52013SC0482

1. Problemos apibūdinimas 1.1. Problemos pristatymas

Siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir plėtoti muitinių bendradarbiavimą, būtina kovoti su muitinės teisės aktų pažeidimais. Vieni iš šios srities ES teisės aktų yra Reglamentas 515/97, reglamentuojantis tarpusavio administracinę pagalbą ir keitimąsi informacija, ir Tarybos sprendimas 917/2009, skirtas nacionalinių muitinės įstatymų pažeidimų klausimams. Muitinės teisės aktus galima pažeisti įvairiais būdais: neteisingai taikant tranzito sistemą, kai faktiškai importuotos prekės deklaruojamos kaip gabenamos tranzitu, kad būtų išvengta taikomų muitų, neteisingai aprašant importuojamas prekes, kad būtų galima pasinaudoti mažesniais muitais, arba neteisingai deklaruojant prekių kilmę, siekiant išvengti antidempingo mokesčio ir kiekybinių importo apribojimų arba kvotų.

1.2. Problemos apibūdinimas

Kad patikrintų deklaruotos prekių kilmės autentiškumą, muitinės atlieka dokumentais pagrįstą patikrinimą, kurio metu neturima išsamios informacijos apie konteinerio, kuriuo gabenamos prekės, praeitus transporto ir logistikos etapus; taigi, muitinės pareigūnai neturi kaip patikrinti, ar deklaruota prekių kilmė atitinka konkretaus konteinerio iš tiesų nukeliautą maršrutą. Dėl to labai sudėtinga nustatyti galimus neteisingo kilmės deklaravimo atvejus.

Kad galėtų nustatyti įtartinus atvejus, tikrindamos deklaruoto prekių aprašymo autentiškumą muitinės turi remtis rizikos vertinimu. Komisija sukuria atitinkamus profilius, tačiau tai darydamos jos tarnybos ne kartą prašo pateikti panašius duomenis, o tai sukuria bereikalingą naštą valstybėms narėms.

Kad patikrintų tranzitu gabenamas prekes, muitinės turi atlikti dokumentais pagrįstus patikrinimus ir apžiūras. Šie metodai ne tik riboti, nes priklauso nuo turimos darbo jėgos, tačiau juos taikant taip pat prarandama proga pasinaudoti technikos pažanga – atlikti automatinę analizę, naudojant, pavyzdžiui, tokias Komisijos įdiegtas priemones, kaip įtartinų siuntų nustatymo priemonę „ConTraffic“ ir neįprastų tranzito modelių nustatymo priemonę – Kovos su sukčiavimu tranzito srityje informacinę sistemą (ATIS).

Ypatinga kovos su sukčiavimu muitais problema yra tai, kad OLAF tyrėjai turi laukti 3–7 mėnesius, kol iš valstybės narės gauna patvirtinamuosius dokumentus. Be to, būna atvejų, kai valstybės narės dažnai negali, o kartais ir nenori (nes jos negali tiesiogiai dalyvauti tyrime) padėti OLAF iš ekonominės veiklos vykdytojų gauti patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus OLAF tyrimams vykdyti. Tai ypač sudėtinga atsižvelgiant į tai, kad muitinės skolų susigrąžinimo senaties terminas yra treji metai.

1.3. Problemos mastas

Vien dėl sukčiavimo, kai pateikiama neteisinga kilmės deklaracija, per metus ES-27 praranda apie 100 mln. EUR. 2011 m. valstybės narės pranešė apie 1 905 nustatytų sukčiavimo ir kitų pažeidimų atvejus, susijusius su neteisingu prekių aprašymu, kurių padaryta žala siekia 107,7 mln. EUR. Tačiau tai tėra tik žala, kurią valstybės narės ir Komisija nustatė. Tikrasis problemos mastas kur kas didesnis. Dėl su tranzitu susijusių pažeidimų per metus prarandama apie 12 mln. EUR, nors neturima informacijos apie 30 000 nustatytų galimo sukčiavimo atvejų.

Kalbant apie OLAF vėlavimą atliekant tyrimus, patirtis rodo, kad dėl to, jog 3–7 mėnesių laikotarpis baigiasi anksčiau, negu gaunami importo ir eksporto patvirtinamieji dokumentai, patiriama didelių nuostolių. Audito rūmų 2010 m. audito išvadose nustatyta, kad „274 tikrintų deklaracijų atveju buvo nustatytos 49 klaidos, dėl kurių prarasta 558 000 eurų muitų suma. Šios sumos nebepriklauso leistinam terminui, todėl negali būti sugrąžintos ir yra visiškai prarastos ES biudžete“.

1.4. Nustatytų problemų priežastys

Esamos nustatymo sistemos spragos

1.4.1. Neteisingai deklaruojama kilmė

Dar neturime daug priemonių, kuriomis galima patikrinti tikrą importuojamų prekių kilmę. Antai muitinės pareigūnai negali patikrinti, ar deklaruota prekių kilmė atitinka importuotas prekes gabenančio konteinerio maršrutą. Tokia informacija itin svarbi nustatant neteisingo kilmės deklaravimo atvejus.

1.4.2. Neteisingai aprašomos prekės

Muitinės įstaigos įtartinus atvejus nustato remdamosi iš įvairių šaltinių (pavyzdžiui, kitų muitinės įstaigų arba ekonominės veiklos vykdytojų) gaunamais pranešimais ir turimais ribotais duomenimis pagrįsta analize. Pagrindinis dabartinės procedūros trūkumas – patikros vis dar nėra pakankamai tikslingos, nes pagrįstos nesistemingomis duomenų analizėmis.

1.4.3. Neteisingai taikoma tranzito sistema

Dabartinės tikrinant tranzitu gabenamas prekes taikomos procedūros yra dokumentais pagrįsti patikrinimai ir apžiūros, tačiau šių metodų veiksmingumas ir efektyvumas riboti, nes jie nėra grįsti pakankamai išsamia analize. Kita vertus, dėl platesnio masto kontrolės priemonių gali būti labai iškreipti prekybos srautai. Be dokumentais pagrįstų patikrinimų ir apžiūrų valstybės narės ir OLAF gali naudotis ATIS. Vis dėlto, ji neturi patikimo teisinio pagrindo ir joje trūksta svarbios informacijos, nes joje nėra duomenų apie prekių judėjimą šalies viduje, pateikiama tik pradinė informacija apie tranzitą.

Nėra teisinių nuostatų, kaip išvengti OLAF vėlavimo atliekant tyrimus

1.4.4. OLAF vėlavimas atliekant tyrimus

Neseniai įvedus e. muitinės sistemą, importo patvirtinamuosius dokumentus (sąskaitas faktūras, kilmės sertifikatus ir kt.) saugo ne muitinės administracija, o ekonominės veiklos vykdytojai. Dėl to prarandama laiko, nes į dokumentų užklausą turi sureaguoti nemažai dalyvių, kol galiausiai jie patenka OLAF. Šiuo metu teisės aktuose nėra nuostatų, kuriomis remiantis būtų galima paspartinti OLAF tyrimų procedūras.

1.5. Pagrindinis scenarijus. Kaip kistų problema

Jei politika nesikeis, ir toliau būtų nustatoma tik dalis su muitais susijusių teisės aktų pažeidimų, dėl to ES toliau patirtų finansinių nuostolių, o atitinkamų teisės aktų įgyvendinimo laipsnis būtų žemesnis.

Padaugės sukčiavimo, susijusio su neteisingai deklaruojama kilme, atvejų. Projektas „ConTraffic“ įrodė, kad su konteineriais susijusi informacija (pranešimai apie konteinerių padėtį — CSM) yra naudinga ir šis mokslinių tyrimų projektas greit bus užbaigtas. Kol nepriimtas naujas metodas, padėsiantis nustatyti neteisingo kilmės deklaravimo atvejus, sukčiavimo pasitaikys ir net padažnės, kai sukčiai įgys patirties. Taigi, dėl neteisingai deklaruotos kilmės bus prarandama 17,6 mln. EUR ir ši suma greičiausiai toliau didės. Panašiai nesitikima, kad bus padaryta pažanga kovojant su neteisingu prekių aprašymu. Kol kas nėra jokių žinių apie planuojamus muitinės procedūrų pokyčius, dėl kurių būtų lengviau kovoti su neteisingu prekių aprašymu. Numatoma, kad padaugės sukčiavimo, susijusio su neteisingai taikoma tranzito sistema, atvejų. Nors dabartinis sprendimas – ATIS – yra labai naudingas, tačiau išryškėjo trūkumų. Duomenimis apie tranzitu gabenamas prekes, kurie dabar renkami remiantis šiuo administraciniu susitarimu, galbūt nebebus galima naudotis, nes keletas valstybių narių suabejojo jų rinkimo teisinio pagrindo teisėtumu. Tuomet greičiausiai padaugėtų nenustatomų sukčiavimo atvejų.

Kalbant apie OLAF vėlavimą atliekant tyrimus, jei nebus pakeista esama procedūra, artimiausiu metu pagerėjimo tikėtis neverta. Nepanašu, kad padėtis pasikeis, jei nebus imtasi jokių veiksmų.

2. Subsidiarumo ir proporcingumo analizė

Veiksmų ES lygmeniu imtis būtina, nes valstybės narės negali vienos veiksmingai nustatyti ir mažinti muitinės teisės aktų pažeidimų rizikos; jos taip pat negali tinkamai vykdyti tyrimų, jei jie susiję su tarpvalstybinio prekių pervežimo atvejais. Todėl kovojant su sukčiavimu muitais reikalingas plataus masto europinis požiūris. Svarbu pažymėti, kad ES turi išimtinę kompetenciją sukčiavimo prevencijos ir savo finansinių išteklių apsaugos muitų srityse. Be abejonės, ES tinkamiausia būti varomąja šios iniciatyvos jėga, nes ji jau turi reikiamos patirties ir sistemų.

Papildoma nauda: veiksmais ES lygmeniu būtų aktyviau kovojama su sukčiavimu muitais, nes padaugėtų turimų įrodymų, būtų pagerintos sukčiavimo nustatymo ir baudimo galimybės, o veiksmai būtų dar veiksmingesni ir efektyvesni.

3. Tikslai

Bendrieji šios iniciatyvos tikslai yra: i) stiprinti Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą (sukčiavimo nustatymas ir tyrimas) ir ii) stiprinti valstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimą muitinių darbo srityje užtikrinant tinkamą muitų teisės taikymą.

Konkretūs tikslai yra nustayti daugiau sukčiavimo muitais atvejų, pagerinti jų prevenciją ir teisminį persekiojimą sustiprinus valstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu muitais, ir patobulinti procesą, susijusį su OLAF atliekamais tyrimais.

Veiklos tikslai atitinka nustatytas problemas ir konkrečius tikslus. Iš tiesų, norint nustatyti daugiau sukčiavimo muitais atvejų, pagerinti jų prevenciją ir teisminį persekiojimą, būtina sudaryti sąlygas aktyviau kovoti su sukčiavimu muitais. Kad būtų išspręsta OLAF vėlavimo atliekant tyrimus problema, reikia imtis veiksmų, kurie leistų paspartinti procesą.

Toliau pateikiamoje lentelėje nustatytos problemos susiejamos su tikslais.

Problema || Konkretus tikslas || Veiklos tikslas ||

Neteisingai deklaruojama kilmė ir su tuo susiję finansiniai nuostoliai || Nustatyti daugiau sukčiavimo muitais atvejų, pagerinti jų prevenciją ir teisminį persekiojimą stiprinant valstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimą (kovojant su sukčiavimu, susijusiu su neteisingu prekių kilmės deklaravimu, prekių aprašymu ir tranzito sistemos taikymu). || 1. Sudaryti sąlygas stiprinti kovą su sukčiavimu muitais, kai neteisingai deklaruojama prekių kilmė

Neteisingai aprašomos prekės ir su tuo susiję finansiniai nuostoliai || 2. Sudaryti sąlygas stiprinti kovą su sukčiavimu muitais, kai neteisingai aprašomos prekės

Neteisingai taikoma tranzito sistema ir su tuo susiję finansiniai nuostoliai || 3. Sudaryti sąlygas stiprinti kovą su sukčiavimu muitais, kai neteisingai taikoma tranzito sistema

OLAF vėlavimas atliekant tyrimus ir (senaties terminas) || Pagerinti su OLAF atliekamais tyrimais susijusį procesą || 4. Paspartinti OLAF atliekamus tyrimus

4. Politikos galimybės 4.1. Galimybės, kuriomis sprendžiama pagrindinė problema (1, 2 ir 3 veiklos tikslai)

· 0 galimybė. Išlaikyti status quo.

Šioje galimybėje vadovaujamasi pagrindiniu scenarijumi.

· 1 galimybė. Privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai — parengus atitinkamas rekomendacijas, pagerinti sukčiavimo muitais, susijusio su neteisingu kilmės deklaravimu, prekių aprašymu ir tranzito sistemos taikymu, nustatymą

Kalbant apie 1 tikslą, rekomendacijoje valstybės narės būtų raginamos paremti Komisiją, kai ji siekia gauti pranešimus apie konteinerio padėtį iš ekonominės veiklos vykdytojų.

Kalbant apie 2 ir 3 tikslus, rekomendacijoje valstybės narės būtų raginamos suteikti įgaliojimus Komisijai gauti ir (arba) kopijuoti duomenis, kurie šiuo metu yra Komisijos platformoje, taip pat teikti papildomus duomenis apie tranzitą[1].

· 2 galimybė. Komisija atsako už tai, kad būtų nustatoma daugiau sukčiavimo muitais, susijusio su neteisingu kilmės deklaravimu, prekių aprašymu ir tranzito sistemos taikymu, atvejų

Pasirinkus šią galimybę, reikėtų sukurti pranešimų apie konteinerių padėtį ir su importu, eksportu ir tranzitu susijusių duomenų centrinę ES duomenų bazę. Ši duomenų bazė būtų grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant projektą „ConTraffic“ ir sistemą ATIS. Duomenys apie nacionalinį tranzitą ir kita tolesnė su tranzitu susijusi informacija, tokia kaip maršruto tvarkaraščio pakeitimai arba patikrinimo rezultatai, irgi bus įtraukti į centrinę ES duomenų bazę.

· 3 galimybė. Valstybės narės atsako už tai, kad būtų nustatoma daugiau sukčiavimo muitais, susijusio su neteisingu kilmės deklaravimu, prekių aprašymu ir tranzito sistemos taikymu, atvejų

Pasirinkus šią galimybę, priešingai nei pirmiau minėtos galimybės atveju, atsakomybė už atitinkamų duomenų rinkimą ir analizavimą tenka valstybėms narėms. Todėl kiekviena valstybė narė sukurs pranešimų apie konteinerių padėtį ir su importu, eksportu ir tranzitu susijusių duomenų nacionalines duomenų bazes. Reguliarus keitimasis duomenimis ir atvira prieiga prie jų valstybėms narėms turėtų sudaryti sąlygas perduoti duomenis ir jais keistis, taip pat reguliariai rengti analizes.

· 4 galimybė. Komisija ir valstybės narės bendrai atsako už tai, kad būtų nustatoma daugiau sukčiavimo muitais, susijusio su neteisingu kilmės deklaravimu, prekių aprašymu ir tranzito sistemos taikymu, atvejų

Pasirinkus šią galimybę, pranešimų apie konteinerių padėtį duomenys ir duomenys apie tranzitą būtų renkami ES lygmeniu, o valstybėms narėms būtų suteikta atsakomybė už duomenis, susijusius su importu ir eksportu. Tai gali būti tinkamiausias derinys, nes atsižvelgiama į dabartinę padėtį (Komisija tvarko „ConTraffic“ ir ATIS), todėl atitinkamai padalijama atsakomybė.

· 5 galimybė. Papildytas pagrindinis scenarijus

Pasirinkus šią galimybę, reikėtų padidinti darbuotojų, kurių užduotis nustatyti atitinkamą sukčiavimą mokesčiais ir užkirsti jam kelią, skaičių. Pasitelkus daugiau patikrinimus atliekančių pareigūnų ir daugiau tyrėjų tikimasi, kad būtų nustatyta daugiau sukčiavimo atvejų ir galbūt jiems būtų užkirstas kelias. Pasiūlymas padvigubinti išteklius galėtų kelti nerimą tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai (OALF). Atlikus išsamią analizę, reikia atmesti šią galimybę šiame etape.

4.2. OLAF vėlavimui atliekant tyrimus ir su tuo susijusiems finansiniams nuostoliams skirtos galimybės (4 tikslas)

· 0 galimybė. Išlaikyti status quo.

Ši galimybė reiškia, kad bus išlaikytas status quo. Pasirinkus šią galimybę, nebūtų imtasi jokių papildomų veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos paspartinti OLAF atliekamus tyrimus.

· 1 galimybė. Privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai — parengti rekomendaciją, kaip paspartinti procedūrą

Tokia galimybė reikštų, kad reikia parengti rekomendaciją, kurioje valstybės narės būtų raginamos prisidėti prie spartesnės procedūros. Rekomendacija yra neprivaloma priemonė, kuri gali būti suprantama kaip valstybėms narėms skirtas prašymas pagerinti esamą praktiką ir prisidėti prie tyrimų paspartinimo ir sukčiavimo nustatymo proceso.

· 2 galimybė. Paspartinti tyrimo procedūrą suteikiant Komisijai įgaliojimus tiesiogiai reikalauti patvirtinamųjų dokumentų iš ekonominės veiklos vykdytojų

Komisijai būtų suteikti įgaliojimai tiesiogiai reikalauti iš ekonominės veiklos vykdytojų pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Ši galimybė reiškia, kad valstybės narės būtų informuojamos, tačiau aktyviai nedalyvautų.

· 3 galimybė. Padidinti Komisijoje ir (arba) OLAF dirbančių tyrėjų skaičių

Ši galimybė reikštų OLAF darbo srauto pagerinimą padidinus OLAF dirbančių tyrėjų skaičių. Dėl to turėtų sutrumpėti tyrimo trukmė, o tai turėtų sumažinti ilgai trunkančių tyrimų problemą.

· 4 galimybė. Į atitinkamus ES teisės aktus įtraukus reikiamą nuostatą prašyti, kad ekonominės veiklos vykdytojai papildomai pateiktų informaciją nacionaliniu lygmeniu

Pasirinkus šią galimybę, būtų sugrįžta į padėtį, kokia ji buvo prieš 2010 m., t. y. prieš įvedant e. muitinės sistemą. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų teikti informaciją apie visus patvirtinamuosius dokumentus savo atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios tuomet galėtų iškart pateikti prašomą informaciją.

· 5 galimybė. Nustatyti patvirtinamųjų dokumentų pateikimo terminą

Pasirinkus šią galimybę, valstybėms narėms reikėtų nustatyti konkretų terminą, per kurį jos turėtų Komisijai pateikti atitinkamus dokumentus. Tačiau ši galimybė laikoma per daug ribojanti ir nepraktiška, nes dėl visais atvejais taikomo vienodo termino nebūtų atsižvelgiama į tyrimų sudėtingumo skirtumus.

5. Poveikio analizė 5.1. Poveikio santrauka

Su 1, 2 ir 3 tikslais susijusių galimybių poveikis

Kriterijai Galimybė || Veiksmingumas || Efektyvumas (visi tikslai) || Ekonominis poveikis (visi tikslai) || Supaprastinimas || Suderinamumas (visi tikslai) || Bendras įvertinimas

1 tikslas || 2 tikslas || 3 tikslas || 1 tikslas || 2 tikslas || 3 tikslas

0 galimybė || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || -- || 0

1 galimybė || + || + || + || + (Iš viso išlaidų: suma nedidelė) || + || + || + || + || + || +

2 galimybė || +++ || +++ || +++ || ++ (Iš viso Komisijos išlaidų 850 000 EUR – įsteigimo išlaidų; 200 000 EUR – metinių techninės priežiūros išlaidų. Jei pasirenkamas visų duomenų siuntimas – jokių išlaidų ekonominės veiklos vykdytojams, jei pateikiami tik tam tikri duomenys –3 000 –200 000 EUR) || +++ || +++ || +++ || +++ || +++ || +++

3 galimybė || ++ || ++ || ++ || --- (Iš viso valstybių narių išlaidų 850 000 EUR – įsteigimui; 200 000 EUR – metinių techninės priežiūros išlaidų. Iš viso išlaidų ekonominės veiklos vykdytojams – tiek pat, kiek 2 galimybės atveju. || +++ || ++ || ++ || ++ || _ || +

4 galimybė || +++ || ++ || +++ || - (Iš viso valstybių narių išlaidų 320 000 EUR – įsteigimui; 80 000 EUR – metinių techninės priežiūros išlaidų. Iš viso Komisijos išlaidų 530 000 EUR – įsteigimo išlaidų; 120 000 EUR – metinių techninės priežiūros išlaidų. Iš viso išlaidų ekonominės veiklos vykdytojams – tiek pat, kiek 2 galimybės atveju. || ++ || +++ || ++ || +++ || + || +

Su 4 tikslu susijusių galimybių poveikis

Kriterijai || Veiksmingumas siekiant tikslo || Efektyvumas || Ekonominis poveikis || Suderinamumas || Supaprastinimas

0 galimybė || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

1 galimybė || + || + || +- || + || ++

2 galimybė || +++ || ++ || +++ || + || ++

3 galimybė || ++ || -- || + || - || 0

4 galimybė || +++ || --- || - || - || --

6. Galimybių palyginimas 6.1. 1, 2 ir 3 tikslams skirtos galimybės

Kaip nurodyta pagrindiniame scenarijuje, pasirinkus 0 galimybę ne tik bus nepasiekta rezultatų, bet padėtis gali net pablogėti.

Kadangi 1 galimybė yra savanoriško pobūdžio, nebūtų galima išvengti rizikos, kad duomenys bus nepilni ir, nors padėtis pagerėtų, palyginti su status quo, to akivaizdžiai nepakaktų, todėl ši galimybė laikoma neigiama. Kita vertus, 2 galimybė laikoma labai teigiama, nes Komisija jau turi reikalingas sistemas ir patirties, kaip sėkmingai naudoti tokias duomenų bazes. Be to, 3 galimybei pirmenybę teikia ne tik valstybės narės, bet ir ekonominės veiklos vykdytojai, nes tai būtų ekonomiškai efektyvus ir veiksmingas sprendimas sprendžiant sukčiavimo muitais problemą. 3 galimybė laikoma teigiama, tačiau, priešingai nei 2 galimybė, sukūrus atskiras duomenų bazes atsirastų dubliavimosi ir jos taptų sudėtingesnės, nes tuos pačius duomenis rinktų, apdorotų ir interpretuotų keletas valstybių narių. Svarbu pažymėti, kad dėl to valstybėms narėms tektų didelė finansinė našta. Šiuo atžvilgiu 4 galimybė atrodo geresnis sprendimas negu 3 galimybė, nes valstybės narės apsaugomos nuo per didelės finansinės naštos, nes susijusiomis išlaidomis, kaip ir atsakomybe, būtų dalijamasi su Komisija. Tačiau, palyginti su 2 galimybe, rizikuojama, kad renkant ir naudojant duomenis apie importą ir eksportą nebus skirta pakankamai dėmesio tarpvalstybiniam aspektui. Panašiai kaip 3 galimybės atveju, pasirinkus 4 galimybę duomenys apie importą ir eksportą gali dubliuotis daugybėje nacionalinių duomenų bazių. Remiantis pirmiau pateiktu palyginimu, 2 galimybė yra tinkamiausia.

6.2. 4 tikslui skirtos galimybės

1 galimybė laikoma gana neigiama, nes labai mažai tikėtina, kad būtų pasiektas nustatytas tikslas. 2 galimybė laikoma veiksmingesne už 1 galimybę, nes galima daryti prielaidą, kad vienintelis laikas, per kurį gaunami atitinkami dokumentai, būtų laikas, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų tą informaciją OLAF. Tai suteikia realią galimybę iš esmės sutrumpinti laiką, per kurį gaunami atitinkami dokumentai. Problema, su kuria dabar susiduria OLAF (būtent atvejai, kai valstybės narės negali padėti OLAF gauti tų dokumentų), būtų pašalinta pateikiant prašymus tiesiogiai tiems, kas turi prašomus dokumentus. Dėl šių priežasčių 2 galimybė vertinama kaip labai teigiama. 3 galimybė vertinama kaip gana teigiama, nes ją pasirinkus būtų galima išspręsti problemą. Vis dėlto dėl didelės finansinės naštos ji ne tokia palanki, kaip 2 galimybė. Remiantis pirmiau pateiktu palyginimu, 2 galimybė yra tinkamiausia.

7. Stebėsena ir vertinimas 7.1. Stebėsena

Toliau pateikiamoje lentelėje apžvelgiami rodikliai.

Tikslas || Rodiklis

1, 2 ir 3 || – eksportas / importas / tranzito duomenys / pranešimai apie konteinerio padėtį – nustatytų teisės aktų pažeidimų skaičius; – remiantis šiais duomenimis pradėtų tyrimų skaičius; – tyrėjų pateiktų prašymų pasinaudoti duomenimis skaičius; – remiantis tokia informacija susigrąžintos sumos.

4 || Susijusių OLAF tyrimų trukmė (ar dėl pokyčių paspartėjo procedūros, ar dėl to išaugo atliekamų tyrimų skaičius ir padidėjo susigrąžinta suma)

7.2. Vertinimas

Kalbant apie veiklos tikslus, atsakingos Komisijos tarnybos užtikrins, kad vertinimas būtų atliekamas kas penkerius metus. Vertinimas apims rezultatus ir poveikį, susijusius su pagerėjusiu sukčiavimo atvejų nustatymu dėl naudojimosi duomenų baze ir turimais duomenimis grindžiama analize, pat apie taikytų priemonių veiksmingumą ir svarbą. Vertinimas – Komisijos ir (arba) OLAF Tarpusavio pagalbos komitetui pristatomi rezultatai.

[1]     Duomenys apie nacionalinį tranzitą ir kita tolesnė su tranzitu susijusi informacija, tokia kaip maršruto tvarkaraščio pakeitimai arba patikrinimo rezultatai.