Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema /* COM/2013/0133 final - 2013/0074 (COD) */

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1. Bendrosios aplinkybės

Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą iki 2020 m. sukurti pažangią, tvarią ir integracinę ekonomiką. Jūrų sektoriuose yra inovacijų, tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo galimybių, kurios turėtų padėti siekti šio tikslo. 2012 m. spalio mėn. už jūrų reikalus atsakingi Europos ministrai priėmė Limasolio deklaraciją, kuria siekiama strategiją „Europa 2020“[1] paremti tvirtu jūriniu ramsčiu. Kaip Komisija nurodė komunikate „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“[2], šis teisės akto pasiūlymas yra itin svarbus siekiant vystyti Europos mėlynąją ekonomiką.

Tačiau padidėjęs naudojimasis pakrančių ir jūrų teritorijomis, taip pat klimato kaitos poveikis, gamtiniai pavojai ir erozija daro poveikį ir pakrančių bei jūrų ištekliams. Reikia taikyti integruotą ir nuoseklų jų valdymą, kad būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas ir būsimoms kartoms išsaugotos pakrančių bei jūrų ekosistemos.

Jūrų erdvės planavimas paprastai yra valdžios institucijų taikomas žmogaus veiklos jūrų teritorijose analizavimo ir planavimo erdvės ir laiko atžvilgiu procesas siekiant ekonominių, aplinkosaugos ir socialinių tikslų. Galutinis jūrų erdvės planavimo tikslas – sudaryti planus, kuriuose būtų apibrėžtas jūrų erdvės naudojimas skirtingai veiklai. 2008 m. Komisija paskelbė komunikatą „Jūrų erdvės planavimo gairės. ES bendrųjų principų nustatymas“[3], o 2010 m. – komunikatą „Jūrų erdvės planavimas Europos Sąjungoje. Rezultatai ir tolesnis plėtojimas“[4], kuriais paruošė dirvą dabartiniam pasiūlymui.

Integruotas pakrančių zonų valdymas yra integruoto visų politikos procesų, turinčių įtakos pakrančių zonai, valdymo priemonė, skirta pakrantės veiklos sausumos ir jūros sąsajų klausimams koordinuotai spręsti siekiant užtikrinti tvarų pakrančių ir jūrų teritorijų vystymąsi. Ja užtikrinama, kad valdymo ar plėtros sprendimai visuose sektoriuose būtų priimami nuosekliai. 2002 m. Rekomendacijoje dėl integruoto pakrančių zonų valdymo apibrėžiami gero pakrančių zonų planavimo bei valdymo principai ir nurodomi geriausi jų įgyvendinimo būdai. Be to, ES yra prisijungusi prie Barselonos konvencijos, pagal kurią patvirtintas Protokolas dėl integruoto pakrančių zonų valdymo, įsigaliojęs 2011 m. kovo mėn. Pagal šį protokolą integruotas pakrančių zonų valdymas yra privalomas valstybėms narėms, besiribojančioms su Viduržemio jūra.

Jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas yra viena kitą papildančios priemonės. Jų geografinė taikymo sritis iš dalies sutampa valstybių narių pakrančių ir teritoriniuose vandenyse – jūrų erdvės planuose pateikiamas esamos žmogaus veiklos žemėlapis ir nustatomas veiksmingiausias būsimas teritorijų vystymas, o integruoto pakrančių zonų valdymo strategijomis užtikrinamas integruotas tokios žmogaus veiklos valdymas. Šias priemones taikant kartu užtikrinamas geresnis jūros ir sausumos sąsajų planavimas ir valdymas.

1.2. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pagrindinis siūlomos direktyvos tikslas – skatinti tvarų jūrinės ir pakrantės veiklos augimą ir tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą, nustatant veiksmingo jūrų erdvės planavimo ES vandenyse ir integruoto pakrančių zonų valdymo valstybių narių pakrančių zonose įgyvendinimo sistemą.

Dėl intensyvėjančio nekoordinuoto naudojimosi pakrančių ir jūrų teritorijomis kyla konkurencija dėl jūrų ir pakrančių erdvės, o jūrų ir pakrančių ištekliai naudojami netausiai ir netvariai. Netikrumas ir nepakankamas aiškumas dėl galimybės naudotis jūrų erdve lėmė ne tokią palankią verslo aplinką investuotojams, dėl to gali būtų prarandamos darbo vietos.

Kad vykdant konkuruojančią veiklą būtų išnaudotos visos galimybės, būtina užtikrinti optimalų jūrų erdvės paskirstymą atitinkamoms suinteresuotosioms šalims ir koordinuotą pakrančių zonų valdymą. Dėl to sumažėtų žvalgomųjų mokslinių tyrimų, sandorių, administracinės bei veiklos išlaidos ir padidėtų teisinis tikrumas, ypač MVĮ.

Siekiant užtikrinti, kad skirtingi naudojimo būdai būtų tvarūs ir nekenktų aplinkai, jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turės būti įgyvendinami taikant ekosisteminį metodą, kuriuo užtikrinama gamtos išteklių apsauga, o gamtos ištekliai sudaro įvairios veiklos pagrindą.

Todėl siūloma priemonė yra skirta ne konkrečiam sektoriui, bet apima visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) politikos sritis, kurios turi poveikį pakrantėms, jūroms ir vandenynams. Užtikrinus veiksmingesnį koordinavimą ir didesnį skaidrumą, ja remiamas nuolatinis su jūromis susijusios politikos įgyvendinimas valstybėse narėse. Be to, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos gali padėti jau pradiniame etape aiškiai įvardyti ir sumažinti prieštaravimus tarp ekonominių tikslų ir aplinkosaugos teisės aktų.

Direktyvos veiklos tikslai yra procedūrinio pobūdžio. Valstybės narės privalės sukurti ir įgyvendinti nuoseklius procesus žmogaus veiklai jūroje planuoti ir tvariam pakrančių zonų valdymui užtikrinti, taip pat numatyti tinkamą tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Svarbi pasiūlymo pridėtinė vertė – remiama sausumos ir jūros sąsaja, reikalaujant užtikrinti jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo nuoseklumą.

Tačiau išsamias planavimo sąlygas ir valdymo tikslus nustato pačios valstybės narės. ES šiuose procesuose nedalyvaus. Šis pasiūlymas nedaro poveikio valstybių narių prerogatyvai miestų ir kaimų planavimo (sausumos planavimo) srityje.

1.3. Derėjimas su kitomis politikos sritimis

Europos teisės aktų leidėjai patvirtino plataus užmojo politikos iniciatyvas, susijusias su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis; jos turėtų būti įgyvendintos per ateinančius 10–20 metų. Šios iniciatyvos, be kita ko, yra Jūrų strategijos pagrindų direktyva[5], Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva[6], Jūrų greitkelių iniciatyva[7] ir Buveinių direktyva[8]. Tikimasi, kad 2013 m. ES patvirtins reformuotą bendrą žuvininkystės politiką ir pagal naujas finansines programas peržiūrėtus struktūrinius fondus (Bendrą strateginę programą). Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – taikant integruotą procesą ar procesus sudaryti palankesnes sąlygas nuosekliai ir tvariai įgyvendinti šias iniciatyvas. Dabartiniu pasiūlymu jokios SESV nustatytos politikos srities acquis nėra keičiamas.

Pirmiausia valstybės narės turi galimybių pagerinti įgyvendinimo veiksmingumą ir sumažinti administracinę naštą, jei įgyvendindamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas integruotai taikytų acquis.

Jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas pagal Direktyvos 2001/42/EB[9] nuostatas. Toks strateginis poveikio aplinkai vertinimas užtikrins, kad jau pradiniame etape bus visapusiškai atsižvelgiama į įvairios žmogaus veiklos poveikį, įskaitant kaupiamąjį poveikį, todėl bus lengviau įgyvendinti būsimus projektus. Jei vėliau prireiktų atlikti atskirų projektų poveikio aplinkai vertinimą, konkretus vertinimas galės būti grindžiamas įgyvendinant strateginį aplinkosaugos planavimą jau atliktomis analizėmis, taip išvengiant vertinimo dubliavimo ir susijusios administracinės naštos.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1. Viešos konsultacijos

2011 m. kovo–gegužės mėn. Europos Komisija surengė viešas konsultacijas, norėdama gauti suinteresuotųjų šalių nuomones apie jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo Europos Sąjungoje padėtį ir perspektyvas.

Rezultatai patvirtino, kad konfliktai dėl jūrų erdvės naudojimo vis dažnesni, ir parodė, kad palaikomas bendras požiūris į jūrų erdvės planavimo įgyvendinimą ES vandenyse, atsižvelgiant į kiekvieno regiono ypatumus. Buvo laikomasi nuomonės, kad svarbu užtikrinti tinkamą jūrų erdvės planavimo procesų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų koordinavimą. Nors ES lygmens veiksmai tarpvalstybiniais klausimais laikomi ypač naudingais, tinkamiausia galima priemonė nebuvo aiškiai įvardyta.

2.2. Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime įvertintas šių trijų galimybių veiksmingumas ir ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis poveikis: 1) gairės ir gerosios patirties plėtojimas, 2) neprivalomos priemonės ir 3) teisiškai privalomos priemonės, įskaitant pagrindų direktyvą arba reglamentą.

Poveikio vertinime padaryta išvada, kad nors neprivalomos priemonės ir gali duoti tam tikros naudos, tinkamiausia būtų priimti teisiškai privalomą priemonę, t. y. direktyvą, – taip galima užtikrinti jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo aiškumą, stabilumą ir skaidrumą, kartu laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų, valstybėms narėms paliekant veiksmų laisvę įgyvendinimo srityje ir nesikišant į valstybių narių kompetenciją. Direktyva taip pat yra tinkamiausia priemonė siekiant užtikrinti, kad įgyvendinimo terminai atitiktų tvarkaraščius, nustatytus kituose ES teisės aktuose ir politikos iniciatyvose (pvz., Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje, Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, strategijos „Europa 2020“ tiksluose ir kt.), ir skatinti ekonominės veiklos jūroje vystymą išaugusios konkurencijos dėl erdvės sąlygomis.

2012 m. balandžio 30 d. Poveikio vertinimo valdyba pateikė galutinę nuomonę dėl poveikio vertinimo. Poveikio vertinimo ataskaita ir santrauka skelbiamos kartu su šiuo pasiūlymu ir Poveikio vertinimo valdybos nuomone.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1. Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlymu nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema, pagal kurią integruotam jūrų valdymui taikomas sisteminis, koordinuotas, įtraukusis ir tarpvalstybinis metodas. Valstybės narės įpareigojamos vykdyti jūrų erdvės planavimą ir integruotą pakrančių zonų valdymą pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę. Šia priemone siekiama, kad valstybės narės nustatytų procesą ar procesus, apimančius visus etapus, t. y. problemų nustatymo, informacijos rinkimo, planavimo, sprendimų priėmimo, valdymo, įgyvendinimo stebėsenos ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo.

Jūrų erdvės planuose ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijose naujų sektorių politikos tikslų nenustatoma. Juose ketinama atsižvelgti į apibrėžtus nacionalinės ar regioninės sektorių politikos tikslus, juos integruoti ir susieti, nustatyti veiksmus, skirtus išvengti konfliktų tarp skirtingų sektorių arba juos sušvelninti, ir padėti siekti Sąjungos tikslų su jūromis ir pakrantėmis susijusių sektorių politikos srityse. Svarbiausia pasiūlyme reikalaujama, kad valstybių narių veiksmais būtų siekiama valdymo nuoseklumo jūrų baseinuose, tuo tikslu bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu tame pačiame jūrų regione ar paregionyje ir susijusioje pakrančių zonoje, taip pat renkant atitinkamus duomenis ir jais keičiantis.

Įgyvendinimo aktais bus užtikrinta, kad direktyva būtų nuosekliai įgyvendinama visoje ES, o valstybėms narėms bus lengviau teikti ataskaitas Komisijai ir prireikus keistis duomenis su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija.

3.2. Teisinis pagrindas

Pasiūlymu remiamas ES integruotos jūrų politikos (IJP), įskaitant jos aplinkosaugos ramstį – Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, įgyvendinimas. IJP tikslas – užtikrinti, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyta sektorių politika, kuri daro poveikį jūrų erdvei, būtų įgyvendinama nuosekliai, kad būtų pasiekti įvairūs susiję ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos tikslai.

Pasiūlymas grindžiamas SESV 43 straipsnio 2 dalimi, 100 straipsnio 2 dalimi, 192 straipsnio 1 dalimi ir 194 straipsnio 2 dalimi. Vykdant veiklą, kuriai taikoma ši politika, konkuruojama dėl jūrų erdvės ir pakrančių išteklių naudojimo. Procesais, kurie bus nustatyti, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad kiekviename sektoriuje numatyta veikla galėtų būti vykdoma nekenkiant kitai veiklai, taigi būtų siekiama individualių tikslų ir kartu bendrai prisidedama prie tvaraus jūrų bei pakrančių regionų ekonomikos augimo ir prie tausaus jūrų bei pakrančių išteklių naudojimo.

3.3. Subsidiarumo principas ir pridėtinė vertė

Šis pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos sutarties (ESS) 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Sprendimai tokiais klausimais, kaip faktinių plėtros priemonių pasirinkimas, investicijų vieta, prioritetų apibrėžimas ir sprendimo būdų nustatymas, priimami nacionaliniu arba vietos lygmeniu. Patį planavimo procesą turėtų įgyvendinti valstybės narės institucijos, atsižvelgdamos į nacionalines valdymo bei konstitucines struktūras ir nacionalinius sektorių politikos prioritetus; be to, šis procesas turėtų būti kiek įmanoma grindžiamas esamais mechanizmais ir politika.

ES lygmens veiksmai duos papildomos naudos siekiant 1) užtikrinti ir racionalizuoti valstybių narių veiksmus jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo srityje, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir darnus įgyvendinimas visoje ES, 2) užtikrinti valstybių narių, kurios yra tuose pačiuose jūrų regionuose ir paregioniuose, bendradarbiavimo jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo srityje pagrindą. ES jūrų regionuose ir paregioniuose bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo srityje yra būtina, nes jūrų ekosistemos, žvejybos vietos, saugomos jūrų teritorijos, taip pat jūrų infrastruktūra, pvz., kabeliai, vamzdynai, jūrų keliai, naftos, dujų ir vėjo energijos įrenginiai ir pan., nėra apriboti vienos valstybės sienų.

3.4. Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka ESS 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą.

Pasiūlymu valstybės narės įpareigojamos tik nustatyti arba išlaikyti jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo procesą ar procesus. Juo nustatomi šiems procesams taikomi būtiniausi reikalavimai, remiantis esama valstybių narių patirtimi ir numatant šių reikalavimų įtraukimą bei tolesnį taikymą pagal bendrą ES sistemą.

Nustatyti tik būtiniausi ataskaitų teikimo reikalavimai, kurių reikia įgyvendinimui įvertinti. Komisija užtikrins, kad būtų kuo labiau vadovaujamasi esamais ataskaitų teikimo reikalavimais. Naudodamasi valstybių narių pateikta informacija ir bet kokia kita svarbia informacija, pateikiama pagal ES teisės aktus, įskaitant Direktyvos 2008/56/EB 19 straipsnio 3 dalį, Komisija informuos Europos Parlamentą ir Tarybą apie pažangą, padarytą įgyvendinant šią direktyvą.

Remdamasi valstybių narių ir Komisijos bendru politiniu pareiškimu dėl aiškinamųjų dokumentų[10] Komisija išnagrinėjo, ar aiškinamieji dokumentai bus būtini šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priežiūros užduočiai atlikti. Ji deramai apsvarstė direktyvos pobūdį, proporcingumo principą ir galimą papildomą administracinę naštą. Atsižvelgdama į tai, kad šioje direktyvoje nustatyta nedaug teisinių įpareigojimų, Komisija mano, kad jai nekils sunkumų dėl teisingo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priežiūros. Todėl Komisija nereikalauja, kad valstybės narės kartu su pranešimu apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pateiktų dokumentus, kuriuose būtų paaiškinti ryšiai tarp direktyvos nuostatų ir atitinkamų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių dalių.

3.5. Pasirinkta priemonė

Komisija siūlo priimti direktyvą, kuria reikalaujama, kad valstybės narės sudarytų jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas, kartu atsižvelgdama į valstybių narių prerogatyvą jų turinį pritaikyti prie savo konkrečių ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos prioritetų, nacionalinių sektorių politikos tikslų ir teisės tradicijų. Apsvarsčius subsidiarumo ir proporcingumo aspektus prieita prie išvados, kad reglamentas nebūtų tinkama priemonė. Be to, priemonė orientuota į procedūras ir procesus, todėl labiausiai tinka pagrindų direktyva. Kita vertus, neprivaloma priemonė nebūtų tinkama, nes ja nebūtų pasiekti kai kurie politikos tikslai, t. y. reikalavimas užtikrinti, kad visos pakrantės valstybės narės taikytų jūrų erdvės planavimą ir integruotą pakrančių zonų valdymą, ir užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Be to, taikant teisėkūros metodą taip pat užtikrinama, kad minėti procesai bus įgyvendinti pagal sutartą tvarkaraštį.

3.6. Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Pasiūlymą sudaro dvi dalys: direktyva ir jos priedas.

3.6.1. Direktyva

1 straipsnyje apibrėžiamas direktyvos dalykas.

2 straipsnyje nustatoma direktyvos taikymo sritis.

3 straipsnyje pateikiamos direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys.

4 straipsnyje numatomas jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sudarymas valstybių narių lygmeniu.

5 straipsnyje nurodomi valstybių narių sudaromų jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų tikslai.

6 straipsnyje apibrėžiami jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms taikomi bendri būtiniausi reikalavimai.

7 straipsnyje apibrėžiami jūrų erdvės planams taikomi specialūs būtiniausi reikalavimai.

8 straipsnyje apibrėžiami integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms taikomi specialūs būtiniausi reikalavimai.

9 straipsnyje numatomas visuomenės dalyvavimas rengiant jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas.

10 straipsnyje numatomas jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms reikalingų duomenų rinkimas ir keitimasis informacija.

11 straipsnyje numatomas jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų poveikio aplinkai vertinimas.

12 straipsnyje numatomas valstybių narių dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą pakrančių zonose ir jūrų regionuose ar paregioniuose.

13 straipsnyje numatomas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis.

14 straipsnyje išdėstomos nuostatos dėl kompetentingų institucijų, atsakingų už direktyvos įgyvendinimą, paskyrimo.

15 straipsnyje numatoma, kad valstybės narės turi teikti įgyvendinimo ataskaitas Komisijai, o Komisija turi pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie pažangą, padarytą įgyvendinant šią direktyvą.

16 straipsnyje nurodytos veiklos specifikacijos ir veiksmai šiai direktyvai įgyvendinti, dėl kurių Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus.

17 straipsnyje nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmai.

18 straipsnyje nustatomos šios direktyvos perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę taisyklės.

19 straipsnyje numatoma, kad direktyva įsigalios dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

20 straipsnyje nurodoma, kad direktyva skirta valstybėms narėms.

3.6.2. Priedas

I priede pateikiamas informacijos apie kompetentingas institucijas, kurią valstybės narės turi pateikti Komisijai, sąrašas.

2013/0074 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 192 straipsnio 1 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[11],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[12],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) dėl didelio ir sparčiai didėjančio jūrų erdvės poreikio tokiems skirtingiems tikslams, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, jūrų laivybos ir žvejybos veikla, ekosistemos išsaugojimas, turizmas ir akvakultūros įrenginiai, taip pat dėl daugeriopo poveikio pakrančių ištekliams būtina taikyti integruotą planavimo ir valdymo metodą;

(2) toks vandenynų valdymo metodas buvo suformuluotas Komunikate „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“[13], įskaitant integruotos jūrų politikos aplinkosaugos ramstį – 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus[14]. Integruotos jūrų politikos tikslas – remti tvarų jūrų bei vandenynų vystymą ir plėtoti koordinuotą, nuoseklų ir skaidrų sprendimų dėl Sąjungos sektorių politikos, darančios poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių bei atokiausiems regionams ir jūrų sektoriams, priėmimo procesą, be kita ko, įgyvendinant jūrų baseinų strategijas ar makroregionines strategijas;

(3) pagal integruotą jūrų politiką jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas įvardijami kaip kompleksinės politikos priemonės, kuriomis valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys įgyvendina koordinuotą ir integruotą metodą. Taikomas ekosisteminis metodas padės skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą, taip pat tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą;

(4) taikant jūrų erdvės planavimą ir integruotą pakrančių zonų valdymą remiamas ir palengvinamas Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“[15], kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2010 m. birželio mėn.[16], įgyvendinimas; šia strategija siekiama užtikrinti didelį užimtumą, našumą ir socialinę sanglaudą, kartu skatinant konkurencingesnę, tausiau išteklius naudojančią ir ekologiškesnę ekonomiką. Pakrantės ir jūrų sektoriai turi daug tvaraus augimo galimybių ir yra būtini strategijos įgyvendinimui užtikrinti;

(5) neseniai priimtame komunikate „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“[17] Komisija nurodė keletą įgyvendinamų ES iniciatyvų, skirtų Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti. Komunikate taip pat išskirtos kelios sektorių veiklos rūšys, į kurias ateityje turėtų būti nukreiptos mėlynojo augimo iniciatyvos ir kurios turėtų būti tinkamai paremtos jūrų erdvės planais ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijomis;

(6) Reglamentu (ES) Nr. 1255/2011, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa, remiamas jūrų erdvės planavimas bei integruotas pakrančių zonų valdymas ir sudaromos palankesnės sąlygos juos įgyvendinti. Šiame reglamente numatomas atitinkamas jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo projektų finansavimas 2011–2013 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXXX/XX dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo numatomas atitinkamas tokių projektų finansavimas 2014–2020 m.[18];

(7) Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) preambulėje teigiama, kad jūrų erdvės naudojimo klausimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir turi būti nagrinėjami kaip visuma. Jūrų erdvės planavimas – logiški tolesni naudojimosi pagal UNCLOS suteiktomis teisėmis veiksmai bei struktūrizavimas ir praktinė priemonė, skirta padėti valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus;

(8) kad būtų užtikrintas tinkamas jūrų erdvės paskirstymas pagal atitinkamas paskirtis ir koordinuotas pakrančių zonų valdymas, turėtų būti nustatyta sistema, kuri apimtų bent valstybių narių sudaromus ir įgyvendinamus jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas;

(9) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas padės užtikrinti geresnį jūrinės ir pakrantės veiklos koordinavimą, o tai savo ruožtu gali duoti didelės ekonominės naudos, nes investuotojams būtų užtikrintas skaidrumas, aiškumas ir stabilumas, taip pat būtų sumažintos koordinavimo ir sandorių išlaidos;

(10) siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį aiškumą, geografinė jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų taikymo sritis turėtų būti apibrėžta pagal galiojančius Sąjungos ir tarptautinės jūrų teisės aktus;

(11) geografinės jūrų vandenų ir pakrančių zonų ribos valstybių narių pakrančių ir teritoriniuose vandenyse iš dalies sutampa. Jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo priemonės papildo viena kitą – atitinkamai viena skirta kartografuoti esamą ir galimą žmogaus veiklą siekiant parengti jūrų erdvės planus jūrų vandenyse, o kita skirta nustatyti integruoto šios žmogaus veiklos valdymo pakrančių zonose priemones. Bendrai ir nuosekliai taikant jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas bus užtikrintas geresnis sausumos ir jūros sąsajų planavimas ir valdymas;

(12) nors Sąjungai tikslinga nustatyti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas reglamentuojančias taisykles, valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos tebėra atsakingos už jų jūrų vandenims ir pakrančių zonoms skirtų tokių planų bei strategijų turinio apibrėžimą ir nustatymą, įskaitant jūrų erdvės paskirstymą įvairiai sektorių veiklai;

(13) kad būtų laikomasi proporcingumo ir subsidiarumo principų, taip pat siekiant sumažinti papildomą administracinę naštą, ši direktyva turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta kiek galima remiantis esamomis nacionalinėmis taisyklėmis ir mechanizmais. Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų būti grindžiamos Tarybos rekomendacijoje 2002/413/EB ir Tarybos sprendime 2010/631/ES išdėstytais principais ir nuostatomis;

(14) jūrų vandenyse ir pakrančių zonose ekosistemoms ir jūrų bei pakrančių ištekliams daromas didelis poveikis. Žmogaus veikla, taip pat klimato kaitos poveikis, gamtiniai pavojai ir kranto linijos dinamika, kaip antai erozija ir sąnašos, gali turėti didelį neigiamą poveikį pakrančių ekonomikos plėtrai ir augimui, taip pat pakrančių ir jūrų ekosistemoms, ir tai lemia aplinkos būklės blogėjimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą. Į šiuos įvairius pavojus reikėtų tinkamai atsižvelgti rengiant jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas. Be to, jei į planavimo sprendimus būtų įtraukti sveikų pakrančių bei jūrų ekosistemų ir įvairių jų funkcijų aspektai, tai galėtų būti labai naudinga maisto gamybos, poilsio ir turizmo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kranto linijos dinamikos kontrolės ir nelaimių prevencijos požiūriu;

(15) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turėtų būti įgyvendinami taikant Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekosisteminį metodą, siekiant užtikrinti, kad bendras visų veiklos rūšių poveikis būtų suderinamas su siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pokyčius, kartu sudarant sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms tvariai naudoti jūrų išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis;

(16) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas padės, inter alia, siekti tikslų, nustatytų 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją[19], 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[20], Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros[21], 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.[22], Tausiai išteklius naudojančios Europos veiksmų plane[23] ir ES strategijoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos[24], taip pat prireikus ES regioninės politikos tikslų, įskaitant jūrų baseinų ir makroregionines strategijas;

(17) jūrinės ir pakrantės veiklos rūšys dažnai yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Kad būtų užtikrintas tvarus jūrų erdvės naudojimas ir pakrančių zonų valdymas atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turi būti koordinuojami arba integruoti;

(18) siekiant šios direktyvos tikslų, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų aprėpti visus etapus, t. y. problemų nustatymo, informacijos rinkimo, planavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos, ir turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslo žiniomis. Reikėtų kuo geriau pasinaudoti mechanizmais, nustatytais galiojančiuose ar būsimuose teisės aktuose, įskaitant Sprendimą 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų ar Komisijos iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“[25];

(19) pagrindinis jūrų erdvės planavimo tikslas – nustatyti ir valdyti jūrų erdvės naudojimo būdus ir konfliktus jūrų teritorijose. Kad tas tikslas būtų pasiektas, valstybės narės turi bent užtikrinti, kad vykstant planavimo procesui ar procesams būtų sudarytas išsamus skirtingo jūrų erdvės naudojimo žemėlapis, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius dėl klimato kaitos;

(20) valstybės narės turėtų konsultuotis ir atitinkamame jūrų regione ar paregionyje arba pakrančių zonoje koordinuoti savo planus bei strategijas su tinkamomis valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijomis, atsižvelgdamos į tų valstybių narių ir trečiųjų valstybių teises ir įsipareigojimus pagal Europos ir tarptautinę teisę. Siekiant užtikrinti veiksmingą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos. Todėl valstybės narės turi paskirti kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis. Atsižvelgiant į įvairių jūrų regionų ar paregionių ir pakrančių zonų skirtumus, netikslinga šioje direktyvoje tiksliai apibrėžti tokius bendradarbiavimo mechanizmus;

(21) pakrančių zonose taikomos įvairios priemonės, numatytos skirtingose politikos srityse. Norėdamos pasiekti šios direktyvos tikslus, valstybės narės turėtų parengti šių priemonių aprašą ir išanalizuoti papildomų veiksmų, kaip antai veiksmų erozijai išvengti ir sąnašoms valdyti, prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, kovoti su pakrančių ir jūrų šiukšlėmis, plėtoti ekologišką infrastruktūrą ir padėti išvengti gaivalinių nelaimių, poreikį. Tokios priemonės turėtų būti taikomos koordinuotai ir integruotai. Jas taikydamos valstybės narės turėtų atsižvelgti į visą susijusią pakrantės veiklą ir ypač daug dėmesio skirti kelis sektorius apimančios veiklos ir sausumoje bei jūroje vykdomos veiklos sąveikai;

(22) jūrų ir pakrančių zonų valdymas yra sudėtingas, jį įgyvendinant dalyvauja skirtingo lygmens institucijos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kitos suinteresuotosios šalys. Siekiant veiksmingai užtikrinti tvarų vystymąsi, atitinkamu šioje direktyvoje numatytų jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etapu būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir visuomene, laikantis atitinkamų ES teisės aktų. Tinkamą nuostatų dėl viešų konsultacijų pavyzdį galima rasti Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio 2 dalyje;

(23) įgyvendindamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės gali sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, susijusias su jų veiksmais įgyvendinant kitus atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Todėl jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų terminai turėtų atitikti tvarkaraščius, nustatytus kituose teisės aktuose, ypač: Direktyvoje 2009/28/EB, pagal kurią valstybė narė turi užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 20 % bendro galutinio energijos suvartojimo, ir kurioje leidimų išdavimo, sertifikavimo ir planavimo (įskaitant teritorijų planavimą) procedūrų koordinavimas yra laikomas svarbiu veiksniu siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo planinių rodiklių; Direktyvoje 2008/56/EB ir Sprendimo 2010/477/ES priedo A dalies 6 punkte, pagal kuriuos valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad iki 2020 m. būtų pasiekta arba išlaikyta gera jūrų aplinkos būklė, ir kuriuose jūrų erdvės planavimas nurodytas kaip priemonė, kuria remiamas žmogaus veiklos valdymui taikomas ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę; Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, pagal kurį iki 2020 m. turi būti sukurtas transeuropinis transporto tinklas, sujungiant Europos sausumos, jūrų ir oro transporto infrastruktūros tinklus;

(24) poveikio aplinkai vertinimas – svarbi ir pripažinta priemonė, kuria užtikrinama, kad rengiant ir priimant planus bei programas būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos aspektus. Kadangi jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, jiems turėtų būti taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo[26] nuostatos. Kai jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos aprėpia „Natura 2000“ teritorijas, toks poveikio aplinkai vertinimas gali būti atliekamas kartu taikant Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kad būtų išvengta dubliavimosi;

(25) siekiant užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų sudaromi remiantis patikimais duomenimis, ir išvengti papildomos administracinės naštos, labai svarbu, kad geriausius turimus duomenis ir informaciją valstybės narės rinktų naudodamosi esamomis duomenų rinkimo priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, kurios plėtojamos įgyvendinant iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

(26) šios direktyvos įgyvendinimo stebėsenos tikslais valstybės narės turėtų teikti Komisijai nacionalines ataskaitas. Siekiant sumažinti administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti leista naudoti pagal atitinkamus teisės aktus teikiamas ataskaitas, įskaitant ataskaitas, teikiamas pagal Direktyvą 2008/56/EB. Komisija, naudodamasi valstybių narių pateikta informacija ir bet kokia kita pagal ES teisės aktus teikiama svarbia informacija, informuos Europos Parlamentą ir Tarybą apie pažangą, padarytą įgyvendinant šią direktyvą;

(27) siekiant užtikrinti, kad ši direktyva, visų pirma jos nuostatos, susijusios su duomenų valdymu ir jūrų erdvės planų bei integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sudarymo, įgyvendinimo ir atitinkamų ataskaitų teikimo veiksmais, įskaitant technines duomenų mainų formas, būtų įgyvendinama vienodai, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[27];

(28) būtina užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų laiku perkeltos į nacionalinę teisę, nes ES priėmė keletą politikos iniciatyvų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2020 m., o šia direktyva siekiama šias iniciatyvas paremti. Todėl reikėtų nustatyti kuo trumpesnį šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šia direktyva nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema siekiant skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą ir tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą.

2. Sąjungos integruotos jūrų politikos srityje pagal šią sistemą numatoma, kad valstybės narės turi sudaryti ir įgyvendinti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas, kad būtų pasiekti 5 straipsnyje nurodyti tikslai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šios direktyvos nuostatos taikomos jūrų vandenims ir pakrančių zonoms.

2. Ši direktyva netaikoma veiklai, kurios vienintelis tikslas – gynyba ar nacionalinis saugumas. Tačiau kiekviena valstybė narė siekia užtikrinti, kad tokia veikla būtų vykdoma taip, kad atitiktų šios direktyvos tikslus.

3. Šios direktyvos nuostatos neturi poveikio valstybių narių kompetencijai miestų ir kaimų planavimo srityje.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. Pakrančių zona – geomorfologinė teritorija abiejose pakrantės juostos pusėse, kurios jūrinė riba yra valstybių narių teritorinių jūrų išorinė riba, o sausumos riba – valstybių narių integruoto pakrančių zonų valdymo strategijose apibrėžta riba.

2. Integruota jūrų politika – Sąjungos politika, kuria skatinamas koordinuotas ir nuoseklus sprendimų priėmimas siekiant maksimaliai užtikrinti tvarų valstybių narių, visų pirma Sąjungos pakrančių, salų ir atokiausių regionų, taip pat jūrų sektorių vystymąsi, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant darnią su jūromis susijusią politiką ir atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą.

3. Jūrų regionas ar paregionis – Direktyvos 2008/56/EB 4 straipsnyje nurodyti jūrų regionai ir paregioniai.

4. Jūrų vandenys – vandenys, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 1 dalyje.

5. Visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir jų asociacijos, organizacijos ar grupės pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką.

6. Sektorių veikla – veikla, kuri vykdoma pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečioje dalyje nurodytą Sąjungos politiką ir kuri turi poveikį jūrų vandenims ir pakrančių zonoms.

7. Gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkos būklė.

II SKYRIUS Jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos

4 straipsnis

Jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sudarymas ir įgyvendinimas

1. Kiekviena valstybė narė sudaro ir įgyvendina jūrų erdvės planą ar planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategiją ar strategijas. Jie gali būti rengiami kaip atskiri dokumentai.

2. Jūrų erdvės planais ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijomis siekiama 5 straipsnyje išvardytų tikslų ir jie atitinka 6, 7 ir 8 straipsniuose nurodytus būtiniausius reikalavimus.

3. Sudarydamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės deramai atsižvelgia į regionų ir paregionių ypatumus, atitinkamą sektorių veiklą, atitinkamus jūrų vandenis bei pakrančių zonas ir galimą klimato kaitos poveikį.

4. Jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos gali apimti mechanizmus, kurie buvo nustatyti ar yra nustatomi iki šios direktyvos įsigaliojimo, arba būti grindžiami tokiais mechanizmais, jeigu jų turinys atitinka 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytus būtiniausius reikalavimus.

5 straipsnis

Jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų tikslai

Pagal jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas taikomas ekosisteminis metodas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų vandenyse ir pakrančių zonose tuo pat metu vykdyti konkuruojančių sektorių veiklą ir išvengti jų tarpusavio konfliktų, taip pat jais siekiama padėti:

(a) užtikrinti energijos tiekimą Sąjungoje, skatinant jūros energijos išteklių plėtrą, naujų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, energetikos tinklų sujungimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(b) skatinti jūrų transporto plėtrą ir užtikrinti veiksmingus bei ekonomiškai efektyvius laivybos maršrutus visoje Europoje, įskaitant uostų prieinamumą ir transporto saugą;

(c) skatinti tvarią žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus plėtrą ir augimą, įskaitant užimtumą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose;

(d) užtikrinti aplinkos išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą, taip pat apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir sumažinti jūrų taršos riziką;

(e) užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparias pakrančių ir jūrų teritorijas.

6 straipsnis

Jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms taikomi bendri būtiniausi reikalavimai

1. Jūrų erdvės planuose ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijose nustatomi veiksmai 5 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į visą susijusią veiklą ir taikomas priemones.

2. Tuo tikslu jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms taikomi bent šie reikalavimai:

(a) jie yra koordinuojami tarpusavyje, jeigu jie nėra integruoti;

(b) jais užtikrinamas veiksmingas valstybių narių tarpusavio ir nacionalinių institucijų bei su atitinkamų sektorių politika susijusių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas;

(c) juose nurodomas jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų tarpvalstybinio masto poveikis jūrų vandenims ir pakrančių zonoms, į kuriuos trečiosios valstybės tame pačiame jūrų regione ar paregionyje ir susijusiose pakrančių zonose turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, ir numatytas šių klausimų sprendimas bendradarbiaujant su šių valstybių kompetentingomis institucijomis pagal 12 ir 13 straipsnius.

3. Jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos peržiūrimos ne rečiau kaip kas 6 metus.

7 straipsnis

Jūrų erdvės planams taikomi specialūs būtiniausi reikalavimai

1. Jūrų erdvės planuose pateikiamas bent jūrų vandenų žemėlapis, kuriame nurodomas faktinis ir galimas visos susijusios jūrinės veiklos paskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu, kad būtų pasiekti 5 straipsnyje nurodyti tikslai.

2. Sudarydamos jūrų erdvės planus valstybės narės atsižvelgia bent į veiklą, susijusią su:

(a) energijos gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiais;

(b) naftos ir dujų gavybos vietomis ir infrastruktūra;

(d) povandeninėmis kabelių ir vamzdynų trasomis;

(e) žvejybos zonomis;

(f) žuvų auginimo vietomis;

(g) saugomomis gamtos teritorijomis.

8 straipsnis

Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms taikomi specialūs būtiniausi reikalavimai

1. Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijose pateikiamas bent esamų priemonių, taikomų pakrančių zonose, aprašas ir papildomų veiksmų siekiant 5 straipsnyje nurodytų tikslų poreikio analizė. Strategijose numatomas integruotas ir kelis sektorius apimantis politikos įgyvendinimas, aptariamos sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsajos.

2. Sudarydamos integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės atsižvelgia bent į šią veiklą:

(a) konkrečių gamtos išteklių naudojimą, įskaitant energijos gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius;

(b) infrastruktūros, energetikos objektų, transporto, uostų, jūrinių darbų ir kitų įrenginių, įskaitant ekologišką infrastruktūrą, plėtrą;

(d) žvejybos ir akvakultūros veiklą;

(e) pakrančių ekosistemų, ekosistemų funkcijų ir gamtos teritorijų, pakrančių kraštovaizdžio bei salų išsaugojimą, atkūrimą ir valdymą;

(f) klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.

9 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas

1. Valstybės narės nustato visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimo pradiniame jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etape būdus.

2. Visuomenės dalyvavimu užtikrinama, kad dėl planų ir strategijų projektų būtų konsultuojamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir suinteresuotais visuomenės atstovais ir kad jiems būtų sudaryta galimybė susipažinti su gautais rezultatais.

3. Nustatydamos viešų konsultacijų būdus valstybės narės laikosi atitinkamų kituose Sąjungos teisės aktuose išdėstytų nuostatų.

10 straipsnis Duomenų rinkimas ir keitimasis informacija

1. Valstybės narės organizuoja jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms reikalingų geriausių turimų duomenų rinkimą ir keitimąsi tokia informacija.

2. 1 dalyje nurodyti duomenys apima:

(a) su aplinka susijusius, socialinius ir ekonominius duomenis, kurie renkami pagal Sąjungos teisės aktų nuostatas, susijusias su 7 ir 8 straipsniuose nurodyta veikla;

(b) jūrų vandenų fizinius duomenis ir pakrančių zonų geomorfologinius duomenis.

3. Organizuodamos 1 dalyje nurodytų duomenų rinkimą ir mainus valstybės narės kiek galima naudojasi priemonėmis, sukurtomis integruotos jūrų politikos srityje.

11 straipsnis

Poveikio aplinkai vertinimas

Jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos.

12 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis

1. Kiekviena valstybė narė, kuri ribojasi su kitos valstybės narės pakrančių zona ar jūrų teritorija, bendradarbiauja siekdama užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų nuoseklūs ir koordinuojami visoje atitinkamoje pakrančių zonoje ar jūrų regione ir (arba) paregionyje. Vykdant tokį bendradarbiavimą visų pirma atsižvelgiama į tarpvalstybinio pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, tarpvalstybinę infrastruktūrą.

2. 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas visų pirma vykdomas per:

(a) regionines institucinio bendradarbiavimo struktūras, apimančias atitinkamą pakrančių zoną arba jūrų regioną ar paregionį, arba

(b) specialų valstybių narių kompetentingų institucijų tinklą, apimantį atitinkamą jūrų regioną ir (arba) paregionį.

13 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

Valstybės narės, kurios ribojasi su trečiosios valstybės pakrančių zona ar jūrų teritorija, deda visas pastangas siekdamos atitinkamame jūrų regione ar paregionyje ir susijusioje pakrančių zonoje koordinuoti savo jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas su ta trečiąja valstybe.

III SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS

14 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Kiekviena valstybė narė kiekvienai atitinkamai pakrančių zonai ir jūrų regionui ar paregioniui paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už šios direktyvos įgyvendinimą, įskaitant bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis, kaip apibrėžta 12 straipsnyje, ir su trečiosiomis valstybėmis, kaip apibrėžta 13 straipsnyje, užtikrinimą.

2. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai kompetentingų institucijų sąrašą kartu su šios direktyvos I priede išvardyta informacija.

3. Tuo pat metu kiekviena valstybė narė nusiunčia Komisijai savo kompetentingų institucijų, atsakingų už tas tarptautines organizacijas, kuriose jos dalyvauja ir kurios yra svarbios šiai direktyvai įgyvendinti, sąrašą.

4. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie bet kokį informacijos, pateiktos pagal 1 dalį, pasikeitimą per šešis mėnesius nuo tokio pasikeitimo įsigaliojimo.

15 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, naudodamasi pagal kitus ES teisės aktus parengtomis ataskaitomis, turima informacija bei duomenimis, o atitinkamais atvejais darydama į juos nuorodas.

2. Šioje ataskaitoje pateikiama bent informacija apie 6–13 straipsnių įgyvendinimą.

3. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos ataskaitą, kurioje pranešama apie pažangą, padarytą įgyvendinant šią direktyvą.

16 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

1. Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti nuostatas dėl:

(a) 10 straipsnyje nurodytų duomenų valdymo veiklos specifikacijų, jei tokios specifikacijos nenustatytos kituose ES teisės aktuose, pvz., Direktyvoje 2007/2/EB arba 2008/56/EB, dėl

– keitimosi duomenimis ir sąsajų su esamais duomenų valdymo ir rinkimo procesais;

(b) jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sudarymo ir atitinkamų ataskaitų teikimo veiksmų, susijusių su:

– šioje direktyvoje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų suderinamumu su kitais atitinkamais Sąjungos teisės aktais;

– stebėsenos ir peržiūros etapais;

– tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis;

– viešomis konsultacijomis.

2. 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

17 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011[28].

2. Kai daroma nuoroda į 1 dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

IV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

2. Tvirtindamos 1 dalyje nurodytas priemones, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Kiekviena valstybė narė nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

3. 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija ar institucijos paskiriamos per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

4. 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos sudaromi per 36 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

5. 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikiamos ne vėliau kaip per 42 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o po to – kas šešerius metus.

6. 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta pažangos ataskaita pateikiama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo 5 dalyje nurodytos datos, o po to – kas šešerius metus.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

20 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Kompetentingos institucijos

Kompetentingos institucijos ar institucijų pavadinimas ir adresas – nustatytos kompetentingos institucijos ar institucijų oficialus pavadinimas ir adresas.

(1) Kompetentingos institucijos ar institucijų teisinis statusas – trumpas kompetentingos institucijos ar institucijų teisinio statuso aprašas.

(2) Atsakomybė – trumpas kompetentingos institucijos ar institucijų teisinių ir administracinių pareigų, taip pat jos (jų) funkcijų, susijusių su atitinkamais jūrų vandenimis, aprašas.

(3) Narystė – jei kompetentinga institucija ar institucijos veikia kaip kitų kompetentingų institucijų koordinuojančioji institucija, būtina pateikti tų kitų kompetentingų institucijų sąrašą ir informacijos apie institucinius santykius, kuriais užtikrinamas koordinavimas, santrauką.

(4) Koordinavimas regiono ar paregionio mastu – būtina pateikti informacijos apie mechanizmus, nustatytus koordinavimui tarp valstybių narių užtikrinti, kai jų vandenys, kuriems taikoma ši direktyva, priklauso tam pačiam jūrų regionui ar paregioniui, santrauką.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[29]

Jūrų reikalai ir žuvininkystė

Aplinka

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[30]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai

1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Remti tvarų ekonomikos augimą ES jūrų vandenyse ir pakrančių zonose.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas:

Jūrų reikalų ir žuvininkystės srities veikla 11.09: įgyvendinant mėlynąją ekonomiką skatinančias politikos iniciatyvas skatinti tvarų ekonomikos augimą, tuo tikslu nustatant reguliavimo institucijų ir suinteresuotųjų šalių veiksmingo bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarką ir užtikrinant veiksmingą jūrų, pakrančių ir vandenynų valdymą.

Rezultato rodiklis: tarpvalstybinio bendradarbiavimo jūrų erdvės planavimo (JEP) srityje lygis; kiekybiškai įvertinamas projektų planavimo laiko sąnaudų ir išlaidų sumažinimas ES jūrų baseinuose. Tikslas: nustatyti skaidrią, nuspėjamą ir stabilią ES jūros naudojimo planavimo ir valdymo sistemą, dėl kurios gali gerokai padidėti veiksmingumas.

Aplinkos srities veikla 587-D2: remti ir toliau plėtoti ES politiką integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) srityje, siekiant skatinti racionalų ir tinkamą pakrančių išteklių naudojimą ir užtikrinti, kad pakrančių zonos būtų atsparesnės rizikai ir klimato kaitos poveikiui.

Rezultato rodiklis: nacionalinių IPZV strategijų, plėtojamų pagal ES IPZV rekomendaciją, įgyvendinimo lygis (IPZV pažangos rodiklis). Tikslas: 2012 m. Komisijos pasiūlymas dėl veiksmingos ilgalaikės sistemos IPZV įgyvendinimui Europos Sąjungoje remti.

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Galutinis pasiūlymo tikslas – užtikrinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą, kartu sudarant sąlygas įvairiai ir tausiai naudoti jūrų ir pakrančių išteklius atsižvelgiant į ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį tvarumo ramsčius pagal ekosisteminį metodą.

Taip (be kita ko) turėtų būti užtikrinta: - tvarus, efektyviu išteklių naudojimu grindžiamas ir integruotas jūrinės ir pakrantės veiklos vystymas;

- geresnės investavimo sąlygos;

- geresnis prisitaikymas prie aplinkai kylančių pavojų, pvz., klimato kaitos, ir gamtinių pavojų neigiamo poveikio prevencija ir (arba) sumažinimas.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

- Veiklos rezultatų rodikliai: turima valdymo sistema, skirta jūrų erdvės planavimui ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms; tarpvalstybinio bendradarbiavimo lygis.

- Rezultatų rodikliai: erdvinės plėtros modeliai, mažesnis konfliktų ir ginčų dėl infrastruktūros plėtros skaičius, tvarus jūrų ir pakrančių išteklių naudojimas, koordinuotas jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

- Poveikio rodikliai: pakrančių zonose ir jūrų vandenyse išsaugotas ir (arba) atkurtas biologinės įvairovės arba ekosistemų funkcijų potencialas, didesnė jūrų ir pakrančių ekonomikos papildoma nauda ir mažesnis sezoniškumas, didesnis atsparumas klimato kaitai, pagrindinių ekonomikos sektorių augimas, ekonominės veiklos rūšių sambūvis.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

- nustatyti integruoto jūrinės veiklos planavimo procesą ir integruoto pakrančių zonų valdymo procesą, tuo tikslu suburiant atitinkamų sektorių politikos srityse veikiančias nacionalines institucijas ir suinteresuotąsias šalis;

- užtikrinti veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą taikant jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo priemones;

- užtikrinti jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo procesų koordinavimą ir integravimą.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Pakrantėje ir jūroje vykdoma veikla ir ekosistemos nėra apribotos vienos valstybės sienų. Siūloma priemonė duotų papildomos naudos, nes ja būtų užtikrintas šiam klausimui spręsti skirtų priemonių nuoseklumas. Visų pirma ES veiksmai padėtų išvengti skirtingo požiūrio ir skirtingo pažangos lygio.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Po IPZV rekomendacijos (2002/413/EB) paskelbimo atlikus valstybių narių pažangos ataskaitų dėl IPZV vertinimą, padaryta išvada, kad šis metodas teikia aiškios papildomos naudos, nes juo integruojama įvairių sektorių politika pakrančių zonose, siekiant užtikrinti tausų pakrančių išteklių naudojimą. Jūrų erdvės planavimas yra visuotinai pripažinta priemonė, kuria užtikrinamas nuoseklus jūrų erdvės planavimas.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

JEP ir IPZV apibrėžtos kaip integruoto valdymo priemonės integruotos jūrų politikos srityje (2007 m. Mėlynoji knyga). Tai pagalbinės priemonės labiau integruotam sprendimų priėmimo procesui užtikrinti, koordinuojant potencialiai konkuruojančias sektorių politikos kryptis. Todėl jūrų erdvės planavimas ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos padės siekti kitų atitinkamų politikos sričių (įskaitant energetiką, aplinką, jūrų transportą ir žuvininkystę) tikslų ir užtikrinti susijusių priemonių nuoseklumą.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD].

– ¨ Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[31]

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨ vykdomosioms įstaigoms

– ¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[32]

– ¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

x Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis valstybėmis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Iki 2016 m. kovo 31 d., o po to – kas šešerius metus valstybės narės teiks Komisijai nacionalinę šios direktyvos nuostatų įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitos bus grindžiamos įgyvendinimo stebėsenos nacionaliniu lygmeniu duomenimis.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1. Nustatyta rizika

Netaikoma – pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Netaikoma – pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės (žr. 2.2 punktą)

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Netaikoma – pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas…………………………………] || DA / NDA ([33]) || ELPA[34] šalių || šalių kandidačių[35] || trečiųjų valstybių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

5 || 11.0101 – Išlaidos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikos srityje dirbančiam personalui 07 01 01 – Išlaidos aplinkos ir klimato politikos srityje dirbančiam personalui || NDA || NE || NE || NE || NE

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija…………………………] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų valstybių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| || || || || ||

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris ||

<…….> GD || || || N metai[36] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2) || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[37] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų <…….> GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =2+2a +3 || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+6 || || || || || || || ||

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 ir vėlesni metai || || || || NERIBOTA TRUKMĖ || IŠ VISO

<ENV / MARE> GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,508 || || || || || || ||

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,054 0,022 || || || || || || ||

IŠ VISO ENV / MARE GD || Asignavimai || 0,584 || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,584 || || || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 ir vėlesni metai || || || || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,584 || || || || || || ||

Mokėjimai || 0,584 || || || || || || ||

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[38] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[39] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1. Suvestinė

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 ir vėlesni metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,508 || || || || || || ||

Kitos administracinės išlaidos || 0,076 || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[40] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 0,584 || || || || || || ||

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 ir vėlesni metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

11 01 01 01 + 07 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 4 || || || || || ||

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[41]

11 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 yy[42] || - būstinėje[43] || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE — netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE — tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO || 4 || || || || || ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Stebėti, kaip direktyva įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu

Išorės personalas ||

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– x¨ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[44]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– xPasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– x Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨ nuosaviems ištekliams

– ¨ įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[45]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || … atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis ………… || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1] COM(2010) 2020 galutinis.

[2] COM(2012) 494 final.

[3] COM(2008) 791 galutinis.

[4] COM(2010) 771 galutinis.

[5] Direktyva 2008/56/EB, OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40.

[6] Direktyva 2009/28/EB, OL L 140, 2009 6 5, p. 16–62.

[7] Sprendimas 884/2004/EB, OL L 167, 2004 4 30, p. 1–38.

[8] Tarybos direktyva 92/43/EEB, OL L 206, 1992 7 22, p. 7–50.

[9] OL L 197, 2001 7 21, p. 30–37.

[10] OL 2011/C 369/02.

[11] OL C , , p. .

[12] OL C , , p. .

[13] COM(2007) 575 galutinis.

[14] OL L 164, 2008 6 25.

[15] COM(2010) 2020 galutinis.

[16] 2010 m. birželio 17 d. Tarybos išvados.

[17] COM(2012) 494 final.

[18] Pasiūlymas COM(2011) 804 galutinis.

[19] OL L 140, 2009 6 5, p. 16–62.

[20] OL L 358, 2002 12 31, p. 59–80.

[21] OL L 167, 2004 4 30, p. 1–38.

[22] COM(2011) 244 galutinis.

[23] COM(2011) 571 galutinis.

[24] COM(2013) XXX.

[25] COM(2010) 461 galutinis.

[26] OL L 197, 2001 7 21.

[27] OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[28] OL L 55, 2011 2 28.

[29] VGV – veikla grindžiamas valdymas / VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[30] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[31] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[32] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[33] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[34] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[35] Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[36] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[37] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui (buvusios BA eilutės), netiesioginiams moksliniams tyrimams, tiesioginiams moksliniams tyrimams remti.

[38] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[39] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[40] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui (buvusios BA eilutės), netiesioginiams moksliniams tyrimams, tiesioginiams moksliniams tyrimams remti.

[41] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[42] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[43] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[44] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[45] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.

Top

All

Choose the experimental features you want to try

52013PC0133