52014DC0233

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2012 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

1. Įžanga

Valstybės narės atsako už stabilią ir ilgalaikę savo laivyno segmentų žvejybos pajėgumų ir jiems suteiktų žvejybos galimybių pusiausvyrą ir privalo imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų šią pusiausvyrą. Toks bendros žuvininkystės politikos[1] reikalavimas galioja nuo 2002 m., ir jis taikomas ir pagal 2013 m. gruodžio mėn. priimtą naująją BŽP[2]. Tokia pusiausvyra padeda siekti BŽP tikslų, ypač pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, siekiant užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir derėtų su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse.

Ši ataskaita yra pagrįsta valstybių narių ataskaitomis dėl pastangų pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą. Tikėtasi, kad rengdamos ataskaitas valstybės narės taikys Komisijos gaires[3]. Panaudojami ir pagal Duomenų rinkimo sistemą (DRS, angl. DCF)[4] surinkti duomenys (I priedas). Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK, angl. STECF) įvertino valstybių narių ataskaitas[5].

Išanalizavus valstybių narių laivyno segmentų pajėgumus matyti tam tikra pažanga siekiant jų ir esamų žvejybos galimybių pusiausvyros, tačiau reikia nuveikti dar daugiau, kad ištekliai būtų valdomi pagal didžiausių galimų tausios žvejybos laimikių tikslą.

2011 m. ataskaitoje dėl valstybių narių pastangų pasiekti pusiausvyrą Komisija nurodė aspektus, kurie padėtų pagerinti pusiausvyros analizę. Toje ataskaitoje išvardyti keli rodikliai, susiję su tvaria ir perspektyvia žvejybos laivynų veikla[6], pavyzdžiui, ar laivynai:

– priklauso nuo išteklių, sužvejojamų viršijant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

– negauna pelno ir nepatiria nuostolių;

– yra ekonomiškai tvarūs;

– nėra per mažai panaudojami;

– žvejybos nevykdo.

Šie rodikliai yra naudojami ir šioje ataskaitoje. Be to, pridurtas rodiklis, susijęs su ištekliais, kuriems kyla didelė biologinė rizika ir kuriems turi įtakos laivyno segmentas, nes kilo nerimas, kad į šį aspektą nebuvo atsižvelgta.

Viršutinės pajėgumų ribos

Kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos žvejybos pajėgumai pagal tonažą (GT) ir galią (kW) visada būtų lygūs Reglamente Nr. 1380/2013[7] nustatytoms pajėgumų ir galios viršutinėms riboms arba už jas mažesni. Šiuo metu ES laivyno registro įrašai rodo, kad visos valstybės narės atitinka šiuos reikalavimus. Bendri ES laivyno žvejybos pajėgumai buvo 16,4 % mažesni už ribinius tonažo pajėgumus ir 10,4 % mažesni už ribinę galią (2 priedas).

ES žvejybos laivyno registro duomenimis, 2012 m. gruodžio 31 d. laivyną sudarė 76 023 laivai, kurių bendri žvejybos pajėgumai sudarė 1 578 015 GT ir 5 807 827 kW. Laivyno laivų skaičius sumažėjo 1,6 %, o tonažas ir variklio galia sumažėjo atitinkamai 2 % ir 1 %, įskaitant laivus, registruotus atokiausiuose regionuose (3 priedas).

2012 m. dažniausiai naudojama valdymo priemonė, padedanti mažinti žvejybos pajėgumus, buvo eksploatavimo nutraukimas skiriant viešąją pagalbą (4 priedas). Nuo 2007 m. sausio mėn. 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. iš EŽF išmokėta 464 mln. EUR – tai reiškia, kad žvejoti liovėsi maždaug 3700 laivų (5 priedas).

Valstybių narių ataskaitų išsamumas bei kokybė ir pajėgumų rodikliai

Komisija gavo visų 22 valstybių narių ataskaitas. Apskritai, ŽMTEK nustatė, kad, palyginti su ankstesniais metais, nuolat tobulintas pranešimų nuoseklumas, išsamumas ir kokybė (1A ir 1B priedai). Vis daugiau valstybių narių naudoja Komisijos parengtas analizės gaires, tačiau kelios valstybės narės jų dar nepradėjo naudoti.

Remdamasis duomenimis, kuriuos pagal DRS pateikė valstybės narės, Jungtinis tyrimų centras (JRC) pagal ŽMTEK nurodymus apskaičiavo techninius, ekonominius ir biologinius rodiklius, kurie svarbūs laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrai (6 priedas). Analizė apima 434 laivyno segmentus, kur yra duomenų apie bent vieną rodiklį. Jie apima 97 % 2011 m. iškrautų žuvų vertės, apie kurią pranešta. ŽMTEK pateikė gaires, kaip aiškinti tas DRS pagrįstas rodiklių vertes, ir šioje ataskaitoje Komisija tų gairių laikosi.

Atskirų valstybių narių laivyno pajėgumų būklė

Šiame skirsnyje apžvelgiama laivyno padėtis kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, remiantis valstybių narių ataskaitomis ir ŽMTEK išvadomis, pagrįstomis DRS duomenimis.

Belgija pranešė, kad jos laivyno pajėgumai nuo 2003 m. sumažėjo 30 % (skaičiuojant kW) ir 38 % (skaičiuojant GT). Laivyno pajėgumai atrodo vienodai paskirstyti pagal žvejybos galimybes. Nepanaudotų pajėgumų esama mažai, ir nepanaudojama nedaug žvejybos galimybių.

ŽMTEK apžvalgoje nurodyta, kad sijiniais tralais ar priedugnio tralais žvejojantys 18–40 m ilgio laivai ir seineriai buvo priklausomi nuo išteklių, sužvejojamų viršijant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. 24–40 m. ilgio sijiniais tralais žvejojantys laivai turėjo įtakos dviems ištekliams, kuriems kyla biologinė rizika. 2011 m. 18–24 m ilgio priedugnio tralais žvejojantys laivai ir seineriai ir 12–18 m ilgio sijiniais tralais žvejojantys laivai nebuvo ekonomiškai perspektyvūs.

Bulgarija pranešė, kad nuo įstojimo į ES sumažėjo žvejybos laivyno laivų skaičius (-7 %), tonažas (-14 %) ir galia (-6 %). Laivų pajėgumų panaudojimas, kuris itin mažas laivų, kurių ilgis mažesnis nei 12 m, atveju, 2012 m. pagerėjo visuose segmentuose. Kai kurių laivų veikla iš viso padidėjo 220 %.

Nacionalinės institucijos jau ėmėsi žvejybos nevykdančių laivų skaičiaus mažinimo priemonių ir juos šalina iš nacionalinio registro.

Mažesni laivai (iki 12 m) buvo ekonomiškai nepelningi; ketinama toliau šalinti tokius laivus ir keisti juos pelagines žuvis žvejojančiais didesniais laivais.

Bulgarija daro išvadą, kad jos laivyno pajėgumui šiek tiek viršija žvejybos galimybes.

Iš ŽMTEK apžvalgos matyti, kad 12–18 m ilgio dreifuojančiais ir statomaisiais tinklais žvejojantys laivai ir laivai, žvejojantys aktyviaisiais ir pasyviaisiais įrankiais, nėra ekonomiškai perspektyvūs; esama vis dar daug žvejybos nevykdančių laivų (beveik 1200), o aktyviaisiais ir pasyviaisiais įrankiais žvejojančių laivų aktyvumas yra labai mažas. 2011 m. ilgalaikio materialiojo turto grąžos (ROFTA) vertės yra neįprastai mažos. Biologinių rodiklių negauta.

Kipras nuo 2004 m. sumažino savo laivyno pajėgumą (-65 % GT ir -20 % kW). Visų laivyno segmentų, išskyrus žvejybos dugniniais tralais tarptautiniuose vandenyse, laivų panaudojimas buvo menkas (mažiau nei 53 %). 2011 m. ekonominių duomenų analizė nebaigta, tačiau 2010 m. duomenys rodo perteklinę kapitalizaciją.

Dugniniais tralais teritoriniuose vandenyse žvejojančių laivų skaičius neseniai sumažėjo, ir Kipras negalėjo atlikti išsamaus vertinimo, tik padarė išvadą, kad mažo masto pakrantės žvejyba veikiausiai neužtikrina pusiausvyros, o 12–24 m ilgio laivai, žvejojantys universalios paskirties pasyviaisiais įrankiais, pusiausvyrą maždaug išlaiko.

Kipras nepateikė jokių DRS pagrįstų duomenų, todėl ŽMTEK apžvalgos nėra.

Vokietija nurodė, kad laivų skaičiaus mažėjimo tendencija akivaizdi – laivų sumažėjo nuo 2315 2000 m. iki 1549 2012 m. Mažėjimo tempas lėtėja. Palyginti su ankstesniais metais, Vokietijos žvejybos laivynas sumažėjo keturiuose segmentuose. 2012 m. laivynas sumažėjo 31 laivu: pajėgumai sumažėjo 598 GT (-0,93 %) ir 2 242 kW (-1,51 %). Absoliučiais skaičiais labiausiai sumažėjo žiauniniais tinklais žvejojančių trumpesnių kaip 12 m ilgio žvejybos laivų (pašalinta 16 laivų). Sijiniais tralais žvejojančių ne ilgesnių kaip 40 m laivų, ir tralerių sumažėjo daugiau kaip po 4 %.

Vokietija daro išvadą, kad esama pusiausvyros tarp jos pajėgumų ir žvejybos galimybių, nors dėl žvejybos ne visą darbo dieną tam tikri veiklos rodikliai yra žemi. Ekonominiai rodikliai yra neigiami, tačiau Vokietija mano, kad faktinės nusidėvėjimo išlaidos yra mažesnės už oficialias nusidėvėjimo išlaidas, todėl apskaičiavimai, rodantys laivyno ilgalaikę ekonominės pusiausvyros stoką, nėra pagrįsti.

ŽMTEK apžvalgoje nurodoma, kad dauguma laivyno segmentų priklausomi nuo pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių, tačiau biologiniai rodikliai rodo, kad įtakos ištekliams, kuriems kyla rizika, turi tik 24–40 m ilgio priedugnio tralais žvejojantys laivai ir seineriai. Matyti, kad 10–12 m ilgio pasyviaisiais įrankiais žvejojantys laivai, 12–18 m ilgio priedugnio tralais žvejojantys laivai ir gaubiamaisiais tinklais (be suveržimo žiedų) žvejojantys laivai, 24–40 m stacionariaisiais tinklais žvejojantys laivai ir ilgesni nei 40 m tralais ir velkamaisiais tinklais žvejojantys laivais nėra ekonomiškai tvarūs. Matyti, kad nepakankamai panaudojami pasyviaisiais įrankiais žvejojantys laivai, kurių ilgis mažesnis nei 12 m, ir 18–24 m ilgio sijiniais tralais žvejojantys laivai, ir to negalima paaiškinti vien atitinkamos žvejybos sezoniškumu. Tai iliustruoja 2011 m. skaičius – 65 %.

Danija valdo žvejybos galimybes individualiomis perduodamomis kvotomis (angl. ITQ) ir laivų kvotų dalimis (angl. VQS). To rezultatas – sumažėjęs laivų skaičius, bendras tonažas ir galia. 2011 m. daugumos laivyno segmentų laivai buvo panaudoti nepakankamai, išskyrus 12–24 m sijiniais tralais žvejojančius laivus ir ilgesnius kaip 40 m ilgio priedugnio tralais ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus.

Daugumos iki 12 m ilgio laivų kapitalizacija yra perteklinė. Daugumos kitų laivų ekonominė būklė yra maždaug subalansuota. Nuo 2005 m. iki 2011 m. daugelio laivyno segmentų einamosios pajamos nuolat nesiekė rentabilumo slenksčio, ir neaišku, kaip šie laivai tęsė veiklą.

Panašu, kad ekonominiai ir laivų, ypač mažesnių nei 12 m laivų Šiaurės jūroje, panaudojimo rodikliai rodo pusiausvyros stoką.

Trumpesni nei 10 m priedugnio tralais ir gaubiamaisiais tinklais (be suveržimo žiedų) žvejojantys laivai, 10–12 m ilgio laivai, žvejojantys universalios paskirties pasyviaisiais įrankiais, ir 12–18 m ilgio sijiniais tralais žvejojantys laivai nebuvo ekonomiškai tvarūs ir buvo priklausomi nuo pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių.

Nors ankstesniais metais Estija pašalino daug pajėgumų, ji teigia, kad trūksta pusiausvyros, ypač tralerių, kurių bendras ilgis didesnis nei 12 m, segmente. 2012 m. laivynas buvo sumažintas 4 laivais. Šio segmento bendra galia ir bendras tonažas sumažėjo po 6 %. Esama daug (maždaug 1300) mažų laivų, pakrantėse žvejojančių silkes, ešerius ir plekšnes, bet nėra aišku, ar šie laivai užtikrina pusiausvyrą.

Teikdama pranešimą, Estija nesinaudojo laivyno registro suskirstymu segmentais. Estija įdiegė ITQ sistemą, kuri, tikimasi, padės pagerinti pusiausvyrą. Estijos ekonominė analizė rodo, kad nuo 2010 m. visų ilgio klasių laivai žvejoja ekonomiškai tausiai.

STECF apžvalgoje nurodyta, kad universaliosios paskirties pasyviaisiais žvejybos įrankiais žvejojantys 10–12 m ilgio laivai priklausomi nuo išteklių, sužvejojamų viršijant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

Graikija nepateikė pusiausvyros vertinimo, taip pat neįvertino savo laivyno politikos ir nepateikė pagal DRS surinktų duomenų. Graikija nurodė, kad žvejybos veikla ir žvejojamų žuvų biologinių išteklių padėtis nuo praėjusių metų nepakito. Palyginus 2011 ir 2012 m. ataskaitų duomenis, laivų skaičius sumažėjo 632. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. laivynas buvo sumažintas 3019 laivų (15,84 %), o pajėgumų sumažėjo atitinkamai 21,57 % (bendrasis tonažas (GT)) ir 21,71 %, (variklio galia (kW)).

Graikija nepateikė DRS duomenų, todėl ŽMTEK ir JRC negalėjo apskaičiuoti ir įvertinti atitinkamų rodiklių.

Ispanija 2012 m. toliau mažino žvejybos pajėgumus. 2012 m. iš registro visam laikui išbraukti 429 laivai; už 147 iš jų skirta valstybės pagalba. 2012 m. veiklą vykdė 85 % laivų. Ispanija mano, kad nacionaliniuose priekrantės vandenyse žvejojantys smulkiosios žvejybos laivai iš dalies neužtikrina pusiausvyros (žvejybos nevykdo 1280 laivų), o tarptautiniuose vandenyse žvejojančių laivų laivynas išlaiko pusiausvyrą arba yra mažesnės galios nei reikėtų esamoms žvejybos galimybėms (žvejybos nevykdo 32 laivai).

ŽMTEK apžvalgoje matyti, kad vieninteliai iš Ispanijos gauti DSR duomenys yra 2011 m. ekonominiai duomenys. Jie atspindi nevienareikšmę padėtį: daugelio laivyno segmentų ekonominė padėtis nepalanki, kai kurių padėtis teigiama, dar kiti laivyno segmentai atsidūrę tarpinėje padėtyje.

Suomijos laivynas 1995–2012 m. pastoviai mažėjo. 2012 m. tonažas padidėjo (daugiausia žvejybos atviroje jūroje segmente), tačiau bendra variklio galia sumažėjo. Suomija mano, kad jos laivynas užtikrina pusiausvyrą su žvejybos galimybėmis. Suomija savo ataskaitoje ŽMTEK gairių netaikė, ir vertinant pajėgumų ir žvejybos galimybių santykį nebuvo įtraukti jokie kiti rodikliai.

ŽMTEK nepastebėjo aiškios ekonominių rodiklių pokyčių tendencijos. Techninis rodiklis rodo menką arba labai žemą laivyno panaudojimo vidurkį. Biologinių rodiklių negauta.

Prancūzija mano, kad daugumos žuvininkystės sektorių laivyno segmentai yra stabilūs ir atitinka žvejybos galimybes. To pasiekta kelerius metus iš eilės vykdžius laivynų pritaikymą. Daugelis laivų žvejoja rūšių, kurioms netaikomos kvotos ir kurių atžvilgiu neatliktas biologinės rizikos vertinimas ir negalėtų būti apskaičiuoti nei biologiniai rodikliai, nei techninis rodiklis, žuvis. 2012 m. Prancūzija nutraukė 192 laivų (74 iš jų – užjūrio teritorijose) eksploatavimą. 46 (iš jų 6 – Gvianoje) iš 192 laivų eksploatavimas nutrauktas naudojant viešąsias lėšas.

Daugelio Viduržemio jūros regiono laivynų biologinių rodiklių nėra. Dauguma Atlanto regiono laivyno segmentų, išskyrus pelaginiais tralais žvejojančius ilgesnius nei 40 m laivus, priklausomi nuo pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių. Daugelio ekonominių duomenų trūko arba iš jų nebuvo galima padaryti išvadų.

Airija pranešė, kad, palyginti su praėjusiais metais, žvejybos pajėgumai padidėjo 1,29 % GT ir 2,25 % kW, bet laivynas neperžengė orientacinių ribų. Ekonominiai rodikliai rodo, kad per pastaruosius metus laivyno segmentai gerino ekonominius veiklos rezultatus, dabar dirba pelningai ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiais, o jų kapitalizacija nėra perteklinė.

Iš ŽMTEK apžvalgos matyti, kad 10–18 m ilgio ūdomis žvejojantys laivai, ilgesni nei 18 m priedugnio tralais žvejojantys laivai ir seineriai ir ilgesni nei 24 m pelaginiais tralais žvejojantys laivai priklausomi nuo pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių ir turėjo įtakos iki 6 išteklių, kuriems kyla biologinė rizika. Iš techninio rodiklio galima spręsti, kad laivų panaudojimas yra menkas. Esama daug žvejybos nevykdančių laivų (13–40 %).

Italija pranešė, kad 2012 m. jos laivų skaičius sumažėjo 2,23 %, o pajėgumai sumažėjo atitinkamai 5,8% GT ir 3,5 kW. Italija savo ataskaitoje gairių netaikė. Vertinant pajėgumą, susijusį su žvejybos galimybėmis, nebuvo naudotasi jokiais kitais rodikliais. Dėl duomenų trūkumo Italija negalėjo įvertinti savo laivyno segmentų pusiausvyros.

Iš ŽMTEK apžvalgos matyti, kad 12–24 m ilgio sijiniais tralais žvejojantys laivai, 24–40 m priedugnio tralais ir gaubiamaisiais tinklais (be suveržimo žiedų) žvejojantys laivai ir seineriai ir ilgesni nei 40 m gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nebuvo ekonomiškai tvarūs, o daugelio kitų laivyno segmentų veikla buvo gana pelninga. Laivų panaudojimo rodikliai rodo pusiausvyros stoką. Biologinių rodiklių daugeliu atveju nebuvo. O turimi biologiniai rodikliai liudija išteklių pereikvojimą.

Lietuvos laivynas 2012 m. sumažintas 3 laivais. Pajėgumai sumažinti 18 025 GT (55 %) ir 19 982 kW (53,9 %). Laivyno segmentai daugiausia eksploatuoja išteklius, kurie nėra žvejojami pernelyg intensyviai ir atitinka rytinės Baltijos jūros dalies menkių, silkių ir šprotų išteklius. 2011 m. laivyno segmentai veiklą vykdė apskritai pelningai.

Iš ŽMTEK apžvalgos matyti, kad visi laivyno segmentai panaudojami menkai, išskyrus pelaginiais tralais žvejojančius 24–40 m ilgio laivus. Ilgesni nei 40 m pelaginiais tralais žvejojantys laivai turėjo įtakos vienam ištekliui, kuriam kyla biologinė rizika.

Latvija nuo 2004 m. sumažino laivų skaičių 20 %, o pajėgumus – atitinkamai 24 % GT ir 31 % kW. Latvija mano, kad visuose laivyno segmentuose pajėgumų panaudojimo rodikliai nerodo didelės pusiausvyros stokos ir kad žvejybos veikla yra pelninga.

Iš ŽMTEK apžvalgos matyti, kad universaliosios paskirties pasyviaisiais žvejybos įrankiais žvejojantys trumpesni nei 10 m laivai ir 12–18 m ilgio pelaginiais tralais žvejojantys laivai priklausomi nuo pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių. Šių segmentų laivai taip pat menkai panaudojami.

Malta pranešė, kad 2011 m. jos laivyno rezultatai nepatenkinami. 2012 m. rezultatų, iš kurių būtų galima daryti išvadas, negauta, nes pristigo ekonominių ir socialinių duomenų. Maltos valdžios institucijos šiuo metu tikslina laivyno registro informaciją.

Iš ŽMTEK apžvalgos matyti, kad dauguma laivyno segmentų, apie kuriuos turėta duomenų, buvo ekonomiškai netvarūs, išskyrus 12–18 m gaubiamaisiais tinklais (su suveržimo žiedais) žvejojančius laivus ir 18–24 m ilgio kitais aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejojančius laivus. Laivai buvo menkai panaudojami visuose laivyno segmentuose. Biologinių rodiklių iš esmės negauta.

Nyderlandai pranešė, kad jų laivyno pajėgumai maždaug atitinka jų žvejybos galimybes ir kad iš biologinių rodiklių duomenų galima spręsti, kad jos žvejybos laivai eksploatuoja išteklius, kurie nėra žvejojami pernelyg intensyviai. Ekonominiai rodikliai rodo, kad pelaginiais tralais žvejojantys Nyderlandų laivai nėra pelningi. Ilgesni nei 24 m priedugnio tralais žvejojantys laivai veiklą vykdė pelningai, ir jų pelningumas pagerėjo.

Iš ŽMTEK apžvalgos matyti, kad visais atvejais, kai apie laivyno segmentus gauta biologinių rodiklių, laivyno segmentai vidutiniškai buvo priklausomi nuo pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių. Ilgesni nei 40 m pelaginiais tralais žvejojantys laivai ir sijiniais tralais 18–24 m ilgio žvejojantys laivai pasirodė ekonomiškai netvarūs, tačiau kiti laivyno segmentai pasiekė gerų rezultatų.

Lenkija pranešė, kad 2012 m. laivynas sumažėjo 8 laivais (250 GT ir 980 kW). Lenkija negalėjo nustatyti, ar pusiausvyra buvo pasiekta. Lenkija mano, kad visi jos laivyno segmentai buvo ekonomiškai tvarūs, išskyrus 12–18 m ilgio ūdomis žvejojančius laivus.

Iš ŽMTEK apžvalgos matyti, kad kabliukų virtinėmis žvejojantys 12–18 m ilgio laivai yra ekonomiškai nepelningi. Visų laivyno segmentų laivų panaudojimo normos yra mažos, išskyrus priedugnio tralais žvejojančių tralerių ir gaubiamaisiais tinklais (be suveržimo žiedų) žvejojančių ilgesnių nei 40 m laivų ir pelaginiais tralais žvejojančių ilgesnių nei 40 m laivų segmentuose. Biologinių rodiklių negauta.

Portugalija padarė išvadą, kad laivyno pajėgumai atitinka jos žvejybos galimybes. Tačiau gaubiamaisiais tinklais (su suveržimo žiedais) žvejojančių laivų techniniai rodikliai liudijo palyginti menką laivų panaudojimą.

Biologinių rodiklių daugumoje atveju nebuvo. Iš ŽMTEK apžvalgos matyti, kad trumpesni kaip 12 m ūdomis žvejojantys laivai, trumpesni kaip 12 m dragomis žvejojantys laivai ir 10–12 m ilgio laivai, žvejojantys aktyviaisiais ir pasyviaisiais įrankiais, ekonomiškai nėra pelningi. Daugelio laivyno segmentų panaudojimo normos mažos.

Rumunija pranešė apie labai menką laivų panaudojimą ir apie priklausomybę nuo pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių.

Gauti tik riboti biologiniai ir ekonominiai duomenys. ŽMTEK padarė išvadą, kad laivų panaudojimo lygis yra menkas.

Švedija pranešė, kad nuo 2008 m. iki 2012 m. laivų skaičius sumažėjo 12%. Laivyno segmentai yra priklausomi nuo išteklių, kurie žvejojami tausiai, ir atrodo ekonomiškai tvarūs. Keliuose segmentuose galima pastebėti tam tikrą pusiausvyros stoką.

ŽMTEK vertinimu, trumpesni nei 18 m statomaisiais tinklais žvejojantys laivai buvo ekonomiškai netvarūs. Devyni laivyno segmentai priklausomi nuo priklausomi nuo pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių, tačiau negauta išteklių, kuriems kyla rizika, rodiklio. Duomenų apie daugelį laivyno segmentų nepakako.

Slovėnija pranešė apie mažą laivų naudojimą daugelyje segmentų ir susiejo jį su priklausomybe nuo migruojančiųjų žuvų rūšių išteklių ir darbo ne visą darbo dieną, o ne su pusiausvyros stoka. 2012 m. Slovėnijos laivynas sumažėjo 35 % GT ir 16,83 % kW. Nuo 2011 iki 2012 m. iškrautų žuvų iš viso sumažėjo 54 %. Trumpesni nei 6 m dreifuojančiais ir stacionariais tinklais žvejojantys laivai veikė ekonomiškai netvariai, o kitų segmentų veikla atrodė tvari.

ŽMTEK vertinimu, mažesni nei 12 m stacionariaisiais priedugnio tinklais žvejojantys laivai ir 24–40 m pelaginiais tralais žvejojantys laivai buvo ekonomiškai nepelningi, o 12–18 m ilgio gaubiamaisiais tinklais (su suveržimo žiedais) žvejojantys laivai veikė pelningai ir tausiai. Laivų panaudojimo lygis buvo menkas. Biologinių rodiklių negauta.

Jungtinė Karalystė pranešė apie didinamus kiaukutiniams (ypač šukuotėms) gaudyti skirtų laivų pajėgumus, o priedugnio tralais žvejojančių laivų laivyno pajėgumai sumažėjo. Jungtinė Karalystė neapskaičiavo rodiklių ir nepadarė išvadų apie laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą.

ŽMTEK apžvalgoje nurodoma, kad daugelis laivyno segmentų veikė ekonomiškai tvariai, išskyrus trumpesnius nei 10 m ir 12–18 m ilgio sijiniais tralais žvejojančius laivus ir trumpesnius nei 10 m ūdomis žvejojančius laivus. Daugeliu atvejų negauta biologinių rodiklių, tačiau 18–40 m ilgio priedugnio tralais žvejojantys traleriai ir gaubiamaisiais tinklais (be suveržimo žiedų) žvejojantys laivai turėjo įtakos penkiems ištekliams, kuriems kyla didelė biologinė rizika. Daugelio mažesnių laivų (iki 18 m ilgio) panaudojimo lygis buvo menkas.

40 m ir ilgesnių gaubiamaisiais tinklais (su suveržimo žiedais) žvejojančių laivų laivynas buvo priklausomas nuo išteklių, sužvejojamų viršijant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

Išvados

Nors dar padaryta ne viskas, nuo 2002 m. pasiekta tam tikros pažangos naikinant atotrūkį tarp laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių. Kadangi skirtingų laivyno segmentų tendencijos labai nevienodos, neįmanoma pateikti apibendrinančių pastabų apie visos ES žvejybos pajėgumų ir galimybių pusiausvyros tendencijas.

Nemažai išteklių žvejojami viršijant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir nuo tų išteklių ekonomiškai priklausomi nemažai laivyno segmentų. Daugelyje valstybių narių laivai panaudojami menkai. Apsvarsčiusi ŽMTEK analizės rezultatus, Komisija mano, kad valstybėms narėms vis dar reikia imtis aktyvių laivyno pajėgumų reguliavimo priemonių, kad būtų lengviau pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą, nustatytą pagal naują bendrą žuvininkystės politiką.

Valstybių narių įsipareigojimas reguliuoti savo laivyno žvejybos pajėgumus pagal savo žvejybos galimybes išliko, o pagal naująją BŽP bus sustiprintas. Be esamų įsipareigojimų, valstybės narės turės į savo ataskaitas įtraukti veiksmų planą laivyno segmentams, kuriuose nustatyta struktūrinė pusiausvyros stoka. Veiksmų plane valstybės narės turi nustatyti reguliavimo planus ir nurodyti pusiausvyros siekimo priemones. Jame taip pat turi būti nurodyti aiškūs veiksmų plano įgyvendinimo terminai.

Šis papildomas įsipareigojimas gali dar labiau (ir sparčiau) padėti pasiekti pusiausvyrą. Veiksmų planais bus užtikrintas didesnis valstybių narių tikslų ir disbalanso šalinimo veiksmų skaidrumas, o pusiausvyros siekimo terminai sudarys sąlygas atidžiai stebėti valstybių narių pažangą įgyvendinant planą.

Pagal naująją BŽP, įrodžius, kad valstybės narės nesistengia pasiekti tvarios laivyno pajėgumų ir esamų žvejybos galimybių pusiausvyros, atitinkama Sąjungos finansinę parama tam tikroms valstybės narės išlaidoms, kurias numatyta padengti naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis, gali būti sustabdyta arba nutraukta. Būsimi valstybių narių veiksmų planai ir ataskaitos sudarys galimybes stebėti padėtį šioje srityje.

Sugriežtinus reikalavimus valstybėms narėms ir su jų laikymusi susiejus finansines sąlygas, ilgainiui bus užtikrintas palaipsnis laivyno pajėgumų sureguliavimas pagal žvejybos galimybes. Komisija ir toliau atidžiai stebės šią pažangą atsižvelgdama į BŽP tikslus apskritai ir konkrečiai į žvejybos pajėgumų valdymą.

1 A priedas: Informacijos kokybė

1. Kokybinė ir apibūdinamoji informacija

Toliau lentelėje nurodomi skirsniai ataskaitų iš tų valstybių narių, kurios pateikė ribotą informaciją. Tinkami skirsniai pažymėti (X).

|| Laivyno segmentų ir žuvų išteklių sąsajos || Laivyno pokyčiai || Žvejybos pastangų mažinimo programų aprašymas || Žvejybos pastangų mažinimo programų poveikis || Laivyno valdymo sistemos vertinimas || Laivyno valdymo sistemos tobulinimo planai || Pareiškimas apie įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno programos reikalavimų laikymąsi || Administracinės tvarkos pasikeitimai || Pusiausvyros vertinimas

DE || || || || || || || || || X

FI || || || || || || X || || || X

IE || || || || || || X || || ||

IT || X || X || X || X || || X || || X || X

LT || || || || X || || X || || ||

PO || || || || || X || || || ||

SE || || || || || || X || || ||

UK || || || || || || || || || X

Šaltinis: ataskaitos „STECF-13-11. Nacionalinių ataskaitų dėl valstybių narių pastangų pasiekti laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą apžvalga“ 3.2. lentelė.

2. Kokybinė informacija

Laivyno priklausomybės nuo išteklių, sužvejojamų viršijant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, vertinimas priklauso nuo to, ar pateikti kiekybiniai žuvų išteklių vertinimai. Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje biologinio vertinimo aprėptis daugeliu atvejų nepakankama, kad būtų galima atlikti laivyno segmentu grindžiamą biologinio tausumo analizę. Tai pasakytina ir apie daugelį laivyno segmentų, kurie eksploatuoja išteklius ICES VI, VII, VIII ir IX zonose.

Kai kurios valstybės narės nepateikė informacijos arba pateikė neišsamią informaciją apie ilgalaikio materialiojo turto grąžą (ROFTA) ir einamųjų pajamų ir rentabilumo slenksčio santykį (angl. CR/BER)[8]. Informaciją apie žvejybos nevykdančių laivų skaičių pateikė dauguma valstybių narių, bet ši informacija nebuvo išsami.

Daugelis valstybių narių nurodė techninio rodiklio vertes (vidutinis jūroje laivo praleistų dienų skaičius padalytas iš didžiausio laivynui numatyto dienų skaičiaus), bet ši informacija nebuvo išsami. Septynios valstybės narės savo nacionalinėse ataskaitose techninio rodiklio verčių nenurodė.

1 B priedas: Informacijos kokybė[9]

Suminis metinių pokyčių valstybėse narėse rezultatas kaip didžiausių įverčių nuošimtis.

Šaltinis: ataskaitos STECF-13-11 „Nacionalinių ataskaitų dėl valstybių narių pastangų pasiekti laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą apžvalga“ 3.1. lentelė.

Iš pateiktos lentelės matyti, kad nuo 2008 m. valstybių narių metinės laivyno ataskaitos pagerėjo: jos tapo išsamesnės, pagerėjo duomenų kokybė.

2 priedas.

2.1. lentelė Įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno segmento viršutinių ribų laikymasis 2012 12 31 (išskyrus atokiausius regionus)

|| Bruto tonos || kW

Bruto tonos || Riba (GT) || A/B || kW || Riba (kW) || C/D

A || B || C || D

2012 12 31 || 2012 12 31

BEL BGR CYP DEU DNK ESP EST FIN FRA GRC IRL ITA LTU LVA MLT LUX POL PRT ROM SVN SWE UK || 15 053 7 071 4 248 63 618 64 348 364 354 15 149 16 146 152 452 80 693 60 141 165 370 27 186 33 797 7 998 128 886 25 573 86 840 628 653 30 652 201 092 || 18 962 7 517 11 021 71 117 88 762 391 602 21 713 18 290 178 261 85 688 77 568 173 717 73 529 46 627 14 965 166 859 39 139 95 077 1913 728 43 386 231 106 || 79,39 % 94,07 % 38,54 % 89,46 % 72,49 % 93,04 % 69,77 % 88,28 % 85,52 % 94,17 % 77,53 % 95,20 % 36,97 % 72,48 % 53,44 % 77,24 % 65,34 % 91,34 % 32,83 % 89,70 % 70,65 % 87,01 % || 47 794 60 950 45 782 146 086 228 563 822 115 46 325 169 972 695 496 468 894 183 820 1 020 785 34 389 51 231 76 660 276 357 75 865 297 913 6 185 9 188 173 440 805 930 || 51 586 60 654 47 803 167 078 313 333 886 578 52 641 182 334 769 739 478 398 210 083 1 071 389 73 484 58 759 95 776 350 736 90 583 315 650 6 410 9 503 210 829 909 141 || 92,65 % 100,49 % 95,77 % 87,44 % 72,95 % 92,73 % 88,00 % 93,22 % 90,35 % 98,01 % 87,50 % 95,28 % 46,80 % 87,19 % 80,04 % 78,79 % 83,75 % 94,38 % 96,49 % 96,69 % 82,27 % 88,65 %

Σ 2012 12 31 || 1 551 948 || 1 857 547 || 83,55 % || 5 743 740 || 6 412 487 || 89,57 %

Šaltinis: ES laivų registras – Laivų valdymas – Įrašymo ir išbraukimo būsena (Entry Exit Regime) – Statistika, 2013 10 15.

3 priedas

3.1. lentelė 2012 m. valstybių narių laivyno pokyčių santrauka (išskyrus atokiausius regionus)

|| Bruto tonos || kW || || ||

N || Bruto tonos || kW || N || Bruto tonos || kW || Δ N(%) || Δ Bruto tonos (%) || Δ kW (%)

2011 12 31 || 2012 12 31 || Δ 2011–2012 m.

BEL BGR CYP DEU DNK ESP EST FIN FRA GRC IRL ITA LTU LVA MLT LUX POL PRT ROM SVN SWE UK || 86 2 336 1 080 1 580 2 786 9 571 923 3 332 4 640 16 658 2 092 13 063 151 731 1 054 740 790 7 110 502 184 1 368 6 453 || 15 326 7 373 4 213 64 294 64 503 373 465 14 281 16 028 153 998 83 807 59 571 175 393 45 216 34 725 7 996 135 585 33 379 86 826 934 1 002 29 642 202 317 || 49 135 61 307 45 329 148 277 232 469 841 788 38 915 171 167 701 022 483 390 182 307 1 056 757 54 357 52 684 77 489 288 415 82 890 299 565 7 714 10 763 170 472 810 306 || 83 2 366 1 074 1 550 2 743 9 257 1 360 3 241 4 571 16 006 2 249 12 736 147 715 1 043 848 798 7 048 195 174 1 392 6 427 || 15 059 7 061 4 247 64 236 65 177 362 781 15 157 16 386 151 972 79 638 65 173 164 668 27 186 33 789 7 998 145 271 33 399 85 992 628 623 30 637 200 937 || 47 554 61 336 45 664 147 292 230 131 819 429 46 570 170 681 694 670 461 531 197 648 1 019 161 34 389 51 203 76 660 331 306 81 944 296 196 6 153 8 812 173 377 806 120 || -3,5 % 1,3 % -0,6 % -1,9 % -1,5 % -3,3 % 47,3 % -2,7 % -1,5 % -3,9 % 7,5 % -2,5 % - 2.6 % -2,2 % -1,0 % 14,6 % 1,0 % -0,9 % -61,2 % -5,4 % 1,8 % -0,4 % || -1,7 % -4,2 % 0,8 % -0,1 % 1,0 % -2,9 % 6,1 % 2,2 % -1,3 % -5,0 % 9,4 % -6,1 % -39,9 % -2,7 % 0,0 % 7,1 % 0,1 % -1,0 % -32,8 % -37,8 % 3,4 % -0,7 % || -3,2 % 0,0 % 0,7 % -0,7 % -1,0 % -2,7 % 19,7 % -0,3 % -0,9 % -4,5 % 8,4 % -3,6 % -36,7 % -2,8 % -1,1 % 14,9 % -1,1 % -1,1 % -20,2 % -18,1 % 1,7 % -0,5 %

Σ || 77 230 || 1 609 874 || 5 866 515 || 76 023 || 1 578 015 || 5 807 827 || -1,6 % || -2,0 % || -1,0 %

Šaltinis. ES laivų registras ( Išplėstinė paieška), 2013 10 15

4 priedas.

4.1. lentelė Europos žuvininkystės fondo (EŽF) įsipareigojimai dėl žvejybos nutraukimo visam laikui (2007–2013 5 31)

|| %S || NS || %R || NR || % (S + R) || % (S + R)

BE || 30,3 % || 9 || 0,0 % || 0 || 30,3 % || 9

BG || 5,2 % || 57 || 0,0 % || 0 || 5,2 % || 57

CY || 42,3 % || 14 || 0,0 % || 0 || 42,3 % || 14

DE || 0,0 % || 0 || 0,0 % || 0 || 0,0 % || 0

DK || 31,9 % || 69 || 0,0 % || 0 || 31,9 % || 69

EE || 4,1 % || 16 || 6,4 % || 10 || 10,5 % || 26

EL || 44,0 % || 1011 || 0,0 % || 0 || 44,0 % || 1011

ES || 21,7 % || 755 || 0,1 % || 2 || 21,8 % || 757

FI || 0,0 % || 0 || 0,0 % || 0 || 0,0 % || 0

FR || 23,4 % || 534 || 0,2 % || 1 || 23,6 % || 535

IE || 80,8 % || 46 || 0,0 % || 0 || 80,8 % || 46

IT || 50,3 % || 958 || 3,8 % || 10 || 54,1 % || 968

LT || 9,7 % || 32 || 0,3 % || 1 || 10,0 % || 33

LV || 41,8 % || 149 || 3,0 % || 10 || 44,9 % || 159

MT || 35,2 % || 20 || 0,0 % || 0 || 35,2 % || 20

NL || 22,1 % || 23 || 0,0 % || 0 || 22,1 % || 23

PL || 3,7 % || 73 || 0,1 % || 5 || 3,9 % || 78

PT || 10,8 % || 68 || 0,0 % || 0 || 10,8 % || 68

RO || 0,3 % || 5 || 0,3 % || 8 || 0,7 % || 13

SE || 22,9 % || 30 || 0,5 % || 1 || 23,4 % || 31

SI || 10,4 % || 10 || 0,6 % || 1 || 11,0 % || 11

UK || 7,5 % || 97 || 0,0 % || 0 || 7,5 % || 97

Iš viso ES || 17,6 % || 3976 || 0,5 % || 0 || 18,1 % || 3976

Šaltinis: Valstybių narių duomenys, pagrįsti oficialiu Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato prašymu pateikti bendrus Europos žuvininkystės fondo (EŽF) laikotarpio nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. duomenis.

%: iki šiol numatytų EŽF įsipareigojimų dėl atidavimo į metalo laužą procentinė dalis;

NS: atidavimo į metalo laužą operacijų skaičius (laivai);

R%: EŽF įsipareigojimų dėl laivų paskirties keitimo procentinė dalis;

NR: laivų, kurių paskirtis pakeista, skaičius;

%S + %R: Bendras atidavimo į metalo laužą ir laivų paskirties keitimo operacijų procentinis dydis

5 priedas.

EŽF skirtos lėšos nuo 2007 1 1 iki 2012 7 31

Priemonė || Veiksmų skaičius || Iš viso išlaidų || Nacionalinis viešasis finansavimas || EŽF įnašas || % EŽF skirtų lėšų, palyginti su visomis valstybių narių skirtomis lėšomis || % EŽF skirtų lėšų, palyginti su visomis EŽF skirtomis lėšomis

1.1. Galutinis žvejybos nutraukimas || 3 691 || 840 586 705 || 364 754 604 || 475 112 883 || 19,61 % || 11,04 %

1 veiksmas. Atidavimas į metalo laužą || 3 653 || 822 180 366 || 357 863 531 || 463 597 617 || 19,13 % || 10,78 %

2 veiksmas. Perorientavimas kitai nei žvejyba veiklai || 38 || 18 406 340 || 6 891 074 || 11 515 266 || 0,48 % || 0,27 %

1.2. Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas || 47 809 || 303 379 641 || 118 971 042 || 184 404 717 || 7,61 % || 4,29 %

1 veiksmas. 1 duomenų kategorija: žvejų skaičius per dieną || 41 450 || 264 640 631 || 101 271 726 || 163 365 023 || 6,74 % || 3,80 %

1 veiksmas. 2 duomenų kategorija: atitinkami laivai, kai tinka || 6 359 || 38 739 010 || 17 699 317 || 21 039 694 || 0,87 % || 0,49 %

1.3. Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumas || 2 052 || 83 147 676 || 12 234 523 || 20 304 471 || 0,84 % || 0,47 %

5 veiksmas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas || 490 || 50 508 625 || 7 403 213 || 12 447 674 || 0,51 % || 0,29 %

6 veiksmas. Selektyvumo gerinimas || 264 || 7 647 446 || 1 143 544 || 1 840 787 || 0,08 % || 0,04 %

7 veiksmas. Variklio keitimas || 523 || 17 053 672 || 2 668 272 || 4 180 453 || 0,17 % || 0,10 %

8 veiksmas. Įrankių keitimas || 777 || 7 937 932 || 1 019 495 || 1 835 557 || 0,08 % || 0,04 %

1.4. Mažos apimties priekrantės žvejyba || - || - || - || - || 0,00 % || 0,00 %

1.5. Socialinės ir ekonominės kompensacijos už laivyno valdymą || 2 709 || 90 568 443 || 23 412 874 || 40 487 961 || 1,67 % || 0,94 %

3 duomenų kategorija: bendras anksti iš žvejybos sektoriaus pasitraukusių žvejų skaičius. || 2 709 || 90 568 443 || 23 412 874 || 40 487 961 || 1,67 % || 0,94 %

Iš viso EŽF lėšų, paskirtų valstybėse narėse || 60 818,00 || 2 823 214 370,52 || 762 634 778 || 1 157 287 915 || 47,77 % || 26,90 %

Neįtrauktos valstybės narės: BE (iki 2012 m. birželio 1 d.), FR (nėra išsamių duomenų)

Iš viso skirta EŽF lėšų – 4 302 229 775,00 EUR.  Iš viso EŽF lėšų, kurias paskyrė valstybės narės – 2 422 797 726,39 EUR.

6 priedas.

ŽMTEK taikomi rodikliai

Tausios žvejybos laimikio rodiklio paskirtis – pamatuoti, kiek laivyno segmentas priklausomas nuo pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių. Taikant šią priemonę neatsižvelgiama į tai, kad kai kurie ištekliai, kurie sudaro dalį laimikio, gali būti daugiau ar mažiau pereikvoti arba išeikvoti, ir į kitų laivyno segmentų poveikio eksploatuojamiems ištekliams mastą.

Taikomi du ekonominio tvarumo rodikliai. Ilgalaikio materialiojo turto grąža (ROFTA) (investicijų grąžos atitikmuo) yra ilgalaikės ekonominės geros būklės matas. Šiuo matu įvertinamas grynasis pelnas, kuris dalijamas iš kapitalo investicijų vertės. Jei šis dydis viršija bet kur kitur siūlomą nerizikingą palūkanų normą, vadinasi, laivyno ekonominė padėtis yra gera, ir laivynas, kai reikia, yra pajėgus pakeisti ilgalaikio turto dalis. Jeigu ROFTA mažesnė nei ta norma, tai reiškia, kad tokios investicijos finansiniu atžvilgiu neatsiperka, nes didesnes pajamas galima gauti investuojant lėšas kitur. Orientaciniais tikslais naudojamų nerizikingos palūkanų normos pateikiamos ŽMTEK ekspertų grupės ataskaitos 4.3 lentelėje (STECF-13-28).

Einamųjų pajamų ir rentabilumo slenksčio santykiu (angl. santr. CR/BER) matuojamas trumpalaikis perspektyvumas. Jei šis santykis mažesnis už 1, laivai negali padengti savo einamųjų išlaidų ir pasibaigus gryniesiems pinigams turės sustabdyti žvejybą, o jei šis santykis didesnis už 1, laivai gali padengti savo einamąsias išlaidas, tačiau tai nereiškia, kad jie uždirbs pakankamai pajamų, kad galėtų pakeisti dideles ilgalaikio turto dalis.

Norint įvertinti, ar laivai panaudojami iki galo, taikomi du būdai. Techninis rodiklis apibrėžiamas vidutinės jūroje praleistų dienų trukmės, padalytos iš maksimalios realios atitinkamos žvejybos veiklos trukmės, santykiu. Vieneto vertė rodo, kad visais laivais žvejojama tiek, kiek realiai įmanoma, nors žvejybos sezonas gali trukti neilgai. Už vienetą mažesnės vertės rodo, kad tam tikra laivyno dalis žvejoja mažiau nei galėtų. 70 % ribinė vertė paprastai reiškia, kad laivynas dažnai panaudojamas per mažai. Tačiau kai kuriais laivais visus metus gali būti išvis nežvejojama ir jie yra žvejybos nevykdantys laivai. Jeigu yra daug žvejybos nevykdančių laivų, tai rodo laivyno ir išteklių pusiausvyros stoką.

[1]               Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnis.

[2]               Žr. Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 1 dalį.

[3]               Žr. Žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros analizės gerinimo gaires, 2008 m. kovo 1 d. redakcija.

[4]               Remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 60, 2008 3 5, p. 1.

[5]               Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. STECF) ataskaita dėl pagrindinių laivyno segmentų pusiausvyros rodiklių ir nacionalinių ataskaitų dėl valstybių narių pastangų užtikrinti laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą peržiūros (STECF-13-28) skelbiama http://stecf.jrc.ec.europa.eu/reports/balance.

[6]               2012 m. vasario 18 d. Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2011 m. valstybių narių pastangų pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą (COM(2013) 85 final) 3 skyrius.

[7]               Žr. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priedą „Viršutinės žvejybos pajėgumų ribos“, Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 354/22, 2013 12 28, p. 58.

[8]               Rentabilumo slenkstis (BER) yra pajamos, kurių reikia norint padengti ir fiksuotas, ir kintamas išlaidas, kad nebūtų patiriama nuostolių ir nebūtų gaunama pelno. Einamosios pajamos (CR) – bendros laivyno segmento veiklos pajamos, kurias sudaro pajamos iš iškrautų žuvų ir ne iš žvejybos gautos pajamos. Dar žr. VI priedą.

[9]               Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) „Pagrindinių laivyno segmentų pusiausvyros rodiklių vertinimas“, p. 85.