29.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 285/141

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais sudarymo projektą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais (2),

—

atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C7–0344/2013),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija Nr. 61/295 patvirtino Generalinė Asamblėja (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (4),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Pasaulio banko ataskaitą „Teisingumas miškams. Baudžiamojo teisingumo pastangų, dedamų kovojant su neteisėta medienos ruoša, stiprinimas“ (5),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 16 d. organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitą „Tamsioji žaliojo augimo pusė. Dėl silpno Indonezijos miškų sektoriaus valdymo daromas poveikis žmogaus teisėms“ (6),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 9 d. pasirašytą Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi 2013 m. rugsėjo 30 d. Indonezijos vyriausybė ir ES pasirašė savanoriškos partnerystės susitarimą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais (FLEGT) ir taip patvirtino abipusį įsipareigojimą užtikrinti, kad į ES patenkanti mediena būtų užauginta, nukirsta ir gabenama teisėtai;

B.

kadangi savanoriškos partnerystės susitarimais siekiama išnaikinti neteisėtos medienos ruošos atvejus, pagerinti miškų valdymą ir galiausiai užtikrinti tvarų miškų valdymą, taip pat paremti pasauliniu mastu dedamas pastangas, kad būtų sustabdytas miškų naikinimas ir alinimas;

C.

kadangi savanoriškos partnerystės susitarimais siekiama skatinti sisteminius miškų sektoriaus pokyčius užtikrinant, kad būtų atlyginamos sąmoningų veiklos vykdytojų, perkančių medieną iš teisėtų ir patikimų šaltinių, pastangos ir jie būtų apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos;

D.

kadangi Indonezija yra ne tik trečias pagal dydį atogrąžų miškų regionas pasaulyje po Amazonės ir Kongo baseino regionų, bet ir išmeta didelį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visų pirma dėl to, kad joje atogrąžų miškai ir anglies gausūs durpynai keičiami kitoms reikmėms, pvz., alyvpalmių aliejui ir popieriui gaminti, naudojama žeme;

E.

kadangi Indonezija 2009–2011 m. neteko mažiausiai 1 240 000 hektarų miško;

F.

kadangi šiuo metu į Europos Sąjungą pagal vertę eksportuojama tik apie 10 proc. Indonezijos medienos ir medienos produktų, o daugiausia eksportuojama į Azijos šalis, todėl savanoriškos partnerystės susitarimai yra svarbus standartų visai Indonezijos medienos pramonei nustatymo veiksnys;

G.

kadangi Indonezijos miškų sektoriuje yra didelės pinigų plovimo ir mokestinio sukčiavimo rizikos, kaip nurodoma Interpolo informacijoje ir 2012 m. Pasaulio banko tyrime;

H.

kadangi, remiantis organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, korupcija, mokestinis sukčiavimas ir pinigų plovimas miškų sektoriuje šaliai 2007–2011 m. kainavo 7 mlrd. JAV dolerių; kadangi Indonezijos korupcijos panaikinimo komisijos pirmininko pavaduotojas miškų sektorių apibūdino kaip „neribotos korupcijos šaltinį“ (7); kadangi Indonezija visgi pastaraisiais metais padarė nemažą pažangą finansinių nusikaltimo persekiojimo srityje, kaip matyti iš 2012 m. gruodžio mėn. Aukščiausiojo teismo sprendimo nuteisti už mokestinį sukčiavimą alyvpalmių aliejų gaminančią įmonę „Asian Agri Group“;

I.

kadangi abi šalys turi susitarti dėl Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistemos (MTUS) (Sistem Verifikasi Legalitas Kayu (SVLK)), kad Indonezijos mediena ir medienos produktai, kuriems taikomas savanoriškos partnerystės susitarimas, galėtų patekti į ES kaip mediena, kuriai išduota FLEGT licencija, todėl ji iš karto laikoma teisėta remiantis ES medienos reglamento nuostatomis (8);

J.

kadangi šiuo metu Indonezijos MTUS keičiama siekiant įvykdyti savanoriškos partnerystės susitarimo reikalavimus;

K.

kadangi Komisijai, remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (9), suteikiami įgaliojimai priimti išsamius reikalavimus, pagal kuriuos būtų taikoma FLEGT licencija, ir pakeisti to reglamento I priede pateiktą šalių partnerių bei jų paskirtų licencijas išduodančių institucijų sąrašą;

L.

kadangi 2013 m. gegužės 6 d. Indonezijos Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad tradiciškai čiabuvių tautoms priklausantys miškai neturėtų būti klasifikuojami kaip valstybės miško teritorija, taip paruošdamas dirvą platesniam salyno čiabuvių tautų teisių pripažinimui;

1.

palankiai vertina didžiules savanoriškas Indonezijos pastangas, dedamas siekiant išspręsti įsišaknijusią neteisėtos medienos ruošos ir susijusios prekybos problemą plėtojant MTUS, įgyvendinant procesą, kuriame dalyvauja daug suinteresuotųjų subjektų, ir visų pirma per pastaruosius mėnesius pasiektą didelę pažangą; visgi ir toliau yra susirūpinęs dėl tam tikrų problemų; primena, jog oficialiai FLEGT licencijos gali būti išduodamos tik jei MTUS veiks atsižvelgiant į savanoriškos partnerystės susitarimo tikslus;

2.

palankiai vertina derybų dėl ES ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į ES importuojamais medienos produktais rezultatus; dar kartą pabrėžia savo paramą savanoriškos partnerystės susitarimo sudarymui ir savo pasirengimą remti sėkmingą jo įgyvendinimą;

3.

pažymi, kad iki šiol dauguma atitinkamų šalies medienos išteklių nebuvo sertifikuoti taikant MTUS ir kad dideli nepatikrintos medienos kiekiai iš kirtimviečių patenka į tiekimo grandinę;

4.

pabrėžia, kad svarbu plėsti MTUS sistemos taikymo sritį, įskaitant auditavimą, siekiant aprėpti visas medienos gamybos sritis ir kiekvieną tiekimo grandinės etapą ir užtikrinti, jog patikrinta teisėta mediena būtų atskirta nuo nepatikrintos medienos, kad pastaroji nepatektų į MTUS tiekimo grandines;

5.

mano, kad miško paskirties žemės keitimas – tai nuolatinė Indonezijos žemės naudojimo valdymo sistemos problema; apgailestauja dėl to, kad kol kas taikant MTUS neaudituojama, kaip vykdomas koncesijų keisti miško paskirties žemę suteikimo įmonėms procesas ir visų pirma jų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (AMDAL), taip pat neaudituojama, ar įmonės paiso apribojimų, nustatytų vykstant procesui, per kurį siekiama gauti leidimą keisti miško paskirties žemę;

6.

pažymi, kad pagal dabartinę MTUS medienos ruošos darbai laikomi teisėtais net ir tuo atveju, jei nebuvo išspręstas čiabuvių ir vietos bendruomenių su žemės naudojimo teisėmis susijusių reikalavimų klausimas ir (arba) atitinkamais atvejais nebuvo sumokėta tinkama kompensacija; ragina Komisiją primygtinai raginti Indonezijos vyriausybę užtikrinti, kad tikrinant teisėtumą būtų tinkamai atsižvelgta į tradicinės bendruomenės teises į mišką ir laisvą, išankstinį ir informuotumu pagrįstą čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių sutikimą ir prireikus kompensaciją už prarastą galimybę naudotis miško žeme ir kad patikros institucijoms būtų suteikiamas įgaliojimas įvertinti, ar įmonės paisė vietos žemės naudojimo teisių ir ar žemė buvo teisiškai oficialiai paskelbta;

7.

ragina Indonezijos vyriausybę užtikrinti, kad per sertifikavimo procesą nebūtų diskriminuojamos mažosios ir vidutinės įmonės;

8.

ragina Komisiją primygtinai raginti Indonezijos vyriausybę garantuoti, kad:

9.

ragina Indonezijos vyriausybę, siekiant didinti šalies patikimumą FLEGT licencijų išdavimo srityje, ne tik atlikti teisėtumo tikrinimą pagal MTUS, bet ir imtis ryžtingų veiksmų, kuriais būtų kovojama su miškų sektoriuje vykdomais finansiniais nusikaltimais, pvz., pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu;

10.

ragina Indonezijos vyriausybę imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į pastaruoju metu priimtą sprendimą užtikrinti mokestinių teisės aktų vykdymą ir reikalauti dokumentų, kuriais remiantis garantuojama, kad medieną eksportuojančios įmonės visapusiškai laikosi Indonezijos mokesčių statutų ir 2010 m. kovosi su pinigų plovimu statuto;

11.

palankiai vertina Indonezijos vyriausybės vieno žemėlapio iniciatyvą, kuria siekiama išplėsti visuomenės prieigą prie naujausių ir skaidrių duomenų ir žemėlapių, be kurios Indonezijoje sunku vykdyti tinkamą miškų valdymą dėl nenuoseklaus ir įvairaus teisės aktų aiškinimo ir konfliktų su vietos ir čiabuvių bendruomenėmis; pabrėžia, kad nepriklausomi miškų stebėtojai tam, kad galėtų patikimai atlikti savo užduotis, turi turėti galimybę gauti tokią pagrindinę informaciją ir kad koncesijos žemėlapiai, kirtimo planai ir informacija apie leidimus turėtų būti skelbiami viešai; ragina Indonezijos vyriausybę greičiau įgyvendinti vieno žemėlapio iniciatyvą ir paskelbti pirmą žemėlapio versiją, įskaitant atitinkamą informaciją, susijusią su miško licencijų suteikimu ir reikalavimais dėl žemės naudojimo teisių;

12.

ragina Komisiją dalyvaujant jungtiniame įgyvendinimo komitete užtikrinti, kad būtų ryžtingai imamasi veiksmų reaguojant į sukčiavimo ir korupcijos riziką, be kita ko, paruošiant rizika pagrįstą sukčiavimo kontrolės planą;

13.

pripažįsta, kad beveik visais atvejais medienos teisėtumo tikrinimas grindžiamas auditorių ir nepriklausomų stebėtojų veikla; palankiai vertina oficialų MTUS vaidmenį atliekant nepriklausomą pilietinės visuomenės vykdomą stebėseną; visgi pažymi, kad nepriklausomų stebėtojų tinklų pajėgumai, kalbant apie žmogiškuosius ir finansinius išteklius, vis dar yra labai riboti;

14.

ragina Komisiją primygtinai raginti Indonezijos vyriausybę užtikrinti, kad auditoriai, patikros institucijos ir nepriklausomi miškų stebėtojai būtų tinkamai finansuojami ir apmokyti, kad galėtų reguliariai atlikti stebėseną, patikras vietoje ir auditą;

15.

palankiai vertina Indonezijos vyriausybės pastangas sustiprinti paskirtosios miškų ūkio policijos vaidmenį; vis dėlto pažymi, kad Indonezijos Miškininkystės ministerija turėtų toliau tobulinti savo politiką, kaip stebėti, kataloguoti neteisėtos medienos ruošos atvejus ir imtis tolesnių priemonių; pabrėžia, kad itin svarbu teisėsaugos institucijoms pranešti apie įmones, kurios nustatomos kaip vykdančios neteisėtą veiklą;

16.

ragina Komisiją primygtinai raginti Indonezijos vyriausybę užtikrinti, kad būtų tinkamai reaguojama į nepriklausomų stebėtojų ataskaitas, kuriose įspėjama apie atitinkamų teisės aktų pažeidimus, ir kad atitinkamos valdžios institucijos imtųsi veiksmingų ir atgrasomų priverstinio vykdymo priemonių tais atvejais, kai nustatomi minėtų teisės aktų pažeidimai;

17.

pabrėžia, kad nepriklausoma stebėsena ir pagarba čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teisėms yra labai svarbūs MTUS patikimumo užtikrinimo veiksniai; todėl pabrėžia, kad svarbu toliau laikytis šio įsipareigojimo, užtikrinti didesnį skaidrumą kitų suinteresuotųjų pilietinės visuomenės subjektų atžvilgiu ir tai, kad nepriklausoma pilietinės visuomenės vykdoma stebėsena būtų atliekama be smurto, grasinimų ar kitokios prievartos, o pasitaikius šiems veiksmams už juos būtų aktyviai keliamos baudžiamosios bylos;

18.

ragina Komisiją primygtinai raginti Indonezijos vyriausybę užtikrinti, kad:

19.

ragina Komisiją persvarstant MTUS tinkamai atsižvelgti į Indonezijos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą;

20.

ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas veiksmams, kuriuos turi atlikti Indonezijos vyriausybė, ir užtikrinti vienodas sąlygas regioniniu lygmeniu atsižvelgiant į Indonezijos vyriausybės reikalavimą įtraukti Saravako regioną į ES ir Malaizijos derybas dėl savanoriškos partnerystės susitarimo;

21.

suvokia, kad tam tikri šioje rezoliucijoje numatyti reikalavimai viršija savanoriškos partnerystės susitarimo 8 priede nustatytus kriterijus dėl licencijų išdavimo sistemos tvirtinimo; ragina Komisiją užtikrinti pažangą siekiant laikytis šių papildomų reikalavimų, kurie, Parlamento nuomone, yra svarbūs, ir prieš patvirtinant licencijų išdavimo sistemą pranešti Parlamentui apie padarytą pažangą;

22.

ragina Komisiją reguliariai pranešti Parlamentui apie pažangą, padarytą įgyvendinant savanoriškos partnerystės susitarimą, ir ypač apie tai, kaip minėtieji klausimai buvo ir bus sprendžiami;

23.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Indonezijos vyriausybei bei parlamentui.