EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2013 11 06

COM(2013) 768 final

2013/0376(NLE)

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo, kuriuo nustatomas antrasis įsipareigojimų laikotarpis, ratifikavimas

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimo ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2012 m. gruodžio mėn. Dohos klimato kaitos konferencijoje 192 Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo šalys priėmė Kioto protokolo pakeitimą 1 . Šiuo vadinamuoju Dohos pakeitimu nustatomas antrasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis, prasidėjęs 2013 m. sausio 1 d. ir pasibaigsiantis 2020 m. gruodžio 31 d., kuriuo B priede išvardytos šalys turi įvykdyti teisiškai privalomus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus.

Susitarimas dėl Dohos pakeitimo yra didesnio dokumentų rinkinio dalis. Be 38 šalių, prisiėmusių teisiškai privalomus antrojo laikotarpio įsipareigojimus, daugiau kaip 60 kitų valstybių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją, Indiją, Pietų Afriką ir Braziliją, taip pat pasižadėjo imtis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo veiksmų pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – konvencija). Tokiu būdu pagal Kioto protokolą ir konvenciją prisiimti tarptautiniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai apima daugiau kaip 80 % pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio. Kita svarbi šio dokumentų rinkinio dalis – konvencijos šalių sutarimas ne vėliau kaip 2015 m. priimti pagal konvenciją visoms šalims taikomą protokolą, kitą teisinį dokumentą ar teisinę galią turinčią bendrai sutartą nuostatą, kuri įsigaliotų ir būtų pradėta taikyti 2020 m. 2

Kioto protokolo 4 straipsniu šalims leidžiama įsipareigojimus vykdyti bendrai. Europos Sąjunga ir penkiolika šalių, kurios 1997 m. pasirašant Kioto protokolą buvo valstybės narės, pasirinko bendrai vykdyti pirmojo laikotarpio (2008–2012 m.) įsipareigojimus ir atitinkamai 2002 m. ratifikavo protokolą 3 . Dohos pakeitime ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių pateiktame jo priėmimo pareiškime 4 teigiama, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės ir antruoju įsipareigojimų laikotarpiu ketina siekti savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų bendrai. Be to, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pareiškė ketinančios antrojo Kioto protokolo laikotarpio įsipareigojimus vykdyti bendrai su Islandija. Islandija į šią šalių, kurios savo įsipareigojimus vykdo bendrai, grupę įtraukta jai paprašius 2009 m. birželio mėn. 2009 m. gruodžio 15 d. susitikime Taryba sutiko su šiuo prašymu ir paragino Komisiją pateikti rekomendaciją dėl būtinų derybų su Islandiją pradžios 5 . Rekomendaciją Komisija pateikė Tarybai 2013 m. birželio mėn.

Pagal Dohos pakeitimą Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir Islandija įsipareigoja 2013–2020 m. vidutinį metinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti iki 80 % bazinių metų (daugiausia 1990 m. 6 ) kiekio. Šis įsipareigojimas grindžiamas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslais, nustatytais 2009 m. priimtame klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje, visų pirma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) ir pastangų pasidalijimo teisės aktuose 7 . Apibrėžiant įsipareigojimą atsižvelgta į Europos Sąjungos teisės aktų ir Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio nuostatų taikymo srities skirtumus 8 . Šis principas atitinka 2012 m. kovo mėn. Tarybos išvadas, kuriose teigiama, kad Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos bendras įsipareigojimas turėtų būti grindžiamas klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkiniu, taip pat kad atskirų valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo antruoju Kioto protokolo laikotarpiu įpareigojimai neturi viršyti Europos Sąjungos teisės aktais joms nustatytų įpareigojimų. Šio principo laikytasi Europos Sąjungos ir jos valstybių narių 2012 m. balandžio mėn. pateiktame dokumente dėl antrojo laikotarpio įsipareigojimų 9 .

Europos Sąjungos teisės aktai, skirti 80 % tikslui iki 2020 m. pasiekti, jau priimti. Juos priimant buvo pateikti išsamūs ekonominio poveikio kiekvienai valstybei narei įvertinimai, kurie atnaujinti atsižvelgiant į ekonominės ir finansinės krizės padarinius 10 . Todėl Europos Sąjunga ir jos valstybės narės Dohoje sutarė nedelsdamos nuo 2013 m. sausio 1 d. pradėti vykdyti Kioto protokolo antrojo laikotarpio įsipareigojimus ir pareigas. Dar daugiau, Europos Sąjunga jau pakeliui į 2020 m. tikslą. Naujausios ŠESD išmetimo apžvalgos duomenimis, 2011 m. išmestų šių teršalų kiekis 27 valstybėse narėse buvo 18,4 % mažesnis už 1990 m. kiekį (išskyrus žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškų ūkio sektorių bei lanksčių mechanizmų naudojimo sritis) 11 . Patikslinus pagal Kioto protokolo taikymo srities ir apimties skirtumus ir Kipro ir Maltos baziniais metais laikant 1990 m., realus 2011 m. išmestų ŠESD kiekio sumažėjimas, palyginti su Kioto protokolo baziniais metais, būtų šiek tiek didesnis nei 20 % sumažinimas, nustatytas antrajam įsipareigojimų laikotarpiui. Remdamasi naujausiomis valstybių narių išmetamų ŠESD kiekio prognozėmis ir darydama prielaidą, kad šiuo metu priimtos politinės nuostatos ir priemonės bus įgyvendintos, Europos aplinkos agentūra numatė dar šiokį tokį šių teršalų kiekio sumažėjimą iki 2020 m., t. y. iki 2020 m. bendras išmetamų ŠESD kiekis sumažės apytiksliai 19 %, palyginti su 1990 m. kiekiu 12 . Tuo patvirtinama, kad Europos Sąjunga įgyvendindama šiuo metu priimtas politikos nuostatas ir priemones turi galimybių pasiekti antrojo įsipareigojimų laikotarpio tikslą. ES pasiūlymas dėl 30 % tikslo dar tebesvarstomas. Be to, vyksta diskusijos dėl ekonomiškiausio Europos Sąjungos plano iki 2050 m. išmetamų ŠESD kiekį sumažinti 80–95 %, įskaitant 2030 m. tikslą.

Oficialus Dohos pakeitimo įsigaliojimas yra svarbus Europos Sąjungos tikslas. Tam reikia, kad 144 iš 192 Kioto protokolo šalių, įskaitant Europos Sąjungą ir jos valstybes nares, deponuotų savo priėmimo dokumentus. Šiuo Tarybos pasiūlymu dėl Dohos pakeitimo patvirtinimo, Europos Sąjungai bus suteikta galimybė tai padaryti. Europos Sąjungai ratifikavus Dohos pakeitimą, savo ratifikavimo procesus turės užbaigti ir valstybės narės. Pagal įprastą praktiką, užbaigusios savo ratifikavimo procedūras, Europos Sąjunga ir valstybės narės bendrai deponuos savo priėmimo dokumentus, kad jie visi įsigaliotu vienu metu. Tai turėtų būti padaryta gerokai prieš Paryžiaus klimato kaitos konferenciją, kuri vyks 2015 m. pabaigoje.

2.DOHOS PAKEITIMAS

Dohos pakeitimu apibrėžiami protokolo B priede išvardytų valstybių prisiimami antrojo Kioto protokolo laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai. Be to, juo iš dalies keičiamas protokolo tekstas – tie daliniai pakeitimai bus įgyvendinti antruoju įsipareigojimų laikotarpiu. Dauguma šių dalinių pakeitimų tiesiog numatyta galimybė įgyvendinti naujus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, bet yra ir nuostatų, kuriomis keičiami svarbūs įpareigojimai. Tai naujų dujų, azoto trifluorido (NF3), įtraukimas, dvi nuostatos, susijusios su šalių antrojo laikotarpio įsipareigojimų apimtimi (vadinamuoju įsipareigojimų padidinimo mechanizmu), ir nauja 3 straipsnio 7b dalis.

B priede apibrėžti antrojo laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai

Dohos pakeitimu iš dalies keičiama Kioto protokolo B priedo lentelė, kurios trečiame stulpelyje apibrėžti teisiškai privalomi antrojo laikotarpio kiekybiniai išmetamųjų teršalų apribojimo arba sumažinimo visuose ekonomikos sektoriuose įsipareigojimai(angl. santrumpa QELRC). Trisdešimt aštuonios Kioto protokolo šalys Kioto protokolo B priedo lentelės trečiajame stulpelyje kaip savo QELRC nurodė bazinių metų arba bazinio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio procentinę dalį. Tarp jų ir keturios šalys, kurios iki šiol neturėjo nustatyto tikslo pagal Kioto protokolą (Kipras, Malta, Kazachstanas ir Baltarusija). Jungtinės Amerikos Valstijos išbrauktos iš B priedo, nes nėra ratifikavusios protokolo. Kanada iš Kioto protokolo šalių pasitraukė – pasitraukimas įsigaliojo 2012 m. gruodžio 12 d. Japonija, Naujoji Zelandija ir Rusijos Federacija išlieka Kioto protokolo šalimis, bet neprisiėmė antrojo laikotarpio įsipareigojimų. Jos išvardytos drauge su Kanada atskirame B priedo skirsnyje.

Prie Europos Sąjungos ir jos valstybių narių 80 % tikslo, nurodyto B priede, pridėta nuoroda į išnašą, kurioje paaiškinama, kad šie įsipareigojimai grindžiami Europos Sąjungos ir jos valstybių narių nuostata juos įgyvendinti bendrai. Prie Kroatijos ir Islandijos 80 % tikslo taip pat pridėta nuoroda į išnašą, kurioje paaiškinama, kad šios valstybės savo tikslus sieks įgyvendinti bendrai su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis.

Azoto trifluorido (NF3) įtraukimas

Kioto protokolo priede pateiktas ŠESD, kurioms taikomas šis protokolas, sąrašas išplečiamas įtraukiant azoto trifluorido (NF3) dujas. Azoto trifluoridas yra stipraus poveikio ŠESD; išmetamas jų kiekis šiuo metu labai nedidelis, tačiau didėja, o jo visuotinio atšilimo potencialas yra 17 200 (viena tona į atmosferą išmesto azoto trifluorido atitinka 17 200 t anglies dioksido).

3(1c) straipsnis. Įsipareigojimų didinimo mechanizmas

Dohos pakeitimu numatyta 3 straipsnio naujoje 1c dalyje išdėstyta supaprastinta procedūra, kuria šaliai suteikiama galimybė įsipareigojimo laikotarpiu pakoreguoti savo įsipareigojimą jį padidinant. Anksčiau dėl tokio pakoregavimo būtų reikėję iš dalies keisti B priedą; kad priedo pakeitimas būtų priimtas, jam turi pritarti visos protokolo šalys, o kad įsigaliotų, jį turi ratifikuoti trys ketvirtadaliai šalių. Priėmus Dohos pakeitimą įsipareigojimo padidinimo procesas tapo daug paprastesnis. Šalies pasiūlymas padidinti jos įsipareigojimą yra laikomas priimtu, nebent jam prieštarautų daugiau kaip trys ketvirtadaliai šalių. Be to, jam įsigalioti nebereikia ratifikavimo.

3(7b) straipsnis. Nustatytosios normos koregavimas

Pagal Dohos pakeitimą šalies nustatytosios normos vienetai automatiškai panaikinami, jei (ir tiek, kiek) šalies antrojo įsipareigojimų laikotarpio nustatytoji norma viršija jos vidutinį pirmaisiais trejais ankstesnio įsipareigojimų laikotarpio metais išmestų teršalų kiekį, padaugintą iš aštuonių (antrojo įsipareigojimų laikotarpio metų skaičiaus). Tai reiškia, kad pagal Dohos pakeitimą šalies tikslas automatiškai pakoreguojamas, kad jos 2013–2020 m. išmetamų teršalų kiekis neviršytų jos vidutinio 2008–2010 m. kiekio.

3.Siūlomas Tarybos sprendimas

Šis Tarybos sprendimo pasiūlymas yra Dohos pakeitimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu pagrindas, jame nustatomos sąlygos, kuriomis Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir Islandija bendrai vykdys įsipareigojimus.

Sprendimo projektas

Sprendimo pasiūlymu patvirtinama, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės bendrai su Islandija (2 straipsnis) bendrai vykdys savo įsipareigojimus, ir pabrėžiama valstybių narių ir Komisijos atsakomybė teikti ataskaitas, skirtas nustatytųjų normų apskaičiavimui palengvinti (3 straipsnis). Be to, jame pateikiamos standartinės nuostatos dėl įpareigojimo Jungtinėms Tautoms deponuoti Dohos pakeitimo priėmimo dokumentus (4 straipsnis) ir dėl bendro tų dokumentų deponavimo (5 straipsnio 1 dalis). Taip pat svarbu, kad juo reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi būtinų veiksmų, kad ratifikavimo procedūros , jei įmanoma, būtų baigtos iki 2015 m. vasario 16 d.(5 straipsnio 2 dalis),o numatytą atitinkamų procedūrų užbaigimo datą praneštų Komisijai iki 2014 m. rugsėjo 15 d. (5 straipsnio 3 dalis).

Siūlomą sprendimą sudaro ir du priedai bei pridėtinis dokumentas. Pridėtiniame dokumente pateikiamas visas Dohos pakeitimo tekstas, priimtas Dohoje ir pateiktas šalims 2012 m. gruodžio 21 d. 13 . Pagrindinių Dohos pakeitimo nuostatų apžvalga pateikta 2 skirsnyje. I priede pateikiamas susitarimo bendrai vykdyti pagal Kioto protokolo 3 straipsnį prisiimtus Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus sąlygų pranešimas, kaip reikalaujama pagal protokolo 4 straipsnio 2 dalį (bendro įsipareigojimų vykdymo sąlygų pranešimas). II priede pateikiama atnaujinta Europos Sąjungos kompetencijos deklaracija, kurios reikalaujama pagal Kioto protokolo 24 straipsnio 3 dalį.

Bendro įsipareigojimų vykdymo sąlygų pranešimas (I priedas)

I priede pateiktą bendro įsipareigojimų vykdymo sąlygų pranešimą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje įvardijamos susitarimo šalys, kurie yra Europos Sąjunga, valstybės narės ir Islandija. Antroje dalyje apibrėžiama, kaip susitarimo šalys vykdys savo įsipareigojimus. Trečioje dalyje pateikiami atitinkami išmetamųjų teršalų kiekiai, paskirti šio susitarimo šalims.

Bendras įsipareigojimų vykdymas pagal protokolo 3 straipsnį

Kioto protokolo 4 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad bendro įsipareigojimų vykdymo susitarimo šalys konvencijos sekretoriatui praneštų bendro pagal 3 straipsnį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo sąlygas. Bendro įsipareigojimų vykdymo susitarimo 2 skirsnyje išsamiai aprašyta, kaip šie pagal protokolo 3 straipsnį prisiimti įsipareigojimai ir visi susiję sprendimai taikomi antruoju įsipareigojimų laikotarpiu. Visoms nuostatoms, kurios jau galiojo pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu, siūloma ir toliau taikyti principus, kuriuos pasirinko Europos Sąjunga ir penkiolika jos valstybių narių, dalyvavusių pirmojo laikotarpio bendro įsipareigojimų vykdymo susitarime. Tai reiškia protokolo 3 straipsnio 3 ir 4 dalis taikyti valstybių narių lygmeniu, nes Europos Sąjungos baziniai metai yra valstybių narių pasirinktų bazinių metų suma, ir įpareigojimų netaikyti tarptautinei aviacijai (t. y. skrydžiams tarp valstybių narių ir skrydžiams tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių) , kaip nustatyta konvencijoje ir protokole. 2 skirsnyje visa tai paaiškinama. Be to, jame apibūdinama, kaip antruoju įsipareigojimų laikotarpiu taikoma 3 straipsnio 1c dalis (įsipareigojimo didinimo mechanizmas) ir 3 straipsnio 7b dalis.

3 straipsnio 1c dalis. Įsipareigojimo didinimo mechanizmas

Dohos pakeitimu numatyta 3 straipsnio naujoje 1c dalyje išdėstyta supaprastinta procedūra, kuria šaliai suteikiama galimybė įsipareigojimo laikotarpiu pakoreguoti savo įsipareigojimą jį padidinant. Ratifikavimo sprendimo projekto I priede paaiškinama, kad kiekviena valstybė narė gali savarankiškai nuspręsti padidinti įpareigojimą, panaikindama atitinkamus Kioto vienetus. Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimas gali būti oficialiai padidintas ir, atitinkamai, bendra nustatytoji norma gali būti sumažinta tik bendru sprendimu.

3 straipsnio 7b dalis. Nustatytųjų normų koregavimas

3 straipsnio naujoje 7b dalyje reikalaujama, kad šalies antrojo laikotarpio įsipareigojimas bent atitiktų jos vidutinį 2008–2010 m. išmestų teršalų kiekį, ir taip savaime sustiprinamas tikslas, nes priešingu atveju išmetamų teršalų kiekis galėtų viršyti minėtą vidurkį. Europos Sąjunga, jos valstybės narės, Kroatija ir Islandija priimant Dohos pakeitimą deklaravo, kad 3 straipsnio 7b dalis bus taikoma bendrai nustatytajai normai pagal bendro Europos Sąjungos, jos valstybių narių, Kroatijos ir Islandijos įsipareigojimų vykdymo susitarimą ir nebus taikoma atskirai Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms, Kroatijai ar Islandijai 14 .

Kadangi 3 straipsnio 7b dalies taikymas bendrai Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms ir Islandijai yra būtina Sąjungos sprendimo dėl ratifikavimo sąlyga, jis yra neatsiejama Sąjungos įsipareigojimo apibrėžimo ir apimties dalis. Todėl ratifikavimo sprendimo projekto I priede aiškiai teigiama, kad laikantis Kioto protokolo 3 straipsnyje numatytų įsipareigojimų taikymo Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms ir Islandijai nuostatų, apskaičiavimas pagal protokolo 3 straipsnio 7b dalį taikomas bendrai nustatytajai antrojo įsipareigojimų laikotarpio normai ir vidutinių 2008–2010 m. valstybių narių išmestų teršalų kiekių sumai, padaugintai iš aštuonių.

Pagal orientacinį antrojo įsipareigojimų laikotarpio bendros nustatytosios normos apskaičiavimą, grindžiamą šiuo metu turimais bazinių metų duomenimis ir tebegaliojančiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) antrojoje vertinimo ataskaitoje pateiktomis visuotinio atšilimo potencialo vertėmis, vidutinė metinė nustatytoji norma turėtų būti apytiksliai 4632 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento (CO2-eq) atitinkantis ŠESD kiekis. Naujausių ataskaitų duomenimis, vidutinis metinis Europos Sąjungoje, jos valstybėse narėse ir Islandijoje 2008–2010 m. išmestų ŠESD kiekis buvo 4782 mln. tonų. Todėl nemanoma, kad dėl protokolo 3(7b) straipsnio taikymo būtų automatiškai panaikinti Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos nustatytosios normos vienetai (žr. lentelę).

Lentelė. 3 straipsnio 7b dalies taikymas Europos Sąjungai ir Islandijai*

Susitarimo šalims paskirti išmetamųjų teršalų kiekiai

Bendras išmetamųjų teršalų kiekis pagal ES ATLPS

I priedo 3 skirsnyje apibūdinta, kaip atitinkami išmetamųjų teršalų kiekiai paskirstomi Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms ir Islandijai. Tai atitinka klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje taikytą principą:

–bendras išmetamųjų teršalų kiekis nustatomas Kioto protokolo A priede išvardytiems sektoriams ir dujoms, kurie taip pat įtraukti ir į ES ATLPS (t. y. įtraukti į šios sistemos direktyvos I priedą, atsižvelgiant į jos 24 ir 27 straipsnių taikymą).

–Su Kioto protokolo A priede išvardytais sektoriais ir dujomis, kurie neįtraukti į ES ATLPS, susiję išmestų teršalų kiekiai ir su šaltiniais, kuriems taikomas Kioto protokolas, susiję pašalintų teršalų kiekiai, bus įtraukti į individualius valstybėms narėms ir Islandijai paskirtus išmetamųjų teršalų kiekius.

Šis principas skiriasi nuo taikyto pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu – tuomet kiekvienos valstybės narės individualūs įsipareigojimai apėmė visų ekonomikos sektorių visus išmetamųjų teršalų kiekius. Taip yra dėl sutartų nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančių klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkiniu padarytų pakeitimų, pagal kuriuos pagal ES ATLPS nebeįgyvendinami individualūs valstybių narių tikslai ir nacionaliniai taršos leidimų paskirstymo planai. Dabar ji grindžiama visai Sąjungai bendru apyvartinių taršos leidimų skaičiumi arba viršutine riba ir suderinta leidimų pirkimo aukcionuose ir nemokamų leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu sistema. Pagal šią sistemą bendro įsipareigojimų vykdymo susitarime neįmanoma valstybėms narėms ex ante tiksliai nustatyti individualaus apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Pagrindinė to priežastis – perėjimas prie naujo apyvartinių taršos leidimų paskirstymo metodo, t y. leidimų pirkimo aukcionuose, kuris padės padidinti ekonominį veiksmingumą, užkirsti kelią pasipelnymui ir skatinti solidarumą bei augimą. Kitos priežastys – negalėjimas ex ante nustatyti realaus naujiems dalyviams paskirtinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir galimi sektorių ir pošakių, kuriuose yra didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašo pakeitimai.

Kaip minėta, tarptautinės aviacijos teršalai neįtraukti nei į bendrą ES ATLPS išmetamųjų teršalų kiekį, nei į Kioto protokolo A priedą.

Valstybėms narėms ir Islandijai paskirti išmetamųjų teršalų kiekiai

Kioto protokolo A priede išvardytiems sektoriams, kurie neįtraukti į ES ATLPS, bus toliau taikomi atskiroms valstybėms narėms ir Islandijai paskirti išmetamųjų teršalų kiekiai. Ši tvarka nuo pirmojo įsipareigojimų laikotarpio skiriasi tuo, kad šie paskirtieji išmetamųjų teršalų kiekiai pateikiami nebe procentine teršalų sumažinimo, palyginti su baziniais metais, išraiška, o absoliučiu skaičiumi. Šis absoliutus skaičius, išreikštas anglies dioksido ekvivalento (CO2-eq) tonomis, kiekvienai valstybei narei nurodytas I priedo 1 lentelėje. Islandijos skaičius bus įtrauktas, kai su ja bus sudarytas dvišalis įsipareigojimų vykdymo bendrai su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis susitarimas. Individualūs valstybių narių skaičiai lygūs kiekvienos valstybės narės 2013–2020 m. laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio kvotų, nustatytų pagal pastangų pasidalijimo sprendimą, sumai. Kvotos apskaičiuotos remiantis TKKK ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje pateiktomis visuotinio atšilimo potencialo vertėmis, kurios nustatytos Komisijos sprendimo 2013/162/ES 15 II priede ir patikslintos [Sprendimu C(2013)7183 dėl kvotų atnaujinimo]. Jos taip pat patikslintos pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 7a dalies 16 taikymo rezultatus.

Azoto trifluoridas (NF3)

Dohos pakeitimu azoto trifluoridas įtraukiamas į Kioto protokolo taikymo sritį. Šiam įtraukimui ruoštasi Stebėsenos mechanizmo reglamente 17 numačius reikalavimą stebėti išmetamo azoto trifluorido kiekį ir teikti jo ataskaitas. Tačiau azoto trifluoridas nėra įtrauktas nei į ES ATLPS, nei į pastangų pasidalijimo sprendimą, todėl šių teršalų kiekio mažinimo nėra tarp valstybių narių tikslų, nustatytų Europos Sąjungos teisės aktais. Kadangi bendras Europos Sąjungoje išmetamo azoto trifluorido kiekis yra nedidelis, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių 2012 m. balandžio mėn. konvencijos sekretoriatui pateiktame dokumente dėl Kioto protokolo įsipareigojimų jis įvertintas kaip lygus nuliui 18 . Šiuo Tarybos sprendimo pasiūlymu valstybių narių reikalaujama šių teršalų kiekį įskaičiuoti į nustatytąją valstybės narės, kurioje jų išmesta, normą.

Žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė (LULUCF)

Kioto protokolo 3 straipsnio 3 ir 4 dalimis į protokolo taikymo sritį įtraukiami žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriaus išmetamieji teršalai. Pagal Kioto protokolą sutartomis ir Durbano klimato kaitos konferencijoje patikslintomis taisyklėmis reikalaujama, kad įsipareigojimus prisiėmusios šalys antruoju laikotarpiu į savo įsipareigojimus įtrauktų teršalų, išmestų ir absorbuotų įveisiant, atkuriant bei naikinant mišką ir vykdant miškotvarką, kiekius. Be to, šalys gali nuspręsti įtraukti ir teršalų, išmestų tvarkant pasėlius bei ganyklas, kiekius. Nors pagal Kioto protokolą šalių reikalaujama į savo įsipareigojimus įtraukti LULUCF sektoriaus išmetamuosius teršalus, Europos Sąjungoje to nereikalaujama, nes čia šio sektoriaus išmetamieji teršalai neįtraukti nei į į ES ATLPS, nei į pastangų pasidalijimo sprendimą. Tačiau 2013 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą 529/2013/ES, kuriuo nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio apskaitos ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus teikimo
taisyklės 19 . Šiuo teisės aktu Europos Sąjungos LULUCF sektoriaus atskaitomybės reikalavimai suderinami su Kioto protokolo reikalavimais.

Nors individualius valstybių narių LULUCF sektoriuose išmestų teršalų kiekius sunku prognozuoti, skaičiavimai parodė, kad visos Sąjungos LULUCF sektoriaus grynasis indėlis greičiausiai bus 1 % Europos Sąjungos baziniais metais išmestų teršalų kiekio 20 . Todėl 2012 m. balandžio mėn. konvencijos sekretoriatui pateiktame Europos Sąjungos dokumente dėl Kioto protokolo įsipareigojimų nurodytas visos Sąjungos LULUCF sektoriuje išmetamųjų teršalų kiekis lygus nuliui 21 .

Atsižvelgiant į valstybėms narėms tenkančius miškų ūkio politikos įpareigojimus ir į tai, kad LULUCF sektoriaus tikslų Europos Sąjunga nėra nusistačiusi, valstybės narės šio sektoriaus išmestų ir absorbuotų teršalų kiekius, tiek kiek jiems taikomas protokolas, turės įtraukti į savo individualius išmetamųjų teršalų kiekius LULUCF sektoriaus teršalų kiekio įtraukimas į valstybėms narėms ir Islandijai paskirtus išmetamųjų teršalų kiekius grindžiamas prielaida, kad šiame sektoriuje nepasitaiko grynojo teršalų išmetimo ar absorbavimo. Šio sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekiai gali būti kompensuoti viršytais rodikliais kituose sektoriuose, kuriems netaikoma ES ATLPS, – naudojant Kioto protokolo lanksčiuosius mechanizmus ir nuo pirmojo įsipareigojimų laikotarpio atlikusius taršos leidimus, esančius tos valstybės narės ankstesnio laikotarpio pertekliaus rezerve (ALPR).

Komisija atidžiai stebės valstybių narių LULUCF sektoriuose išmestų ir absorbuotų teršalų kiekius. Jei paaiškėtų, kad atskiros valstybės narės, net ir įgyvendindamos griežtą LULUCF sektoriaus išmetamųjų teršalų ribojimo politiką, susiduria su nenumatytu dideliu jų kiekiu, Komisija svarstys pagalbos šioms valstybėms narėms mechanizmo siūlymą.

2012 m. kovo mėn. išvadose Taryba pripažino, kad itin miškingų valstybių padėtis yra ypatinga, ypač dėl ribotų galimybių miško įveisimo, atkūrimo bei naikinimo išmetamuosius teršalus kompensuoti dėl miškotvarkos didėjančiu absorbuojamuoju poveikiu 22 . Komisija toliau tirs galimybes siekdama rasti tinkamą aplinkosauginį vientisumą užtikrinantį sprendimą.

Išmetamųjų teršalų kiekių ir nustatytųjų normų nustatymas

Kioto protokolu reikalaujama įsipareigojimus išreikšti nustatytosiomis normomis, kurios yra įsipareigojimų laikotarpiu leidžiamas išmesti teršalų kiekis anglies dioksido ekvivalento tonomis. Šiame Tarybos sprendimo pasiūlyme numatyta, kad Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos nustatytosios normos yra lygios atitinkamiems išmetamųjų teršalų kiekiams, nustatytiems I priedo 3 skirsnyje.

Šiame pasiūlyme taip pat numatyta bendra nustatytoji Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos norma, kuri yra bendras kiekybinis išmetamųjų teršalų sumažinimo iki 80 % bazinių metų kiekio įsipareigojimas. Pagal atitinkamas Kioto protokolo nuostatas, bendra nustatytoji norma bus apskaičiuota valstybių narių ir Islandijos bazinių metų išmetamųjų teršalų kiekių sumą padauginant iš 80 % (bendras įsipareigojimas) ir aštuonių (įsipareigojimų laikotarpio metų skaičius).

Bendra nustatytoji norma yra Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms ir Islandijai nustatytų individualių normų apskaičiavimo pagrindas:

–kiekvienos valstybės narės ir Islandijos nustatytoji norma yra atitinkamo siūlomo Tarybos sprendimo I priedo 1 lentelėje nurodyto išmetamųjų teršalų kiekio ir Kioto protokolo 3 straipsnio 7a dalies taikymo tai valstybei narei ar Islandijai rezultato suma;

–nustatytoji Europos Sąjungos norma yra bendros nustatytosios normos ir valstybėms narėms bei Islandijai paskirtų išmetamųjų teršalų kiekių sumos skirtumas. Galutinis skaičius bus nustatytas atsižvelgiant į Europos Sąjungos ataskaitą, skirtą bendros nustatytosios normos apskaičiavimui palengvinti.

Atskaitų teikimo įpareigojimų įgyvendinimas

Pagal Kioto protokolo įgyvendinimo taisykles šalys iki 2015 m. balandžio 14 d. turi pateikti ataskaitą, skirtą nustatytosios normos apskaičiavimui palengvinti, ir parodyti gebėjimą atsiskaityti už savo išmetamuosius teršalus ir nustatytąją normą. Šio Tarybos sprendimo pasiūlymo 3 straipsniu Komisijos reikalaujama parengti ir pateikti ataskaitą, skirtą Europos Sąjungos, jos valstybių narių bei Islandijos bendrosios nustatytosios normos ir Europos Sąjungos nustatytosios normos (kuri atitinka pagal ES ATLPS reguliuojamų teršalų kiekį) apskaičiavimui palengvinti. Kiekviena valstybė narė ir Islandija turi pateikti ataskaitą, skirtą jų atitinkamų nustatytųjų normų, kurias sudaro pagal ES ATLPS nereguliuojamų teršalų kiekiai, apskaičiavimui palengvinti. Šios atskaitos bus peržiūrėtos, o po to nustatytosios normos bus paskelbtos galutinėmis ir užregistruotos į duomenų kaupimo ir apskaitos bazę. Ataskaitose, skirtose valstybių narių ir Islandijos nustatytųjų normų apskaičiavimui palengvinti, nustatytosios normos bus pateiktos kaip lygios tai valstybei narei ar Islandijai paskirtam išmetamųjų teršalų kiekiui, išreikštam tiek anglies dioksido ekvivalento tonomis, tiek tos valstybės narės ar Islandijos baziniais metais išmestų teršalų kiekio procentine dalimi.

Komisija (Europos Sąjungos vardu) ir valstybės narės toliau vykdys ir kitus atskaitomybės įpareigojimus, įskaitant metinių apskaitos ataskaitų teikimą. Šie įpareigojimai nustatyti tarptautiniu lygmeniu pagal Kioto protokolą sutartais atskaitomybės reikalavimais ir įgyvendinami pagal stebėsenos mechanizmo reglamentą. Pagal šiame Tarybos pasiūlyme išdėstytą bendro įpareigojimų vykdymo principą valstybės narės taip pat turės teikti atskiras ataskaitas apie sektoriuose, kurie neįtraukti į ES ATLPS, išmestus į Kioto protokolą įtrauktų šaltinių teršalus ir į Kioto protokolą įtrauktais absorbentais pašalintus teršalus. Stebėsenos mechanizmo reglamento 7 straipsniu valstybių narių jau reikalaujama kasmet teikti ataskaitas, kuriose nurodomas pagal ES ATLPS reguliuojamų teršalų kiekis bei šio kiekio ir bendro pranešto išmestų teršalų kiekio santykis. Šių duomenų šaltinis yra ES sandorių žurnalas, kuriame patikrinami ir registruojami visi pagal ES ATLPS vykdomi sandoriai. Naudodama ES sandorių žurnalo duomenis, Europos aplinkos agentūra savo ES ATLPS duomenų apžvalgoje 23 skelbia suvestinius patikrintus išmetamųjų teršalų kiekių, apyvartinių taršos leidimų ir atsisakytų vienetų skaičių duomenis pagal valstybes nares, sektorius, apimtį ir metus. Tie patys duomenys naudojami ir ŠESD išmetimo analizėse, pateikiamose įvairiose oficialiose ataskaitose, įskaitant Europos Komisijos metinę ataskaitą apie pažangą vykdant Europos Sąjungos ir tarptautinius įsipareigojimus, skelbiamą pagal stebėsenos mechanizmo 24 reglamento 21 straipsnį, ir Europos aplinkos agentūros metinę ataskaitą apie ŠESD išmetimo tendencijas ir prognozes Europoje. Be to, tie duomenys naudojami ir Europos Sąjungos metinėje ŠESD inventoriaus ataskaitoje; čia jie pakoreguojami atsižvelgiant į Kioto protokolo ir ES ATLPS taikymo srities skirtumus (neįtraukiant tarptautinės aviacijos).

Kompetencijos deklaracija (II priedas)

Siūlomo sprendimo II priedu atnaujinama kompetencijos deklaracija, paskelbta 2002 m. ratifikavus Kioto protokolą. Joje dabar išvardytos visos 28 Europos Sąjungos valstybės narės ir atsižvelgiama į Lisabonos sutarties įsigaliojimą.

2013/0376 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimo ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)2012 m. gruodžio mėn. Dohos klimato kaitos konferencijoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – konvencija) Kioto protokolo (toliau – Kioto protokolas) šalys priėmė Dohos pakeitimą, kuriuo nustatomas antrasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis, trunkantis 2013 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. Dohos pakeitimu iš dalies keičiamas Kioto protokolo B priedas, kuriame tame priede išvardytoms šalims nustatomi teisiškai privalomi antrojo laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įpareigojimai, taip pat iš dalies keičiamos ir išplečiamos šalių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų vykdymo antruoju laikotarpiu sąlygos;

(2)Sąjunga ir jos valstybės narės pritarė Dohos pakeitimui, priklausančiam dokumentų rinkiniui, kuriuo daugybė valstybių pasižada sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir tokiu būdu pagal konvenciją ir Kioto protokolą prisiimti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo po 2012 m. įsipareigojimai apima daugiau kaip 80 % pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio;

(3)Kita svarbi šio dokumentų rinkinio dalis – konvencijos šalių sutarimas iki 2015 m. pabaigos priimti pagal konvenciją visoms šalims taikomą protokolą, kitą teisinį dokumentą ar teisinę galią turinčią bendrai sutartą nuostatą, kuri įsigaliotų ir būtų pradėta taikyti 2020 m. Derybos dėl šio teisiškai privalomo dokumento vyksta Durbano sustiprintų veiksmų platformos ad hoc darbo grupėje;

(4)Dohos pakeitimą turi priimti Kioto protokolo šalys; jį priėmusioms šalims jis įsigalios devyniasdešimtą dieną po dienos, kurią konvencijos depozitaras iš ne mažiau kaip trijų ketvirtadalių Kioto protokolo šalių bus gavęs priėmimo dokumentus. Dohos pakeitimui įsigalioti iš viso reikia 144 priėmimo dokumentų;

(5)Taryba 2012 m. kovo 9 d. išvadose sutiko antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui pasiūlyti 20 % bendrą kiekybinį išmetamųjų teršalų sumažinimo Sąjungoje įsipareigojimą. Šis įsipareigojimas nustatytas remiantis bendru išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, kuris leidžiamas Sąjungoje 2013–2020 m. pagal Sąjungos klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį 25 ;

(6)Taryba, laikydamasi šio principo, taip pat pritarė nuostatai, kad individualūs valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įpareigojimai neviršytų Sąjungos teisės aktais nustatytų įpareigojimų ir kad pagal Kioto protokolą įsipareigojimas bus grindžiamas baziniais metais valstybių narių išmestų teršalų kiekio suma. Atitinkamai, Sąjunga ir jos valstybės narės Dohos klimato kaitos konferencijoje pritarė kiekybiniam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įpareigojimui, kuriuo jų metiniai vidutiniai antruoju įsipareigojimų laikotarpiu išmestų ŠESD kiekiai apribojami iki 80 % jų baziniais metais išmestų teršalų kiekių sumos. Tai numatyta Dohos pakeitime;

(7)Laikydamasi 2012 m. kovo 9 d. Tarybos išvadų, Sąjunga taip pat pasiūlė pereiti prie 30 % sumažinimo iki 2020 m. (palyginti su 1990 m.) tikslo, kuris būtų dalis pasaulinio visaapimančio susitarimo, skirto laikotarpiui po 2012 m., su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios valstybės įsipareigotų siekti panašių tikslų, o besivystančios valstybės atitinkamai prisidėtų pagal savo įpareigojimus ir galimybes. Šis pasiūlymas numatytas ir Dohos pakeitime;

(8)Sąjungos ir jos valstybių narių tikslai išvardyti Dohos pakeitimo tekste su pridėta nuoroda į išnašą, kurioje teigiama, kad šie įsipareigojimai grindžiami Europos Sąjungos ir jos valstybių narių nuostata juos įgyvendinti bendrai, kaip numatyta Kioto protokolo 4 straipsnyje. Priimdamos Dohos pakeitimą Europos Sąjunga, jos valstybės narės, Kroatija ir Islandija pateikė jungtinį pareiškimą, išreikšdamos ketinimą antrojo laikotarpio įsipareigojimus vykdyti bendrai. Šis pareiškimas minimas konferencijos ataskaitoje ir pakartotas 2012 m. gruodžio 17 d. Tarybos išvadose;

(9)nusprendusios bendrai vykdyti įsipareigojimus pagal protokolo 4 straipsnį, Sąjunga ir jos valstybės narės, pagal to straipsnio 6 dalį ir protokolo 24 straipsnio 2 dalį, yra bendrai atsakingos už Kioto protokolo 3 straipsnio 1a dalyje numatytų kiekybinių išmetamųjų teršalų sumažinimo įsipareigojimų vykdymą. Dėl to ir pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį, valstybės narės atskirai ir drauge įpareigotos imtis visų reikiamų priemonių, bendro ar specifinio pobūdžio, siekdamos užtikrinti, kad būtų vykdomi Europos Sąjungos institucijų priimti įpareigojimai, kad būtų lengviau vykdyti minėtus įsipareigojimus ir būtų išvengta veiksmų, trukdančių juos įvykdyti;

(10)toje pačioje deklaracijoje Sąjunga, jos valstybės narės, Kroatija ir Islandija pagal Kioto protokolo 4 straipsnio 1 dalį, kuria šalims leidžiama Kioto protokolo įsipareigojimus vykdyti bendrai, pareiškė, kad Kioto protokolo 3 straipsnio 7b dalis bus taikoma bendrai nustatytajai normai pagal Europos Sąjungos, jos valstybių narių, Kroatijos ir Islandijos bendro įsipareigojimų vykdymo susitarimą ir nebus taikoma atskirai valstybėms narėms, Kroatijai ar Islandijai.2009 m. gruodžio 15 d. susitikime Taryba priėmė Islandijos prašymą antrojo laikotarpio įsipareigojimus vykdyti kartu su Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis ir paragino Komisiją pateikti rekomendaciją dėl būtinų derybų su Islandija dėl susitarimo, kuris atitiktų Sąjungos klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje nustatytus principus ir kriterijus. Šiame susitarime su Islandija dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu nustatomos šio dalyvavimo sąlygos 26 ;

(11)pagal Kioto protokolą šalys, kurios susitaria bendrai vykdyti pagal protokolo 3 straipsnį prisiimtus įsipareigojimus, turi tame susitarime nurodyti kiekvienai jo šaliai paskirtą išmetamųjų teršalų kiekį. Pagal Kioto protokolą bendro įsipareigojimų vykdymo susitarimo šalys ratifikavimo arba priėmimo dokumentų deponavimo dieną turi konvencijos sekretoriatui pateikti to susitarimo sąlygas;

(12)laikantis galiojančių Sąjungos teisės aktų, į atitinkamą Sąjungai paskirtą išmetamųjų teršalų kiekį įtraukti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB 27 reglamentuojami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, jei tos dujos ir jų šaltiniai įtraukti į Kioto protokolo A priedą;

(13)į atitinkamus valstybėms narėms ir Islandijai paskirtusišmetamųjų teršalų kiekiusįtraukti jų teritorijose iš likusių šaltinių išmetamų ir likusiais absorbentais pašalinamų ŠESD kiekiai, jei tie šaltiniai ir absorbentai nėra įtraukti į Direktyvą 2003/87/EB, bet patenka į Kioto protokolo taikymo sritį. Tarp jų yra visi žemės naudojimo žmogaus reikmėms, žemės naudojimo pokyčių ir miškų ūkio veiklos, įtrauktos į Kioto protokolo 3 straipsnio 3 ir 4 dalis, šaltinių išmesti ir absorbentais pašalinti teršalų kiekiai, taip pat išmesto azoto trifluorido (NF3) kiekiai;

(14)Komisija turėtų toliau tirti galimybes ieškodama tinkamo sprendimo, kaip padėti itin miškingoms valstybėms, kurių galimybės miško įveisimo, atkūrimo bei naikinimo išmetamuosius teršalus kompensuoti dėl miškotvarkos didėjančiu absorbuojamuoju poveikiu yra nedidelės, ir kaip užtikrinti aplinkosauginį vientisumą;

(15)atsižvelgiant į 2012 m. kovo 9 d. Tarybos išvadas ir Sąjungos bei jos valstybių narių pasiūlymą antruoju laikotarpiu prisiimti 80 % įsipareigojimą, valstybėms narėms paskirti išmetamųjų teršalų kiekiai yra lygūs 2013–2020 m. valstybėms narėms skirtų išmetamųjų teršalų kvotų, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB, sumai 28 . Kvotos apskaičiuotos remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje pateiktomis visuotinio atšilimo potencialo vertėmis, nustatytomis Komisijos sprendimo 2013/162/ES 29 II priede ir patikslintomis [Sprendimu C(2013)7183 dėl kvotų atnaujinimo]. Islandijai skirtas išmetamųjų teršalų kiekis buvo nustatytas bendru sutarimu su Islandija;

(16)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 30 valstybės narės turi pateikti atskaitą, kurioje nurodo faktinį arba apskaičiuotą išmetamųjų teršalų patikrinto kiekio, kurį pagal Direktyvą 2003/87/EB pateikė įrenginių atstovai ir veiklos vykdytojai, priskyrimą nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos taršos šaltinių kategorijoms, kai įmanoma, ir to patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio santykį su visu praneštu iš tų kategorijų šaltinių išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu. Tai valstybėms narėms suteikia galimybę atskirai atsiskaityti už išmestų teršalų kiekius, patenkančius į joms paskirtus išmetamųjų teršalų kiekius. Sąjungos nustatytajai normai skirtame Sąjungos ataskaitos skirsnyje turėtų būti nurodyta, koks teršalų kiekis, priklausantis nustatytajai Sąjungos normai, buvo išmestas kiekvienoje valstybėje narėje;

(17)šalių konferencijoje, kuri laikoma Kioto protokolo šalių posėdžiu, nuspręsta, kad kiekviena šalis, prisiėmusi antrojo laikotarpio įsipareigojimą, turėtų iki 2015 m. balandžio 15 d. konvencijos sekretoriatui pateikti ataskaitą, skirtą jos nustatytosios normos apskaičiavimui palengvinti. Komisija turėtų parengti ataskaitą, skirtą bendros Sąjungai, jos valstybėms narėms ir Islandijai nustatytos bendros normos apskaičiavimui palengvinti. Šioje ataskaitoje taip pat nustatoma Sąjungos nustatytoji norma. Valstybės narės ir Islandija turėtų iki 2015 m. balandžio 15 d. pateikti savo ataskaitas, kuriose jų nustatytosios normos apibrėžiamos kaip lygios joms paskirtiems išmetamųjų teršalų kiekiams, išvardytiems šio sprendimo II priede;

(18)siekiant pabrėžti Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą siekti, kad Dohos pakeitimas įsigaliotu laiku, Sąjunga, jos valstybės narės ir Islandija turėtų jį ratifikuoti nė vėliau kaip 2015 m. vasario 16 d.;

(19)Dohos pakeitimas turėtų būti patvirtintas Europos Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2012 m. gruodžio 8 d. Dohoje sutartas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – konvencija) Kioto protokolo Dohos pakeitimas patvirtinamas Europos Sąjungos vardu.

Dohos pakeitimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Sąjunga ir jos valstybės narės vykdo pagal Kioto protokolo 3 straipsnį ir Dohos pakeitimą prisiimtus įsipareigojimus, laikydamosi praneštų susitarimo bendrai vykdyti pagal Kioto protokolo 3 straipsnį prisiimtus Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus sąlygų (toliau – pranešimas), pateiktų I priede.

3 straipsnis

1. Komisija parengia ataskaitą, skirtą Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos nustatytosios normos ir, atitinkamai, Sąjungos nustatytosios normos apskaičiavimui palengvinti, laikantis Kioto protokolo, Dohos pakeitimo ir pagal juos priimtų sprendimų reikalavimų. Komisija šią ataskaitą pateikia konvencijos sekretoriatui iki 2015 m. balandžio 15 d.

2. Valstybių narių ir Islandijos nustatytosios normos yra lygios I priede pateiktame pranešime nustatytiems išmetamųjų teršalų kiekiams. Iki 2015 m. balandžio 15 d. valstybės narės konvencijos sekretoriatui pateikia ataskaitas, skirtas jų nustatytųjų normų apskaičiavimui palengvinti, laikantis Kioto protokolo, Dohos pakeitimo ir pagal juos priimtų sprendimų reikalavimų.

4 straipsnis

1. Tarybos pirmininkas paskiria asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui pagal Kioto protokolo 20 straipsnio 4 dalį ir 21 straipsnio 7 dalį deponuoti priėmimo dokumentą kartu su atnaujinta kompetencijos deklaracija, pateikta II priede pagal Kioto protokolo 24 straipsnio 3 dalį.

2. Tarybos pirmininkas paskiria asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu konvencijos sekretoriatui pagal Kioto protokolo 4 straipsnio 2 dalį pateikti I priede pateiktą pranešimą.

5 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų siekdamos savo priėmimo dokumentus deponuoti bendrai su Sąjunga ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m. vasario 16 d. Deponuodamos pakeitimo priėmimo dokumentus valstybės narės savo vardu pagal Kioto protokolo 4 straipsnio 2 dalį konvencijos sekretoriatui pateikia I priede pateiktą pranešimą.

2. Ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 15 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie savo sprendimą priimti pakeitimą, arba, jei to neleidžia aplinkybės, apie numatytą būtinų procedūrų užbaigimo datą. Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis nustato datą, kurią bendrai pateikiami patvirtinimo arba priėmimo dokumentai.

6 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

(1) Sprendimas 1/CMP.8, priimtas šalių konferencijoje, kuri laikoma Kioto protokolo šalių posėdžiu, FCCC/KP/CMP/2012/13/Add.1.

(2) Sprendimo 2/CP.18, priimto konvencijos šalių konferencijoje, 4 dalis, UNFCCC/CP/2012/8/Add.1.

(3) 2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/358/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo patvirtinimo Europos bendrijos vardu ir bendro jame numatytų įsipareigojimų vykdymo, OL L 130, 2002 5 15, p. 1.

(4) Visas šio pareiškimo tekstas pateiktas šalių konferencijos, kuri laikoma Kioto protokolo šalių posėdžiu, 8-osios sesijos, vykusios Dohoje 2012 m. lapkričio 26 d.–gruodžio 8 d., ataskaitos 45 dalyje, FCCC/KP/CMP/2012/13.

(5) 2009 m. gruodžio 15 d. Tarybos išvados dėl Susitarimo su Islandija dėl bendro įsipareigojimų įgyvendinimo atsižvelgiant į būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/agricult/111941.pdf.

(6) Pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu ES baziniai metai buvo šie: anglies dioksido (CO2), metano (CH4 ) ir azoto oksido (N2O) teršalų atveju visų valstybių narių baziniai metai buvo 1990 m., išskyrus Bulgariją (1988 m.), Vengriją (1985–1987 m. vidurkis), Slovėniją (1986 m.), Lenkiją (1988 m.) ir Rumuniją (1989 m.). Fluorintų dujų atveju visų valstybių narių baziniai metai buvo 1995 m., išskyrus Austriją, Prancūziją, Italiją ir Slovakiją (1990 m.) ir Rumuniją (1989 m.).

(7) 2009 m. balandžio 23 d. priimti teisės aktai, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/29/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, OL L 140 2009 6 5.

(8) Šis taikymo srities skirtumas išsamiai paaiškintas 2012 m. vasario 13 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Preparing the EU's Quantified Emission Limitation or Reduction Objective (QELRO) based on the EU Climate and Energy Package“, SWD(2012) 18 final.

(9) Danijos ir Europos Komisijos Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu 2012 m. balandžio 19 d. pateiktas dokumentas „Information on the quantified emission limitation or reduction objectives (QELROs) for the second commitment period under the Kyoto Protocol“, FCCC/KP/AWG/2012/MISC.1.

(10) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Impact assessment - Document accompanying the package of implementation measures for the EU's objectives on climate change and renewable energy for 2020“, SEC(2008) 85/3, 2008 1 23, ir prie Komisijos komunikato (COM(2010) 265) pridėtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ Analysis of options to move beyond 20% greenhouse gas emission reductions and assessing the risk of carbon leakage Background information and analysis“, I ir II dalys, SEC(2010) 650, 2010 5 25.

(11) 2013 m. gegužės mėn. konvencijos sekretoriatui pateiktas Europos aplinkos agentūros dokumentas „Annual European Union greenhouse gas inventory 1990–2011 and inventory report 2013“.

(12) Europos aplinkos agentūros dokumentas „Greenhouse gas emission trends and projections in Europe 2012: Tracking progress towards Kyoto and 2020 targets“, Kopenhaga, 2012 m., p. 60.

(13) Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus, vykdančio depozitaro įgaliojimus, pranešimas, C.N.718.2012.TREATIES-XXVII.7.c (Depozitaro pranešimas).

(14) Žr. 4 išnašą.

(15) 2013 m. kovo 26 d. Komisijos sprendimas dėl valstybių narių metinių išmetamų dujų kiekio kvotų 2013–2020 m. laikotarpiu nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB, OL L 90/106, 2013 3 28.

(16) Kioto protokolo 3 straipsnio 7a dalimi reikalaujama, kad apskaičiuojant tų į B priedą įrašytų šalių, kuriose žemės naudojimo ar miškininkystės pokyčiai buvo pagrindinis 1990 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, normas, į jų 1990 baziniais metais ar baziniu laikotarpiu išmestų teršalų kiekį būtų įtrauktas bendras šaltinių išmestų antropogeninių teršalų kiekis, išreikštas anglies dioksido ekvivalentu, atėmus 1990 m. absorbentais dėl žemės naudojimo pokyčių pašalintų teršalų kiekius.

(17) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo, OL L 165, 2013 6 18, p. 13–40.

(18) Žr. 8 ir 9 išnašas.

(19) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus, OL L 165/80, 2013 6 18.

(20) Žr. 8 išnašą.

(21) Žr. 9 išnašą.

(22) 2012 m. kovo 9 d. Tarybos išvadų dėl tolesnės veiklos, susijusios su Durbano klimato kaitos konferencija, 9 dalis.

(23) http://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/data-viewers/emissions-trading-viewer.

(24) Ankstesnės ataskaitos paskelbtos pagal Sprendimo 280/2004/EB, kuris buvo pakeistas Stebėsenos mechanizmo reglamentu, 5 straipsnį.

(25) 2009 m. balandžio 23 d. priimti teisės aktai, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/29/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, OL L 140 2009 6 5.

(26) [Nuoroda į dvišalį susitarimą su Islandija].

(27) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(28) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

(29) 2013 m. kovo 26 d. Komisijos sprendimas 2013/162/ES dėl valstybių narių metinių išmetamų dujų kiekio kvotų 2013–2020 m. laikotarpiu nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB, OL L 90/106, 2013 3 28.

(30) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2013 11 06

COM(2013) 768 final

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo, kuriuo nustatytas antrasis įsipareigojimų laikotarpis, ratifikavimas

TARYBOS SPRENDIMO

dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimo ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo
pasiūlymo

PRIDĖTINIS DOKUMENTAS

Kioto protokolo Dohos pakeitimas

1 straipsnis. Pakeitimas

A.Kioto protokolo B priedas

Šia lentele pakeičiama protokolo B priedo lentelė.

Santrumpa Netaik. – netaikoma.

*Į rinkos ekonomiką pereinančios šalys.

Visų toliau nurodytų išnašų, išskyrus 1, 2 ir 5, turinį pateikė atitinkamos šalys.

1Atskaitinius metus šalis gali pasirinktinai naudoti siekdama tais metais išmestų teršalų kiekio procentine dalimi išreikšti savo kiekinį išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimą (QELRC), kuris nėra privalomas pagal Kioto protokolą ir kuris tik papildo antrame ir trečiame lentelės stulpeliuose nurodytus su baziniais metais siejamus QELRC, kurie yra teisiškai privalomi tarptautiniu lygmeniu.

2Daugiau informacijos apie šiuos papildomus tikslus galima rasti dokumentuose FCCC/SB/2011/INF.1/Rev.1 ir FCCC/KP/AWG/2012/MISC.1, Add.1 bei Add.2.

3Australijos prisiimtas Kioto protokolo antrojo laikotarpio QELRC dera su besąlygišku jos tikslu iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 5 %, palyginti su 2000 m. kiekiu. Australija pasilieka galimybę vėliau padidinti savo tikslą ir išmetamųjų teršalų kiekį iki 2020 m. sumažinti ne 5, o 15 arba 25 %, palyginti su 2000 m. kiekiu, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Šia nuoroda išlaikomas toks šių papildomų tikslų statusas, koks buvo ir Kankūno susitarimuose – jie netampa naujais įsipareigojimais, teisiškai privalomais pagal šį protokolą, jo taisykles ar sąlygas.

4Sąjungos ir jos valstybių narių prisiimti Kioto protokolo antrojo laikotarpio QELRC grindžiami nuostata, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės juos vykdys bendrai pagal Kioto protokolo 4 straipsnį. Kiekiniais išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimais nepažeidžiamas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pateiktas pranešimas apie susitarimą įsipareigojimus vykdyti bendrai pagal Kioto protokolo nuostatas.

5Prie B priedo pridėta pagal pakeitimą, priimtą pagal Sprendimą 10/CMP.2. Šis pakeitimas dar neįsigaliojo.

6Kroatijos prisiimtas Kioto protokolo antrojo laikotarpio QELRC grindžiamas nuostata, kad ji jį vykdys bendrai su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis pagal Kioto protokolo 4 straipsnį. Atitinkamai, Kroatijos įstojimas į Europos Sąjungą neturi įtakos nei jos dalyvavimui šiame bendro įsipareigojimų vykdymo susitarime pagal 4 straipsnį, nei jos QELRC.

7Pasaulinio išsamaus susitarimo, skirto laikotarpiui po 2012 m., kontekste ES patvirtina savo sąlyginį pasiūlymą padidinti savo užmojus ir siekti iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios valstybės įsipareigotų siekti panašių tikslų, o besivystančios valstybės atitinkamai prisidėtų pagal savo įpareigojimus ir galimybes.

8Islandijos prisiimtas Kioto protokolo antrojo laikotarpio QELRC grindžiamas nuostata, kad ji jį vykdys bendrai su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis pagal Kioto protokolo 4 straipsnį.

9Lentelės trečiame stulpelyje pateiktas QELRC reiškia tikslą iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. Lichtenšteinas didesnįjį tikslą – iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, – svarstytų su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios valstybės įsipareigotų siekti panašių tikslų, o ekonomiškai pažengusios besivystančios valstybės atitinkamai prisidėtų pagal savo įpareigojimus ir galimybes.

10Norvegijos 84 % QELRC dera su jos tikslu iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. Norvegija padidins tikslą ir sieks iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 40 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, jei taip ji galės prisidėti prie pasaulinio išsamaus susitarimo, kuriuo daugiausia teršalų išmetančios šalys susitaria dėl išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo rodiklių, suderinamų su 2°C tikslu. Šia nuoroda išlaikomas toks šio papildomo tikslo statusas, koks buvo Kankūno susitarimuose – jis netampa nauju įsipareigojimu, teisiškai privalomu pagal šį protokolą.

11Lentelės trečiame stulpelyje pateiktas QELRC atitinka tikslą iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. Šveicarija didesnįjį tikslą – iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, – svarstytų su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios valstybės įsipareigotų siekti panašių tikslų, o besivystančios valstybės atitinkamai prisidėtų pagal savo įpareigojimus ir galimybes, atsižvelgdamos į 2°C tikslą. Šia nuoroda išlaikomas toks šio papildomo tikslo statusas, koks buvo Kankūno susitarimuose – jis netampa nauju įsipareigojimu, teisiškai privalomu pagal šį protokolą, jo taisykles ar sąlygas.

12Turėtų būti visiškai perkelta ir joks šios teisėtai įsigytos suverenios nuosavybės naudojimo atšaukimas arba apribojimas negali būti priimtas.

132011 m. gruodžio 15 d. depozitaras gavo rašytinį Kanados pranešimą apie pasitraukimą iš Kioto protokolo šalių. Šis veiksmas įsigalioja Kanados atžvilgiu 2012 m. gruodžio 15 d.

142010 m. gruodžio 10 d. rašte Japonija nurodė, kad po 2012 m. neketina prisiimti Kioto protokolo antrojo laikotarpio įpareigojimų.

15Naujoji Zelandija išlieka Kioto protokolo šalimi. Ji 2013–2020 m. laikotarpiu prisiims visiems ekonomikos sektoriams taikomą išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.

162010 m. gruodžio 8 d. rašte, kurį sekretoriatas gavo gruodžio 9 d., Rusijos Federacija nurodė, kad antruoju įsipareigojimų laikotarpiu neketina prisiimti kiekinio išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimo.

B.Kioto protokolo A priedas

Šiuo sąrašu pakeičiamas protokolo A priedo sąrašas pavadinimu „Šiltnamio efektą sukeliančios dujos“.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Anglies dioksidas (CO2)

Metanas (CH4)

Azoto oksidas (N2O)

Hidrofluorangliavandeniliai (HFC)

Perfluorangliavandeniliai (PFC)

Sieros heksafluoridas (SF6)

Azoto trifluoridas (NF3) 1

C.3 straipsnio 1a dalis

Po protokolo 3 straipsnio 1 dalies įterpiama ši dalis:

1a.    Į I priedą įrašytos Šalys, kiekviena atskirai arba visos drauge, užtikrina, kad bendras jų antropogeninių A priede išvardytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išreikštas anglies dioksido ekvivalentu) neviršytų joms nustatytų normų, apskaičiuotų pagal jų kiekinius išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo ir sumažinimo įsipareigojimus, įrašytus į B priedo lentelės trečią stulpelį, ir pagal šio straipsnio nuostatas, siekdamos 2013–2020 m. įsipareigojimų laikotarpiu išmetamą bendrą tokių dujų kiekį sumažinti bent 18 %, palyginti su 1990 m. kiekiu.

D.3 straipsnio 1b dalis

Po protokolo 3 straipsnio 1a punkto įterpiama ši dalis:

1b.    Į B priedą įtraukta šalis gali pasiūlyti sumažinti į B priedo lentelės trečią stulpelį įrašytą procentinę dalį, kuria išreikštas jos kiekinis išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimas. Sekretoriatas tokio sumažinimo pasiūlymą pateikia šalims ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki šalių konferencijos posėdžio, kuris laikomas Kioto protokolo šalių posėdžiu ir kuriame siūloma priimti tokį sumažinimą.

E.3 straipsnio 1c dalis

Po Protokolo 3 straipsnio 1b dalies įterpiama ši dalis:

1c.    Į I priedą įtrauktos šalies pasiūlymas padidinti jos kiekinį išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimą, pateiktas pagal minėtą 3 straipsnio 1b dalį, laikomas priimtu šalių konferencijoje, kuri laikoma Kioto protokolo šalių posėdžiu, nebent jam prieštarautų daugiau kaip trys ketvirtadaliai šalių. Sekretoriatas priimtą įsipareigojimo padidinimo dokumentą pateikia depozitarui, kuris jį išplatina visoms šalims; padidinimas įsigalioja tų metų, kurie eina po metų, kuriais depozitaras išplatina padidinimo dokumentą, sausio 1 d. Šalims teisiškai privaloma laikytis padidintų įsipareigojimų.

C.3 straipsnio 7a dalis

Po protokolo 3 straipsnio 7 dalies įterpiama ši dalis:

7a.    Antruoju kiekinių išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo ir sumažinimo įsipareigojimų laikotarpiu (2013–2020 m.) kiekvienai į I priedą įrašytai Šaliai nustatyta norma yra lygi A priede išvardytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmestų 1990 m. arba pagal šio straipsnio 5 dalį nustatytais baziniais metais arba baziniu laikotarpiu, bendro kiekio (išreikšto anglies dioksido ekvivalentu), procentinei daliai, įrašytai į B priedo lentelės trečią stulpelį, padaugintai iš aštuonių. Nustatytųjų normų apskaičiavimo tikslais, tos į I priedą įrašytos Šalys, kuriose žemės naudojimo pokyčiai ir miškų ūkio veikla buvo pagrindinis 1990 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, į savo 1990 baziniais metais ar baziniu laikotarpiu išmestų teršalų kiekį įtraukia bendrą 1990 m. šaltinių išmestų antropogeninių teršalų kiekį (išreikštą anglies dioksido ekvivalentu), atėmusios 1990 m. absorbentais dėl žemės naudojimo pokyčių pašalintus teršalus.

G.3 straipsnio 7b dalis

Po protokolo 3 straipsnio 7a dalies įterpiama ši dalis:

7b. Teigiamas skirtumas tarp šaliai, įtrauktai į I priedą, nustatytos normos ir ankstesnio laikotarpio pirmųjų trejų metų vidutinio metinio išmetamųjų teršalų kiekio, padauginto iš aštuonių, perkeliamas į tos šalies panaikintų vienetų sąskaitą.

H.3 straipsnio 8 dalis

Protokolo 3 straipsnio 8 dalyje žodžiai

„apskaičiuodama šio straipsnio 7 dalyje minėtus“

pakeičiami žodžiais

„pagal šio straipsnio 7 ir 7a dalis apskaičiuodama“.

I.3 straipsnio 8a dalis

Po protokolo 3 straipsnio 8 dalies įterpiama ši dalis:

8a.    Į I priedą įrašyta Šalis, pagal šio straipsnio 7a dalį apskaičiuodama azoto trifluorido kiekį, baziniais metais gali laikyti 1995 arba 2000 m.

J.3 straipsnio 12a ir 12b dalys

Po protokolo 3 straipsnio 12 dalies įterpiamos šios dalys:

12a.    Kad įvykdytų pagal 3 straipsnį prisiimtus kiekinius išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimus, į I priedą įtrauktos šalys gali naudoti vienetus, gautus naudojant rinka grindžiamus mechanizmus, kurie bus nustatyti pagal konvenciją arba jos priemones. Vienetai, kuriuos viena konvencijos šalis įsigyja iš kitos, pridedami prie juos įsigijusiai šaliai nustatytos normos ir atimami iš juos perdavusios šalies vienetų kiekio.

12b.    Šalių konferencijoje, kuri laikoma Kioto protokolo šalių posėdžiu, užtikrinama, kad tais atvejais, kai į I priedą įtrauktos šalys, siekdamos įvykdyti pagal 3 straipsnį prisiimtus kiekinius išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimus, naudoja vienetus, gautus vykdant veiklą pagal 12a dalyje nurodytus rinka grindžiamus mechanizmus, dalis šių vienetų panaudojama administracinėms išlaidoms padengti ir padėti besivystančioms valstybėms (protokolo šalims), kurios ypač pažeidžiamos neigiamo klimato kaitos poveikio, padengti prisitaikymo prie šio poveikio išlaidas, jei tie vienetai įgyti pagal 17 straipsnį.

K.4 straipsnio 2 dalis

Protokolo 4 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pabaigoje įrašoma:

„arba B priedo pakeitimo pagal 3 straipsnio 9 dalį priėmimo dokumentų deponavimo dieną.“

I.4 straipsnio 3 dalis

Protokolo 4 straipsnio 3 dalyje žodžiai

   „3 straipsnio 7 dalyje“

pakeičiami žodžiais

   „3 straipsnyje, su kuriuo jis susijęs.“

2 straipsnis Įsigaliojimas

Šis pakeitimas įsigalioja pagal Kioto protokolo 20 ir 21 straipsnius.

(1) 1Taikoma tik nuo antrojo įsipareigojimų laikotarpio pradžios.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2013 11 06

COM(2013) 768 final

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo, kuriuo nustatomas antrasis įsipareigojimų laikotarpis, ratifikavimas

PRIEDAS

TARYBOS SPRENDIMO

dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimo ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo
pasiūlymo priedas

PRIEDAS

TARYBOS SPRENDIMO

dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimo ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo
pasiūlymo priedas

Pagal Kioto protokolo 3 straipsnį prisiimtų Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimų bendro vykdymo susitarimo sąlygų pranešimas

1.Susitarimo šalys

Šio susitarimo šalys (susitarimo šalys) yra Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir Islandijos Respublika. Europos Sąjungos narėmis šiuo metu yra šios valstybės:

Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Kroatijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

Islandija yra šio susitarimo šalis pagal susitarimą su Islandija dėl jos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus antruoju Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu [po susitarimo sudarymo įrašyti nuorodą].

2.Bendras pagal Kioto protokolo 3 straipsnį prisiimtų įsipareigojimų vykdymas

Remdamosi Kioto protokolo 4 straipsnio 1 dalimi, susitarimo šalys vykdys pagal 3 straipsnį prisiimtus įsipareigojimus laikydamosi šių nuostatų:

–susitarimo šalys bendrai užtikrina, kad valstybių narių ir Islandijos išmestų Kioto protokolo A priede išvardytų antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių (išreikštų anglies dioksido ekvivalentu) suma neviršija jų bendros nustatytosios teršalų normos. Ši norma apskaičiuojama atsižvelgiant į Kioto protokolo B priedo lentelės trečiame stulpelyje išvardytus kiekinius išmetamųjų teršalų apribojimo ir sumažinimo įsipareigojimus pagal protokolo 3 straipsnio nuostatas.

–Kioto protokolo 3 straipsnio 1 dalies taikymas valstybių narių ir Islandijos aviacijos ir laivybos sektoriams grindžiamas konvencijos principu į Kioto protokolo šalių tikslus įtraukti tik vietinių skrydžių ir vietinių laivų reisų metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Europos Sąjungos principas antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu išlieka toks pat kaip pirmuoju, nes nuo Sprendimo 2/CP.3 priėmimo įtraukiant šiuos teršalų kiekius į šalių tikslus pasistūmėta nebuvo. Tai nepažeidžia Europos Sąjungos įsipareigojimų, prisiimtų pagal klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį, apimties, kuri išlieka nepakitusi. Tai neprieštarauja ir būtinybei imtis priemonių, susijusių su orlaivių ir jūrų laivų degalų talpyklų išmetamomis dujomis.

–Kiekviena susitarimo šalis gali padidinti savo įsipareigojimą perkeldama nustatytosios normos vienetus, išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus arba patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus į panaikintų vienetų sąskaitą, esančią nacionaliniame registre. Susitarimo šalys bendrai teikia informaciją, kurios reikalaujama pagal Sprendimo 1/CMO.8 9 dalį, ir bendrai teikia pasiūlymus pagal protokolo 3 straipsnio 1b ir 1c dalis.

–Susitarimo šalys toliau taiko protokolo 3 straipsnio 3 ir 4 dalis ir pagal jas individualiai sutartus sprendimus.

–Bendras baziniais metais susitarimo šalių išmestų teršalų kiekis lygus teršalų, kiekvienos valstybės narės ir Islandijos išmestų jos atitinkamais baziniais metais, kiekių sumai.

–Jei kurioje nors valstybėje narėje arba Islandijoje 1990 m. žemės naudojimo pokyčiai ir miškų ūkio veikla buvo pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų šaltinis, ta susitarimo šalis bendros nustatytosios normos, nustatomos pagal protokolo 3 straipsnio 7a, 8 ir 8a dalis, apskaičiavimo tikslais pagal protokolo 3 straipsnio 7a dalį į savo 1990 baziniais metais arba baziniu laikotarpiu išmestų teršalų kiekį įtraukia bendrą šaltinių išmestų antropogeninių teršalų kiekį, išreikštą anglies dioksido ekvivalentu, atėmusios 1990 m. absorbentais dėl žemės naudojimo pokyčių pašalintų teršalų kiekį.

–Pagal protokolo 3 straipsnio 7b dalį atliekamas skaičiavimas taikomas antrojo įsipareigojimų laikotarpio bendrai nustatytajai normai, nustatytai susitarimo šalims pagal protokolo 3 straipsnio 7a, 8 ir 8a dalis, ir vidutinių metinių teršalų, kuriuos susitarimo šalys išmetė pirmaisiais trejais pirmojo įsipareigojimų laikotarpio metais, kiekių sumai, padaugintai iš aštuonių.

3.Susitarimo šalims paskirti išmetamųjų teršalų kiekiai

Susitarimo šalių prisiimtas bendras kiekinis išmetamųjų teršalų apribojimo ir sumažinimo įsipareigojimas, nurodytas Kioto protokolo B priedo lentelės trečiame stulpelyje, yra 80 %. Susitarimo šalių bendra nustatytoji norma bus nustatyta pagal protokolo 3 straipsnio 7a, 8 ir 8a dalis ir jos apskaičiavimą palengvins atskaita, kurią Europos Sąjunga pateiks pagal Sprendimo 2/CMP.8 2 dalį.

Atitinkami susitarimo šalių išmetamųjų teršalų kiekiai yra tokie:

–Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų kiekis yra susitarimo šalių bendros nustatytosios normos ir valstybėms narėms bei Islandijai paskirtų išmetamųjų teršalų kiekių sumos skirtumas. Jo apskaičiavimą palengvins ataskaita, pateikta pagal Sprendimo 2/CMP.8 2 dalį.

–Pagal protokolo 4 straipsnio 1 ir 5 dalis atitinkami valstybėms narėms ir Islandijai paskirti išmetamųjų teršalų kiekiai yra jų atitinkamų nustatytųjų normų, išvardytų 1 lentelėje, ir protokolo 3 straipsnio 7a dalies taikymo tai valstybei narei arba Islandijai rezultatų suma.

Susitarimo šalių nustatytosios normos yra lygios joms paskirtiems išmetamųjų teršalų kiekiams.

Europos Sąjungos nustatytoji teršalų norma apima šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų, kurioms taikoma Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurią įgyvendina valstybės narės ir Islandija, kiekius tiek, kiek jiems taikomas protokolas. Atitinkamos valstybių narių ir Islandijos nustatytosios normos apima ir tuos kiekvienoje valstybėje narėje ir Islandijoje išmestų ir absorbuotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, kurių šaltiniams ar absorbentams netaikoma Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Tarp jų yra ir visi išmesti ir absorbuoti teršalai, kuriems taikomos protokolo 3 straipsnio 3 bei 4 dalys ir išmesto azoto trifluorido (NF3) kiekiai, kuriems taikomas protokolas.

Šio susitarimo šalys teikia atskiras ataskaitas apie išmestus ir absorbuotus teršalų, kurie neįtraukti į jų atitinkamas nustatytąsias normas, kiekius.

1 lentelė. Valstybėms narėms ir Islandijai paskirti išmetamųjų teršalų kiekiai (prieš 3 straipsnio 7a dalies taikymą)