19.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/11

Pranešėjas

:

Bas Verkerk (NL/LDAE), Delfto meras

Pamatinis dokumentas

:

1.

Miestai yra Europos Sąjungos ekonomikos variklis. Jie yra ideali asmeninio ir bendruomeninio vystymosi vieta, kurioje glūdi didelis potencialas taikyti veiksmingas aplinkos apsaugos priemones. Miestų ir miestų regionų dalyvavimas yra labai svarbus įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir siekiant ekonominio, socialinio ir teritorinio ES vystymosi (1).

2.

Svarbus miestų vaidmuo Europos visuomenėje paskatino valstybes nares ir Europos Komisiją įgyvendinti iniciatyvas siekiant nustatyti bendrus su miestais susijusius ES prioritetus. Miestų svarba pripažįstama ir Jungtinėse Tautose. Šiuo metu būtent JT lygmeniu rengiama Nauja miestų programa, kuri bus priimta 2016 m. kitoje Habitat III konferencijoje. ES Miestų darbotvarke galima prisidėti prie jos rengimo.

3.

Europos Sąjungos sutartyje yra daug nuorodų, kurios ES suteikia teisinį pagrindą remti miestų politikos veiksmus nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis papildant svarbiausias valstybių narių kompetencijos sritis, pavyzdžiui, nuorodos į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą (3 straipsnis), vietos savivaldą (4 straipsnis) ir subsidiarumo principo vietos aspektą (5 straipsnis). Tačiau iki šiol ES lygmeniu nėra bendros ateities miestų strategijos, nepaisant 2011 m. Europos Parlamento raginimo parengti Europos miestų darbotvarkę (2) ir tarpvyriausybinio Leipcigo chartijos proceso bei Toledo deklaracijos. Kadangi nėra tokios bendros strategijos, trūksta nuoseklumo tarp įvairių ES subsidijų programų ir politikos iniciatyvų, o kai kuriais iš šių ES politinių veiksmų nepasiekiama norimų konkrečių rezultatų.

4.

Sukaupta patirtis taip pat rodo, kad visiškai neaišku, ar miestų aspektas bus vienus iš ES prioritetų, kuriam ir toliau bus skiriamas toks pats dėmesys (3). Jau 1997 m. Komisija paskelbė komunikatą dėl ES miestų darbotvarkės (4). Tačiau nepaisant įvairių deklaracijų ir p, praėjus dviem dešimtmečiams ši darbotvarkė vis dar neįgyvendinta. ES turi užtikrinti, kad miestai ir miestų regionai galėtų pasinaudoti visais savo, kaip ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės įtraukties variklio, pajėgumais ir potencialu. Pats laikas priimti tikrą Europos miestų darbotvarkę. Šiuo požiūriu Leipcigo chartija yra tinkamas pagrindas. Europos miestų darbotvarkėje būtina atsižvelgti į visus socialinius, ekonominius ir su aplinka susijusius tvaraus miestų vystymo aspektus.

5.

Paskelbus komunikatą, kurį numatyta parengti pasibaigus 2014 m. vasario 17–18 d. įvykusiam miestų forumui, Regionų komitetas ragina Komisiją parengti baltąją knygą dėl integruotos miestų programos. Ši baltoji knyga turėtų sudaryti galimybę struktūriškai įtvirtinti miestų aspektą visų susijusių sričių Europos politikoje ir teisės aktuose, kad būtų panaikintas dabartinis dubliavimasis ir nenuoseklumas. Rengiant baltąją knygą Komitetas tęs diskusiją apie ES miestų strategiją, kad galėtų suteikti Komisijai konkrečių duomenų, ir sieks užtikrinti, kad ši strategija ir toliau būtų ES darbotvarkėje. Regionų komitetas pabrėžia, kad svarbu laikytis ilgalaikio ir bendro Europos Sąjungos miestų politikos požiūrio, grindžiamo idėjomis ir pasiūlymais, kuriuos Komitetas pateikė papildomose nuomonėse dėl Septintosios bendrosios aplinkosaugos veiksmų programos: dėmesys tvariems miestams (5) ir dėl judumo mieste (6).

6.

ES lygmens miestų darbotvarkė suteiks galimybę pripažinti miestų svarbą įgyvendinant ES tikslus ir stiprinant tarptautinį ES konkurencingumą. Be to, rengiant šią darbotvarkę būtina atsižvelgti į miestų ir kaimo sąveiką bei į jos didžiulę įtaką visam teritoriniam vystymuisi. Todėl labai svarbu siekti stiprios šios miestų programos ir 2020 m. Europos Sąjungos teritorinės darbotvarkės sinergijos.

7.

Pereinant nuo paslaugų prie žinių ekonomikos ir vis didėjant visuomenės skaitmeniniam raštingumui miestai tapo ekonomikos ramsčiais ir darbo vietų kūrimo skatintojais ES. Inovacijos ir naujos ekonominės veiklos formos dažnai kuriamos miestuose. Miestai taip pat yra meno, kultūros ir kūrybiškumo lopšys. Būtent tai formuoja pačių miestų ir jų piliečių tapatumą. Be to, miestai atlieka svarbų vaidmenį, padedantį ES išlikti konkurencingai kitų žemynų atžvilgiu.

8.

Šiuo metu miestų zonose gyvena 68 % ES gyventojų (7). Šalia didžiųjų metropolių – Paryžiaus ir Londono – ES vyrauja unikali daugiacentrė struktūra, kurią sudaro maži, vidutiniai ir dideli miestai. Apie 200 milijonų žmonių gyvena mažesnėse nei 1 00  000 gyventojų aglomeracijose, kurios regionų lygmeniu dažnai atlieka svarbų vaidmenį paslaugų ir infrastruktūros srityje ir gerinant gyvenimo kokybę bei teritorinę pusiausvyrą. Būtent todėl ES miestų darbotvarkė turi būti skirta ne tik didiesiems, bet ir vidutinio dydžio ir mažiems miestams ir miestų zonoms. Todėl reikia pasidžiaugti, kad trys ES Tarybai pirmininkausiančios valstybės (Italija, Latvija ir Liuksemburgas) ypatingą dėmesį skirs mažiems ir vidutinio dydžio ES miestams ir jų vaidmeniui bendro teritorinio vystymosi kontekste.

9.

Miestas ir aplinkinės kaimo vietovės gyventojams šiandien yra daugiau nei tam tikra administracinė teritorija. Miestų ir ne miestų gyventojai juda didesnėse aglomeracijų teritorijose, vyksta į darbo ir funkcines zonas (miesto arba kaimo-miesto) kasdienės miesto sistemos (angl. daily urban system) ribose. Miestų administracijos, norėdamos palengvinti miestų gyventojų gyvenimą, kuria tinklus su gretimomis savivaldybėmis siekdamos tinkamai organizuoti eismą, transportą, teritorijų planavimą, žaliąsias erdves ir ekonomiką. Šiuo požiūriu ypač svarbu užtikrinti miestų zonų ir aplinkinių kaimo vietovių bendradarbiavimą. Priemiesčių ir kaimo vietovėms tenka svarbus vaidmuo, kadangi jos aprūpina šalia esančius miestus maisto produktais, energija, suteikia galimybę naudotis teritorijomis, jose praleidžiamas laisvalaikis ir sutelktas gamtos paveldas. Be to, jos užtikrina apsaugą nuo miškų gaisrų rizikos ir vandens keliamų problemų. Neturime pamiršti, kad šios miesto sistemos gali apimti ne vienos valstybės narės teritoriją. Tokiose pasienio miestų zonose kylančių konkrečių klausimų sprendimui reikia skirti ypatingą dėmesį.

10.

Šioms aglomeracijoms arba funkciniams regionams reikia kitokio valdymo ir ilgalaikės vizijos, kad būtų galima užtikrinti deramą sanglaudą ir pasiekti konkrečių rezultatų, pavyzdžiui, sukurti integruotą transporto sistemą (8). Tokia ilgalaikė perspektyva, kuri kai kuriose valstybėse narėse kuriama bendradarbiaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, yra minėtų vietovių teritorinę sanglaudą užtikrinančios ir konkrečių bei įvertinamų rezultatų pasiekti leidžiančios integruotos regioninės strategijos pagrindas. 2014–2020 m. laikotarpiu kai kuriose valstybėse narėse sudarys galimybę naudotis skirtingų prioritetų sritims ar programoms skirtais ištekliais ir todėl skatinantį vaidmenį atliks integruotos teritorinės investicijos, sustiprinsiančios funkciniais ryšiais susietų miesto ir kaimo vietovių sanglaudą, sukursiančios sinergiją ir finansuosiančios didesnio užmojo projektus ir galiausiai suteiksiančios galimybę bendras problemas spręsti už atskirų vietos ir regionų valdžios institucijų administracinių ribų. Komitetas pažymi, kad savo tyrime dėl ateities miestų Komisija pamini tokią raidą ir pripažįsta, kad savo politikoje ji turi labiau atsižvelgti į funkcinius regionus aglomeracijų ir metropolių lygmeniu bei tarpvalstybiniu mastu (9).

11.

Kai miestų veikla plėtojama aglomeracijų lygmeniu (kurių mastas suteikia teisę gauti paskolas (angl. borrowing size), jie gali naudotis visais didesnės sanglaudos teikiamais privalumais, pavyzdžiui, didesnėmis galimybėmis diegti inovacijas, geriau darbo rinkos poreikius atitinkančiu mokymu, mažesniu ekologiniu pėdsaku, ir kartu sumažinti trūkumus, pavyzdžiui, aplinkos taršą, blogą pasiekiamumą, socialinę atskirtį ir nusikalstamumą (10). Tačiau turėtų būti aišku, kad didesnis ne visada reiškia geresnis, ir todėl vienodai svarbu užtikrinti, kad vietos bendruomenėms būtų aktyviai atstovaujama priimant sprendimus savivaldybėse, ypač tais atvejais, kai aptariamos bendradarbiavimo su kaimyninėmis valdžios institucijomis priemonės.

12.

Vis dėlto visuomenei kylantys iššūkiai ypač akivaizdūs miestuose. Todėl nemažai Europos politikos iniciatyvų – tiesiogiai arba netiesiogiai – daro poveikį miestų politikai. Atsižvelgdamas į tai Komitetas ragina atlikti išsamesnę visų miesto aspektą turinčių Komisijos iniciatyvų, grindžiamų teminiu dokumentu, kuriuo buvo remiamasi 2014 m. vasario mėn. vykusiame miestų forume „Ateities miestai. Investicijos į Europą“, analizę (11).

13.

Miestai imasi atsakomybės, kad galėtų pasinaudoti jiems atsiveriančiomis galimybėmis ir įveikti jiems kylančius sunkumus. Šiuo požiūriu Europos miestai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Šioje strategijoje nurodyti pagrindiniai visuomenės iššūkiai yra miestų ir regionų politinės darbotvarkės dalis. Piliečių interesams joje skiriamas didžiausias dėmesys. Šiuo metu miestams kyla įvairaus pobūdžio iššūkių ir problemų. Dėl gyventojų senėjimo ir didelės emigracijos vienuose jų mažėja gyventojų ir susiduriama su infrastruktūros masto problemomis, kituose – auga gyventojų skaičius ir todėl didėja spaudimas esamai infrastruktūrai ir dar labiau ryškėja kitos problemos: nedarbas (jaunimo), socialinė atskirtis, skurdas, būstų už prieinamą kainą stygius, eismo spūstys ir aplinkos tarša. Visuotinė problema, kurią pagilino recesija, yra didėjantis atotrūkis tarp augančios vietinių paslaugų paklausos ir finansinių išteklių stagnacijos ar mažėjimo. Į visas šias problemas ir iššūkius turi būti atsižvelgta miestų darbotvarkėje.

14.

ES miestų darbotvarke turėtų būti siekiama dabartinį susiskaidžiusį, nevienalytį ir neįtraukų miestų modelį pakeisti kompaktišku, visaapimančiu ir įtraukiu modeliu. Pagal tokį naują požiūrį vykdant bendrus veiksmus būtina skirti dėmesį žmonių ir veiklos derinimui siekiant skatinti tiek ekonomikos augimą, tiek darbo vietų kūrimą ir kartu išlaikyti deramą miestų vystymosi ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos aspektų pusiausvyrą.

15.

Iš esmės keičiasi valdžios institucijų ir visuomenės santykiai. Piliečiai vis aktyviau reiškia savo nuomonę, tampa reiklesni ir visuomenės skaitmeninis raštingumas suteikia jiems galių (naujas pilietiškumas). Be to, šie piliečiai vis labiau rūpinasi socialine atsakomybe. Taigi vis daugiau įmonių siūlo grįžtamo ciklo principu siūlo grįžtamo ciklo principu („nuo lopšio iki lopšio“, angl. cradle to cradle) pagamintus produktus, nepritaria žaliavų švaistymui ir suteikia galimybes nepalankioje padėtyje esantiems asmenims patekti į darbo rinką. Savivaldybių administracija, siekdama išspręsti visuomenės problemas, nori dar labiau sustiprinti keturgubos spiralės principu grindžiamą bendradarbiavimą (šis principas paremtas trigubos spiralės modeliu ir apima valdžios institucijų, verslo atstovų, mokslo institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą) įvairiais lygmenimis. Šiuo atveju vietos valdžios institucijos dažnai atlieka koordinatorių vaidmenį ir, kaip pirmosios užsakovės (angl. launching customer) arba koordinatorės, tampa kitiems partneriams sprendimų paieškos platforma. Taip miestai tampa vieta (veikliomis laboratorijomis), kurioje kartu su partneriais įgyvendinami geriausiai vietos sąlygoms pritaikyti projektai. Miestai, kuriuose yra universitetai ir aukštosios mokyklos, atlieka papildomą vaidmenį skatinant verslumą ir susiejant technologijų teikiamas galimybes ir didžiuosius visuomenės iššūkius. Taip ES politikai miestai tampa puikia vieta bandymams.

16.

Valdžios institucijos, kaip visuomenės dalis, turi prisiimti atsakomybę į darbotvarkę įtraukti didžiausias visuomenei kylančias problemas: ekonomikos krizė, demografinė raida ir klimato kaitos iššūkiai. Tradicinės valdymo, organizavimo ir ekonomikos formos nebepadeda išspręsti šių problemų. Atsižvelgiant į iššūkių mastą, biudžeto sumažinimą ir padėties sudėtingumą, valdžios institucijos nebegali visko išspręsti vienos.

17.

Kadangi visuomenė vis aktyviau dalyvauja, vietos valdžios institucijos prieš priimdamos sprendimus turi atsižvelgti į iniciatyvas, kurių bendrai imasi piliečiai, įmonės ir pilietinės visuomenės struktūros miesto ar gyvenamųjų rajonų lygmeniu. Taigi už miesto valdymą atsako ne tik savivaldybės administracija, bet vis daugiau suinteresuotųjų subjektų. Tokioje naujoje visuomenėje labai svarbu užtikrinti visų piliečių dalyvavimą ir ypač svarbu įtraukti jaunimą ir imigrantus siekiant išvengti dviejų greičių visuomenės. Atlikti socialinės integracijos skatintojo vaidmenį ir suteikti daugiau galių miesto gyventojams yra du pagrindiniai šiuolaikiško miesto uždaviniai.

18.

Vietos lygmens iniciatyvos sudaro galimybes teikti vis daugiau miestui ar miesto zonai pritaikytų specialių paslaugų. Tokia padėtis suformavo Europoje daugybę įvairių požiūrių. ES politikoje ir teisės aktuose turi būti atsižvelgta į naujus vietos lygmeniu įsitvirtinančius santykius ir požiūrių į visuomenei kylančius iššūkius įvairovę ir turėtų būti bandoma kaupti šios besiformuojančios geriausios praktikos pavyzdžius ir sudaryti palankias sąlygas jais dalytis visoje Europoje.

19.

Iki šiol ES taikė bendrus teisės aktus ir laikėsi vienodų terminų politikos tikslams pasiekti. Nuo šiol įgyvendindama savo politiką ES turi geriau atsižvelgti į šių iniciatyvų įgyvendinamumą vietos ir (sub)regionų lygmeniu ir būti atviresnė vietos ir regionų valdžios institucijų indėliui atliekant poveikio vertinimus ir rengiant naują politiką (principas „iš apačios į viršų“). Atliekant visų naujų pasiūlymų poveikio vertinimą, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, reikėtų kritiškai įvertinti poveikį miestams. Tik taip jau iš anksto galima įvertinti ir užtikrinti ES politikos ir teisės aktų įgyvendinamumą vietos lygmeniu.

20.

Siekdamas ES lygmeniu struktūriškai įtvirtinti diskusijas dėl miestų aspekto Komitetas siūlo 2014 m. vasario 17–18 d. vykusį Miestų forumą nuo šiol rengti kas dveji metai, taip pat ragina Komisiją savo struktūroje paskirti patarėją miesto politikos klausimais, kuriam kartu su Komisijos tarpžinybine grupe miestų politikos klausimais būtų pavesta įvertinti visus pasiūlymus ir iniciatyvas atsižvelgiant į jų miesto aspektą, ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi integruoto politinio požiūrio. Šiai grupei taip pat būtų pavesta koordinuoti miestų indėlį nustatant naują ES politiką, turinčią poveikio miestų teritorijoms. Komitetas galėtų paskirti savo atstovą miestų politikos klausimais, kad būtų įvertintas visų pasiūlymų miestų aspektas.

21.

Komitetas pritaria pasiūlymui sudaryti valstybių narių darbo grupę, kuriai būtų pavesta parengti bendrą Europos miestų viziją ypatingą dėmesį skiriant miestų vaidmeniui įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, ir ją pateikti 2016 m. Jis ragina valstybes nares glaudžiai šiuo klausimu bendradarbiauti su Komitetu ir vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijomis. Ši bendra vizija galėtų suteikti tvirtą pagrindą toliau plėtoti miestų darbotvarkę ne tik Europos, bet ir atskirų valstybių narių ir vietos bei regionų lygmeniu.

22.

Regionų komitetas pakartoja savo raginimą Komisijai parengti baltąją knygą dėl integruotos miestų politikos (12) prieš paskelbiant „Europa 2020“ pakeisiančią strategiją ir ES biudžetą po 2020 m. Šios baltosios knygos tikslas – siekti, kad su miestais ir miesto zonomis susijusioje ES politikoje ir teisės aktuose būtų laikomasi labiau integruoto požiūrio, kad rengiant politiką būtų labiau įtraukiami miestai ir vietos bei regionų valdžios institucijos, ir pateikti rekomendacijas, kokie Europos finansuojamų programų elementai skatintų miestų vystymąsi. Naujas valdymas – svarbiausias veiksnys šiems tikslams pasiekti. Ateityje baltoji knyga turėtų padėti horizontaliai įtvirtinti miestų aspektą ES sprendimų priėmimo procese (miestų aspekto integravimas), o ne konkrečioje ES strategijoje ar programoje. Glaudžiai bendradarbiaudama su miestais šią baltąją knygą turi parengti naujos sudėties Komisija siekiant atkreipti dėmesį į būtinybę užtikrinti ES lygmeniu naują miestų politikos valdymą.

23.

Baltojoje knygoje turėtų būti numatyti šie elementai:

24.

Regionų komitetas pažymi, kad tolesnis Europos tarptautinis konkurencingumas visų pirma priklauso nuo gyvybingų ir dinamiškų miestų. ES politika ir teisės aktais turi būti sudarytos palankios sąlygos šiam tikslui pasiekti. Turint omenyje tai, kad apie 70 % ES politikos ir teisės aktų įgyvendinami vietos ir regionų lygmeniu, būtinas visuotinis nuoseklumas, tačiau Komitetas pažymi, kad ES taisyklės kartais turi atvirkštinį poveikį. Savo nuomonėje „ES oro kokybės ir taršos politikos persvarstymas“ (13) Komitetas pateikia gerą pavyzdį, kuris rodo, kad, norint pasiekti laukiamų rezultatų, įgyvendinant oro kokybės gerinimo strategiją reikia suderinti įvairių ES aplinkos pasaugos teisės aktų tikslus ir suvienodinti jų įgyvendinimo terminus.

25.

Dėl teršalų mažinimo taršos šaltinio vietoje politikos spragų ES lygmeniu susiklostė sudėtinga padėtis. Kai kurie miestai yra nepajėgūs laikytis nustatytų standartų ir, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, atitinkamoms valstybėms gali tekti mokėti ES numatytas baudas už šių standartų nesilaikymą. Todėl Komitetas ragina Komisiją sukurti metodą, kuris padėtų laikytis labiau integruoto, politikos ir teisės aktų nuoseklumą užtikrinančio požiūrio, pradedant nuo patikimesnio ir aktyvesnio teritorinio poveikio vertinimo dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad ES miestams ir miestų regionams sudarytų tinkamas sąlygas įgyvendinti ES politiką.

26.

Siekiant, kad būtų laikomasi iš tiesų integruoto požiūrio, baltojoje knygoje turėtų būti pateikta tiksli integruoto tvaraus miestų vystymosi apibrėžtis ir nurodyti aiškūs tikslai, kurių šioje srityje turi pasiekti ES. Tai visų pirma horizontalieji tikslai, kuriuos reikia įgyvendinti pasitelkiant įvairių sričių politiką.

27.

Miestų politikos srityje laikantis integruoto požiūrio atsižvelgiama į teritorinio planavimo politiką, kadangi miestų zonos pranoksta savivaldybių lygmens ribas.

28.

Šiuo klausimu Regionų komitetas primena savo poziciją dėl teritorinio poveikio vertinimo priemonės, kaip svarbaus elemento, kuris padėtų užtikrinti labiau integruotą požiūrį į politiką, sudarantį galimybę skatinti teritorinę sanglaudą (14). Todėl Komitetas apibrėžia teritorinę sanglaudą kaip trijų dimensijų sąvoką, apimančią darnų teritorijų vystymąsi, teritorijų integraciją ir teritorinį valdymą. Komitetas apgailestauja, kad teritorinio poveikio vertinime Europos Komisija apsiriboja pirmąja iš šių trijų sričių, tuo tarpu būtent antroji padeda skatinti integruotą požiūrį į politiką ir teisės aktus. Svarbiausia, kad būsimas pačios Komisijos parengtų poveikio vertinimo gairių persvarstymas sudaro puikią galimybę miestų aspektą deramai įtraukti į Komisijos politikos formavimo vidaus procesus.

29.

Mes taip pat manome, kad Baltojoje knygoje dėl integruotos miestų politikos turėtų būti aptariami nualintų miesto zonų atkūrimo, miestų atgaivinimo ir renovacijos, taip pat pastatų statybos energijos vartojimo efektyvumo klausimai.

30.

Pažangių Europos miestų ir bendruomenių inovacijų partnerystė yra integruoto požiūrio ES lygmeniu pavyzdys. Ši partnerystė sukurta siekiant įdiegti plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvas sukurtas miestams skirtas naujoves, vienu metu susijusias su judumu mieste, efektyviu energijos vartojimu ir informacijos bei komunikacijos technologijomis. Europos inovacijų partnerystė sudaro galimybę perkelti ES lygmens makroekonominę politiką į miesto veiklą. Todėl vis dėlto svarbu suteikti miestams veiksmų laisvę nustatyti prioritetus ir galimybę atlikti reikšmingą koordinatoriaus vaidmenį, kad jie galėtų visapusiškai juo pasinaudoti.

31.

Geri pavyzdžiai, tokie kaip „Pažangūs miestai ir gyvenvietės. Europos inovacijų partnerystė“ visiškai neatitinka dėmesio, kuris miestams skiriamas 2007–2013 m. struktūrinių fondų programose. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ypatingas dėmesys sanglaudos politikoje skiriamas miesto aspektui numatant įgyvendinti keletą iniciatyvų (reikalavimas 5 % ERPF biudžeto skirti miestų plėtrai, miestų plėtros Europos tinklų kūrimui bei novatoriškų tvarios miestų plėtros veiksmų finansavimui). Tačiau raginimas sutelkti dėmesį gali lemti tai, kad bus neatsižvelgiama į bendrą miesto plėtrą. Reikalingas geresnis koordinavimas pačioje Komisijoje siekiant skatinti geresnį sektoriams skirtų specializuotų politikos krypčių (aplinkos, energijos infrastruktūros, judumo) miesto aspekto supratimą visuose Europos Komisijos padaliniuose.

32.

Regionų komitetas dar kartą pabrėžia, kad palankiai vertina Komisijos dėmesį, kurį naujojoje sanglaudos politikoje ji skiria integruotai miesto plėtrai (15). Šiuo požiūriu taip pat džiaugiasi, kad naujajame sanglaudos dokumentų rinkinyje sustiprintas partnerystės principas ir kad paskelbtas Europos partnerystės elgesio kodeksas. Regionų komitetas atidžiai stebės, kad būtų konkrečiai įgyvendinami Komisijos pasiūlymai vykdant naujas ERPF ir ESF veiklos programas, visų pirma, kaip miestai ir miesteliai dalyvauja šių programų administravime ir valdyme.

33.

Regionų komitetas ragina Komisiją taip pat vykdyti miestų dalyvavimo naujose struktūrinių fondų programose stebėseną ir, prireikus, šį dalyvavimą skatinti. Remiantis padarytomis išvadomis bus galima pateikti tiek svarbias politines rekomendacijas dėl sanglaudos politikos po 2020 m. rengimo, tiek dėl kitų ES programų siekiant skatinti ES tikslų įgyvendinimą vietos lygmeniu.

34.

Miestai taip pat dalyvauja kitose ES finansuojamose programose, pavyzdžiui, LIFE, „Horizontas 2020“, Pažangi energetika Europai ir t. t., nors šiose programose neskiriamas pakankamas dėmesys miestų klausimams ir sinergijoms su ESI programomis. Ypatingas dėmesys ES finansavimo programų sinergijoms turėtų teigiamą poveikį miestams.

35.

Sukurdama Europos vietos ir regionų valdžios institucijų tinklą Komisija atsižvelgė į miestų poreikį įvairiose srityse keistis gerąja praktika. Teritorinio bendradarbiavimo programa URBACT – ES tvaraus miestų vystymo iniciatyva – taip pat atitinka šį poreikį. Be to, dotacijomis pagrįsta programa „Europa piliečiams“ savivaldybės skatinamos kurti teminius tinklus įvairiais bendro intereso klausimais, kadangi tai būtų svarbi priemonė sudaryti sąlygas keistis gerąja praktika. Be šių struktūrinių fondų bendrai finansuojamų programų ir dotacijomis grindžiamų ES organizuojamų veiksmųyra ir kitų iniciatyvų, kurios suteikia miestams galimybę dalytis žiniomis (pvz., Civitas, Merų paktas, Mayors ADAPT, Pažangių miestų ir pažangių gyvenviečių iniciatyva, Europos tvarių miestų orientacinė programa). Komitetas konstatuoja, kad daugelis šių dalijimosi žiniomis ir patirtimi iniciatyvų įgauna vis platesnį mastą ir tampa vis įvairesnės. Komitetas konstatuoja, kad daugelis šių dalijimosi žiniomis ir patirtimi iniciatyvų įgauna vis platesnį mastą ir tampa vis įvairesnės. Siekiant plėtoti labiau integruotą požiūrį Komitetas ragina Komisiją konsoliduoti šias skirtingas Europos finansavimo programas ir remti tinklus, kad vietos lygmuo galėtų juos geriau suprasti ir juose veiksmingiau nei šiuo metu dalyvautų.

36.

Siekiant miestus ir miestų teritorijas įvertinti tinkamiau nei vien tik remiantis BVP rodikliais, dalijantis žiniomis ir atliekant miestų politikos lyginamąją analizę svarbu turėti pakankamai duomenų, jei įmanoma, funkcinių regionų lygmeniu. Iš tikrųjų šiuo požiūriu viena esminių problemų yra tai, kad Eurostato NUTS teritorijos neatspindi realios miestų ir vietos geografijos. Šiuo tikslu reikia ir toliau stebėti, kad Eurostatas teiktų ir kauptų daugiau vietos lygmens duomenų, plėtotų miestų audito praktiką ir panašius tyrimus arba parengtų vienodus kriterijus metropolių zonoms apibrėžti, taip pat nustatytų konkrečias priemones, kurios leistų įvertinti integruotos miestų darbotvarkės pažangą ir poveikį ES lygmeniu. Todėl Komitetas ragina Komisiją parengti naują ES stebėsenos priemonę ES miestų strategijai plėtoti.

37.

Atėjo laikas naujam valdymui, kuriuo būtų stiprinamas ankstyvas miestų dalyvavimas (pavyzdžiui, tarpininkaujant RK, tokiems miestų tinklams kaip Eurocities arba merų paktui) visuose Europos politikos rengimo etapuose. ES, užtikrindama aktyvesnį miestų ir vietos bei regionų valdžios institucijų dalyvavimą visuose šio politikos rengimo ciklo etapuose, galės veiksmingiau prisidėti prie šiuo metu miestuose vykstančių permainų. Taip bus galima geriau įvertinti ir valdyti politinių iniciatyvų ir su miestais susijusių teisės aktų poveikį ir sumažinti riziką, kad ES politika bus nenuosekli ir neturės nieko bendro su vietos realijomis. Be to, Bendrojo Reglamento (EB) Nr. 1303/2013 dėl ES struktūrinių fondų 5 straipsnyje nurodoma, kad šio „daugiapakopio valdymo“ turi būti laikomasi rengiant ir įgyvendinant su ES sanglaudos politika susijusias programas.

38.

Daugiapakopio valdymo principas yra labai svarbus, tačiau jis turi būti pritaikytas prie naujų valdžios institucijų ir visuomenės santykių. Tai neatsiejama nuo vis didėjančio miestų ir vietos bei regionų valdžios institucijų vaidmens Europos politikos rengimo procese. Todėl ES savivaldybių pasirašyta Daugiapakopio valdymo Europoje chartija padės užtikrinti įvairių valdymo lygmenų (vietos, regionų, nacionalinio ir Europos) dalyvavimą rengiant veiksmingą viešąją politiką laikantis dalyvavimo, bendradarbiavimo, skaidrumo, įtraukties ir politikos nuoseklumo principų, kurių taikymas yra esminė sąlyga siekiant užtikrinti piliečių interesus ginančios viešosios politikos sėkmę.

39.

Komisijos atstovai turi struktūriškai įtraukti miestų ir vietos bei regionų valdžios institucijų atstovus į šį politikos rengimą (pvz., užtikrinant jų dalyvavimą ekspertų grupėse) siekiant kuo geriau ir remiantis praktine patirtimi bei konkrečiais duomenimis sutarti dėl miesto aspekto ES politikoje. Nuostatos šiuo klausimu galėtų būti įtrauktos naują Komisijos ir Regionų komiteto tarpinstitucinį susitarimą.

40.

Komitetas teikia didelę svarbą miestų aspektui ES politikoje ir ES miestų darbotvarkės kūrimui. Todėl nurodo, kad, būdamas vietos ir regionų valdžios institucijų atstovu, jis atidžiai stebės baltosios knygos rengimą ir tiek Komitete, tiek už jo ribų tęs diskusijas apie miestų darbotvarkę. Ši nuomonė yra pirmasis Komiteto indėlis kuriant tikrą integruotą ES miestų strategiją.