rezultatai būtų privalomi. Bendrovės direktoriams atlyginimą moka tik pagal atlyginimų politiką, už kurią balsuota visuotiniame akcininkų susirinkime. Dėl bet kokių šios politikos pakeitimų balsuojama visuotiniame akcininkų susirinkime ir ši politika visais atvejais teikiama tvirtinti visuotiniam susirinkimui bent kas trejus metus.

Vis dėlto valstybės narės gali numatyti, kad visuotinio susirinkimo balsavimas dėl atlyginimų politikos yra patariamojo pobūdžio.

Jeigu jokia atlyginimų politika nebuvo įgyvendinta pirmiau ir akcininkai atmetė jiems pateiktą politikos projektą, bendrovė taisydama projektą ne ilgiau kaip metus iki projekto patvirtinimo gali mokėti savo direktoriams atlyginimą pagal galiojančią praktiką.

Jeigu esama galiojančios atlyginimų politikos ir akcininkai atmetė jiems pagal pirmą pastraipą pateiktą politikos projektą, bendrovė, taisydama projektą, ne ilgiau kaip metus iki projekto patvirtinimo gali mokėti savo direktoriams atlyginimą pagal galiojančią politiką.

2.   ▌Atlyginimų politika turi būti aiški, suprantama, atitikti bendrovės verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius interesus ir ▌į ją turi būti įtrauktos interesų konfliktų vengimo priemonės

3.   Atlyginimų politikoje paaiškinama, kaip ja prisidedama prie bendrovės ilgalaikių interesų ir tvarumo. Joje nustatomi aiškūs fiksuotojo ir kintamojo atlyginimo skyrimo kriterijai, įskaitant visas premijas ir visas bet kokios formos privilegijas.

Atlyginimų politikoje nurodoma tinkama santykinė skirtingų fiksuotojo ir kintamojo atlyginimo sudedamųjų dalių dalis. Joje paaiškinama, kaip nustatant atlyginimų politiką ar direktorių atlyginimą buvo atsižvelgta į bendrovės darbuotojų atlyginimo ir įdarbinimo sąlygas ▌

Atlyginimų politikoje nurodomi kintamajam atlyginimui taikytini finansinės ir nefinansinės veiklos rezultatų kriterijai , be kita ko, kai tinkama, atsižvelgiant į programas ir rezultatus, susijusius su įmonių socialine atsakomybe, ir paaiškinama, kaip jais prisidedama prie bendrovės ilgalaikių interesų ir tvarumo, taip pat metodai, kurie turi būti taikomi siekiant nustatyti, kokiu mastu veiklos rezultatų kriterijų yra laikomasi; nurodomi atidėjimo laikotarpiai, akcijomis grindžiamo atlyginimo suteikimo ir akcijų išlaikymo po suteikimo laikotarpiai ir informacija apie bendrovės galimybę susigrąžinti kintamąją atlyginimo dalį.

Valstybės narės užtikrina, kad akcijų vertė nebūtų svarbiausias veiksnys vertinant finansinės veiklos rezultatų kriterijus.

Valstybės narės užtikrina, kad akcijomis grindžiamas atlyginimas nesudarytų pagrindinės direktorių kintamojo atlyginimo dalies. Valstybės narės gali numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo šios pastraipos nuostatų, su sąlyga, kad atlyginimų politika apima aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kaip tokia išimtis prisideda prie ilgalaikių bendrovės interesų ir tvarumo.

Atlyginimų politikoje nurodomos pagrindinės direktorių sutarčių sąlygos, įskaitant sutarčių trukmę ir taikytinus įspėjimo terminus, taip pat sutarčių nutraukimo ir su juo susijusių mokėjimų sąlygos bei papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemų savybės. Tais atvejais, kai pagal nacionalinę teisę bendrovėms leidžiama su direktoriais sudaryti susitarimus nesudarant sutarties, politika nurodo pagrindines tokių su direktoriais sudaromų susitarimų sąlygas, įskaitant jų trukmę ir taikomus įspėjimo terminus, taip pat sutarčių nutraukimo ir su juo susijusių mokėjimų sąlygas bei papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemų savybes .

Politikoje nurodomos bendrovės procedūros, kurias taikant nustatomas direktorių atlyginimas, be kita ko, atlyginimų komiteto vaidmuo ir veikimas.

Atlyginimų politikoje paaiškinamas konkretus jos nustatymo sprendimų priėmimo procesas. Jeigu atlyginimų politika keičiama, į ją įtraukiamas visų reikšmingų jos pakeitimų paaiškinimas ir paaiškinama, kaip jais atsižvelgta į akcininkų balsavimo rezultatus ir nuomonę dėl šios politikos, taip pat pateikiama bent trejų iš eilės paskutinių metų ataskaita.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad akcininkams patvirtinus atlyginimų politiką ji būtų pernelyg nedelsiant paskelbta ▌ir nemokamai prieinama bendrovės interneto svetainėje bent tol, kol ji yra taikytina. [27 rev. pakeit.]

9b straipsnis

Atlyginimų ataskaitoje pateiktina informacija ir teisė balsuoti dėl atlyginimų ataskaitos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad bendrovė parengtų aiškią ir suprantamą atlyginimų ataskaitą, išsamiai apžvelgdama atlyginimus, įskaitant visas bet kokios formos privilegijas, pagal 9a straipsnyje nurodytą atlyginimų politiką per praėjusius finansinius metus skirtus atskiriems direktoriams, įskaitant naujai įdarbintus direktorius ir buvusius direktorius. Jei taikytina, turi būti nurodyta visa ši informacija:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tvarkant direktorių asmens duomenis pagal Direktyvą 95/46/EB būtų apsaugota fizinių asmenų teisė į privatumą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad akcininkai per metinį visuotinį susirinkimą turėtų teisę surengti patariamąjį balsavimą dėl praėjusių finansinių metų atlyginimų ataskaitos. Jeigu akcininkai balsuoja prieš atlyginimų ataskaitą, bendrovė, jei reikia, pradeda dialogą su akcininkais, kad galėtų nustatyti atmetimo priežastis. Bendrovė kitoje atlyginimų ataskaitoje paaiškina, kaip buvo atsižvelgta į akcininkų balsavimą ▌.

3a.     Šio straipsnio ir 9a straipsnio nuostatos dėl atlyginimų neturi poveikio nacionalinėms darbuotojų atlyginimų nustatymo sistemoms ir, kai taikytina, nacionalinėms nuostatoms dėl atstovavimo darbuotojams tarybose.

4.    Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyta standartizuoto informacijos , nurodytos šio straipsnio 1 dalyje , pateikimo tvarka. [28 pakeit.]

9c straipsnis

Teisė balsuoti dėl susijusių šalių sandorių

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai sudaromi reikšmingi sandoriai su susijusiomis šalimis ▌, bendrovės viešai paskelbtų apie tokius sandorius vėliausiai jų sudarymo metu ir prie pranešimo pridėtų ▌ataskaitą, kurioje įvertinama, ar sandoris vykdomas rinkos sąlygomis, patvirtinama, kad sandoris bendrovės požiūriu yra sąžiningas ir pagrįstas , ir paaiškinami vertinimo kriterijai, kuriais grindžiamas vertinimas . Pranešime turi būti pateikta informacija apie susijusios šalies santykio pobūdį, susijusios šalies pavadinimas (vardas, pavardė), sandorio suma ir visa kita ▌informacija , būtina norint įvertinti, ar sandoris bendrovės požiūriu yra ekonomiškai sąžiningas, įskaitant smulkiuosius akcininkus .

Valstybės narės apibrėžia konkrečias ataskaitų taisykles, kurias reikia priimti pagal pirmą pastraipą, įskaitant už ataskaitų teikimą atsakingą subjektą, kuris yra vienas iš šių subjektų:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis patvirtintų akcininkai arba bendrovės administravimo ar priežiūros organas, laikantis tvarkos, pagal kurią užkertamas kelias susijusiai šaliai pasinaudoti savo padėtimi ir tinkamai apsaugomi bendrovės ir akcininkų, visų pirma smulkiųjų akcininkų, kurie nėra susijusios šalys, interesai.

Valstybės narės gali nustatyti, kad akcininkai turi teisę balsuoti dėl bendrovės administravimo arba priežiūros organo patvirtintų reikšmingų sandorių.

Taip siekiama neleisti susijusioms šalims naudotis savo ypatinga padėtimi ir tinkamai apsaugoti bendrovės interesus.

2a.     Valstybės narės užtikrina, kad susijusios šalys ir jų atstovai nebūtų įtraukiami į pirmoje dalyje nurodytą ataskaitos rengimo procesą, taip pat į balsavimo ir sprendimų priėmimo pagal 2 dalį procesus. Jeigu susijusių šalių sandoryje dalyvauja akcininkas, jis negali balsuoti dėl to sandorio. Valstybės narės gali leisti akcininkui, kuris yra susijusi šalis, balsuoti, jeigu nacionalinės teisės nuostatomis užtikrinamos pakankamos apsaugos priemonės, taikomos per balsavimo procesą, kad būtų apsaugoti akcininkų, kurie nėra susijusios šalys, įskaitant smulkiuosius akcininkus, interesai ir neleidžiama susijusiai šaliai patvirtinti sandorio, jeigu dauguma akcininkų, kurie nėra susijusios šalys, tam nepritaria arba jeigu tam nepritaria dauguma nepriklausomų direktorių.

3.    Valstybės narės užtikrina, kad sandoriai su ta pačia susijusia šalimi, sudaryti per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį arba tais pačiais finansiniais metais ir kuriems netaikomos 1, 2 ir 3 dalyse išvardytos pareigos , taikant šių dalių nuostatas būtų sumuojami. ▌

4.   Valstybės narės gali netaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimų:

4a.     Valstybės narės apibrėžia, kas yra reikšmingi sandoriai su susijusiomis šalimis. Reikšmingi sandoriai su susijusiomis šalimis apibrėžiami atsižvelgiant į:

Apibrėždamos reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis, valstybės narės gali nustatyti vieną ar daugiau kiekybinių rodiklių, pagrįstų sandorio poveikiu bendrovės pajamoms, turtui, kapitalizacijai arba apyvartai, arba atsižvelgti į sandorio pobūdį ir susijusių šalių padėtį.“

5)

Po 14 straipsnio įterpiamas šis IIa skyrius:

„IIA SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI IR SANKCIJOS

14a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.    Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.     3a straipsnio 5 dalyje, 3b straipsnio 5 dalyje, 3c straipsnio 3 dalyje ir 9b straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo …*.

3.     Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3a straipsnio 5 dalyje, 3b straipsnio 5 dalyje, 3c straipsnio 3 dalyje ir 9b straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po to jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.     Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.     Pagal 3a straipsnio 5 dalį, 3b straipsnio 5 dalį, 3c straipsnio 3 dalį ir 9b straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trim mėnesiais.

14b straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimą ir imasi visų priemonių, būtinų, kad jos būtų įgyvendintos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. Valstybės narės apie šias nuostatas praneša Komisijai ne vėliau kaip [▌perkėlimo į nacionalinę teisę diena] ir nedelsdamos praneša apie visus paskesnius poveikį šioms nuostatoms turinčius pakeitimus.“

-1)

2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

-1a)

18 straipsnyje po 2 dalies įterpiama ši dalis:

„2a.     Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte didžiosios įmonės ir viešojo intereso subjektai, nurodydami valstybę narę ir trečiąją valstybę, kuriose jie įsisteigę, taip pat atskleidžia šią konsoliduotą informaciją apie finansinius metus:

-1b)

18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.     Valstybės narės gali numatyti, kad 1 dalies b punktas ir 2a dalis netaikomi įmonės metinėms finansinėms ataskaitoms, kai ta įmonė įtraukta į pagal 22 straipsnį reikalaujamas parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, su sąlyga, kad tokia informacija pateikiama konsoliduotosios finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte.“

-1c)

Įterpiamas šis straipsnis:

„18a straipsnis

Papildoma informacija, kurią turi atskleisti didžiosios įmonės

1.     Be informacijos, kurios reikalaujama pagal 16, 17, 18 straipsnius ir kitas šios direktyvos nuostatas, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte didžiosios įmonės viešai atskleidžia pagrindinius sprendimų dėl mokesčių aspektus ir informaciją apie juos, išvardydamos valstybes nares ir trečiąsias valstybes, kuriose minėtos įmonės turi patronuojamąsias įmones. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 49 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma informacijos skelbimo forma ir turinys.

2.     Įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius pagal konsoliduotus duomenis finansiniais metais neviršija 500 ir balanso sudarymo dienos suma pagal konsoliduotus duomenis arba bendra balanso suma neviršija 86 mln. EUR arba grynosios apyvartos suma neviršija 100 mln. EUR, atleidžiamos nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos.

3.     Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma jokiai įmonei, kurios veikla reglamentuojama valstybės narės teisės nuostatomis, jeigu ją patronuojančiai įmonei taikomi tos valstybės narės teisės aktai ir tos įmonės duomenys yra įtraukti į informaciją, kurią ta patronuojančioji įmonė atskleidžia pagal šio straipsnio 1 dalį.

4.     1 dalyje nurodyta informacija tikrinama pagal Direktyvą 2006/43/EB.“

1)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

2)

Įterpiami šie straipsniai:

„16a straipsnis

Papildoma informacija, kurią turi atskleisti emitentai

1.     Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas emitentas kasmet viešai atskleistų šią konsoliduotą informaciją apie finansinius metus, nurodydamas valstybę narę ir trečiąją valstybę, kurioje emitentas turi patronuojamąją įmonę:

2.     1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma jokiam emitentui, kurio veikla reglamentuojama valstybės narės teisės nuostatomis, jeigu jį patronuojančiajai įmonei taikomi tos valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos emitento duomenys yra įtraukti į informaciją, kurią ta patronuojančioji įmonė atskleidžia pagal šio straipsnio 1 dalį.

3.     1 dalyje nurodyta informacija tikrinama pagal Direktyvą 2006/43/EB ir viešai skelbiama, jei įmanoma, kaip atitinkamo emitento metinių finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų priedas.

16b straipsnis

Papildoma informacija, kurią turi atskleisti emitentai

1.     Valstybės narės reikalauja, kad kasmet kiekvienas emitentas viešai atskleistų konsoliduotą informaciją apie finansinius metus, nurodydamas pagrindinius sprendimų dėl mokesčių aspektus ir informaciją apie juos, išvardydamas valstybes nares ir trečiąsias valstybes, kuriose jis turi patronuojamąsias įmones. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma informacijos skelbimo forma ir turinys.

2.     Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma jokiam emitentui, kurio veikla reglamentuojama valstybės narės teisės nuostatomis, jeigu jį patronuojančiai įmonei taikomi tos valstybės narės teisės aktai ir to emitento duomenys yra įtraukti į informaciją, kurią ta patronuojančioji įmonė atskleidžia pagal šio straipsnio 1 dalį.

3.     1 dalyje nurodyta informacija tikrinama pagal Direktyvą 2006/43/EB ir viešai skelbiama, jei įmanoma, kaip atitinkamo emitento metinių finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų priedas“.

3)

27 straipsnio 2a dalis pakeičiama taip:

„2a)     2 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 16a straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 bei 5 dalyse ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio mėn. Likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba juos atšaukia pagal 27a straipsnį.“