52014DC0339

1.           Moksliniai tyrimai ir inovacijos – būsimo augimo varomosios jėgos

Europos perspektyvos pasinaudoti būsimo augimo galimybėmis yra geros. Europos vidaus rinka didžiausia pasaulyje, čia įsikūrę daug pirmaujančių inovacinių įmonių, ji pirmauja daugelyje mokslo ir pagrindinių technologijų sričių, pvz., sveikatos, maisto, atsinaujinančiosios energijos, aplinkosaugos technologijų ir transporto[1].

Didžiausias jos turtas – labai kvalifikuota darbo jėga ir geriausi kultūros ir kūrybos sektoriaus talentai. Vis dėlto reikia ir toliau dėti pastangas, kad bendroji rinka veiktų sklandžiai, gerėtų bendrosios sąlygos įmonėms kurti ir diegti inovacijas ir daugėtų investicijų į proveržio technologijas sparčiai besivystančiose srityse[2].

Naujų augimo galimybių teikia technologiniais laimėjimais grindžiami nauji produktai ir paslaugos, nauji procesai ir verslo modeliai, netechnologinės ir paslaugų sektoriaus inovacijos – visa tai papildo ir skatina kūrybiškumas, nuojauta ir talentas arba, kitaip tariant, inovacijos plačiąja prasme. Tam turėtų būti skiriama daug dėmesio ekonominėje politikoje ir kitose politikos srityse, kuriose sprendžiami visuomenės uždaviniai, kaip antai gyventojų senėjimo, energetinio saugumo, klimato kaitos, įskaitant nelaimių rizikos valdymą, ir socialinę įtraukties problemos, kurioms įveikti reikia pažangių inovacijų.

Kad šie privalumų vaisiai prisidėtų prie ekonominės gerovės ir gyvenimo kokybės gerinimo, vyriausybės visoje Europoje turi aktyviai remti augimo skatinimo politiką, visų pirma mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Ekonominė padėtis pamažu gerėja ir Europa gali vėl skirti daugiau dėmesio augimo skatinimui, nelėtindama reformų, kuriomis užtikrinamas ilgalaikis atsigavimas, tempo. Krizei Europoje artėjant prie pabaigos, vis labiau aiškėja, kaip augimo skatinimo politika galiausiai atsiperka. Faktai rodo, kad pastaruoju metu didesnį našumą daugiausia lėmė inovacijos[3] ir kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu tvirčiausiai laikėsi tos šalys, kurios prieš krizę ir krizės metu daugiau investavo į mokslinius tyrimus ir inovacijas[4].

Moksliniai tyrimai ir inovacijos – investicijos, kuriomis skatinamas augimas

Strategijoje „Europa 2020“ ir naujausioje metinėje augimo apžvalgoje[5] pabrėžiama būtinybė apskritai vykdant fiskalinį konsolidavimą priemones nemažinti išlaidų, kuriomis skatinamas augimas, ir, jei įmanoma, jas didinti. Tai akcentuojama ir konkrečioms šalims skirtose 2014 m. Europos semestro rekomendacijose.

Valstybės investicijomis sukuriama žinių bazė ir ugdomi talentai, kurių reikia inovacinėms įmonėms. Jomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas pritraukiama ir verslo investicijų, o tai labai svarbu siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Valstybės investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas apkarpymas, net jeigu tai daroma dėl sunkios biudžeto padėties, gali labai paveikti šalies ilgalaikio augimo potencialą, nes silpnėja gebėjimai perimti kitur atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus ir kuriamas inovacijas, o gabiausiems šalies jauniems žmonėms mažėja patrauklių karjeros galimybių.

2014–2020 m. Sąjungos biudžetas rodo ryžtingą žingsnį link mokslinių tyrimų bei inovacijų ir kitų augimą skatinančių veiksnių: naujajai ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“ skirtas realiais skaičiais 30 proc. didesnis biudžetas. Be to, per naujus Europos struktūrinius ir investicinius fondus į mokslinius tyrimus bei inovacijas ir mažąsias bei vidutines įmones numatoma investuoti dar 83 mlrd. EUR.

Tačiau papildomos investicijos iš Sąjungos biudžeto turi tik papildyti valstybių narių viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijas, o ne jas pakeisti. Siekiant tolesnės pažangos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslą, t. y. MTTP skirti 3 proc. BVP[6], vyriausybės visoje Europoje turi ir toliau investuoti į mokslinius tyrimus bei inovacijas ir užtikrinti, kad šios investicijos būtų efektyvios ir skatintų privačiąsias investicijas. Tuo tikslu taip pat reikėtų gerinti bendrąsias sąlygas[7], atsižvelgiant į dabartinės pramonės politikos gaires[8]. Tokios viešosios išlaidos – ne sąnaudos, o investicija į ateitį. Tokį požiūrį atspindi persvarstyta Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema (Eurostato metodas viešosioms išlaidoms apskaičiuoti)[9].

Vis dėlto kelios valstybės narės, vykdydamos fiskalinį konsolidavimą, apkarpė tiesiogiai MTTP skiriamas lėšas (kaip matyti 1 pav.), nors kai kuriais atvejais tai iš dalies atsvėrė didesnės MTTP mokesčių paskatos. Toks mažinimas ypač pastebimas nuo 2012 m. Pirmuoju krizės laikotarpiu, 2008–2010 m., daugelis valstybių narių išsaugojo savo MTTP biudžetus, o kai kurios išlaidas MTTP netgi padidino.

Be to, kaip matyti 2 pav.[10], dauguma valstybių narių vis dar gerokai nutolusios nuo strategijoje „Europa 2020“ nustatytų nacionalinių tikslinių rodiklių. Tai labiausiai lemia išlaidų, kurias MTTP skiria įmonės, stoka[11].

Šiame komunikate nagrinėjama, kaip galima kuo labiau padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų, kaip atsinaujinusio augimo varomųjų jėgų, potencialą, gerinant investicijų kokybę valstybių narių įgyvendinamose augimui palankaus fiskalinio konsolidavimo strategijose.

1 pav. MTTP tenkančios visų valdžios sektoriaus išlaidų dalies pokyčiai (2008–2012 m.)

2 pav. Valstybės ir privačiųjų investicijų į MTTP intensyvumas 2012 m. valstybėse narėse, ES ir trečiosiose šalyse

2.           Didesnis poveikis ir ekonominis naudingumas

2.1.        Moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų viešųjų lėšų naudojimo kokybės gerinimas

Kadangi biudžeto būklė išlieka sudėtinga, svarbu viešąsias lėšas naudoti kokybiškiau ir taip kuo labiau padidinti jų poveikį. Vadinasi, valstybės investicijos investuodamos turi kartu vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų plataus užmojo reformas ir didinti valstybės investicijų sverto poveikį privačioms investicijoms. Vyriausybės turi priimti išradingesnius sprendimus, kaip ir į ką investuoti[12], vadovaudamosi drąsiu strateginiu požiūriu, suformuluotu pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ ir Europos mokslinių tyrimų darbotvarkėje[13].

Įvertinti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų viešųjų lėšų naudojimo kokybę, efektyvumą ir poveikį nelengva, juo labiau kad turimi rodikliai turi trūkumų. Vertinant vien tik privačiojo ir viešojo sektorių investicijų į MTTP ir patentų paraiškų santykį[14], matyti, kad kai kurios šalyse privačiojo ir viešojo sektoriaus išlaidos MTTP turi didesnį poveikį nei kitose (žr. 3 pav.). Pastebima tendencija, kad tose šalyse, kuriose lėšos naudojamos efektyviau, MTTP skiriama daugiau viešųjų lėšų, vienam gyventojui tenka daugiau BVP, o mokslo bazė stipresnė. Be to, tose šalyse, kuriose MTTP skiriama daugiau viešųjų lėšų, paprastai daugiau į MTTP investuoja ir įmonės, nes veiksmingos viešosios mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos lengviau pritraukia privačiųjų investicijų į MTTP[15]. 

Kokybiškesnis ir efektyvesnis lėšų panaudojimas gali prisidėti prie sėkmės grandinės kūrimo, nes skatina privatųjį sektorių daugiau investuoti ir lemia didesnę ekonominę grąžą[16]. Reformos, kuriomis gerinama viešųjų lėšų naudojimo kokybė ir didinamas jų efektyvumas, svarbios visoms valstybėms narėms. Apskritai toms šalims, kurių biudžetas labiau suvaržytas ir lėšos naudojamos ne taip efektyviai, ekonomikai atsigaunant gyvybiškai svarbu plataus užmojo reformomis pasiekti didesnį poveikį ir gebėti išmintingai didinti investicijas. Savo ruožtu toms šalims, kurios turi tinkamų fiskalinių galimybių ir lėšas naudoja labai efektyviai, bus naudinga investuoti sumaniau, kad investicijos būtų dar naudingesnės ekonomiškai.

3 pav. Investicijų į MTTP intensyvumas ir efektyvumo įverčiai[17]

Efektyvesnis moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų naudojimas prisidės ir prie bendro viešųjų finansų kokybės gerinimo. Jis leis geriau naudoti ribotus išteklius ir taip pasiekti ilgalaikių patobulinimų, nes padės didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų vertę. Tarp horizontalaus pobūdžio politikos efektyvumo didinimo pavyzdžių – reguliari viešųjų lėšų naudojimo peržiūra arba rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymas. Atvejų (Prancūzijos, Austrijos, Švedijos ir Nyderlandų) tyrimuose pabrėžiama, kad šiomis koncepcijomis besivadovaujančioms valstybėms narėms pavyko pasiekti reikšmingų kiekybinių biudžeto skaidrumo, efektyvumo ir lėšų taupymo rezultatų, o viešojo administravimo kokybė nepablogėjo (ar net pagerėjo).

2.2         Reformos prioritetinės kryptys

Mokslinių tyrimų ir inovacijų reformos turi būti vykdomos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus. Todėl visoms valstybėms narėms svarbu yra nustatyti, kokios reformos yra būtinos, norint pagerinti investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas kokybę, jas parengti ir įgyvendinti. Ligšiolinė pažanga yra susijusi su Inovacijų sąjungos ir Europos mokslinių tyrimų erdvės reformomis.

Prie šio komunikato pridedamoje 2014 m. Inovacijų sąjungos būklės ataskaitoje teigiama, kad persvarstant strategiją „Europa 2020“[18] dėmesys inovacijoms sparčiai auga[19]. Svarbiausi rezultatai – numačius bendrąjį patentą ir rizikos kapitalo pasą verslo aplinka tapo palankesnė inovacijoms. Sąjungos parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms buvo iš esmės reformuota ir sujungta į vieną integruotą ir supaprastintą programą „Horizontas 2020“, kurioje nustatyti aiškūs, pamatuojami tikslai, daugiausia dėmesio skiriant mokslinei kompetencijai, pramonės pirmavimui ir visuomenės uždaviniams. 

Daugelis valstybių narių imasi reformuoti viešąjį mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Patirtis rodo, kad tokių reformų įgyvendinimas užtikrinant geresnę lėšų naudojimo kokybę ir ekonominį bei visuomeninį poveikį, yra nenutrūkstamas procesas ir ilgalaikis uždavinys visoms šalims. Siekiant didinti ekonominį naudingumą, būtina kuo veiksmingesnė mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, įskaitant glaudesnį kokybės ir šioms sritims skiriamų išteklių susiejimą. Tad labai svarbios nuoseklios paskatos gerinti viešųjų lėšų naudojimo kokybę ir nemažinti išlaidų (taip pat ir išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms), kuriomis skatinamas augimas .

Remiantis šia patirtimi išryškėja trys reformos kryptys, kurios yra aktualios visoms valstybėms narėms. 

I.          Strategijų rengimo ir politikos formavimo proceso kokybės gerinimas

Moksliniai tyrimai ir inovacijos veikia daug politikos sričių ir apima daug dalyvių, todėl jie turėtų būti orientuojami visa apimančia strategija ir tvarkomi gana aukštu politiniu lygmeniu. Tokia strategija turėtų apimti tiek mokslinių tyrimų, tiek inovacijų veiklą, įskaitant investicijas į infrastruktūrą. Rengiant politiką turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį ir remiamasi pastovia daugiamete strategija ir išankstiniu valstybės investicijų planavimu. Integruojant išlaidas, kuriomis skatinamas augimas, pvz., išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemos daugiamečio planavimo perspektyvą[20], galima gauti dvejopą naudą: patikimesnius viešuosius finansus ir aiškesnę vyriausybės vidutinės trukmės prioritetų viziją. Taip galima pelnyti pasitikėjimą mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema ir didinti jos patrauklumą.

Valstybės narės taip pat turėtų pasirūpinti, kad riboti ištekliai nebūtų pernelyg išsklaidyti ir daugiausia dėmesio būtų skiriama kelioms svarbiausioms stiprybėms ir galimybėms, laikydamosi pažangiosios specializacijos principo, kurį remia Europos struktūriniai ir investicijų fondai. Atsižvelgiant į dinamiškus mokslinių tyrimų ir inovacijų pokyčius, politikoje taip pat reikėtų atsižvelgti į naujas mintis ir paradigmas[21]. Neatsiejama politikos formavimo dalis yra objektyvi informacija ir faktiniai duomenys, įskaitant įžvalgas ir sistemingą ex ante ir ex post vertinimą, ypač siekiant įvertinti ilgalaikį socialinį ir ekonominį mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo poveikį. Valstybės narės turi nuolat stebėti poveikį ir persvarstyti savo politiką, atsižvelgdamos į padėtį Europoje ir pasaulyje.

1 langelis. Daugelis valstybių narių iš naujo nustato nacionalinę mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją, remdamosi plačiąja inovacijų samprata, kuri apima švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Vokietija paskelbė išsamią į inovacijas orientuotą strategiją (Vokietijos aukštųjų technologijų strategiją), kuri paremta perspektyvų analize ir kurioje daugiausia dėmesio skiriama su visuomenėms uždaviniais susijusioms naujoms technologijoms, mokslo ir pramonės bendradarbiavimo stiprinimui ir bendrųjų sąlygų inovacinėms įmonėms gerinimui. 2010 m. strategija buvo atnaujinta, o dabar Vokietija planuoja stiprinti strategijos bendrąją ir tarpžinybinės inovacijų politikos koncepciją.

Keletas valstybių narių išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms ekonominį naudingumą vertina atlikdamos išsamesnę viešųjų lėšų naudojimo peržiūrą. Pavyzdžiui, Nyderlandai tam tikroms politikos sritims, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, įvertinti sukūrė išsamią politikos stebėsenos sistemą, kurioje remiantis ex ante ir ex post vertinimu nustatoma, kur ateityje būtų galima sutaupyti ir naudingiau investuoti. Tokių peržiūrų metu kartu dirba viešųjų finansų ministerija, mokslinių tyrimų ministerija, ūkio ministerija ir nepriklausomos organizacijos; jas vykdant naudojamasi viešąja parama politiškai svarbiems moksliniams tyrimams bei įžvalgomis, grindžiamomis sukauptais faktiniais duomenimis. Estija išlaikė ilgalaikę nuolatinio investicijų į MTTP didinimo strategiją – pradinį MTTP skiriamų lėšų kiekį nuo 2000 m. padidino daugiau nei 10 kartų. Šalis, siekdama plėtros šuolio, laikosi holistinės visų turimų ES lėšų konsolidavimo strategijos.

II.         Programų kokybės, išteklių telkimo ir finansavimo mechanizmų gerinimas

Didelė dalis moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų viešųjų lėšų administruojama vykdant programas, kurių tikslai tradiciškai nustatomi pagal mokslo disciplinas, technologijų sritis ar pramonės sektorius. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę savo programose daugiau dėmesio skirti svarbiausiems visuomenės uždaviniams, kaip tai daroma programoje „Horizontas 2020“, nes esama gerų galimybių juos paversti ateities verslu ir tuo pat metu pateikti piliečiams rūpimų klausimų sprendimų. Dėl geresnio valstybių narių prioritetų koordinavimo vykdant bendrą nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių programavimą valstybės investicijų poveikis atitinkamoje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje didėja. [22]

Kaip nurodoma kalbant apie Europos mokslinių tyrimų erdvę, viešųjų lėšų naudojimo įgyvendinant programas kokybę galima padidinti lėšas skirstant konkurso tvarka, skelbiant atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, kurie vertinami pagal kompetencijos kriterijų, pavyzdžiui, remiantis tarptautiniu ekspertiniu vertinimu, ir institucinį finansavimą skiriant pagal akivaizdžius veiklos rezultatus. Atviras konkursas turėtų būti taikomas ir programoms, kuriomis siekiama konkrečių ekonominių ir (arba) visuomenės tikslų, aiškiai apibrėžiant laukiamą poveikį ir pagal jį vertinti pasiūlymus taikant patikimą vertinimo sistemą pasitelkus nepriklausomus ekspertus. Vadovaujantis kryptingesnėmis ir labiau suderintomis strategijomis („pažangioji specializacija“), remiamų projektų realių rezultatų ir poveikio stebėsena turėtų pateikti tikslios ir palyginamos informacijos apie mokslinių tyrimų ir inovacijų programų finansavimo kokybę ir efektyvumą.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų programos turi būti aktualios, jomis turi galėti naudotis įmonės, todėl reikėtų, be kitų dalykų, mažinti administracinę dalyvavimo naštą, trumpinti dotacijos skyrimo laiką, stebėti verslo dalyvavimą ir rimtai vertinti dalyvių atsiliepimus. Kad mažai tirtų sričių mokslas atliktų savo vaidmenį siekiant tolesnės technologijų pažangos ir skatinant proveržio technologines inovacijas reikėtų remtis sėkmingomis ES lygmens iniciatyvomis, pvz., Europos mokslinių tyrimų taryba.

2 langelis. Daugelis valstybių narių, skirstydamos viešąsias lėšas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, stiprina konkurenciją. 2008 m. Švedija priėmė mokslinių tyrimų ir inovacijų įstatymą, kuriame nustatė, kad tam tikra pagrindinio finansavimo dalis (iš pradžių 10 proc., vėliau ji padidinta iki 20 proc.) universitetams skiriama remiantis konkurencijos kriterijais – mokslinių publikacijų rodikliais ir pritrauktu išorės finansavimu. Lenkija 2011 m. ėmėsi reformų, siekdama didesnę dalį viešojo finansavimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirti konkurso tvarka, skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuos vertina nepriklausomi ir tarptautiniai ekspertai. Kroatija nuo 2013 m. taiko naują fundamentinių tyrimų viešojo finansavimo modelį, pagal kurį su įstaigomis sudaromos veiklos rezultatais grindžiamos trejų metų sutartys. Graikijoje neseniai nustatyta konkurso procedūra, pagal kurią bus sprendžiama dėl kelių nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų. Airijos mokslo fondas numato, kad dotacijų paraiškų ekonominį ir visuomeninį poveikį įvertintų ekspertai, šis vertinimas papildo mokslinį vertinimą.

Keletas finansavimo agentūrų pradeda atidžiai stebėti ir vertinti savo programų poveikį. Suomijos inovacijų finansavimo agentūros „Tekes“ stebėsenos sistemos duomenimis, dėl kiekvieno „Tekes“ investuoto euro įmonės padidina savo MTTP išlaidas 2 eurais, agentūros remiamų MVĮ apyvarta yra 20 proc. didesnė, jose yra 17 proc. daugiau darbo vietų nei panašiose MVĮ.

III.       Moksliniais tyrimais ir inovacijomis užsiimančių viešųjų įstaigų veiklos kokybės optimizavimas

Visose valstybėse narėse didelė dalis viešojo mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo yra institucinis finansavimas, teikiamas universitetams, technologijų institutams ir kitoms viešosioms mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijoms. Šios įstaigos turi būti skatinamos būti verslios ir ieškoti naujų galimybių ir partnerių, taip pat ir už Europos ribų, kad žinios būtų geriau perduodamos privačiajam sektoriui ir lėšos būtų perskirstomos veiklai, kurios poveikis didžiausias. Todėl šioms įstaigoms reikalinga pakankama autonomija ir lankstumas, tačiau turi būti užtikrinta ir jų atskaitomybė – reguliariai atliekamas nepriklausomas jų vertinimas ir veiklos kokybės vertinimas.

Įstaigos taip pat turi gebėti pritraukti geriausius tyrėjus. Vis dėlto, kaip nustatyta Europos mokslinių tyrimų erdvės kontekste, kai kuriose šalyse trūksta atviro, skaidraus ir nuopelnais pagrįsto įdarbinimo. Tai kenkia įstaigų veiklos rezultatams, karjera nepatraukli gabiausiems tyrėjams, jie neugdomi.

3 langelis. Keletas valstybių narių, įskaitant Austriją, Lenkiją ir Italiją, yra priėmusios nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatyta, kad informacija apie laisvas darbo vietas universitetuose ir kitose viešosiose mokslinių tyrimų organizacijose turi būti skelbiama tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, Europos tyrėjų portale EURAXESS.

Nauji su moksliniais tyrimais ir inovacijomis užsiimančiomis įstaigomis užmezgami partnerystės ryšiai skatina ekonominį regionų vystymąsi. Šešių Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo universitetų partnerystė suteikia galimybę labiau specializuotis, rengti bendrus kursus ir geriau perduoti žinias įmonėms. 2014 m. balandžio mėn. JK vyriausybė pranešė apie susitarimą dėl Didžiojo Kembridžo (Greater Cambridge City Deal), pagal kurį bendradarbiaujant su Kembridžo universitetu 1 mlrd. GBP bus investuotas į regiono technologijų klasterį, kuriam priklausančiose daugiau kaip 1 500 technologijų įmonių jau dabar dirba 54 000 žmonių ir kuriame sukuriama metinė apyvarta viršija 12 mlrd. GBP. „Vanguard“ iniciatyvą vykdo 18 ES regionų (Astūrija, Badenas-Viurtembergas, Baskija, Katalonija, Lombardija, Mažoji Lenkija, Šiaurės Reinas-Vestfalija, Šiaurės Portugalija, Aukštutinė Austrija, Luaros kraštas, Ronos-Alpių regionas, Škotija, Silezija, Skonė, Tamperė, Flandrija, Valonija ir Pietų Olandija), kurie kartu įgyvendina pažangiosios specializacijos strategijas, telkia viešuosius ir privačiuosius išteklius moksliniams tyrimams ir inovacijoms, vykdydami besiformuojančių ir kintančių technologijų klasterių iniciatyvas.

2.3.        Komisijos parama valstybių narių reformoms

Siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų reformas pagal šio komunikato 2.2 skirsnyje nurodytas prioritetines kryptis, Komisija persvarstys esamas mokslinių tyrimų ir inovacijų reformų kokybės ir efektyvumo vertinimo priemones ir pradės diskusijas su valstybėmis narėmis dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetinių reformų įgyvendinimo ir dėl būtinybės sukurti integruotą, faktiniais duomenimis grindžiamą valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos vertinimo koncepciją. Tai darydama ji remsis atitinkama patirtimi, įgyta taikant iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ aprašytą savęs vertinimo priemonę ir atliekant su Europos mokslinių tyrimų erdve siejamos pažangos analizę, ir naudosis atitinkamais rodikliais, įskaitant Komisijos paskelbtą Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę ir inovacijų rezultatų rodiklį[23]. Komisija taip pat pateiks pasaulinio lygio duomenis, analizę ir apžvalginę informaciją apie mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir pasiekimus ES bei nacionaliniu lygmenimis[24] ir naudos programoje „Horizontas 2020“ numatytą politikos rėmimo priemonę, įskaitant techninę pagalbą, ekspertinį vertinimą ir tarpusavio mokymąsi.

Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat skatins tolesnius mokslinius tyrimus, kad būtų sukurta geresnė faktinių duomenų bazė mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai formuoti, pvz., naudojami didžiųjų duomenų metodai ir tobulinamas būdas, kuriuo į ilgalaikį teigiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį atsižvelgiama kai kuriuose makroekonominiuose modeliuose, kuriais remiamasi formuojant politiką[25].

Komisija sudarys sąlygas dalytis netiesioginių priemonių, pvz., išlaidomis grindžiamų MTTP mokesčių paskatų, planavimo ir įgyvendinimo patirtimi, siekdama užtikrinti išlaidų efektyvumą, išvengti nepageidaujamo tarpvalstybinio poveikio ir patikrinti, ar jomis pasinaudoti geba naujos ir sparčiai augančios įmonės, kurioms tenka neproporcingai daug naujų darbo vietų.

3.           Inovacijų ekosistemos stiprinimas

Inovacijų sėkmė priklauso ne tik nuo viešosios politikos kokybės, bet ir nuo inovacijoms palankių bendrųjų sąlygų.

Pastaraisiais metais Komisija ėmėsi suderintų veiksmų, kad mažėtų vidaus rinkos susiskaidymas ir būtų atkurtas pasitikėjimas ekonomika. Ji skatino bendrosios rinkos veikimą[26], ėmėsi veiksmų baigti kurti bankų sąjungą[27], ėmėsi priemonių, siekdama palengvinti ir įvairinti galimybes gauti finansavimą[28], supaprastinti teisės aktus ir mažinti reglamentavimo naštą[29], taip pat yra įsipareigojusi skatinti ilgalaikį Europos ekonomikos finansavimą[30].

Komisija taip pat skatino veiksmingai taikyti viešuosius pirkimus ir paklausos priemones, siekė šalinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei judumo kliūtis ir rėmė tinkamą ir veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių sistemą. Persvarsčius valstybės pagalbos gaires valstybės narės gali lengviau skirti valstybės pagalbą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pavyzdžiui, taikydamos Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą ir padidindamos pranešimo ribas bei išplėsdamos pagalbos kategorijas, kad būtų remiama, pvz., mokslinių tyrimų infrastruktūros statyba bei tobulinimas ir veikla, kuri labiau siejasi su rinka. Be to, persvarsčius valstybės pagalbos gaires dėl rizikos finansų galima lanksčiau remti rizikos kapitalą ir kitas inovacijų įmonėms skirtas finansines priemones ir taip padėti joms įveikti sunkiausius jų gyvavimo ciklo etapus. Persvarstytose valstybės pagalbos taisyklėse nustatyti nauji didelių pagalbos schemų poveikio vertinimo reikalavimai, kurie padės didinti priemonių, turinčių aiškų skatinamąjį poveikį, veiksmingumą[31].

Pridedamas Inovacijų sąjungos pažangos vertinimas rodo, kad daugiau pastangų reikia dėti keliose srityse:

– Bendroji rinka gali į Europą pritraukti investicijų į inovacijas.  Vis dėlto verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, visų pirma į aukštąsias technologijas, pvz., IRT, skaitmeninių tinklų, turinio, paslaugų ir sveikatos priežiūros, stabdo bendrosios rinkos susiskaidymas ir neveiksmingumas. Transporto mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, kuri yra stipri ir dėl gerai išplėtotos bendrosios rinkos, Europa yra pasaulio lyderė, tačiau ji turi neatsilikti nuo inovacijų tempo, nes transporto sektoriuje didinamas energijos vartojimo efektyvumas, saugumas ir sprendžiamos perkrovos problemos.  Be to, tobulinant bendrosios rinkos pagrindus reikia numatyti svarbiausias inovacijas, kurias būtų galima plačiai diegti rinkoje[32]. Visiškas bendrosios paslaugų rinkos, kuri sudaro 60 proc. ES ekonomikos, įgyvendinimas turėtų didelį poveikį inovacijoms, ypač tokioms netechnologinėms inovacijoms, kaip naujų verslo modelių ir paslaugų kūrimas. Be to, reglamentavimo sistema turi būti skatinamas komercinis naujų žinių naudojimas ir atveriamas kelias į rinką naujoms įmonėms.

– Viešasis sektorius yra svarbus ekonomikos dalyvis ir turi tapti verslesnis, kad galėtų panaudoti inovacijas našumui bei efektyvumui didinti ir viešųjų paslaugų kokybei gerinti. Jis taip pat turi kurti inovacijų paklausą privačiajame sektoriuje[33]. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbu mokytis vieniems iš kitų. Apie penktadalį Sąjungos BVP sudarantys viešieji pirkimai gali būti ta rinka, kurioje reikės inovacinių sprendimų. Siekiant išvengti paklausos susiskaidymo, reikės koordinuoti visų viešųjų pirkimų tarnybų pastangas. Vis labiau naudojami atvirieji duomenys teikia daug galimybių gerinti viešąsias paslaugas, sudaryti sąlygas rastis naujiems produktams ir paslaugoms, stiprinti atskaitomybę ir didinti viešojo administravimo skaidrumą. Norint biudžeto bei politikos sprendimus priimti remiantis pažangaus reglamentavimo principais ir taip gerinti viešųjų paslaugų ir viešojo finansavimo kokybę, reikalinga patikima faktinių duomenų bazė. Taikydamas į naudotojus orientuotas bandomąsias priemones, sumaniai naudodamasis IRT ir siūlydamas viešąsias skaitmenines paslaugas, viešasis sektorius galės veiksmingai kurti ir teikti naujas paslaugas.

– Kad Europos ekonomika keistųsi vis labiau orientuodamasi į tvarų konkurencingumą, reikia darbuotojų, turinčių tinkamų gebėjimų, ir kur kas daugiau tyrėjų, turinčių verslo įgūdžių ir verslumo gebėjimų. Taip pat reikia, kad mažai tirtų sričių mokslo pažangos ir aktyvaus vaidmens siekiant tolesnės technologijų pažangos ir skatinant proveržio technologines inovacijas. Švietimo ir mokymo sistemose turi būti ugdomi įvairūs inovacijoms kurti reikalingi gebėjimai (gebėjimas kurti idėjas ir spręsti problemas, kritinis mąstymas, tarpkultūrinės komunikacijos gebėjimai ir kt.), kad darbuotojai ir institucijos gebėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių[34]. Skaitmeninės technologijos atveria daug naujų galimybių įgyti išsilavinimą[35], tačiau nacionalinėms švietimo sistemoms būtinos didelės inovacijos, pvz., atviro ir skaitmeninio mokymo ir mokymosi metodų skatinimas.

– Europos piliečiai turi įsitikinti, kad dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų gerėja jų gyvenimo kokybė ir atsižvelgiama į jų nuomonę, pvz., visi turi galimybę dalyvauti nustatant prioritetus[36]. Mokslinių tyrimų ir inovacijų politika turi paskatinti žmones ir sudaryti jiems galimybę įsitraukti į bendrą inovacijų kūrimą ir naudojimąsi jomis, skatinti socialines inovacijas ir socialinį verslumą, taip pat sudaryti galimybę inovacijų įmonėms diegti ir išbandyti sprendimus realiomis sąlygomis.

4.           Išvados

Siekiant išnaudoti visą mokslinių tyrimų ir inovacijų, kaip atsinaujinančio augimo varomųjų jėgų, potencialą, labai svarbūs šie dalykai:

– Vadovaudamosi augimui palankaus fiskalinio konsolidavimo koncepcija, valstybės narės pirmenybę turi teikti išlaidoms, kuriomis skatinamas augimas, pvz., investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

– Šios investicijos turi būti vykdomos kartu su reformomis, kuriomis siekiama didinti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų viešųjų lėšų panaudojimo kokybę, efektyvumą ir poveikį, įskaitant sverto poveikiu verslo investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

– Tai darydamos valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į tris pagrindines reformos kryptis – strategijų rengimo ir politikos formavimo proceso kokybę, į išteklius ir finansavimo mechanizmus orientuotų programų kokybę ir moksliniais tyrimais bei inovacijomis užsiimančių įstaigų veiklos kokybę.

– Siekdama padėti valstybėms narėms sėkmingai įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų reformas, Komisija remsis pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ ir Europos mokslinių tyrimų erdvės patirtimi, visapusiškai panaudos mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo centro veiklą ir politikos rėmimo priemonę, numatytą programoje „Horizontas 2020“, kad būtų stiprinama integruota ir faktiniais duomenimis grindžiama politikos formavimo ir sprendimų dėl biudžeto priėmimo koncepcija.

– Būtina stiprinti platesnės apimties inovacijų ekosistemą ir sudaryti tinkamas bendrąsias sąlygas, kurios skatintų Europos įmones kurti ir diegti inovacijas. Nuo tada, kai pradėta vykdyti iniciatyva „Inovacijų Sąjunga“, padaryta didelė pažanga, tačiau reikia ir toliau stiprinti bendrąją rinką, lengvinti ir įvairinti galimybes gauti finansavimą, stiprinti viešojo sektoriaus gebėjimus kurti ir diegti inovacijas, kurti atsparias darbo vietas žinioms imlios veiklos srityse, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir ugdyti gebėjimus kurti ir diegti inovacijas, skatinti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, atsižvelgti į išorinius mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos aspektus, labiau įtvirtinti mokslą ir inovacijas visuomenėje. Persvarstant strategiją „Europa 2020“ bus nagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant iniciatyvą „Inovacijų Sąjunga“.

Komisija ragina Tarybą remiantis šiuo komunikatu pradėti diskusijas dėl investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas kokybės gerinimo, kaip platesnio masto diskusijų dėl viešųjų finansų kokybės gerinimo ir struktūrinių reformų įgyvendinimo dalį.

Komisija taip pat ragina Tarybą aptarti būsimos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos uždavinius.

[1]               2013 m. „Inovacijų sąjungos“ konkurencingumo ataskaita, SWD(2013) 505.

[2]               COM(2014) 014.

[3]               BVP augimą EBPO šalyse 1985–2009 m. labiausiai lėmė kapitalo augimas ir daugiaveiksnis našumas. Pastarasis didėjo dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų rezultatų. Žr. EBPO (2011 m.), „Našumo ir augimo apskaita“ (Productivity and growth accounting). 

[4]               Conte (2014 m.), „MTTP skiriamų lėšų naudojimo efektyvumas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis“ (Efficiency of R&D Spending at national and regional level), Jungtinis tyrimų centras, Europos Komisija (dar nepaskelbta). Ciriaci, D., Moncada Paternò Castello, P. ir Voigt, P. (2013 m.), „Inovacijos ir darbo vietų kūrimas – darni sąsaja?“ (Innovation and job creation: a sustainable relation?), Naujų technologijų tyrimų instituto darbo dokumentų dėl įmonių MTTP ir inovacijų rinkinys Nr. 01/2013, Europos Komisija.

[5]               COM(2013) 800 final.

[6]               Šiame komunikate statistikos reikmėms pateikiamos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) skirtos lėšos. Į jas neįtrauktos lėšos, skirtos inovacijoms plačiąja prasme, kurių neapima MTTP apibrėžtis.

[7]               Tai galimybės gauti finansavimą, tinkamos žmogiškųjų išteklių strategijos, visiškas bendrosios paslaugų rinkos sukūrimas ir labai efektyvių ateities technologijų, įskaitant skaitmeninę ekonomiką, plėtros skatinimas.

[8]               COM(2014) 014.

[9]               Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema (SEC 2010) bus atnaujinta 2014 m. rugsėjo mėn.

[10]             COM(2014) 130 final/2.

[11]             Pastaraisiais metais šiuo atžvilgiu svarbus pokytis buvo tiesioginių valstybės investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas papildymas netiesioginėmis priemonėmis, pvz., MTTP mokesčių paskatomis.

[12]             Europos Komisija, 2012 m., „Viešųjų išlaidų ES kokybė“ (The Quality of Public Expenditures in the EU), specialus Ekonomikos ir finansų reikalų GD leidinys Nr. 125.

[13]          COM(2010) 546; COM(2012) 392.

[14]             Conte (2014 m.) techninėje ataskaitoje „MTTP skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis“ (Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras) pateikiama išsami MTTP sistemų efektyvumo nustatymo galimybių ir metodinių principų analizė. 3 pav. pateikti efektyvumo įverčiai apskaičiuoti remiantis statistiniu stochastinės ribų analizės metodu, pagal kurį efektyvumo riba nustatoma remiantis visų investicijų į MTTP intensyvumu (įdėtos pastangos) ir patentų skaičiumi vienam gyventojui (gauti rezultatai) 2005–2011 m. laikotarpiu. Pastebėtina, kad labiau skiriasi sektorių, o ne šalių, atitinkamų MTTP priemonių ir patentų skaičiaus santykis (Meliciani, 2000), taip pat labai skiriasi patentų ir MTTP skiriamų lėšų santykis įvairiuose gamybos sektoriuose (Danguy et al., 2013). Taigi naudingumo įvertis remiantis patentų skaičiumi labai priklauso nuo kiekvienos šalies MTTP specializacijos. Efektyvumui aproksimuoti gali būti naudojami ir kiti rezultatų rodikliai, visų pirma mokslo publikacijos ir citavimo indeksas. Šiuo tikslu dar galima naudoti sudėtinius rodiklius.

[15]             Duomenys rodo, kad viešojo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimui teigiamos įtakos turi MTTP skiriamų viešųjų lėšų intensyvumas. Naudojant 2011 m. duomenis, viešųjų MTTP privataus finansavimo ir viešojo MTTP intensyvumo koreliacija yra statistiškai reikšminga.

[16]             Labai skiriasi ir valstybių narių bendrieji inovacijų diegimo rezultatai, pateikiami Inovacijų sąjungos veiklos rezultatų suvestinėje, inovacijų rezultatai, patvirtinti pagal Komisijos inovacijų rezultatų rodiklį, ir bendroji valdymo kokybė, aptariama Komisijos 6-ojoje sanglaudos ataskaitoje.

[17]         Šiame paveiksle parodytas efektyvumo lygis valstybėse narėse remiantis vienam gyventojui tenkančio patentų skaičiaus ir bendrojo investicijų į MTTP intensyvumo santykiu. Žr. Conte (2014 m.).

[18]             COM(2014) 130.

[19]             Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Inovacijų sąjungos būklė. 2010–2014 m. padėties apžvalga“.

[20]             Kaip raginama Tarybos direktyvoje 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms, kurioje, be kita ko, apibūdinamos patikimų vidutinės trukmės biudžeto sistemų ypatybės ir privalumai.

[21]             Pvz., didieji duomenys (angl. Big data), atvirosios inovacijos ir Science 2.0. Reikėtų atsižvelgti ir į naujas įžvalgas apie globalizacijos ir inovacijų poveikį darbo vietų kūrimui ir nelygybei arba apie inovacijų reikšmę skatinant integracinį augimą. Science 2.0 samprata apibūdinamos vykstančios mokslinių tyrimų vykdymo ir organizavimo permainos. Ta samprata, kuriai sąlygas sudaro skaitmeninės technologijos ir kurią stiprina mokslo bendruomenės globalėjimas, lemia didesnį skaidrumą ir atvirumą, tinklaveiką ir bendradarbiavimą, o tai žada didesnį ekonominį naudingumą, tačiau taip pat kelia sukčiavimo ir mokslininkų nesąžiningumo riziką.

[22]             Strateginiame energetikos technologijų (SET) plane (COM(2013) 253) pateikiamas pavyzdys, kaip pasitelkus bendrą integruotą ES lygmens prioritetų planą geriau koordinuojamos pramonės investicijos, valstybių narių ir ES programos.

[23]             COM(2013) 624 final.

[24]             Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo centro veiklos dalis.

[25]             Nyderlandų karališkoji menų ir mokslų akademija neseniai paskelbė ataskaitą „Valstybės investicijos į žinias ir mokslo reikšmė“, kurioje teigiama, kad nors Nyderlandai turi seną tradiciją nagrinėti valstybės politikos ir biudžeto poveikį remiantis makroekonominiais modeliais, jie nepakankamai atspindi ilgalaikę valstybės investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas naudą.

[26]             COM(2011) 206; COM(2012) 573. 

[27]             2014 m. kovo 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl bankų sąjungai siūlomo bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM). Šis mechanizmas papildo bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), kuris pradės veikti 2014 m. pabaigoje. Nuo tada Europos centrinis bankas (ECB) vykdys tiesioginę bankų priežiūrą euro zonoje ir kitose valstybėse narėse, kurios nuspręs prisijungti prie bankų sąjungos.

[28]             Europos Komisija įmones remia per visą inovacijų ciklą. Ji remia ne tik rizikos kapitalo finansavimą, bet ir finansavimą, teikiamą neformalių investuotojų, technologijų perdavimo priemonėmis ar įprastesnėmis bankų paskolomis.

[29]             COM(2012) 746; COM(2013) 685. 

[30]             COM(2014) 168.

[31]             Žr. OL C 19, 2014 1 11, p. 4.

[32]             Pavyzdžiui, naujos pažangiųjų degalų, atliekų ir perdirbimo, atsinaujinančiosios energijos ir aplinkosaugos technologijų rinkos, kuriose Europa užima tvirtas inovacijų srities pozicijas.

[33]             Įrodyta, kad vyriausybėms tikslinga skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas sutrikus rinkai, pvz., kai esama technologinio netikrumo, arba reikia nedalomumo, masto ekonomijos ir žinių sklaidos.

[34]             Bendradarbiaudama su EBPO dėl „HEInnovate“ iniciatyvos, Komisija parengė savęs vertinimo priemonę, kuria naudodamosi aukštojo mokslo įstaigos galėtų tapti verslesnės.

[35]             COM(2012) 173 final. „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“.

[36]             Pavyzdžiui, vykdant „Voices“ projektą (www.voicesforinnovation.eu/), piliečiams buvo suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę dėl mokslinių tyrimų temos „Atliekos kaip ištekliai“, kuri finansuojama vykdant programą „Horizontas 2020“.