18.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/1

Pranešėjas

Antonello PEZZINI

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ne kartą pareiškė, kad bendroji rinka yra vienas pagrindinių Europos integracijos elementų, galintis suteikti tiesiogiai juntamos naudos ir skatinti tvarų Europos ekonomikos augimą.

1.1.1.

Komitetas ragina įgyvendinant bendrąją rinką svarbų vaidmenį skirti žaliosios ekonomikos sektoriams ir plėtoti tvarius gamybos rinkos ir vartojimo modelius bei toliau taikyti žiedinės ekonomikos ir kovos su klimato kaita principus atliekant naujų rodiklių tyrimus.

1.1.2.

Kalbant apie energijos rinką, EESRK mano, kad būtina dėti daugiau pastangų ir daugiau investuoti į dujų ir elektros tinklų sektorių bei taikyti subsidiarumo principą energijos kaupimo srityje įvairiose valstybėse narėse.

1.2.

Europos regioninės plėtros fondai ir Europos socialinis fondas turėtų skirti vis daugiau dėmesio bendrajai rinkai ir Europos gyventojų bei darbuotojų socialinei įtraukčiai.

1.3.

Kalbant apie darbuotojų judumo dokumentų rinkinį, kuris turėtų būti skirtas kliūtims laisvam darbuotojų judėjimui pašalinti ir išlaikyti aukštą apsaugos lygį, EESRK tikisi geresnio socialinės apsaugos sistemų koordinavimo dalyvaujant socialinės apsaugos įstaigoms, kurių vaidmuo būtų pripažintas Europos lygmeniu, mano, kad labai svarbu visapusiškai įgyvendinti Sutarties nuostatas dėl darbuotojų teisių, teikti informaciją ir konsultacijas, ir tikisi aktyvesnio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme.

1.4.

EESRK mano, kad vartotojai turi būti laikomi pagrindiniais bendrosios rinkos dalyviais, ir ragina Komisiją imtis aktyvesnio vaidmens koordinuojant šio sektoriaus ES teisės aktus ir taikyti veiksmingesnius ginčų sprendimo mechanizmus. Reikėtų dėti daugiau pastangų produktų saugumui didinti ir rinkos priežiūrai stiprinti, atkreipiant ypatingą dėmesį į sukčiavimą skaitmeninėje rinkoje. Todėl tikisi, kad bus sukurtas veiksmingas kolektyvinio vartotojų teisių gynimo mechanizmas, galiojantis ir tarpvalstybiniu lygmeniu.

1.5.

EESRK mano, kad mažmeninės finansinės paslaugos turi būti gerinamos visose šalyse, ir tikisi, kad įvairiose šalyse bus diegiamos vieno langelio sistemos ir jų tinklai, sujungti su centrine Europos sistema.

1.6.

Socialinis ir bendradarbiavimu grindžiamas verslumas labai svarbus socialinei sanglaudai, kad Europos gyventojams būtų užtikrintas veiksmingas ir tvarus ekonomikos augimas. Šiuo klausimu EESRK gali prisidėti prie Komisijos svarstymų ir jau pasiūlė sukurti nuolatinę struktūrą (1), kuri išsamiau išnagrinėtų susijusius aspektus.

1.7.

Tarnybos ir tinklai, teikiantys paslaugas ir informaciją, teisines konsultacijas ir rinkodaros pagalbą, turėtų būti skirti visų rūšių įmonėms (2) ir ypatingą dėmesį skirti labai mažoms įmonėms.

1.7.1.

Įvairių formų įmonėms geriausiai atstovaujančios ir tai įrodžiusios organizacijos turėtų būti įtrauktos į įmonės lygmeniu plėtojamą socialinį dialogą.

1.8.

Europos įmonėms, visų pirma MVĮ ir juo labiau labai mažoms įmonėms, reikalinga stipri ir dinamiška bendroji rinka, todėl EESRK pritaria, kad reikia pasiūlymo dėl teisės akto, kuriuo būtų reglamentuojamas įmonių nemokumas ir ankstyvas restruktūrizavimas, ir remia pasiūlymą suteikti „dar vieną galimybę“ verslininkams. Šiame pasiūlyme turi būti skiriamas dėmesys darbuotojų ir vartotojų apsaugai ir atitinkamų jų apsaugos priemonių užtikrinimui.

1.9.

EESRK mano, kad įmonės ir viešojo sektoriaus institucijos turi labiau skatinti nesuderintų prekių abipusio pripažinimo principą.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad būtina pašalinti administracines kliūtis, trukdančias įmonių plėtrai ir labiausiai apsunkinančias MVĮ ir labai mažų įmonių veiklą. Valstybių narių nustatyti papildomi ir nereikalingi reikalavimai turėtų būti panaikinti, jeigu jie prieštarauja direktyvai arba jos tikslams, o Komisija raginama vykdyti didesnę suderinamumo kontrolę. Komitetas pažymi, kad reikėtų išlaikyti laisvųjų profesijų ypatumus stiprinant valstybių narių institucijų bendradarbiavimą internetu.

1.11.

Svarbu pagerinti Paslaugų direktyvos ir joje nustatytos pranešimų tvarkos veiksmingumą siekiant išvengti protekcionizmo atvejų ir naujų kliūčių laisvam paslaugų judėjimui laikantis sektorinio požiūrio, kad būtų galima nustatyti neatitikimus ir kliūtis ir taikyti visiško netoleravimo principą, kai taikant tikslines pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai įrodoma, kad nesilaikoma direktyvos nuostatų.

1.12.

EESRK ragina geriau įgyvendinti Direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo (96/71/EB) ir 2014 m. Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvą.

1.13.

Svarbu ir tikslinga pripažinti profesines ir akademines kvalifikacijas ir remti abipusio pripažinimo taikymą vykdant suderinimo procesą, kuris užtikrintų vienodas sąlygas.

1.13.1.

Šiuo požiūriu svarbu, kad Europos profesinė kortelė būtų suteikiama ir kitoms profesijoms.

1.14.

Taip pat labai svarbu remti Europos standartizacijos procesą taikant sistemą „iš apačios į viršų“ ir nuolat dalyvaujant socialiniams partneriams, vartotojams ir aplinkos apsaugos asociacijoms.

1.15.

Komitetas ragina pradėti kampaniją, kurios tikslas būtų tiesiogiai įtraukti piliečius, visų pirma jaunimą, ir kuri padėtų suprasti Europos pilietybės vertybes, kartu sukurti taikomąją programą išmaniajam telefonui ir interaktyvų elektroninį vieno langelio principu veikiantį ES portalą visomis kalbomis, į kurį kiekvienas galėtų įnešti asmeninį indėlį, taip prisidėti prie sklandaus ir visapusiško rinkos veikimo ir kartu su piliečiais spręsti jiems aktualią informacijos asimetrijos problemą. EESRK ragina sukurti programą „Erasmus“, skirtą skatinti amatus ir pameistrystę bendrojoje rinkoje , kad jaunieji amatininkai, laisvųjų profesijų darbuotojai ir pameistriai galėtų praktiniais būdais suprasti Europos vidaus rinkos vientisumą ir keistis patirtimi bei įgūdžiais.

1.16.

Komiteto nuomone, taip pat svarbu organizuoti informavimo kampaniją už ES ribų „Europos bendroji rinka – unikali galimybė kurti tvirtą ir patikimą daugiau kaip 500 mln. žmonių partnerystę“ , kurioje aktyviai dalyvautų Europos išorės veiksmų tarnyba.

2.1.

Bendroji rinka yra Europos integracijos pagrindas, kuriuo paremtas gyventojų pasitikėjimas Europos projektu, Europos įmonių iniciatyvumas, darni ir tvari gamybos, prekybos ir paslaugų plėtra, žmogiškųjų išteklių vertės didinimas.

2.2.

Neseniai Komisija parengė pasiūlymų dėl Europos energetikos sąjungos, taip pat bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo veiksmų planą, iniciatyvą „Prekyba visiems“, plačios apimties žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį ir mokesčių sistemų skaidrumo dokumentų rinkinį.

2.3.

Bendrojoje rinkoje, sukurtoje tam, kad kiekvienas Europos pilietis galėtų visapusiškai ir be kliūčių naudotis galimybių gyventi, dirbti, persikelti, mokytis, gaminti, parduoti, įsigyti bet kurioje Europos Sąjungos vietoje teikiamais privalumais, per 23 metus nuo jos sukūrimo pašalinta daugybė kliūčių ir suvaržymų, trukdžiusių laisvai naudotis šiomis pagrindinėmis laisvėmis.

2.4.

Nepaisant padarytos pažangos, norint baigti kurti bendrąją rinką, dar reikia pašalinti keletą svarbių trūkumų ir spragų, dėl kurių „stringa inovacijų diegimas, įmonėms trūksta paskatų kurti naujus produktus ir paslaugas Europoje, įdarbinti papildomus darbuotojus ir plėstis naujose rinkose“ (3).

2.5.

Kliūtys laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui trukdo augimui ir darbo vietų kūrimui, kenkia Europos įmonių konkurencingumui, todėl pats laikas, remiantis teigiamais I ir II bendrosios rinkos aktų rezultatais, imtis ryžtingų veiksmų, kad bendroji rinka veiktų optimaliai ir būtų išnaudotas visas jos potencialas.

2.6.

Taigi reikia „toliau šalinti kliūtis ir ideologinius bei su mąstymu susijusius trukdžius, kad ši unikali bendradarbiavimo strategija galėtų būti visiškai įgyvendinta ir atneštų naudos visiems 28 Sąjungos valstybių narių ir dar 3 Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams (4).“

2.7.

Savo 2015–2018 m. programoje Bendrosios rinkos observatorija pasiūlė teikti pirmenybę bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai ir energijos rinkai bei įvairioms bendradarbiavimo formoms, kaip antai SOLVIT stiprinimui (5).

2.8.

2011 m. balandžio mėn. Komisija pradėjo įgyvendinti iniciatyvą „I bendrosios rinkos aktas“, o 2012 m. spalio mėn. – „II bendrosios rinkos aktas“, dėl kurių EESRK (6), remdamasis 2010 m. M. Monti ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, pateikė savo nuomones.

2.9.

Labiau integruota ir teisingesnė bendroji rinka – vienas iš Komisijos politinių prioritetų. Likusių reguliavimo ir nereguliavimo kliūčių bendrojoje prekių ir paslaugų rinkoje šalinimas paskelbtas vienu iš prioritetų 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje (7).

2.10.

Nuo 1988 m., kai buvo paskelbtas P. Cecchini pranešimas dėl Europos masto veiksmų nebuvimo kainos, vienas po kito buvo įgyvendinami įvairūs veiksmų planai, kuriuose nustatyti prioritetai siekiant baigti kurti bendrąją rinką, o Komisija ne kartą pateikė pasiūlymų dėl gairių ir priemonių, tačiau iki šiol nepasiekta tenkinančių rezultatų. Komisijos raginimas imtis konkrečių veiksmų turi būti įtrauktas į šį naują veiksmų planą.

3.1.

Veiksmų plane nurodyti trys pagrindiniai bendrosios rinkos sukūrimo tikslai:

3.2.

Pagrindiniai šios iniciatyvos ramsčiai yra šie:

3.3.

Komisija siekia supaprastinti šį procesą ir imasi aktyvių veiksmų, kad būtų įgyvendintos įvairios susijusias direktyvos ir reglamentai bei daugybė galimybėmis, modernizavimu ir konkrečiais rezultatais pagrįstų priemonių, laikantis tikslaus ir, kaip tikimasi, privalomo tvarkaraščio.

4.1.

EESRK ne kartą pabrėžė savo įsitikinimą, kad būtina nustatyti priemones, kuriomis įmonėms, darbuotojams, vartotojams, piliečiams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams būtų sudarytos galimybės pasinaudoti bendrosios rinkos potencialu, pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje, gauti finansavimą, taip pat būtų mažinama biurokratinė našta MVĮ, užtikrinant darbuotojų, vartotojų ir aplinkos apsaugą atnaujinami ir stiprinami techniniai ir reguliavimo standartai, skatinama prekyba internetu, bendroji skaitmeninė rinka ir judumas.

4.1.1.

Todėl Komitetas mano, jog labai svarbu, kad visi piliečiai, ypač jaunimas, suvoktų Europos bendrosios rinkos vertybes ir šiuo tikslu siūlo:

4.2.

EESRK mano, kad, siekiant geriau įgyvendinti bendrąją rinką, prieš imantis naujų teisėkūros iniciatyvų, reikėtų teikti pirmenybę veiksmingo galiojančių taisyklių įgyvendinimo mechanizmams ir sukurti dinamišką informacijos rinkimo sistemą, taip pat geresniam poveikio vertinimui, kad būtų galima nustatyti pažeidimus ir pasiūlyti naujas priemones. Kartu reikėtų išnagrinėti, kiek reguliavimo panaikinimas gali prisidėti siekiant numatytų tikslų (prognozė).

4.3.

EESRK nuomone, svarbu pereiti prie kokybinės vartotojų apsaugos taisyklių atrankos užtikrinant proporcingumą, skaidrumą, veiksmingumą ir realią Europos pridėtinę vertę.

4.4.

EESRK mano, kad labai svarbu, analizuojant atskirus atvejus, sugriežtinti abipusio pripažinimo sąlygas, siekiant remti ir didinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą.

4.4.1.

Todėl pageidautina nustatyti taisykles ir, atsižvelgiant į geriausią valstybių narių sukauptą patirtį, kai kurios jų tam tikrais atvejais galėtų būti įtrauktos į 29-ąją sistemą.

4.5.

EESRK remia paslaugų plėtrą gamybos sektoriuose imantis veiksmų, kuriais užtikrinami nauji bendro prekių tiekimo ir paslaugų teikimo verslo modeliai. Geresnis paslaugų direktyvos perkėlimas ir aiškesnė bendra įgyvendinimo taisyklių formuluotė galėtų užtikrinti su kokybiškais techniniais reguliavimo standartais suderintą taisyklių taikymą.

4.6.

Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate yra dalijimosi ekonomikai skirtas skyrius. Jis jau yra pateikęs keletą nuomonių šiuo klausimu (8). EESRK šiuo metu rengia tiriamąją nuomonę ES Tarybai pirmininkaujančių Nyderlandų prašymu ir dvi nuomones savo iniciatyva dėl naujų vartojimo tendencijų.

4.6.1.

EESRK mano, kad dalijimusi grindžiama ekonomika galima pasiekti didelės pažangos siekiant etiškesnės, Europos vertybėmis pagrįstos ekonomikos; be to, ji padeda vartotojams pereiti prie etiško vartojimo modelių.

4.6.2.

Dalijimosi ekonomika iš esmės keičia tam tikrus darbo kultūros koncepcijos aspektus ir turi didelį potencialą kurti naujas darbo vietas. Ja taip pat yra skatinami ekologijos požiūriu novatoriški aspektai.

4.6.3.

EESRK gali prisidėti prie Komisijos svarstymų šia tema ir jau pasiūlė sukurti nuolatinę struktūrą, kuri plačiau nagrinėtų susijusius klausimus.

4.7.

EESRK nuomone, reikia pasinaudoti visomis dalijimosi ekonomikos galimybėmis, kartu geriau išaiškinant taisykles, taikytinas šio sektoriaus teikiamoms paslaugoms, ir remiantis tikrąją padėtį visoje ES atspindinčių faktinių duomenų rinkimu. Imantis teisėkūros veiksmų turės būti atsižvelgta į būtinybę užtikrinti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams. Šiomis aplinkybėmis taip pat būtina užtikrinti aukštus Europos darbo teisės, socialinės apsaugos ir vartotojų apsaugos standartus.

4.8.

EESRK mano, kad reikia pašalinti laisvo paslaugų judėjimo kliūtis, pagrindinį dėmesį skiriant prekybos paslaugoms, statyboms, turizmui ir mažmeninei prekybai, taip pat įmonėms teikiamoms paslaugoms. Valstybės narės turi geriau plėtoti informavimo paslaugas, susijusias su nacionalinėmis taisyklėmis, darančiomis įtaką tarpvalstybinių paslaugų teikimui, ir pagrįsti visas paslaugų teikėjams nediskriminuojant taikomas taisykles ar papildomus reikalavimus ir apie juos pranešti Komisijai. EESRK prašo Komisijos imtis veiksmų, kad būtų suderintas ir pagerintas vieno langelio principo sistemų darbas bei tarpusavyje geriau susietos esamos priemonės (9).

4.9.

EESRK mano, kad labai svarbu stiprinti pažeidimų nagrinėjimo procedūras siekiant ugdyti taisyklių laikymosi kultūrą ES lygmeniu ir užtikrinti tinkamą jų perkėlimą į nacionalinę teisę. Valstybės narės turi skatinti šią kultūrą, visų pirma vykdyti griežtą centralizuotą taisyklių taikymo priežiūrą ir prireikus taikyti greitesnes pažeidimų nagrinėjimo procedūras Europos lygmeniu, taip pat plėtoti glaudesnį Komisijos ir nacionalinių valdymo institucijų bendradarbiavimą ir partnerystę.

4.10.

EESRK nuomone, su MVĮ, pradedančiosiomis įmonėmis, inovacijų rėmimu ir skaitmeninių technologijų taikymu susijusioms iniciatyvoms siūlomame veiksmų plane turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, kadangi tai labai svarbu siekiant didinti Sąjungos ekonomikos augimą ir užimtumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti numatyta galimybė suteikti „dar vieną galimybę“ verslininkams.

4.11.

EESRK remia Komisijos ketinimą skirti kuo daugiau dėmesio, kad naujos viešųjų pirkimų direktyvos (10) valstybėse narėse būtų tinkamai ir laiku perkeltos, atsižvelgiant į tai, kad viešieji pirkimai sudaro apie 20 % Sąjungos BVP.

4.12.

ES įmonių formų įvairovę lemia istorinė raida skirtingose mūsų žemyno vietose. Įvairių formų įmonėms vis svarbesnė tampa dalijimosi ekonomika, nes ji gali patenkinti visuomenės poreikius mažesnėmis kainomis ir pasiūlyti įvairių užimtumo ir verslumo formų.

4.13.

Komitetas ragina Europos Komisiją parengti planą, skirtą skatinti socialinę ekonomiką ir pašalinti konkrečias kliūtis, trukdančias socialinių įmonių veiklai ir neleidžiančias joms visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis.

4.14.

Europos standartizacijos procesas, dalyvaujant visiems socialiniams partneriams ir suinteresuotiesiems subjektams, turi padėti užbaigti ir papildyti pasaulio ekonomikos procesus, siekiant suteikti pridėtinę vertę ES būdingai socialinei rinkos ekonomikai ir sustiprinti Europos ekonomiką globalizacijos procesuose.

4.14.1.

Pageidautina, kad Europos standartizacijos kultūra darytų didesnę įtaką pasaulio standartų rengimo procesams.

5.1.1.

Europos vartotojai vis dažniau pastebi, kad valstybių narių Vyriausybės, dažnai paskatintos didelių ekonominių interesų, sudaro vis daugiau tiesioginių ir netiesioginių kliūčių laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui.

5.1.2.

Turto, paslaugų ir atsakomybės draudimas turėtų nevaržomai galioti visose ES narėse.

5.1.3.

Nesukurta bendra valstybių narių elektroninė sistema, kuri leistų suvienodinti ir supaprastini asmeninėms ir komercinės paskirties transporto priemonėms taikomus kelių mokesčius.

5.1.4.

Nėra visose valstybėse narėse galiojančios bendros suderintos transporto priemonių techninės apžiūros sistemos, kuria galėtų naudotis piliečiai.

5.1.5.

Dar nestandartizuoti kištukiniai elektros lizdai, kurie vis reikalingesni Europos gyventojams.

5.1.6.

Drabužių bei avalynės dydžiai taip pat skiriasi daugelyje šalių.

5.1.7.

EESRK ragina plačiai informuoti vartotojus apie aktyvių veiksmų, skirtų bendriems bendrosios rinkos standartams stiprinti, naudą.

5.1.8.

EESRK ragina Komisiją pateikti pasiūlymą suderinti piliečiams skirtą informaciją apie būsto įrangą.

5.2.1.

Neįgalūs asmenys, kurie sudaro 15 % Europos gyventojų, susiduria su kliūtimis, dėl kurių jie negali pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis laisvėmis. EESRK palankiai vertina neseniai Europos Komisijos pateiktą Europos teisės aktą dėl prekių ir paslaugų prieinamumo skatinimo.

5.3.1.

EESRK pritaria, kad būtinas bendras laisvųjų profesijų reglamentavimas, galiojantis visose Europos valstybėse narėse, ir mano, kad Europos profesinė kortelė turėtų būti suteikiama visoms profesijų kategorijoms vadovaujantis Direktyvos dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatomis.

5.4.1.

Intelektinės nuosavybės, ypač MVĮ, apsaugos sistemos turi trūkumų ir neaišku, ar nacionalinius patentus ir papildomus nacionalinius apsaugos liudijimus bus galima taikyti kartu su bendruoju patentu.

5.4.2.

EESRK sutinka, kad būtina įsteigti Europos patentų teismą, kuris galėtų užtikrinti bendrą su patentais susijusių procesų jurisdikciją.

5.4.3.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui ES lygmeniu imtis veiksmų dėl bendrojo papildomų nacionalinių apsaugos liudijimo dokumento sukūrimo.

5.5.1.

Kalbant apie viešuosius pirkimus, EESRK tikisi, kad bus įdiegta duomenų rinkimo sistema ir taikomos naujos analitinės priemonės, sudarančios galimybę nustatyti problemas ir pažeidimus.

5.5.2.

Galėtų būti labai naudinga sukurti Europos viešųjų pirkimų registrus siekiant nustatyti viešųjų pirkimų procesų trūkumus.

5.5.3.

EESRK pritaria, kad reikia sukurti ex ante vertinimo mechanizmą, savanoriškai taikomą aspektams, susijusiems su tam tikrų didelės apimties infrastruktūros projektų viešaisiais pirkimais.

5.6.1.

EESRK ragina Komisiją išplėsti SOLVIT tinklo įgaliojimus ir įtaką, kad valstybės narės, pastaruoju metu skiriančios ypatingą dėmesį vyraujančioms nacionalizmo nuotaikoms, laikytųsi bendrosios rinkos nuostatų.

5.6.2.

EESRK, pažymi, kad vis dar nepakankamai aktyviai siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir yra per daug ją iškraipančių nacionalinių priemonių, dėl kurių ji negali būti baigta kurti.